DOK-1124
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00944-2020-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. kovo 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2024 m. kovo 14 d. paduotu pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto UAB „Nordic Power Management“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėja likviduojama dėl bankroto UAB „Nordic Power Management“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Adminova“, skundu teismo prašė panaikinti bendrovės kreditorių susirinkimo, įvykusio 2023 m. liepos 20 d. 3-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą nepatvirtinti bendrovės galutinės bankroto ataskaitos, ir prašė patvirtinti bendrovės galutinę bankroto ataskaitą.
Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 31 d. nutartimi skundą atmetė ir atsisakė patvirtinti LUAB „Nordic Power Management“ galutinę bankroto ataskaitą.
Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gruodžio 15 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos LUAB „Nordic Power Management“ atskirąjį skundą.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas dėl galutinės bankroto ataskaitos (ne)tvirtinimo yra tarpinis galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo veiksmas, todėl nemokumo administratorė, įvertinusi tiek kreditorių susirinkimo metu pateiktas pastabas, tiek pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus dėl galutinės bankroto ataskaitos netvirtinimo, gali galutinę bankroto ataskaitą pakoreguoti ir pakartotinai kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl jos tvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nutartis, kuria atmestas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo netvirtinti galutinės bankroto ataskaitos, neužkerta kelio proceso eigai. Be to, asmuo, nesutikdamas su teismo nutartimi dėl galutinės bankroto ataskaitos (ne)tvirtinimo, gali atitinkamus argumentus išdėstyti teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos priėmimo procedūros eigoje, taip pat apeliaciniame skunde dėl galutinio teismo sprendimo, kuriuo bendrovė bus pripažinta pasibaigusia dėl bankroto (nutarties 27 punktas). Tokia pirmosios teismo nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu, t. y. ji negali būti apeliacijos objektu. Tokiam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis) (nutarties 29, 30 punktai). Be to, asmuo, nesutikdamas su teismo nutartimi dėl galutinės bankroto ataskaitos (ne)tvirtinimo, gali atitinkamus argumentus išdėstyti teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos priėmimo procedūros eigoje, taip pat apeliaciniame skunde dėl galutinio teismo sprendimo, kuriuo bendrovė bus pripažinta pasibaigusia dėl bankroto (nutarties 27 punktas).
Kasaciniu skundu pareiškėja likviduojama dėl bankroto UAB „Nordic Power Management“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį, ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto UAB „Nordic Power Management“ skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo tenkinti visa apimtimi (panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir patvirtinti galutinę bankroto ataskaitą).
Pareiškėjos kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Pareiškėjos kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pasekmių – ar nutartis užkerta kelią proceso eigai – netinkamai pritaikė procesinės teisės nuostatas – CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis pareiškėjai sukėlė galutinio teismo sprendimo pasekmes ir pareiškėjos teisė į apeliaciją dėl pirmosios instancijos teismo nutarties buvo nepagrįstai užkirsta (skundo 16 punktas).
2. Kasaciniu skundu keliama antra teisės aiškinimo problema - ar teismo nutartis, kuria sprendžiamas piniginis ginčas dėl nemokumo administratoriui Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) garantuojamo kintamojo atlygio dydžio, kuri nemokumo administratoriui sukelia galutinio teismo sprendimo pasekmes, nėra apeliacijos objektas. Pirmosios instancijos teismo nutartis turėjo ir galėjo būti apeliacijos objektu, kadangi pareiškėjai procesą dėl kintamojo atlygio dalies, nurodytos galutinėje ataskaitoje, galutinai užbaigė (skundo 17, 20 punktai). Galutinė bankroto ataskaita nebuvo patvirtinta kreditorių, o skundas dėl tokio nutarimo atmestas pirmosios instancijos teismo nutartimi ne dėl kokių nors dokumentų ir/ar informacijos nepateikimo, dėl viršytos/netinkamai panaudotos sąmatos, atliktų/neatliktų darbų ir pan., o dėl tiek kreditorių, tiek teismo netinkamo JANĮ nuostatų interpretavimo ir subjektyvaus aiškinimo, dėl to iki šiol yra apribota nemokumo administratoriaus teisė gauti JANĮ imperatyviomis nuostatomis užtikrinamą kintamojo atlyginimo dydį (skundo 50 punktas).
3. Apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuose nurodomas administratoriaus pažeistų teisių gynimo būdas, kad administratorius, nesutikdamas su teismo nutartimi dėl galutinės bankroto ataskaitos (ne)tvirtinimo, gali atitinkamus argumentus išdėstyti teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos priėmimo procedūros eigoje, taip pat apeliaciniame skunde dėl galutinio teismo sprendimo, kuriuo bendrovė bus pripažinta pasibaigusia dėl bankroto, nebesukurs administratoriui jokių pasekmių, kadangi visos piniginės sumos bus atitinkamai paskirstytos ir išmokėtos bankroto proceso administravimo išlaidoms ar kreditoriniams reikalavimams dengti, remiantis paties administratoriaus kreditorių susirinkimui pateikta bei pasirašyta ataskaita, patvirtinta tiek kreditorių susirinkimo, tiek įsiteisėjusia teismo nutartimi (skundo 24, 51 punktai).
4. Pirmosios instancijos teismas nutartyje netinkamai aiškino ir taikė JANĮ normas. JANI 77 straipsnio 6 dalis nustato, kad bankroto proceso pajamas sudaro į kreditorių sąskaitą įmokėtos sumos ir vadovaujantis šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalimi įkaito turėtojui išmokėtos sumos skirtumas. Pareiškėjos nuomone, JANĮ 77 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bankroto proceso pajamų sąvoka yra imperatyvioji, ji negali būti nei kreditorių, nei teismo aiškinama siaurinamai, bankroto proceso pajamas darant priklausomas nuo nemokumo administratoriaus aktyvumo lygio (kuris JANĮ nėra reglamentuotas), kadangi taip būtų paneigiama įstatymo leidėjo valia, išreikšta priimant teisės aktą. Įstatymų leidėjas nei kreditoriams, nei teismui nesuteikė teisės keisti administratoriui priklausantį kintamąjį atlygį, jo apskaičiavimo tvarką įtvirtindamas įstatyme. JANĮ prasme visos lėšos, pervestos į kreditorių sąskaitą, yra laikytinos bankroto proceso pajamomis, o administratoriaus darbo rezultatą atspindi ne tik gautos pajamos, tačiau ir turėtos išlaidos (skundo 34, 37, 43 punktai).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,