PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS
ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL TURTO INVENTORIZACIJOS TAISYKLIŲ, PATVIRTINTŲ SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS 2018 M. LAPKRIČIO 27 D. ĮSAKYMU
NR. A-797(4.1E), PAKEITIMO
2019 m. spalio 28 d. Nr. A-776
Panevėžys
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Inventorizacijos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 „Dėl Inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“,
p a k e i č i u Turto inventorizacijos taisykles, patvirtintas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. A-797(4.1E), ir jas išdėstau nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Panevėžio miesto savivaldybės
administracijos direktoriaus
2019 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. A-776
TURTO INVENTORIZACIJOS TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Turto inventorizacijos taisyklės (toliau – taisyklės) taikomos Panevėžio miesto savivaldybės administracijai atliekant Panevėžio miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) turto ir įsipareigojimų patikrinimą ir faktiškai rastų jų likučių palyginimą su buhalterinės apskaitos duomenimis. Taisyklių privalo laikytis visi Savivaldybės valstybės tarnautojai ar darbuotojai, kurių funkcijos susijusios su inventorizacijos vykdymu.
2. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 „Dėl Inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“, Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais (toliau – VSAFAS): 8-uoju standartu „Atsargos“, 12-uoju standartu „Ilgalaikis materialusis turtas“, 13-uoju standartu „Ilgalaikis nematerialusis turtas“, 14-uoju standartu „Jungimai ir investicijos į asocijuotuosius subjektus“, 15-uoju standartu „Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ir investicijos į kontroliuojamus subjektus“, 17-uoju standartu „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, 22-uoju standartu „Turto nuvertėjimas“.
3. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
3.1. Atsakingas asmuo – subjekto vadovo paskirtas asmuo, kuriam pavesta priimti, saugoti ir išmokėti grynuosius pinigus arba priimti, saugoti, naudoti, išduoti (perduoti, parduoti, grąžinti) turtą.
3.2. Inventorizacija – turto ir įsipareigojimų patikrinimas ir jų faktiškai rastų likučių palyginimas su buhalterinės apskaitos duomenimis.
3.3. Inventorizavimo aprašas – taisyklėse nurodytus rekvizitus turintis inventorizacijos patvirtinimo ir įforminimo dokumentas.
II SKYRIUS
INVENTORIZACIJOS OBJEKTAS IR PERIODIŠKUMAS
4. Savivaldybės administracija privalo inventorizuoti visą turimą turtą ir įsipareigojimus:
4.1. ilgalaikį materialųjį, išskyrus nebaigtą statybą, ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, atsargas, – ne rečiau kaip kartą per metus ir ne anksčiau kaip ataskaitinių metų rugsėjo 30 dieną;
4.2. nepanaudotus numeruotus blankus, kurie nepriskirti prie saugiųjų dokumentų blankų kategorijos, – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį;
5. Turtas inventorizuojamas ir kitais atvejais:
5.1. reorganizuojant Savivaldybės administraciją (pagal sprendimo reorganizuoti Savivaldybės administraciją priėmimo dienos būklę) ar likviduojant Savivaldybės administraciją (pagal Savivaldybės administracijos likvidatoriaus paskyrimo dienos būklę);
5.2. keičiantis atsakingiems asmenims. Tokiu atveju inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno atsakingo asmens kitam atsakingam asmeniui (pagal turto perdavimo ir priėmimo dienos būklę);
5.3. nustačius plėšimo, vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo ar iššvaistymo faktus arba vertybių gedimo (pagal nustatymo dienos būklę), gaisro arba stichinės nelaimės atvejais (pagal gaisro arba stichinės nelaimės pasibaigimo dienos būklę) – inventorizuojama turto dalis, likusi po gaisro, stichinės nelaimės, plėšimo, vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo ar iššvaistymo fakto arba vertybių gedimo nustatymo;
6. Inventorizuojamas visas Savivaldybėje esantis turtas:
6.1. nuosavybės arba patikėjimo teise įgytas, nuomojamas, saugomas, pagal jungtinės veikos (partnerystės) sutartis priklausantis turtas;
6.2. kelyje esantis turtas (nupirktas, bet dar negautas), taip pat kitiems subjektams pervesti, bet jų negauti į sąskaitą pinigai ir pan.);
III SKYRIUS
INVENTORIZACIJOS KOMISIJOS IR INVENTORIZAVIMO APRAŠO SUDARYMO REIKALAVIMAI
7. Inventorizacijai atlikti Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaroma centrinė ir vietinės inventorizacijos komisijos. Įsakyme turi būti nurodoma:
8. Centrinė ir vietinės inventorizacijos komisijos sudaromos iš atitinkamos kompetencijos Savivaldybės administracijos tarnautojų ar darbuotojų.
