NacionalinĖs ŽemĖs tarnybos
PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS
direktorius
įsakymas
DĖL asmenų, pageidaujančių gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimus, profesinių žinių patikrinimo egzamino teorinių žinių patikrinimo testo klausimų SĄRAŠO PATVIRTINIMO ir NACIONALINĖS ŽEMĖS TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS DIREKTORIAUS 2011 M. KOVO 7 D. ĮSAKYMO NR. 1p-(1.3.)-39 „DĖL Geodezininkų profesinių žinių patikrinimo EGZAMINO KLAUSIMŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO“ Pripažinimo netekusiu galios
2019 m. spalio 3 d. Nr. 1P-287-(1.3 E.)
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1853 „Dėl Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 punktu ir Asmenų, pageidaujančių gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimus, profesinių žinių patikrinimo egzamino organizavimo tvarkos, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1P-344-(1.3.) „Dėl Asmenų, pageidaujančių gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimus, profesinių žinių patikrinimo egzamino organizavimo tvarkos patvirtinimo“, 12 punktu:
1. T v i r t i n u Asmenų, pageidaujančių gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimus, profesinių žinių patikrinimo egzamino teorinių žinių patikrinimo testo klausimų sąrašą (pridedama).
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-39 „Dėl Geodezininkų profesinių žinių patikrinimo egzamino klausimų sąrašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
PATVIRTINTA
Nacionalinės žemės tarnybos
prie Žemės ūkio ministerijos
direktoriaus 2019 m. spalio 3 d.
įsakymu Nr. 1P-287-(1.3 E.)
Asmenų, pageidaujančių gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimus, profesinių žinių patikrinimo egzamino teorinių žinių patikrinimo testo klausimų SĄRAŠAS
I SKYRIUS
Žemės teisės pagrindai
1. Kokios formos sutartis turi būti sudaryta su privačiu asmeniu, kai norima parengti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo topografinį planą?
2. Kur turi kreiptis sutartį su geodezinių darbų įmone arba individualią veiklą vykdančiu geodezininku sudaręs pilietis dėl neįvykdytų ar netinkamai vykdomų sutarties prievolių ir dėl to galbūt atsiradusių nuostolių atlyginimo?
4. Kas turi aukščiausią teisinę galią teismine tvarka sprendžiant su žemės teisiniais santykiais susijusį ginčą?
7. Kuris teismas pirmiausiai nagrinėja skundą dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų / neveikimo, kai valstybinio administravimo subjektas atsisako atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus – suderinti topografinį planą?
8. Kuri institucija formuoja vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus?
II SKYRIUS
Georeferencinio pagrindo kadastras, valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai, topografiniai ir ortofotografiniai žemėlapiai
12. Kokiais atvejais Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys naudotojams teikiami neatlygintinai?
13. Kas įregistruoja ir išregistruoja Georeferencinio pagrindo kadastro objektus ir keičia Georeferencinio pagrindo kadastro duomenis bei informaciją Georeferencinio pagrindo kadastre?
14. Kada gali būti taisomi netikslūs, klaidingi, neišsamūs Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys ir (arba) informacija?
16. Ar Georeferencinio pagrindo kadastro duomenis gali gauti užsienio fiziniai, juridiniai asmenys ar kitos užsienio valstybių organizacijos?
18. Kokią paraišką asmuo turi pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kai pageidaujama gauti patvirtintas topografinių žemėlapių kopijas?
21. Kokie duomenys gali būti naudojami Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 dirvožemio erdvinių duomenų rinkiniui sudaryti?
22. Nuo kada turi būti naudojami pagal 2018 m. sausio 1 d. informaciją atnaujinti Lietuvos Respublikos teritorijos žemės našumo vertinimo duomenys, vykdant bet kokią veiklą, kuriai reikalinga informacija apie žemės našumą?
23. Koks teisės aktas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijos valstybinių ortofotografinių žemėlapių atnaujinimo periodiškumą?
