Nr. DOK-2656
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02729-2022-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. liepos 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2024 m. liepos 4 d. pateiktu ieškovo A. Š. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2024 m. birželio 25 d. nutartimi Nr. DOK-2348 buvo atsisakyta priimti ieškovo kasacinį skundą nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų. Ieškovas antrą kartą padavė pakoreguotą kasacinį skundą remdamasis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pakartotinai pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Ieškovas antrą kartą teikiamame kasaciniame skunde nurodo, kad teismai netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, nes būtent atsakovė, atlikusi statybos darbus, privalėjo įrodyti, kad ginčo objektas yra ne statinys, o kilnojamasis daiktas, todėl viešosios teisės normos šiuo atveju netaikytinos. Teismai ginčo objekto nelaikė nekilnojamuoju daiktu, nes jis nėra tvirtai sujungtas su žeme, taip nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos dėl vertinimo kriterijų (požymių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012). Be to, teismai netinkamai vertino liudytojų parodymus, ekspertizės aktą. Dėl ekspertizės akto apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kaip to reikalaujama pagal CPK 14 straipsnio 2 dalį, o nutartį grindė byloje nesančiu įrodymu, pažeidė ieškovo teisę į teisingą teismą, nepagrįstai nenagrinėjo bylos žodinio proceso tvarka ir kt.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, konstatuoja, kad ir antrą kartą pateiktame kasaciniame skunde nesuformuluota teismų praktikai reikšminga teisės problema, galėjusi lemti neteisingo teismo procesinio sprendimo priėmimą ir kurios nagrinėjimas kasaciniame teisme būtų svarbus vieningos teismų praktikos formavimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad antrą kartą pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas kasaciniame skunde nenurodė savo asmens kodo, kaip to reikalaujama pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Terminas ištaisyti šį trūkumą nenustatytinas, nes kasacinis skundas nepriimamas nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų.
Žyminio mokesčio grąžinimo klausimas išspręstas atrankos kolegijos 2024 m. birželio 25 d. nutartimi Nr. DOK-2348, todėl pakartotinai nespręstinas.
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,