Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 2, 3, 4, 6, 11, 20 ir 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 111 STRAIPSNIu ĮSTATYMO PROJEKTO
NR. XIIP-2558
2015 m. birželio 17 d. Nr. 620
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-994 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 4, 6, 11, 20 ir 46 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-2558 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti pagal toliau pateiktus pasiūlymus:
1. Atsižvelgiant į tai, kad galiojančiame Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nenumatytas pastato konstrukcijos apibrėžimas, siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnyje pateikiamą integruotos į pastatą saulės elektrinės sąvoką ir nustatyti, kad integruota į pastatą saulės elektrinė – tai elektrinė, kurios elektros energiją generuojantys įrenginiai (saulės šviesos energijos moduliai arba speciali danga) montuojami į pastato sieną ar stogą (arba jų dalį) ir užtikrina pastato apsaugą nuo atmosferos poveikio (lietaus, sniego, vėjo). Tokios elektrinės įrenginius pašalinus nuo sienos ar stogo (ar jų dalies) iš esmės būtų pažeista pastato apsauga nuo atmosferos poveikio.
2. Remiantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas) 20 straipsnio 1 dalimi, elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių ir šios elektros energijos balansavimas yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga. Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka sumokant šiam gamintojui nustatyto fiksuoto tarifo ir šio gamintojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka parduotos elektros energijos kainos, kuri turi būti ne mažesnė kaip praėjusio mėnesio vidutinė rinkos kaina, apskaičiuojama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka, skirtumą. Atsižvelgiant į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje numatyto fiksuoto elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių tarifo (toliau – fiksuotas tarifas) apibrėžimą, fiksuoto tarifo taikymas ir elektros energijos supirkimas yra neatsiejami, kadangi fiksuotas tarifas yra viena iš skatinimo priemonių, numatytų Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, taikoma 12 metų laikotarpiu, ir gamintojui garantuojamos pajamos už pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių vienetą, t. y. supirkimas netaikytinas ilgiau, nei taikomas fiksuotas tarifas. Paminėtina, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurioms netaikoma skatinimo priemonė (t. y. fiksuotas tarifas), prekiaujama Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymo projektu siekiama įstatymo lygmeniu įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė spręstų dėl elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių supirkimo elektrinių bandymo laikotarpiu tvarkos, taip pat nurodoma, kad neaišku, ar elektrinės bandymo laikotarpiu pagaminta elektros energija turi būti superkama, kokia kaina superkama, kas ją turi supirkti, ar elektrinės bandymo laikotarpiu elektros energijos gamintojas yra atleidžiamas nuo balansavimo atsakomybės. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose įtvirtinta, kad energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių supirkimas ir elektros energijos gamintojų atleidimas nuo atsakomybės už pagamintos elektros energijos balansavimą ir (ar) elektrinės gamybos pajėgumų rezervavimą skatinimo laikotarpiu yra skatinimo priemonės. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškiai reglamentuoti elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojų galimybę parduoti elektrinių technologinių bandymų metu pagamintą elektros energiją, siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto 2 straipsnio ir papildyti galiojančio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnį nauja 19 dalimi, kurioje būtų numatyta, kad elektrinių, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, technologinių bandymų metu pagaminta elektros energija prekiaujama Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais.
3. Remiantis Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 17 punktu, elektros energijos gamintojai Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administratoriui teikia informaciją apie praėjusio mėnesio elektrinės kuro balansą. Pagal pateiktus duomenis įvertinami elektros energijos kiekiai, pagaminti iš kiekvienos rūšies energijos išteklių, ir atliekami mokėjimai už skatinamą elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus, kad dėl elektros energijos gamybos įrenginio technologinių savybių ne visuomet technologiškai įmanoma įrengti atskirus apskaitos prietaisus elektros energijai, pagamintai naudojant atsinaujinančius energijos išteklius ir iškastinį kurą, apskaityti, siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 8 straipsnį – nustatyti, kad gamintojas, besinaudojantis ar ketinantis pasinaudoti paramos schema, kai jo eksploatuojamos elektrinės elektros energijos gamybos įrenginiuose elektros energijos gamybai naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai ir iškastinis kuras, privalo įrengti atskirus elektros energijos apskaitos prietaisus elektros energijai apskaityti kiekvienam elektros energijos gamybos įrenginiui, o kai viename elektros energijos gamybos įrenginyje elektros energijos gamybai naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai ir iškastinis kuras, elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius ir iškastinį kurą, kiekiai apskaičiuojami atsižvelgiant į sunaudoto kuro balansą, kuris nustatomas ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos patikrinamas pagal Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus atitinkančių apskaitos prietaisų mėnesinius rodmenis, aiškiai išskiriančius į elektros energijos gamybos įrenginį (pvz. garo turbiną su elektros generatoriumi) patiektos energijos kiekius iš atsinaujinančius energijos išteklius ir iškastinį kurą naudojančių kurą deginančių įrenginių.
4. Pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalis elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių ir šios elektros energijos balansavimas yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga, ir elektros energijos gamyba skatinama sumokant elektros energijos gamintojui nustatyto fiksuoto tarifo ir jo parduotos elektros energijos kainos skirtumą bei atleidžiant jį nuo atsakomybės už pagamintos elektros energijos balansavimą. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus, kad iki Įstatymo projektu siūlomų pakeitimų įsigaliojimo bus elektros energijos gamintojų, turinčių leidimus gaminti elektros energiją, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius ir iškastinį kurą elektros energijos gamybai ir vykdančių pagamintos elektros energijos apskaitą pagal kuro balansą, siūlytina papildyti Įstatymo projektą pereinamosiomis ir įgyvendinimo nuostatomis. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, apskaičiuojant gamintojui mokamą nustatyto fiksuoto tarifo ir šio gamintojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka parduotos elektros energijos kainos skirtumą bei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai prognozuojant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikį, siūlytina nustatyti Įstatymo projekto 7 straipsnio įsigaliojimą – 2016 m. sausio 1 dieną. Taip pat siūlytina nustatyti, kad Įstatymo projekto 8 straipsnio nuostatos būtų taikomos asmenims, teisės aktų nustatyta tvarka įgijusiems teisę į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose numatytas skatinimo priemones, o asmenys, kurių elektrinėse nėra Įstatymo projekto 8 straipsnyje nurodytų apskaitos prietaisų, privalo per 6 mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo juos įrengti.