LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRO 2020 M. BIRŽELIO 19 D. ĮSAKYMO NR. V-936 „DĖL AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ DĖSTYTOJŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO GAIRIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2023 m. spalio 19 d. Nr. V-1387

Vilnius

 

 

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. V-936 „Dėl Aukštųjų mokyklų dėstytojų kompetencijų tobulinimo gairių patvirtinimo“ ir išdėstau jį nauja redakcija:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ DĖSTYTOJŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO GAIRIŲ PATVIRTINIMO

 

Vadovaudamasis Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, 56.3 papunkčiu ir įgyvendindamas 2017 m. lapkričio 22 d. Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties Nr. S-631 9.2 papunktį:

1. T v i r t i n u Aukštųjų mokyklų dėstytojų kompetencijų tobulinimo gaires (toliau – Gairės) (pridedama).

2. R e k o m e n d u o j u aukštosioms mokykloms vadovautis Gairėmis ir vykdyti sistemingą ir tęstinį dėstytojų kompetencijų tobulinimą.“

 

 

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministras                                                                   Gintautas Jakštas

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir

sporto ministro 2020 m. birželio 19 d.

įsakymu Nr. V-936

(2023 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. V-1387

redakcija)

 

 

AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ DĖSTYTOJŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO GAIRĖS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Aukštųjų mokyklų dėstytojų kompetencijų tobulinimo gairės (toliau – Gairės) nustato aukštųjų mokyklų dėstytojų kompetencijų tobulėjimo strategines kryptis, kompetencijų tobulinimo planavimo, organizavimo ir įgyvendinimo stebėsenos veiklas / procedūras.

2. Gairėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose švietimą ir mokslą, vartojamas sąvokas.

 

II SKYRIUS

GAIRIŲ PASKIRTIS, TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

3. Gairių paskirtis – skatinti aukštąsias mokyklas sukurti ir plėtoti efektyvią ir veiksmingą dėstytojų kompetencijų tobulinimo sistemą, kaip prioritetinę aukštojo mokslo kokybės gerinimo priemonę.

4. Gairių tikslas – sudaryti prielaidas dėstytojams sistemingai, kryptingai, nuosekliai ir laiku tobulinti savo kompetencijas, skatinant jų mokymąsi visą gyvenimą, siekiant racionalaus išteklių panaudojimo.

5. Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai:

5.1. apibrėžti dėstytojų kompetencijų tobulinimo kryptis ir aprėptį;

5.2. sudaryti sąlygas dėstytojams įsitraukti į mokymosi visą gyvenimą procesus;

5.3. siekti kompetencijų tobulinimo dermės valstybiniu, instituciniu ir asmeniniu lygiais;

5.4. sukurti patrauklią dėstytojų skatinimo ir motyvavimo sistemą, susietą su kryptingu profesiniu tobulėjimu;

5.5. optimizuoti kompetencijoms tobulinti skirtų finansinių išteklių paskirstymą;

5.6. skatinti aukštųjų mokyklų tarpinstitucinį bendradarbiavimą, organizuojant kompetencijų tobulinimo renginius.

6. Gairės paremtos šiais vertybiniais principais:

6.1. atsakingumo už savo veiksmus planuojant profesinį tobulėjimą bei veiksmingo veikimo įgyvendinant kompetencijų tobulinimo planus;

6.2. lygių galimybių užtikrinimo sudarant sąlygas kiekvieno dėstytojo profesiniam tobulėjimui, siekiant tobulinti turimas kompetencijas arba įgyti naujų kompetencijų formaliuoju, neformaliuoju ar savišvietos būdu, nepaisant jo amžiaus, lyties, rasės, religinių įsitikinimų ar užimamų pareigų;

6.3. bendradarbiavimo, bendro darbo, nuolatinio keitimosi žiniomis, gerosios patirties perėmimo ir indėlio į bendrus tikslus įgyvendinant šias Gaires;

6.4. veiksmingumo siekiant numatytų tikslų ir racionaliai naudojant skiriamus ir turimus išteklius, nuolat analizuojant, vertinant ir planuojant kompetencijų tobulinimo veiklą, remiantis veiksminga vadyba – tinkamais ir laiku priimtais sprendimais.

 

III SKYRIUS

DĖSTYTOJŲ KOMPETENCIJŲ GRUPĖS

 

7. Gairėse išskiriamos šios dėstytojų kompetencijų grupės: mokymo(si), tyrimų, bendrosios, dalykinės.

8. Gairėse aptariamos trys kompetencijų grupės: mokymo(si), tyrimų, bendrosios (skaitmeninės, lyderystės, tarpkultūrinė).

9. Dalykinių kompetencijų plėtojimas apima tobulėjimą konkrečioje studijų kryptyje (-yse), jis iš dalies siejasi su kitų Gairėse įvardytų kompetencijų tobulinimu, todėl šiame dokumente dalykinių kompetencijų plėtojimas nėra aptariamas.

10. Kiekvienos kompetencijos grupės tobulinimo mastą kiekviena aukštoji mokykla pasirenka individualiai, atsižvelgdama į valstybinius, institucinius ir asmeninius tobulėjimo prioritetus bei poreikius.

 

MOKYMO(SI) VEIKLŲ KOMPETENCIJŲ GRUPĖ

 

Kompetencijos

Kompetencijų apibūdinimas

1. Mokymo(si) veiklų kūrimas

1.1. mokymo(si) veiklų studijų dalyke / modulyje konstravimas atsižvelgiant į krypties ir pakopos studijų reikalavimus, studijų programos, institucijos, nacionalinius ir tarptautinius studijų reikalavimus ir tendencijas, aktualių tyrimų rezultatus bei mokslo (meno) ir (ar) technologijų pasiekimus, visuomenės ir darbo rinkos poreikius;

1.2. mokymo(si) veiklų projektavimas remiantis konstruktyvios dermės principais (studijų tikslų ir rezultatų, jų įvertinimo kriterijų ir metodų, studijų turinio ir metodų dermė);

1.3. kokybiškas studijų rezultatus atitinkančios mokymo(si) medžiagos parengimas.

2. Mokymo(si) veiklų įgyvendinimas

2.1. mokymo(si) veiklų, pagrįstų aktyviu studentų įsitraukimu į mokymosi procesą, organizavimas;

2.2. inovatyvių, į studentą orientuotų mokymo(si) metodų kūrimas ir taikymas;

2.3. mokymo(si) veiklų, orientuotų į tyrimų rezultatų pritaikymą studijose, įgyvendinimas;

2.4. mokymo(si) veiklų, atliepiančių skirtingus studentų poreikius, vykdymas.

3. Pasiekimų vertinimas ir grįžtamojo ryšio teikimas

3.1. akademinės etikos principų laikymasis vertinant studentų pasiekimus;

3.2. pasiekimų vertinimo metodų, leidžiančių į(si)vertinti studento studijų rezultatų pasiekimo lygį, parinkimas ir vertinimo kriterijų apibūdinimas;

3.3. nuolatinio grįžtamojo ryšio teikimas viso studijų proceso metu ir konsultavimas, siekiant įgalinti studentus siekti asmeninės pažangos.

4. Mokymo(si) veiklų vertinimas ir tobulinimas

4.1. informacijos apie studijų rezultatų pasiekimus kaupimas, analizė ir vertinimas siekiant tobulinti mokymo(si) veiklas;

4.2. studijų dalyko / modulio atnaujinimas ir kokybės gerinimas remiantis (įsi)vertinimo rezultatais;

4.3. naujausių dalyko ir / ar dalyko didaktikos mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymas ir integravimas į mokymo(si) veiklas;

4.4. kompetencijų tobulinimo metu įgytų naujų žinių, inovacijų ir / ar tarptautinės patirties pritaikymas planuojant mokymo(si) veiklas.

 

TYRIMŲ KOMPETENCIJŲ GRUPĖ

Kompetencijos

Kompetencijų apibūdinimas

1. Tyrimų metodologijų (meninės veiklos lauko) išmanymas

1.1. akademinės tyrimų (meno veiklos) etikos standartų ir sąžiningumo principų išmanymas ir jų laikymasis;

1.2. reikalavimų tyrimų parametrams (temai, problemai, objektui, tikslui, uždaviniams, hipotezei, tyrimo duomenų validumui ir patikimumui) laikymasis;

1.3. tyrimų principų parinkimas ir procesų numatymas konkretaus tyrimo kontekste;

1.4. tyrimų metodų ir jų tarpusavio ryšio įvertinimas, tinkamų metodų ir priemonių pagrindimas;

1.5. tyrimų apribojimų numatymas konkrečių tyrimų sąlygomis;

1.6. atvirųjų duomenų naudojimas;

1.7. piliečių įtrauktis į mokslinius tyrimus.

2. Tyrimų (meno veiklos) planavimas, vykdymas, duomenų (išteklių ir galimybių) analizė, interpretavimas (kūrybiniai sprendimai) ir apibendrinimas (kritinė analizė), duomenų valdymas

2.1. tyrimų eigos detalus planavimas;

2.2. meno veiklos planavimas ir įgyvendinimas;

2.3. tyrimų priemonių sukūrimas / adaptavimas, duomenų rinkimas ir analizė laikantis pasirinktos metodologijos principų;

2.4. tyrimų rezultatų paaiškinimas ir interpretacijos pateikimas susiejant jas su sprendžiamomis tyrimų problemomis ir kitų tyrimų rezultatais;

2.5. meno veiklos rezultatų apibendrinimas ir kūrybinių sprendimų kritinė analizė;

2.6. tyrimų rezultatų pritaikymas kuriant ir testuojant maketą (modelį), prototipą ar naują produktą;

2.7. meno veiklos rezultatų vertinimas planuojant tolesnę kūrybinę veiklą;

2.8. struktūruotų tyrimų išvadų formulavimas remiantis iškeltais tyrimų tikslais ir uždaviniais;

2.9. rekomendacijų tolimesniems tyrimams ir praktikai (duomenimis grįstai praktikai) analizuojamoje srityje numatymas;

2.10. duomenų atvėrimas ir valdymas pagal principus: surandami, prieinami, sąveikūs ir pakartotinai panaudojami.

3. Tyrimų rezultatais grįstų publikacijų rengimas ir recenzavimas

3.1. tikslingas mokslinių žurnalų ir kitų akademinių publikacijų pasirinkimas tyrimų rezultatams publikuoti;

3.2. atliktų tyrimų rezultatų susiejimas su aktualiausiomis tyrimų tendencijomis ir rezultatais;

3.3. tyrimų rezultatų pristatymas pagal publikacijų keliamus reikalavimus;

3.4. mokslinių publikacijų įvertinimas atsižvelgiant į jų atitiktį reikalavimams ir rekomendacijų joms gerinti pateikimas;

3.5. tyrimų rezultatais grįstų publikacijų rengimas, recenzavimas ir sklaida konferencijose ir kt.;

3.6. mokslo taikomosios veiklos rezultatų tarptautiškumas, sklaida ir komercinimas;

3.7. inovacijos: mokslo ir verslo bendradarbiavimo projektų, mokslo projektų rengimas;

3.8. patentavimas; intelektinė nuosavybė;

3.9. publikacijų ir susijusių duomenų atvėrimas.

4. Tyrimų (meno veiklos) rezultatų perdavimas ir viešinimas įvairiomis priemonėmis skirtingoms auditorijoms

4.1. tikslinės auditorijos nustatymas ir įvertinimas;

4.2. įvairių tyrimų rezultatų (meno veiklos) viešinimo būdų ir priemonių parinkimas;

4.3. tyrimų (meno veiklos) rezultatų pristatymas ir taikymas studijų procese;

4.4. tyrimų (meno veiklos) rezultatų perdavimas suinteresuotoms šalims (tikslinei auditorijai);

4.5. viešinti reikalingų išteklių numatymas;

4.6. viešinimo informacijos pateikimas tinkama forma ir turiniu;

4.7. bendravimas ir bendradarbiavimas su veiklos pasauliu (žiniasklaida, verslu, viešojo valdymo sektoriumi, nevyriausybinėmis ir kitomis organizacijomis);

4.8. mokslo rezultatų sklaida ir populiarinimas plačiajai visuomenei.

