LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL NEATLYGINTINOS KRAUJO DONORYSTĖS PROPAGAVIMO 2021–2025 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2020 m. spalio 19 d. Nr. V-2297
Vilnius
1. T v i r t i n u Neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo 2021–2025 metų programą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2020 m. spalio 19 d.
įsakymu Nr. V-2297
NEATLYGINTINOS KRAUJO DONORYSTĖS PROPAGAVIMO 2021–2025 METŲ PROGRAMA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo 2021–2025 metų programa (toliau – programa) nustato neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo tikslus ir uždavinius, priemones, programos vertinimo kriterijus ir siekiamus neatlygintinos kraujo donorystės rezultatus.
2. Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad valstybė remia neatlygintiną donorystę.
3. Programoje vartojamos sąvokos:
3.1. Nuolatinis kraujo ir jo sudėtinių dalių donoras – asmuo, reguliariai (ne rečiau kaip 2 kartus per pastaruosius 24 mėn., iš kurių 1 kartą – per pastaruosius 12 mėn.) duodantis kraujo ar jo sudėtinių dalių.
II SKYRIUS
SITUACIJOS ANALIZĖ
4. Konvencijos dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos srityje, kurią Lietuvos Respublika pasirašė 1997 m. balandžio 4 d. ir kuri įsigaliojo 2003 m. vasario 1 d., 21 straipsnyje nustatyta, kad „žmogaus kūnas ir jo dalys neturi būti finansinės naudos šaltinis“. Aiškinamajame konvencijos rašte yra pabrėžta, kad ši nuostata taikoma ir kraujo atžvilgiu.
5. Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) dokumentuose: Melburno deklaracijoje dėl 100 % neatlygintinos kraujo ir jo sudėtinių dalių donorystės; Globalioje strategijoje siekiant 100 % neatlygintinos kraujo donorystės (The Melbourne Declaration on 100 % voluntary non-remunerated donation of blood and blood components, 11 June 2009; Towards 100 % voluntary blood donation, A global framework for action, 2010) rekomenduojama, kad visose šalyse nuo 2020 m. kraujo komponentai būtų ruošiami tik iš neatlygintinų donorų kraujo. PSO duomenimis, pagrindinis motyvas neatlygintinai donorystei skatinti – kraujo saugumo užtikrinimas. Asmenys, duodantys kraujo ar jo sudėtinių dalių ne dėl piniginės kompensacijos, neturi motyvacijos slėpti savo gyvenimo būdo, rizikos faktorių bei sveikatos būklės.
6. 2012 m. balandžio 1 d. savo veiklą pradėjęs Kraujo donorų registras (toliau – Registras), kurio valdytoja – Sveikatos apsaugos ministerija, tvarkytojai – Higienos institutas ir kraujo donorystės įstaigos, neabejotinai didina kraujo donorystės saugumą ir teikia patikimą statistinę informaciją.
7. 2012 m. rugsėjo 18 d. pasirašytas visų kraujo donorystės įstaigų ir nevyriausybinių donorų organizacijų susitarimas dėl bendradarbiavimo propaguojant neatlygintiną kraujo donorystę. Susitarta bendradarbiauti skleidžiant neatlygintinos kraujo donorystės idėją ir skatinant neatlygintiną kraujo donorystę visomis visuotinai priimtinomis esamomis ir naujomis priemonėmis; bendrauti etiškai, teikti tik teisingą informaciją apie kraujo donorystės veiklą.
8. 2019 m. atliktos tarptautinės studijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių gyventojų kraujo donorystės paskatų duomenimis, pagrindiniai veiksniai, skatinantys duoti kraujo ar kraujo sudėtinių dalių, yra altruistiniai: pagalbos reikalingumas šeimos nariui, giminaičiui ar draugui (77 proc. donorų, 82 proc. būsimų donorų), pagalbos reikalingumas ligoniui (76 proc. donorų, 73 proc. būsimų donorų), kraujo komponentų trūkumas (36 proc. donorų, 30 proc. būsimų donorų), parama medicinos srities moksliniams tyrimams (33 proc. donorų, 29 proc. būsimų donorų). Tik 8 proc. apklaustųjų tikėtųsi asmeninės naudos.