9. Centrinei inventorizacijos komisijai vadovauja Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas arba kitas Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas asmuo. Į inventorizacijos komisiją gali būti įtraukti ir Buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojai.
12. Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjas (vyriausiasis buhalteris) negali būti inventorizacijos komisijos pirmininku.
13. Centrinės ir vietinių inventorizacijos komisijų pirmininkai supažindina inventorizacijos komisijų narius su taisyklėmis, inventorizavimo reikalavimais.
14. Vietinės inventorizacijos komisijos turi teisę gauti paaiškinimus iš atsakingų asmenų dėl turto būklės.
15. Vietinės inventorizacijos komisijos (toliau – inventorizacijos komisijos) privalo:
15.1. iki nurodytos datos pateikti patvirtintus inventorizavimo aprašus-sutikrinimo žiniaraščius, inventorizacijos komisijų aiškinamuosius raštus prie inventorizavimo aprašų-sutikrinimo žiniaraščių centrinei komisijai;
15.3. radus į buhalterinę apskaitą neįtraukto turto, įkainoti Nuolat veikiančios turto ir įsipareigojimų vertinimo komisijos nustatytomis kainomis;
15.4. nustatyti turto nuvertėjimo požymius ir teikti įvertinti Nuolat veikiančios turto ir įsipareigojimų vertinimo komisijos nustatyta tvarka;
16. Centrinė inventorizacijos komisija turi teisę:
16.1. iki nustatytos datos iš vietinių inventorizacijos komisijų gauti inventorizavimo aprašus-sutikrinimo žiniaraščius ir vietinių inventorizacijos komisijų aiškinamuosius raštus prie inventorizavimo aprašų-sutikrinimo žiniaraščių;
17. Centrinė inventorizacijos komisija privalo:
18. Inventorizavimo aprašai sudaromi pagal šiuos požymius (aplinkybes):
18.4. nuomos, panaudos, saugojimo sutartis, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, pagal kurias turtas nėra Savivaldybės nuosavybė arba valdomas patikėjimo teise;
19. Inventorizacijos aprašo privalomieji metaduomenys:
20. Turto inventorizavimo aprašus-sutikrinimo žiniaraščius pagal balansines sąskaitas, atsakingus asmenis finansų valdymo ir apskaitos sistemoje „Biudžetas VS“ parengia Buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojai.
21. Išnuomotas, pagal panaudos sutartį perduotas turtas, pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį partneriui priklausanti bendro turto dalis, pagal kitas sutartis perduotas turtas inventorizuojamas pagal nuomininko, panaudos gavėjo ir kitų partnerių paskirtų atsakingų asmenų pateiktus šio turto inventorizavimo aprašus.
IV SKYRIUS
ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO INVENTORIZACIJA
22. Ilgalaikio materialiojo turto vienetui inventorizavimo apraše turi būti suteikta:
24. Inventoriaus numerį galima pakeisti tik tais atvejais, kai turtas sunumeruojamas klaidingai. Nuomojamam arba pagal panaudos sutartis gautam turtui nuomininkas, panaudos gavėjas palieka nuomotojo, panaudos davėjo, jungtinės veiklos administratoriaus ar kito turto valdytojo jam priskirtą inventoriaus numerį.
25. Inventorizacijos komisija, inventorizuodama ilgalaikį materialųjį turtą, išskyrus kelius, apžiūri kiekvieną turto vienetą ir jo dalis natūra ir inventorizavimo aprašuose-sutikrinimo žiniaraščiuose pažymi jo buvimo faktą ir, jei nustatyta, būklės netinkamumo požymius.
