LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2007 M. BALANDŽIO 11 D. ĮSAKYMO nR. d1-204 „dĖL MIŠKO SANITARINĖS APSAUGOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2020 m. spalio 16 d. Nr. D1-638
Vilnius
1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymą Nr. D1-204 „Dėl Miško sanitarinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija (Miško sanitarinės apsaugos taisyklės nauja redakcija nedėstomos):
2. P a k e i č i u Miško sanitarinės apsaugos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204 „Dėl Miško sanitarinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“:
2.1. pakeičiu 4 punktą ir jį išdėstau taip:
„4. Pagrindinės Taisyklių sąvokos:
4.1. abiotiniai veiksniai – neorganiniai, cheminiai ir fiziniai veiksniai arba jų visuma, darantys tiesioginį ar netiesioginį poveikį miško augalijai;
4.3. atrankinis sanitarinis miško kirtimas – sanitarinis miško kirtimas, kai iškertami labai pažeisti medžiai ir sausuoliai arba tokių medžių grupės, užimančios mažesnį kaip 0,1 ha plotą, taip pat medžiai ligoms, kenkėjams tirti ir apskaityti, ruošiami vabzdžiagaudžiai medžiai, vabzdžiagaudė mediena;
4.4. biotiniai veiksniai – skirtingų gyvųjų organizmų tarpusavio sąveika jiems gyvuojant, daranti tiesioginį ar netiesioginį poveikį miško augalijai;
4.6. miško kenkėjai – organizmai (mikroorganizmai, grybai, augalai, bestuburiai arba stuburiniai gyvūnai), virusai, kenkiantys miško medžiams, mažinantys jų prieaugį, bloginantys jų kokybę ir darantys nuostolius;
4.7. miško ligos – žalą miškui darantys patologiniai procesai, kuriuos sukelia infekcinių ligų sukėlėjai (grybai, bakterijos, virusai, nematodai, aukštesnieji žiediniai augalai ir kt.) ar nepalankūs gamtiniai (sausra, užmirkimas, šalna ir kt.) ir (ar) antropogeniniai (tarša, rekreacija ir kt.) aplinkos veiksniai;
4.8. labai pažeistas medis – džiūstantis medis, kurio negrįžtamai pažeista daugiau kaip 50 procentų spyglių ar daugiau kaip 70 procentų lapų, arba medis, kurio nulaužta (sužalota) ar negrįžtamai nudžiūvę daugiau kaip 30 procentų lajos, arba medis, po kurio žieve vystosi pavojingi medžių liemenų kenkėjai, arba nauja vėjalauža ar vėjavarta;
4.9. masinis miško kenkėjų išplitimas – nustatytas arba prognozuojamas staigus ir didelis miško kenkėjų populiacijos pagausėjimas, keliantis grėsmę vienam ar keliems gretimiems medynams;
4.10. mažai pažeistas medis – apsilpęs medis, kurio pažeista (apgraužta, apdegę ar kt.) mažiau negu 30 procentų spyglių ar mažiau negu 50 procentų lapų arba kurio pavienės šakos yra džiūstančios, arba kurio pavienių šaknų antžeminės dalys mechaniškai pažeistos, arba kurio nedidelės stiebo dalys yra apmirusios, arba medis, kurio prieaugis sumažėjęs;
4.11. naujas sausuolis – einamaisiais metais nudžiūvęs medis (negrįžtamai pažeisti visi spygliai ar lapai);
4.12. pažeistas medynas – medynas, kurio skalsumas, iškirtus labai pažeistus medžius ir sausuolius, liktų 0,4 ar mažesnis;
4.13. plynasis sanitarinis miško kirtimas – pažeisto medyno iškirtimas plynai nepriklausomai nuo medyno amžiaus;
4.14. sanitarinės miško apsaugos priemonės – biologinės ir cheminės veikliosios medžiagos ir preparatai, skirti miškų apsaugai nuo ligų ir kenkėjų, taip pat kitos priemonės (sanitariniai kirtimai, vabzdžiagaudžiai medžiai ir kt.), gerinančios miško sanitarinę būklę;
4.15. senas sausuolis – ankstesniais metais nudžiūvęs medis, kuris gali būti be žievės ar smulkių šakų; ankstesnių metų vėjavarta arba vėjalauža;
4.17. vabzdžiagaudė mediena – žalia mediena, viena eile sukrauta po 1–3 m3 ir pakelta nuo žemės paviršiaus medžių liemenų kenkėjams privilioti ir naikinti;
4.18. vabzdžiagaudžiai medžiai – specialiai parinkti, nupjauti ir pakelti nuo žemės paviršiaus nenugenėti pavieniai žali medžiai (ne daugiau kaip 3 vienoje vietoje) medžių liemenų kenkėjams privilioti ir naikinti;
4.19. vidutiniškai pažeistas medis – nusilpęs medis, kurio pažeista 30–50 procentų spyglių ar 50–70 procentų lapų arba kurio viršūnė sausa (iki 30 procentų lajos ilgio), arba kurio šaknys ir stiebas turi nedidelių mechaninių pažeidimų, arba medis, kurio prieaugis labai sumažėjęs.
4.20 Kitos sąvokos Taisyklėse suprantamos kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 521 „Dėl Miško dauginamosios medžiagos nuostatų patvirtinimo“, Miško kirtimų taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 „Dėl Miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“;
2.2. pakeičiu 19 punktą ir jį išdėstau taip:
„19. Siekiant sumažinti medžių liemenų pavojingų kenkėjų (žievėgraužių tipografų, žievėgraužių graverių, eglinių poligrafų, mėlynųjų blizgiavabalių, didžiųjų kirpikų, mažųjų kirpikų, balangraužių ardytojų, daugiajuosčių balangraužių, eglinių dendroktonų) skaičių, gali būti kabinamos feromoninės gaudyklės, dėstomi vabzdžiagaudžiai medžiai ir (ar) vabzdžiagaudė mediena, vykdomi sanitariniai kirtimai.“;
2.3. pakeičiu VIII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
2.4. papildau nauju 47 punktu:
„47. Masinis miško kenkėjų išplitimas prognozuojamas, kai abiotinių veiksnių pažeista:
47.1. vėjo:
47.1.1. eglynuose – daugiau kaip 20 procentų eglės medžių ir pažeisti medynai užima didesnį kaip 1 ha plotą;
2.5. papildau nauju 48 punktu:
„48. Masinio miško kenkėjų išplitimo židiniu laikoma, kai yra pažeista, arba tokie pažeidimai prognozuojami pagal Valstybinės miškų tarnybos atliktos detalios apskaitos duomenis, arba pažeidimai gresia išplisti į gretimus medynus:
48.2. kitų medžių ligų – kai labai pažeisti medžiai sudaro daugiau kaip 10 procentų medyno ir užima didesnį kaip 1 ha plotą;
48.3. vabzdžių:
48.3.1. spyglius ir lapus graužiančių kenkėjų – kai vidutinis spygliuočių medyno medžių lapų ar spyglių netekimas (defoliacija) daugiau kaip 30 procentų, lapuočių – daugiau kaip 50 procentų ir tokie medynai užima didesnį kaip 100 ha plotą.
48.3.2. medžių liemenų kenkėjų:
48.4. žvėrių – kai labai pažeisti medžiai sudaro daugiau kaip 50 procentų medyno ir pažeisti medynai užima didesnį kaip 10 ha plotą;
2.6. papildau nauju 49 punktu:
2.8. pakeičiu 53.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
2.9. pakeičiu 54 punktą ir jį išdėstau taip:
„54. Gavę pranešimą apie Taisyklių 53 punkte nustatytus kriterijus atitinkantį miško kenkėjų, ligų ar abiotinių veiksnių pažeidimą, Valstybinės miškų tarnybos specialistai nustato šio pažeidimo priežastį, įvertina masinio išplitimo židinių susidarymo riziką, rekomenduoja profilaktines ar naikinamąsias priemones, stebi taikomų priemonių efektyvumą, prireikus apie tai informuoja Aplinkos ministeriją ir valstybės įmonę Valstybinių miškų urėdiją.“;
2.10. pakeičiu 56 punktą ir jį išdėstau taip: