LIETUVOS RESPUBLIKOS
NOTARIATO ĮSTATYMO NR. I-2882 3, 4, 6, 62, 8, 101, 103, 104, 19, 20, 22, 221, 24, 271, 28, 34, 46, 60, 62 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 282 STRAIPSNIU IR VII SKYRIUMI IR 9, 10, 102 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
ĮSTATYMAS
2022 m. gruodžio 20 d. Nr. XIV-1714
Vilnius
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) laimėjo viešą konkursą eiti notaro pareigas. Notaras ar viešą konkursą eiti notaro pareigas laimėjęs ir nepradėjęs vykdyti notaro veiklos asmuo dalyvauti viešame konkurse eiti notaro pareigas gali ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo laimėto konkurso eiti notaro pareigas dienos. Viešo konkurso eiti notaro pareigas nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras;“.
2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Notarų skaičių, jų buveinę ir veiklos teritoriją nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras pagal savo tvirtinamą notarų skaičiaus, jų buveinių ir veiklos teritorijos nustatymo metodiką. Konkrečias notaro veiklos teritorijoje esančias gyvenamąsias vietoves ir (ar) adresus turto paveldėjimo atvejais priskiria Notarų rūmai pagal Notarų rūmų prezidiumo patvirtintą tvarką. Notarų skaičius nustatomas atsižvelgiant į gyventojų skaičių konkrečioje savivaldybėje ir praėjusių dvejų kalendorinių metų notaro pajamų konkrečioje savivaldybėje statistinį vidurkį. Poreikį, susijusį su notarų skaičiumi ir jų veiklos teritorija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija įvertina kiekvienais kalendoriniais metais iki spalio 1 dienos.“
4 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 62 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Notarai profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudžiami sudarant notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas yra Notarų rūmai. Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 29 000 eurų vienam notarui kiekvienam draudžiamajam įvykiui. Notarų profesinės civilinės atsakomybės už vykdant notaro profesinę veiklą fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą privalomojo draudimo įmoką sudaro draudžiamų notarų mokamos įmokos. Šios įmokos neįskaičiuojamos į šio įstatymo 67 straipsnio antrojoje dalyje numatytą Notarų rūmams notarų mokamą mokestį. Draudikui draudžiamojo įvykio atveju išmokėjus draudimo išmoką, draudimo prievolė lieka galioti visai draudimo sumai, neišskaičiuojant iš jos išmokėtų draudimo išmokų.“
5 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Informacijos apie notarinius veiksmus viešas skelbimas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Notarų rūmai savo interneto svetainėse skelbia:
1) notarų atliekamų notarinių veiksmų sąrašą ir informaciją apie notarinių veiksmų atlikimo privalomumą;
3) notarų atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas dydžius (įkainius) ir informaciją apie atvejus, kuriais notarų atlyginimo dydžiai gali būti mažinami arba nuo notarų atlyginimo mokėjimo atleidžiama;
Be to, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija savo interneto svetainėje skelbia:
2) konsulinio mokesčio už konsulinių pareigūnų atliekamus notarinius veiksmus dydžius ir informaciją apie atvejus, kuriais konsulinis mokestis neimamas;
6 straipsnis. 9 ir 10 straipsnių pripažinimas netekusiais galios
7 straipsnis. 101 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 101 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„101 straipsnis. Drausmės bylos iškėlimas ir nagrinėjimas
Notarui, kandidatui į notarus (asesoriui) drausmės byla gali būti keliama už šio įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro priimtų ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių notarų veiklą, ir Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso pažeidimus (toliau – pažeidimas).
Iškelti notarui, kandidatui į notarus (asesoriui) drausmės bylą turi teisę Lietuvos Respublikos teisingumo ministras arba Notarų rūmų prezidiumas. Drausmės byla notarui, kandidatui į notarus (asesoriui) gali būti keliama ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Į šį terminą neįskaitomas laikas, kurį notaras, kandidatas į notarus (asesorius) dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negalėjo eiti notaro, kandidato į notarus (asesoriaus) pareigų, taip pat notaro veiklos patikrinimo laikas. Drausmės byla notarui, kandidatui į notarus (asesoriui) negali būti keliama, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai.
Drausmės bylos notarams, kandidatams į notarus (asesoriams) keliamos ir nagrinėjamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamais Notarų garbės teismo nuostatais. Notarų, kandidatų į notarus (asesorių) drausmės bylas nagrinėja Notarų garbės teismas.
Subjektas, turintis teisę iškelti notarui, kandidatui į notarus (asesoriui) drausmės bylą, prieš ją keldamas, Notarų garbės teismo nuostatuose nustatyta tvarka privalo pasiūlyti notarui, kandidatui į notarus (asesoriui) pateikti paaiškinimus, susijusius su veiksmais ar neveikimu, dėl kurių gali būti keliama drausmės byla, ir pateikti turimus dokumentus.
Drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jos iškėlimo dienos. Jeigu atsirado aplinkybių, dėl kurių drausmės byla negali būti išnagrinėta per šioje dalyje nurodytą terminą, motyvuotu Notarų garbės teismo sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki trisdešimt dienų, skaičiuojant nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių išnykimo dienos.
Notarų garbės teismui nagrinėjant drausmės bylą, turi dalyvauti notaras, kandidatas į notarus (asesorius), kurio drausmės byla nagrinėjama. Jeigu notaras, kandidatas į notarus (asesorius) neatvyksta į posėdį, kuriame nagrinėjama drausmės byla, drausmės byla gali būti nagrinėjama jam nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai Notarų garbės teismas nusprendžia, kad notaro, kandidato į notarus (asesoriaus) dalyvavimas yra būtinas. Nagrinėjant drausmės bylą, taip pat gali dalyvauti notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), kurio drausmės byla nagrinėjama, atstovas, asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, ir šio asmens atstovas.
Šio straipsnio šeštojoje dalyje nurodyti asmenys turi teisę susipažinti su medžiaga, kuri svarstoma sprendžiant dėl drausmės bylos iškėlimo, ir drausmės bylos medžiaga, teikti prašymus ir įrodymus, pareikšti nušalinimus Notarų garbės teismo nariams, kalbėti posėdyje, kuriame nagrinėjama drausmės byla, gauti sprendimų iškelti ar atsisakyti iškelti notarui, kandidatui į notarus (asesoriui) drausmės bylą, Notarų garbės teismo sprendimų nuorašus, apskųsti Notarų garbės teismo sprendimus.“
8 straipsnis. 102 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
9 straipsnis. 103 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 103 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„103 straipsnis. Notarų garbės teismo sprendimai
Notarų garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, sprendimu gali:
1) nutraukti drausmės bylą, kai pažeidimo nenustato arba kai paaiškėja, kad praleistas šios bylos iškėlimo terminas;
2) atleisti notarą, kandidatą į notarus (asesorių) nuo drausminės atsakomybės dėl pažeidimo mažareikšmiškumo;
Notarų garbės teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į galiojančias notarui, kandidatui į notarus (asesoriui) paskirtas drausmines nuobaudas. Pažeidimas laikomas mažareikšmiu, jeigu tai yra smulkus, formalus šio įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro priimtų ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių notarų veiklą, ir Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso pažeidimas, kuriuo nepadaryta esminės žalos, ir notaras, kandidatas į notarus (asesorius) nutraukė pažeidimą.
Paaiškėjus, kad pažeidimas turi nusikalstamos veikos požymių, su pažeidimu susijusi medžiaga perduodama atitinkamas bylas kompetentingoms tirti ir nagrinėti institucijoms, tačiau tai drausmės bylos kėlimo ar nagrinėjimo procedūros nesustabdo.
Notarų garbės teismo sprendimai, išskyrus sprendimą teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą, kandidatą į notarus (asesorių) iš pareigų, įsiteisėja jų priėmimo dieną.
Notarų garbės teismo sprendimas teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą, kandidatą į notarus (asesorių) iš pareigų įsiteisėja pasibaigus jo apskundimo terminui, o šį sprendimą apskundus, – įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo Notarų garbės teismo sprendimas paliktas galioti.
Notarų garbės teismo sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Notarų garbės teismo sprendimo apskundimas teismui nesustabdo sprendimo galiojimo, išskyrus atvejus, kai apskundžiamas Notarų garbės teismo sprendimas teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą, kandidatą į notarus (asesorių) iš pareigų.“
10 straipsnis. 104 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 104 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„104 straipsnis. Drausminės nuobaudos ir jų galiojimo terminas
Notarų garbės teismas gali skirti notarui vieną iš šių drausminių nuobaudų:
Notarų garbės teismas gali skirti kandidatui į notarus (asesoriui) vieną iš šių drausminių nuobaudų:
Notarui, kandidatui į notarus (asesoriui) papildomai gali būti skiriamas įpareigojimas atsiprašyti asmens Notarų garbės teismo nustatyta tvarka.