26. Radusi apskaitoje neužregistruoto ilgalaikio materialiojo turto, taip pat turto, apie kurį buhalterinėje apskaitoje nėra jį apibūdinančių duomenų, inventorizacijos komisija į inventorizavimo aprašą-sutikrinimo žiniaraštį įrašo trūkstamus šio turto duomenis: pastatų paskirtį, pastatymo metus, nusidėvėjimo laipsnį pagal esamą techninę būklę, buvimo vietą.
Rastas apskaitoje neužregistruotas ilgalaikis materialusis turtas įkainojamas rinkos verte, nurodant, kada, kokiu būdu pastatytas, ar įsigytas inventorizacijos metu rastas apskaitoje neužregistruotas turtas, kur nurašytos jo statybos ar įsigijimo išlaidos, nustatytos kitos svarbios turto statybos ar įsigijimo aplinkybės.
Į buhalterinę apskaitą neįtrauktas turtas ir turtas, kurį apibūdinančių duomenų buhalterinėje apskaitoje nėra, taip pat nuvertėjimo požymių turintis turtas įvertinamas Turto ir įsipareigojimų vertinimo komisijos.
Kelių inventorizavimo apraše nurodomas kelio numeris, kelio pavadinimas ir kelio ilgis pagal Savivaldybės tarybos sprendimu vietinės reikšmės kelių sąraše pateiktus duomenis.
27. Ataskaitiniais metais nebaigtų ilgalaikio materialiojo turto statybos darbų inventorizavimo apraše nurodoma atliktų darbų apimtis ir sudaromi atskiri inventorizavimo aprašai pagal statomą arba montuojamą turtą.
28. Subjekto išsinuomoto, naudojamo pagal panaudos sutartis, laikinai saugomo ir kito subjekte esančio ilgalaikio materialiojo turto inventorizavimo apraše nurodomas nuomos (panaudos, saugojimo) pabaigos laikas ir sudaromi atskiri inventorizavimo aprašai pagal kiekvieną savininką.
29. Inventorizacijos komisija, inventorizuodama ilgalaikį materialųjį turtą, apžiūri kiekvieną turto vienetą ir jo dalis, įvertina, ar yra nuvertėjimo požymių, pažymi jo buvimo faktą ir nurodo turto būklės netinkamumą ar nereikalingumą, įrašydama į atskirą inventorizacijos aprašą.
30. Pastatai ir statiniai į inventorizavimo aprašą įrašomi tokiu pavadinimu, kuris atitinka turto pagrindinę paskirtį. Kai pastatas atstatytas, rekonstruotas, išplėstas arba iš naujo įrengtas ir dėl to pasikeitusi pagrindinė jo paskirtis, į aprašą jis įrašomas naują paskirtį atitinkančiu pavadinimu.
31. Mašinos, transporto priemonės, kiti įrenginiai, įranga į inventorizavimo aprašus įtraukiami nurodant jų paskirtį, įsigijimo metus, konstrukcijos sudėtį, galingumą.
32. Nuomojamas ir gautas pagal panaudos sutartis turtas registruojamas nebalansinėse sąskaitose pagal savininko suteiktus inventorinius numerius.
33. Netinkamas naudoti ilgalaikis materialusis turtas įrašomas į atskirą inventorizavimo aprašą, nurodant jo pavadinimą, inventorinį numerį, įsigijimo savikainą, nusidėvėjimo laipsnį, netinkamumo naudoti priežastį.
34. Turtas, įsigytas finansinės nuomos (lizingo) būdu, inventorizuojamas sudarant atskirą inventorizavimo aprašą.
35. Inventorizuojant išsinuomotą, naudojamą pagal panaudos sutartis, laikinai saugomą ilgalaikį materialųjį turtą, inventorizavimo aprašai sudaromi pagal kiekvieną savininką ir juose papildomai nurodoma nuomos, panaudos, saugojimo sutartys ir jų pabaigos laikas.
36. Gavus inventorizavimo aprašus iš subjektų, kurie turtą nuomoja, naudoja pagal panaudos sutartis, faktiniai turto likučiai sutikrinami su buhalterinės apskaitos duomenimis.
Inventorizavimo metu nustačius ilgalaikio materialiojo turto trūkumą, ilgalaikio materialiojo turto trūkumas priskiriamas prie išieškotinų sumų.