 

BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ GRUPĖ

Kompetencijos

Kompetencijų apibūdinimas

1. Skaitmeninės kompetencijos

1.1. skaitmeninių išteklių, skirtų mokymo(si) procesui, kūrimas, adaptavimas ir tikslus jų taikymas;

1.2. mokymo(si) procesų organizavimas skaitmeninėje erdvėje;

1.3. skaitmeninių inovacijų, dirbtinio intelekto taikymas mokymo(si) procesuose, skatinant aktyvų studentų įsitraukimą;

1.4. skaitmeninės erdvės įveiklinimas siekiant įvertinti studentų mokymosi pasiekimus;

1.5. skaitmeninių technologijų taikymas suteikiant studentui pagalbą laiku;

1.6. skaitmeninių technologijų įveiklinimas grįžtamajam ryšiui teikti laiku bei pasiektiems mokymosi rezultatams įvertinti;

1.7. skaitmeninių užduočių, priemonių savarankiškam, savivaldžiam mokymuisi ir savikontrolei kūrimas;

1.8. tyrimų duomenų valdymas ir atvirųjų duomenų naudojimas.

2. Lyderystės kompetencijos

2.1. ugdomasis vadovavimas studentams;

2.2. bendradarbiavimo tarp studentų skatinimas, padedant jiems taikyti efektyvius tarpasmeninio bendravimo įgūdžius, komandinio studentų darbo organizavimas, priežiūra ir vertinimas;

2.3. inovatyvių idėjų skatinimas, parinkimas, sukūrimas ir vertinimas;

2.4. visų lygmenų studentų įtraukimas į tyrimų (meno) projektų rengimą, vykdomus tyrimus (meno veiklą), publikacijų rengimą ir tyrimų (meno veiklos) rezultatų viešinimą;

2.5. aktyvus įsitraukimas į studijų ir tyrimų interesų grupes, profesines bendruomenes ir kitus profesinius tinklus taikant tradicines profesinio tobulėjimo priemones ir skaitmenines technologijas;

2.6. bendradarbiavimas tarp dėstytojų ir jų komandų kuriant studijų turinį, jį įgyvendinant ir vertinant studijų rezultatų pasiekimą;

2.7. virtualių ir tradicinių mokymosi bendruomenių kūrimas ir dalyvavimas jose.

3. Tarpkultūrinė kompetencija

3.1. atvirumas ir tolerancija skirtingų kultūrų ir asmens kultūrinių ypatumų atžvilgiu;

3.2. įvairių kultūrų tradicijų, įvykių ir dokumentų tinkamas ir etiškas interpretavimas studijų ir tyrimų veiklose;

3.3. sklandus bendravimas profesiniame ir neformaliame kontekste inicijuojant, palaikant ir apibendrinant diskusijas;

3.4. gebėjimas bendrauti bent viena užsienio kalba ne žemesniu nei B2 lygiu pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis;

3.5. užsienio kalbos, kuria dėstomas studijų dalykas, mokėjimas ne žemesniu nei C1 lygiu pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.

 

IV SKYRIUS

GAIRIŲ ĮGYVENDINIMAS

 

11. Įgyvendindamos Gairėse išdėstytas nuostatas, aukštosios mokyklos:

11.1. įtraukia dėstytojų kompetencijų tobulinimą į aukštosios mokyklos strateginius ir veiklos planus;

11.2. remia dėstytojų kompetencijų tobulinimą sukurdamos aukštosios mokyklos kompetencijų tobulinimo sistemą bei suteikdamos pakankamus išteklius ir infrastruktūrą sistemingam ir tęstiniam kompetencijų tobulinimo veiklų organizavimui ir vykdymui užtikrinti;

11.3. skatina, įvertina ir palaiko mokymo(si) tyrimų plėtotę įvairiose studijų kryptyse;

11.4. atlieka dėstytojų kompetencijų tobulinimo poreikio analizę remdamosi individualiu darbo apimčių paskirstymu tarp pedagoginės ir mokslinės veiklos, studentų grįžtamojo ryšio duomenimis, dėstytojų asmeniniais metiniais veiklos planais bei kita aktualia informacija;

11.5. numato dėstytojų kompetencijų tobulinimo tikslus;

11.6. sudaro institucinį dėstytojų kompetencijų tobulinimo planą;

11.7. atlieka dėstytojų kompetencijų tobulinimo stebėseną ir vertinimą;

11.8. teikia konsultacijas dėstytojų kompetencijų tobulinimo klausimais;

11.9. stebi kompetencijų tobulinimo poveikį instituciniams tikslams;

11.10. inicijuoja dėstytojų kompetencijų tobulinimo tinklų aukštojoje mokykloje ir už jos ribų kūrimą.

12. Įgyvendindami Gairėse išdėstytas nuostatas, dėstytojai:

12.1. įsivertina asmeninį kompetencijų tobulinimo poreikį;

12.2. kryptingai sudaro savo kompetencijų tobulinimo planą;

12.3. dalyvauja suplanuotose kompetencijų tobulinimo veiklose;

12.4. įsivertina individualius kompetencijų tobulinimo rezultatus;

12.5. teikia aukštajai mokyklai pasiūlymus kompetencijos tobulinimo klausimais.

13. Aukštųjų mokyklų vykdomų studijų išorinio vertinimo ir aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo metu vertinamos sąlygos dėstytojų kompetencijoms tobulinti. Šis vertinimas turi įtakos aukštosios mokyklos vykdomų studijų krypties ir ketinamos vykdyti studijų programos dėstytojų vertinamosios srities bendram vertinimo rezultatui. Vertinant aukštąsias mokyklas ir jų studijų krypčių studijas, vienas iš studijų krypties vertinimo rodiklių yra dėstytojų kvalifikacija ir kompetencija.

14. Informacija apie Gairių įgyvendinimą skelbiama aukštųjų mokyklų interneto svetainėse.

 

V SKYRIUS

FINANSAVIMO SKYRIMAS DĖSTYTOJŲ KOMPETENCIJOMS TOBULINTI

 

15. Atsižvelgiant į valstybės finansines, galimybes dėstytojų kompetencijų tobulinimas gali būti finansuojamas iš šiam tikslui valstybinėms aukštosioms mokykloms skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.

16. Valstybės biudžeto asignavimai dėstytojų kompetencijoms tobulinti, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, paskirstomi valstybinėms aukštosioms mokykloms proporcingai jų dėstytojų etatų skaičiui, fiksuotam spalio 1 dienai Švietimo ir valdymo informacinėje sistemoje.

17. Valstybinių ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų dėstytojai gali gauti valstybės paramą studijoms, dėstymo ir mokymo vizitams, mokslinėms stažuotėms, taip pat paramą dalyvauti mokslinėse konferencijose užsienyje, dėstyti užsienio valstybių mokslo ir studijų institucijose. Šią paramą administruoja Švietimo mainų paramos fondas (toliau – ŠMPF) ir Lietuvos mokslo taryba (toliau – LMT) savo nustatyta tvarka. Taip pat valstybės parama, administruojama ŠMPF, LMT, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir kitų valstybės institucijų, gali būti skiriama dėstytojams, vykstantiems studijų, dėstymo ir mokymo tikslais bei į mokslines stažuotes užsienyje, teisės aktų, reglamentuojančių paramą dėstytojams, vykstantiems į užsienį, nustatyta tvarka arba pagal tarptautines programas ir sutartis.

 

_______________________