II SKYRIUS
TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
3. Teritorija, kuriai parengtas gamtotvarkos planas, yra Lietuvos Respublikos pietinėje dalyje, Varėnos rajono savivaldybės Marcinkonių seniūnijoje, į pietus ir į rytus nuo Marcinkonių kaimo. Teritorijos plotas – 4158 ha.
4. Teritorija yra Dainavos lygumos pietinėje dalyje, vaizdingoje ir biologiniu požiūriu svarbioje teritorijoje, Dzūkijos nacionalinio parko pietinėje dalyje. Vyrauja vaizdingas, raižytas, paįvairintas vėjo suformuotomis žemyninėmis kopomis kraštovaizdis. Didesnė teritorijos dalis yra svarbi kaip Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato ekosistemų tąsa. Miškai išsidėstę visoje teritorijoje. Vyrauja normalaus drėgnumo labai nederlingi ir nederlingi dirvožemiai. Tokiose augavietėse dominuoja pušynai.
5. Pagal Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemą (ribų planą), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) patvirtinimo“, teritorija patenka į konservacinio funkcinio prioriteto zonas – apima didžiąją dalį Marcinkonių, Alkūnės Kampo ir Drevių Kampo geomorfologinių draustinių, taip pat dalį ekologinės apsaugos funkcinio prioriteto zonos. Alkūnės Kampo geomorfologinio draustinio paskirtis – išsaugoti Alkūnės Kampo žemyninių kopų masyvą – parabolinių kontinentinių kopų etaloną su būdingomis ekosistemomis, Europos Bendrijos svarbos 91T0 *Kerpinių pušynų buveinėmis, saugomų gyvūnų ir augalų rūšių, ypač lėlio (Caprimulgus europaeus), lygutės (Lullula arborea), Šneiderio kirmvabalio (Boros schneideri), paprastosios lututės (Aegolius funereus), vėjalandės šilagėlės (Pulsatilla patens) populiacijomis, didžiojo apuoko (Bubo bubo), lygiažvynio žalčio (Coronella austriaca) buveinėmis, Užuožerės miško pušies genetinį medyną. Drevių Kampo geomorfologinio draustinio paskirtis – išsaugoti Drevių Kampo žemyninių kopų masyvą su Žydo kalnu ir būdingomis miškų ekosistemomis, Europos Bendrijos svarbos 91T0 *Kerpinių pušynų buveinėmis, vakarinio kurtinio (Tetrao urogallus), lėlio, lygutės, lututės, vėjalandės šilagėlės populiacijomis. Marcinkonių geomorfologinio draustinio paskirtis – išsaugoti Marcinkonių žemyninių kopų masyvą su Dalgiakalnio kopa ir būdingomis miškų ekosistemomis, Europos Bendrijos svarbos natūraliomis 2330 Nesusivėrusių žemyninių smiltpievių, 91T0 *Kerpinių pušynų buveinėmis, saugomų gyvūnų ir augalų rūšių, ypač vakarinio kurtinio, lėlio, lygutės, paprastosios lututės, Šneiderio kirmvabalio, smiltyninio gvazdiko (Dianthus arenarius), vėjalandės šilagėlės populiacijomis, šiurkščiosios vanagutės (Pilosella echioides), Gorskio pūtelio (Tragopogon gorskianum) buveinėmis.
6. Teritorija užima dalį Dainavos girios BAST, kuri įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“. Teritorijoje saugomi šie Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai, įrašyti į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (toliau – Direktyva 92/43/EEB), I priedą ir rūšys, įrašytos į Direktyvos 92/43/EEB II priedą: 2330 Nesusivėrusios žemyninės smiltpievės, 7120 Degradavusios aukštapelkės, 9010 *Vakarų taiga, 91D0 *Pelkiniai miškai, 91T0 Kerpiniai pušynai, smiltyninis gvazdikas, vėjalandė šilagėlė, Šneiderio kirmvabalis.
7. Teritorija patenka į Dainavos girios PAST, kuri įtraukta į Paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. D1-281 „Dėl Paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“. Teritorijoje aptinkamos šios į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1010 (toliau – Direktyva 2009/147/EB), I priedą įrašytos paukščių rūšys, kurias siekiama išsaugoti Dainavos girios PAST: eurazinis tetervinas (Tetrao tetrix), vakarinis kurtinys, paprastoji lututė, lėlys ir lygutė.
8. Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės teritorijoje inventorizuotos 2020 m. nustatant Dainavos girios BAST apsaugos tikslus. Teritorijoje nustatyti 5 Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai:
8.1. 9010 *Vakarų taigos buveinės (bendras užimamas plotas teritorijoje – 151,6 ha) aptinkamos maisto medžiagų neturtinguose sausuose ir vidutinio drėgnumo jauriniuose smėlio dirvožemiuose, vyrauja pušynai, eglynų patenka tik nedideli fragmentai. Tačiau dėl intensyvaus miško naudojimo tik dalis miškų atitinka amžiaus ir natūralumo kriterijus, taikomus šioms buveinėms. Geriausios būklės buveinės yra Įmiškių ir Didžiabalės draustinių pelkių salose ir kertinėse miško buveinėse. Nemaža dalis II ir III miškų grupės brandžiuose medynuose esančių buveinių yra nepalankios būklės, nes jų natūrali struktūra yra pažeista dėl įvairių kirtimų, trūksta negyvos medienos (stuobrių, virtuolių). Šių buveinių išsaugojimas problematiškas, nes joms išsaugoti praktiškai būtinas rezervatinis režimas arba II miškų grupės statusas be sanitarinių kirtimų. Vakarų taigos buveinės svarbios Dainavos girios PAST tikslinėms rūšims – vakariniams kurtiniams, paprastosioms lututėms ir vėjalandei šilagėlei (prioritetinė Dainavos girios BAST rūšis). Buveinės apsaugos būklė nepalanki.
8.2. 91D0 *Pelkinių miškų buveinės randamos tik keliose vietose šiaurinėje teritorijos dalyje. Bendras buveinės užimamas plotas teritorijoje – 32,9 ha. Vyrauja pelkiniai pušynai su tipiška, gerai susiformavusia struktūra. Buveinės apsaugos būklė palanki.
8.3. 91T0 Kerpinių pušynų buveinės labiausiai išplitusios geomorfologinių Marcinkonių, Alkūnės Kampo ir Drevių Kampo draustinių kopose. Bendras buveinės užimamas plotas teritorijoje – 75,2 ha. Kerpšiliai daugiausia įsikuria kopų viršūnėse ir pietinės ekspozicijos šlaituose. Šių buveinių būklė panaši į *Vakarų taigos – dėl intensyvaus miško naudojimo tik dalis miškų atitinka amžiaus ir natūralumo kriterijus, taikomus šioms buveinėms. Nemaža dalis II ir III miškų grupės brandžiuose medynuose esančių buveinių yra nepalankios būklės, nes jų natūrali struktūra pažeista, trūksta negyvos medienos (stuobrių, virtuolių). Šių buveinių išsaugojimas problematiškas, nes jų išsaugojimui praktiškai būtinas rezervatinis režimas arba II miškų grupės statusas be sanitarinių kirtimų. Kerpinių pušynų būklė blogėja ir dėl natūralių sukcesinių kaitų, nes nesant natūralių pažaidų, paklotėje kaupiasi humusas ir įsivyrauja žaliosios samanos, mažėja kerpių plotai. Buveinė svarbi paprastajai lututei ir tikslinėms Dainavos girios BAST augalų rūšims – vėjalandei šilagėlei, smiltyniniam gvazdikui. Buveinės apsaugos būklė nepalanki.
8.4. 7120 Degradavusių aukštapelkių buveinės užima nedidelį plotą (1,5 ha) 45 kv. Tikėtina, kad pamažu jos vėl transformuosis į pelkinius miškus. Buveinės apsaugos būklė nepalanki, nepakankama.
8.5. 2330 Nesusivėrusių žemyninių smiltpievių buveinės labai fragmentiškos, nedidelis plotelis (0,22 ha) išskirtas ties 57 kv. pakelės juostoje. Anksčiau, kai gyvuliai buvo ganomi miškuose ir Čepkelių raisto papelkiais, jos buvo labiau išplitusios gyvulių varyklose, kur dėl nuolatinio trikdymo negalėjo susidaryti ištisinė žolinė danga. Buveinės apsaugos būklė nepalanki.
9. Teritorijoje aptiktos 22 į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Saugomų rūšių sąrašas), ir (ar) Direktyvos 92/43/EEB II priedą įtrauktos žinduolių, vabzdžių, augalų rūšys ir 10 į Direktyvos 2009/147/EB I priedą įrašytų paukščių rūšių:
9.1. Kvapioji dirvuolė (Agrimonia procera). Rūšis teritorijoje aptikta 131 kv. Žinoma iš istorinių šaltinių (Botanikos instituto BILAS herbariumo duomenys). Dabartinė rūšies apsaugos būklė nežinoma.
