Administracinė byla Nr. A-1520-821/2025
Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00006-2025-9
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui I. K. ir jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Natalijai Ivanovskai,
vertėjams I. N. ir Y. M.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. sausio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui I. K..
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui I. K. (toliau – ir Užsienietis) paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – taikymo terminą iki 2025 m. balandžio 8 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir galutinai išnagrinėtas Užsieniečio prieglobsčio prašymas arba Užsienietis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.
2. Užsienietis prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis pranešti apie savo buvimo vietą, nes Užsienietis turi gyvenamąją vietą bei lėšų gyventi Lietuvos Respublikoje, be to, pripažintas pažeidžiamu asmeniu, todėl jis turėtų būti sulaikytas tik išimtiniais atvejais ir kuo trumpiau, o nagrinėjamu atveju Užsienietis de facto (faktiškai) sulaikymo sąlygomis yra jau 3 mėnesius, jo prieglobsčio prašymas nebuvo išnagrinėtas per 10 darbo dienų.
II.
3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai Švenčionyse 2025 m. sausio 8 d. sprendimu tenkino Centro teikimą iš dalies, taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą kiekvieną ketvirtadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. elektroninių ryšių priemonėmis pranešti Centro atstovui apie savo buvimo vietą – 3 (tris) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 9 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimo prieglobsčio byloje arba išnyks sulaikymo pagrindai.
4. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
4.1. Užsienietis pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (reglamentas „Dublinas III“) (toliau – ir Dublino reglamentas) 2019 m. spalio 24 d. buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką iš Vokietijos Federacinės Respublikos. Užsienietis 2019 m. spalio 25 d. 13.30 val. buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 114 straipsnio 1 dalimi, 2019 m. spalio 25 d. pateikė prieglobsčio prašymą.
4.2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2019 m. spalio 27 d. nutarimu Užsieniečiui paskyrė sulaikymą iki 2020 m. sausio 25 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2020 m. sausio 24 d. sprendimu pratęsė sulaikymą iki 2020 m. balandžio 25 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. kovo 10 d. nutartimi minėtą procesinį sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. balandžio 20 d. sprendimu sulaikymas pratęstas iki 2020 m. birželio 21 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 4 d. nutartimi Užsieniečio apeliacinį skundą tenkino iš dalies, pakeitė apylinkės teismo sprendimą, nurodydamas, kad Užsieniečiui yra taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo suvaržymų – ją taikant kol bus priimtas atitinkamas sprendimas dėl Užsieniečio teisinės padėties, bet ne ilgiau nei 2020 m. birželio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. birželio 17 d. sprendimu alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo netaikant judėjimo laisvės apribojimų – taikymo terminas pratęstas iki 2020 m. rugsėjo 21 d.
4.4. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2020 m. rugpjūčio 20 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-5)12PR-97 nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos; sprendimui įsigaliojus, Užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), pavesti VSAT vykdyti išsiuntimą; uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos (toliau – ir 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas).
4.5. Užsienietis pagal Dublino reglamentą 2020 m. gruodžio 15 d. buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką iš Vokietijos Federacinės Respublikos. SIS 2020 m. liepos 20 d. paskelbtas Vokietijos Federacinės Respublikos perspėjimas dėl draudimo Užsieniečiui atvykti į Šengeno erdvę, šis perspėjimas galiojo iki 2023 m. liepos 20 d. Užsienietis 2020 m. gruodžio 16 d. 14.30 val. buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. vadovaujantis Įstatymo 114 straipsnio 1 dalimi.
4.6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu Užsieniečiui paskirtas sulaikymas iki 2021 m. kovo 16 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 5 d. nutartimi Užsieniečio apeliacinį skundą atmetė ir paliko nepakeistą apylinkės teismo sprendimą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. kovo 15 d. sprendimu Užsieniečio sulaikymas pratęstas iki 2021 m. birželio 16 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą apylinkės teismo sprendimą.
4.7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 30 d. sprendimu atmetė Užsieniečio skundą dėl Migracijos departamento 2020 m. liepos 20 d. sprendimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 9 d. nutartimi atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą.
4.8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. birželio 15 d. sprendimu pratęsė Užsieniečio sulaikymą iki 2021 m. rugsėjo 16 d.
4.9. Užsienietis 2021 m. birželio 21 d. pateikė prieglobsčio prašymą, kurį Migracijos departamentas nusprendė nagrinėti skubos tvarka.
4.10. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. birželio 30 d. sprendimu paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 15 d. sprendimu taikytą Užsieniečio sulaikymą iki 2021 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi panaikino apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimą, nusprendė Užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – iki 2021 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu pratęsė alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – taikymo terminą iki 2021 m. gruodžio 16 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą.
4.11. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 21S41716 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Nesutikdamas su minėtu sprendimu, Užsienietis jį apskundė, Migracijos departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. gruodžio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 6K-2207 atmesti skundą. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 28 d. sprendimu atmetė Užsieniečio skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą.
4.12. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu pratęsė alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – taikymo terminą iki 2022 m. kovo 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. kovo 16 d. sprendimu pratęsė alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – taikymo terminą iki 2022 m. birželio 16 d.
4.14. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. birželio 21 d. sprendimu pratęsė alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – taikymo terminą iki 2022 m. rugsėjo 21 d.
4.15. Migracijos departamentas 2022 m. liepos 3 d. priėmė sprendimą Nr. 22S91439 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimu atmetė Užsieniečio skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą.
4.16. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2022 m. liepos 5 d. sprendimu paliko nenagrinėtą Užsieniečio skundą dėl sulaikymo panaikino ir alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo. Užsienietis 2022 m. liepos 15 d. kreipėsi į VSAT su prašymu kreiptis į teismą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pakeitimo, nes jis turi pinigų savarankiškai gyventi Lietuvos Respublikoje bei nuomotis butą.
4.17. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą kiekvieną ketvirtadienį nuo 8 val. iki 17 val. elektroninių ryšių priemonėmis pranešti VSAT apie savo buvimo vietą – šią priemonę taikant iki 2023 m. sausio 21 d.
4.18. Užsienietis 2023 m. lapkričio 17 d. pateikė prieglobsčio prašymą, Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 23S153319 jį nagrinėti iš esmės, leido Užsieniečiui gyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.
4.19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 20 d. priėmė sprendimą tęsti alternatyvios sulaikymui priemonės – įpareigojimo elektroninių ryšių priemonėmis pranešti apie savo buvimo vietą – taikymo terminą iki 2023 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 17 d. priėmė sprendimą tęsti alternatyvios sulaikymui priemonės – įpareigojimo elektroninių ryšių priemonėmis pranešti apie savo buvimo vietą – taikymo terminą iki 2023 m. liepos 21 d.
4.20. Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 23S43041 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 10 d. sprendimu atmetė Užsieniečio skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą.
4.21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 18 d. priėmė sprendimą Užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis pranešti apie savo buvimo vietą – taikymo terminas iki 2023 m. liepos 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 20 d. priėmė sprendimą tęsti alternatyvios sulaikymui priemonės – įpareigojimo elektroninių ryšių priemonėmis pranešti apie savo buvimo vietą – taikymo terminą iki 2023 m. spalio 21 d.
4.22. Užsienietis pagal Dublino reglamentą 2024 m. spalio 8 d. buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką iš Vokietijos Federacinės Respublikos, pateikė prieglobsčio prašymą, 2024 m. spalio 8 d. 14.30 val. buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. vadovaujantis Įstatymo 114 straipsnio 1 dalimi.
4.23. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. spalio 10 d. sprendimu Užsieniečiui paskyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2025 m. sausio 8 d., bet ne ilgiau nei iki bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.
4.24. Šengeno informacinėje sistemoje yra Lenkijos Respublikos paskelbtą perspėjimą, susijusį su Užsieniečiu.
4.25. Migracijos departamentas 2024 m. spalio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 24S239930 atlikti tyrimą dėl prašymo priimtinumo (nenagrinėjimo), nes asmuo pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų. Migracijos departamentas 2024 m. spalio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 24S242383 Užsieniečio prieglobsčio prašymą nagrinėti skubos tvarka, nes prašymas suteikti prieglobstį pateiktas siekiant sutrukdyti įvykdyti sprendimą išsiųsti asmenį į užsienio valstybę.
4.27. Užsienietis pateikė 2024 m. lapkričio 20 d. sudarytą nuomos sutartį, kurios pagrindu jis turi teisę naudotis butu(duomenys neskelbtini), taip pat brolio, gyvenančio ir dirbančio Vokietijos Federacinėje Respublikoje rašytinį įsipareigojimą finansiškai padėti broliui.
5. Teismas konstatavo egzistuojant (neišnykus) Užsieniečio sulaikymo pagrindus, numatytus Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktuose, 5 dalies 6, 7, 10, 11 punktuose, nes nėra atskleisti motyvai, kuriai grindžiamas paskesnis prieglobsčio prašymas, kurį jis pateikė būdamas sulaikytas, kai priimtas sprendimas dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, o įvertinęs Užsieniečio procesinį elgesį (tris kartus grąžintas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės pagal Dublino reglamentą), nustatė esant rimtą pagrindą manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, nes Užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra, be to, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje Užsienietis pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką ir išvyko iš Lietuvos Respublikos, po to kai buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką, jis nevykdė teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės ir vėl išvyko iš Lietuvos Respublikos.
6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje konstatuota, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme ir, įvertinęs tai, kad Užsieniečio tapatybė nustatyta, byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jis turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (nuomojasi būstą Vilniaus m.) bei galimybę savarankiškai gyventi Lietuvos Respublikoje, atsižvelgęs į tai, kad prieglobsčio prašymas nebuvo išnagrinėtas per Įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą, teismas vertino, jog nėra tikslinga ir toliau taikyti tokius griežtus judėjimo laisvės suvaržymus. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, formuojama pažeidžiamų asmenų atveju tokio pobūdžio bylose, teismas nusprendė, kad Įstatymo tikslus galima pasiekti taikant Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę.
7. Teismas nurodė paskirtą priemonę taikyti 3 mėnesius, terminą skaičiuojant nuo kitos dienos, einančios po Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 10 d. nutartimi nustatyto alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo termino pabaigos, t. y. nuo 2025 m. sausio 9 d., bet ne ilgiau nei iki galutinio sprendimo prieglobsčio byloje priėmimo ir įvykdymo.
III.
8. Centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2025 m. sausio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti Centro teikimą dėl Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo.
9. Centras apeliaciniame skunde kartoja bylos faktines aplinkybes, akcentuodamas, kad Užsienietis yra ieškomas Interpolo suėmimo ir ekstradicijos tikslais (Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2020 m. birželio 10 d. raštas), Migracijos departamentas 2020 m. liepos 20 d. sprendime vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento išvada Nr. 19-529S, be kita ko, uždrausdamas Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus kaip asmeniui, keliančiam rimtą grėsmę valstybės saugumui, Lenkijos Respublika 2024 m. rugpjūčio 5 d. paskelbė perspėjimą – asmens atsargus patikrinimas dėl nacionalinio saugumo, nes Užsienietis siejamas su terorizmu ir susijusia veikla (paskelbimas galioja iki 2025 m. rugpjūčio 8 d.) ir nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:
9.1. Užsienietis savo veiksmais nevykdė jam anksčiau teismo paskirtų alternatyvių sulaikymui priemonių, sistemingai pažeidžia Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos šalių migracijos įstatymus, kelis kartus teikė paskesnius prieglobsčio prašymus, todėl darytina išvada, kad jis visais būdais bando sutrukdyti atsakingoms institucijoms įvykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teismas skundžiamame sprendime akcentavo šią aplinkybę, todėl darytina išvada, kad Užsienietis vengia ir vengs išsiuntimo sprendimo vykdymo.
9.2. Vien Užsieniečio įtraukimo į pažeidžiamų asmenų sąrašą fakto nepakanka tam, kad vienareikšmiškai spręsti, jog jam negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, ribojanti laisvą judėjimą. Šioje byloje asmeniui nustatytas adaptacijos sutrikimas, psichologas savo išvadoje nurodė rekomendacijas dėl jo individualių poreikių tenkinimo, tačiau jose nėra nurodyta, jog esant galimybei suteikti asmeniui laisvą judėjimą, tai turėtų esminę reikšmę jo geresnei psichologinei būklei. Visais atvejais turi būti vertinamas asmens pažeidžiamumas, kaip ir įtraukimo į pažeidžiamų asmenų sąrašą priežastys, kurios sprendžiant dėl asmens judėjimo laisvės suvaržymo gali būti svarbios arba ne.
10. Užsienietis atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, Utenos apylinkės Ignalinos rūmų 2025 m sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
11. Užsieniečio atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas pagrįstai atsižvelgė į Užsieniečiui taikomą de facto sulaikymui prilygstančią priemonę, siekiant išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus, bei tai, kad būtent Migracijos departamentas nesilaiko imperatyvių Įstatyme nustatytų prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminų. Sulaikymas apima esminių faktų sužinojimą iš prieglobsčio prašytojų apie tai, kodėl siekiama prieglobsčio, tačiau paprastai neturėtų apimti visų prašymo pagrindą sudarančių aplinkybių nustatymo.
11.2. Aptarus Įstatymo 2 straipsnio 182 dalyje įtvirtintą pažeidžiamo asmens sąvoką, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, (toliau – ir Priėmimo sąlygų direktyva) ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Gražinimo direktyva) nuostatas, akcentuota, jog nedraudžiama sulaikyti pažeidžiamus asmenis, tačiau kai jie sulaikomi, privaloma įdėmiai atsižvelgti į ypatingą jų padėtį, įskaitant jų sveikatą (Priėmimo direktyvos 11 str., Grąžinimo direktyvos 16 str. 3 d., 17 str.).
11.3. Teismas vadovavosi naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir paskyrė mažiau jo judėjimo laisvę ribojančią, atitinkamai ir mažiau jo psichinę sveikatą žalojančią alternatyvią sulaikymo priemonę, kurią Užsienietis vykdo, t. y. bendradarbiauja su VSAT ir nustatytu laiku praneša apie savo buvimo vietą (VSAT nepaneigė šio fakto), todėl pakeisti Užsieniečiui taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę yra nepagrįsta ir neproporcinga, nes Užsienietis savo elgesiu niekaip neparodė esant jo pasislėpimo rizikai.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas Centro teikimas bei taikyta Užsieniečiui alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas kiekvieną ketvirtadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. elektroninių ryšių priemonėmis pranešti Centro atstovui apie savo buvimo vietą – 3 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 9 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimo prieglobsčio byloje arba išnyks sulaikymo pagrindai, teisėtumas ir pagrįstumas.
13. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pirmiausiai pažymi, kad asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).
14. Nesant ginčo, jog Užsienietis šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo statusą, byloje taikytinos Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos, kuriose įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.).
15. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išvardytos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, be kita ko: nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką (7 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).
16. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; ir kt.).
17. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį (2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija) alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.). Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 115 straipsnio 6 dalyje (2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija) nurodyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, išdėstytas šios nutarties 4 punkte, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo atveju neišnyko pagrindas apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, nes egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose išvardyti pagrindai sulaikyti prieglobsčio prašytoją, taip pat Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6–7, 10–11 punktuose nurodytos aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, jog Užsienietis gali pasislėpti. Pažymėtina, kad Užsienietis paskesnį prieglobsčio prašymą (2024 m. spalio 8 d.) pateikė būdamas trečią kartą grąžintas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės pagal Dublino reglamentą, esant priimtam Migracijos departamento 2020 m. liepos 20 d. sprendimui dėl jo išsiuntimo į (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, esant rimtam pagrindui manyti, kad 2024 m. spalio 8 d. prieglobsčio prašymas pateiktas tik siekiant sutrukdyti įvykdyti sprendimą išsiųsti asmenį į užsienio valstybę (Migracijos departamento 2024 m. spalio 29 d. sprendimas Nr. 24S242383). Taip pat Užsienietis, būdamas apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką ir išvyko iš Lietuvos Respublikos, po to kai buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką, jis nevykdė teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės ir vėl išvyko iš Lietuvos Respublikos.
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta Užsieniečio tapatybė, yra duomenų dėl turimos gyvenamosios vietos (pateikta būsto nuomos sutartis), o taip pat tai, kad Užsienietis yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą.
20. Įstatymo 2 straipsnio 182 dalyje pažeidžiamas asmuo apibrėžiamas kaip asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pvz., nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimų, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, nariai gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.
21. Priėmimo sąlygų direktyvos 2 straipsnio 1 dalies k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti kaip specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai, kuriems reikia specialiųjų garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, numatytų šioje direktyvoje, ir tokiais asmenimis laikomi nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, nepilnamečius vaikus turintys vieniši tėvai, prekybos žmonėmis aukos, sunkiai sergantys, psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat asmenys, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokias sunkaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas. Analogiškas pažeidžiamų asmenų sąrašas įtvirtintas ir Grąžinimo direktyvos 3 straipsnio 9 dalyje. Akcentuotina ir tai, kad šių direktyvų nuostatos nedraudžia sulaikyti pažeidžiamus asmenis, tačiau kai jie sulaikomi, tai pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnį bei Grąžinimo direktyvos 16 straipsnio 3 dalį ir 17 straipsnį yra privaloma įdėmiai atsižvelgti į ypatingą jų padėtį. Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį. Jeigu sulaikomi pažeidžiami asmenys, valstybės narės užtikrina nuolatinę stebėseną ir tinkamą paramą, atsižvelgiant į jų ypatingą padėtį, įskaitant jų sveikatą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1490-821/2025).
22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, jog asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1257-624/2024; 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1415-1047/2025).
23. Centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologė 2024 m. gruodžio 2 d. tarnybiniame pranešime Nr. 15K-5003 nurodė, jog Užsienietis yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, nes jis priskirtinas pažeidžiamų asmenų grupei: psichikos sutrikimų turintys arba psichikos liga sergantys asmenys; kiti asmenys, kurie turi specialiųjų poreikių dėl sveikatos sutrikimo. Minėtame tarnybiniame pranešime pateiktos rekomendacijos dėl asmens individualių poreikių tenkinimo ir specialiųjų procesinių garantijų taikymo, be kita ko, apgyvendinti asmenį jo specialiuosius poreikius atitinkančioje apgyvendinimo patalpoje, pagal galimybę atskirai nuo kitų nepažeidžiamų asmenų, užtikrinti ramią ir saugią aplinką; teikti psichologinę pagalbą, reguliarias individualias konsultacijas, stebėti psichologinę būklę; teikti nuolatinę medicininę priežiūrą ir pagalbą centre, aprūpinti paskirtais medikamentais, būklei blogėjant pakartotinė gydytojo psichiatro konsultacija. Esant poreikiui teikti papildomą specializuotą medicininę pagalbą kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
24. Apeliacinės instancijos teismo 2025 m. vasario 12 d. posėdyje Centras nurodė, jog aplinkybės, nurodytos Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2020 m. birželio 10 d. rašte, nebuvo atnaujintos, Užsienietis laikosi skundžiamu teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės. Taip pat nurodyta, kad Migracijos departamentas dar neišnagrinėjo Užsieniečio paskesnio prieglobsčio prašymo (2024 m. spalio 8 d.).
25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu, įvertinusi bylai reikšmingų aplinkybių visumą, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl konkrečios Užsieniečiui taikytinos judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – pratęsimo bei galimybės Užsieniečiui skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, tinkamai įvertino su Užsieniečiu susijusias aplinkybes, be kita ko, Užsieniečio pažeidžiamumą bei tai, kad Užsieniečio prieglobsčio prašymas nebuvo išnagrinėtas per Įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą, o tai reiškia, kad nėra aišku, kada bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, bei byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju tikslinga ir proporcinga pritaikyti Užsieniečio prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą kiekvieną ketvirtadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. elektroninių ryšių priemonėmis pranešti Centro atstovui apie savo buvimo vietą – 3 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 9 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimo prieglobsčio byloje arba išnyks sulaikymo pagrindai.
26. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Centro apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą atmesti.
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Beata Martišienė
Iveta Pelienė
Arūnas Sutkevičius