Informacija apie prarastą turtą kaupiama nebalansinėse sąskaitose iki senaties termino pabaigos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
V SKYRIUS
ATSARGŲ IR PINIGŲ INVENTORIZACIJA
37. Tikrinant atsargų ir pinigų kasoje likučius, privalo dalyvauti atsakingi asmenys. Tais atvejais, kai šie asmenys negali dalyvauti dėl pateisinamų priežasčių, Savivaldybės administracijos direktorius paskiria jį pavaduojantį asmenį.
38. Prieš prasidedant inventorizacijai, atsakingi asmenys raštu patvirtina, kad visi turto gavimo ir nurašymo arba išdavimo dokumentai atiduoti Buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojui, tvarkančiam atsargų apskaitą, ir kad nėra jokio neužpajamuoto arba neišduoto (nenurašyto) turto.
39. Inventorizacijos komisija inventorizuodama atsargas jas suskaičiuoja, pasveria, išmatuoja arba naudoja kitus jo kiekio nustatymo būdus, atsižvelgdama į kiekvienos rūšies turto matavimo vienetą, laikymo vietą ir būdą.
40. Inventorizacijos komisija įvertina atsargų būklę, galimus kokybės pažeidimus ir natūralią netektį. Atsargas, turinčias nuvertėjimo požymių, įvertina Nuolat veikianti turto ir įsipareigojimų vertinimo komisija inventorizacijos komisijos teikimu.
41. Įpakuotų atsargų, kurių pakuotės nepažeistos, kiekis nustatomas pagal jų etiketes, atrankos būdu patikrinus 5 proc. šio turto. Jeigu atrankos būdu patikrintų atsargų kiekis neatitinka nurodytojo etiketėse, visos įpakuotos atsargos pasveriamos (perskaičiuojamos).
42. Prireikus per inventorizaciją atsargos gali būti priimamos ir išduodamos. Tai atliekama inventorizacijos komisijos akivaizdoje. Priimtos ir išduotos atsargos įrašomos į atskirus inventorizavimo aprašus-sutikrinimo žiniaraščius.
Atskiri inventorizavimo aprašai-sutikrinimo žiniaraščiai sudaromi inventorizuojant balansinėse ir nebalansinėse sąskaitose apskaitomas atsargas, sugedusias ir netinkamas naudoti, priimtas saugoti, perduoti ar parduoti atsargas.
43. Atsargos į inventorizavimo aprašus-sutikrinimo žiniaraščius įrašomos pagal apskaitoje naudojamą jų pavadinimą ir mato vienetus. Inventorizavimo apraše-sutikrinimo žiniaraštyje atsakingas asmuo ar asmenys privalo savo parašu patvirtinti šiame apraše nurodytų duomenų teisingumą.
Radusi apskaitoje neužregistruotų atsargų, taip pat atsargų, kurioms pagrįsti nėra pirminių apskaitos dokumentų, inventorizacijos komisija į inventorizavimo aprašą-sutikrinimo žiniaraštį įrašo trūkstamus šių atsargų duomenis ir techninius rodiklius.
Inventorizavimo metu radus atsargų perteklių, Nuolat veikianti turto ir įsipareigojimų vertinimo komisija jį įvertina grynąja realizavimo verte.
44. Pinigai kasoje suskaičiuojami pagal jų nominaliąją vertę. Pinigų bankų sąskaitose inventorizacija atliekama suderinant sąskaitų likučius pagal buhalterinės apskaitos duomenis su bankų duomenimis apie sąskaitų likučius.
45. Inventorizuojant nepanaudotus numeruotus dokumentų blankus ir saugiuosius dokumentų blankus, tikrinamas jų kiekis pagal rūšis. Nepanaudotų numeruotų dokumentų blankų ir saugiųjų dokumentų blankų inventorizavimo apraše nurodomi šių blankų pavadinimai, serijos ir numeriai. Radus sugadintų šių dokumentų blankų, sudaromas atskiras sugadintų blankų inventorizavimo aprašas, kuriame nurodomi jų pavadinimai, serijos ir numeriai.
46. Inventorizuojant išsinuomotas, naudojamas pagal panaudos sutartis, laikinai saugomas atsargas, inventorizavimo aprašai sudaromi pagal kiekvieną savininką ir juose papildomai nurodoma nuomos, panaudos, saugojimo sutartys ir jų pabaigos laikas.
47. Inventorizacijos komisija, gavusi inventorizacijos aprašus iš kitų subjektų, kurie šį turtą saugo, nuomoja, naudoja pagal panaudos sutartis, sutikrina faktinius turto likučius ir palygina su buhalterinės apskaitos duomenimis.
48. Jei inventorizacijos metu randami skirtumai tarp atsargų likučių apskaitoje ir faktiškai rastų atsargų, inventorizacijos komisijos privalo patikrinti, ar šie skirtumai neatsirado dėl atsargų judėjimo inventorizacijos metu. Visi skirtumai, susiję su atsargų judėjimu nuo faktinės inventorizacijos dienos, turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Jeigu tokių dokumentų nėra, būtina pažymėti inventorizavimo apraše ir apskaitoje registruoti atsargų trūkumą arba perteklių.
VI SKYRIUS
NEMATERIALIOJO TURTO, FINANSINIO TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ INVENTORIZACIJA
49. Nematerialiojo ir finansinio turto likučiai inventorizuojami pagal atitinkamas buhalterines sąskaitas.
50. Inventorizuojant programinę įrangą, tikrinami faktiniai jos įsigijimo dokumentai ir turimos licencinės sutartys, nustatomas naudojamos programinės įrangos faktinis kiekis, jo atitiktis turimiems įsigijimo dokumentams ir licencinėms sutartims. Būtina įvertinti, ar nėra pasibaigęs galiojimo laikas.
51. Inventorizacijos komisija, radusi apskaitoje neužregistruoto nematerialiojo turto, taip pat turto, apie kurį apskaitoje nėra jį apibūdinančių duomenų, inventorizacijos komisija į inventorizavimo aprašą-sutikrinimo žiniaraštį įrašo trūkstamus šio nematerialiojo turto duomenis ir buvimo vietą.
Jeigu randama apskaitoje neužregistruoto nematerialiojo turto, inventorizacijos komisija teikia prašymą Nuolat veikiančiai turto ir įsipareigojimų vertinimo komisijai, kuri turtą įvertina tikrąja verte ir teikia Buhalterinės apskaitos skyriui turto įvertinimo pažymą, patvirtintą Savivaldybės administracijos direktoriaus.
53. Inventorizuojant finansinį turtą, tikrinamos sutarčių sąlygos ir dokumentai, kuriais pagrindžiamas finansinio turto padidėjimas ir sumažėjimas.
54. Inventorizuojant vertybinius popierius, tikrinami jų įsigijimo dokumentai, nustatomas jų faktinis kiekis, nominalioji ir įsigijimo vertė.
55. Gautinų ir mokėtinų sumų inventorizacija vykdoma užbaigus ataskaitinius kalendorinius metus pagal gruodžio 31 d. būklę.
56. Inventorizuojant Savivaldybės administracijos gautinas ir mokėtinas sumas, tarpusavio gautinų ir mokėtinų sumų derinimas vykdomas pagal subjektus.
57. Gautinos ir mokėtinos sumos tarp Savivaldybės administracijos ir kitų viešojo sektoriaus subjektų derinamos Viešojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitų konsolidavimo informacinėje sistemoje (toliau – VSAKIS).
58. Gautinų finansavimo sumų derinimo iniciatorius VSAKIS turi būti finansavimo sumų gavėjas. Jei tarpusavio operacijų suderinti nepavyksta, Savivaldybės administracija elektroniniu paštu kreipiasi į viešojo sektoriaus subjektą dėl tolesnių derinimo veiksmų.
Faktas apie gautinų ir mokėtinų sumų suderinimą VSAKIS pažymimas gautinų ir mokėtinų sumų inventorizavimo apraše.
59. Gautinos ir mokėtinos sumos derinamos tarp Savivaldybės administracijos ir kitų viešojo sektoriaus subjektų pagal vieno subjekto kitam pateiktus dokumentus:
59.1. pažymas dėl finansavimo sumų, vadovaujantis 20-ojo VSAFAS „Finansavimo sumos“ 31 punkto nuostatomis;
59.2. ataskaitas, kurios teikiamos pagal Informacijos, reikalingos Lietuvos Respublikos valstybės iždo finansinėms ataskaitoms sudaryti, pateikimo taisykles (A ataskaita);
59.3. ataskaitas, kurios teikiamos Informacijos, reikalingos Lietuvos Respublikos savivaldybių iždų finansinėms ataskaitoms sudaryti, pateikimo taisykles (S ataskaita);
59.4. baudų pokyčio ataskaitas.
Pateikus ar gavus pažymą dėl finansavimo sumų, A ataskaitas, S ataskaitas, baudų pokyčio ataskaitas ir nesutinkant su nurodyta suma, išsiaiškinus priežastį, rengiamas naujas dokumentas ir atitinkamai koreguojami apskaitos duomenys. Jei nesutapimai nenustatomi, dokumentuose pažymima, kad sumos suderintos. Negrąžinus Savivaldybės administracijai suderintų dokumentų per 15 kalendorinių dienų laikoma, kad gautinos ir mokėtinos sumos yra suderintos.
60. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktais Savivaldybės administracija gautinas ir mokėtinas sumas derina su visais kreditoriais ir tiekėjais, su kuriais šios sumos negali būti derinamos VSAKIS.
Gautinų sumų suderinimo iniciatoriais turi būti jų gavėjai. Negavus suderinimo akto iš gavėjo, Savivaldybės administracija siunčia suderinimo aktą apie mokėtinas sumas.
61. Kai inventorizuojant Savivaldybės administracijos gautinas ir mokėtinas sumas, tarpusavio gautinų ir mokėtinų sumų derinimas įforminamas suderinimo aktu, jame turi būti nurodoma derinimo šalis, mokėtina arba gautina suma, data, pagal kurios būklę derinama gautina ar mokėtina suma.
62. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto gavėjas, patvirtinęs akte nurodytą sumą arba nurodęs neatitikimo priežastis, vieną akto egzempliorių grąžina (išsiunčia) pateikėjui, o kitą pasilieka.
63. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas (2 vnt.) siunčiamas paštu, elektroniniu paštu, faksu arba perduodamas asmeniškai konkrečiam subjektui ar pripažįstamas, gavus iš tiekėjų ar rangovų.
64. Su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybine socialinio fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Savivaldybės iždu ir kredito įstaigoms mokėtinos sumos derinamos šių subjektų nustatyta tvarka.
65. Gautinos ir mokėtinos sumos laikomos suderintos, jeigu:
66. Tuo atveju, jei gautinos ir mokėtinos sumos nebuvo suderintos iki įsipareigojimų inventorizacijos pabaigos, nesuderinti įsipareigojimai įrašomi į atskirus inventorizavimo aprašus, nurodant nesuderintas sumas ir priežastis.
67. Savivaldybės administracija, vadovaudamasi protingumo ir racionalumo kriterijais (atsižvelgdama į sumų reikšmingumą, tikėtinos derinimo naudos ir sąnaudų santykį), nustato, kokios gautinos ir mokėtinos sumos gali būti inventorizuojamos jų nederinant:
67.2. kai suderinimo aktas yra gaunamas iš skolininko ar kitos įstaigos ar organizacijos ir jame nurodyti duomenys sutampa su Savivaldybės administracijos apskaitoje nurodytais duomenimis, jei šio dokumento data yra ne senesnė kaip 2 mėnesiai iki nustatytos inventorizacijos datos;
67.3. kai mokėtina suma yra nurodoma gautoje sąskaitoje, kuri sutampa su Savivaldybės administracijos apskaitoje nurodytais duomenimis;
67.4. kai ankstesniais laikotarpiais suderinimo aktas grįžo su žyma, kad nebuvo įteiktas adresatui ir nebuvo gauta naujos informacijos apie suderinimo akto gavėjo kontaktinius duomenis;
68. Kai derinimo procedūra negali būti atlikta nei vienu iš paminėtų būdų, tikrinami gautinų ir mokėtinų sumų buhalterinės apskaitos sąskaitų likučiai su juos patvirtinančiais dokumentais (ateinančių laikotarpių sąnaudos, gautinos sumos iš atskaitingų asmenų, išieškotos sumos už padarytą žalą, ilgalaikiai atidėjiniai, ilgalaikių atidėjinių einamųjų metų dalis, trumpalaikiai atidėjiniai, ilgalaikių įsipareigojimų einamųjų metų dalis, mokėtinas darbo užmokestis, sukauptos sąnaudos, kitos mokėtinos sumos):
68.1. Mokėtinų sumų likutis sutikrinamas prie mokėtinos sumos likučio ataskaitinio laikotarpio pradžioje pridėjus per laikotarpį konkrečiam subjektui priskaičiuotą mokėtiną sumą ir atėmus tam subjektui sumokėtus pinigus.
68.2. Ilgalaikiai atidėjiniai tikrinami įvertinant dokumentus, kuriais vadovaujantis jie registruoti, ar turėjo būti diskontuoti ir (ar) diskontuoti, ar į einamųjų metų dalį iškelta ilgalaikio atidėjinio dalis ir nepasikeitė aplinkybės, dėl kurių atidėjinys sumažėjo.
68.3. Ilgalaikių atidėjinių einamųjų metų ir ilgalaikių įsipareigojimų einamųjų metų dalis tikrinama, ar yra teisingai užregistruota suma, kurią reikės apmokėti per 12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos ir ar teisingai ji iškelta į einamųjų metų dalį.
68.4. Su darbo santykiais susijusios mokėtinos sumos inventorizuojamos sutikrinant, ar darbo užmokesčio žiniaraščiuose paskutinę mėnesio dieną sumos darbuotojams apskaičiuotos teisingai ir įtrauktos į buhalterinę apskaitą.
68.5. Sukauptos sąnaudos inventorizuojamos tikrinant, ar visos periodinės sąnaudos įtrauktos į apskaitą ir užregistruotos pagal praėjusių laikotarpių duomenis.
68.6. Sukauptos išmokos už kasmetines atostogas tikrinamos atsižvelgiant į tai, kiek kiekvienas darbuotojas turi nepanaudotų kasmetinių kalendorių ir (ar) darbo dienų atostogų, ar teisingai apskaičiuotos sukauptos mokėtinos sumos, ar teisingai nuo apskaičiuotos sukauptos mokėtinos sumos suskaičiuota kauptina įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (VSDFV) ir įmokų į Garantinį fondą suma.
VII SKYRIUS
INVENTORIZACIJOS ĮFORMINIMAS
71. Ilgalaikio turto, biologinio turto, pinigų, numeruotų ir saugiųjų dokumentų blankų ir atsargų inventorizavimo aprašuose turi būti rašytinis patvirtinimas atsakingo asmens, kad visi gavimo ir nurašymo arba išdavimo dokumentai atiduoti į Buhalterinės apskaitos skyrių, gautas turtas užpajamuotas, o perduotas turtas nurašytas arba išduotas, taip pat nurodomi paskutinių gavimo, nurašymo arba išdavimo dokumentų numeriai, data, įrašoma: „Visą šiame inventorizavimo apraše išvardytą turtą inventorizacijos komisija man dalyvaujant patikrino ir įrašė į aprašą, todėl inventorizacijos komisijai pretenzijų neturiu. Už išvardyto turto išsaugojimą atsakau“, po juo pasirašoma.
72. Jeigu atsakingas asmuo turi pretenzijų, inventorizacijos komisija iš naujo privalo perskaičiuoti inventorizuojamą turtą.
73. Jeigu ir po pakartotinio patikrinimo atsakingas asmuo atsisako pasirašyti inventorizavimo aprašą, tai įrašoma inventorizavimo apraše ir pridedamas atsakingo asmens paaiškinimas raštu nurodant nepasirašymo priežastį. Paaiškinimas pridedamas prie inventorizavimo aprašo.
74. Keičiantis atsakingiems asmenims, kai perduodamas ir priimamas turtas, inventorizavimo apraše turtą perduodantis asmuo pasirašo, kad jį perdavė, o priimantysis, – kad priėmė.
75. Netinkamo (negalimo) naudoti turto inventorizavimo apraše nurodoma netinkamumo naudoti priežastis.
76. Inventorizavimo apraše įrašomos inventorizacijos komisijos pastabos dėl turto tolesnio naudojimo.
77. Inventorizuojant materialųjį turtą, surašomi du inventorizavimo aprašų egzemplioriai, kurių kiekvieną pasirašo vietinės inventorizacijos komisijos ir už inventorizuojamą turtą atsakingi asmenys. Pirmasis inventorizavimo aprašo egzempliorius inventorizacijos baigimo dieną atiduodamas Buhalterinės apskaitos skyriui, o antrasis – atsakingam asmeniui.
78. Inventorizuojant Savivaldybei nepriklausantį, bet jame esantį turtą (pasiskolintą, išsinuomotą, naudojamą pagal panaudos sutartis, administruojamą bendrą turtą pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį) pagal kiekvieną turto savininką surašomi trys inventorizavimo aprašai, kurių kiekvieną pasirašo vietinės inventorizacijos komisijos pirmininkas, nariai ir atsakingi asmenys. Pirmasis inventorizavimo aprašo egzempliorius inventorizacijos baigimo dieną atiduodamas Buhalterinės apskaitos skyriui, antrasis – materialiai atsakingam asmeniui, o trečias – turto savininkui, partneriams.
79. Visas patikrintas ir suskaičiuotas turtas įrašomas į inventorizavimo aprašus, kuriuose nurodomas jo įrašo eilės numeris, pavadinimas, rūšis, kiekis, kaina, suma. Kiekvieno aprašo lapo pabaigoje skaitmenimis ir žodžiais įrašomas faktiškai rasto turto kiekis (susumavus lape įrašyto turto kiekį, neatsižvelgiant į matavimo vieneto rūšį), žodžiais įrašomas paskutinio įrašo eilės numeris. Neužpildytos lapo eilutės perbraukiamos. Inventorizavimo aprašo paskutinio lapo pabaigoje skaitmenimis ir žodžiais įrašomas paskutinio įrašo eilės numeris, faktiškai rasto turto kiekis (susumavus visuose, įskaitant ir paskutinį, inventorizavimo aprašo lapuose nurodytą turto kiekį) ir faktiškai rasto turto verčių suma.
80. Klaidos inventorizavimo aprašuose taisomos tik inventorizacijos metu. Pataisymai visuose inventorizavimo aprašų egzemplioriuose paaiškinami ir pasirašomi inventorizacijos komisijų narių ir atsakingų asmenų, kurie tuos aprašus sudarė ir pasirašė.
81. Remiantis inventorizavimo aprašais, faktiškai inventorizuotų objektų likučiai sutikrinami su buhalterinės apskaitos duomenimis pagal jų būklę inventorizacijos pradžios dieną.
Radus likučių nukrypimų, sudaromas sutikrinimo žiniaraštis, į kurį rašomi tik tie turto objektai, kurių kiekis ar kaina, vertė skiriasi nuo registruotų apskaitoje.
82. Inventorizacijos komisija turi pareikalauti iš atsakingų asmenų rašytinių paaiškinimų dėl visų trūkumų ir pertekliaus, jei toks nustatomas. Atsakingi asmenys pateikia paaiškinimus per inventorizacijos komisijos nustatytą terminą.
83. Remdamasi pateiktais paaiškinimais ir sutikrinimo žiniaraščiais, inventorizacijos komisija nustato apskaitytų trūkumų, nuostolių, gedimo, pertekliaus pobūdį ir pateikia pasiūlymus dėl neatitikimų panaikinimo.
84. Galutinį sprendimą dėl inventorizacijos rezultatų registravimo buhalterinėje apskaitoje priima Savivaldybės administracijos direktorius per 15 darbo dienų nuo inventorizacijos pabaigos.
VIII SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ UŽ INVENTORIZACIJOS REZULTATŲ REGISTRAVIMĄ, INVENTORIZACIJOS DOKUMENTŲ SAUGOJIMAS
86. Savivaldybės administracijos direktorius įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, galutinio sprendimo, kaip nustatyta taisyklių 84 punkte, priėmimą.
87. Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjas Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatyta tvarka atsako už teisingų inventorizacijos rezultatų, turto pertekliaus ir neišieškotų trūkumų registravimą Savivaldybės administracijos buhalterinėje apskaitoje.
88. Inventorizacijos dokumentai (inventorizavimo aprašai, sutikrinimo žiniaraščiai ir kiti apskaitos registrai inventorizacijos rezultatams įforminti, inventorizacijos komisijų ir Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimai dėl inventorizacijos rezultatų registravimo buhalterinėje apskaitoje) saugomi Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka.