PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. A1-814 „Dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos vidaus darbo tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
2023 m. gruodžio 29 d. Nr. A1-1548
Palanga
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 straipsnio 3–5 dalimis, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymu pakeisto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, 20 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Darbo apmokėjimo sistemos nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 857 „Dėl Darbo apmokėjimo sistemos nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“, Vyriausybės strateginės analizės centro parengtomis Valstybės ar savivaldybės viešojo administravimo įstaigose ar institucijose dirbančių tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sistemos kūrimo gairėmis, Palangos miesto savivaldybės administracijos veiklos nuostatų, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. T2-211 „Dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos veiklos nuostatų“ 1 punktu, 12, 16 punktais:
1. Pakeičiu Palangos miesto savivaldybės administracijos vidaus darbo tvarkos taisykles, patvirtintas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. A1-814 „Dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos vidaus darbo tvarkos taisyklių patvirtinimo“:
1.1. pakeičiu VI skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
2. Pripažįstu netekusiais galios Palangos miesto savivaldybės administracijos vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. A1-814 „Dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos vidaus darbo tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 30–34 punktus.
Palangos miesto savivaldybės administracijos
vidaus darbo tvarkos taisyklių priedas
Palangos miesto savivaldybės administracijos
DARBO APMOKĖJIMO SISTEMA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) darbo apmokėjimo sistema (toliau – Sistema) nustato po 2024 m. sausio 1 d. laisvų (neužimtų) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį (toliau – darbuotojai) Administracijos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 1 priede nustatytą pareiginės algos minimalųjį koeficientą, dydžio nustatymo kriterijus, pagal kuriuos nustatomi minimalūs ir maksimalūs pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai, priemokų mokėjimo sąlygas, pareiginės algos nustatymo taisykles, atlikus darbuotojo veiklos vertinimą, bei kitas darbo apmokėjimo sąlygas. Administracijos direktoriaus darbo užmokestį nustato Palangos miesto savivaldybės meras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, kitų teisės aktų nuostatomis ir tvarka. Administracijos direktoriaus pavaduotojo pareiginės algos koeficientas nustatomas 15 procentų mažesnis, negu Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui nustatytas koeficientas.
2. Po 2024 m. sausio 1 d. darbuotojų pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami iki 2024 m. sausio 1 d. gautą pareiginę algą padalijant iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Gautas koeficientas apvalinamas iki šimtųjų dalių. Darbuotojams iki 2024 m. sausio 1 d. nustatyta pareiginė alga negali būti sumažinta tol, kol jie eina tas pačias pareigas.
3. Valstybės tarnautojams, kurių tarnybos Lietuvos valstybei stažas 2024 m. sausio 1 d. yra didesnis negu 20 metų, priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis procentais yra fiksuojamas ir yra lygus 2024 m. sausio 1 d. sukauptam priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydžiui procentais. Fiksuotasis priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis nekinta ir šio dydžio priedas už 2024 m. sausio 1 d. sukauptą tarnybos Lietuvos valstybei stažą yra mokamas tol, kol jie eina pareigas valstybės tarnyboje. Fiksuotasis priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis išlieka ir jiems grįžus į valstybės tarnybą.
4. Sistema parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (toliau – Darbo kodeksas), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas), Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu (toliau – Darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas), Darbo apmokėjimo sistemos nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 857 „Dėl Darbo apmokėjimo sistemos nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“, Vyriausybės strateginės analizės centro parengtomis Valstybės ar savivaldybės viešojo administravimo įstaigose ar institucijose dirbančių tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sistemos kūrimo gairėmis, paskelbtomis Viešojo valdymo agentūros interneto svetainėje https://lrv.lt/, ir taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja kiti atskirų sričių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai.
5. Sistemoje vartojamos sąvokos atitinka Darbo kodekso, Valstybės tarnybos įstatymo, Darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo sąvokas. Darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos, užmokestis ir dydžiai, pareigybių lygiai ir grupės nustatomi, kasmetiniai veiklos vertinimai atliekami vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu ir Darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymu. Tai, kas nenumatyta šioje Sistemoje, sprendžiama taip, kaip nustatyta Darbo kodekse, Valstybės tarnybos įstatyme, Darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme ir kituose teisės aktuose.
6. Sistema nustatoma vadovaujantis teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo ir tarnybos santykių teisių gynybos, darbo ir tarnybos santykių stabilumo, teisingo apmokėjimo už darbą, darbuotojų ir tarnautojų lygybės, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, sveikatos būklės, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įvaikį (įvaikių), globotinį (globotinių), rūpintinį (rūpintinių), santuokinės ir šeiminės padėties, priklausymo politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų ir tarnautojų dalykinėmis savybėmis, laisvų kolektyvinių derybų ir teisės imtis kolektyvinių veiksmų, skaidrumo ir viešumo principais.
7. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje, jos nesant – Palangos miesto savivaldybės administracijos vidaus darbo tvarkos taisyklėse. Prieš Administracijos direktoriui nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą turi būti informuojami Administracijos darbuotojai ir tarnautojai, Administracijos darbuotojų profesinė sąjunga.
II SKYRIUS
PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTO DYDŽIO NUSTATYMO KRITERIJAI
8. Administracijos darbuotojų pareigybių sąraše gali būti tik tos tarnautojų pareigybės, kurios nurodytos Valstybės tarnybos įstatymo 1 ir 2 prieduose, Lietuvos profesijų klasifikatoriuje LPK 2012, patvirtintame Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2013 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 4-171 „Dėl Lietuvos profesijų klasifikatoriaus LPK 2012 patvirtinimo“, nustatytos pagal kitus įstatymus. Tuo atveju, kai darbuotojo pareigybės pavadinimas nustatomas pagal kitus įstatymus, Administracijos darbuotojų pareigybių sąraše ir darbuotojo pareigybės aprašyme tos tarnautojo pareigybės pavadinimas ir minimalus tarnautojo pareiginės algos koeficientas arba koeficientų intervalas nurodomas pagal kitą įstatymą.
9. Pagal veiklos sudėtingumą Administracijos struktūriniai padaliniai skirstomi į 5 lygius. Žemiausias – I lygis, aukščiausias yra V lygis (3 priedas).
10. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede konkrečiai pareigybei nustatytas minimalus koeficientas pagal tos pareigybės priklausymą konkrečiam struktūriniam padaliniui padidinamas tiek procentų, kiek nurodyta Sistemos 3 priede.
11. Administracijos direktorius nustato laisvų (neužimtų) darbuotojų pareigybių pareiginės algos koeficientus, taikant Sistemos 1 priede aprašytus kriterijus:
11.1. veiklos sudėtingumo lygį (apimtį), apibrėžiantį gebėjimą atlikti tam tikro sudėtingumo (apimties) užduotis;
11.2. atsakomybės lygį, apibrėžiantį pareigybės, kuri dalyvauja analizuojamos funkcijos atlikime, faktinį atsakomybės poveikio lygį už laukiamą rezultatą;
11.3. pareigybės pakeičiamumo, apibrėžiantį pareigybės kompetencijų specifiškumą, kai specifinės kvalifikacijos ir specifinių kompetencijų reikalaujančioje pareigybėje gali būti sudėtinga greitai pakeisti tarnautoją, o net laikinai neužpildyta tokia pareigybė gali turėti neigiamos įtakos Administracijos vykdomiems procesams bei siekiamiems tikslams;
11.4. išsilavinimo arba darbo stažo tam tikroje srityje turėjimo, apibrėžiantį pareigybės specifiškumą, kai pradedant eiti pareigas reikalinga atitinkamų specialybės žinių ar profesinių įgūdžių taikymo patirtis, kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo einamos pareigos atliekant analogiškos pareigybės aprašyme nustatytos veiklos srities / profesijos funkcijas;
11.5. žinojimo ir žinių sudėtingumo, apibrėžiantį ką ir kokia apimtimi būtina žinoti ir mokėti, kad einamos pareigos būtų atliekamos sėkmingai (teisėkūros ir teisės aktų taikymo žinios ir įgūdžiai, kuriuos būtina įgyti per mokymąsi ar praktiką);
12. Išimtiniais atvejais, kai yra būtinybė ir siekiama išlaikyti Administracijos veiklos strateginę reikšmę, kai išskirtinių kompetencijų tarnautojų (pvz., pareigybė susijusi su itin siaurų, specifinių kompetencijų, žinių turėjimu) pasiūla darbo rinkoje yra itin ribota, nustatant tarnautojo pareiginės algos koeficientą, galimas nukrypimas nuo Sistemoje nurodomų pareiginės algos koeficiento dydžio nustatymo kriterijų. Tokioms pareigybėms gali būti nustatomas iki 50 procentų didesnis maksimalus pareiginės algos koeficientas nei, kad pagal kriterijus apskaičiuotas maksimalus šios pareigybės pareiginės algos koeficiento dydis, tačiau ne didesnis, negu Administracijos direktoriui nustatytas maksimalus pareiginės algos koeficientas.
III SKYRIUS
darbuotojų PAREIGINIŲ ALGŲ NUSTATYMO TAISYKLĖS
13. Kiekvienas pareiginės algos koeficiento dydžio nustatymo kriterijus skirstomas į penkis lygius (Sistemos 1 priedas). Žemiausias lygis yra I, aukščiausias lygis yra V. Kiekvienam kriterijaus lygiui atitinkamoje lentelėje nustatytas pareiginės algos minimalaus koeficiento didinimo procentas (Sistemos 1 priedas).
14. Tiesioginis darbuotojo vadovas arba Administracijos direktoriaus įgaliotas kitas darbuotojas laisvą (neužimtą) pareigybę vertina pagal pareigybės aprašymą, užpildydamas tarnybinį pasiūlymą dėl darbuotojo pareigybės vertinimo (Sistemos 2 priedas).
15. Visų kriterijų procentinės dalys susumuojamos ir pridedamos prie Sistemos 4 priede nustatyto tos pareigybės minimalaus pareiginės algos koeficiento. Pareiginės algos koeficiento dydis negali viršyti tos pareigybės maksimalaus dydžio, nurodyto Sistemos 4 priede. Tiesioginis darbuotojo vadovas arba Administracijos direktoriaus įgaliotas kitas darbuotojas užpildytą tarnybinį pasiūlymą dėl darbuotojo pareigybės vertinimo pateikia Administracijos direktoriui.
16. Atsižvelgdamas į tarnybinį pasiūlymą dėl darbuotojo pareigybės vertinimo, Administracijos direktorius įsakymu patvirtina konkrečios pareigybės pareiginės algos koeficientą baziniais dydžiais. Pareiginės algos koeficientas nurodomas Administracijos pareigybių sąraše arba tos pareigybės aprašyme, taip pat – priėmimo į pareigas konkurso skelbime arba taikomas tarnybinio kaitumo būdu į šias pareigas perkeliant valstybės tarnautoją, arba atkuriant tarnautojo statusą.
17. Kai darbo užmokesčio rinkos pokyčiai lemia nenuoseklius atlygio vidutinių reikšmių skirtumus tarp atskirų pareigybių, siekiant užtikrinti tolygius ir proporcingus santykius tarp pareigybių, nustatant darbo užmokesčio atskaitos taškus, gali būti naudojama išlyginamoji mediana – atskaitos taškas, kuris atspindi nuoseklų ir pagrįstą skirtumą tarp pareigybės vidutinių darbo užmokesčių reikšmių.
iV SKYRIUS
PAREIGINĖS ALGOS NUSTATYMO TAISYKLĖS ATLIKUS darbuotojų VEIKLOS VERTINIMĄ
18. Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu Administracijos direktoriaus sprendimu:
1) valstybės tarnautojui,gali būti nustatomas didesnis pareiginės algos koeficientas, taikant ne mažiau kaip 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau ne didesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias pareiginės algos koeficientas, arba
2) valstybės tarnautojui gali būti taikomos Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytos skatinimo priemonės, arba
3) karjeros valstybės tarnautojas, gali būti perkeliamas į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, arba
19. Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip iš dalies atitinkanti lūkesčius, jo teisinė padėtis nesikeičia, tačiau valstybės tarnautojui nustatomas privalomas kvalifikacijos tobulinimas.
20. Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu Administracijos direktoriaus sprendimu:
1) valstybės tarnautojai gali būti nustatomas mažesnis pareiginės algos koeficientas, taikant ne mažiau kaip 0,06 ir ne daugiau kaip 0,18 mažesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas minimalus pareiginės algos koeficientas, arba
4) gali būti sudaromas ne trumpesnės negu 2 mėnesių ir ne ilgesnės negu 6 mėnesių trukmės valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos gerinimo planas. Jei pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos gerinimo plano terminui valstybės tarnautojo tarnybinė veikla neeilinio vertinimo metu įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų.
21. Neeilinis valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas Administracijos direktoriaus sprendimu šiais atvejais:
1) tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu, susijusiu su valstybės tarnautojo veiklos rezultatais,
22. Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį pareiginės algos kintamoji dalis:
22.1. konkrečius darbuotojų pareiginės algos kintamosios dalies dydžius nustato Administracijos direktorius;
22.2. pareiginės algos kintamoji dalis gali būti nustatyta darbuotojo priėmimo į darbą metu, pasibaigus išbandymo terminui, taip pat darbuotojui grįžus iš vaiko priežiūros atostogų, atsižvelgiant į jo profesinę kvalifikaciją ir jam keliamus uždavinius, tačiau ji negali būti didesnė kaip 20 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies ir negali būti mokama ilgiau kaip iki to darbuotojo kasmetinio veiklos vertinimo;
22.3. darbuotojui iki kito kasmetinio veiklos vertinimo nustatomas pareiginės algos kintamosios dalies dydis vadovaujantis Darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka įvertinus jo praėjusių kalendorinių metų veiklą:
22.3.1. labai gerai – 40 procentų, jeigu buvo įvykdytos visos metinės užduotys, pasiekti ir labai gerai įvertinti visi rezultatai vykdant šias užduotis, jeigu buvo labai gerai įvertinti gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas visi trys veiklos vertinimo išvadoje nurodyti vertinimo kriterijai, taip pat jeigu buvo puikiai atliktos itin didelės reikšmės metų eigoje pavestos papildomos užduotys arba pateikti aktualių, sudėtingų klausimų sprendimo būdai;
22.3.2. labai gerai – 30 procentų, jeigu buvo įvykdytos visos metinės užduotys, pasiekti ir labai gerai įvertinti visi rezultatai vykdant šias užduotis, jeigu buvo labai gerai įvertinti gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas du veiklos vertinimo išvadoje nurodyti vertinimo kriterijai, taip pat jeigu buvo atliktos reikšmingos metų eigoje pavestos papildomos užduotys arba pateikti aktualių, sudėtingų klausimų sprendimo būdai;
22.3.3. labai gerai – 20 procentų, jeigu buvo įvykdytos ne visos metinės užduotys, tačiau labai gerai įvertinti rezultatai vykdant šias užduotis, taip pat jeigu buvo labai gerai įvertinti gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas du veiklos vertinimo išvadoje nurodyti vertinimo kriterijai;
22.3.4. labai gerai – 15 procentų, jeigu labai gerai įvertintas vienas iš vertinimo objektų: pasiekti rezultatai vykdant metines veiklos užduotis arba gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, tačiau bendras veiklos įvertinimas – labai gerai;
22.3.5. gerai – 10 procentų, jeigu labai gerai įvertintas bent vienas iš vertinimo objektų: pasiekti rezultatai vykdant metines veiklos užduotis arba gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, tačiau bendras veiklos įvertinimas – gerai;
V SKYRIUS
PRIEMOKŲ ir priedų MOKĖJIMas darbuotojams
23. Atvejus, kada darbuotojams gali būti skiriamos priemokos, jų mokėjimo terminus ir priemokų maksimalius bei minimalius dydžius nustato Darbo apmokėjimo įstatymo 10 straipsnis ir Valstybės tarnybos įstatymo 21 straipsnis.
24. Priemokos mokėjimas nutraukiamas, jei išnyksta jos skyrimo aplinkybės, arba pakeičiamas, kai pasikeičia aplinkybės, kurių pagrindu priemoka buvo skirta (sumažėja papildomo darbo krūvis, papildomų pareigų ar užduočių skaičius ir pan.).
26. Administracijoje (ar kolektyvinėje sutartyje) gali būti sudaromas darbų, už kuriuos mokama priemoka, sąrašas bei konkretūs skiriamų priemokų dydžiai.
Vi SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ DARBĄ POILSIO IR ŠVENČIŲ DIENOMIS, NAKTIES IR VIRŠVALANDINĮ DARBĄ, pasyvų budėjimą namie
28. Esant tarnybinei būtinybei dirbti poilsio ir švenčių dienomis, naktį, virš nustatytos darbo laiko trukmės ar budėti, darbuotojas motyvuotą prašymą, suderintą su tiesioginiu vadovu, pateikia Administracijos direktoriui. Leidimas dirbti įteisinamas Administracijos direktoriaus įsakymu.
29. Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ar darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, mokama Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio 1–4 dalyse nustatytais minimaliais dydžiais.
30. Darbuotojo ar tarnautojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio 1–4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko.
31. Darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. Dėl tokio pasyviojo budėjimo namie turi būti susitarta darbo sutartyje ar atskiru susitarimu ir darbuotojui mokama Darbo kodekso 118 staripsnio 4 dalyje nurodyta minimali priemoka.
32. Už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, taip pat kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis, nustatomas darbo sutartyje arba atskiru susitarimu.
viI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
34. Pareigybių pareiginė alga perskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatyme nustatytą indeksavimo dydį.
35. Sistema Administracijoje peržiūrima ir (ar) keičiama pagal poreikį, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatyme ar Darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme nustatytus pareiginės algos koeficientus, rinkos tendencijas, Administracijos struktūrinius pakeitimus, įvertinus įstaigos finansines galimybes.
Palangos miesto savivaldybės administracijos
darbo apmokėjimo sistemos
1 priedas
darbuotojų PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTO DYDŽIO NUSTATYMO KRITERIJŲ APRAŠYMAI
1. Veiklos sudėtingumo kriterijaus aprašymas:
Veiklos sudėtingumo lygis (apimtis) apibūdina reikalingas atlikti pareigybės aprašyme nurodytas tam tikro sudėtingumo (apimties) funkcijas:
1.1. nesudėtingas ir (ar) mažos apimties funkcijas (nesudėtinga funkcija – tokia, kuri gali būti sėkmingai atlikta veikiant pagal apibrėžtas procedūras bei taisykles ir (ar) tiesiogiai taikant reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, neatsižvelgiant į aplinkybes; mažos apimties funkcija – tokia, kurios atlikimas daro nereikšmingą įtaką įstaigos veiklai ir (ar) rezultatams);
1.2. vidutinio sudėtingumo ir (ar) vidutinės apimties funkcijas (vidutinio sudėtingumo funkcija – tokia, kuri gali būti sėkmingai atlikta, kai instrukcijos, metodikos, teisės aktai ar kt. pritaikomi atsižvelgiant į situaciją (ne pažodžiui taikant instrukciją, metodą, teisės aktą ar kt., o suprantant ir taikant principus, kuriais metodas yra pagrįstas); vidutinės apimties funkcija – tokia, kurios atlikimas daro tam tikrą įtaką padalinio ir (ar) įstaigos veiklai ir (ar) rezultatams);
1.3. sudėtingas ir (ar) didelės apimties funkcijas (sudėtinga funkcija – tokia, kuri reikalauja nestandartinių sprendimų, ekspertinio, grįsto sėkminga patirtimi išmanymo, gebėjimo įvertinti platesnį užduoties kontekstą, užduoties atlikimo (savo veiksmų) ir užduoties rezultatų poveikį platesnei aplinkai (įstaigai ir už įstaigos ribų); didelės apimties funkcija – tokia, kurios atlikimas daro reikšmingą įtaką visos įstaigos veiklai ir (ar) rezultatams ir (ar) įtaka pasireiškia ir už įstaigos ribų.
| VEIKLOS SUDĖTINGUMAS |
||
| Lygis |
Aprašymas |
Procentas |
| I |
Atlieka nesudėtingas ir (ar) mažos apimties funkcijas su pagalba ir kt. |
10 |
| II |
Atlieka nesudėtingas ir (ar) mažos apimties funkcijas (savarankiškai). |
15 |
| III |
Atlieka vidutinio sudėtingumo ir (ar) vidutinės apimties funkcijas (savarankiškai). |
20 |
| IV |
Atlieka sudėtingas ir (ar) didelės apimties funkcijas (savarankiškai). |
25 |
| V |
Atlieka itin sudėtingas ir (ar) itin didelės apimties funkcijas (savarankiškai). |
30 |
2. Atsakomybės lygio kriterijaus aprašymas:
Šio kriterijaus tikslas – identifikuoti pareigybes, kurios dalyvauja analizuojamos funkcijos atlikime, bei įvardinti šių pareigybių faktinį atsakomybės poveikio lygį už laukiamą rezultatą. Atsakomybių analizė paremta Administracijos procesų ir funkcijų bei dalyvaujančių pareigybių faktinių atsakomybių sąryšio nustatymu.
Taikant šį kriterijų, atliekami tokie žingsniai:
2.1. išanalizuojami su pasirinkta Administracijos funkcija (veikla) susiję teisės aktai (padalinių nuostatai, nagrinėjamų pareigybių pareigybės aprašymai).
Teisės aktų analizė. Administracijos veiklos ir pareigų atsakomybės paprastai yra apibrėžtos padalinių nuostatuose bei pareigybių aprašymuose. Padalinio nuostatai apibrėžia bendrą padalinio ir jo vadovo atsakomybę, tačiau dažniausiais neapibrėžia kitų padalinių dalyvavimą ir kitų ne padalinio pareigybių atsakomybes: kaip skirtingų padalinių pareigybės pasidalina atsakomybę tarpusavyje, atlikdamos konkrečius veiksmus.
2.2. Analizuojama veikla suskirstoma į tris dalis: veiklos sritys, veiklos ir veiksmai.
Veiklos lygių aprašymai:
| Veiklos lygis |
Aprašymas |
| Veiklos sritis (procesas) |
Veiklos sritis yra nuolatos atliekamų veiklų seka, būtent ji kuria pridėtinę vertę. Ji Administracijoje egzistuoja autonomiškai bei tampa Administracijos vieneto pagrindu. |
| Veikla (procedūra) |
Tai yra susijusių veiksmų seka, sukurianti laukiamą rezultatą. Veikla turi pradžią ir pabaigą (arba nuolatos pasikartoja), ji vyksta tam tikroje organizacinių ryšių aplinkoje. |
| Veiksmai |
Veiksmas privalo turėti poveikio objektą. Veiksmo atlikimo metu šis objektas įgyja naują būseną. Veiksmo atlikimui būtini resursai (laikas, vieta), jį atlieka subjektas arba subjektų grupė (subjektas šiuo atveju yra pareigybė). |
2.3. nustatomi veiklose dalyvaujančių pareigybių atsakomybės lygiai.
Vykdant atsakomybių lygių analizę nustatomos pareigybės dalyvaujančios apibrėžtuose veiksmuose, veiklose bei veiklos srityse ir atitinkamai priskiriami jų atsakomybių lygiai. Atsakomybių analizei lentelėje pateikti siūlomi naudoti atsakomybių lygių aprašymai.
| ATSAKOMYBĖS LYGIS |
||
| Lygis |
Aprašymas |
Procentas |
| I |
Šio lygio atsakomybę turinti pareigybė teikia informaciją kitiems veiklos vykdytojams. Informacijos gavimas nelygu informacijos teikimui, informacijos gavėjai nedalyvauja veiksmuose. Pvz., vykdymo viza „susipažinti“ nėra atsakomybė. |
2 |
| II |
Šio lygio atsakomybę turinti pareigybė kaupia, analizuoja ir teikia apibendrintą informaciją III–V lygio pareigybėms. Taip pat teikia paslaugas, reikalingas kitų pareigybių darbu. Šį atsakomybės lygį turinčios pareigybės turi žinoti apie nagrinėjamos funkcijos atlikimo eigą. |
4 |
| III |
Pareigybė, turinti šią atsakomybę dalyvauja veikloje (sąveikauja su V ir IV atsakomybės lygio pareigybėmis), bet neatsako už rezultatą. Ji nepriima sprendimo, tačiau daro jam įtaką. Ši pareigybė atlieka paraminę funkciją (pataria, paaiškina, stebi, komentuoja, pritaria) bei suderina veiksmus. Pareigybės (-ių) darbo rezultatas yra netiesiogiai panaudojamas pagrindinio funkcijos / veiklos rezultato pasiekimui. |
6 |
| IV |
Pareigybė, turinti šį atsakomybės lygį gauna dalį atsakomybės iš V atsakomybės lygio pareigybės ir už šią dalį atsako tiesiogiai. Užduotis (-ys) jai yra deleguojamos. Ši pareigybė žino visumą bei gali ją įvardinti, tačiau nepriima sprendimų, nulemiančių visumos rezultatą. Pareigybei priskiriama bendra atsakomybė už poveikį rezultatams. |
8 |
| V |
Šio lygio atsakomybė gali būti priskiriama tik vienai pareigybei. Pareigybė, turinti šį atsakomybės lygį, turi teisę priimti sprendimą, kai susiduria su pasirinkimo galimybe. Ši pareigybė turi teisę deleguoti dalį atsakomybės (visos deleguoti negalima), tokiu atveju yra sumažinamas dalyvavimas, tačiau yra didinama kontrolė. Jei veiklos srityje pareigybė turi tokį atsakomybės lygį, tai yra vadovaujanti pareigybė. Sprendimo priėmimo teisės nepasinaudojimas (jos perleidimas vadovui) liudija apie nepakankamą kompetenciją. |
10 |
Analizuojamos funkcijos atlikime pagrindinį vaidmenį, t. y. pagrindinį atsakomybės poveikį – V lygis, gali turėti tik viena pareigybė. Efektyvioje funkcijų vadyboje pagrindinė atsakomybė negali būti padalinta kelioms pareigybėms, todėl V lygis turi būti priskirtas tik vienai pareigybei vienos nagrinėjamos veiklos ar veiksmo lygyje.
Nustačius pagrindinę atsakomybę detalizuojama, kurios pareigybės savo darbu tiesiogiai prisideda prie šio veiksmo ar veiklos rezultato kūrimo. Šiuo atveju pareigybei priskiriama bendra atsakomybė už poveikį rezultatams – IV lygis. Bendros atsakomybės lygį gali turėti kelios pareigybės, dalyvaujančios procese. Galimai neefektyvios veiklos požymis yra tai, kai bendrą atsakomybę dalinasi daugiau pareigybių, nei būtina tinkamam funkcijos / veiklos atlikimui (pvz., daugiau nei trys), kas parodo, kad į veiklos rezultato kūrimą įtrauktas perteklinis pareigybių kiekis. Nustatant IV atsakomybės lygį, vertinama, kas iš tikrųjų su V lygio atsakomybę turinčia pareigybe kartu atlieką šį darbą. Dažnai IV atsakomybės lygio pareigybė yra pavaduojanti V lygio pareigybę.
