LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL POVEIKIO KELIŲ SAUGUMUI VERTINIMO REIKALAVIMŲ IR TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2022 m. balandžio 28 d. Nr. 3-222
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir siekdamas užtikrinti eismo saugumą:
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. V-62 „Dėl Poveikio kelių saugumui vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2022 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 3-222
POVEIKIO KELIŲ SAUGUMUI VERTINIMO REIKALAVIMŲ IR TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
bendrosios nuostatos
1. Poveikio kelių saugumui vertinimo reikalavimų ir tvarkos aprašas (toliau − Aprašas) nustato poveikio valstybinės reikšmės kelių saugumui vertinimo organizavimo reikalavimus ir tvarką.
2. Aprašas yra skirtas valstybinės reikšmės kelių savininkams ar valdytojams (toliau – kelio valdytojas), viešajai įstaigai Transporto kompetencijų agentūrai (toliau – Agentūra) ir statytojams ar statinių projektavimo valdytojams (toliau – statytojas), planuojantiems susisiekimą su valstybinės reikšmės keliais.
3. Poveikio kelių saugumui vertinimas (toliau – vertinimas) atliekamas siekiant nustatyti naujo kelio ar esamo kelių tinklo pakeitimo poveikį gretimo kelių tinklo eismo saugumui. Vertinimas turi būti atliekamas įgyvendinant šiuos su valstybinės reikšmės keliais susijusius kelių infrastruktūros projektus (toliau – projektas):
3.1. Kai tiesiamas naujas valstybinės reikšmės kelias – taikoma rengiant galimybių studiją arba inžinerinės infrastruktūros vystymo planą.
3.2. Kai valstybinės reikšmės kelio kategorija keičiama iš II–V kategorijos į IIa, Ia, I arba AM kategoriją ir atvirkščiai – taikoma rengiant galimybių studiją arba inžinerinės infrastruktūros vystymo planą.
3.3. Kai keičiama valstybinės reikšmės magistralinio arba krašto kelio trasa – taikoma rengiant galimybių studiją arba inžinerinės infrastruktūros vystymo planą. Šio papunkčio nuostatos yra skirtos kelių ruožams ir nėra skirtos pavieniams kelio elementams, tokiems kaip sankryža ar kelio kreivė.
3.4. Kai tiesiama ar rekonstruojama žemės sklype esančio kelio jungtis (nuovaža, sankryža ir (ar) privažiuojamasis kelias) su valstybinės reikšmės magistraliniu ar krašto keliu, taip pat kai tiesiama ar rekonstruojama kelių infrastruktūra jungtį su valstybinės reikšmės magistraliniu ar krašto keliu turinčio žemės sklypo viduje (įskaitant sklypus, kurie su valstybinės reikšmės magistraliniu ar krašto keliu jungiasi per servitutą) – taikoma rengiant detalųjį planą arba statybos ar rekonstravimo projektą. Šio papunkčio nuostatos yra taikomos šiais atvejais:
3.4.1. kai sklype numatoma statyti naujus gyvenamuosius pastatus, kuriuose bendrai bus dešimt butų ir (ar) individualių namų arba daugiau;
3.4.2. kai sklypo naudojimo būdas, įgyvendinus projektą, bus visuomeninės paskirties teritorijos, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, skirtos susisiekimo komunikacijoms, rekreacinės teritorijos, bendrojo naudojimo (miestų, miestelių, kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos, naudingųjų iškasenų teritorijos, teritorijos, skirtos krašto apsaugos tikslams, arba atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos.
3.5. Kai Aprašo 3.4 papunktyje nurodytais atvejais žemės sklype esantis kelias turi jungtį su bet kokiu keliu, kuris ne daugiau kaip 1 km atstumu nuo sklypo kelio jungties vietos prisijungia prie valstybinės reikšmės magistralinio kelio (matuojant keliu), išskyrus tuos atvejus, kai jungtis su valstybinės reikšmės magistraliniu keliu yra miesto administracinėse ribose – taikoma rengiant detalųjį planą arba statybos ar rekonstravimo projektą.
