LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

dėl lietuvos respublikos ūkio ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 4-933 „dėl 2014–2020 m. europos sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

2015 m. liepos 1 d. Nr. 4-423

Vilnius

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 4-933 „Dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“:

1. Pakeičiu nurodytuoju įsakymu patvirtintą 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo planą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

2. Pakeičiu nurodytuoju įsakymu patvirtintą Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

Ūkio ministras Evaldas Gustas

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2015-03-13 raštu Nr. ((24.37)-5K-144530-5K-1423939)-6K-1502222,

2015-03-17 raštu Nr. ((24.37)-5K-1504442-5K-1504794)-6K-1502210,

2015-04-09 raštu Nr. ((24.37)-5K-1506518)-6K-1502946,

2015-04-15 raštu Nr. ((24.39)-5K-1508443-6K-1503113,

2015-05-11 raštu Nr. ((24.37)-5K-1506902-5K-1509083)-6K-1503774,

2015-06-08 raštu Nr. ((24.37)-5K-1512785-5K-1512783-6K-1504471,

2015-06-08 raštu Nr. ((24.37)-5K-1512260-5K-1512640)-6K-1504480,

2015-06-10 raštu Nr. ((24.37)-5K-1512783-5K-1512785)-6K-1504532 ir

2015-06-15 raštu Nr. ((24.37)-5K-1511452)-6K-1504655

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ūkio ministro

2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 4-933

(Lietuvos Respublikos ūkio ministro

2015 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 4-423

redakcija)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTERIJA

2014–2020 M. EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO Priemonių įgyvendinimo planas

I SKYRIUS

2014–2020 M. EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS (TOLIAU – VEIKSMŲ PROGRAMA) PRIORITETO „SMULKIOJO IR VIDUTINIO VERSLO KONKURENCINGUMO SKATINIMAS“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS (TOLIAU – PRIEMONĖ)

PIRMASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 03.1.1-IVG-T-809 „DALINIS PALŪKANŲ KOMPENSAVIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti verslumo lygį“ įgyvendinimo.

1.3. Remiama veikla – dalinis palūkanų kompensavimas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams (toliau – SVV subjektai).

1.4. Galimi pareiškėjai – SVV subjektai.

1.5. Priemonė įgyvendinama visuotinės dotacijos būdu.

1.6. Priemonė kartu su priemone Nr. 03.3.1-IVG-T-810 „Dalinis palūkanų kompensavimas“ ir priemone Nr. 04.2.1-IVG-T-811 „Dalinis palūkanų kompensavimas“ sudaro jungtinę priemonę.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3. Projektų atrankos būdas

Tęstinė projektų atranka

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – INVEGA)

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš Europos Sąjungos (toliau – ES) bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Palūkanos pagal šią priemonę nebus kompensuojamos paskolos gavėjams pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos finansų inžinerijos priemonę „Verslumo skatinimas“ ir veiksmų programos finansinę priemonę „Verslumo skatinimas 2014–2020“, kadangi šioms priemonėms palūkanos bus dalinai kompensuojamos pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visuotinės dotacijos priemonę Nr. 07.3.3-IVG-T-428 „Subsidijos verslo pradžiai“.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.311	„Verslumo lygis: įmonių ir fizinių asmenų, tenkančių 1000 gyventojų, skaičius“	Skaičius	42,60	48,00
P.B.202	„Subsidijas gaunančių įmonių skaičius“	Įmonės	480	1520
P.B.205	„Naujų įmonių, gavusių investicijas, skaičius“	Įmonės	72	288
P.N.806	„Pasirašytos dotacijos sutartys dėl palūkanų kompensavimo “	Skaičius	500	1550

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
8 688 601	0	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
8 688 601	0	0	0	0	0	0

ANTRASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 03.2.1-LVPA-K-801 „NAUJOS GALIMYBĖS LT“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti MVĮ tarptautiškumą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. pavienis labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (toliau – MVĮ) ir jos produkcijos pristatymas užsienyje ir (ar) Lietuvoje vykstančiose tarptautinėse parodose, mugėse ir verslo misijose;

1.3.2. grupinis MVĮ ir jų produkcijos pristatymas užsienyje ir (ar) Lietuvoje vykstančiose tarptautinėse parodose, mugėse ir verslo misijose.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. MVĮ (pavienis dalyvavimas);

1.4.2. grupinis dalyvavimas:

- VšĮ „Versli Lietuva“;

- verslo asociacijos;

- pramonės, prekybos ir amatų rūmai;

- klasterio koordinatorius;

- valstybės įmonė Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra.

(Galutiniai naudos gavėjai – MVĮ.)

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.312	„MVĮ lietuviškos kilmės prekių eksporto dalis nuo bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP)“	Procentai	17,02	18,10
R.N.801	„Investicijas gavusios įmonės lietuviškos kilmės produkcijos eksporto padidėjimas“	Procentai	5,85	14,64
R.N.802	„Investicijas gavusio įmonių klasterio lietuviškos kilmės produkcijos eksporto padidėjimas“	Procentai	8,40	21,00
P.B.202	„Subsidijas gaunančių įmonių skaičius“	Įmonės	40	100
P.B.206	„Privačios investicijos, atitinkančios viešąją paramą įmonėms (subsidijos)“	Eur	13 600 000	34 000 000
P.N.801	„Investicijas gavusios įmonės produkcijos pristatymai tarptautinėse parodose, mugėse ar verslo misijose“	Skaičius	40	100
P.N.802	„Investicijas gavusio įmonių klasterio eksporto iniciatyvos tarptautinėse parodose, mugėse ar verslo misijose“	Skaičius	80	200

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
28 962 002	0	9 654 001	0	0	0	9 654 001
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
28 962 002	0	9 654 001	0	0	0	9 654 001

TREČIASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 03.2.1-LVPA-K-802 „EXPO SERTIFIKATAS LT“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti MVĮ tarptautiškumą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiama veikla – planuojamų eksportuoti produktų sertifikavimas, įskaitant reikalingus bandymus ir tyrimus.

1.4. Galimi pareiškėjai – MVĮ.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.312	„MVĮ lietuviškos kilmės prekių eksporto dalis nuo BVP“	Procentai	17,02	18,10
R.N.803	„Investicijas gavusios įmonės lietuviškos kilmės sertifikuotos produkcijos eksporto padidėjimas“	Procentai	5,85	14,64
P.B.202	„Subsidijas gaunančių įmonių skaičius“	Įmonės	6	18
P.B.206	„Privačios investicijos, atitinkančios viešąją paramą įmonėms (subsidijos)“	Eur	680 000	1 700 000
P.N.803	„Investicijas gavusių įmonių sertifikuoti produktai“	Skaičius	4	12

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
1 448 100	0	1 448 100	0	0	0	1 448 100
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
1 448 100	0	1 448 100	0	0	0	1 448 100

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 03.2.1-LVPA-K-807 „VERSLO KLASTERIS LT“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama uždavinio „Padidinti MVĮ tarptautiškumą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos – įmonių grupių (klasterių) sinergija paremtos veiklos, nukreiptos į naujų eksporto rinkų paiešką (konsultacinės, įskaitant ekspertines, paslaugos, narystė tarptautiniuose tinkluose (platformose), rinkodaros priemonių, skirtų įsiliejimui į tarptautinius tinklus, rengimas ir kita).

1.4. Galimi pareiškėjai – klasterio koordinatoriai, kuriais gali būti:

1.4.1. viena iš verslo klasterio įmonių – MVĮ;

1.4.2. verslo asociacija;

1.4.3. prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.312	„MVĮ lietuviškos kilmės prekių eksporto dalis nuo BVP“	Procentai	17,02	18,10
R.N.802	„Investicijas gavusio įmonių klasterio lietuviškos kilmės produkcijos eksporto padidėjimas“	Procentai	5,85	14,64
R.N.807	„Investicijas gavusio įmonių klasterio nauji nariai“	Skaičius	36	90
R.N.808	„Investicijas gavusio įmonių klasterio narystės tarptautiniuose tinkluose“	Skaičius	4	10
P.B.202	„Subsidijas gaunančių įmonių skaičius“	Įmonės	16	40
P.B.206	„Privačios investicijos, atitinkančios viešąją paramą įmonėms (subsidijos)“	Eur	2 448 000	6 120 000

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
13 032 901	0	4 344 300	0	0	0	4 344 300
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
13 032 901	0	4 344 300	0	0	0	4 344 300

PENKTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 03.3.1-LVPA-K-803 „REGIO INVEST LT+“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti MVĮ produktyvumą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos – modernių technologijų diegimas, pritaikant esamus ir kuriant naujus gamybos ir paslaugų teikimo pajėgumus naujiems ir esamiems produktams gaminti ir paslaugoms teikti. Finansavimu bus skatinamos įmonių investicijos į naujų gamybos technologinių linijų įsigijimą ir įdiegimą, esamų gamybos technologinių linijų modernizavimą, įmonės vidinių inžinerinių tinklų, kurių reikia naujoms gamybos technologinėms linijoms diegti ar esamoms modernizuoti, įrengimą, modernių ir efektyvių technologijų diegimą paslaugų sektoriuose, taip pat bus siekiama užtikrinti šių gamybos ir paslaugų teikimo pajėgumų veikimą.

1.4. Galimi pareiškėjai – MVĮ.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.313	„Pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis, sukurta MVĮ, tenkanti vienam darbuotojui“	Eur per metus	14 550	17 726
R.N.804	„Investicijas gavusios įmonės darbo našumo padidėjimas“	Procentai	9,41	23,52
R.N.805	„Investicijas gavusios įmonės pajamų padidėjimas“	Procentai	6,02	15,05
P.B.202	„Subsidijas gaunančių įmonių skaičius“	Įmonės	96	240
P.B.206	„Privačios investicijos, atitinkančios viešąją paramą įmonėms (subsidijos)“	Eur	41 101 549	102 753 872
P.N.804	„Investicijas gavusiose įmonėse naujai sukurtos ilgalaikės darbo vietos“	Visos darbo dienos ekvivalentai	480	1 200

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
86 886 006	0	130 329 009	0	0	0	130 329 009
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
86 886 006	0	130 329 009	0	0	0	130 329 009

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 03.3.1-LVPA-K-806 „E-VERSLAS LT“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti MVĮ produktyvumą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiama veikla – elektroninio verslo sprendimų, kuriais siekiama optimizuoti su gamybos ir (ar) paslaugų teikimu ir veiklos organizavimu susijusius verslo procesus, diegimas MVĮ.

1.4. Galimi pareiškėjai – MVĮ.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.313	„Pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis, sukurta MVĮ, tenkanti vienam darbuotojui“	Eur per metus	14 550	17 726
R.N.804	„Investicijas gavusios įmonės darbo našumo padidėjimas“	Procentai	10,00	25,00
P.B.202	„Subsidijas gaunančių įmonių skaičius“	Įmonės	17	41
P.B.206	„Privačios investicijos, atitinkančios viešąją paramą įmonėms (subsidijos)“	Eur	8 688 600	21 721 501
P.N.805	„Įdiegus e-verslo sprendimus, optimizuoti verslo procesai“	Skaičius	86	215

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki		Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
14 481 001	0		21 721 501	0	0	0	21 721 501
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0		0	0	0	0	0
3. Iš viso
14 481 001	0		21 721 501	0	0	0	21 721 501

SEPTINTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 03.3.1-IVG-T-810 „DALINIS PALŪKANŲ KOMPENSAVIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti MVĮ produktyvumą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiama veikla – dalinis palūkanų kompensavimas MVĮ.

1.4. Galimi pareiškėjai – MVĮ.

1.5. Priemonė įgyvendinama visuotinės dotacijos būdu.

1.6. Priemonė kartu su priemone Nr. 03.1.1-IVG-T-809 „Dalinis palūkanų kompensavimas“ ir priemone Nr. 04.2.1-IVG-T-811 „Dalinis palūkanų kompensavimas“ sudaro jungtinę priemonę.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3. Projektų atrankos būdas

Tęstinė projektų atranka

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

INVEGA

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.313	„Pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis, sukurta MVĮ, tenkanti vienam darbuotojui“	Eur per metus	14 550	17 726
P.B.202	„Subsidijas gaunančių įmonių skaičius“	Įmonės	280	1120
P.N.806	„Pasirašytos dotacijos sutartys dėl palūkanų kompensavimo“	Skaičius	300	1150

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki		Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
8 688 601	0		0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0		0	0	0	0	0
3. Iš viso
8 688 601	0		0	0	0	0	0

II SKYRIUS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO „ENERGIJOS EFEKTYVUMO IR ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGIJOS GAMYBOS IR NAUDOJIMO SKATINIMAS“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS (TOLIAU – PRIEMONĖ)

PIRMASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 04.2.1-LVPA-K-804 „AUDITAS PRAMONEI LT“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Sumažinti energijos vartojimo intensyvumą pramonės įmonėse“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos – energijos vartojimo audito atlikimas pramonės įmonėse.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. labai mažos, mažos ir vidutinės pramonės įmonės;

1.4.2. didelės pramonės įmonės, jeigu energijos vartojimo auditas atliekamas papildomai su energijos vartojimo auditu, privalomu pagal 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.316	„Energijos suvartojimo intensyvumas pramonės įmonėse“	kg naftos ekvivalento 1000 eurų	192,59	152,90
R.N.806	„Įdiegtos energijos vartojimo efektyvumo priemonės, rekomenduotos atlikus energetinį auditą“	Procentai	15	35
P.B.206	„Privačios investicijos, atitinkančios viešąją paramą įmonėms (subsidijos)“	Eur	1 930 000	4 830 000
P.S.314	„Pramonės įmonės, atlikusios energetinį auditą“	Įmonės	200	500

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki		Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
7 240 500	0		4 827 000	0	0	0	4 827 000
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0		0	0	0	0	0
3. Iš viso
7 240 500	0		4 827 000	0	0	0	4 827 000

ANTRASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 04.2.1-IVG-T-811 „DALINIS PALŪKANŲ KOMPENSAVIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Sumažinti energijos vartojimo intensyvumą pramonės įmonėse“ įgyvendinimo.

1.3. Remiama veikla – paskolų ir finansinės nuomos (lizingo) sandorių, skirtų įrangai ir technologijoms (technologiniams sprendimams), įgalinantiems didinti įmonių energijos vartojimo efektyvumą, diegti, dalinis palūkanų kompensavimas pramonės įmonėms.

1.4. Galimi pareiškėjai – pramonės įmonės.

1.5. Priemonė įgyvendinama visuotinės dotacijos būdu.

1.6. Priemonė kartu su priemone Nr. 03.1.1-IVG-T-809 „Dalinis palūkanų kompensavimas“ ir priemone Nr. 03.3.1-IVG-T-810 „Dalinis palūkanų kompensavimas“ sudaro jungtinę priemonę.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3. Projektų atrankos būdas

Tęstinė projektų atranka

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

INVEGA

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.316	„Energijos suvartojimo intensyvumas pramonės įmonėse“	kg naftos ekvivalento 1000 eurų	192,59	152,90
P.B.202	„Subsidijas gaunančių įmonių skaičius“	Įmonės	2	10
P.N.806	„Pasirašytos dotacijos sutartys dėl palūkanų kompensavimo“	Skaičius	2	10

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki		Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
4 344 300	0		0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0		0	0	0	0	0
3. Iš viso
4 344 300	0		0	0	0	0	0

III SKYRIUS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO „APLINKOSAUGA, GAMTOS IŠTEKLIŲ DARNUS NAUDOJIMAS IR PRISITAIKYMAS PRIE KLIMATO KAITOS“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS (TOLIAU – PRIEMONĖ)

PIRMASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 05.4.1-LVPA-K-808 „PRIORITETINIŲ TURIZMO PLĖTROS REGIONŲ

E-RINKODARA“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti kultūros ir gamtos paveldo aktualumą, lankomumą ir žinomumą, visuomenės informuotumą apie juos supančią aplinką“ įgyvendinimo.

1.3. Remiama veikla – kultūros ir gamtos paveldo objektų e-rinkodara prioritetiniuose turizmo plėtros regionuose.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. savivaldybių administracijos;

1.4.2. asociacijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. valstybės ir savivaldybių biudžetinės įstaigos, viešieji juridiniai asmenys, kurių savininko (dalininko) teises ir pareigas įgyvendina valstybės ar savivaldybės biudžetinė įstaiga;

1.5.2. asociacijos.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal priemonę Nr. 05.4.1-LVPA-K-808 „Prioritetinių turizmo plėtros regionų e-rinkodara“ bus remiamos prioritetinių turizmo plėtros regionų e-rinkodaros veiklos, kurios yra aktualios regionų (savivaldybių) lygmeniu, ir pareiškėjais galės būti savivaldybių administracijos arba asociacijos.

Reikalavimas nustatytas dėl galimų sankirtų su priemone „Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktų rinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūros plėtra“, pagal kurią bus finansuojamos įvairios nacionalinio lygmens turizmo rinkodaros veiklos, tarp jų e-rinkodara (interneto svetainės www.lithuania.travel, www.lietuvosmarsrutai.eu, rinkodara socialiniuose tinklalapiuose, paieškos sistemų rinkodara. Pareiškėju galės būti tik Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė

2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.332

„Turistų (užsienio ir vietos) kelionių skaičius prioritetiniuose turizmo plėtros regionuose“

Skaičius

4 596 800

4 862 000

P.S.337

„Įgyvendintos turizmo
rinkodaros priemonės“

Skaičius

150

390

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki		Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
18 968 537	0		3 347 390	0	1 673 695	0	1 673 695
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
1 580 484	0		278 908	0	139 454	0	139 454
3. Iš viso
20 549 021	0		3 626 298	0	1 813 149	0	1 813 149

ANTRASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 05.4.1-LVPA-V-812 „NACIONALINIŲ TURIZMO MARŠRUTŲ, TRASŲ IR PRODUKTŲ RINKODARA BEI TURIZMO ŽENKLINIMO INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. nacionalinių turizmo maršrutų, turizmo trasų ir prioritetinių turizmo produktų, apimančių kultūros ir gamtos paveldo objektus, rinkodara;

1.3.2. informacinių kelio ženklų, nurodytų Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Kelių eismo taisyklės), 1 priedo 628 punkte (krypties rodyklė į lankytiną vietą su grafiniu lankytinos vietos vaizdu), projektavimas, gamyba, įrengimas.

1.4. Galimas pareiškėjas – Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.2. valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčios valstybės įmonės, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal priemonę Nr. 05.4.1-LVPA-V-812 „Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktų rinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūros plėtra“ bus remiamos įvairios nacionalinio lygmens turizmo propagavimo ir rinkodaros veiklos, tarp jų ir e-rinkodara (interneto svetainės www.lithuania.travel, www.lietuvosmarsrutai.eu, rinkodara socialiniuose tinklalapiuose, paieškos sistemų rinkodara), taip pat ženklinimas informaciniais kelio ženklais, nurodytais Kelių eismo taisyklių 1 priedo 628 punkte (krypties rodyklė į lankytiną vietą su grafiniu lankytinos vietos vaizdu). Pareiškėju galės būti tik Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos.

Reikalavimas nustatytas dėl galimų sankirtų su priemone „Prioritetinių turizmo plėtros regionų e-rinkodara“, pagal kurią bus finansuojamos prioritetinių turizmo plėtros regionų
e-rinkodaros veiklos, kurios yra aktualios regionų (savivaldybių) lygmeniu, ir pareiškėjais galės būti savivaldybių administracijos arba asociacijos, su priemone „Savivaldybes jungiančių turizmo trasų ir turizmo maršrutų informacinės infrastruktūros plėtra“, pagal kurią bus finansuojamos ženklų, išskyrus informacinius kelio ženklus, nurodytus Kelių eismo taisyklių 1 priedo 628 punkte (krypties rodyklė į lankytiną vietą su grafiniu lankytinos vietos vaizdu), informacinių stendų, nuorodų ir kitos ženklinimo infrastruktūros projektavimas, gamyba, įrengimas regionų (savivaldybių) lygmeniu, ir pareiškėjais galės būti tik savivaldybių administracijos.

Reikalavimas nustatytas dėl galimų sankirtų su priemone „Saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės parkų tvarkymas, pritaikymas lankymui“, pagal kurią bus finansuojamos veiklos, orientuotos į saugomose teritorijose esančių kultūros ir gamtos paveldo objektų tvarkymą ir pažinimą, o informaciniai kelio ženklai, nurodyti Kelių eismo taisyklių 1 priedo 628 ir 629 punktuose, bus įrengti tik saugomose teritorijose prie tvarkytinų, sutvarkytų ir pritaikytų lankymui objektų, jie taip pat informuos apie saugomų teritorijų pradžios ribas.

Reikalavimas nustatytas dėl galimų sankirtų su priemone „Visuomenės informavimas apie aplinką ir aplinkosauginių rekreacinių objektų tvarkymas“, pagal kurią bus finansuojamos visuomenės informavimo, edukacinės ir švietimo įvairiais aplinkos klausimais veiklos.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.332	„Turistų (užsienio ir vietos) kelionių skaičius prioritetiniuose turizmo plėtros regionuose“	Skaičius	4 596 800	4 862 000
P.S.337	„Įgyvendintos turizmo rinkodaros priemonės“	Skaičius	70	170
P.N.807	„Įrengti informaciniai kelio ženklai“	Skaičius	50	120

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
8 167 285	1 441 286	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
521 316	91 997	0	0	0	0	0
3. Iš viso
8 688 601	1 533 283	0	0	0	0	0

IV SKYRIUS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO „VISUOMENĖS ŠVIETIMAS IR ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ POTENCIALO DIDINIMAS“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS (TOLIAU – PRIEMONĖ)

PIRMASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 09.4.3-ESFA-K-805 „Žmogiškieji ištekliai Invest LT+“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti dirbančių žmogiškųjų išteklių konkurencingumą, užtikrinant galimybes prisitaikyti prie ūkio poreikių“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos – užsienio investuotojų, investuojančių Lietuvos Respublikos teritorijoje į gamybą ir (ar) paslaugas, darbuotojų mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas, įskaitant mokymo darbo vietoje organizavimą.

1.4. Galimi pareiškėjai – užsienio investuotojo (įmonės) Lietuvos Respublikoje įsteigtas privatus juridinis asmuo, kuriam užsienio investuotojas daro lemiamą įtaką, arba užsienio investuotojas (įmonė).

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Europos socialinio fondo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Finansavimas pagal priemonę negali būti skiriamas mokymams, skirtiems bendrųjų bazinių kompetencijų plėtrai.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė

2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.393

„Sėkmingai mokymus baigusių asmenų, kurie taiko įgytas žinias darbe, dalis praėjus ne mažiau kaip 6 mėn., bet ne daugiau kaip 24 mėn. po dalyvavimo Europos socialinio fondo (toliau – ESF) veiklose”

Procentai

P.S.407

„Dirbantieji, kurie dalyvavo ESF mokymuose, suteikiančiuose kvalifikaciją arba kompetenciją“

Skaičius

1 807

9 035

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki		Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
11 584 801	0		7 723 200	0	0	0	7 723 200
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0		0	0	0	0	0
3. Iš viso
11 584 801	0		7 723 200	0	0	0	7 723 200

ANTRASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 09.4.3-IVG-T-813 „Kompetencijų vaučeris“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.3. Remiama veikla – mokymai įmonėms, taikant „kompetencijų vaučerio“ sistemą, skirtą didinti kvalifikacijos tobulinimo bei kompetentingumo plėtros galimybių prieinamumą įmonių darbuotojams.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. privatūs juridiniai asmenys;

1.4.2. valstybės arba savivaldybės įmonės.

1.5.Partneriai negalimi.

1.6. Priemonė įgyvendinama visuotinės dotacijos būdu.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Tęstinė projektų atranka.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

INVEGA.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.393	„Sėkmingai mokymus baigusių asmenų, kurie taiko įgytas žinias darbe, dalis praėjus ne mažiau kaip 6 mėn., bet ne daugiau kaip 24 mėn. po dalyvavimo ESF veiklose“	Procentai	85	85
P.S.406	„Apmokyti investicijas gavusių labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojai“	Skaičius	2 707	14 588
P.S.407	„Dirbantieji, kurie dalyvavo ESF mokymuose suteikiančiuose kvalifikaciją arba kompetenciją“	Skaičius	7 793	41 965

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki		Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
56 846 132	0		53 039 896	0	0	0	53 039 896
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
5 995 249	0		5 893 322	0	0	0	5 893 322
3. Iš viso
62 841 381	0		58 933 218	0	0	0	58 933 218

TREČIASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 09.4.3-ESFA-K-814 „KOMPETENCIJOS lt“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. specialiųjų mokymų, skirtų sektorinių kompetencijų ugdymui, įmonėms teikimas;

1.3.2. darbinėje veikloje įgyjamų aukšto meistriškumo kvalifikacijų posistemės sukūrimas.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. verslo asociacijos;

1.4.2. prekybos, pramonės ir amatų rūmai;

1.4.3. klasterio koordinatorius.

1.5. Galimi partneriai – privatūs juridiniai asmenys.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Europos socialinio fondo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.393	„Sėkmingai mokymus baigusių asmenų, kurie taiko įgytas žinias darbe, dalis praėjus ne mažiau kaip 6 mėn., bet ne daugiau kaip 24 mėn. po dalyvavimo ESF veiklose“	Procentai	85	85
P.S.406	„Apmokyti investicijas gavusių labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojai“	Skaičius	370	2 250
P.S.407	„Dirbantieji, kurie dalyvavo ESF mokymuose suteikiančiuose kvalifikaciją arba kompetenciją“	Skaičius	990	6 600
P.N.808	„Sukurti dokumentų, reglamentuojančių sektoriaus aukšto meistriškumo kvalifikacijas, rinkiniai“	Skaičius	2	8

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
9 847 081	0	8 688 601	0	0		0	8 688 601
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0		0	0
3. Iš viso
9 847 081	0	8 688 601	0	0		0	8 688 601

_______________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ūkio ministro

2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 4-933

(Lietuvos Respublikos ūkio ministro

2015 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 4-423

redakcija)

NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠAS

Rodiklio kodas	Rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetai	Sąvokų apibrėžtys	Apskaičiavimo tipas	Skaičiavimo būdas	Duomenų šaltinis	Pasiekimo momentas	Institucija
1	2	3	4	5	6	7	8	9
R.N.801	„Investicijas gavusios įmonės lietuviškos kilmės produkcijos eksporto padidėjimas“	Procentai	Lietuviškos kilmės produkcijos eksportas – tai Lietuvoje pagamintos produkcijos (produktų ir (ar) paslaugų) eksportas į užsienio šalis dėl veiklų, tiesiogiai susijusių su įgyvendinamu projektu. Kai produkto gamybos procese dalyvauja daugiau negu viena šalis, kilmės šalis bus pirmoji šalis, kurioje jis buvo pagamintas (tokiai produkcijai gali būti suteiktas atitinkamas oficialus kilmės sertifikatas). Įmonė suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Investicijas gavusi įmonė – įmonė, gavusi bet kokios formos paramą iš Europos regioninės plėtros fondo (nepriklausomai nuo to, ar tai yra valstybės pagalba, ar ne). Produkcija – įmonės gaminami gaminiai ir (arba) teikiamos paslaugos (neapima ateityje planuojamų gaminti gaminių ir (arba) planuojamų teikti paslaugų, išskyrus atvejus, jei įmonė yra pasiekusi paskutinį pasiruošimo gaminti gaminius ir (arba) teikti paslaugas etapą (parengti produktų, paslaugų projektiniai dokumentai (eskizai, brėžiniai, planai ir panašiai), pagamintas prototipas, beta versija ar bandomasis pavyzdys, gauti leidimai, licencijos ar veiklos atestatas, jei tai būtina pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, ar kita) ir per 6 mėnesius nuo paraiškos pateikimo dienos pradės gaminti ir (arba) teikti paslaugas). Eksportas – lietuviškos kilmės produkcijos (produktų ir (ar) paslaugų, įskaitant atvykstamąjį turizmą) išvežimas į trečiąsias šalis ir į Europos Sąjungos šalis, neapimant laikinai įvežtų perdirbti prekių ir iš jų pagamintų kompensacinių produktų eksporto, laisvai cirkuliuojančių anksčiau importuotų prekių reeksporto ir prekių eksporto iš muitinės sandėlių.	Automatiškai apskaičiuojamas	Investicijas gavusios įmonės lietuviškos kilmės produkcijos eksporto padidėjimas skaičiuojamas pagal formulę: F=P/B*100 proc., kur F – investicijas gavusios įmonės lietuviškos kilmės produkcijos eksporto padidėjimas procentais; P – rodiklis R.N.801-2; B – rodiklis R.N.801-1.	Pirminiai šaltiniai: įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaracijos ir kiti dokumentai, galintys pagrįsti įmonės lietuviškos kilmės produkcijos eksporto dydį. Antriniai šaltiniai: ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pateikiami įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, PVM deklaracijos ir kiti dokumentai, patvirtinantys per 3 metus po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą yra atsakingas projekto vykdytojas.
R.N.801-1	B – bazinis rezultato rodiklis (fiksuotasis): „Įmonės, dalyvausiančios projekto veiklose, lietuviškos kilmės produkcijos eksportas prieš dalyvavimą projekto veiklose“	Eurai	Šis rodiklis yra pagalbinis, siekiant atsiskaityti už rezultato rodiklį „Investicijas gavusios įmonės lietuviškos kilmės produkcijos eksporto padidėjimas“. Įmonės, dalyvausiančios projekto veiklose, lietuviškos kilmės produkcijos eksportas prieš dalyvavimą projekto veiklose nurodomas paraiškoje ir perkeliamas į finansavimo ir administravimo sutartį.	Automatiškai apskaičiuojamas	Nurodomas įmonės lietuviškos kilmės produkcijos eksportas paraiškos pateikimo metais (pagal su paraiška pateiktų paskutinių finansinių metų finansinės atskaitomybės dokumentų duomenis. Jei įmonė veikia mažiau nei 1 metus, tuomet nurodomas eksportas pagal su paraiška pateiktų tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentų duomenis).
R.N.801-2	P – pokyčio rezultato rodiklis (kintamasis): „Įmonės, dalyvavusios projekto veiklose, lietuviškos kilmės produkcijos eksporto pokytis“	Eurai	Šis rodiklis yra pagalbinis, siekiant atsiskaityti už rezultato rodiklį „Investicijas gavusios įmonės lietuviškos kilmės produkcijos eksporto padidėjimas“.	Automatiškai apskaičiuojamas	Nurodomas įmonės, dalyvavusios projekto veiklose, dėl veiklų, tiesiogiai susijusių su įgyvendinamu projektu, lietuviškos kilmės produkcijos eksporto pokytis, kuris apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp eksporto per 3 metus po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos ir eksporto paraiškos pateikimo metais.
R.N.802	„Investicijas gavusio įmonių klasterio lietuviškos kilmės produkcijos eksporto padidėjimas“	Procentai	Įmonių klasteris – tai labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) santalka, funkcionuojanti partnerystės principu, kurios nariai, veikdami tarpusavyje susijusiose įvairiose ekonominės veiklos ir iniciatyvų srityse, siekia padidinti ekonominį veiklos efektyvumą. MVĮ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Įmonių klasterio lietuviškos kilmės eksportas – tai įmonių klasterio, Lietuvoje pagamintos produkcijos (produktų ir (ar) paslaugų) eksportas dėl veiklų, tiesiogiai susijusių su įgyvendinamu projektu. Kai produkto gamyboje dalyvauja daugiau negu viena šalis, kilmės šalis bus pirmoji šalis, kurioje jis buvo pagamintas (tokiai produkcijai gali būti suteiktas atitinkamas oficialus kilmės sertifikatas.) Įmonė suprantama taip, kaip ji apibrėžta Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Produkcija – įmonės gaminami gaminiai ir (arba) teikiamos paslaugos (neapima ateityje planuojamų gaminti gaminių ir (arba) planuojamų teikti paslaugų, išskyrus atvejus, jei įmonė yra pasiekusi paskutinį pasiruošimo gaminti gaminius ir (arba) teikti paslaugas etapą (parengti produktų, paslaugų projektiniai dokumentai (eskizai, brėžiniai, planai ir panašiai), pagamintas prototipas, beta versija ar bandomasis pavyzdys, gauti leidimai, licencijos ar veiklos atestatas, jei tai būtina pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, ar kita) ir per 6 mėnesius nuo paraiškos pateikimo dienos pradės gaminti ir (arba) teikti paslaugas). Eksportas – lietuviškos kilmės produkcijos (produktų ir (ar) paslaugų, įskaitant atvykstamąjį turizmą) išvežimas į trečiąsias šalis ir į Europos Sąjungos šalis, neapimant laikinai įvežtų perdirbti prekių ir iš jų pagamintų kompensacinių produktų eksporto, laisvai cirkuliuojančių anksčiau importuotų prekių reeksporto ir prekių eksporto iš muitinės sandėlių.	Automatiškai apskaičiuojamas	Investicijas gavusio įmonių klasterio lietuviškos kilmės produkcijos eksporto padidėjimas skaičiuojamas pagal formulę: F=P/B*100 proc., kur F – investicijas gavusio įmonių klasterio lietuviškos kilmės produkcijos eksporto padidėjimas procentais; P – rodiklis R.N.802-2; B – rodiklis R.N.802-1.	Pirminiai šaltiniai: klasterio įmonių deklaracijos (kopijos) ar pažymos (kopijos) apie įmonių eksportą. Antriniai šaltiniai: ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pateikiamos klasterio įmonių deklaracijos (kopijos) ar pažymos (kopijos), patvirtinančios per 3 metus po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą yra atsakingas projekto vykdytojas.
R.N.802-1	B – bazinis rezultato rodiklis (fiksuotasis): „Įmonių klasterio, dalyvausiančio projekto veiklose, lietuviškos kilmės produkcijos eksportas prieš dalyvavimą projekto veiklose“	Eurai	Šis rodiklis yra pagalbinis, siekiant atsiskaityti už rezultato rodiklį „Investicijas gavusio įmonių klasterio lietuviškos kilmės produkcijos eksporto padidėjimas“. Įmonių klasterio, dalyvausiančio projekto veiklose, lietuviškos kilmės produkcijos eksportas prieš dalyvavimą projekto veiklose nurodomas paraiškoje ir perkeltas į finansavimo ir administravimo sutartį.	Automatiškai apskaičiuojamas	Nurodomas įmonių klasterio lietuviškos kilmės produkcijos eksportas paraiškos pateikimo metais (pagal su paraiška pateiktų paskutinių finansinių metų finansinės atskaitomybės dokumentų duomenis. Jei bent viena iš klasterio įmonių veikia mažiau nei 1 metus, tuomet nurodomas tos įmonės eksportas pagal su paraiška pateiktų tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentų duomenis).
R.N.802-2	P – pokyčio rezultato rodiklis (kintamasis): „Įmonių klasterio, dalyvavusio projekto veiklose, lietuviškos kilmės produkcijos eksporto pokytis“	Eurai	Šis rodiklis yra pagalbinis, siekiant atsiskaityti už rezultato rodiklį „Investicijas gavusio įmonių klasterio lietuviškos kilmės produkcijos eksporto padidėjimas“.	Automatiškai apskaičiuojamas	Nurodomas įmonių klasterio, dalyvavusio projekto veiklose, dėl veiklų, tiesiogiai susijusių su įgyvendinamu projektu, lietuviškos kilmės produkcijos eksporto pokytis, kuris apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp įmonių eksporto per 3 metus po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos ir įmonių eksporto paraiškos pateikimo metais.
R.N.803	„Investicijas gavusios įmonės lietuviškos kilmės sertifikuotos produkcijos eksporto padidėjimas“	Procentai	Lietuviškos kilmės sertifikuotos produkcijos eksportas – tai Lietuvoje pagamintos ir įgyvendinant projekto veiklas sertifikuotos produkcijos (produktai ir (ar) paslaugos) eksportas dėl veiklų, tiesiogiai susijusių su įgyvendinamu projektu. Kai produkto gamybos procese dalyvauja daugiau negu viena šalis, kilmės šalis bus pirmoji šalis, kurioje jis buvo pagamintas (tokiai produkcijai gali būti suteiktas atitinkamas oficialus kilmės sertifikatas.) Įmonė suprantama taip, kaip ji apibrėžta Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Investicijas gavusi įmonė – įmonė, gavusi bet kokios formos paramą iš Europos regioninės plėtros fondo (nepriklausomai nuo to, ar tai yra valstybės pagalba, ar ne). Produkcija – įmonės gaminami gaminiai ir (arba) teikiamos paslaugos (neapima ateityje planuojamų gaminti gaminių ir (arba) planuojamų teikti paslaugų, išskyrus atvejus, jei įmonė yra pasiekusi paskutinį pasiruošimo gaminti gaminius ir (arba) teikti paslaugas etapą (parengti produktų, paslaugų projektiniai dokumentai (eskizai, brėžiniai, planai ir panašiai), pagamintas prototipas, beta versija ar bandomasis pavyzdys, gauti leidimai, licencijos ar veiklos atestatas, jei tai būtina pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, ar kita) ir per 6 mėnesius nuo paraiškos pateikimo dienos pradės gaminti ir (arba) teikti paslaugas). Sertifikuota produkcija – įmonės produkcija, atitinkanti standarto arba kito norminio dokumento reikalavimus. Sertifikavimą atlieka sertifikavimo įstaiga taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatyme, arba analogiška užsienio sertifikavimo įstaiga. Sertifikavimas privalomas ketinat produkciją eksportuoti. Eksportas – lietuviškos kilmės produkcijos (produktų ir (ar) paslaugų, įskaitant atvykstamąjį turizmą) išvežimas į trečiąsias šalis ir į Europos Sąjungos šalis, neapimant laikinai įvežtų perdirbti prekių ir iš jų pagamintų kompensacinių produktų eksporto, laisvai cirkuliuojančių anksčiau importuotų prekių reeksporto ir prekių eksporto iš muitinės sandėlių.	Automatiškai apskaičiuojamas	Investicijas gavusios įmonės lietuviškos kilmės įgyvendinant projekto veiklas sertifikuotos produkcijos eksporto padidėjimas skaičiuojamas pagal formulę: F= P/B*100 proc., kur F – investicijas gavusios įmonės lietuviškos kilmės produkcijos, sertifikuotos įgyvendinant projekto veiklas, eksporto padidėjimas procentais; P – rodiklis R.N.803-2; B – rodiklis R.N.803-1.	Pirminiai šaltiniai: įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, PVM deklaracijos ir kiti dokumentai, galintys pagrįsti įmonės lietuviškos kilmės sertifikuotos produkcijos eksporto dydį. Antriniai šaltiniai: ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pateikiami įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, PVM deklaracijos ir kiti dokumentai, patvirtinantys per 3 metus po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą yra atsakingas projekto vykdytojas.
R.N.803-1	B – bazinis rezultato rodiklis (fiksuotasis): „Įmonės, dalyvausiančios projekto veiklose, lietuviškos kilmės planuojamos sertifikuoti produkcijos eksportas prieš dalyvavimą projekto veiklose“	Eurai	Šis rodiklis yra pagalbinis, siekiant atsiskaityti už rezultato rodiklį „Investicijas gavusios įmonės lietuviškos kilmės sertifikuotos produkcijos eksporto padidėjimas“. Įmonės, dalyvausiančios projekto veiklose, lietuviškos kilmės sertifikuotos produkcijos eksportas prieš dalyvavimą projekto veiklose nurodomas paraiškoje ir perkeliamas į finansavimo ir administravimo sutartį.	Automatiškai apskaičiuojamas	Nurodomas įmonės lietuviškos kilmės planuojamos sertifikuoti produkcijos eksportas paraiškos pateikimo metais (pagal su paraiška pateiktų paskutinių finansinių metų finansinės atskaitomybės dokumentų duomenis. Jei įmonė veikia mažiau nei 1 metus, tuomet nurodomas eksportas pagal su paraiška pateiktų tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentų duomenis).
R.N.803-2	P – pokyčio rezultato rodiklis (kintamasis): „Įmonės, dalyvavusios projekto veiklose, lietuviškos kilmės sertifikuotos produkcijos eksporto pokytis“	Eurai	Šis rodiklis yra pagalbinis, siekiant atsiskaityti už rezultato rodiklį „Investicijas gavusios įmonės lietuviškos kilmės sertifikuotos produkcijos eksporto padidėjimas“.	Automatiškai apskaičiuojamas	Nurodomas įmonės, dalyvavusios projekto veiklose, dėl veiklų, tiesiogiai susijusių su įgyvendinamu projektu, lietuviškos kilmės produkcijos, sertifikuotos įgyvendinant projekto veiklas, eksporto pokytis, kuris apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp eksporto per 3 metus po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos ir eksporto paraiškos pateikimo metais.
R.N.804	„Investicijas gavusios įmonės darbo našumo padidėjimas“	Procentai	Darbo našumas – vieno darbuotojo per vieną dirbtą valandą sukurta pridėtinė vertė. Pridėtinė vertė įvertinama kaip išlaidų personalui, nusidėvėjimo ir tipinės veiklos pelno suma. Turi būti nurodytas visos įmonės darbo našumas, neišskiriant veiklų, kurioms skirtas projektas. Pridėtinė vertė turi būti apskaičiuojama įvertinant žemiau pateiktas sąlygas: a) išlaidos personalui apima darbo užmokesčio išlaidas (įskaitant darbo užmokesčio išlaidas už išmokas premijoms) ir išlaidas su darbo santykiais susijusiems darbdavio įsipareigojimams (gyventojų pajamų, valstybinio socialinio draudimo įmokos, įmokos į Garantinį fondą, užmokestis už kasmetines atostogas, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, darbdavio mokamos ligos pašalpos už pirmas dvi ligos dienas); b) nusidėvėjimo išlaidos apima visos įmonės ilgalaikio turto nusidėvėjimą, neišskiriant veiklų, kurioms skirtas projektas. Įmonė suprantama taip, kaip ji apibrėžta Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Investicijas gavusi įmonė – įmonė, gavusi bet kokios formos paramą iš Europos regioninės plėtros fondo (nepriklausomai nuo to, ar tai yra valstybės pagalba, ar ne).	Automatiškai apskaičiuojamas	Investicijas gavusios įmonės darbo našumo padidėjimas skaičiuojamas pagal formulę: F=P/B*100 proc., kur F – investicijas gavusios įmonės darbo našumo padidėjimas procentais; P – rodiklis R.N.804-2; B – rodiklis R.N.804-1.	Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo finansinės atskaitomybės dokumentai, pažymos ar kiti dokumentai, patvirtinantys pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę. Antriniai šaltiniai: ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pateikiami finansinės atskaitomybės dokumentai, pažymos ar kiti dokumentai, patvirtinantys per 3 metus po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą yra atsakingas projekto vykdytojas.
R.N.804-1	B – bazinis rezultato rodiklis (fiksuotasis): „Įmonės, dalyvausiančios projekto veiklose, darbo našumas paraiškos pateikimo metais“	Eurai	Rodiklio reikšmė įtraukiama į projekto finansavimo ir administravimo sutartį. Šis rodiklis yra pagalbinis, siekiant atsiskaityti už rezultato rodiklį „Investicijas gavusios įmonės darbo našumo padidėjimas“.	Automatiškai apskaičiuojamas	Nurodomas investicijas gavusios įmonės darbo našumas paraiškos pateikimo metais (pagal su paraiška pateiktų paskutinių finansinių metų finansinės atskaitomybės dokumentų duomenis. Jei įmonė veikia mažiau nei 1 metus, tuomet darbo našumas pagal su paraiška pateiktų tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentų duomenis).
R.N.804-2	P – pokyčio rezultato rodiklis (kintamasis): „Įmonės, dalyvavusios projekto veiklose, darbo našumo pokytis“	Eurai	Planuojama (per 3 metus po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos) rodiklio reikšmė įtraukiama į projekto finansavimo ir administravimo sutartį. Šis rodiklis yra pagalbinis, siekiant atsiskaityti už rezultato rodiklį „Investicijas gavusios įmonės darbo našumo padidėjimas“.	Automatiškai apskaičiuojamas	Nurodomas įmonės, dalyvavusios projekto veiklose, darbo našumo pokytis, kuris apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp darbo našumo per 3 metus po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos ir darbo našumo paraiškos pateikimo metais.
R.N.805	„Investicijas gavusios įmonės pajamų padidėjimas“	Procentai	Pajamos – ekonominės naudos padidėjimas dėl veiklų, tiesiogiai susijusių su įgyvendinamu projektu. Įmonė suprantama taip, kaip ji apibrėžta Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Investicijas gavusi įmonė – įmonė, gavusi bet kokios formos paramą iš Europos regioninės plėtros fondo (nepriklausomai nuo to, ar tai yra valstybės pagalba, ar ne).	Automatiškai apskaičiuojamas	Investicijas gavusios įmonės pajamų padidėjimas skaičiuojamas pagal formulę: F=P/B*100 proc. kur F – investicijas gavusios įmonės pajamų padidėjimas procentais; P – rodiklis R.N.805-2; B – rodiklis R.N.805-1.	Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo finansinės atskaitomybės dokumentai, pajamų pažymos ar kiti pajamų rodiklį fiksuojantys dokumentai. Antriniai šaltiniai: ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pateikiami finansinės atskaitomybės dokumentai, pažymos ir kiti dokumentai, patvirtinantys per 3 metus po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą yra atsakingas projekto vykdytojas.
R.N.805-1	B – bazinis rezultato rodiklis (fiksuotasis): „Įmonės, dalyvausiančios projekto veiklose, pajamos paraiškos pateikimo metais“	Eurai	Rodiklio reikšmė įtraukiama į projekto finansavimo ir administravimo sutartį. Šis rodiklis yra pagalbinis, siekiant atsiskaityti už rezultato rodiklį „Investicijas gavusios įmonės pajamų padidėjimas“.	Automatiškai apskaičiuojamas	Nurodomos įmonės pajamos paraiškos pateikimo metais (pagal su paraiška pateiktų paskutinių finansinių metų finansinės atskaitomybės dokumentų duomenis. Jei įmonė veikia mažiau nei 1 metus, tuomet nurodomos pajamos pagal su paraiška pateiktų tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentų duomenis).
R.N.805-2	P – pokyčio rezultato rodiklis (kintamasis): „Įmonės, dalyvavusios projekto veiklose, pajamų pokytis“	Eurai	Planuojama (per 3 metus po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos) rodiklio reikšmė įtraukiama į projekto finansavimo ir administravimo sutartį. Šis rodiklis yra pagalbinis, siekiant atsiskaityti už rezultato rodiklį „Investicijas gavusios įmonės pajamų padidėjimas“.	Automatiškai apskaičiuojamas	Nurodomas įmonės, dalyvavusios projekto veiklose, pajamų pokytis, kuris apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pajamų per 3 metus po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos ir pajamų paraiškos pateikimo metais.
R.N.806	„Įdiegtos energijos vartojimo efektyvumo priemonės, rekomenduotos atlikus energetinį auditą“	Procentai	Energijos vartojimo auditas suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB. Energijos vartojimo auditas atliekamas vadovaujantis Energijos, energijos išteklių ir vandens vartojimo audito atlikimo technologiniuose procesuose ir įrenginiuose metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1-141 „Dėl Energijos, energijos išteklių ir vandens vartojimo audito atlikimo technologiniuose procesuose ir įrenginiuose metodikos patvirtinimo“. Energijos vartojimo efektyvumo priemonė – priemonė, skirta energijos vartojimui efektyvinti. Energijos vartojimo efektyvumo priemonės atsipirkimo laikas turi būti ne ilgesnis nei 3 metai.	Automatiškai apskaičiuojamas	Atlikus energetinį auditą, įdiegtų rekomenduotų energijos vartojimo efektyvumo priemonių procentas skaičiuojamas pagal formulę: F=P/B*100 proc. kur F – įdiegtų rekomenduotų energijos vartojimo efektyvumo priemonių procentas; P – rodiklis R.N.806-2; B – rodiklis R.N.806-1.	Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimo aktai (kopijos), priemonių įgyvendinimo rezultatų patikrinimo protokolai (kopijos). Antriniai šaltiniai: ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pateikiami energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimo aktai (kopijos), priemonės įgyvendinimo rezultatų patikrinimo protokolai (kopijos), patvirtinantys per 3 metus po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą yra atsakingas projekto vykdytojas.
R.N.806-1	B – bazinis rezultato rodiklis (fiksuotasis): „Energijos vartojimo efektyvumo priemonės“	Skaičius	Rodiklio reikšmė nustatoma remiantis atliko audito ataskaita. Šis rodiklis yra pagalbinis, siekiant atsiskaityti už rezultato rodiklį „Įdiegtos energijos vartojimo efektyvumo priemonės, rekomenduotos atlikus energetinį auditą“.	Automatiškai apskaičiuojamas	Nurodomos rekomenduojamos įdiegti energijos vartojimo efektyvumo priemonės, atlikus energetinį auditą.
R.N.806-2	P – pokyčio rezultato rodiklis (kintamasis): „Įdiegtos energijos vartojimo efektyvumo priemonės“	Skaičius	Planuojama (per 3 metus po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos) rodiklio reikšmė nurodoma galutiniame mokėjimo prašyme. Šis rodiklis yra pagalbinis, siekiant atsiskaityti už rezultato rodiklį „Įdiegtos energijos vartojimo efektyvumo priemonės, rekomenduotos atlikus energetinį auditą“.	Automatiškai apskaičiuojamas	Nurodomos įdiegtos energijos vartojimo efektyvumo priemonės per 3 metus po atlikto energetinio audito.
R.N.807	„Investicijas gavusio įmonių klasterio nauji nariai“	Skaičius	Įmonių klasteris – tai MVĮ santalka, funkcionuojanti partnerystės principu, kurios nariai, veikdami tarpusavyje susijusiose įvairiose ekonominės veiklos ir iniciatyvų srityse, siekia padidinti ekonominį veiklos efektyvumą. Investicijas gavęs įmonių klasteris – įmonių klasteris, gavęs bet kokios formos paramą iš Europos regioninės plėtros fondo (nepriklausomai nuo to, ar tai yra valstybės pagalba, ar ne). Naujas įmonių klasterio narys – projekto veiklų įgyvendinimo metu arba per 3 metus nuo projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos prie įmonių klasterio prisijungęs privatus ar viešasis juridinis asmuo, įforminęs savo dalyvavimą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi.	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas investicijas gavusio įmonių klasterio naujų narių skaičius.	Pirminiai šaltiniai: jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties kopija ir (ar) kiti narystę pagrindžiantys dokumentai. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai, ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pateikiami jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties kopijos ir (ar) kiti dokumentai, patvirtinantys projekto veiklų įgyvendinimo metu arba per 3 metus nuo projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
R.N.808	„Investicijas gavusio įmonių klasterio narystės tarptautiniuose tinkluose“	Skaičius	Įmonių klasteris – tai MVĮ santalka, funkcionuojanti partnerystės principu, kurios nariai, veikdami tarpusavyje susijusiose įvairiose ekonominės veiklos ir iniciatyvų srityse, siekia padidinti ekonominį veiklos efektyvumą. Investicijas gavęs įmonių klasteris – įmonių klasteris, gavęs bet kokios formos paramą iš Europos regioninės plėtros fondo (nepriklausomai nuo to, ar tai yra valstybės pagalba, ar ne). Tarptautinis tinklas – geografiniu požiūriu neapribota įmonių klasterių koncentracija. Narystė tarptautiniame tinkle– buvimas tarptautinio įmonių klasterio nariu. Nariu patampama sumokėjus narystės mokestį projekto veiklų įgyvendinimo metu arba per 3 metus nuo projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos.	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas investicijas gavusio įmonių klasterio narysčių tarptautiniuose tinkluose skaičius.	Pirminiai šaltiniai: narystės mokesčio nuorašas ir (ar) kiti narystę pagrindžiantys dokumentai. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai, ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pateikiami narystės mokesčio nuorašai ir (ar) kiti dokumentai, patvirtinantys projekto veiklų įgyvendinimo metu arba per 3 metus nuo projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.801	„Investicijas gavusios įmonės produkcijos pristatymai tarptautinėse parodose, mugėse ar verslo misijose“	Skaičius	Pristatymas – įmonės gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų viešas pateikimas. Produkcija – įmonės gaminami gaminiai ir (arba) teikiamos paslaugos (neapima ateityje planuojamų gaminti gaminių ir (arba) planuojamų teikti paslaugų, išskyrus atvejus, jei įmonė yra pasiekusi paskutinį pasiruošimo gaminti gaminius ir (arba) teikti paslaugas etapą (parengti produktų, paslaugų projektiniai dokumentai (eskizai, brėžiniai, planai ir panašiai), pagamintas prototipas, beta versija ar bandomasis pavyzdys, gauti leidimai, licencijos ar veiklos atestatas, jei tai būtina pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, ar kita) ir per 6 mėnesius nuo paraiškos pateikimo dienos pradės gaminti ir (arba) teikti paslaugas). Įmonė suprantama taip, kaip ji apibrėžta Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Investicijas gavusi įmonė – įmonė, gavusi bet kokios formos paramą iš Europos regioninės plėtros fondo (nepriklausomai nuo to, ar tai yra valstybės pagalba, ar ne). Tarptautinė paroda – tam tikrą laiką trunkantis ir periodiškai pasikartojantis renginys, kuriame dalyvaujančių įmonių iš užsienio skaičius sudaro ne mažiau kaip 10 procentų visų parodos dalyvių ir kurio metu paslaugų teikėjai arba prekių gamintojai tam specialiai skirtose patalpose pristato savo produkciją (produktus ir (ar) paslaugas), rengia prezentacijas ir (ar) muges. Mugė – renginys, dažniausiai rengiamas per tarptautines parodas, kurio metu pristatomos įmonės ir (ar) jų produkcija, įmonių verslo bendradarbiavimo galimybės ir siekiama užmegzti naujų kontaktų. Verslo misija – penkių ar daugiau tam tikro ekonomikos sektoriaus įmonių dalykinė verslo kelionė, kuri gali būti susieta su valstybinėmis delegacijomis, organizuojama valstybės agentūrų ar verslo asociacijų, jos metu susitinkama su tos šalies, į kurią vykstama, ūkio subjektais, siekiant pristatyti įmonių verslo bendradarbiavimo ir veiklos galimybes, užmegzti naujų kontaktų, pristatyti įmones ir (ar) jų produkciją. Per verslo misijas paprastai daromos trumpos prezentacijos, vyksta produkcijos pristatymai, degustacijos ir panašiai.	Automatiškai apskaičiuojamas	Sumuojami investicijas gavusios įmonės produkcijos pristatymai tarptautinėse parodose, mugėse ar verslo misijose per projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpį.	Pirminiai šaltiniai: suteiktų paslaugų perdavimo–priėmimo aktai (kopijos). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomi paslaugų perdavimo–priėmimo aktai (kopijos).	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.802	„Investicijas gavusio įmonių klasterio eksporto iniciatyvos tarptautinėse parodose, mugėse ar verslo misijose“	Skaičius	Įmonių klasteris – tai MVĮ santalka, funkcionuojanti partnerystės principu, kurios nariai, veikdami tarpusavyje susijusiose įvairiose ekonominės veiklos ir iniciatyvų srityse, siekia padidinti ekonominį veiklos efektyvumą. Įmonių klasterių eksporto iniciatyva – įmonių grupinis dalyvavimas užsienyje ir (ar) Lietuvoje vykstančiose tarptautinėse parodose, mugėse ir verslo misijose. MVĮ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme Įmonė suprantama taip, kaip ji apibrėžta Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Investicijas gavęs klasteris – įmonių grupė, koordinuojama įmonių klasterio koordinatoriaus, gavusi bet kokios formos paramą iš Europos regioninės plėtros fondo (nepriklausomai nuo to, ar tai yra valstybės pagalba, ar ne). Tarptautinė paroda – tam tikrą laiką trunkantis ir periodiškai pasikartojantis renginys, kuriame dalyvaujančių įmonių iš užsienio skaičius sudaro ne mažiau kaip 10 procentų visų parodos dalyvių ir kurio metu paslaugų teikėjai arba prekių gamintojai tam specialiai skirtose patalpose pristato savo produkciją (produktus ir (ar) paslaugas), rengia prezentacijas ir (ar) muges. Mugė – renginys, dažniausiai rengiamas per tarptautines parodas, kurio metu pristatomos įmonės ir (ar) jų produkcija, įmonių verslo bendradarbiavimo galimybės ir siekiama užmegzti naujų kontaktų. Verslo misija – penkių ar daugiau tam tikro ekonomikos sektoriaus įmonių dalykinė verslo kelionė, kuri gali būti susieta su valstybinėmis delegacijomis, organizuojama valstybės agentūrų ar verslo asociacijų, jos metu susitinkama su tos šalies, į kurią vykstama, ūkio subjektais, siekiant pristatyti įmonių verslo bendradarbiavimo ir veiklos galimybes, užmegzti naujų kontaktų, pristatyti įmones ir (ar) jų produkciją. Per verslo misijas paprastai daromos trumpos prezentacijos, vyksta produkcijos pristatymai, degustacijos ir panašiai.	Automatiškai apskaičiuojamas	Sumuojamos investicijas gavusio įmonių klasterio eksporto iniciatyvos tarptautinėse parodose, mugėse ar verslo misijose per projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpį.	Pirminiai šaltiniai: Įmonių klasterių, dalyvavusių parodose, mugėse ar verslo misijose, sąrašai, dalyvavimą pagrindžiantys dokumentai (ataskaita apie dalyvavimą, renginio darbotvarkė ar programa, dalyvių sąrašas ar lankomumo suvestinė pažyma, dalyvavimo faktiniai įrodymai (nuotraukos, katalogų kopijos, dalyvių kortelės), kiti dalyvavimą pagrindžiantys dokumentai, suteiktų paslaugų Perdavimo –priėmimo aktai (kopijos). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pateikiami dalyvavimą pagrindžiantys dokumentai.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.803	„Investicijas gavusių įmonių sertifikuoti produktai“	Skaičius	Sertifikuotas produktas – produktas, atitinkantis standarto arba kito norminio dokumento reikalavimus. Sertifikavimą atlieka sertifikavimo įstaiga taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatyme, arba analogiška užsienio sertifikavimo įstaiga. Sertifikavimas privalomas ketinant produkciją eksportuoti. Produktas (produkcija) – įmonės gaminami gaminiai ir (arba) teikiamos paslaugos (neapima ateityje planuojamų gaminti gaminių ir (arba) planuojamų teikti paslaugų, išskyrus atvejus, jei įmonė yra pasiekusi paskutinį pasiruošimo gaminti gaminius ir (arba) teikti paslaugas etapą (parengti produktų, paslaugų projektiniai dokumentai (eskizai, brėžiniai, planai ir panašiai), pagamintas prototipas, beta versija ar bandomasis pavyzdys, gauti leidimai, licencijos ar veiklos atestatas, jei tai būtina pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, ar kita) ir per 6 mėnesius nuo paraiškos pateikimo dienos pradės gaminti ir (arba) teikti paslaugas). Gaminys – materialus, apčiuopiamas dalykas, tai, kas gauta po gamybos proceso. Paslauga – veikla, patenkanti į paslaugų veiklos rūšis pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.), patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“ (toliau – Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius).	Automatiškai apskaičiuojamas	Sumuojami investicijas gavusių įmonių sertifikuoti produktai per projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpį.	Priminiai šaltiniai: sertifikatų nuorašai. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pateikiami sertifikatų nuorašai.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.804	„Investicijas gavusiose įmonėse naujai sukurtos ilgalaikės darbo vietos“	Visos darbo dienos ekvivalentai	Darbo vieta – investicijas gavusios įmonės veiklai vykdyti naujai sukurta darbo vieta. Neįskaičiuojamos vien tik projekto veikloms vykdyti naujai sukurtos darbo vietos. Darbo vietos turi būti užimtos (neužimtos darbo vietos nėra skaičiuojamos). Ilgalaikė darbo vieta – darbo vieta, sukurta neterminuotam laikotarpiui. Visos darbo dienos ekvivalentai – darbo vietos gali būti visos darbo dienos, ne visos darbo dienos arba sezoninės. Sezoninės ir ne visos darbo dienos darbo vietos turi būti konvertuojamos į visos darbo dienos ekvivalentus. Įmonė suprantama taip, kaip ji apibrėžta Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Investicijas gavusi įmonė – įmonė, gavusi bet kokios formos paramą iš Europos regioninės plėtros fondo (nepriklausomai nuo to, ar tai yra valstybės pagalba, ar ne).	Automatiškai apskaičiuojamas	Sumuojamos investicijas gavusiose įmonėse naujai sukurtos ilgalaikės darbo vietos, naudojant visos darbo dienos ekvivalentus, per 1 metus po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos.	Pirminiai šaltiniai: įmonės etatų sąrašai, darbo sutarčių pažymos, įsakymai dėl darbuotojų priskyrimo ir kiti dokumentai, patvirtinantys investicijas gavusiose įmonėse dirbančių darbuotojų skaičių (visos darbo dienos ekvivalentais). Antriniai šaltiniai: ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pateikiami įmonės etatų sąrašai, darbo sutarčių pažymos, įsakymai dėl darbuotojų priskyrimo ir kiti dokumentai, patvirtinantys per 1 metus po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.805	„Įdiegus e-verslo sprendimus, optimizuoti verslo procesai“	Skaičius	Elektroninio verslo sprendimai (toliau – e-verslo sprendimai) – informacinių ir ryšių technologijų bei priemonių kompleksas, įgalinantis optimizuoti su gamybos ir (ar) paslaugų teikimu ir veiklos organizavimu susijusius verslo procesus (pvz., klientų aptarnavimo, tiekimo grandinės valdymo, įmonės išteklių valdymo ir pan.), panaudojant informacines ir ryšių technologijas duomenų perdavimo tinklų aplinkoje. Optimizuoti verslo procesai – susijusių veiksmų seka rezultatui pasiekti pačiu geriausiu būdu.	Automatiškai apskaičiuojamas	Sumuojami įgyvendinant projekto veiklas, įdiegus e-verslo sprendimus, optimizuoti verslo procesai.	Pirminiai šaltiniai: dokumentai, įrodantys verslo procesų optimizavimą (pvz., pažymos, aprašymai ir pan.). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje patvirtinami verslo procesų optimizavimą įrodantys dokumentai.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P. N.806	„Pasirašytos dotacijos sutartys dėl palūkanų kompensavimo“	Skaičius	Dotacijos sutartis – įgyvendinančiosios institucijos su atrinktu finansuoti pareiškėju sudaroma sutartis dėl palūkanų kompensavimo. Palūkanų kompensavimas – pagal kredito įstaigos ar finansinės nuomos (lizingo) bendrovės pateiktą informaciją apie pareiškėjo sumokėtas palūkanas, pareiškėjui išmokama projekto finansavimo sąlygų apraše nustatyto dydžio jo sumokėtų palūkanų sumai proporcinga lėšų dalis. Galimi pareiškėjai – smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai (toliau – SVV subjektai) ir pramonės įmonės. SVV subjektai suprantami taip, kaip jie apibrėžti Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Pramonės įmonė – juridinis asmuo, kuris vykdo ekonominę veiklą pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus B (išskyrus B6, B08.92, B09.1) ir C (išskyrus C19) sekcijas.	Įvedamas	Sumuojamos pasirašytos dotacijų sutartys.	Pirminis šaltinis: tarp įgyvendinančios institucijos ir pareiškėjų pasirašytos dotacijos sutartys dėl palūkanų kompensavimo (kopijos). Antrinis šaltinis: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai su pareiškėju pasirašoma dotacijų sutartis.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą yra atsakinga įgyvendinančioji institucija.
P.N.807	„Įrengti informaciniai kelio ženklai“	Skaičius	Informacinis kelio ženklas yra ženklas, nurodytas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, 1 priedo 628 punkte (krypties rodyklė į lankytiną vietą su grafiniu lankytinos vietos vaizdu).	Automatiškai apskaičiuojamas	Sumuojami įgyvendinant projekto veiklas įrengti informaciniai kelio ženklai.	Pirminiai šaltiniai: darbų perdavimo-priėmimo aktai (kopijos), sąskaitos faktūros. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomi darbų perdavimo-priėmimo aktai (kopijos), sąskaitos faktūros.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.808	„Sukurti dokumentų, reglamentuojančių sektoriaus aukšto meistriškumo kvalifikacijas, rinkiniai“	Skaičius	Aukšto meistriškumo kvalifikacija – neformali kvalifikacija, kurią sudaro kompetencijos, įgyjamos tobulinant formalią kvalifikaciją profesinėje veikloje po kelių metų patirties, leidžiančios atlikti sudėtingesnes darbines užduotis arba vadovauti darbų vykdymui, ir kurią suteikia sektorinės darbdavių asociacijos. Sektorius suprantamas kaip ekonominės veiklos sektorius pagal Ekonominės veikos rūšių klasifikatorių arba kaip profesijų sektorius pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių. Sektoriaus apimtis bus nustatyta darbinėje veikloje įgyjamų aukšto meistriškumo kvalifikacijų posistemės modelio, kurį numatoma rengti pagal priemonę „Žmogiškųjų išteklių stebėsenos, prognozavimo ir plėtros mechanizmai“. Kompetencija suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme. Dokumentų rinkinys – rinkinys, sudarytas iš dokumentų, reglamentuojančių sektoriaus aukšto meistriškumo lygius, jų aprašus, reikalavimus pretendentams į kvalifikacijas, kompetencijų patikrinimo ir įvertinimo būdus, kompetencijas vertinančias ir neformalias kvalifikacijas suteikiančias organizacijas ir panašiai. Dokumentų rinkinys turės atitikti visus reikalavimus, nustatytus darbinėje veikloje įgyjamų aukšto meistriškumo kvalifikacijų posistemės modelyje. Modelį numatoma rengti pagal priemonę „Žmogiškųjų išteklių stebėsenos, prognozavimo ir plėtros mechanizmai“.	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas sumuojant dokumentų, reglamentuojančių sektoriaus aukšto meistriškumo kvalifikacijas, rinkinius, kurie buvo sukurti projekto veiklų įgyvendinimo metu.	Pirminiai šaltiniai: nepriklausomo eksperto išvada, pripažinimo raštai, protokoliniai sprendimai, paslaugų perdavimo-priėmimo aktai, sąskaitos faktūros (kopijos) ir kiti dokumentai, patvirtinantys dokumentų, reglamentuojančių sektoriaus aukšto meistriškumo kvalifikacijas, rinkinių sukūrimą. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto vykdytojas gauna nepriklausomo eksperto išvadą, pripažinimo raštus, protokolinius sprendimus, paslaugų perdavimo-priėmimo aktus, sąskaitas faktūras (kopijas) ir kitus dokumentus, patvirtinančius dokumentų, reglamentuojančių sektoriaus aukšto meistriškumo kvalifikacijas, rinkinio sukūrimą įgyvendinant projekto veiklas.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

_________________________________