24. Kas kiek laiko atnaujinami visos Lietuvos Respublikos teritorijos valstybiniai ortofotografiniai žemėlapiai?
31. Kas tvirtina geodezijos, kartografijos, valstybinių ir savivaldybės erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių sudarymo techninius reglamentus ir specifikacijas?
33. Kada gali būti tikslinamas Lietuvos Respublikos teritorijos apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinys AŽ_DRLT?
III SKYRIUS
Valstybinis geodezinis pagrindas
41. Kiek yra Lietuvos Respublikos valstybinio globalinės padėties nustatymo sistemos tinklo tikslumo klasių?
44. Koks yra nuolat veikiančių Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo (LitPOS) tikslas?
45. Kiek punktų sudaro Lietuvos valstybinio GPNS antrosios klasės tinklą, sudarytą 1994–1996 metais?
50. Kokia leistina Lietuvos antrosios klasės vertikaliojo geodezinio tinklo išmatuotų aukščių skirtumų vieno kilometro ilgio ėjime vidutinė kvadratinė paklaida?
52. Nuo kada Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdant geodezinę ir kartografinę veiklą ar kitą veiklą, kurią vykdant reikalinga informacija apie taškų aukščius, turi būti naudojamas Lietuvos Respublikos teritorijos geoido modelis LIT15G?
56. Koks yra Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo (LitPOS) apibrėžimas?
57. Kas sudaro Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklą LitPOS?
62. Kieno leidimu gali būti perkeliami arba sunaikinami valstybinių geodezinių tinklų geodeziniai ženklai?
63. Ar žemės sklypų bei statinių savininkai ir naudotojai privalo leisti įrengti geodezinius ženklus jiems priklausančiuose nekilnojamuose daiktuose, suderinus su geodezininku ženklo įtvirtinimo vietą?
IV SKYRIUS
Matavimo technika ir technologijos
V SKYRIUS
Erdvinės informacinės sistemos, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūra
77. Kas yra atsakingas už Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų rinkinių duomenų specifikacijos parengimą arba atitinkamos INSPIRE duomenų specifikacijos parinkimą?
78. Kas derina kuriamo ar iš esmės restruktūrizuojamo Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų rinkinio, atitinkančio INSPIRE temą, specifikaciją?
79. Kokiais atvejais Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų rinkinys gali būti kuriamas arba iš esmės restruktūrizuojamas?
80. Kokios paslaugos per Lietuvos erdvinės informacijos portalą visais atvejais turi būti teikiamos neatlygintinai?
85. Kiek valstybinių teminių erdvinių duomenų rinkinių priklauso Žemės informacinės sistemos duomenims?
87. Kas organizuoja Žemės informacinei sistemai reikalingų duomenų gavimą iš valstybės registrų, kadastrų ir informacinių sistemų?
90. Kokiame teisės akte nustatyti Žemės informacinės sistemos tvarkomų duomenų turinys, apimtis, duomenų įrašymo, tvarkymo ir teikimo tvarka?
91. Kuris iš nurodytų erdvinių duomenų rinkinių nepriskiriamas prie valstybinių teminių erdvinių duomenų rinkinių, tvarkomų per Žemės informacinę sistemą?
VI SKYRIUS
TERITORIJŲ PLANAVIMAS
98. Prieš kiek laiko turi būti sudarytas ir suderintas topografinis planas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui parengti?
105. Kas tvirtina miestų ir miestelių teritorijose parengtus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus?
107. Kuri institucija yra vadovaujančioji Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkymo įstaiga?
VII SKYRIUS
Geodezininkų teisės, pareigos, atsakomybė
111. Kokių veiksmų imasi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, gavusi geodezininko prašymą nutraukti geodezininko veiklą?
112. Kokių veiksmų imasi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nustačiusi nešiurkštų geodezininko veiklos pažeidimą?
113. Kokių veiksmų imasi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nustačiusi, kad geodezininkas per 1 metus padarė 2 ar daugiau nešiurkščių geodezininko veiklos pažeidimų?
114. Kokių veiksmų imasi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, jei geodezininkas per Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nustatytą terminą nepateikė prašomų dokumentų ir duomenų, kurių reikia informacijai apie jo padarytus pažeidimus ištirti?
116. Ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo gali gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą Lietuvos Respublikoje?
118. Kokių dokumentų gali neteikti asmuo, pageidaujantis gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos teikdamas prašymą ir dokumentus elektroninėmis priemonėmis bei atlikęs asmens tapatybės nustatymo procedūrą šioje sistemoje?
119. Prieš kiek laiko fizinis asmuo, pageidaujantis gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą, turi būti išlaikęs kvalifikacijos egzaminą?
120. Ar privaloma geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą turinčiam asmeniui, atliekant geodezijos ir kartografijos darbus, užtikrinti tvarkingą geodezinių punktų aplinką?
121. Ar turi teisę geodezininkas, atlikdamas geodezinius ir kartografinius darbus, įeiti į gretimus žemės sklypus?
122. Kokia sankcija taikoma geodezininkui, jeigu jis per vienus metus nuo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo panaikinimo padarė šiurkštų pažeidimą?
VIII SKYRIUS
Topografinių planų rengimas
125. Kokios erdvinių objektų klasės kodavimo taisyklių nenustato Techninių reikalavimų reglamentas GKTR 2.11.03:2014 „Topografinių erdvinių objektų rinkinys ir topografinių erdvinių objektų sutartiniai ženklai“, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2000 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 45 „Dėl Techninių reikalavimų reglamento GKTR 2.11.03:2014 „Topografinių erdvinių objektų rinkinys ir topografinių erdvinių objektų sutartiniai ženklai“ patvirtinimo“?
127. Kokių dokumentų geodezininkas neteikia, teikdamas derinti topografinį planą per Lietuvos erdvinės informacijos portalo Topografinių planų informacijos teikimo, priėmimo ir derinimo elektroninę paslaugą?
128. Ar privalo geodezininkas suderinti topografinį planą su inžinerinių tinklų valdytojais, prieš teikdamas derinti topografinį planą per Lietuvos erdvinės informacijos Topografinių planų informacijos teikimo, priėmimo ir derinimo elektroninę paslaugą?
129. Per kiek darbo dienų nuo topografinio plano pateikimo / pakartotino pateikimo derinti per Lietuvos erdvinės informacijos portalo Topografinių planų informacijos teikimo, priėmimo ir derinimo elektroninę paslaugą savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas valstybės tarnautojas ir (ar) darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, atsakingas už topografinių planų derinimą ir pradinių duomenų teikimą geodezininkams, privalo suderinti pateiktą topografinį planą?
131. Kokia leidžiama teodolitinio ėjimo taško padėties paklaida sudarant užstatytos teritorijos M 1:500 topografinį planą?
132. Kokių dydžių neturi viršyti topografiniuose planuose vaizduojamų aiškių kontūrų ir situacijos elementų vidutinė paklaida nuotraukos pagrindo taškų atžvilgiu?
134. Kokiu atstumu vaizduojama esama vietovės situacija (pastovūs vietovės objektai) parengtame inžinerinių tinklų plane?
137. Kaip skaičiuojamas linijos tarp dviejų taškų nuolydis (i), kai žinomi dviejų taškų aukščių skirtumas (h) ir horizontalus atstumas (d)?
138. Kaip skaičiuojamas linijos ilgis (d), kai žinomi linijos galinių taškų koordinačių skirtumai (x; y)?
147. Ką reiškia vamzdynus ar kabelius išreiškiančių linijinių erdvinių objektų nenutrūkstamumas kamerose?
148. Koks numeris suteikiamas inžinerinių tinklų šulinių arba kamerų inventorizacijos kortelių rastrinio TIFF formato byloms?
149. Kokiais grafiniais elementais topografinių erdvinių objektų rinkinyje gali būti atvaizduojami realaus pasaulio objektai?
150. Kada topografinių erdvinių objektų rinkinyje realaus pasaulio objektai žymimi taškiniu grafiniu elementu?
151. Ar galima topografiniame plane vaizduojant plotinius erdvinius objektus, kuriems yra nustatytas sutartinių ženklų vaizdavimas, neužpildyti sutartiniu ženklu viso apibrėžto ploto?
155. Kaip užpildomas plotas tarp linijinių erdvinių objektų topografinių erdvinių objektų rinkinyje?
156. Kaip topografinių erdvinių objektų rinkinyje gali būti aprašomos realaus pasaulio objekto, atvaizduojamo plotiniu grafiniu elementu, savybės?
157. Kaip topografinių erdvinių objektų rinkinyje vaizduojami nenutrūkstami realaus pasaulio objektus išreikšiantys linijiniai erdviniai objektai?
IX SKYRIUS
Inžinerinių tinklų planų rengimas
159. Kokio ilgio turi būti statmenys, nustatant požeminių komunikacijų planinę padėtį, jeigu status kampas nustatomas ekeriu?
160. Per kiek laiko statytojas (užsakovas) iki objekto priėmimo komisijos darbo pradžios savivaldybei pateikia naujai nutiestų inžinerinių tinklų planą (geodezinę nuotrauką)?
161. Inžinerinių statinių gylis ieškikliais nustatomas du kartus. Koks yra leistinas skirtumas tarp matavimo rezultatų?
162. Kas kiek metrų fiksuojama inžinerinių statinių padėtis ieškikliu tiesiose atkarpose, kai rengiamas 1:500 mastelio inžinerinių tinklų planas?
166. Kokiu atveju inžinerinių tinklų plano spausdinimo formoje šiaurės–pietų kryptis nurodoma strėle?
170. Kokiu tikslumu nustatomas šulinio dangčio aukštis, kai nustatomi savitakio vamzdyno linijų su nuolydžiu iki 0,001 aukščiai?
171. Kokios rūšies naujai nutiestų inžinerinių tinklų planas gali būti rengiamas užkasus naujai nutiestą inžinerinį tinklą?
172. Kokiu tikslumu turi būti vaizduojami plane tiksliai vietovėje atpažįstami inžinerinių tinklų planų situacijos elementai geodezinio tinklo taškų atžvilgiu?
173. Kokiu niveliavimo metodu nustatomi inžinerinių tinklų šulinių dangčių, vandens pralaidų viršaus, vandens horizonto, statinių grindų aukščiai?
X SKYRIUS
Pastatų ir statinių nuosėdžių ir posvyrių nustatymas. Statinių ir įrenginių žymėjimas vietovėje
182. Įrengus nuosėdžių matavimo išeities atraminius reperius bei markes yra sudaromos jų įrengimo schemos. Koks turi būti reperių ir markių įrengimo vietų susiejimo tikslumas?
183. Nuosėdžių matavimų tikslumas priklauso nuo grunto geologinės sąrangos ir jo sudėties. Kokia turi būti sėdimų vidutinė kvadratinė paklaida statiniams, pastatytiems ant supiltų bei ant durpingų gruntų?
191. Kokios klasės niveliacija dažniausiai taikoma daugelio pastatų ir statinių nuosėdžių matavimuose?
192. Kokios klasės niveliacija taikoma statinių vertikaliosiomis deformacijoms stebėti, kai statiniai statomi ant susispaudžiančių gruntų, užtvankų, dambų, pylimų?
194. Kokiu tikslumu turi būti atliekami vertikalių deformacijų matavimai statiniams, pastatytiems ant uolingų gruntų?
195. Kokiu tikslumu atliekami vertikalių deformacijų matavimai, kai statiniai pastatyti ant smėlingų ir molingų gruntų?
196. Kada vertikaliųjų sėdimų stebėjimus galima nutraukti ir juos atnaujinti po dviejų ar daugiau metų?