3.6. Kai keičiamas valstybinės reikšmės magistralinio arba krašto kelio sankryžos tipas: iš vieno lygio į skirtingo lygio ir atvirkščiai, iš nereguliuojamos į reguliuojamą ir atvirkščiai, iš nežiedinės į žiedinę ir atvirkščiai – taikoma rengiant galimybių studiją ar inžinerinės infrastruktūros vystymo planą.
4. Aprašas gali būti taikomas kelio valdytojo ar statytojo iniciatyva ir kitais projekto įgyvendinimo atvejais, neapibrėžtais Aprašo 3 punkto nuostatomis, jeigu prieš vertinimo atlikimą raštu kreipiamasi į Agentūrą ir Agentūra ne vėliau kaip per 10 darbo dienų raštu patvirtina vertinimo reikalingumą. Apie vertinimo reikalingumą Agentūra sprendžia iš to, ar kelio vieta yra pripažinta pavojinga pagal jos įgyvendintas kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūras ir pagal jose numatytų eismo saugumo priemonių mastą.
5. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme, kelių techniniame reglamente KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 „Dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ patvirtinimo“, Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“.
II SKYRIUS
vertinimo organizavimas
6. Išduodamas kelio planavimo, projektavimo ar prisijungimo sąlygas (toliau – sąlygos) Aprašo 3 ir 4 punktuose nustatytais atvejais, kelio valdytojas turi nustatyti reikalavimą statytojui inicijuoti projekto vertinimą.
7. Statytojas, gavęs iš kelio valdytojo sąlygas, kuriomis yra nustatytas reikalavimas inicijuoti projekto vertinimą, vykdydamas projektą, sąlygų galiojimo laikotarpiu turi kreiptis į Agentūrą dėl vertinimo atlikimo ir sumokėti Agentūrai susisiekimo ministro nustatytą mokestį.
8. Statytojas, inicijuodamas kelio projekto vertinimą pagal išduotas sąlygas, Agentūrai turi pateikti šiuos dokumentus:
8.3. ne mažiau kaip dvi pavadintas, sunumeruotas ir pasirašytas kelio projekto alternatyvas, kuriose pateikti skirtingi kelio plano, kelio skersinio profilio, kelio elementų ir (ar) eismo organizavimo variantai, t. y. aiškinamuosius raštus ir brėžinius (skaitmenine forma);
9. Agentūra ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Aprašo 8 punkte išvardytų dokumentų gavimo dienos gali paprašyti statytoją patikslinti ir (ar) papildyti šiuos dokumentus, jeigu to reikia, o statytojas juos privalo patikslinti ir (ar) papildyti bei pateikti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tokio prašymo gavimo dienos. Jeigu per nustatytą terminą statytojas nepateikia patikslintų ir (ar) papildytų dokumentų, Agentūra turi teisę nutraukti vertinimą, apie tai statytojas informuojamas raštu. Tokiu atveju sumokėtas mokestis negrąžinamas.
10. Vertinimo išvada turi būti parengta pagal Agentūros direktoriaus patvirtintą poveikio kelių saugumui vertinimo procedūrą ir statytojui pateikta ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo Aprašo 8 punkte išvardytų dokumentų gavimo dienos (nuo vėliausiai patikslintų ir (ar) papildytų dokumentų gavimo dienos).
11. Vertinimas statytojo iniciatyva gali būti bet kada nutrauktas, Agentūra apie tai turi būti informuota raštu. Sumokėtas mokestis statytojui negrąžinamas, jeigu prašymas atlikti vertinimą buvo pradėtas nagrinėti.
12. Tais atvejais, kai kelio valdytojas kartu yra ir statytojas, jis pats turi kreiptis į Agentūrą dėl vertinimo atlikimo ir vykdyti visus Apraše kelio valdytojui ir statytojui nustatytus reikalavimus, išskyrus Aprašo 6, 16 ir 19 punktuose nustatytus reikalavimus.
13. Kelio valdytojas ar statytojas, inicijuodamas projekto vertinimą Aprašo 4 punkte nustatytu atveju, turi raštu kreiptis į Agentūrą dėl tokio vertinimo atlikimo poreikio ir tikslingumo. Agentūra ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreipimosi gavimo dienos turi atsakyti į jį ir informuoti, ar vertinimą atlikti yra tikslinga. Priėmusi neigiamą sprendimą Agentūra turi nurodyti tokio sprendimo priežastis. Priėmusi teigiamą sprendimą Agentūra turi pranešti, kad vertinimą atlikti yra tikslinga, ir paprašyti pateikti Aprašo 8 punkte nurodytus dokumentus.
III SKYRIUS
vertinimo rezultatŲ PANAUDOJIMAS
15. Aprašo 4 punkte nustatytu atveju Agentūra vertinimo išvadą turi pateikti vertinimą inicijavusiam subjektui.
16. Statytojas, gavęs vertinimo išvadą ir toliau vykdydamas projektą, vertinimo išvadą turi pateikti kelio valdytojui ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo vertinimo išvados gavimo dienos.
17. Agentūra, raštu gavusi kelio valdytojo arba statytojo prašymą surengti vertinimo rezultatų aptarimo posėdį, tokį posėdį turi surengti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos ir jame pristatyti vertinimo rezultatus. Šiame posėdyje privalo dalyvauti kelio valdytojas.
18. Kelio valdytojas, vadovaudamasis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 111 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi pritarti vertinimo išvadai arba argumentuotai nesutikti su ja ar jos dalimi. Jeigu kelio valdytojas nesutinka su vertinimo išvada ar jos dalimi, jis privalo informuoti Agentūrą apie tai ir pateikti nesutikimą pagrindžiančius argumentus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo vertinimo išvados gavimo dienos.
IV SKYRIUS
Baigiamosios nuostatos
20. Vertinimo išvada galioja 5 metus, tačiau gavus statybą leidžiantį dokumentą ji galioja iki statybos užbaigimo procedūrų pabaigos dienos.
21. Apraše nustatyta tvarka priimti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui.
Poveikio kelių saugumui vertinimo
reikalavimų ir tvarkos aprašo
priedas
EISMO SRAUTŲ DUOMENŲ, TEIKIAMŲ VIEŠAJAI ĮSTAIGAI TRANSPORTO KOMPETENCIJŲ AGENTŪRAI, SĄRAŠAS
1. Taikant Poveikio kelių saugumui vertinimo reikalavimų ir tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), viešajai įstaigai Transporto kompetencijų agentūrai (toliau – Agentūra) pateikiami šio priedo 2–22 punktuose nurodyti eismo srautų duomenys.
2. Kai Aprašo 3.1 papunktyje nustatytais atvejais tiesiamas naujas valstybinės reikšmės kelias miesto administracinėse ribose ar ne didesniu kaip 3 km atstumu iki jų, išskyrus atvejus, kai miestas yra kurortas ar kurortinė teritorija, Agentūrai pateikiama:
2.1. transporto priemonių ir pėsčiųjų eismo srautų dydžių, pasiskirstymo bei transporto priemonių srauto sudėties (lengvieji automobiliai ir visų rūšių motociklai, sunkiasvorės transporto priemonės (krovininiai automobiliai, autobusai, traktoriai, savaeigės mašinos), dviračių transportas) prognozė rytinio piko valandą, dienos meto valandą ir vakarinio piko valandą pirmaisiais ir dvidešimtaisiais projekto gyvavimo metais ruožuose tarp sankryžų ir sankryžose, taip pat nustatyto piko laiko pagrindimas (transporto priemonių srauto dydžio kitimas per parą vienos valandos intervalais) ir eismo srautų prognozės pagrindimas;
3. Kai Aprašo 3.1 papunktyje nustatytais atvejais tiesiamas naujas valstybinės reikšmės kelias kurorto ar kurortinės teritorijos administracinėse ribose ar ne didesniu kaip 3 km atstumu iki jų, Agentūrai pateikiama:
3.2. šio priedo 2.1 papunktyje išvardyti duomenys liepos arba rugpjūčio mėnesio penktadienio ir sekmadienio vakarinio piko metu (gali būti naudojami pagrįsti perskaičiavimo koeficientai);
4. Kai Aprašo 3.1 papunktyje nustatytais atvejais tiesiamas naujas valstybinės reikšmės kelias daugiau kaip 3 km atstumu nuo miesto, kurorto ar kurortinės teritorijos administracinės ribos, Agentūrai pateikiama:
4.1. transporto priemonių vidutinio metinio paros eismo intensyvumo, srauto sudėties (lengvieji automobiliai ir visų rūšių motociklai, sunkiasvorės transporto priemonės) ir pasiskirstymo ruožuose tarp sankryžų ir sankryžose prognozė pirmaisiais ir dvidešimtaisiais projekto gyvavimo metais, taip pat šios prognozės pagrindimas;
5. Kai Aprašo 3.2 papunktyje nustatytais atvejais valstybinės reikšmės kelio kategorija keičiama iš V–II kategorijos į IIa, Ia, I arba AM kategoriją ir atvirkščiai miesto administracinėse ribose ar ne didesniu kaip 3 km atstumu iki jų, išskyrus atvejus, kai miestas yra kurortas ar kurortinė teritorija, Agentūrai pateikiama:
5.1. esami transporto priemonių ir pėsčiųjų eismo srautų dydžių, pasiskirstymo bei transporto priemonių srauto sudėties (lengvieji automobiliai ir visų rūšių motociklai, sunkiasvorės transporto priemonės, dviračių transportas) duomenys rytinio piko valandą, dienos meto valandą ir vakarinio piko valandą ruožuose tarp sankryžų ir sankryžose (matuojama antradienį, trečiadienį arba ketvirtadienį; matuojama daugiau kaip vieną dieną; matuojama, kai eismo srautai nėra sumažėję, t. y. ne moksleivių atostogų metu, ne švenčių dienomis, ne karantino metu ir pan., nebent naudojami pagrįsti perskaičiavimo koeficientai), taip pat nustatyto piko laiko pagrindimas (transporto priemonių srauto dydžio kitimas per parą vienos valandos intervalais);
5.2. šio priedo 5.1 papunktyje išvardytų eismo srautų duomenų prognozė pirmaisiais ir dvidešimtaisiais projekto gyvavimo metais ir šios prognozės pagrindimas;
6. Kai Aprašo 3.2 papunktyje nustatytais atvejais valstybinės reikšmės kelio kategorija keičiama iš V–II kategorijos į IIa, Ia, I arba AM kategoriją ir atvirkščiai kurorto ar kurortinės teritorijos administracinėse ribose ar ne didesniu kaip 3 km atstumu iki jų, Agentūrai pateikiama:
