LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL VIDAUS REIKALŲ MINISTRO 2014 M. LIEPOS 11 D. ĮSAKYMO NR. 1V-480 „DĖL INTEGRUOTŲ TERITORIJŲ VYSTYMO PROGRAMŲ RENGIMO IR ĮGYVENDINIMO GAIRIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2020 m. birželio 10 d. Nr. 1V-572
Vilnius
Pakeičiu Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gaires, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1V-480 „Dėl Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairių patvirtinimo“, ir jas išdėstau nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro
2014 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1V-480
(Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro
2020 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 1V-572 redakcija)
INTEGRUOTŲ TERITORIJŲ VYSTYMO PROGRAMŲ RENGIMO IR ĮGYVENDINIMO GAIRĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairėse (toliau – gairės) nustatoma integruotų teritorijų vystymo programų (toliau – programos), rengiamų teritorijoms, kuriose naudojamos integruotos teritorinės investicijos pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 711/2019 (toliau – Reglamentas Nr. 1303/2013), 36 straipsnį, struktūra, turinys, rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo ir keitimo tvarka.
2. Gairėse vartojamos sąvokos:
2.1. Susietos teritorijos – tikslines teritorijas supanti įtakos zona, kuri nustatoma įvertinus atskirų tikslinėje teritorijoje atliekamų veiksmų (infrastruktūros ar socialinio pobūdžio) poveikio paplitimo plotą ir (ar) funkcinius ryšius (darbo, mokymosi, laisvalaikio, viešųjų, socialinių ir kitų paslaugų) ir komunikacijas.
2.2. Veiksmas – veikla, kurią įgyvendinus per apibrėžtą terminą jos vykdytojo sukuriamas fizinis produktas ar paslauga ir kuriai įgyvendinti tarpinė institucija (ministerija, pagal kompetenciją atsakinga už iš Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamus ūkio sektorius (toliau – ministerija), arba regiono plėtros taryba), vykdydama Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant
2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą“, (toliau – Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisyklės) nustatytas funkcijas, gali atrinkti iš ES struktūrinių
fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą (toliau – projektas) arba kuri gali būti finansuojama valstybės ir (ar) savivaldybės biudžeto lėšomis (kai veiksmui įgyvendinti nėra naudojamos ES lėšos).
2.3. Veiksmo vykdytojas – viešas ar privatus juridinis asmuo, juridinio asmens filialas ar atstovybė, taip pat fizinis asmuo, kuris verčiasi ūkine ir (arba) ekonomine veikla, teikiantis paraišką finansuoti projektą.
2.4. Kitos gairėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reglamente Nr. 1303/2013, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme, Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisyklėse ir Strateginio planavimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“.
II SKYRIUS
PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO TERITORIJOS
3. Programos įgyvendinamos šiose teritorijose (toliau – programos įgyvendinimo teritorija):
3.1. tikslinėse teritorijose, kurias iš miestų, turinčių nuo 6 iki 100 tūkstančių gyventojų, ir mažesnių savivaldybių centrų išskiria Vidaus reikalų ministerija, vadovaudamasi su regionų plėtros tarybomis suderintais jų išskyrimo kriterijais ir principais, kuriems pritarta Nacionalinės regioninės plėtros tarybos protokoliniu sprendimu. Vidaus reikalų ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 1V-428 „Dėl tikslinių teritorijų išskyrimo iš miestų, turinčių nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų, ir mažesnių savivaldybių centrų kriterijų ir principų“, įvertina visų Lietuvos Respublikos miestų, turinčių nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų, ir mažesnių savivaldybių centrų atitiktį nustatytiems kriterijams ir principams, ir sudaro kriterijus ir principus atitinkančių miestų, kuriuos siūloma pripažinti tikslinėmis teritorijomis, sąrašą;
3.2. pereinamojo laikotarpio tikslinėse teritorijose, nurodytose Partnerystės sutartyje (toliau – maži ir vidutiniai miestai);
3.3. taip pat Partnerystės sutartyje nurodytų 5 didžiausių Lietuvos miestų (toliau – didieji miestai) savivaldybių tarybų išskirtose tikslinėse teritorijose;
4. Susietos teritorijos nustatomos savivaldybių tarybų sprendimais, kai:
4.1. tikslines teritorijas supančioje įtakos zonoje arba funkciniais ryšiais susietose teritorijose gali būti įgyvendinti konkretūs veiksmai, kurie prisidės prie tikslinėms teritorijoms keliamų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo (pasieks vertinimo kriterijais išreiškiamus pokyčius): išspręsta bendra teritorijas siejanti problema (silpnybė) arba išnaudota stiprybė ar galimybė, pašalinta grėsmė (remiantis pateikiama stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių lentele, gairių 1 priedas), prisidėta prie atitinkamos didžiojo miesto dalies, mažo ar vidutinio miesto integravimo ar miesto ryšių su kaimo gyvenamosiomis vietovėmis ir priemiestinėmis teritorijomis sustiprinimo, arba;
4.2. tikslinėse teritorijose gali būti įgyvendinti konkretūs veiksmai, kurie turės įtakos (pasieks vertinimo kriterijais išreiškiamus pokyčius) jas supančioje įtakos zonoje arba funkciniais ryšiais susietose teritorijose, arba;
5. Susietų teritorijų nustatymas turi būti pagrįstas situacijos analize, kurioje įvertinami teritorijų funkciniai ryšiai ir (ar) tiesioginė vykstančių procesų, galimų įgyvendinti priemonių ir veiksmų įtaka per transporto, inžinerines sistemas, nedalomus objektus, vietas, kuriose gyvena, dirba ir gauna paslaugas tikslinės gyventojų grupės (kai tikslinės grupės, gyvenančios susietose teritorijose, gaus paslaugas tikslinėje teritorijoje, arba atvirkščiai) ir pan. Remdamasi atlikta analize, savivaldybės administracija pateikia derinti Vidaus reikalų ministerijai pasiūlymą dėl susietų teritorijų išskyrimo kriterijų bei programos priemonių ir veiksmų, kuriuos planuojama įgyvendinti susietose teritorijose. Vadovaujantis Vidaus reikalų ministerijos pateikta išvada dėl pateiktų pasiūlymų atitikties gairėms, savivaldybės taryba priima sprendimą dėl susietų teritorijų nustatymo bei programos priemonių ir veiksmų, kuriuos planuojama įgyvendinti susietose teritorijose. Programos nuostatos dėl susietų teritorijų rengiamos atsižvelgiant į priimtą savivaldybės tarybos sprendimą.
6. Didžiųjų miestų programos rengiamos miesto daliai: tikslinei ar tikslinėms teritorijoms, esančioms viename mieste, ir susietoms teritorijoms.