9. 2019 m. lapkričio–gruodžio mėn. VšĮ Nacionalinio kraujo centro organizuotoje kraujo donorų apklausoje 268 dalyviai atsakė į anketos klausimus apie motyvaciją tapti donorais. Pagrindiniai pirminių kraujo donorų motyvai donuoti kraujo: 31 proc. apklaustųjų pažymėjo pilietinės pareigos suvokimą, 28 proc. nurodė, kad pirmą kartą apsisprendė duoti kraujo sužinoję informaciją apie kraujo trūkumą gydymo įstaigose, 22 proc. apklaustųjų pažymėjo, kad pirmą kartą duoti kraujo paskatino draugai bei jų požiūris į neatlygintiną kraujo donorystę, 18 proc. apklaustųjų atsakė, kad pirmą kartą tapti kraujo donorais paskatino šeima, 9 proc. – artimam žmogui įvykusi nelaimė, o 13 proc. teigė, kad po kraujo davimo tikėjosi geresnės savijautos. Anketos rezultatai parodė, kad nuolatinei donorystei labiausiai motyvuoja suvokimas apie galimybę padėti ligoniui (pažymėjo 71 proc. apklaustųjų), taip pat pakartotinai duoti kraujo skatina visuomenės pagarba donorui (apie tai nurodė 8 proc. apklaustųjų), kitų žmonių pavyzdys (nurodė 7 proc. apklaustųjų). Tapti nuolatiniu kraujo donoru skatina ir suvokiama kraujo davimo nauda sveikatai (tai nurodė 16 proc. apklaustųjų), 8 proc. apklaustųjų pažymėjo, kad nuolatiniu kraujo donoru tapti paskatino galimybė gauti valstybinę pensiją, o 4 proc. nurodė, kad motyvuoja donorams teikiamos dovanėlės. Palyginti su anksčiau atliktų apklausų rezultatais, finansinė nauda nebėra tokia aktuali.
10. Neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo 2016–2020 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V- 887 „Dėl Neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo 2016–2020 metų programos patvirtinimo“ (toliau – 2016–2020 m. programa), įgyvendinimo rezultatai:
10.1. 2016–2020 m. programos siekiami rezultatai – iki 2016 m. gruodžio 31 d. pasiekti 60 proc. neatlygintinų donacijų visose kraujo donorystės įstaigose – įvykdytas (pasiekta 88,5 proc.);
iki 2017 m. gruodžio 31 d. pasiekti 70 proc. neatlygintinų donacijų – įvykdytas (pasiekta 96,6 proc.); iki 2018 m. gruodžio 31 d. pasiekti 80 proc. neatlygintinų donacijų – įvykdytas (pasiekta 99,2 proc.);
iki 2019 m. gruodžio 31 d. pasiekti 90 proc. neatlygintinų donacijų (pasiekta 99,6 proc.);
11. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, nuo 2014 m. liepos 1 d. kraujo donorystės veiklą (jeigu kraujas ir jo komponentai naudojami transfuzijai) Lietuvoje turi teisę vykdyti tik licencijuotos valstybės asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos.
2014–2019 m. Lietuvoje kraujo donorystės veiklą vykdė tik valstybės viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, tai neabejotinai turėjo teigiamos įtakos neatlygintinos kraujo donorystės plėtrai.
12. Registro pateikti statistiniai duomenys:
12.1. didžiausias neatlygintinų donacijų skaičius, susumavus ketverių metų (2016–2019 m.) duomenis, buvo tarp 20–24 m. amžiaus donorų (priedo 2 pav.);
12.2. 2019 m. nuolatiniai neatlygintini donorai sudarė 64,2 proc. visų tais metais užregistruotų donorų;
12.3. 2019 m. vienam donorui teko vidutiniškai 1,7 donacijos, tačiau nuolatinių neatlygintinų donorų aktyvumas buvo didesnis – vienam nuolatiniam neatlygintinam donorui teko 2,1 donacijos;
12.4. 2016 m. šalyje atlikta 88,5 proc. neatlygintinų donacijų ir 11,5 proc. atlygintinų donacijų. Tarp neatlygintinų donacijų pakartotinių donacijų buvo beveik tris kartus daugiau negu pirminių, atitinkamai 73,6 proc. ir 26,4 proc., tarp atlygintinų donacijų pakartotinės sudarė 90,7 proc. Registro duomenimis, 2019 m. šalyje atlikta 99,6 proc. neatlygintinų donacijų ir 0,4 proc. atlygintinų donacijų. Tarp neatlygintinų donacijų pakartotinių donacijų buvo penkis kartus daugiau negu pirminių, atitinkamai 83,7 proc. ir 16,3 proc. (priedo 3 pav.);
12.5. Registro duomenimis, Lietuvoje 2019 m. trombocitų aferezės procedūros sudarė 2,5 proc. visų kraujo ir jo sudėtinių dalių donacijų. Trombocitų aferezė sukelia donorams papildomų nepatogumų (aferezės procedūra trunka kelias valandas). Trombocitų aferezės metu gauti trombocitų komponentai dažnai parenkami pagal žmogaus leukocitų antigenus (ŽLA) ir reikalingi trombocitų transfuzijoms atspariems pacientams. Siekiant sutelkti pakankamą skaičių nuolatinių trombocitų donorų, kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse narėse šiems donorams kompensuojamos prarasto darbo laiko ir kelionės išlaidos.
III SKYRIUS
PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
13. Pagrindinis programos tikslas – užtikrinti, kad Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigos būtų aprūpintos kraujo komponentais, pagamintais iš neatlygintinai duoto donorų kraujo.
14. Programos uždaviniai:
14.2. įtraukti didesnę visuomenės dalį į neatlygintinos kraujo donorystės propagavimą ir organizavimą;
IV SKYRIUS
PROGRAMOS VERTINIMO KRITERIJAI IR SIEKIAMI REZULTATAI
15. Neatlygintinos kraujo donorystės programos vertinimą kasmet iki balandžio 1 d. atlieka programos koordinavimo taryba (toliau – koordinavimo taryba) pagal šiuos kriterijus:
15.1. neatlygintinų kraujo ir jo sudėtinių dalių donacijų kiekvienoje kraujo donorystės įstaigoje skaičius ir procentinė išraiška;
16. Siekiami rezultatai:
16.1. 100 proc. neatlygintinų kraujo ir jo sudėtinių dalių donacijų kiekvienoje kraujo donorystės įstaigoje;
16.2. teigiamai kraujo donorystės įstaigos teikiamas paslaugas vertina ne mažiau kaip 90 proc. visų vertinime dalyvaujančių donorų;
V SKYRIUS
PROGRAMOS UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
17. Programos uždavinių įgyvendinimo priemonės:
17.1. įgyvendinant programos 14.1 papunktyje nustatytą uždavinį:
17.2. įgyvendinant programos 14.2 papunktyje nustatytą uždavinį:
17.3. įgyvendinant programos 14.3 papunktyje nustatytą uždavinį, būsimų neatlygintinų kraujo donorų ugdymas;
17.4. įgyvendinant programos 14.4 papunktyje nustatytą uždavinį, nuolatinių neatlygintinų kraujo donorų pagerbimas;
17.5. įgyvendinant programos 14.5 papunktyje nustatytą uždavinį:
17.5.2. neatlygintinų kraujo donorų telkimas bei grįžtamumo užtikrinimas (patalpų, įrangos atnaujinimas, įrengimas bei nuoma, informacinių technologijų diegimas ir atnaujinimas, transportavimas, maisto, mikroelementų papildai, vitaminai, papildomi su donoryste susiję donorų sveikatos patikrinimai, tyrimai ir kt.).
18. Programos 17 punkte nurodytų konkrečių priemonių sąrašą ir jų naudojimo tvarką nustato kraujo donorystės įstaigos vadovas.
VI SKYRIUS
PROGRAMOS FINANSAVIMAS IR ATSKAITOMYBĖ
20. Programa finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų, skirtų kraujo donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti.
21. Kompensacijos kraujo donorams mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 594 „Dėl Kompensacijų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto mokėjimo kraujo ar kraujo sudedamųjų dalių donorams taisyklių patvirtinimo“.
22. PSDF biudžeto lėšų, skiriamų neatlygintinai donorystei propaguoti, planavimo ir naudojimo bendrieji kriterijai:
22.1. neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti vienai donacijai skiriama suma negali būti daugiau kaip 10 proc. didesnė nei iš Valstybės biudžeto lėšų vienam kraujo donorui nustatyta kompensacija;
23. VLK direktoriaus įsakymu, suderintu su sveikatos apsaugos ministru, einamaisiais biudžetiniais metais patvirtinus PSDF biudžeto lėšas sveikatos programoms finansuoti ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms apmokėti, taip pat ir kraujo donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti, VLK ne vėliau kaip per 1 darbo dieną apie tai informuoja koordinavimo tarybą. Kraujo donorystės įstaigos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikia paraiškas koordinavimo tarybai dėl lėšų kraujo donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti paskirstymo, atsižvelgdamos į praėjusių metų kraujo donorystės įstaigos pasiektus programos kriterijus bei rodiklius.
24. Koordinavimo taryba ne vėliau kaip per 15 darbo dienų įvertina kraujo donorystės įstaigų pateiktas paraiškas dėl lėšų kraujo donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti paskirstymo ir raštu pateikia siūlymus VLK.
25. VLK direktorius, vadovaudamasis koordinavimo tarybos protokoliniu nutarimu, įsakymu paskirsto lėšas teritorinėms ligonių kasoms (toliau – TLK) bei kraujo donorystės įstaigoms kraujo donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti.
26. TLK, vadovaudamasi VLK direktoriaus įsakymu dėl lėšų kraujo donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti paskirstymo TLK, teisės aktų nustatyta tvarka pasirašo sutartį su kraujo donorystės įstaiga ir patvirtina kraujo donorystės įstaigos išlaidų kraujo donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti sąmatą, paskirstytą metų ketvirčiais.
27. TLK sutartyse su kraujo donorystės įstaigomis numato bendrą sumą kraujo donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti.
28. Kraujo donorystės įstaiga kiekvieną ketvirtį atsiskaito TLK, su kuria yra sudariusi sutartį, už kraujo donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti skirtų lėšų panaudojimą, t. y. pasibaigus metų ketvirčiui iki kito mėnesio 15 dienos pateikia TLK biudžeto išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitą, kurios forma (forma Nr. 2) patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1K-465 „Dėl Valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų žemesniojo lygio biudžeto vykdymo ataskaitų sudarymo taisyklių ir formų patvirtinimo“, atskirai nurodydama kraujo donorų kompensacijoms panaudotas lėšas ir neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo patirtų išlaidų suvestinę bei šias išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas.
30. Praėjusių metų siektinų rezultatų neįvykdžiusiai kraujo donorystės įstaigai einamaisiais metais skiriama mažesnė lėšų suma kraujo donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti. Lėšų mažinimas apskaičiuojamas praėjusių metų neįvykdytų neatlygintinų donacijų skaičių dauginant iš 12 eurų.
31. Kraujo donorystės įstaigai sumažinta lėšų kraujo donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti suma gali būti padidinta kitoms kraujo donorystės įstaigoms, viršijusioms praėjusių metų siektinus rezultatus, atsižvelgiant į einamaisiais metais skirtas PSDF biudžeto lėšas.
32. Kraujo donorystės įstaigos kiekvienais metais iki rugsėjo 1 d. pateikia koordinavimo tarybai kitų metų lėšų poreikį kraujo donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti.
33. Kraujo donorystės įstaigos, planuodamos kitų metų lėšų poreikį, siekia kraujo komponentus pagaminti iš neatlygintinai duoto kraujo. Kraujo donorystės įstaigos lėšas kraujo donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti apskaičiuoja taip: iš Valstybės biudžeto lėšų 1 kraujo donorui numatytos kompensacijos suma (12 Eur) dauginama iš kraujo donorystės įstaigos kitais metais prognozuojamo bendro donacijų skaičiaus (gaunama donorų kompensacijoms bei neatlygintinai kraujo donorystei skatinti skirta suma).
34. Nevyriausybinės organizacijos, propaguojančios neatlygintiną kraujo donorystę ir sudariusios sutartį su kraujo donorystės įstaiga dėl neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo, kiekvienais metais iki rugpjūčio 1 d. pateikia kraujo donorystės įstaigai kitų metų lėšų poreikį neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti.
35. Koordinavimo taryba kiekvienais metais iki spalio 1 d. įvertina kraujo donorystės įstaigų pateiktą kitų metų lėšų poreikį kraujo donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti (įskaitant nevyriausybinių organizacijų, vykdančių neatlygintinos kraujo donorystės propagavimą, kitų metų lėšų poreikį) ir raštu pateikia jį VLK.
36. Šios programos 34 punkte nurodytos nevyriausybinės organizacijos naudoja iš kraujo donorystės įstaigų gautas lėšas neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti bei už jas atsiskaito kraujo donorystės įstaigai teisės aktų nustatyta tvarka.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
38. Programos vykdytojai – šalies kraujo donorystės įstaigos, taip pat kitos sveikatos priežiūros įstaigos, organizacijos, kurių veikla susijusi su neatlygintinos donorystės propagavimu, koordinavimo taryba, VLK, TLK, SAM.
39. Kraujo donorų kompensacijų ir neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo išlaidos apmokamos kiekvienų metų Lietuvos Respublikos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo Lietuvos Respublikos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų 5 straipsnio „Sveikatos programoms finansuoti ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms apmokėti“ patvirtintomis lėšomis.
Neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo 2021–2025 metų programos
priedas
1 pav. Neatlygintinų donacijų kitimas 2016–2019 m. (proc.)
2 pav. Bendras 4 metų (2016–2019 m.) donacijų skaičius
pagal kraujo donorų amžiaus grupes (abs. sk.)
 |
3 pav. Atlygintinų ir neatlygintinų donacijų pasiskirstymas pagal
pirmines ir pakartotines donacijas 2016 m. ir 2019 m. (proc.)
________________