Pareigybėms, kurių darbo rezultatas yra netiesiogiai panaudojamas pagrindinio funkcijos / veiklos rezultato pasiekimui, ir kurios turi aiškinamąjį, patariamąjį ar palaikantį poveikį kitų pareigybių priimamiems sprendimams ir pasiekiamam rezultatui, yra priskiriamas atsakomybės lygis III. Šios atsakomybės lygį turinčios pareigybės darbo rezultatai yra naudojami nagrinėjamos funkcijos rezultato kūrimui.
Pareigybės, kurios dalyvauja rezultatų pasiekime netiesiogiai bei turi tolimą atsakomybės poveikį pagrindinės analizuojamos funkcijos / veiklos rezultatui, turi II atsakomybės poveikio lygį. Tai gali būti duomenų analitika ir kitų netiesioginių paslaugų, reikalingų kitų pareigybių darbui, teikimas. Šį atsakomybės lygį turinčios pareigybės turi žinoti apie nagrinėjamos funkcijos atlikimo eigą be suderinimo su jomis.
Pareigybės priskirtos I atsakomybės lygiui teikia tik savo turimą informaciją. Faktiškai tokie darbai nėra atliekami pagrindinės užduoties rezultatų pasiekimui.
3. Pakeičiamumo kriterijaus aprašymas:
Pakeičiamumo kriterijus pasižymi universaliu pritaikomumu ir gali būti taikomas tiek visai įstaigai, tiek atskiram jos padaliniui ar procese dalyvaujantiems tarnautojams.
Specifinės kvalifikacijos ir kompetencijų reikalaujančiose pareigybėse gali būti sudėtinga greitai pakeisti tarnautoją, o net laikinai neužpildyta svarbi pareigybė gali turėti neigiamos įtakos įstaigos vykdomiems procesams bei siekiamiems tikslams.
Kertinės pareigybės yra tos, kurios turi aukščiausią lygį. Tai yra pareigybės, kurių įtaka įstaigos veiklai yra didelė, o pakeičiamumas – sudėtingas. Dažniausiai tai būna tarnautojai, pasižymintys specialiosiomis, gana sunkiai darbo rinkoje randamomis kompetencijomis ir atliekantys funkcijas, tiesiogiai susijusias su įstaigai keliamų tikslų vykdymu. Į IV lygį patenka pareigybės, kurių įtaka įstaigos veiklai yra didelė, tačiau jas nėra labai sunku pakeisti – tiek iš vidinių išteklių kaitumo būdu, tiek skelbiant konkursą ir ieškant pretendentų iš išorės. Į šį lygį dažniausiai patenka padalinių vadovai. Kiekvieno vadovo tikslas turėtų būti ugdyti sau pavaldžius darbuotojus ir parengti asmenis, galinčius juos pavaduoti ir reikalui esant – pakeisti. Į III lygį patenka pareigybės, kurių įtaka įstaigos veiklai nėra labai didelė, bet jas pakeisti atsilaisvinimo atveju yra sunku. Tai dažniausiai specialistai, atliekantys siauras aiškiai apibrėžtas funkcijas, kurios reikalauja labai konkrečių žinių, įgūdžių ir gebėjimų, dažnai išugdomų tik darbo vietoje. I ir II lygis – pareigybės, kurias yra nesunku pakeisti ir kurių įtaka įstaigos veiklai nėra didelė. Tai dažniausiai palaikančias funkcijas atliekantys tarnautojai.
Į V lygį turėtų patekti ne daugiau kaip 10–15 proc. įstaigos tarnautojų.
Klausimynas pareigybių svarbos ir pakeičiamumo vertinimui:
3.1. pareigybės įtaka įstaigai:
3.1.3. pareigybės atsilaisvinimo atveju būtų pastebimai apsunkintas padalinio nuostatuose įtvirtintų funkcijų vykdymas;
3.2. pareigybės pakeičiamumas:
3.2.1. šios pareigybės užpildymui jos atsilaisvinimo atveju įstaigoje yra tarnautojas (-ai), pilnai atitinkantis (-ys) kvalifikacijos reikalavimus;
3.2.2. šios pareigybės užpildymui jos atsilaisvinimo atveju įstaigoje yra tarnautojas (-ai), turintis (-ys) formaliai neapibrėžtas, tačiau reikalingas efektyviam darbui kompetencijas ir gebėjimus;
3.2.4. šiai pareigybei užpildyti įstaiga yra pakankamai patrauklus darbdavys pretendentams.
| PAKEIČIAMUMAS |
||
| Lygis |
Aprašymas |
Procentas |
| I |
Įtaka nedidelė, lengva pakeisti. Pvz., pagalbinės funkcijos. |
0 |
| II |
Įtaka nedidelė, nelabai sudėtinga pakeisti. Pvz., srautinės pareigybės (yra daug vykdytojų). |
1 |
| III |
Įtaka nedidelė, bet sunku pakeisti. Atliekamos funkcijos nėra kritinės įstaigos veiklos efektyvumui ir (ar) tęstinumui, tačiau pareigybėje dirbantis asmuo turi kompetencijas, kurias sunku greitai išugdyti arba surasti rinkoje. |
2 |
| IV |
Atlieka funkcijas, reikšmingas įstaigos veiklos efektyvumui ir (ar) tęstinumui. Įtaka aukšta, bet lengva pakeisti. Pvz., skyriaus vadovas, kuris turi išugdęs sau pamainą. |
5 |
| V |
Atlieka specifines funkcijas. Kritinės būtinos kompetencijos. Pareigybė svarbi kaip konkurencingumo, veiklos tęstinumo garantija. |
10 |
4. Išsilavinimo arba darbo stažo tam tikroje srityje turėjimo kriterijaus aprašymas:
Išsilavinimo arba darbo stažo tam tikroje srityje turėjimo patirtis apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo dirbamas analogiškas pareigybės aprašyme nustatytas tam tikros profesijos ar specialybės darbas arba vykdytos analogiškos pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos nebūtinai toje pačioje įstaigoje, bet per visą darbinę karjerą visų rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Profesinė patirtis užskaitoma ir dirbusiems pagal darbo sutartis, ir pagal civilines sutartis taip pat.
| Išsilavinimo lygis arba PROFESINIO DARBO PATIRTIS |
||
| Lygis |
Išsilavinimo lygis arba darbo tam tikroje srityje patirtis |
Procentas |
| I |
Aukštasis koleginis / 0 m. |
0 |
| II |
Bakalauras / nuo 1 m. iki 2 m. |
5 |
| III |
Magistras / nuo 3 m. iki 4 m. |
10 |
| IV |
Bakalauras / nuo 5 m. iki 6 m. |
15 |
| V |
Magistras / nuo 6 m. ir daugiau. |
20 |
5. Žinojimo ir žinių sudėtingumo kriterijaus aprašymas:
Atsižvelgiama į tai, ką ir kokia apimtimi būtina žinoti ir mokėti, kad einamos pareigos būtų atliekamos sėkmingai (teisėkūros ir teisės aktų taikymo žinios ir įgūdžiai, kuriuos būtina įgyti per mokymąsi ar praktiką).
| Žinojimo ir žinių sudėtingumo kriterijus |
||
| Lygis |
Aprašymas |
Procentas |
| I |
Atlieka veiksmus ar pasiekia rezultatą pagal vieną ar kelias konkrečias ir aiškiai aprašytas instrukcijas / taisykles. |
0 |
| II |
Atlieka veiksmus ar pasiekia rezultatą vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančius vieną veiklos sritį. |
5 |
| III |
Atlieka veiksmus ar pasiekia rezultatą vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais daugiau nei vieną veiklos sritį, kai teisės aktų nuostatos aiškiai apibrėžtos, priima kitiems asmenims privalomus nurodymus arba priima sprendimus administracinėje teisenoje. |
10 |
| IV |
Atlieka veiksmus ar pasiekia rezultatą vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais daugiau nei vieną veiklos sritį, kai teisės aktų nuostatos nepakankamai aiškiai apibrėžtos, reikalinga taikyti teismų praktiką. |
15 |
| V |
Atlieka veiksmus ar pasiekia rezultatą vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais daug veiklos sričių, kai teisės aktų nuostatos nepakankamai aiškiai apibrėžtos, reikalinga taikyti teismų praktiką, arba rengia norminius teisės aktus arba viešųjų pirkimų technines sąlygas, analizuoja ir apibendrina didelės apimties duomenis, teikia išvadas, nustato teritorinio planavimo sprendinius, nustato statinių projektavimo sprendinius. |
20 |
6. Papildomų įgūdžių, svarbių einamoms pareigoms gebėjimų turėjimo, atitikimo kitų reikalavimų, kai jie yra nustatyti pareigybės aprašyme ar kituose teisės aktuose, kriterijaus aprašymas:
Pareigybės aprašyme be būtinųjų reikalavimų (turėti tam tikrą išsilavinimą arba darbo patirtį tam tikroje srityje), gali būti nurodomi teisės aktuose nustatyti ar ypatingai svarbūs specialieji reikalavimai asmeniui, einančiam šias pareigas.
Specialieji reikalavimai ar papildomi įgūdžiai gali būti:
6.1. svarbių einamoms pareigoms nustatytų reikalavimų turėjimas – atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus;
6.2. reikalavimas turėti pažymėjimą ar kvalifikaciją – turėti teisės aktų nustatytą kvalifikaciją, arba kvalifikacijos atestatą, arba pažymėjimą, arba suteiktą teisę eiti pareigas, arba būti baigus mokymo programos kursą;
6.3. atitikti kitus (ne teisės aktuose nustatytus) kriterijus – atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, išmanyti kibernetinio saugumo pagrindus, gebėti dirbti su geoinformacinėmis sistemomis, mokėti užsienio kalbą ar kt.
Kiekvienas pareigybei reikalingas specialusis reikalavimas ar papildomas įgūdis, nurodytas pareigybės aprašyme, sumuojamas ir specialiųjų reikalavimų bei įgūdžių suma atitinka vertinimo kriterijaus lygį.
| Papildomų įgūdžių, svarbių einamoms pareigoms gebėjimų turėjimo, atitikimo kitų reikalavimų, kai jie yra nustatyti pareigybės aprašyme ar kituose teisės aktuose, kriterijus |
||
| Lygis |
Aprašymas |
Procentas |
| I |
Pareigybei reikalingas 1 specialusis reikalavimas ar papildomas įgūdis. |
0 |
| II |
Pareigybei reikalingi 2 specialieji reikalavimai ar papildomi įgūdžiai. |
5 |
| III |
Pareigybei reikalingi 3 specialieji reikalavimai ar papildomi įgūdžiai. |
10 |
| IV |
Pareigybei reikalingi 4 specialieji reikalavimai ar papildomi įgūdžiai. |
15 |
| V |
Pareigybei reikalingi 5 specialieji reikalavimai ar papildomi įgūdžiai. |
20 |
Palangos miesto savivaldybės administracijos
darbo apmokėjimo sistemos
2 priedas
________________________________________________________________________________
__________________________
(Struktūrinio padalinio ir pareigybės pavadinimas, vardas ir pavardė)
Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui
tarnybinis pasiūlymas
dėl darbuotojo pareigybės VERTINIMO
Pareigybės aprašymas patvirtintas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus
________________ įsakymo Nr. A1-_________ „Dėl ____________________“ ________ punktu.
(Data)
| Kriterijus |
Lygis |
Proc. |
Pastabos (kriterijus nurodytas pareigybės aprašymo arba Sistemos punkte) |
| 1. Veiklos sudėtingumas |
|
|
|
| 2. Atsakomybė |
|
|
|
| 3. Pareigybės pakeičiamumas |
|
|
|
| 4. Išsilavinimo arba darbo stažo tam tikroje srityje turėjimas |
|
|
|
| 5. Žinojimas ir žinių sudėtingumas |
|
|
|
| 6. Papildomų įgūdžių, svarbių einamoms pareigoms gebėjimų turėjimas, atitikimas kitiems reikalavimams, kai jie yra nustatyti pareigybės aprašyme ar kituose teisės aktuose |
|
|
|
| Proc. suma |
|
||
Siūlau Sistemos 4 priede nustatytą pareigybės minimalųjį koeficientą ___________
padidinti __________ procentais (-ų) ir nustatyti
________________________________________________________________________________
(Pareigybės pavadinimas)
pareiginės algos koeficientą ____________________ baziniais dydžiais.
_________________________________ ________________ _____________________________
(Struktūrinio padalinio ir pareigybės pavadinimas) (Parašas) (Vardas ir pavardė)
Palangos miesto savivaldybės administracijos
darbo apmokėjimo sistemos
3 priedas
administracijos Struktūrinių padalinių lygiai
| Padalinio veiklos sričių apimtis savivaldos veiklos kontekste |
|||
| Lygis |
Aprašymas |
Struktūrinis padalinys |
Procentas |
| I |
Skyriaus nuostatuose numatytas tam tikros srities politikos įgyvendinimas dalyje Savivaldybės teritorijos. |
|
0 |
| II |
Skyriaus nuostatuose numatytas tam tikros srities politikos įgyvendinimas: viešųjų pirkimų, dokumentų valdymo, archyvavimo, apskaitos, valstybės registrų tvarkymo, IT sistemų saugos užtikrinimo ir pan. |
Bendrasis skyrius; Buhalterija; Civilinės metrikacijos skyrius; Komunikacijos ir e.paslaugų skyrius; Viešųjų pirkimų skyrius; Šventosios seniūnija. |
5 |
| III |
Skyriaus nuostatuose numatytas tam tikros srities politikos formavimas: švietimo, kultūros, jaunimo, socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, savivaldybės turto valdymo, aplinkosaugos, valstybinės žemės administravimo srityse ir pan. |
Jaunimo reikalų koordinatorius; Kultūros skyrius; Savivaldybės gydytojas; Socialinės rūpybos skyrius; Švietimo skyrius; Ūkio ir turto skyrius. |
10 |
| IV |
Skyriaus nuostatuose nustatytos veiklos sritys apima: veiklos, kuriai vykdyti reikalingi savivaldybės išduodami leidimai / licencijos, tvarkos nustatymą, mokesčių / rinkliavų administravimą; savivaldybės lygmens sprendimų įgyvendinimo kontrolę ir priežiūrą: vidaus auditas, viešoji tvarka, ir pan. |
Centralizuotas vidaus audito skyrius; Rinkliavų skyrius; Viešosios tvarkos skyrius. |
15 |
| V |
Skyriaus nuostatuose nustatytos veiklos sritys apima: dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant regionų plėtros planus; savivaldybės lygmens norminių teisės aktų rengimą strateginio planavimo, teritorinio planavimo, biudžeto sudarymo srityse; savivaldybės interesų atstovavimą teismuose. |
Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius; Biudžeto skyrius; Ekonominės plėtros skyrius; Juridinis ir personalo skyrius. |
20 |
Palangos miesto savivaldybės administracijos
darbo apmokėjimo sistemos
4 priedas
Minimalūs ir maksimalūs darbuotojų pareiginės algos koeficientai
| Struktūrinio padalinio lygis |
Vyriausiasis patarėjas |
Skyriaus vedėjas, vyresnysis patarėjas |
Skyriaus vedėjo pavaduotojas, patarėjas |
Vyriausiasis specialistas |
Vyresnysis specialistas |
Specialistas, kvalifikuotas darbuotojas |
Darbininkas |
| I |
0,98–2,06 |
0,84–1,76 |
0,77–1,62 |
0,66–1,39 |
0,60–1,26 |
0,57–1,20 |
Ne mažesnė kaip MMA dydžio |
| II |
1,03–2,16 |
0,88–1,85 |
0,81–1,7 |
0,693–1,46 |
0,63–1,32 |
0,6–1,26 |
|
| III |
1,08–2,26 |
0,92–1,94 |
0,85–1,78 |
0,73–1,52 |
0,66–1,39 |
0,63–1,32 |
|
| IV |
1,13–2,37 |
0,97–2,03 |
0,89–1,86 |
0,76–1,59 |
0,69–1,45 |
0,66–1,38 |
|
| V |
1,17–2,47 |
1,00–2,12 |
0,92–1,94 |
0,79–1,66 |
0,72–1,51 |
0,68–1,44 |