LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL KULTŪROS KELIŲ LIETUVOJE LYGMENS NUSTATYMO IR SERTIFIKAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2020 m. lapkričio 13 d. Nr. ĮV-1368
Vilnius
Įgyvendindamas Kultūros kelių vystymo Lietuvoje koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. ĮV‑471/4-416 „Dėl kultūros kelių vystymo Lietuvoje koncepcijos patvirtinimo“, 30.2 papunktį:
1. T v i r t i n u pridedamą Kultūros kelių Lietuvoje lygmens nustatymo ir sertifikavimo tvarkos aprašą (toliau – sertifikavimo tvarkos aprašas).
2. P a v e d u Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, vadovaujantis sertifikavimo tvarkos aprašu, organizuoti kultūros kelių lygmenų nustatymo ir sertifikavimo procesą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos kultūros ministro
2020 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. ĮV-1368
KULTŪROS KELIŲ LIETUVOJE LYGMENS NUSTATYMO IR SERTIFIKAVIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kultūros kelių Lietuvoje lygmens nustatymo ir sertifikavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja kultūros kelių Lietuvoje (toliau – kultūros kelias) lygmens nustatymo kriterijus, Paraiškų nustatyti kultūros kelio lygmenį Lietuvoje ir jį sertifikuoti vertinimo ekspertų komisijos (toliau – Ekspertų komisija) sudarymą, funkcijas ir darbo organizavimą, paraiškų nustatyti kultūros kelio lygmenį ir jį sertifikuoti (toliau – paraiška) teikimą, paraiškų atranką ir vertinimą, Kultūros kelio Lietuvoje sertifikato išdavimą, pagal šį Aprašą sertifikuotų kultūros kelių operatorių veiklos koordinavimą ir kultūros kelių veiklos stebėseną.
2. Kultūros kelių lygmenų nustatymo ir sertifikavimo procesą organizuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas).
3. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Kultūros kelių vystymo Lietuvoje koncepcijos (toliau – Koncepcija), patvirtintos Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. ĮV‑471/4-416 „Dėl kultūros kelių vystymo Lietuvoje koncepcijos patvirtinimo“, apibrėžtas sąvokas.
II SKYRIUS
KULTŪROS KELIO LYGMENS NUSTATYMO KRITERIJAI
4. Aprašo reglamentuojama tvarka gali būti nustatyti 3 kultūros kelių lygmenys – regioninis, nacionalinis ir tarptautinis.
5. Kultūros kelias, kuriam nustatomas lygmuo, turi atitikti visus vieno kultūros kelio lygmens nustatymo kriterijus, išvardintus šio Aprašo 6–8 punktuose.
6. Regioninio kultūros kelio Lietuvoje lygmens nustatymo kriterijai:
6.2. tema atskleidžia regiono kultūrinį tapatumą, aktualizuoja regiono ir vietos paveldą (materialųjį ir nematerialųjį) kultūros kelio vystymo ribose;
6.3. suformuluota aiški kultūros kelio koncepcija:
6.3.1. apibrėžti kultūros kelio apimtyje plėtojami kultūros ištekliai (paveldo objektai, muziejai, kultūros centrai ir kt.);
6.3.2. išskirtos tikslinės rinkos ir tikslinės lankytojų grupės (šeimos, pavieniai keliautojai, lankytojų grupės, moksleiviai ir pan.) ir identifikuoti tų grupių poreikiai;
6.4. sudarytas dalyvaujančių įstaigų ir organizacijų, nevyriausybinio sektoriaus bei bendruomenių partnerysčių tinklas: kultūros kelio organizacinė (valdymo) struktūra, apibrėžti esami ir potencialūs partneriai;
6.5. sukurta kultūros kelio komunikacijos ir rinkodaros sistema:
6.5.3. aktyviai vykdoma informacijos sklaida:
6.5.3.2. regiono savivaldybių turizmo informacijos sklaidos priemonėse (savivaldybių interneto svetainės, socialiniuose tinkluose, reklaminėmis skrajutėmis ir kt.);
6.6. surinkta mokslinė istorinė medžiaga, pagrindžianti kultūros kelio istorinę raidą, jo svarbą kultūriniam, socialiniam, ekonominiam regiono vystymuisi;
6.7. pateiktos nuorodos į istorinius šaltinius ir publikacijas, susijusias su kultūros kelio tematika (krašto istorija, kultūros paveldas, žymios asmenybės ir kt.);
6.8. stabilus kultūros kelio veiklų finansavimas (nurodomi esami ir potencialūs kultūros kelio finansavimo šaltiniai);
7. Nacionalinio kultūros kelio lygmens nustatymo kriterijai:
7.1. bendradarbiavimas vystomas ne mažiau kaip trijose Lietuvos apskrityse arba apima ne mažiau kaip šešias Lietuvos savivaldybes, arba dalis projekto vykdoma ne Lietuvos teritorijoje (ne daugiau kaip vienoje užsienio šalyje);
7.2. tema atskleidžia nacionalinį regiono kultūrinį tapatumą, aktualizuojant vietos ir regioninį paveldą (materialųjį ir nematerialųjį) kultūros kelio vystymo ribose;
7.3. suformuluota aiški kultūros kelio koncepcija:
7.3.1. apibrėžti kultūros kelio apimtyje plėtojami kultūros ištekliai (paveldo objektai, muziejai, kultūros centrai ir kt.), jų galimos sąsajos su kaimyninėmis šalimis;
7.3.2. išskirtos tikslinės rinkos ir tikslinės lankytojų grupės (šeimos, pavieniai keliautojai, lankytojų grupės, moksleiviai ir pan.) ir identifikuoti tų grupių poreikiai;
7.4. sudarytas dalyvaujančių įstaigų ir organizacijų, nevyriausybinio sektoriaus bei bendruomenių partnerysčių tinklas: kultūros kelio organizacinė (valdymo) struktūra, apibrėžti esami ir potencialūs partneriai;
7.5. sukurta kultūros kelio komunikacijos ir rinkodaros sistema nacionaliniu mastu:
7.5.3. aktyviai vykdoma informacijos sklaida nacionaliniu mastu:
7.5.3.2. dalyvaujančių savivaldybių turizmo informacijos sklaidos priemonėse (savivaldybių interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, reklaminėse skrajutėse ir kt.);
7.6. surinkta mokslinė istorinė medžiaga, pagrindžianti kultūros kelio istorinę raidą, jo svarbą kultūriniam, socialiniam, ekonominiam šalies vystymuisi;
7.7. pateiktos nuorodos į istorinius šaltinius ir publikacijas, susijusias su kultūros kelio tematika (krašto istorija, kultūros paveldas, žymios asmenybės ir kt.);
7.8. stabilus kultūros kelio veiklų finansavimas (nurodomi esami ir potencialūs kultūros kelio finansavimo šaltiniai);
8. Tarptautinio kultūros kelio kriterijai:
8.2. tema atskleidžia regiono kultūrinį tapatumą Europos kontekste, aktualizuojant vietos ir regiono paveldą (materialųjį ir nematerialųjį) kultūros kelio vystymo ribose, susiejant su kultūros kelio veiklose dalyvaujančiomis užsienio šalimis, bendra Europine patirtimi, istorija ir vertybėmis;
8.3. suformuluota aiški kultūros kelio koncepcija:
8.3.1. apibrėžti kultūros kelio apimtyje plėtojami kultūros ištekliai Lietuvoje (paveldo objektai, muziejai, kultūros centrai ir kt.), jų sąsajos su kitomis Europos šalimis;
8.3.2. išskirtos tikslinės rinkos ir tikslinės lankytojų grupės (šeimos, pavieniai keliautojai, lankytojų grupės, moksleiviai ir pan.) ir identifikuoti tų grupių poreikiai;
8.4. sudarytas dalyvaujančių įstaigų ir organizacijų, nevyriausybinio sektoriaus bei bendruomenių partnerysčių tinklas: kultūros kelio organizacinė (valdymo) struktūra, apibrėžti esami ir potencialūs partneriai Lietuvoje ir dalyvaujančiose užsienio šalyse (sutartys su užsienio partneriais);
8.5. sukurta kultūros kelio komunikacijos ir rinkodaros sistema tarptautiniu mastu:
8.5.1. sukurta kultūros kelio atributika (logotipas), interneto svetainė (visų dalyvaujančių šalių kalbomis);
8.5.3. aktyviai vykdoma informacijos sklaida tarptautiniu mastu:
8.5.3.2. dalyvaujančių šalies savivaldybių bei projekte dalyvaujančių užsienio šalių turizmo informacijos sklaidos priemonėse (interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, reklaminėmis skrajutėmis ir kt.);
8.6. surinkta mokslinė istorinė medžiaga, pagrindžianti kultūros kelio istorinę raidą, jo svarbą kultūriniam, socialiniam, ekonominiam šalies vystymuisi, įrodanti ryšius istoriniame kultūriniame Europos kontekste;
8.7. pateiktos nuorodos į istorinius šaltinius ir publikacijas, susijusias su kultūros kelio tematika (krašto istorija, kultūros paveldas, žymios asmenybės ir kt.);
8.8. stabilus kultūros kelio veiklų finansavimas (nurodomi esami ir potencialūs kultūros kelio finansavimo šaltiniai);
III SKYRIUS
EKSPERTŲ KOMISIJA, JOS FUNKCIJOS IR DARBO ORGANIZAVIMAS
9. Ekspertų komisija atlieka šias funkcijas:
11. Į Ekspertų komisiją 2 atstovus deleguoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, po 1 atstovą deleguoja Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Departamentas, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos muziejų asociacija, Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacija. Kvietimus deleguoti atstovus į Ekspertų komisiją išsiunčia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
12. Ekspertų komisijos sudėtį 5 metų kadencijai tvirtina Lietuvos Respublikos kultūros ministras. Iš Ekspertų komisijos sudėties Lietuvos Respublikos kultūros ministras skiria Ekspertų komisijos pirmininką ir jo pavaduotoją.
13. Ekspertų komisijos pirmininkas:
13.2. pagal kompetenciją atstovauja Ekspertų komisijai visose valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose ir teismuose;
14. Ekspertų komisijos nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus reikalavimus.
15. Lietuvos Respublikos kultūros ministro sprendimu Ekspertų komisijos personalinė sudėtis turi būti keičiama nepasibaigus kadencijai, kai narys:
16. Šio aprašo 15 punkte nustatytais atvejais pakeitus komisijos narį, naujas narys skiriamas iki Ekspertų komisijos kadencijos pabaigos.
17. Ekspertų komisijos nariai Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka prieš pradėdami eiti Ekspertų komisijos nario pareigas (prieš pirmąjį posėdį) turi pateikti privačių interesų deklaracijas.
18. Ekspertų komisijos narys neturi teisės rengti paraišką, kultūros kelio projektą, kuriuos svarstys Ekspertų komisija. Ekspertų komisijos narys taip pat neturi teisės dalyvauti svarstant ar priimant Ekspertų komisijos sprendimus arba kitaip paveikti Ekspertų komisijos sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu Ekspertų komisijos narys privalo informuoti Ekspertų komisijos pirmininką arba jo pavaduotoją, jei Ekspertų komisijos narys eina pirmininko pareigas, ir Ekspertų komisijos narius bei pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau svarstant ar priimant sprendimą. Jeigu Ekspertų komisijos narys nenusišalina svarstant ar priimant Ekspertų komisijos sprendimus, kurie gali sukelti interesų konfliktą, Ekspertų komisijos pirmininko ar jį pavaduojančio pirmininko pavaduotojo siūlymu ir tam pritariant ne mažiau kaip dviem trečdaliams posėdyje dalyvaujančių Ekspertų komisijos narių, narys gali būti nušalintas nuo tokių klausimų svarstymo ir sprendimų priėmimo. Apie Ekspertų komisijos nario pareikštą nusišalinimą arba Ekspertų komisijos priimtą sprendimą nušalinti narį sekretorius įrašo posėdžio protokole.
19. Ekspertų komisijos veiklos forma yra posėdžiai. Ekspertų komisijos posėdžiams vadovauja Ekspertų komisijos pirmininkas, jam nesant – jo pavaduotojas. Ekspertų komisijos pirmininko sprendimu posėdžiai gali vykti nuotoliniu būdu (organizuojant posėdį realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis) laikantis šių nuostatų. Pirmininkas be atskiro įgaliojimo atstovauja Ekspertų komisijai pagal kompetenciją visose valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose ir teismuose. Ekspertų komisijos pirmininkas gali įgalioti Ekspertų komisijos narį atstovauti Ekspertų komisijai valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose ir teismuose.
20. Ekspertų komisijos darbą organizuoja ir techniškai aptarnauja Departamento paskirtas Ekspertų komisijos sekretorius, kuris nėra Ekspertų komisijos narys ir neturi teisės būti kultūros kelių projektų rengėju ir pristatyti juos Ekspertų komisijos posėdžiuose.
21. Ekspertų komisijos sekretorius:
21.1. derina su Ekspertų komisijos pirmininku ar jį pavaduojančiu pirmininko pavaduotoju posėdžių laiką ir jų darbotvarkes;
21.2. sudaro ir teikia paskelbti Departamento interneto svetainėje Ekspertų komisijos posėdžių darbotvarkes;
21.4. teikia gautas paraiškas, kultūros kelių projektus bei kitą medžiagą Ekspertų komisijos nariams;
22. Ekspertų komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau nei pusė Ekspertų komisijos narių.
23. Ekspertų komisijos artimiausio posėdžio darbotvarkė likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki posėdžio dienos skelbiama Departamento interneto svetainėje.
24. Priimant sprendimus balsuoti „už“ ar „prieš“ turi visi posėdyje dalyvaujantys Ekspertų komisijos nariai, išskyrus dėl šių sprendimų nusišalinusius arba nušalintus Ekspertų komisijos narius, susilaikyti neleidžiama.
25. Ekspertų komisijos sprendimai priimami, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių Ekspertų komisijos narių.
26. Ekspertų komisijos sprendimai įforminami protokolais, kuriuos kartu su posėdžių garso įrašais, susirašinėjimo ir kitais dokumentais Ekspertų komisijos sekretorius perduoda Departamentui, kur jie saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
27. Ekspertų komisijos protokolo forma turi atitikti Dokumentų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 „Dėl Dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus. Protokole nurodoma:
27.5. priimtas sprendimas, balsavimo rezultatai, atskirosios Ekspertų komisijos narių ir kitų posėdžio dalyvių nuomonės, jeigu tokios buvo pareikštos, balsavimo rezultatai ir jų pagrindimas;
28. Ekspertų komisijos posėdžio protokolą, suderintą su Ekspertų komisijos nariais, pasirašo posėdžio pirmininkas ir Ekspertų komisijos sekretorius. Posėdžių eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas. Po posėdžio Ekspertų komisijos sekretorius įrašą perkelia į kompiuterinę laikmeną, kuri pridedama prie protokolo. Ekspertų komisijos sprendimai skelbiami Departamento interneto svetainėje. Protokolai skelbiami nuasmeninti ir pašalinus iš jų kitus asmens duomenis, kurie, vadovaujantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais, negali būti viešai skelbiami.
IV SKYRIUS
PARAIŠKŲ TEIKIMAS
31. Skelbimas teikti paraiškas kultūros kelio lygmeniui nustatyti skelbiamas Departamento interneto svetainėje, taip pat gali būti papildomai skelbiamas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos interneto ir savivaldybių interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, internetinėje žiniasklaidoje. Skelbimą rengia ir jo paskelbimą organizuoja Departamentas.
32. Skelbimas paskelbiamas einamųjų metų sausio mėnesį.
32.1. Skelbime nurodoma:
32.1.6. Departamento valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį ir konsultuojančio paraiškų pateikimo klausimais, vardas, pavardė, tarnybinio telefono numeris, tarnybinio elektroninio pašto adresas;
34. Paraiškos tema ir (ar) turinys negali būti tapatūs Europos Tarybos kultūros kelio temai ir (arba) į juos panašūs.
35. Terminas paraiškai pateikti nurodomas tikslia kalendorine data. Paskutinė skelbime nurodyta paraiškos pateikimo termino diena turi būti darbo diena. Paraiškos, kurios pristatytos pareiškėjui atvykus tiesiogiai į Departamentą paskutinę termino dieną iki Departamento darbo dienos pabaigos, arba įteiktos paštui arba išsiųstos skelbime nurodyto elektroninio pašto adresu iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, laikomos pateiktomis laiku.
V SKYRIUS
PARAIŠKŲ VERTINIMAS
37. Paraiškų vertinimą sudaro du etapai:
38. Administracinės atitikties vertinimą atlieka Departamento darbuotojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo paraiškų gavimo dienos. Jo metu nustatoma, ar paraiška pateikta pagal jai keliamus formos ir turinio reikalavimus ir pateikta iki nustatyto termino pabaigos.
39. Jeigu per administracinės atitikties vertinimą nustatoma, kad paraiškoje pateikti ne visi duomenys arba jie yra neišsamūs, Departamento darbuotojas per 5 darbo dienas nuo paraiškos gavimo dienos raštu ar elektroniniu paštu informuoja Pareiškėją apie nustatytus trūkumus ir nustato terminą jiems ištaisyti, kuris neturi būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos ir ilgesnis kaip 15 darbo dienų.
40. Jeigu Pareiškėjas neištaiso trūkumų, nepateikia duomenų ar trūkstamų dokumentų per nustatytą terminą arba trūkumo pašalinti neįmanoma, paraiška atmetama ir tolesniuose etapuose nesvarstoma.
41. Nenustačius trūkumų, paraiška ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo gavimo dienos perduodama vertinti Ekspertų komisijai. Apie sprendimą perduoti paraišką vertinti Ekspertų komisijai Departamentas informuoja pareiškėją raštu.
42. Ekspertų komisija iki einamųjų metų balandžio 30 dienos įvertina, ar pateiktas kultūros kelio projektas atitinka Koncepcijos 22 punkte nustatytus požymius ir Aprašo II skyriuje nustatytus Kultūros kelio lygmens vertinimo kriterijus bei Aprašo 35 punkto reikalavimus.
43. Iki Ekspertų komisijos posėdžio kiekvienas Ekspertų komisijos narys sekretoriaus supažindinamas su pateiktomis paraiškomis ir individualiai užpildo kiekvieno gauto kultūros kelio projekto vertinimo ataskaitos formą (2 priedas) bei pateikia išvadą dėl vertinimo ataskaitoje nurodyto kultūros kelio sertifikavimo ir lygmens suteikimo.
44. Likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki Ekspertų komisijos posėdžio dienos, Ekspertų komisijos narys užpildytą ataskaitos formą elektroniniu paštu persiunčia Ekspertų komisijos sekretoriui.
45. Departamentas sudaro gautų vertinimo ataskaitų suvestinę ir elektroniniu paštu išsiunčia ją visiems Ekspertų komisijos nariams ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki posėdžio.
46. Ekspertų komisijos posėdžiuose paraiškas pristato pareiškėjų atstovai, kurie yra atsakingi už paraiškose pateiktos faktinės informacijos tikrumą. Ekspertų komisijos posėdžiuose taip pat gali dalyvauti ir pasisakyti siūlomo sertifikuoti kultūros kelio partnerių, kultūros kelio naudos gavėjų atstovai. Kiti asmenys gali dalyvauti posėdžiuose tik Ekspertų komisijos pirmininkui ar jį pavaduojančiam Ekspertų komisijos pirmininko pavaduotojui leidus. Filmuoti ir fotografuoti posėdžius galima tik gavus visų Ekspertų komisijos narių, dalyvaujančių posėdyje, sutikimą.
47. Jeigu pareiškėjo atstovas neatvyko pristatyti paraiškos, jos vertinimas atidedamas kitam artimiausiam posėdžiui. Apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po posėdžio Departamentas raštu, kurį rengia Ekspertų komisijos sekretorius, informuoja pareiškėją. Tais atvejais, kai pareiškėjas paraiškos Ekspertų komisijos posėdyje nepristato iki einamųjų metų balandžio 30 dienos, paraiška paliekama nevertinta, o pareiškėjas kitais metais turi teisę teikti naują paraišką šio Aprašo nustatyta tvarka.
48. Pareiškėjo atstovas paraiškos pristatymo metu pademonstruoja lietuvių kalba parengtą kultūros kelio projekto pristatymą. Pristatymui skiriama iki 15 minučių. Po pristatymo pareiškėjo, kultūros kelio partnerių ir naudos gavėjų atstovai gali atsakyti į Ekspertų komisijos narių klausimus, teikti papildomus paaiškinimus.
49. Pasibaigus pristatymui, atsakymams į Ekspertų komisijos narių klausimus ir papildomiems paaiškinimams, posėdžio salėje lieka tik Ekspertų komisijos nariai, kurie priima Aprašo 9.2 papunktyje nurodytus sprendimus.
VI SKYRIUS
KULTŪROS KELIO SERTIFIKATO IŠDAVIMAS
51. Lietuvos kultūros kelias sertifikuojamas, kultūros kelio operatoriui išduodant Lietuvos kultūros kelio sertifikatą (toliau – Sertifikatas) (3 priedas).
52. Sertifikatą išduoda Departamentas. Išduotą Sertifikatą elektroniniu parašu pasirašo Departamento direktorius. Sertifikatas registruojamas Departamento dokumentų valdymo sistemoje, o informacija apie jo išdavimą skelbiama Departamento interneto svetainėje.
53. Sertifikatas galioja tris metus. Pasibaigus Sertifikato galiojimui, kultūros kelio operatorius turi teisę šio Aprašo nustatyta tvarka pateikti naują paraišką.
54. Sprendimą dėl Sertifikato išdavimo ar atsisakymo jį išduoti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po Ekspertų komisijos protokolo su išvadomis gavimo dienos priima Departamento direktorius:
54.1. Ekspertų komisijai pateikus Aprašo 9.2.1 papunktyje nurodytą išvadą, Departamento direktoriaus įsakymu priimamas sprendimas išduoti Sertifikatą. Apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu informuojamas pareiškėjas, pridedant įsakymo kopiją ir Sertifikatą, pasirašytą Departamento direktoriaus elektroniniu parašu.
55. Sertifikate nurodoma:
VII SKYRIUS
SERTIFIKUOTŲ KULTŪROS KELIŲ OPERATORIŲ VEIKLOS KOORDINAVIMAS IR SERTIFIKUOTŲ KULTŪROS KELIŲ VEIKLOS STEBĖSENA
56. Pagal šį Aprašą sertifikuotų kultūros kelių operatorių veiklos koordinavimą ir raidos stebėseną atlieka Departamentas.
57. Įgyvendinant šio Aprašo 56 punktą Departamentas:
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NOSTATOS
59. Departamentas Ekspertų komisijos posėdžiams, išskyrus organizuojamus nuotoliniu būdu, skiria patalpas ir organizacinę techniką.