III SKYRIUS
PROGRAMOS STRUKTŪRA IR TURINYS
8. Programos dalys:
9. Programos dalyje „Programos įgyvendinimo teritorijos situacijos analizė“ nurodoma:
9.1. Partnerystės sutarties, 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos , patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014)6397, (toliau – Veiksmų programa), 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“, (toliau – Nacionalinė pažangos programa) ir jos įgyvendinimo tarpinstitucinių veiklos planų, savivaldybės strateginio plėtros plano (planų), kitų planavimo ir teritorijų planavimo dokumentų nuostatos, taikomos programos įgyvendinimo teritorijai;
9.2. didžiųjų miestų programose:
9.2.1. svarbiausi socialinei, ekonominei, demografinei, aplinkos būklei ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimams (klimato kaitai) darantys įtaką veiksniai mieste, šiuos veiksnius apibūdinančių rodiklių palyginimas su šalies ir (ar) kitų didžiųjų miestų rodikliais; analizuojami veiksniai, aptarti Partnerystės sutarties 1.1.2.3 skyriaus dalyje „Teritorinė plėtra“;
9.2.2. miesto dalių (galimų tikslinių ir susietų teritorijų) urbanistinio ir ekonominio vystymosi potencialas (viešojo transporto maršrutų tankis ir keleivių srautai, įmonių ir viešąsias paslaugas gyventojams teikiančių įstaigų koncentracija, konversijai tinkamų teritorijų plotas, vystymo problemas ir galimybes atskleidžiantys urbanistinių struktūrų ypatumai ir kt.);
9.2.3. nustatyti socialinių ir demografinių problemų (gyventojų demografinis senėjimas, nusikalstamumas, socialinės patologijos, socialiai pažeidžiami gyventojai arba socialiai izoliuotos bendruomenės (romai) ir kt.) teritoriniai židiniai;
9.2.4. nustatyti aplinkos ir klimato kaitos problemų (oro ir vandens tarša, užterštos teritorijos, automobilių srautai, energijos vartojimo efektyvumas viešojoje infrastruktūroje ir daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir kt.) teritoriniai židiniai;
9.2.5. tikslinės teritorijos pasirinkimo kriterijai ir pasirinkimo pagrindimas (remiantis atlikta analize);
9.3. mažų ir vidutinių miestų programose:
9.3.1. svarbiausi socialinei, ekonominei, demografinei, aplinkos būklei ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimams (klimato kaitai) darantys įtaką veiksniai tikslinėse teritorijose (miestuose), šiuos veiksnius apibūdinančių rodiklių palyginimas su šalies ir (ar) kitų mažų ir vidutinių miestų rodikliais; analizuojami veiksniai, aptarti Partnerystės sutarties 1.1.2.3 skyriaus dalyje „Teritorinė plėtra“;
9.3.2. problemas ir vystymo galimybes nulemiantys regiono ir miestų urbanistinės struktūros ypatumai; programose aptartų miestų ir juos supančių teritorijų funkciniai ryšiai ir (ar) tiesioginė sąveika per transporto, inžinerines sistemas, vietas, kuriose gyvena, dirba ir gauna paslaugas nagrinėjamų teritorijų gyventojai;
10. Analizuojami duomenys ir informacija gali būti pateikiami tekstine forma, lentelėmis ir grafikais arba žemėlapiais. Programos dalies „Programos įgyvendinimo teritorijos situacijos analizė“ apimtis turėtų būti ne didesnė kaip 20 puslapių. Visą papildomą (viršijančią šią apimtį) informaciją siūloma pateikti programos prieduose.
11. Programos dalis „Programos įgyvendinimo teritorijos vystymo tikslai, uždaviniai ir priemonės“ rengiama pagal nustatytą formą (gairių 2 priedas). Šioje programos dalyje turi būti nurodyta:
11.1. programos įgyvendinimo teritorijos vystymo tikslai (toliau – tikslai), kurie turi atitikti šiuos reikalavimus:
11.1.1. turi būti realūs – nustatyti atsižvelgiant į situacijos analizę, įvertinus galimus išorinės aplinkos pokyčius (galimybes ir grėsmes) ir turimus išteklius;
11.1.2. skirti tarpusavyje susijusioms silpnybėms (problemoms) išspręsti arba pasinaudoti stiprybėmis, galimybėmis ar sumažinti grėsmes;
11.1.3. nustatant kiekvieną tikslą, įvertinti alternatyvūs įvardytų problemų sprendimo (stiprybių, galimybių išnaudojimo ar grėsmių sumažinimo) būdai (bent 2 tikslo alternatyvos, tarp kurių nėra „status quo“ alternatyvos) pagal gairių 5 priede pateiktas metodines rekomendacijas;
11.1.4. tikslai turi būti suformuluoti paprastai ir aiškiai, vengiant abstrakčių ar keletą nesusijusių rezultatų įvardijančių tikslų;
11.1.5. kiekvienas tikslas turi turėti programos efekto ir rezultato rodiklius, pagal kuriuos galima nustatyti tikslu sprendžiamų silpnybių (problemų) (išnaudojamų stiprybių, galimybių, šalinamų grėsmių) kiekybinį pokytį; efekto rodikliu įvertinamas tikslo pasiekimas ir parodoma nauda, kurią, įgyvendinus atitinkamą tikslą, gauna ne tik tiesioginiai programos naudos gavėjai, bet ir visa visuomenė; rezultato rodiklis nurodo formuluojant tikslą vertinto vidinio veiksnio – silpnybės (problemos) arba stiprybės kiekybinį pokytį ir naudą, kurią gauna tiesioginiai programos naudos gavėjai įgyvendinus programą; kaip programos efekto ir rezultato rodikliai turi būti naudojami oficialiosios statistikos rodikliai (t. y. rodikliai, atitinkantys oficialiosios statistikos portale viešai skelbiamoje Rodiklių duomenų bazėje pateiktus rodiklius, kitų oficialiosios statistikos rengėjų viešai skelbiami rodikliai ar iš šių rodiklių apskaičiuoti išvestiniai rodikliai) ir (arba) Veiksmų programos konkrečiam uždaviniui, kurio asignavimai yra naudojami, nustatyti rezultato rodikliai;
11.1.6. kiekvienas tikslas turi turėti konkretų įgyvendinimo terminą, per kurį bus pasiekti suplanuoti efekto ir rezultato (-ų) rodikliai (ne vėliau kaip 2023 m.);
11.2. programoje kiekvienam tikslui nurodoma:
11.2.1. paaiškinimas, kaip formuluojant tikslą buvo naudojami stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (toliau – SSGG) analizės rezultatai (nustatyti strateginiai ryšiai);
11.3. programos įgyvendinimo teritorijos vystymo uždaviniai (toliau – uždaviniai), kurie turi atitikti šiuos reikalavimus:
11.3.1. uždavinys yra skirtas vienai konkrečiai silpnybei (problemai) išspręsti (arba pasinaudoti stiprybe) ir nurodo vieną konkretų programos rezultatą;
11.3.2. nustatant uždavinį, įvertinti alternatyvūs įvardytos silpnybės (problemos) sprendimo (arba stiprybės išnaudojimo) būdai (bent trys uždavinio alternatyvos, tarp kurių nėra „status quo“ alternatyvos) pagal gairių 5 priede pateiktas metodines rekomendacijas;
11.3.3. uždaviniui nustatyti produkto rodikliai, atitinkantys Veiksmų programos konkretiems uždaviniams, kurių asignavimai yra naudojami, nustatytus produkto rodiklius ir nurodantys šių rodiklių planuojamus kiekybinius pokyčius (toliau – produktai);
11.4. programoje kiekvienam uždaviniui nurodoma:
11.4.1. paaiškinimas, kaip formuluojant uždavinį buvo naudojami SSGG analizės rezultatai (nustatyti strateginiai ryšiai);
11.4.2. programos rezultatas, nurodantis uždaviniu sprendžiamos problemos (arba išnaudojamos stiprybės) kiekybinį pokytį, ir sukuriami produktai;
11.4.3. uždavinio įgyvendinimo priemonės, nurodančios, kokiais būdais bus pasiektas uždaviniui suplanuotas programos rezultatas ir sukurti produktai, nurodant:
11.4.3.1. viešųjų materialinių ir (ar) nematerialinių investicijų (ES, valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų viešųjų lėšų) lėšomis numatomas įgyvendinti priemones, kurios programos veiksmų plane detalizuotos iki veiksmų, trumpai aprašant galimų veiksmų tarpusavio sąsajas ir sąsajas su kitomis uždavinio įgyvendinimo priemonėmis (jeigu tokios numatytos) ir nurodant joms įgyvendinti reikalingų viešųjų investicijų poreikį;
11.4.3.2. viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu numatomas įgyvendinti priemones, kurių dalį lėšų poreikio sudaro ES, valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitos viešosios lėšos (kurios programos veiksmų plane detalizuotos iki veiksmų) (jeigu taikoma);
11.4.3.3. priemones, kurias įgyvendinant numatoma pasinaudoti finansinėmis priemonėmis (paskolomis, garantijomis, investicijomis į nuosavą kapitalą ar kvazinuosavą kapitalą arba kitomis rizikos pasidalinimo formomis), kurios prisidės prie uždavinio įgyvendinimo, ir jų preliminarią veiklų ir finansinę apimtį (jeigu taikoma);
11.4.3.4. organizacinio, administracinio pobūdžio priemones (pavyzdžiui, esamų įstaigų veiklos optimizavimą), nereikalaujančias papildomų investicijų (jeigu taikoma);
11.4.3.5. vietos bendruomenių organizacijoms, kitoms nevyriausybinėms organizacijoms, verslo asociacijoms, įmonėms siūlomas įgyvendinti ar savivaldybės planuojamas įgyvendinti priemones per bendruomenės inicijuotos vietos plėtros iniciatyvą pagal Reglamento Nr. 1303/2013 32–35 straipsnius, kurios prisidėtų prie uždavinio įgyvendinimo (jeigu taikoma);
11.4.3.6. nevyriausybinėms organizacijoms ir įmonėms siūlomas įgyvendinti priemones per projektų konkurso būdu atrenkamus projektus, kurios prisidėtų prie uždavinio įgyvendinimo (jeigu taikoma);
11.4.3.7. privačiomis lėšomis įmonių numatytas įgyvendinti priemones, jų veiklų preliminarią apimtį ir prognozuojamas privačias investicijas (jeigu taikoma);
11.4.3.8. kompleksines priemones (t. y. priemones, kurias sudaro kelių subjektų bendrai vykdomų tarpusavyje susijusių viešųjų investicijų, finansinių priemonių, organizacinio, administracinio pobūdžio priemonių ir (ar) kitų veiklų visuma), kurios programos veiksmų plane detalizuotos iki veiksmų. Kompleksinės priemonės nustatomos, kai dėl uždaviniu sprendžiamos problemos geografinės aprėpties, sudėtingumo, tarpsektorinio pobūdžio uždavinys negali būti efektyviai įgyvendintas vien atskirų subjektų vykdomais veiksmais ir (ar) atskiromis uždavinio įgyvendinimo priemonėmis, o priemonei įgyvendinti reikalingais finansiniais, žmogiškaisiais ištekliais, infrastruktūra, duomenimis, žiniomis ir (ar) kitais ištekliais disponuoja ir (ar) sprendimų priėmimo kompetenciją turi tarpusavyje nepavaldūs subjektai.