6.2. šio priedo 5.1 papunktyje išvardyti duomenys liepos arba rugpjūčio mėnesio penktadienio ir sekmadienio vakarinio piko metu (gali būti naudojami pagrįsti perskaičiavimo koeficientai);
6.3. šio priedo 6.1 ir 6.2 papunkčiuose aprašytų dydžių prognozė pirmaisiais ir dvidešimtaisiais projekto gyvavimo metais, taip pat šios prognozės pagrindimas;
7. Kai Aprašo 3.2 papunktyje nustatytais atvejais valstybinės reikšmės kelio kategorija keičiama iš V–II kategorijos į IIa, Ia, I arba AM kategoriją ir atvirkščiai daugiau kaip 3 km atstumu nuo miesto, kurorto ar kurortinės teritorijos administracinės ribos, Agentūrai pateikiama:
7.1. transporto priemonių vidutinio metinio paros eismo intensyvumo, srauto sudėties (lengvieji automobiliai ir visų rūšių motociklai, sunkiasvorės transporto priemonės) ir pasiskirstymo ruožuose tarp sankryžų ir sankryžose duomenys;
7.2. šio priedo 7.1 papunktyje išvardytų duomenų prognozė pirmaisiais ir dvidešimtaisiais projekto gyvavimo metais, taip pat šios prognozės pagrindimas;
8. Kai Aprašo 3.3 papunktyje nustatytais atvejais keičiama valstybinės reikšmės magistralinio arba krašto kelio ruožo trasa miesto administracinėse ribose ar ne didesniu kaip 3 km atstumu iki jų, išskyrus atvejus, kai miestas yra kurortas ar kurortinė teritorija, Agentūrai pateikiama:
8.1. esami transporto priemonių ir pėsčiųjų eismo srautų dydžių, pasiskirstymo bei transporto priemonių srauto sudėties (lengvieji automobiliai ir visų rūšių motociklai, sunkiasvorės transporto priemonės, dviračių transportas) duomenys rytinio piko valandą, dienos meto valandą ir vakarinio piko valandą ruožuose tarp sankryžų ir sankryžose (matuojama antradienį, trečiadienį arba ketvirtadienį; matuojama daugiau kaip vieną dieną; matuojama, kai eismo srautai nėra sumažėję, t. y. ne moksleivių atostogų metu, ne švenčių dienomis, ne karantino metu ir pan., nebent naudojami pagrįsti perskaičiavimo koeficientai), taip pat nustatyto piko laiko pagrindimas (transporto priemonių srauto dydžio kitimas per parą vienos valandos intervalais);
8.2. šio priedo 8.1 papunktyje išvardytų duomenų prognozė naujoje kelio trasoje pirmaisiais ir dvidešimtaisiais projekto gyvavimo metais, taip pat šios prognozės pagrindimas;
9. Kai Aprašo 3.3 papunktyje nustatytais atvejais keičiama valstybinės reikšmės magistralinio arba krašto kelio ruožo trasa kurorto ar kurortinės teritorijos administracinėse ribose ar ne didesniu kaip 3 km atstumu iki jų, Agentūrai pateikiama:
9.2. šio priedo 8.1 papunktyje išvardyti duomenys liepos arba rugpjūčio mėnesio penktadienio ir sekmadienio vakarinio piko metu (gali būti naudojami pagrįsti perskaičiavimo koeficientai);
9.3. šio priedo 9.1 ir 9.2 papunkčiuose aprašytų dydžių prognozė naujoje kelio trasoje pirmaisiais ir dvidešimtaisiais projekto gyvavimo metais, taip pat šios prognozės pagrindimas;
10. Kai Aprašo 3.3 papunktyje nustatytais atvejais keičiama valstybinės reikšmės magistralinio arba krašto kelio ruožo trasa daugiau kaip 3 km atstumu nuo miesto, kurorto ar kurortinės teritorijos administracinės ribos, Agentūrai pateikiama:
10.1. transporto priemonių vidutinio metinio paros eismo intensyvumo, srauto sudėties (lengvieji automobiliai ir visų rūšių motociklai, sunkiasvorės transporto priemonės) ir pasiskirstymo ruožuose tarp sankryžų ir sankryžose duomenys;
10.2. šio priedo 10.1 papunktyje išvardytų duomenų prognozė naujoje kelio trasoje pirmaisiais ir dvidešimtaisiais projekto gyvavimo metais, taip pat šios prognozės pagrindimas;
11. Kai Aprašo 3.4 papunktyje nustatytais atvejais tiesiama nauja jungtis su valstybinės reikšmės magistraliniu ar krašto keliu miesto administracinėse ribose ar ne didesniu kaip 3 km atstumu iki jų, išskyrus atvejus, kai miestas yra kurortas ar kurortinė teritorija, Agentūrai pateikiama:
11.1. esami transporto priemonių ir pėsčiųjų eismo srautų dydžių, pasiskirstymo bei transporto priemonių srauto sudėties (lengvieji automobiliai ir visų rūšių motociklai, sunkiasvorės transporto priemonės, dviračių transportas) duomenys rytinio piko valandą, dienos meto valandą ir vakarinio piko valandą kelio ruože, kuriame numatoma jungtis (matuojama antradienį, trečiadienį arba ketvirtadienį; matuojama daugiau kaip vieną dieną; matuojama, kai eismo srautai nėra sumažėję, t. y. ne moksleivių atostogų metu, ne švenčių dienomis, ne karantino metu ir pan., nebent naudojami pagrįsti perskaičiavimo koeficientai), taip pat nustatyto piko laiko pagrindimas (transporto priemonių srauto dydžio kitimas per parą vienos valandos intervalais);
12. Kai Aprašo 3.4 papunktyje nustatytais atvejais tiesiama nauja jungtis su valstybinės reikšmės magistraliniu ar krašto keliu kurorto ar kurortinės teritorijos administracinėse ribose ne didesniu kaip 3 km atstumu iki jų, Agentūrai pateikiama:
12.2. šio priedo 11.1 papunktyje išvardyti duomenys liepos ar rugpjūčio mėnesio penktadienio ir sekmadienio vakarinio piko metu (gali būti naudojami pagrįsti perskaičiavimo koeficientai);
13. Kai Aprašo 3.4 papunktyje nustatytais atvejais tiesiama nauja jungtis su valstybinės reikšmės magistraliniu ar krašto keliu daugiau kaip 3 km atstumu nuo miesto, kurorto ar kurortinės teritorijos administracinės ribos, Agentūrai pateikiama:
13.1. transporto priemonių vidutinio metinio paros eismo intensyvumo ir srauto sudėties (lengvieji automobiliai ir visų rūšių motociklai, sunkiasvorės transporto priemonės) duomenys valstybinės reikšmės kelyje;
14. Aprašo 3.5 papunktyje nurodytais atvejais ne didesniu kaip 3 km atstumu iki miesto administracinės ribos, išskyrus atvejus, kai miestas yra kurortas ar kurortinė teritorija, Agentūrai pateikiama:
14.1. esami transporto priemonių ir pėsčiųjų eismo srautų dydžių, pasiskirstymo bei transporto priemonių srauto sudėties (lengvieji automobiliai ir visų rūšių motociklai, sunkiasvorės transporto priemonės, dviračių transportas) duomenys rytinio piko valandą, dienos meto valandą ir vakarinio piko valandą magistralinio kelio ir prie jo prisijungiančio kelio sankryžoje, taip pat prie magistralinio kelio prisijungiančiame kelyje ir sklypo jungtyje (jeigu tiesiama nauja jungtis, daroma tik prognozė pagal šio priedo 14.2 papunkčio reikalavimus), (matuojama antradienį, trečiadienį arba ketvirtadienį; matuojama daugiau kaip vieną dieną; matuojama, kai eismo srautai nėra sumažėję, t. y. ne moksleivių atostogų metu, ne švenčių dienomis, ne karantino metu ir pan., nebent naudojami pagrįsti perskaičiavimo koeficientai), taip pat nustatyto piko laiko pagrindimas (transporto priemonių srauto dydžio kitimas per parą vienos valandos intervalais);
15. Aprašo 3.5 papunktyje nurodytais atvejais ne didesniu kaip 3 km atstumu iki kurorto ar kurortinės teritorijos administracinės ribos, Agentūrai pateikiama:
15.2. šio priedo 14.1 papunktyje išvardyti duomenys liepos ar rugpjūčio mėnesio penktadienio ir sekmadienio vakarinio piko metu (gali būti naudojami pagrįsti perskaičiavimo koeficientai);
16. Aprašo 3.5 papunktyje nurodytais atvejais daugiau kaip 3 km atstumu nuo miesto, kurorto ar kurortinės teritorijos administracinės ribos, Agentūrai pateikiama:
16.1. transporto priemonių vidutinio metinio paros eismo intensyvumo ir srauto sudėties (lengvieji automobiliai ir visų rūšių motociklai, sunkiasvorės transporto priemonės) duomenys magistralinio kelio ir prie jo prisijungiančio kelio sankryžoje, taip pat prie magistralinio kelio prisijungiančiame kelyje ir sklypo jungtyje (jeigu tiesiama nauja jungtis, daroma tik prognozė pagal šio priedo 16.2 papunkčio reikalavimus);
17. Kai Aprašo 3.6 papunktyje nustatytais atvejais keičiamas valstybinės reikšmės magistralinio arba krašto kelio sankryžos tipas: iš vieno lygio į skirtingo lygio ir atvirkščiai, iš nereguliuojamos į reguliuojamą ir atvirkščiai, iš nežiedinės į žiedinę ir atvirkščiai miesto administracinėse ribose ar ne didesniu kaip 3 km atstumu iki jų, išskyrus atvejus, kai miestas yra kurortas ar kurortinė teritorija, Agentūrai pateikiama:
17.1. esami transporto priemonių ir pėsčiųjų eismo srautų dydžių, pasiskirstymo bei transporto priemonių srauto sudėties (lengvieji automobiliai ir visų rūšių motociklai, sunkiasvorės transporto priemonės, dviračių transportas) duomenys rytinio piko valandą, dienos meto valandą ir vakarinio piko valandą (matuojama antradienį, trečiadienį arba ketvirtadienį; matuojama daugiau kaip vieną dieną; matuojama, kai eismo srautai nėra sumažėję, t. y. ne moksleivių atostogų metu, ne švenčių dienomis, ne karantino metu ir pan., nebent naudojami pagrįsti perskaičiavimo koeficientai), taip pat nustatyto piko laiko pagrindimas (transporto priemonių srauto dydžio kitimas per parą vienos valandos intervalais);
17.2. šio priedo 17.1 papunktyje aprašytų dydžių prognozė pirmaisiais, dešimtaisiais ir dvidešimtaisiais projekto gyvavimo metais, taip pat šios prognozės pagrindimas;
18. Kai Aprašo 3.6 papunktyje nustatytais atvejais keičiamas valstybinės reikšmės magistralinio arba krašto kelio sankryžos tipas: iš vieno lygio į skirtingo lygio ir atvirkščiai, iš nereguliuojamos į reguliuojamą ir atvirkščiai, iš nežiedinės į žiedinę ir atvirkščiai kurorto ar kurortinės teritorijos administracinėse ribose ar ne didesniu kaip 3 km atstumu iki jų, Agentūrai pateikiama:
18.2. šio priedo 17.1 papunktyje išvardyti duomenys liepos ar rugpjūčio mėnesio penktadienio ir sekmadienio vakarinio piko metu (gali būti naudojami pagrįsti perskaičiavimo koeficientai);
18.3. šio priedo 18.1 ir 18.2 papunkčiuose aprašytų dydžių prognozė pirmaisiais, dešimtaisiais ir dvidešimtaisiais projekto gyvavimo metais, taip pat šios prognozės pagrindimas;
19. Kai Aprašo 3.6 papunktyje nustatytais atvejais keičiamas valstybinės reikšmės magistralinio arba krašto kelio sankryžos tipas: iš vieno lygio į skirtingo lygio ir atvirkščiai, iš nereguliuojamos į reguliuojamą ir atvirkščiai, iš nežiedinės į žiedinę ir atvirkščiai daugiau kaip 3 km atstumu nuo miesto, kurorto ar kurortinės teritorijos administracinės ribos, Agentūrai pateikiama:
19.1. transporto priemonių vidutinio metinio paros eismo intensyvumo, srauto sudėties (lengvieji automobiliai ir visų rūšių motociklai, sunkiasvorės transporto priemonės) ir pasiskirstymo duomenys;
19.2. šio priedo 19.1 papunktyje išvardytų duomenų prognozė pirmaisiais, dešimtaisiais ir dvidešimtaisiais projekto gyvavimo metais, taip pat šios prognozės pagrindimas;
20. Kai Aprašo 3.7 papunktyje nustatytais atvejais valstybinės reikšmės kelias griaunamas arba uždaromas neribotam laikui miesto administracinėse ribose ar ne didesniu kaip 3 km atstumu iki jų, išskyrus atvejus, kai miestas yra kurortas ar kurortinė teritorija, Agentūrai pateikiama:
20.1. esami transporto priemonių ir pėsčiųjų eismo srautų dydžių, pasiskirstymo bei transporto priemonių srauto sudėties (lengvieji automobiliai ir visų rūšių motociklai, sunkiasvorės transporto priemonės, dviračių transportas) duomenys rytinio piko valandą, dienos meto valandą ir vakarinio piko valandą kelio ruožuose tarp sankryžų ir sankryžose (matuojama antradienį, trečiadienį arba ketvirtadienį; matuojama daugiau kaip vieną dieną; matuojama, kai eismo srautai nėra sumažėję, t. y. ne moksleivių atostogų metu, ne švenčių dienomis, ne karantino metu ir pan., nebent naudojami pagrįsti perskaičiavimo koeficientai), taip pat nustatyto piko laiko pagrindimas (transporto priemonių srauto dydžio kitimas per parą vienos valandos intervalais);
20.2. šio priedo 20.1 papunktyje išvardytų duomenų prognozė su griaunamu ar uždaromu keliu sankryžas turinčiuose keliuose pirmaisiais ir dvidešimtaisiais projekto gyvavimo metais, taip pat šios prognozės pagrindimas;
21. Kai Aprašo 3.7 papunktyje nustatytais atvejais valstybinės reikšmės kelias griaunamas arba uždaromas neribotam laikui kurorto ar kurortinės teritorijos administracinėse ribose ar ne didesniu kaip 3 km atstumu iki jų, Agentūrai pateikiama:
21.2. šio priedo 20.1 papunktyje išvardyti duomenys liepos ar rugpjūčio mėnesio penktadienio ir sekmadienio vakarinio piko metu (gali būti naudojami pagrįsti perskaičiavimo koeficientai);
21.3. šio priedo 21.1 ir 21.2 papunkčiuose aprašytų dydžių prognozė su griaunamu ar uždaromu keliu sankryžas turinčiuose keliuose pirmaisiais ir dvidešimtaisiais projekto gyvavimo metais, taip pat šios prognozės pagrindimas;
22. Kai Aprašo 3.7 papunktyje nustatytais atvejais valstybinės reikšmės kelias griaunamas arba uždaromas neribotam laikui daugiau kaip 3 km atstumu nuo miesto, kurorto ar kurortinės teritorijos administracinės ribos, Agentūrai pateikiama:
22.1. transporto priemonių vidutinio metinio paros eismo intensyvumo, srauto sudėties (lengvieji automobiliai ir visų rūšių motociklai, sunkiasvorės transporto priemonės) ir pasiskirstymo duomenys kelio ruožuose tarp sankryžų ir sankryžose;
22.2. šio priedo 22.1 papunktyje išvardytų duomenų prognozė su griaunamu ar uždaromu keliu sankryžas turinčiuose keliuose pirmaisiais ir dvidešimtaisiais projekto gyvavimo metais, taip pat šios prognozės pagrindimas;
23. Kartu su Apraše nustatyto laikotarpio duomenų prognoze leidžiama pateikti ir ilgesnio laikotarpio (nei dvidešimtaisiais projekto gyvavimo metais) duomenų prognozę, kai projektinis kelio naudojimo laikotarpis yra ilgesnis.