9.2. Kalninė arnika (Arnica montana). Populiacijos gana gausios, po kelis, keliolika kerų, sporadiškai išplitusi daugelyje sausų pušynų. Rūšies apsaugos būklė palanki, dažniausiai plinta vegetatyviškai, rečiau sėklomis.
9.3. Smiltyninis gvazdikas. Rūšis teritorijoje aptikta įvairiose vietose, tačiau populiacijos nedidelės, labai fragmentuotos. Rūšies apsaugos būklė nepalanki, nepakankama.
9.4. Tamsialapis skiautalūpis (Epipactis atrorubens). Rūšis teritorijoje aptikta vienoje vietoje 233 kv. Populiacija negausi. Rūšies apsaugos būklė palanki.
9.5. Šiurkščioji vanagutė. Rūšis teritorijoje aptikta dviejose vietose, 57 ir 58 kv. (2 ir 1 egzemplioriai). Rūšies apsaugos būklė palanki.
9.6. Vėjalandė šilagėlė. Rūšis teritorijoje aptikta įvairiose vietose, tačiau populiacijos dažniausia neskaitlingos. Rūšies apsaugos būklė nepalanki dėl tinkamų augaviečių trūkumo, medienos sandėliavimo radavietėse, nereglamentuoto miško kelių tvarkymo. Dabartinės radavietės yra tik buvusių skaitlingesnių populiacijų fragmentai, išsilaikę dėl rūšiai būdingo ilgaamžiškumo.
9.7. Gorskio pūtelis. Rūšis teritorijoje aptikta tik kelio zonoje, 57, 58 kv., tačiau populiacijos gausios ir gyvybingos. Rūšies apsaugos būklė palanki.
9.8. Baltasis kiškis (Lepus timidus). Pavieniai pėdsakai aptinkami miško kvartaluose, besiribojančiuose su Čepkelių valstybiniu rezervatu. Rūšies apsaugos būklė neįvertinta, nes teritorijoje nėra stabilios populiacijos.
9.9. Vilkas (Canis lupus). Rūšis teritorijoje dažniausiai aptinkama miško kvartaluose, besiribojančiuose su Čepkelių valstybiniu rezervatu. Pėdsakai stebimi nuolatos. Rūšies apsaugos būklė palanki.
9.10. Šneiderio kirmvabalis. Rūšis gausiai aptinkama visoje teritorijoje, apsaugos būklė palanki.
9.11. Pušinis plokščiavabalis (Cucujus haematodes). Rūšis teritorijoje aptikta 216, 217, 226 ir 227 kv. Reta. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.
9.12. Machaonas (Papilio machaon). Rūšis teritorijoje aptikta vienoje vietoje, 112 kv. Jos apsaugos būklė nežinoma.
9.13. Pjūklaūsis kelmagraužis (Prionus coriarius). Rūšis teritorijoje aptikta tik vienoje vietoje, 114 kv. Jos apsaugos būklė nežinoma.
9.14. Didysis skydvabalis (Peltis grossa). Rūšis teritorijoje aptikta dviejose vietose, 199 ir 200 kv. Jos apsaugos būklė nepalanki dėl tinkamų buveinių trūkumo.
9.15. Aštuoniataškis auksavabalis (Gnorimus variabilis). Rūšis teritorijoje aptikta vienoje vietoje, 217 kv. Jos apsaugos būklė nežinoma.
9.16. Paprastoji lututė. Rūšis teritorijoje aptinkama gana gausiai 79, 207, 216 ir 217 kv. Rūšies apsaugos būklė – nepalanki, nepakankama, nes dėl intensyvių kirtimų mažėja brandžių pušynų plotai, tinkantys veistis.
9.17. Lėlys. Rūšis teritorijoje aptikta 199 ir 207 kv. Rūšies apsaugos būklė palanki.
9.18. Paprastasis uldukas (Columba oenas). Rūšis teritorijoje aptinkama daugelyje vietų. Gana plačiai paplitusi brandžiuose pušynuose. Rūšies apsaugos būklė palanki.
9.19. Juodoji meleta (Dryocopus martius). Rūšis aptinkama visoje teritorijoje. Nereta. Rūšies apsaugos būklė dėl brandžių medžių kirtimo ir kiaunių daromos žalos vertinama kaip nepalanki, nepakankama.
9.20. Pilkoji meleta (Picus canus). Balsai pastoviai girdimi 78 ir 233 kv. Rūšies apsaugos būklė nepalanki, nepakankama.
9.21. Žalioji meleta (Picus viridis). Rūšis aptikta 110 ir 199 kv. Jos apsaugos būklė nepalanki, nepakankama.
9.22. Eurazinis tetervinas. Balsai girdėti 199, 209 ir 211 kv. Nenustatyta, kad perėtų. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.
9.23. Vakarinis kurtinys. Paukščių teritorijoje stebima įvairiose vietose. Aptinkami 1 ar 2 patinai. Buvusi tuokvietė sunykusi, paukščiai pasitraukė į Čepkelių valstybinį rezervatą. Rūšies apsaugos būklė nepalanki.
9.24. Kukutis (Upupa epops). Paukščių teritorijoje stebima įvairiose vietose. Neretas. Rūšies apsaugos būklė palanki.
9.25. Lygutė. Rūšis teritorijoje stebėta tik 115 kv. Tinkamų vietų veistis nenustatyta. Rūšies apsaugos būklė palanki.
10. Pagrindinė grėsmė teritorijoje saugomų vertybių būklei yra miško kirtimai, kurių metu iškertami retiesiems paukščiams veistis reikalingi brandūs medynai. Dėl ūkinės veiklos miškuose, kertamų brandžių miškų ir plėšrūnų gausos gali mažėti paprastosios lututės, paprastojo ulduko, juodosios meletos ir kitų uoksinių paukščių populiacijos. Negyvos medienos trūkumas, ypač vidutinio susiskaidymo laipsnio, miškuose nepalankus saugomoms grybų, kerpių ir vabzdžių, ypač ksilofaginių vabalų populiacijų būklei.
Nors teritorijoje galioja miško kirtimo ir ištraukimo darbų ribojimai paukščių perėjimo laikotarpiu, trikdymo faktorius išlieka dėl medienos išvežimo ir biokuro ruošos pavasarį ir vasaros pradžioje. Nepakanka minėtos veiklos teisinio reglamentavimo biologinės įvairovės apsaugai ypač vertingose teritorijose. Nors teritorija patenka į II ir III miškų grupės miškus, tačiau jiems taikomi ūkinės veiklos apribojimai neužtikrina tinkamos saugomų vertybių apsaugos. Dalį problemų planuojama išspręsti šiame gamtotvarkos plane suplanuotas priemones įtraukus į rengiamus Varėnos ir Druskininkų padalinių vidinės miškotvarkos projektus.
Dabartinės miško naudojimo ir atkūrimo technologijos nepalankios ir atvirų buveinių augalų rūšims, ypač vėjalandei šilagėlei, smiltyniniam gvazdikui, tamsialapiam skiautalūpiui, kurios prisitaikiusios prie savaiminių gaisrų, dabar neatsilaiko prieš plintančias samanas. Stabiliausia yra *Vakarų taigos buveinių būklė, nors jose dažnai dėl praeityje vykdytų sanitarinių kirtimų pastebimas negyvos medienos trūkumas. Termofilinių 91T0 Kerpinių pušynų buveinėse, nesant natūralių ir tradicinių antropogeninių trikdžių (savaiminiai gaisrai, samanų grėbimas kraikui), mažėja kerpių padengimas, vyksta sukcesija ir buveinė pamažu virsta *Vakarų taiga.
11. Gamtotvarkos plano teritorijoje valstybinė žemė sudaro apie 70 proc., privati – apie 30 proc. Visa teritorija yra miškų ūkio paskirties žemė. 68,9 proc. teritorijos miškų priskirta valstybinės reikšmės miškams, kurių didžiąją dalį administruoja ir ūkinę veiklą organizuoja VĮ Valstybinių miškų urėdijos Varėnos regioninis padalinys (Marcinkonių girininkija), mažesnę dalį – Druskininkų regioninis padalinys (Musteikos girininkija). Visi teritorijoje numatyti buveinių tvarkymo plotai priskirti valstybinės reikšmės miškams.
IV SKYRIUS
GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
15. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą koordinuoja Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija (toliau – direkcija). Ji atsakinga už teritorijoje nustatytų Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių buveinių palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir kitų saugomų gamtos vertybių priežiūrą.
16. Gamtotvarkos plano 1.2, 2.1, 3.2, 4.1, 4.3, 5.1–5.3 ir 6.1–6.3 priemonių įgyvendinimą organizuoja direkcija.
17. VĮ Valstybinių miškų urėdija (toliau – VĮ VMU), bendradarbiaudama su direkcija, organizuoja gamtotvarkos plano 1.1, 1.3, 2.2, 3.1, 4.2 priemonių įgyvendinimą.
VI SKYRIUS
GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMAS IR STEBĖSENA
20. Gamtotvarkos planas turi būti peržiūrimas įvertinant, kiek ir kokių suplanuotų priemonių įgyvendinta, į realų gamtotvarkos plano priemonių poveikį, atsiradusius naujus veiksnius, įvertinus plano įgyvendinimo rezultatus ir efektyvumą. Todėl būtina reguliari Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir (ar) rūšių buveinių kokybės, dydžio ar rūšių skaičiaus, gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, gamtotvarkos planą reikia tikslinti.
21. Už gamtotvarkos plano įgyvendinimo stebėseną, peržiūrą ir tikslinimą atsako direkcija, kuri vertina Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių būklę, plano ir jo priemonių efektyvumą.
22. Teritorijoje esančių Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių (9010 *Vakarų taiga, 91D0 *Pelkiniai miškai, 91T0 Kerpiniai pušynai, 7120 Degradavusios aukštapelkės, 2330 Nesusivėrę žemyninės smiltpievės), saugomų rūšių (smiltyninio gvazdiko, vėjalandės šilagėlės, paprastosios lututės, lėlio, eurazinio tetervino, vakarinio kurtinio, lygutės, Šneiderio kirmvabalio) populiacijų gausos ir jų buveinių būklės stebėsena vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu tvirtinamos Valstybinės aplinkos monitoringo programos principinėmis nuostatomis. Pirmosios gamtotvarkos plano peržiūros metu kartografuojamos visų tikslinių rūšių augavietės. Už stebėsenos vykdymą, rezultatų kaupimą ir apibendrinimą atsako direkcija. Tikslinių vertybių būklės stebėsena vykdoma prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą.
23. Vertinant veiklą teritorijoje, reikia nustatyti, ar jos intensyvumas ir pobūdis tinkami saugomoms gamtos vertybėms (rūšims ir buveinėms).
24. Gamtotvarkos planas turi būti peržiūrimas ne vėliau kaip po penkerių metų jį patvirtinus ir paskutiniais plano įgyvendinimo metais parengiant peržiūros ataskaitą pagal Apraše pateiktas rekomendacijas ir šiame plano skyriuje teikiamus nurodymus.
25. Prieš atliekant peržiūrą, rekomenduojama gauti mokslininkų, ypač jeigu jie vertino saugomų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir rekomendacijas. Gamtotvarkos plano peržiūros metu vertinami ne tik jo rezultatai, bet ir papildoma naujais duomenimis. Peržiūros ataskaita turi būti pateikta Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) ir VĮ VMU.
26. Norint tiksliau įvertinti gamtotvarkos plano priemonių poveikį Europos Bendrijos svarbos natūralioms buveinėms ar saugomų rūšių buveinėms, planuojama atlikti papildomą išsamią stebėseną skrituliniuose tyrimo bareliuose, už kurią atsakingas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultetas atsižvelgiant į projekte numatytus įsipareigojimus. Išsami informacija apie šią stebėseną pateikiama pagrindžiamosios informacijos 2.6 skyriuje.
27. Atliekant gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:
27.1. plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;
27.2. plano priemonių finansavimas ir lėšų panaudojimas;
27.3. pasiekti rezultatai;
27.4. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių būklė vadovaujantis stebėsenos rezultatais;
27.5. Europos Bendrijos svarbos rūšių populiacijų gausos pokyčiai, veisimosi buveinių ar augaviečių būklė vadovaujantis šių objektų stebėsenos rezultatais;
27.6. plano priemonių įgyvendinimo poveikis Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, rūšių ir jų buveinių būklei;
27.7. būtinybė pakeisti vykdomas plano priemones ar numatyti naujas.
28. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinimas ir dažniau, nei nurodyta gamtotvarkos plano 24 punkte, jeigu atsiranda naujų aplinkybių, kurios nevertintos plano rengimo metu, pradeda blogėti Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių būklė, mažėja saugomų rūšių populiacija arba randama efektyvesnių būdų užtikrinti palankią jų apsaugos būklę. Direkcija, gavusi Tarnybos sutikimą raštu, inicijuoja ir atlieka patvirtinto dokumento keitimą. Gamtotvarkos plano keitimą gali inicijuoti ir Tarnyba. Pakeistas gamtotvarkos planas turi būti suderintas su suinteresuotomis institucijomis.