12. Programos dalis „Programos veiksmų planas“ rengiama pagal nustatytą formą (gairių 3 priedas), veiksmus išdėstant pagal tikslus ir uždavinius. Į programos veiksmų planą nėra įtraukiami gairių 11.4.3.3–11.4.3.7 papunkčiuose nurodytas priemones detalizuojantys veiksmai. Veiksmai turi atitikti šiuos reikalavimus:
12.1. uždaviniui priskiriami veiksmai turi tiesiogiai prisidėti prie uždavinio įgyvendinimo (uždaviniui priskirtas programos rezultatas ir produktai turi būti veiksmų įgyvendinimo tiesioginė pasekmė);
12.2. veiksmai turi būti susiję aiškiais tarpusavio ryšiais, tiesioginiais ryšiais su uždavinio įgyvendinimo priemonėmis ir (ar) turėti sinerginį efektą (pavyzdžiui, nesukūrus reikiamos infrastruktūros negalės būti įgyvendinti socialinio pobūdžio veiksmai; skirtingų sektorių (skirtingų ministerijų kompetencijos) veiksmai turi būti įgyvendinami laikantis eiliškumo dėl fiziškai susietų ar nedalomų infrastruktūros objektų; skirtingų sektorių (skirtingų ministerijų kompetencijos) veiksmai sprendžia teritorijos kompleksinę problemą ir pan.);
12.3. veiksmai turi būti suprantami, teisėti ir praktiškai įgyvendinami (veiksmo įgyvendinimo pradžia turi būti ne vėlesnė kaip 2020 m. gruodžio 31 d., o pabaiga – ne vėlesnė kaip 2023 m. spalio 1 d.);
12.4. veiksmui įgyvendinti gali būti teikiama negrąžintina ES lėšų subsidija, įgyvendinant iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą regiono projektą (toliau – regiono projektas), įtrauktiną į siūlomų finansuoti regiono projektų sąrašą, arba iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą valstybės projektą (toliau – valstybės projektas), įtrauktiną į siūlomų finansuoti valstybės projektų sąrašą, arba šis veiksmas gali būti finansuojamas tiesiogiai iš valstybės ir (ar) savivaldybės biudžeto, nenaudojant ES lėšų.
13. Programos veiksmų plane kiekvienam veiksmui pagal gairių 3 priede nustatytą formą nurodoma:
13.1. su ministerija ar keliomis ministerijomis, jeigu veiksmas susijęs su keliais ūkio sektoriais, už kuriuos atsako skirtingos ministerijos ir (ar) jam įgyvendinti reikalingą projektą numatoma finansuoti pagal jungtinę priemonę, apibrėžtą Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisyklių 2.38 papunktyje, (toliau – jungtinė priemonė) suderinta veiksmo įgyvendinimo pradžia ir pabaiga (metai); iš ES lėšų bendrai finansuojamo veiksmo įgyvendinimo pradžia laikoma veiksmą įgyvendinančio projekto finansavimo sutarties pasirašymo data, veiksmo įgyvendinimo pabaiga laikomas šio projekto galutinės ataskaitos patvirtinimas Finansų ministerijos nustatyta tvarka; veiksmams, finansuojamiems iš valstybės ir (ar) savivaldybės biudžeto, nenaudojant ES lėšų, programos veiksmų plane gali būti nurodomi kiti jų įgyvendinimo pradžios ir pabaigos požymiai;
13.3. ministerija arba ministerijos, jeigu veiksmą įgyvendinantį projektą numatoma finansuoti pagal jungtinę priemonę, kuriai skiriamų asignavimų valdytojai yra kelių ministerijų ministrai ar jų įgalioti asmenys;
13.4. su ministerija arba ministerijomis, jeigu veiksmą įgyvendinantį projektą numatoma finansuoti pagal jungtinę priemonę, kuriai skiriamų asignavimų valdytojai yra kelių ministerijų ministrai ar jų įgalioti asmenys, suderintas lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai;
13.5. veiksmo atrankos būdas: kai veiksmą įgyvendinantis (-ys) projektas (-ai) įtrauktinas (-i) į siūlomų finansuoti valstybės projektų sąrašą (toliau – valstybės projektų planavimas, priedų lentelėse žymimas „V“) arba kai veiksmą įgyvendinantis (-ys) projektas (-ai) įtrauktinas (-i) į siūlomų finansuoti regionų projektų sąrašą (toliau – regionų projektų planavimas, priedų lentelėse žymimas „R“); jeigu veiksmo įgyvendinimo neplanuojama finansuoti iš ES lėšų, jis lentelėje žymimas „–“;
13.6. Veiksmų programos konkretus uždavinys, kuris įgyvendinamas veiksmu, arba keli Veiksmų programos konkretūs uždaviniai, jeigu veiksmą įgyvendinantį projektą numatoma finansuoti pagal jungtinę priemonę (šis reikalavimas taikomas veiksmui, kuriuo įgyvendinama gairių 11.4.3.1 ar 11.4.3.2 papunktyje nurodyta priemonė, jeigu tokio veiksmo įgyvendinimą planuojama finansuoti iš ES lėšų);
13.7. Veiksmų programos prioritetas (-ai), prie kurio (-ių) įgyvendinimo prisidedama veiksmu (šis reikalavimas taikomas veiksmui, kuriuo įgyvendinama kompleksinė priemonė);
13.8. veiksmo aprašymas, nurodant, į kokią teritoriją, statinius (pastatus ar inžinierinius statinius) ir kitą infrastruktūrą, įrenginius investuojama, kokios paslaugų tobulinimo priemonės yra diegiamos ir kokie darbai atliekami (šis reikalavimas taikomas veiksmui, kuriuo detalizuojama gairių 11.4.3.1 ar 11.4.3.2 papunktyje nurodyta priemonė);
IV SKYRIUS
PROGRAMOS RENGIMAS IR TVIRTINIMAS
14. Programa rengiama ES finansiniam laikotarpiui, atsižvelgiant į Partnerystės sutartį, Veiksmų programą, Nacionalinės pažangos programą, Nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinį veiklos planą, kitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamus planavimo dokumentus, savivaldybės strateginį plėtros planą ir atitinkamai teritorijai taikomus teritorijų planavimo dokumentus. Programos veiksmų plane nurodyti veiksmai turi būti pradėti įgyvendinti laikantis gairių 12.3 papunktyje nustatytų terminų.
15. Programos projektą rengia savivaldybės ar savivaldybių, kurių teritorijoje yra išskirtos tikslinės teritorijos, administracija (-os), konsultuodamasi (-osi) su vietos bendruomene, ministerijomis, kitomis valstybės institucijomis, įstaigomis, socialiniais ir ekonominiais partneriais, pilietinei visuomenei atstovaujančiomis organizacijomis (įskaitant aplinkosaugos partnerius, nevyriausybines organizacijas ir organizacijas, atsakingas už socialinės įtraukties, lyčių lygybės ir nediskriminavimo skatinimą) ir kitomis tikslinėje ar susietose teritorijose veikiančiomis institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis (pavyzdžiui, aukštosiomis mokyklomis, kultūros įstaigomis). Konsultacinę pagalbą renkant ir apibendrinant mažų ir vidutinių miestų programoms rengti reikalingą informaciją, pagalbą koordinuojant savivaldybių administracijų bendrą veiklą rengiant programas (organizuojant susitikimus, darbo grupes, apibendrinant, redaguojant skirtingų savivaldybių administracijų parengtas programų projektų dalis, apibendrinant gautas pastabas ir pasiūlymus ir pan.) savivaldybių administracijoms teikia Regioninės plėtros departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Regioninės plėtros departamentas).
16. Programų projektus savivaldybių administracijos tikslina įvertinusios vietos bendruomenės, ministerijų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, socialinių ir ekonominių partnerių, pilietinę visuomenę atstovaujančių organizacijų ir kitų tikslinėje ar susietose teritorijose veikiančių institucijų, įstaigų ir organizacijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, dvišaliuose ar daugiašaliuose susitikimuose, darbo grupėse ir kitais būdais aptartas programų projektų nuostatas. Savivaldybės administracijos ir nevyriausybinių organizacijų, įmonių, kitų institucijų, įstaigų ir organizacijų susitarimu šios institucijos, įstaigos ir organizacijos gali būti įtrauktos į programos veiksmų planą kaip veiksmų vykdytojai.
17. Ministerijos, dalyvaudamos konsultacijose rengiant programų projektus, informuoja savivaldybių administracijas ir kitus programų projektuose nurodytus veiksmų vykdytojus apie derinant su Europos Komisija Veiksmų programą atliktus šio dokumento pakeitimus, dėl kurių reikia tikslinti savivaldybių administracijų parengtų programų projektus, teikia kitą programoms rengti reikalingą informaciją, taip pat pastabas ir pasiūlymus:
17.1. dėl programos teritorijos vystymo tikslų, uždavinių ir priemonių, taip pat uždaviniams priskirtų veiksmų atitikties Veiksmų programai (investiciniams prioritetams, konkretiems uždaviniams, veikloms) ir ministrų valdymo sričių planavimo dokumentams, nurodydamos tikslus, uždavinius, jų įgyvendinimo priemones ir veiksmus, kuriuos, kaip neatitinkančius Veiksmų programos ir (ar) ministrų valdymo sričių planavimo dokumentų, reikėtų koreguoti ar išbraukti, kokiomis priemonėmis ir veiksmais programos galėtų būti papildytos;
17.2. pasiūlymus dėl veiksmų planavimo būdo, nurodydamos, kurie iš savivaldybių administracijų ar kitų veiksmų vykdytojų pasiūlytų veiksmų gali būti įgyvendinami teikiant negrąžintiną ES lėšų subsidiją valstybės ar regionų projektų planavimo būdu arba finansuotini tiesiogiai iš valstybės biudžeto ir yra įtrauktini į programos veiksmų planą;
17.3. pasiūlymus dėl savivaldybių administracijų ar kitų veiksmų vykdytojų pasiūlytų veiksmų (nustatomų programos veiksmų plane) ar priemonių finansavimo apimties (įvertinus asignavimus regioninio planavimo priemonėms, numatytus regionui, savivaldybei ir (ar) tikslinei teritorijai; bendrus asignavimų limitus, valstybės prioritetus atrenkant projektus valstybės planavimo ar projektų konkurso būdais, įgyvendinant finansines priemones);
18. Vidaus reikalų ministerijai suderinus parengtą programos projektą su atitinkama regiono plėtros taryba, savivaldybės administracija Vidaus reikalų ministerijai turi pateikti savivaldybės tarybos priimtą sprendimą pritarti programos projektui.
19. Prieš teikiant programos projektą pritarti savivaldybės tarybai turi būti:
19.1. įvykę viešieji programos projekto pristatymai ir atsiklausta tikslinės teritorijos vietos bendruomenės, socialinių ir ekonominių partnerių, pilietinę visuomenę atstovaujančių organizacijų ir kitų tikslinėje ar susietose teritorijose veikiančių institucijų, įstaigų ir organizacijų nuomonės bent dviem iš išvardytų būdų: per viešus susirinkimus; televizijos ir radijo laidas, informacinių straipsnių spausdinimą spaudoje, kartu kviečiant teikti pasiūlymus; atsiklausus nuomonės savivaldybės interneto svetainėje ir per savivaldybės paskyras socialiniuose tinkluose; atlikus reprezentatyvią gyventojų ir (ar) įmonių apklausą; darbo grupėse; kreipiantis tiesiogiai raštu ir prašant pateikti savo išvadas ir pasiūlymus dėl programos projekto;
19.2. gautos ministerijų išvados, kad su jų kompetencija susiję programos įgyvendinimo teritorijos vystymo tikslai, uždaviniai ir priemonės atitinka Veiksmų programą ir ministrui pavestų valdymo sričių planavimo dokumentus, o uždaviniams priskirtų priemonių ir veiksmų asignavimai neviršija ministerijos kompetencijai priskirtų Veiksmų programos konkrečių uždavinių asignavimų arba valstybės biudžeto asignavimų, kuriuos numatoma naudoti regione (apskrityje) ir konkrečioje programą parengusioje savivaldybėje ir (ar) tikslinėje teritorijoje;
20. Kartu su programos projektu Vidaus reikalų ministerijai pateikiama:
20.1. nustatant programos įgyvendinimo teritorijos vystymo tikslus, uždavinius ir priemones, atliktas alternatyvų vertinimas pagal gairių 5 priede pateiktas metodines rekomendacijas;
21. Vidaus reikalų ministerija teikia programos projektą ir lydimuosius dokumentus derinti atitinkamai regiono plėtros tarybai ir ministerijoms.
22. Regiono plėtros taryba pagal kompetenciją svarsto programos projektą ir teikia Vidaus reikalų ministerijai pastabas ir pasiūlymus dėl programos dalių, kurioms įgyvendinti projektai atrenkami regionų projektų planavimo būdu. Esant pastabų Vidaus reikalų ministerija grąžina tobulinti programos projektą savivaldybės administracijai.
23. Ministerijos pagal savo kompetenciją teikia išvadas Vidaus reikalų ministerijai dėl programos projekto. Ministerijos pritardamos programos projektui (jį suderindamos) įsipareigoja užtikrinti, kad jų kompetencijai priskirtoms programos uždavinių įgyvendinimo priemonėms ir veiksmams įgyvendinti bus galima panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas, skiriamas atrenkant projektus valstybės ir regionų projektų planavimo būdais ir (arba) valstybės biudžeto lėšas. Jeigu tikslams ir uždaviniams įgyvendinti reikalingi projektai, atrenkami projektų konkurso būdu, ministerija pagal savo kompetenciją įsipareigoja teikti tvirtinti Veiksmų programos stebėsenos komitetui specialiuosius ar prioritetinius projektų atrankos kriterijus, nustatytus atsižvelgus į suderintus programos tikslus ir uždavinius. Veiksmo įtraukimas į programą nėra laikomas galutiniu sprendimu veiksmą bendrai finansuoti iš ES lėšų.
V SKYRIUS
PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO KOORDINAVIMO DARBO GRUPĖ
25. Programas įgyvendina savivaldybių administracijos kartu su tikslinėje teritorijoje veikiančiomis įstaigomis (aukštosiomis mokyklomis, kultūros įstaigomis ir kt.), įmonėmis, kitomis įstaigomis ir organizacijomis. Ministerijos administruoja programai įgyvendinti skiriamas ES ir valstybės biudžeto lėšas.
26. Apie aplinkybes, dėl kurių iškyla grėsmė neįvykdyti programos tikslų, uždavinių ar veiksmų, iš esmės nepasiekti programos rezultatų ar nesukurti produktų, savivaldybės administracija nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tokių aplinkybių sužinojimo, turi raštu informuoti Vidaus reikalų ministeriją ir atitinkamą regiono plėtros tarybą.
27. Programos įgyvendinimui koordinuoti, t. y. veiksmams, susijusiems su programos įgyvendinimu, suderinti tarp ministerijų ir savivaldybės (-ių), programos pakeitimams suderinti ir prireikus jiems, kurie pagal gairių 37 punktą nėra laikomi esminiais programos pakeitimais, inicijuoti, Vidaus reikalų ministerija sudaro programos įgyvendinimo koordinavimo darbo grupę iš Vidaus reikalų ministerijos atstovų (trijų narių), kitų programą įgyvendinant dalyvaujančių ministerijų atstovų (po vieną narį), programą įgyvendinančių savivaldybių tarybų deleguotų atstovų (mažų ir vidutinių miestų programų įgyvendinimo koordinavimo darbo grupėse po vieną narį iš kiekvienos savivaldybės, o didžiųjų miestų programų įgyvendinimo darbo grupėse – trys nariai iš savivaldybės) ir atitinkamo regiono plėtros tarybos atstovo .
28. Programos įgyvendinimo koordinavimo darbo grupės vadovas ir jo pavaduotojas skiriami iš Vidaus reikalų ministerijos atstovų. Programų įgyvendinimo koordinavimo darbo grupių personalinę sudėtį tvirtina vidaus reikalų ministras. Ministerijoms pavaldžių institucijų ir įstaigų atstovai, kuriuos pasiūlo ministerijos, socialiniai ir ekonominiai partneriai, kuriuos pasiūlo savivaldybės atstovaujamoji institucija (savivaldybės taryba) ar vykdomoji institucija (savivaldybės administracijos direktorius), kviečiami dalyvauti programos įgyvendinimo koordinavimo darbo grupės posėdžiuose stebėtojų teisėmis.
29. Pagrindinė programos įgyvendinimo koordinavimo darbo grupės veiklos forma yra posėdžiai. Posėdžiai vykdomi žodinės ar rašytinės procedūros tvarka. Programų įgyvendinimo koordinavimo darbo grupių posėdžius organizuoja ir kitas darbo grupių sekretoriato funkcijas atlieka Vidaus reikalų ministerija.
30. Balso teisę programos įgyvendinimo koordinavimo darbo grupės posėdžiuose turi jos nariai, o jiems negalint dalyvauti – posėdyje dalyvaujantys pakaitiniai nariai. Programos įgyvendinimo koordinavimo darbo grupės nariai ir pakaitiniai nariai, dalyvaudami darbo grupės darbe, turi laikytis įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo už priimtus sprendimus, nešališkumo, skaidrumo, nesavanaudiškumo principų ir nusišalinti svarstant klausimus, kurie gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme nustatytais atvejais.
31. Organizuojant programos įgyvendinimo koordinavimo darbo grupės posėdį žodinės procedūros tvarka, Vidaus reikalų ministerija posėdžio medžiagą elektroniniu paštu išsiunčia programos įgyvendinimo koordinavimo darbo grupės nariams ir jų pakaitiniams nariams ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki posėdžio. Programos įgyvendinimo koordinavimo darbo grupės posėdyje, organizuojamame žodinės procedūros tvarka, sprendimai priimami posėdyje dalyvaujant ne mažiau kaip pusei programos įgyvendinimo koordinavimo darbo grupės narių ar vietoj jų dalyvaujančių pakaitinių narių, bendru sutarimu.
32. Organizuojant programos įgyvendinimo koordinavimo darbo grupės posėdį rašytinės procedūros tvarka, Vidaus reikalų ministerija posėdžio medžiagą elektroniniu paštu išsiunčia programos įgyvendinimo koordinavimo darbo grupės nariams ir jų pakaitiniams nariams, nustatydama ne trumpesnį kaip 3 darbo dienų ir ne ilgesnį kaip 5 darbo dienų terminą pritarimui / nepritarimui dėl svarstomo klausimo pateikti. Programos įgyvendinimo koordinavimo darbo grupės narys arba vietoje jo pakaitinis narys pritarimą / nepritarimą pateiktam svarstyti klausimui turi elektroniniu paštu pateikti Vidaus reikalų ministerijai per Vidaus reikalų ministerijos nustatytą terminą. Programos įgyvendinimo koordinavimo darbo grupės nariui arba vietoje jo pakaitiniam nariui šiame gairių punkte nustatyta tvarka nepateikus Vidaus reikalų ministerijai pritarimo / nepritarimo pateiktam (-iems) svarstyti klausimui (-ams), laikoma, kad jis pastabų ir pasiūlymų dėl pateikto (-ų) svarstyti klausimo (-ų) neturi ir pateiktam (-iems) svarstyti klausimui (-ams) pritaria. Programos įgyvendinimo koordinavimo darbo grupės nariui arba vietoje jo pakaitiniam nariui šiame gairių punkte nustatyta tvarka pateikus Vidaus reikalų ministerijai nepritarimą tik atskiram (-iems) pateikto svarstyti klausimo aspektui (-ams), laikoma, kad jis svarstomo klausimo aspektui (-ams), dėl kurio (-ių) nepateikė nepritarimo, pritaria. Programos įgyvendinimo koordinavimo darbo grupės sprendimai posėdžiuose, organizuojamuose rašytinės procedūros tvarka, priimami programos įgyvendinimo koordinavimo darbo grupės narių paprasta balsų dauguma.
33. Vidaus reikalų ministerija parengia programos įgyvendinimo koordinavimo darbo grupės posėdžio protokolą ir jį, pasirašytą darbo grupės vadovo ar jam nesant pavaduotojo, elektroniniu paštu išsiunčia programos įgyvendinimo koordinavimo darbo grupės nariams, pakaitiniams nariams ir su programos įgyvendinimu susijusiai regiono plėtros tarybai. Šiame gairių punkte nurodyti veiksmai atliekami ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po posėdžio (kai posėdis organizuotas žodinės procedūros tvarka) arba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po termino, kurį Vidaus reikalų ministerija gairių 31 punkte nustatyta tvarka buvo nustačiusi programos įgyvendinimo koordinavimo darbo grupės nariams ir jų pakaitiniams nariams dėl pastabų ir pasiūlymų pateiktam svarstyti klausimui pateikimo, pabaigos (kai posėdis organizuotas rašytinės procedūros tvarka).
VI SKYRIUS
PROGRAMOS KEITIMAS
34. Programos keitimą, kuris pagal gairių 37 punktą laikomas esminiu programos keitimu, pagal savo kompetenciją gali inicijuoti savivaldybės administracija ar regiono plėtros taryba. Programos keitimą, kuris pagal gairių 37 punktą nėra laikomas esminiu programos pakeitimu, pagal savo kompetenciją gali inicijuoti savivaldybės administracija, regiono plėtros taryba, Vidaus reikalų ministerija, kitos ministerijos ir (arba) programos įgyvendinimo koordinavimo darbo grupė.
35. Jeigu Regioninės plėtros departamentas, gavęs pasiūlymus dėl regiono plėtros plano pakeitimo, nustato poreikį inicijuoti programos pakeitimą, apie tai jis raštu ir (ar) elektroniniu paštu informuoja programą įgyvendinančią (-ias) savivaldybės (-ių) administraciją (-as) ir Vidaus reikalų ministeriją.
36. Programa keičiama:
36.1. paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių iškyla grėsmė neįvykdyti programoje nustatytų tikslų, uždavinių, pasiekti programos įgyvendinimo stebėsenos rodiklių;
36.2. pagal gairių 5 priede pateiktas metodines rekomendacijas savivaldybės administracijai nustačius efektyvesnius, negu nurodyti programoje, programos tikslų, uždavinių įgyvendinimo būdus;
36.3. siekiant padidinti programos įgyvendinimo efektyvumą, rezultatyvumą ir (ar) veiksmingumą ir (ar) įgyvendinti išorės ekspertų atliktų vertinimų rekomendacijas dėl programos turinio ar programos įgyvendinimo tobulinimo;
36.4. siekiant užtikrinti programos atitiktį teisės aktų, reglamentuojančių programų struktūrą, turinį, veiksmų įgyvendinimo ir finansavimo sąlygas, reikalavimams;
36.5. nustačius, kad programos uždaviniui, priemonei ir (ar) veiksmui nustatytas lėšų poreikis, finansavimo šaltiniai, produktų kiekis ar įgyvendinimo terminai neatitinka faktinės situacijos;
36.6. nepradėjus įgyvendinti veiksmo per vienerius metus nuo programoje suplanuotos jo įgyvendinimo pradžios;
37. Esminiais programos pakeitimais laikomi tokie pakeitimai, kuriais:
38. Programos pakeitimai rengiami laikantis gairių II skyriaus reikalavimų programos įgyvendinimo teritorijoms ir gairių III skyriaus reikalavimų programos struktūrai ir turiniui.
39. Prieš savivaldybės administracijai ar regiono plėtros tarybai inicijuojant esminį programos pakeitimą, savivaldybės administracija (-os) turi atlikti tokius veiksmus:
39.1. dėl numatomo (-ų) inicijuoti programos pakeitimo (-ų) atsiklausti tikslinės teritorijos vietos bendruomenės, socialinių ir ekonominių partnerių, pilietinę visuomenę atstovaujančių organizacijų ir kitų tikslinėje ar susietose teritorijose veikiančių institucijų, įstaigų ir organizacijų nuomonės bent vienu iš gairių 19.1 papunktyje nurodytų būdų;
39.2. atlikti programos įgyvendinimo teritorijos vystymo tikslų, uždavinių ir priemonių alternatyvų pasirinkimo vertinimą pagal gairių 5 priede pateiktas metodines rekomendacijas (šis reikalavimas taikomas tik gairių 37.1 papunktyje nurodyto esminio keitimo atveju);
39.3. parengti bendros veiklos strategiją ir su kitais už bendros veiklos strategijos įgyvendinimą atsakingais subjektais sudaryti susitarimą dėl šios strategijos įgyvendinimo (šis reikalavimas taikomas tik tuo atveju, kai inicijuojamu programos pakeitimu siūloma į programą įtraukti kompleksinę priemonę).
40. Savivaldybės administracija ar regiono plėtros taryba, inicijuodama programos pakeitimą, raštu pateikia Vidaus reikalų ministerijai inicijuojamo programos pakeitimo argumentus, programos pakeitimo projekto lyginamąjį variantą, taip pat šiuos dokumentus:
40.1. dokumentų, patvirtinančių gairių 39.1 papunktyje nustatyto reikalavimo įvykdymą, kopijas (šis reikalavimas taikomas tik tokiu atveju, kai inicijuojamas esminis programos pakeitimas);
40.2. programos įgyvendinimo teritorijos vystymo tikslų, uždavinių ir priemonių alternatyvų pasirinkimo vertinimą, atliktą pagal gairių 5 priede pateiktas metodines rekomendacijas (šis reikalavimas taikomas tik tuo atveju, kai inicijuojamas gairių 37.1 papunktyje nurodytas esminis pakeitimas);
40.3. bendros veiklos strategijos ir už bendros veiklos strategijos įgyvendinimą atsakingų subjektų sudaryto susitarimo dėl šios strategijos įgyvendinimo kopijas (šis reikalavimas taikomas tik tuo atveju, kai inicijuojamu programos pakeitimu siūloma į programą įtraukti kompleksinę priemonę);
40.4. veiksmą atitinkančio projekto aprašymą, parengtą pagal Regionų plėtros planų rengimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1V-706 „Dėl Regionų plėtros planų rengimo metodikos patvirtinimo“ 6 priedo formą (šis reikalavimas taikomas tik tuo atveju, kai inicijuojamas programos pakeitimas, kuriuo keičiamas esamas programos veiksmas, veiksmo aprašymas arba į programą įtraukiamas naujas veiksmas).
41. Tuo atveju, kai savivaldybės (-ių) administracijos (-ų) ar regiono plėtros tarybos inicijuojamas (-i) mažų ir vidutinių miestų programos pakeitimas (-ai), susijęs su kelių savivaldybių kompetencija, savivaldybių administracijų veiksmus, atliekamus vykdant gairių 39 ir 43 punktuose nustatytus reikalavimus, koordinuoja Regioninės plėtros departamentas.
42. Vidaus reikalų ministerija, gavusi savivaldybės (-ių) administracijos (-ų) ar regiono plėtros tarybos pasiūlymą (-us) dėl programos pakeitimo:
42.1. įvertina, ar programos pakeitimas inicijuojamas esant bent vienam iš gairių 36 punkte nustatytų atvejų ir ar pasiūlymas dėl programos pakeitimo, o tuo atveju, kai mažų ir vidutinių miestų programos pakeitimą (-us) inicijuoja kelių savivaldybių administracijos, – gautų pasiūlymų dėl programos pakeitimo visuma atitinka gairių 37–40 punktais nustatytus reikalavimus;
43. Jeigu savivaldybės (-ių) administracijos (-ų) ar regiono plėtros tarybos pateiktam (-iems) pasiūlymui (-ams) dėl programos pakeitimo įvertinti trūksta informacijos, pateiktuose dokumentuose yra netikslumų ar kitų trūkumų, dėl kurių pasiūlymas ar, kai taikoma, pasiūlymų visuma negali būti pripažintas (-i) atitinkančiu gairių 37–40 punktuose nustatytus reikalavimus, Vidaus reikalų ministerija raštu ar elektroniniu paštu kreipiasi į savivaldybės (-ių) administraciją (-as) (kai programos pakeitimą inicijuoja savivaldybės (-ių) administracija (-os) arba atitinkamą regiono plėtros tarybą ir su inicijuojamu programos pakeitimu susijusią (-ias) savivaldybės (-ių) administraciją (-as) (kai programos pakeitimą inicijuoja regiono plėtros taryba), prašydama paaiškinti, patikslinti pateiktą informaciją ir (ar) ištaisyti trūkumus ir nustato terminą prašomai informacijai pateikti, patikslinti ir (ar) trūkumams ištaisyti, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos ir ilgesnis kaip 15 darbo dienų. Tuo atveju, kai Vidaus reikalų ministerijos nurodyti ištaisyti pasiūlymo (-ų) dėl programos pakeitimo trūkumai yra susiję su kelių savivaldybių kompetencija, apie nustatytus programos pakeitimo trūkumus Vidaus reikalų ministerija raštu ar elektroniniu paštu informuoja ir Regioninės plėtros departamentą.
44. Vidaus reikalų ministerija pasiūlymą (-us) dėl programos pakeitimo vertina ne ilgiau kaip 5 darbo dienas nuo jų gavimo Vidaus reikalų ministerijoje dienos. Į šį terminą nėra įskaičiuojamas laikas, per kurį savivaldybės (-ių) administracija (-os) ir (ar) regiono plėtros taryba tikslina pateiktus dokumentus, rengia paaiškinimus dėl jų. Šiame punkte nurodytas terminas gali būti pratęstas, jeigu gautas daugiau nei vienas pasiūlymas dėl programos pakeitimo, bet ne ilgiau kaip 5 darbo dienas.
45. Vidaus reikalų ministerijai nustačius, kad savivaldybės administracijos ar regiono plėtros tarybos pasiūlymas dėl programos pakeitimo ar, kai taikoma, pasiūlymų dėl programos pakeitimo visuma yra tinkamas (-a) (t. y. programos pakeitimas (-ai) yra inicijuotas (-i) esant bent vienam iš gairių 36 punkte nustatytų atvejų ir atitinka gairių 38 ir 40 punktuose nustatytus reikalavimus), parengia programos pakeitimo projekto lyginamąjį variantą ir jį kartu su savivaldybės (-ių) administracijos (-ų) ar regiono plėtros tarybos pasiūlymu (-ais) dėl programos pakeitimo pateikia raštu ar elektroniniu paštu derinti programos įgyvendinimo koordinavimo grupės nariams ir pakaitiniams nariams, nustatydama ne trumpesnį kaip 3 darbo dienų ir ne ilgesnį kaip 5 darbo dienų terminą pastaboms pateikti.
46. Programos įgyvendinimo koordinavimo grupės nariams ar pakaitiniams nariams pagal kompetenciją pateikus pastabų, pasiūlymų dėl inicijuojamo (-ų) programos pakeitimo (-ų), Vidaus reikalų ministerija raštu ar elektroniniu paštu kreipiasi į pasiūlymą dėl programos pakeitimo pateikusią (-ias) savivaldybės (-ių) administraciją (-as) (kai programos pakeitimą inicijuoja savivaldybės (-ių) administracija (-os) arba regiono plėtros tarybą ir su inicijuojamu programos pakeitimu susijusią (-ias) savivaldybės (-ių) administraciją (-as) (kai programos pakeitimą inicijuoja regiono plėtros taryba), prašydama patikslinti pasiūlymo dėl programos pakeitimo dokumentus pagal programos įgyvendinimo koordinavimo grupės narių ir (ar) pakaitinių narių pastabas ir nustatydama terminą patikslintiems dokumentams pateikti, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos ir ilgesnis kaip 5 darbo dienos. Tuo atveju, kai reikalingi atlikti pasiūlymo (-ų) dėl mažų ir vidutinių miestų programos pakeitimo (-ų) patikslinimai ir šie patikslinimai yra susiję su kelių savivaldybių administracijų kompetencija, Vidaus reikalų ministerija apie reikalingus atlikti patikslinimus raštu ar elektroniniu paštu informuoja ir Regioninės plėtros departamentą.
47. Vidaus reikalų ministerija gali gairių 46 punkte nustatyta tvarka nesikreipti į savivaldybės administraciją arba regiono plėtros tarybą dėl programos pakeitimo dokumentų patikslinimo pagal programos įgyvendinimo koordinavimo grupės nario ar pakaitinio nario pateiktas pastabas, pasiūlymus, jeigu pastabos, pasiūlymai yra gauti iš programos įgyvendinimo koordinavimo grupės nario, atstovaujančio tą pačią savivaldybę arba atitinkamai regiono plėtros tarybą. Tokiu atveju programos pakeitimo dokumentus pagal programos įgyvendinimo koordinavimo grupės nario ar pakaitinio nario pateiktas pastabas, pasiūlymus patikslina Vidaus reikalų ministerija.
48. Savivaldybės (-ių) administracijai (-oms), regiono plėtros tarybai ar Vidaus reikalų ministerijai patikslinus pasiūlymo (-ų) dėl programos pakeitimo dokumentus pagal programos įgyvendinimo koordinavimo darbo grupės narių ir (ar) pakaitinių narių pastabas, Vidaus reikalų ministerija gairių 31 ar 32 punkte nustatyta tvarka teikia programos pakeitimo lyginamąjį variantą svarstyti programos įgyvendinimo koordinavimo darbo grupei.
49. Jeigu savivaldybės administracija ar regiono plėtros taryba dėl objektyvių priežasčių negali patikslinti pasiūlymo dėl programos keitimo dokumentų per Vidaus reikalų ministerijos gairių 43 ar 46 punkte nustatyta tvarka nurodytą terminą, Vidaus reikalų ministerija savivaldybės administracijos ar atitinkamos regiono plėtros tarybos argumentuotu prašymu gali pratęsti nustatytą terminą, bet ne ilgiau kaip 20 darbo dienų.
50. Programos pakeitimai yra patvirtinami vidaus reikalų ministro įsakymu po to, kai jiems pritaria:
50.2. tais atvejais, kai atliekamas esminis programos pakeitimas, keičiama (-os) programos priemonė (-s) arba keičiamas programos veiksmų planas, atsisakant esamo (-ų) veiksmo (-ų) ar įtraukiant naują (-us) veiksmą (-us) – savivaldybės taryba, o kai inicijuojamas programos pakeitimas yra susijęs su kelių savivaldybių kompetencija, – visų su inicijuojamu programos pakeitimu susijusių savivaldybių tarybos (šis reikalavimas netaikomas su kompleksine priemone ir (ar) šią priemonę įgyvendinančiu (-iais) veiksmu (-ais) susijusiems programos pakeitimams, jeigu tokie pakeitimai parengti atsižvelgiant į visų su programos pakeitimu susijusių savivaldybių tarybų patvirtintą bendros veiklos strategiją).
51. Apie savivaldybės tarybos priimtą sprendimą, kuriuo pritarta programos pakeitimui, savivaldybės administracija Vidaus reikalų ministeriją informuoja raštu ar elektroniniu paštu, pateikdama savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo pritarta programos pakeitimams, kopiją arba, kai nurodyti savivaldybės tarybos sprendimai yra paskelbti viešai savivaldybės interneto svetainėje, pateikdama informaciją apie tokio sprendimo priėmimo datą, numerį, pavadinimą ir nuorodą interneto svetainėje.
52. Savivaldybės administracijos ar regiono plėtros tarybos pasiūlymas dėl programos pakeitimo atmetamas esant bent vienam iš šių atvejų:
52.1. kai Vidaus reikalų ministerija gairėse nustatyta tvarka nustato, kad pasiūlymas dėl programos pakeitimo nėra tinkamas ir savivaldybės administracija ar, kai taikoma, regiono plėtros taryba nesant objektyvių priežasčių neištaiso trūkumų, dėl kurių pasiūlymas negali būti pripažintas tinkamu, per Vidaus reikalų ministerijos nustatytą terminą;
52.2. programos įgyvendinimo koordinavimo darbo grupė gairių 31 ar 32 punkte nustatyta tvarka priima sprendimą nepritarti pasiūlymui dėl programos pakeitimo;
53. Apie pasiūlymo dėl programos pakeitimo atmetimą Vidaus reikalų ministerija raštu informuoja pasiūlymą teikusią ar su inicijuojamu programos pakeitimu susijusią savivaldybės administraciją ir atitinkamą regiono plėtros tarybą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo gairių 52 punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos, nurodydama pasiūlymo atmetimo priežastis.
54. Vidaus reikalų ministerija, inicijuodama programos pakeitimą, parengia programos pakeitimo projekto lyginamąjį variantą ir jos inicijuojamo programos pakeitimo argumentus. Kita ministerija, inicijuodama programos pakeitimą, pateikia Vidaus reikalų ministerijai argumentuotą pasiūlymą dėl programos pakeitimo ir programos pakeitimo lyginamąjį variantą. Vidaus reikalų ministerija šiame gairių punkte nurodytus inicijuojamo programos pakeitimo dokumentus derina su programos įgyvendinimo koordinavimo darbo grupės nariais ir pakaitiniais nariais raštu ar elektroniniu paštu, nustatydama ne trumpesnį kaip 3 darbo dienų ir ne ilgesnį kaip 5 darbo dienų terminą pastaboms, pasiūlymams pateikti.
55. Programos įgyvendinimo koordinavimo darbo grupės nariams ar pakaitiniams nariams pagal kompetenciją pateikus pastabų, pasiūlymų dėl Vidaus reikalų ministerijos ar kitos ministerijos inicijuojamo programos pakeitimo:
55.1. (kai pastabos, pasiūlymai pateikti dėl Vidaus reikalų ministerijos inicijuoto programos pakeitimo) Vidaus reikalų ministerija, pagal kompetenciją įvertinusi iš programos įgyvendinimo koordinavimo darbo grupės narių ir pakaitinių narių gautas pastabas, pasiūlymus, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas patikslina pasiūlymo dėl programos pakeitimo dokumentus pagal tas pastabas, pasiūlymus, kurioms pritaria, o dėl tų pastabų, pasiūlymų, kurioms nepritaria ar pritaria iš dalies, parengia derinimo pažymą, kurioje išdėsto nepritarimo argumentus;
55.2. (kai pastabos, pasiūlymai pateikti dėl kitos ministerijos inicijuoto programos pakeitimo) raštu ar elektroniniu paštu kreipiasi į pasiūlymą dėl programos pakeitimo pateikusią ministeriją, prašydama patikslinti pasiūlymo dėl programos pakeitimo dokumentus pagal programos įgyvendinimo koordinavimo darbo grupės narių ir (ar) pakaitinių narių pastabas ir nustatydama terminą patikslintiems dokumentams pateikti, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos ir ilgesnis kaip 5 darbo dienos. Ministerija, pagal kompetenciją įvertinusi iš programos įgyvendinimo koordinavimo darbo grupės narių ir pakaitinių narių gautas pastabas, pasiūlymus, patikslina pasiūlymo dėl programos pakeitimo dokumentus pagal tas pastabas, pasiūlymus, kurioms pritaria, o dėl tų pastabų, pasiūlymų, kurioms nepritaria ar pritaria iš dalies, parengia derinimo pažymą, kurioje išdėsto nepritarimo argumentus.
56. Atlikus gairių 55 punkte nurodytus veiksmus, Vidaus reikalų ministerijos ar kitos ministerijos pasiūlymas dėl programos pakeitimo kartu su derinimo pažyma (kai taikoma) gairių 31 ar 32 punkte nustatyta tvarka teikiami svarstyti programos įgyvendinimo koordinavimo darbo grupei.
57. Programos įgyvendinimo koordinavimo darbo grupė programos pakeitimą gali inicijuoti programos įgyvendinimo koordinavimo darbo grupės posėdžio, organizuojamo žodinės procedūros tvarka, metu, grupės nariui ar pakaitiniam nariui žodžiu nurodžius inicijuojamo programos pakeitimo argumentus ir pasiūlius programos pakeitimus, kuriems programos įgyvendinimo koordinavimo darbo grupė pritaria gairių 31 punkte nustatyta tvarka.
58. Vidaus reikalų ministerijos ar kitos ministerijos gairėse nustatyta tvarka inicijuotiems programos pakeitimams pritariama vidaus reikalų ministro įsakymu po to, kai jiems pritarta gairių 50 punkte nustatyta tvarka. Programos įgyvendinimo koordinavimo darbo grupės gairėse nustatyta tvarka inicijuotiems programos pakeitimams pritariama po to, kai yra atliktas gairių 50.2 papunktyje nurodytas veiksmas (kai taikoma).
59. Vidaus reikalų ministerijos ar kitos ministerijos gairėse nustatyta tvarka inicijuotas pasiūlymas dėl programos pakeitimo gali būti atmestas gairių 52.2–52.3 papunkčiuose nustatytais atvejais, o programos įgyvendinimo koordinavimo darbo grupės gairėse nustatyta tvarka inicijuotas programos pakeitimas – gairių 52.3 papunktyje nustatytu atveju.
60. Apie ministerijos pasiūlymo dėl programos pakeitimo atmetimą Vidaus reikalų ministerija informuoja pasiūlymą teikusią ministeriją, su inicijuojamu programos pakeitimu susijusią (-ias) savivaldybės (-ių) administraciją (-as) ir atitinkamą regiono plėtros tarybą raštu, o apie programos įgyvendinimo koordinavimo darbo grupės pasiūlymo dėl programos pakeitimo atmetimą – programos įgyvendinimo koordinavimo darbo grupės narius ir pakaitinius narius elektroniniu paštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo gairių 52.2 ar 52.3 papunktyje nurodytų sprendimų priėmimo dienos.
VII SKYRIUS
PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA, VERTINIMAS
61. Savivaldybės administracija kartu su kitais programos veiksmų vykdytojais, konsultuodamasi su Regioninės plėtros departamentu, kasmet iki kovo 1 d. parengia, pristato savivaldybės tarybai ir pateikia Regioninės plėtros departamentui:
62. Paskutinė programos įgyvendinimo ataskaita rengiama pasibaigus kalendoriniams metams, per kuriuos buvo užbaigtas paskutinio programoje numatyto veiksmo įgyvendinimas, bet ne vėliau kaip 2024 metais.
64. Regioninės plėtros departamentas kiekvienais metais iki balandžio 1 d.:
64.1. atsižvelgdamas į gairių 61.2 papunktyje nurodytą informaciją, parengia mažų ir vidutinių miestų programos įgyvendinimo ataskaitą;
65. Vidaus reikalų ministerija, gavusi programos įgyvendinimo ataskaitą, per 20 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos:
65.1. įvertina, ar programa įgyvendinama nepažeidžiant programos nuostatų ir ar kyla rizikų neįgyvendinti programos tikslų, uždavinių, veiksmų arba juos įgyvendinti pažeidžiant programos nuostatas ir (ar) nepasiekti programoje nustatytų rodiklių reikšmių. Šį vertinimą Vidaus reikalų ministerija atlieka, remdamasi programos įgyvendinimo ataskaitoje pateikta informacija, atliktų programų įgyvendinimo vertinimų išvadomis, Regioninės plėtros departamento parengtomis regiono plėtros plano įgyvendinimo stebėsenos duomenų suvestinėmis, skelbiamomis interneto svetainėje www.lietuvosregionai.lt, 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų posistemyje pateiktais duomenimis, kita Vidaus reikalų ministerijos turima ar viešai prieinama informacija apie programos įgyvendinimą;
66. Vidaus reikalų ministerija, nustačiusi, kad programa įgyvendinama pažeidžiant programos nuostatas ir (ar) kad kyla rizika neįgyvendinti programos uždavinių, veiksmų ar juos įgyvendinti pažeidžiant programos nuostatas ir (ar) nepasiekti programoje nustatytų rodiklių reikšmių, gali gairių 54 punkte nustatyta tvarka inicijuoti programos pakeitimą ir (ar) pagal kompetenciją atlikti kitus veiksmus, kurie reikalingi programos įgyvendinimo trūkumams ištaisyti ir nustatytai programos neįgyvendinimo / netinkamo įgyvendinimo rizikai sumažinti.
VIII SKYRIUS
PROGRAMOS IR JOS ĮGYVENDINIMO VIEŠINIMAS
67. Programos įgyvendinime dalyvaujanti savivaldybės administracija nuo programos įgyvendinimo pradžios iki 2024 m. liepos 1 d. turi savivaldybės interneto svetainėje skelbti:
67.1. programos santrauką – SSGG lentelę, programos įgyvendinimo teritorijos vystymo tikslus, uždavinius ir jų įgyvendinimo priemones;
67.2. konsultacijų su vietos bendruomene, socialiniais ir ekonominiais partneriais, pilietinę visuomenę atstovaujančiomis organizacijomis ir kitomis tikslinėje ar susietose teritorijose veikiančiomis institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis rezultatų suvestines;
67.4. nuorodą (-as) į programos įgyvendinimo ataskaitas, skelbiamas interneto svetainėje www.lietuvosregionai.lt;
67.5. nuorodą į savivaldybės tikslinės teritorijos ir susietų teritorijų ribų interaktyvaus žemėlapio aplikaciją, kurioje grafiškai vaizduojami programos veiksmai ir jų įgyvendinimo etapai (nepradėtas, vykdomas, baigtas), pateikiami trumpi jų aprašymai, nuorodos į papildomą informaciją apie veiksmus atitinkančius projektus, skelbiamą ES struktūrinių fondų interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt.
68. Savivaldybės administracija turi užtikrinti, kad informacija, kurią ji skelbia vykdydama gairių 67 punkte nustatytus reikalavimus, būtų atnaujinama pagal skelbiamos informacijos keitimosi periodiškumą.
69. Regioninės plėtros departamentas interneto svetainėje www.lietuvosregionai.lt iki 2024 m. liepos 1 d. skelbia:
69.1. ne mažiau kaip trejų paskutinių metų kiekvienos programos įgyvendinimo ataskaitas (ataskaita už praėjusius metus turi būti paskelbta iki einamųjų metų balandžio 1 d.);
70. Regioninės plėtros departamentas iki kiekvienų metų gegužės 1 d. (paskutinį kartą – iki 2024 m. gegužės 1 d.) parengia ir interneto svetainėje www.lietuvosregionai.lt paskelbia visos šalies ir regionų lygiais apibendrintą informaciją apie programų įgyvendinimo pažangą (t. y. informaciją apie programų tikslų, uždavinių rodiklių pokytį, baigtų, pradėtų ir nepradėtų įgyvendinti veiksmų skaičių ir dalį, programų veiksmų įgyvendinimui panaudotas lėšas, finansavimo šaltinius ir programų veiksmų įgyvendinimui panaudotų lėšų dalį).