Notarų garbės teismo paskirta drausminė nuobauda įsigalioja jos paskyrimo dieną ir galioja vienus metus.
Notarų garbės teismas notaro, kandidato į notarus (asesoriaus) prašymu gali panaikinti drausminę nuobaudą nesibaigus jos galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo drausminės nuobaudos paskyrimo. Sprendžiant dėl nuobaudos panaikinimo, atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pažeidimo padarinius, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į tai, ar notaras, kandidatas į notarus (asesorius) neturi daugiau galiojančių drausminių nuobaudų ir ar per drausminės nuobaudos galiojimo terminą notarui, kandidatui į notarus (asesoriui) nebuvo paskirta nauja drausminė nuobauda.“
11 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas notaras ima atlyginimą. Šio atlyginimo dydį (įkainius) ir atleidimo nuo jo mokėjimo atvejus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal savo tvirtinamą notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo metodiką. Atlyginimo dydis turi garantuoti notaro pajamas, kurios leistų jam būti ekonomiškai nepriklausomam, sudaryti geras klientų aptarnavimo sąlygas, įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus ir turėti gerai techniškai aprūpintą biurą. Notaras dėl mediacijos ir aukcionų organizavimo bei vykdymo paslaugų kainų ir apmokėjimo tvarkos susitaria su klientais, sudarydamas sutartį dėl paslaugų teikimo, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.“
2. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo metodiką, atsižvelgdama į šio įstatymo 191 straipsnyje nurodytus notarų atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas dydžių (įkainių) nustatymo kriterijus.“
12 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Notaras dalyvauja notarų savivaldos ir kitų renkamų institucijų veikloje. Kitų renkamų institucijų veikloje notaras gali dalyvauti ne ilgiau kaip penkerius metus. Notaras, eidamas savo pareigas, kartu gali eiti renkamas pareigas notarų savivaldos institucijose. Jeigu notaras eina renkamas pareigas kitose institucijose, jo įgaliojimai turi būti sustabdomi šio įstatymo 221 straipsnyje nustatyta tvarka.“
13 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Notaro atstovavimas ir pavadavimas
Šiame straipsnyje nustatyta tvarka skiriamas notaro atstovas arba pavaduojantis notaras, jeigu notaras dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negali atlikti notaro pareigų.
Notaras, negalintis ilgiau kaip tris darbo dienas atlikti savo pareigų dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių, privalo apie tai informuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir Notarų rūmus. Jeigu notaras negali atlikti savo pareigų dėl iš anksto numatytų aplinkybių, apie tai jis turi informuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir Notarų rūmus iki atostogų ar dėl kitų priežasčių nebuvimo darbe pradžios. Jeigu notaras neatliko savo pareigų tris darbo dienas ir apie tai neinformavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Notarų rūmų, šių institucijų reikalavimu jis turi pateikti informaciją apie priežastis, dėl kurių jis negalėjo atlikti savo pareigų.
Notaro atstovu gali būti kandidatas į notarus (asesorius), kuris yra atlikęs ne trumpesnę kaip dvejų metų notaro praktiką ir yra išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą. Notaro atstovu taip pat gali būti skiriamas buvęs notaras, kurio įgaliojimai yra pasibaigę pagal šio įstatymo 23 straipsnio pirmosios dalies 3 punktą, tačiau ne ilgiau kaip iki jam sukaks 70 metų. Notaro atstovas skiriamas pagal atstovaujamo notaro ir asmens, kuris sutinka jam atstovauti, prašymus. Jeigu notaras, negalintis atlikti savo pareigų, neprašo skirti notaro atstovo ar pavaduojančio notaro, Notarų rūmų prezidentas, atsižvelgdamas į Notarų rūmų prezidiumo nuomonę, turi teisę paskirti notaro atstovą savo iniciatyva, kai yra būtina užtikrinti negalinčio atlikti notaro pareigų notaro biuro veiklą.
Notaro atstovo skyrimas įforminamas Notarų rūmų prezidento sprendimu nurodant laiką, kurį skiriamas asmuo eis notaro atstovo pareigas, arba nurodant aplinkybes, kurioms esant skiriamas asmuo eis notaro atstovo pareigas. Šiuo atveju notaro atstovas skiriamas vienų metų terminui.
Asmuo gali būti skiriamas tik vieno notaro atstovu. Notaro atstovo pareigas gali eiti asmuo, paskirtas notaro atstovu ir prisiekęs šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu asmuo iki paskyrimo notaro atstovu buvo davęs notaro priesaiką šio įstatymo nustatyta tvarka, jam prisiekti iš naujo nereikia. Atstovaujamasis notaras atstovavimo metu negali atlikti notarinių veiksmų ir teikti šio įstatymo 202 ir 203 straipsniuose nurodytų paslaugų.
Atstovaujamasis notaras su paskirtu notaro atstovu iki jo pareigų atlikimo pradžios sudaro sutartį dėl notaro atstovo pareigų atlikimo apmokėjimo, notaro biuro darbo organizavimo. Tais atvejais, kai notaro atstovas skiriamas Notarų rūmų prezidento iniciatyva, su paskirtu notaro atstovu iki jo pareigų atlikimo šioje dalyje numatytą sutartį sudaro Notarų rūmai.
Notaro atstovas iš pareigų atleidžiamas Notarų rūmų prezidento sprendimu:
Notaro atstovas turi visas notaro teises ir pareigas, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Notaro atstovui taikomi šiame įstatyme nustatyti notaro veiklos apribojimai. Notaro atstovas notarinius veiksmus atlieka atstovaujamojo notaro vardu, atliekamus notarinius veiksmus tvirtina arba liudija savo parašu ir atstovaujamojo notaro antspaudu. Notaro atstovas notarinius veiksmus atlieka atstovaujamojo notaro biure, išskyrus šio įstatymo 28 straipsnyje nustatytus atvejus, kai notarinius veiksmus galima atlikti ne notaro biuro patalpose.
Už fiziniams ar juridiniams asmenims notaro atstovo padarytą žalą vykdant notaro profesinę veiklą atsako atstovaujamasis notaras. Notaro atstovo atsakomybė notarui už notaro atstovo padarytą ir notaro fiziniams ar juridiniams asmenims atlygintą žalą nustatoma šio straipsnio šeštojoje dalyje nurodytoje sutartyje.
Pavaduojantį notarą skiria Notarų rūmai pagal notaro, negalinčio eiti notaro pareigų, ir notaro, kuris sutinka jį pavaduoti, prašymus. Pavaduojantis notaras skiriamas ne ilgesniam kaip trisdešimt dienų terminui. Jeigu pasibaigus šiam terminui pavaduojamas notaras ir toliau negali eiti notaro pareigų, skiriamas notaro atstovas. Pavaduojančiam notarui pavedama aptarnauti notaro, laikinai negalinčio eiti notaro pareigų, veiklos teritoriją, nustatytą pagal šio įstatymo 6 straipsnį. Notaras gali pavaduoti tik vieną notarą. Pavadavimo metu pavaduojamas notaras negali atlikti notarinių veiksmų ir teikti šio įstatymo 202 ir 203 straipsniuose nurodytų paslaugų. Pavaduojantis notaras pavadavimo metu savo vardu ir lėšomis atlieka notarinius veiksmus, susijusius su pavaduojamo notaro veiklos teritorijoje atsiradusiu palikimu, taip pat su pavaduojamo notaro sudarytų dokumentų, saugomų pavaduojamo notaro biure, išdavimu šio įstatymo 14, 38 ir 39 straipsniuose nustatyta tvarka. Pavadavimo metu pavaduojantis notaras notarinius veiksmus atlieka savo biure. Pavaduojamas notaras ir pavaduojantis notaras raštu susitaria dėl pavaduojamo notaro veiklos metu sudarytų dokumentų naudojimo pavadavimo metu.
Notarų rūmai visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje skelbia notarų atstovų ir pavaduojančių notarų sąrašą. Šiame sąraše nurodoma atstovaujamo ar pavaduojamo notaro vardas, pavardė, notaro biuro pavadinimas, atstovavimo ar pavadavimo terminas, notaro atstovo vardas ir pavardė arba atstovaujančio ar pavaduojančio notaro vardas, pavardė, notaro biuro pavadinimas. Šiame sąraše duomenys skelbiami tol, kol baigsis notaro atstovavimas ar pavadavimas.“
14 straipsnis. 221 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 221 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Šio straipsnio pirmosios dalies 2 ir 3 punktuose ir antrojoje dalyje nurodytais atvejais notaro įgaliojimai sustabdomi tol, kol išnyksta pagrindai, dėl kurių buvo sustabdyti notaro įgaliojimai. Šio straipsnio pirmosios dalies 1 punkte nurodytais atvejais notaro įgaliojimai sustabdomi ne ilgiau kaip penkeriems metams.“
15 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Notaro veiklos tęstinumas
Pasibaigus notaro įgaliojimams, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras priima sprendimą dėl tolesnės notaro biuro veiklos, neatliktų notarinių veiksmų tęsimo, Europos vykdomojo rašto išdavimo pagal notaro, kurio įgaliojimai baigėsi, išduotą vykdomąjį įrašą, dokumentų ir depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų perdavimo bei kitų tęstinų veiksmų. Notaro depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų perdavimo pasibaigus notaro įgaliojimams tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, suderinęs su Notarų rūmais.“
16 straipsnis. 271 straipsnio pakeitimas
17 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
18 straipsnis. Įstatymo papildymas 282 straipsniu
Papildyti Įstatymą 282 straipsniu:
„282 straipsnis. Notarų mišriuoju būdu atliekami notariniai veiksmai
Tais atvejais, kai vienas notarinio veiksmo dalyvis notarinį veiksmą atlieka šio įstatymo 28 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka notaro biure, o kitas notarinio veiksmo dalyvis notarinį veiksmą atlieka šio įstatymo 281 straipsnyje nustatyta tvarka nuotoliniu būdu (toliau – mišrusis būdas), notaras privalo sudaryti sąlygas visiems notarinio veiksmo dalyviams netrukdomai bendrauti su notaru ir tarpusavyje ir sudaryti galimybes notarinio veiksmo dalyviams pasirašyti dokumentus per kuo trumpesnį laiką.
Atliekant notarinius veiksmus mišriuoju būdu, notarinio veiksmo dalyvių fizinė buvimo vieta, notarinio veiksmo dalyvių, notaro dokumentų pasirašymo, tvirtinimo ir liudijimo vieta ir laikas, formatas ir laikmenos gali nesutapti.
Tais atvejais, kai notarinis veiksmas atliekamas mišriuoju būdu, notaras kiekvieno sandorio dalyvio pasirašytus atskirus sandorio dokumentus saugo teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų apskaitą, tvarkymą ir saugojimą, nustatyta tvarka, o sandorio šalims išduoda notaro patvirtintą sandorio dokumentą be notarinio veiksmo dalyvių parašų. Toks notaro patvirtintas sandorio dokumentas išduodamas elektroninės formos. Notaras taip pat gali išduoti notaro patvirtinto sandorio elektroninio dokumento popierinį nuorašą.“
19 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Notaras turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės kadastrų, registrų ir informacinių sistemų, bankų ir kitų finansų įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų informaciją, dokumentus ir duomenis, reikalingus notariniams veiksmams atlikti. Informacija, dokumentai ir duomenys turi būti pateikti per notaro nurodytą terminą.“
20 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„46 straipsnis. Sandorių tvirtinimas ir registravimas
Nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems įstatymų nustatyta privaloma teisinė registracija, perleidimo kito asmens nuosavybėn, nuomos ar perdavimo naudotis kitu būdu, įkeitimo arba kitų daiktinių teisių ar jų suvaržymo sandorius notaras tvirtina tik nustatęs, kad daiktas nuosavybės teise priklauso teisių perleidėjui.
Notaras tvirtina sandorį, susijusį su sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jei Civilinio kodekso nustatytais atvejais sandorį sudaro abu sutuoktiniai arba vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio įgaliojimą sudaryti tokį sandorį, arba yra kito sutuoktinio rašytinis sutikimas, arba yra teismo leidimas.
Sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir priskirtas šeimos turtui, perleidimo, įkeitimo ar kitokio teisių į jį suvaržymo notaras tvirtina tik tada, kai yra kito sutuoktinio rašytinis sutikimas. Jeigu šeimoje yra nepilnamečių vaikų, sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, notaras tvirtina tada, kai sutuoktiniai pateikia reikiamą informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus (dokumentus, patvirtinančius šeimos turtinę padėtį (pajamas, santaupas, kitą turtą, prievoles), duomenis apie perleidžiamą šeimos turtą, būsimo sandorio įvykdymo galimybes ir vaiko teisių apsaugos galimybes tuo atveju, jei sandoris nebus įvykdytas, ir kitus reikalingus duomenis), kad dėl tokio sandorio nepilnametis vaikas nebus paliktas be gyvenamojo būsto ir nebus pažeista jo teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi užtikrinti. Prieš tvirtindamas sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, kai šeimoje yra nepilnamečių vaikų, notaras Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje patikrina duomenis apie nustatytus vaiko teisių pažeidimus, tėvų valdžios ribojimą bei apie tai, ar šeima iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, taip pat vaiko situacijos vertinimo rezultatus ir (ar) nepilnamečiam vaikui nustatytą globą (rūpybą). Jeigu yra nustatytas bent vienas iš šioje dalyje nurodytų atvejų, notaras kreipiasi į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją ir prašo pateikti informaciją, su kokiais galimais vaiko teisių pažeidimais yra susijęs tas atvejis. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija šioje dalyje nurodytą informaciją notarui pateikia ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jo kreipimosi gavimo dienos. Gavęs informaciją iš valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, notaras įvertina, ar sudarius šį sandorį bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga.
Sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu, Civilinio kodekso nustatytais atvejais notaras tvirtina tik tada, kai tėvai pateikia reikiamą informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus (dokumentus, patvirtinančius vaiko turtinę padėtį (pajamas, santaupas, kitą turtą, prievoles), duomenis apie vaiko turtą, dėl kurio sudaromas sandoris, būsimo sandorio įvykdymo galimybes ir vaiko teisių apsaugos galimybes tuo atveju, jei sandoris nebus įvykdytas, ir kitus reikalingus duomenis), kad toks sandoris atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Prieš tvirtindamas Civilinio kodekso 3.188 straipsnio 1 dalyje nurodytą sandorį, notaras Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje patikrina duomenis apie nustatytus vaiko teisių pažeidimus, tėvų valdžios ribojimą bei apie tai, ar šeima iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, taip pat vaiko situacijos vertinimo rezultatus ir (ar) nepilnamečiam vaikui nustatytą globą (rūpybą). Jeigu yra nustatytas bent vienas iš šioje dalyje nurodytų atvejų, notaras kreipiasi į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją ir prašo pateikti informaciją, su kokiais galimais vaiko teisių pažeidimais yra susijęs tas atvejis. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija šioje dalyje nurodytą informaciją notarui pateikia ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jo kreipimosi gavimo dienos. Gavęs informaciją iš valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, notaras įvertina, ar sudarius šį sandorį bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga.
Notaras, nustatęs, kad sudarius šio straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse nurodytus sandorius nebus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga, atsisako atlikti notarinį veiksmą šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Notaro atsisakymas atlikti notarinį veiksmą registruojamas Notarų rūmų informacinių technologijų platformoje. Asmuo turi teisę notaro atsisakymą atlikti notarinį veiksmą apskųsti teismui Civilinio proceso kodekso 511 straipsnyje nustatyta tvarka. Notaro atsisakymas atlikti notarinį veiksmą neatima iš asmens teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į notarinį veiksmą atsisakiusį atlikti notarą dėl to paties notarinio veiksmo atlikimo.
Notaras, atsisakęs tvirtinti šio straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse nurodytus sandorius, Civilinio kodekso 3.185 straipsnio 3 dalyje ar 3.250 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo atsisakymo atlikti notarinį veiksmą informuoja apie tai valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją.
Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartyse, išskyrus atvejus, kai šios sutartys tvirtinamos šio įstatymo 281 ar 282 straipsnyje nustatyta tvarka, notaras nurodo sutarties sudarymo laiką (valandas ir minutes). Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartyse taip pat nurodoma, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą įgijėjui pereina nuo daikto perdavimo momento, o sutarties šalys prieš trečiuosius asmenis nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartį gali panaudoti tik tuo atveju, jei nuosavybės teisės perėjimo faktas daikto perdavimo–priėmimo akto ar kito dokumento pagrindu įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. Duomenis apie patvirtintą sutartį notaras perduoda viešo registro tvarkytojui per 24 valandas nuo sutarties patvirtinimo momento teisės aktų nustatyta tvarka.
Tvirtindamas hipotekos (įkeitimo) sandorius, išskyrus atvejus, kai šie sandoriai tvirtinami šio įstatymo 281 ar 282 straipsnyje nustatyta tvarka, notaras nurodo sandorio sudarymo laiką (valandą ir minutes). Patvirtinęs hipotekos (įkeitimo) sandorį, hipotekos (įkeitimo) pabaigą, nustatęs priverstinę hipoteką (įkeitimą), notaras duomenis apie hipoteką (įkeitimą) perduoda priklausomai nuo įkeisto objekto – Nekilnojamojo turto registrui arba Sutarčių ir teisių suvaržymų registrui įregistruoti šio registro nuostatų nustatyta tvarka.“
21 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas
22 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 62 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Kandidatui į notarus (asesoriui) neleidžiama dirbti jokio kito darbo arba verstis kokia nors kitokia mokama veikla (išskyrus mokslinį ar pedagoginį bei kūrybinį darbą, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos atlikimą, arbitro funkcijų atlikimą, mediacijos paslaugų teikimą, darbą visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose). Kandidatas į notarus (asesorius) gali dirbti pagal darbo sutartį notaro biure, kuriame jis atlieka praktiką, taip pat šio įstatymo nustatyta tvarka būti notaro atstovu.“
23 straipsnis. Įstatymo papildymas VII skyriumi
Papildyti Įstatymą VII skyriumi
„VII SKYRIUS
NOTARŲ SAVIVALDA
65 straipsnis. Notarų rūmai. Notarų rūmų statuto priėmimo tvarka
Lietuvos Respublikos notarai vienijasi į Notarų rūmus. Notarų rūmai yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.
66 straipsnis. Notarų rūmų uždaviniai
Notarų rūmų uždaviniai yra:
Šio straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nurodytam uždaviniui įgyvendinti Notarų rūmai turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, valstybės registrų ir informacinių sistemų informaciją, dokumentus ir duomenis (įskaitant asmens duomenis), taip pat gali reikalauti iš notarų informacijos apie atliktus notarinius veiksmus.
67 straipsnis. Notarų rūmų funkcijos
Notarų rūmai, įgyvendindami savo uždavinius, atlieka šias funkcijas:
1) atstovauja notarų interesams ir juos gina Lietuvos Respublikos valstybinės valdžios ir valdymo, užsienio valstybių institucijose, tarptautinėse ir kitose organizacijose;
3) rengia norminių teisės aktų, susijusių su notarų veikla, projektus ir teikia juos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, taip pat teikia valstybės institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl notarų veiklos teisinio reguliavimo tobulinimo;
4) teikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pasiūlymus dėl notarų ir kandidatų į notarus (asesorių) skaičiaus, notarų ir kandidatų į notarus (asesorių) skyrimo, atleidimo ir veiklos teritorijos;
6) kontroliuoja, kaip notarai atlieka savo funkcijas, organizuoja notarų biurų darbą, laikosi profesinės etikos reikalavimų;
10) organizuoja ir kontroliuoja notaro profesinės veiklos metu rengiamų dokumentų valdymą, užtikrina jų saugojimą ir naudojimą pasibaigus notaro įgaliojimams;
12) įgyvendina bendros Notarų rūmų informacinių technologijų platformos savininko teises ir atlieka šios platformos savininko pareigas;
68 straipsnis. Notarų rūmų organai
Pagrindiniai Notarų rūmų organai yra:
69 straipsnis. Notarų rūmų susirinkimas
Notarų rūmų susirinkimas šaukiamas Notarų rūmų prezidiumo nutarimu ne rečiau kaip du kartus per metus. Neeilinis Notarų rūmų susirinkimas gali būti sušauktas bet kuriuo metu Notarų rūmų prezidiumo nutarimu arba kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/5 visų Notarų rūmų narių.
Notarų rūmų susirinkimas:
70 straipsnis. Notarų rūmų prezidiumas
Notarų rūmų prezidiumas yra kolegialus Notarų rūmų valdymo organas. Notarų rūmų prezidiumą sudaro aštuoni nariai, kuriuos iš notarų ketveriems metams renka (skiria) Notarų rūmų susirinkimas.
Notarų rūmų prezidiumo įgaliojimai ir darbo tvarka nustatyti šiame įstatyme, Notarų rūmų statute ir Notarų rūmų prezidiumo darbo reglamente.
Notarų rūmų prezidiumo nariai tuo pačiu metu negali būti Notarų garbės teismo, Notarų atestacijos komisijos, o Notarų rūmų statute nustatytais atvejais – ir kitų Notarų rūmų organų nariais.
Notarų rūmų prezidiumas, atlikdamas Notarų rūmams priskirtas funkcijas:
3) valdo, naudoja Notarų rūmų turtą ir disponuoja juo neviršydamas Notarų rūmų susirinkimo patvirtintos pajamų ir išlaidų sąmatos;
4) tvirtina Notarų rūmų administracijos darbo reglamentą, struktūrą, darbuotojų skaičių, jų funkcijas ir atlyginimus;
71 straipsnis. Notarų rūmų prezidentas
Notarų rūmų prezidentas yra vienasmenis Notarų rūmų valdymo organas. Notarų rūmų prezidentą renka Notarų rūmų susirinkimas iš notarų ketverių metų laikotarpiui. Išrinktu Notarų rūmų prezidentu laikomas asmuo, už kurį balsavo daugiau negu pusė Notarų rūmų susirinkime dalyvavusių Notarų rūmų narių. Notarų rūmų prezidento įgaliojimai pasibaigia pasibaigus Notarų rūmų prezidiumo įgaliojimams.
Notarų rūmų prezidentas:
72 straipsnis. Notarų garbės teismas
Notarų garbės teismas susideda iš septynių Notarų rūmų susirinkime išrinktų narių, iš kurių:
Notarų garbės teismo nariu renkamas notaras turi turėti ne mažesnį kaip dešimties metų notaro profesinės veiklos stažą ir neturėti galiojančių drausminių nuobaudų. Notarų garbės teismo nariu renkamas visuomenės atstovas turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius arba vienpakopį universitetinį išsilavinimą) ir atitikti šiame įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Veikdami kaip Notarų garbės teismo nariai, visuomenės atstovai turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir notarai. Notarų garbės teismo nariu asmuo gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Notarų garbės teismas gali nagrinėti bylas, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip trys Notarų garbės teismo nariai – notarai ir bent vienas narys – visuomenės atstovas. Notarų garbės teismo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Notarų garbės teismo narių balsų dauguma. Tais atvejais, kai balsai pasiskirsto po lygiai, priimtu laikomas sprendimas, už kurį balsavo Notarų garbės teismo pirmininkas.
Notarų garbės teismo nariai ir buvę nariai privalo laikyti paslaptyje su notaro profesine veikla ar asmens duomenimis susijusią informaciją, kurią sužinojo nagrinėdami drausmės bylas. Išrinktas Notarų garbės teismo narys ‒ visuomenės atstovas iki pirmo Notarų garbės teismo posėdžio turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą. Paaiškėjus, kad Notarų garbės teismo narys ‒ visuomenės atstovas nesilaikė konfidencialumo pasižadėjimo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras jį atšaukia iš Notarų garbės teismo narių kaip netekusį nepriekaištingos reputacijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka pasiūlo tris naujas visuomenės atstovų kandidatūras.
73 straipsnis. Notarų atestacijos komisija
Notarų atestacijos komisija sudaroma Notarų rūmų prezidiumo nutarimu ketveriems metams iš penkių notarų. Notarų atestacijos komisijos nariais notarai gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas paeiliui. Į Notarų atestacijos komisiją gali būti skiriami notarai, kurie notaro profesinę veiklą vykdė ne mažiau kaip penkerius metus ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Notarų atestacijos komisijos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria Notarų rūmų prezidiumas. Notarų atestacijos komisijos nariu negali būti Notarų rūmų prezidiumo narys, Notarų garbės teismo narys. Notarų atestacijos komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų Notarų atestacijos komisijos pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas.“
24 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus 11 straipsnio 1 dalį ir šio straipsnio 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2023 m. sausio 31 d.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir teisingumo ministras iki 2023 m. sausio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą teisės aktą.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytą įgyvendinamąjį teisės aktą.
5. Šio įstatymo 12 ir 14 straipsniuose išdėstytos Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 20 straipsnio 1 dalies ir 221 straipsnio 3 dalies nuostatos, susijusios su notaro įgaliojimų sustabdymo Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 221 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo.