Administracinė byla Nr. eA-178-525/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07590-2023-1
Procesinio sprendimo kategorija 8.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo mažosios bendrijos „Ekspresas rk“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Ekspresas rk“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Ekspresas rk“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2023 m. birželio 14 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje Nr. NUĮPBJ 30573 (toliau – ir Nutarimas) ir administracinę teiseną nutraukti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius 2023 m. gegužės 22 d. surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą Nr. UĮPPJ553-0022 (toliau – ir Protokolas), kuriame nustatė, jog pareiškėjas pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas, o būtent: 1) 2022 m. spalio 24 d. esant sudarytai darbo sutarčiai, pagal kurią Rusijos Federacijos pilietis V. I. (toliau – ir Užsienietis) Bendrovėje turėjo pradėti dirbti nuo 2023 m. sausio 9 d., Bendrovė nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. sausio 4 d. leido Užsieniečiui dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi Bendrovės naudai ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) teritorinei įstaigai apie Užsieniečio įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, tokiu būdu Bendrovė savo veiksmais (neveikimu) pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pažeidimą; 2) Bendrovė, būdama darbdaviu, mažiausiai prieš vieną darbo dieną nepateikdama pranešimo apie Lietuvoje dirbančius Rusijos Federacijos piliečius S. Z., įdarbintą nuo 2023 m. vasario 15 d. (pranešimas pateiktas 2023 m. vasario 15 d.), ir S. M., įdarbintą nuo 2023 m. sausio 10 d. (pranešimas pateiktas 2023 m. sausio 13 d.), pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 62 straipsnio 8 dalies, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ patvirtinto Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 7 punkto, DK 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Už nustatytus Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 57 straipsnio 2 dalies dispozicijose numatytus teisės pažeidimus pareiškėjui skirta nuobauda – 1 882 Eur dydžio bauda.
3. Pareiškėjas nesutiko su nustatytais teisės aktų pažeidimais, teigdamas, kad Bendrovė su Užsieniečiu nuo 2022 m. lapkričio 3 d. buvo sudariusi nuomos sutartį dėl transporto priemonės Renault Magnum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonė, vilkikas), nuomos. Užsienietis nuo 2022 m. lapkričio 3 d. transporto priemonę naudojo asmeniniais tikslais, nes turėjo Europos Sąjungos Šengeno vizą ir galėjo laisvai judėti, t. y. Užsienietis iki 2023 m. sausio 9 d., kai pradėjo dirbti Bendrovėje pagal 2022 m. spalio 24 d. sudarytą darbo sutartį, nevykdė jokių darbinių funkcijų Bendrovės naudai. Pareiškėjo vertinimu, Bendrovės direktoriaus duoti paaiškinimai dėl transporto priemonės naudojimo Užsieniečio asmeniniais tikslais atsakovo nepagrįstai įvertinti kritiškai, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles administracinio nusižengimo byloje.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Inspekcija pažeidimą tyrė ir nelegalaus darbo faktą konstatavo, vadovaudamasi CMR važtaraščiais, kuriuose kaip vežėja nurodyta Bendrovė, Vilniaus teritorinės muitinės pateiktais eksporto deklaracijų duomenimis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktais duomenimis apie transporto priemonės Lietuvos Respublikos sienos kirtimo datas ir būtent šių duomenų pagrindu sprendė, kad Užsienietis nelegaliai vykdė darbines funkcijas Bendrovės naudai. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Inspekcija, tirdama administracinio nusižengimo bylą ir priimdama Nutarimą, netyrė ir nenustatė aplinkybių, ar Užsienietis buvo pavaldus Bendrovei ir ar šios įmonės naudai atlygintinai atliko kokias nors darbo funkcijas. Pasak pareiškėjo, nagrinėjamu atveju nei viena iš nelegalaus darbo faktui konstatuoti būtinų aplinkybių (pavaldumas, darbinių funkcijų atlikimas ir jų atlygintinumas) byloje nėra nustatyta. Nenustačius būtinų aplinkybių, Inspekcija nepagrįstai konstatavo nelegalaus darbo faktą ir patraukė Bendrovę administracinėn atsakomybėn.
5. Pareiškėjas nurodė, kad byloje pateikta transporto priemonės nuomos sutartis patvirtina, jog Bendrovė vilkiką Užsieniečiui buvo perdavusi ne kaip darbuotojui vykdyti darbines funkcijas, o kaip fiziniam asmeniui, kuris nuomos sutarties pagrindu transporto priemone galėjo disponuoti ir ją naudotis savo nuožiūra. Užsienietis nuo 2021 m. balandžio 1 d. buvo sudaręs darbo sutartį su Rusijos Federacijoje registruota įmone OOO „BCS“, kurioje dirbdamas Užsienietis ir vykdė vežimus su iš Bendrovės išsinuomotu vilkiku. Nors byloje esančiuose CMR važtaraščiuose ir eksporto užbaigimo procedūrose kaip vežėjas yra nurodyta Bendrovė, tačiau ši informacija neatitinka tikrovės, nes visus pervežimus vykdė OOO „BCS“, kuriai užsakovas atliko mokėjimus. Pareiškėjas nežino, dėl kokių priežasčių ant CMR važtaraščių buvo naudojamas spaudas su Bendrovės rekvizitais ir kodėl būtent Bendrovė buvo nurodyta kaip vežėja. Pareiškėjas pabrėžė, kad Užsienietis iš Bendrovės buvo išnuomojęs tik vilkiką, tačiau ne puspriekabę, be kurios krovinių pervežti yra neįmanoma. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad CMR važtaraščiuose nurodomas tas pats išnuomoto vilkiko valstybinis numeris ((duomenys neskelbtini)), tačiau skirtingi Rusijos Federacijoje registruotų puspriekabių valstybiniai numeriai, kas patvirtina, jog kroviniai buvo pervežami ne Bendrovės, o Rusijos Federacijoje registruotos įmonės OOO „BCS“. Pareiškėjo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymą, kurie patvirtinta, jog Užsienietis vykdė darbines funkcijas būtent Bendrovės naudai, todėl negalima teigti, kad buvo padarytas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimas dėl nelegalaus darbo.
6. Pareiškėjas neneigė, kad padarė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimą, tačiau, pareiškėjo teigimu, šis pažeidimas buvo padaryti ne tyčia, o dėl Bendrovei buhalterines paslaugas teikiančios buhalterės aplaidumo, nes buhalterei buvo pateikti duomenys apie įdarbinamus darbuotojus ir duotas nurodymas įstatymo nustatytais terminais apie tai pranešti Sodrai, tačiau buhalterė netinkamai vykdė savo pareigas ir duomenų dėl S. Z. (S. Z.) ir S. M. (S. M.) įdarbinimo nustatytais terminais nepateikė. Pareiškėjo vertinimu, padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, nesukėlęs jokių realių neigiamų pasekmių, todėl pareiškėjas prašė dėl šio pažeidimo nutraukti administracinę teiseną arba atleisti jį nuo administracinės atsakomybės.
8. Atsakovas dėl Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto pažeidimo padarymo nurodė, kad Europos Sąjungos tarnyba 2022 m. balandžio 8 d. reglamentu (ES) 2022/576 įvedė Rusijos Federacijai tarptautines ekonomines sankcijas, todėl visoms Rusijoje įsisteigusioms kelių transporto įmonėms draudžiama transportuoti prekes keliais Europos Sąjungos teritorijoje, be kita ko, ir vykti tranzitu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skunde minima Rusijos Federacijoje registruota įmonė OOO „BCS“, kuriai, pareiškėjo teigimu, dirbo Užsienietis, negalėjo realiai vykdyti tarptautinių pervežimų Lietuvos Respublikoje dėl įvestų tarptautinių sankcijų, kas patvirtina, jog kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną krovinio vežėju buvo Bendrovė, kurios duomenis turėjo tiek prekių siuntėjai, tiek muitinės tarpininkai, kurie pildė eksporto dokumentus, reikiamus muitinės procedūroms atlikti, o transporto priemonei kertant valstybės sieną – muitinės pareigūnai tikrino šių dokumentų teisėtumą ir leido vilkikui su kroviniu kirsti Lietuvos Respublikos sieną.
9. Atsakovas pažymėjo, kad buvo kreiptasi į Lietuvos transporto saugos administraciją dėl duomenų gavimo, ar Bendrovei ir Užsieniečiui Lietuvos Respublikoje buvo išduota Bendrijos licencija vežti krovinius; ar nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki šiol Bendrovė ir Užsienietis kreipėsi dėl kelionės leidimų išdavimų atliktiems vežimams. Lietuvos transporto saugos administracija pateikė atsakymą, kad Bendrovei išduota Bendrijos licencija Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti nuo 2022 m. balandžio 22 d. iki 2032 m. balandžio 22 d. Bendrovės vairuotojui – Užsieniečiui – išduoti du vairuotojo liudijimai: vairuotojo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojo nuo 2022 m. rugsėjo 18 d. iki 2022 m. spalio 20 d. (galiojimas panaikintas, gavus duomenis iš Sodros, kad vairuotojas nebedirba įmonėje); 2023 m. sausio 13 d parengtas naujas vairuotojo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); vilkikas nuo 2022 m. rugsėjo 22 d. buvo susietas su Bendrovės licencijos kopija Nr. (duomenys neskelbtini). Užsienietis nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki šiol nesikreipė dėl kelionės leidimų išdavimo, o Bendrijos licencija vežti krovinius jam nėra išduota. Licencijos turėjimas yra pagrindas Lietuvos transporto saugos administracijai išduoti Lietuvos Respublikos vežėjui kelionės leidimus, kurie pagal tarpvalstybinius susitarimus suteikia teisę transporto priemonei įvažiuoti į kitos valstybės teritoriją, ir (arba) vežti krovinį tranzitu per tos šalies teritoriją, ir (arba) vežti krovinį į (iš) trečiąsias (-iųjų) šalis (-ių). Tai įrodo ir aplinkybė, kad gautuose tarptautinių krovinių gabenimo važtaraščiuose CMR nurodytas vežėjas yra Bendrovė.
10. Atsakovas teigė, kad, vadovaujantis Lietuvos transporto saugos administracijos pateiktais duomenis, Užsieniečiui 2023 m. rugsėjo 22 d. buvo išduotas vairuotojo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu jis galėjo vairuoti Lietuvos Respublikoje registruotą Bendrovės krovininę transporto priemonę, tačiau šio liudijimo galiojimas buvo panaikintas, gavus duomenis iš Sodros, kad Užsienietis nebedirba Bendrovėje, o 2023 m. sausio 13 d. jam buvo išduotas naujas vairuotojo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Tam, kad Užsienietis galėtų vairuoti Bendrovei priklausančią transporto priemonę ir vykdyti krovinių pervežimo užsakymus, buvo pildomi dokumentai, kurių pagrindu, naudojant Bendrovės išduotos Bendrijos licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją Nr. (duomenys neskelbtini), buvo vykdomi tyrimo metu nustatyti tarptautiniai krovinių pervežimai. Netgi ir tuo atveju, jeigu už Lietuvos Respublikos ribų krovinius vežtų kiti nei Bendrovės vežėjai, tai niekaip nepaneigtų aplinkybės, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje šiuos krovinius vežė būtent Bendrovė, o tai reiškia, kad Užsienietis dirbo būtent Bendrovės naudai.
11. Atsakovas dėl Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatyto pažeidimo padarymo nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog pranešimo apie įdarbintus užsieniečius nepateikimas nustatytu terminu yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pažeidimas buvo padarytas. Pareiškėjui skirta finansinė sankcija nėra administracinė nuobauda, tai represinio pobūdžio priemonė, taikoma už teisės pažeidimus ir sukelianti neigiamus turtinius padarinius. Skiriant pareiškėjui piniginę baudą (finansinę sankciją) buvo įvertinta, kad pažeidimo padarymas buvo susijęs su netinkamu Bendrovės darbo organizavimu. Atsakovo vertinimu, administracinį nusižengimą padariusio asmens dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtų veiksmų rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjo MB „Ekspresas rk“ skundą.
13. Teismas nurodė, kad atsakovo Nutarimu pareiškėjui paskirta 1 882 Eur bauda už pažeidimus, nustatytus Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte (už tai, kad esant 2022 m. spalio 24 d. sudarytai darbo sutarčiai, pagal kurią Užsienietis turėjo pradėti dirbti Bendrovėje nuo 2023 m. sausio 9 d., Bendrovė leido Užsieniečiui nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. sausio 4 d. dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi Bendrovės naudai, nepranešus apie įdarbinimą Sodrai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios) ir 57 straipsnio 2 dalyje (už tai, kad Bendrovė, būdama darbdaviu, mažiausiai prieš vieną darbo dieną nepateikė pranešimo apie Lietuvoje dirbančius Rusijos Federacijos piliečius: S. Z. (S. Z.), įdarbintą nuo 2023 m. vasario 15 d., ir S. M. (S. M.), įdarbintą nuo 2023 m. sausio 10 d.).
14. Teismas, vertindamas atsakovo nustatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimą, nustatė, kad 2022 m. spalio 24 d. buvo sudaryta darbo sutartis tarp Bendrovės ir Užsieniečio. Darbo sutartyje nurodyta, kad Užsienietis pradeda dirbti 2023 m. sausio 9 d. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad Užsienietis nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. sausio 4 d. Bendrovei priklausančiu vilkiku gabeno krovinius ir keturiolika kartų kirto Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, t. y. Užsienietis dirbo vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose Bendrovės naudai, nepranešus Sodros teritoriniam skyriui apie jo įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Sodros informacinėje sistemos duomenimis, Užsienietis buvo įdarbintas Bendrovėje nuo 2023 m. sausio 9 d., todėl jo darbas pareiškėjo naudai nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. sausio 4 d. buvo nelegalus.
15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, būdama Bendrijos licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) turėtoju ir valdydamas ginčo transporto priemonę, kuriai išduota šios licencijos kopija Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 4 dalimi, neturėjo teisės perleisti kitiems asmenims suteiktą teisę vykdyti licencijuojamą veiklą. Inspekcijos patikrinimo metu surinkta informacija ir gauti dokumentai, Muitinės departamento ir Lietuvos transporto saugos administracijos pateikti duomenys įrodė, kad faktinis licencijuojamos veiklos vykdytojas – vežėjas yra pareiškėjas, todėl pareiškėjo atstovo teiginius, kad Bendrovės vardu buvo pasinaudota, teismas vertino kaip nepagrįstus.
16. Teismas sprendė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad Užsienietis buvo įdarbintas Bendrovėje, nesilaikant imperatyvių Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų sąlygų. Pareiškėjas, įdarbindamas Užsienietį, pažeidė DK 32 straipsnio 1 dalyje, 42 straipsnio 2 dalyje, 43 straipsnio 1 dalyje numatytus imperatyvius reikalavimus, todėl jo (Užsieniečio) darbas Bendrovėje laikomas nelegaliu, o pareiškėjo veiksmai atitinka Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtą nelegalaus darbo sąvoką.
17. Teismas, vertindamas atsakovo nustatytą Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimą, nustatė, kad Rusijos pilietis S. Z. buvo įdarbintas nuo 2023 m. vasario 15 d., tačiau pranešimas apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateiktas 2023 m. vasario 15 d., Rusijos pilietis S. M. buvo įdarbintas nuo 2023 m. sausio 10 d., tačiau pranešimas apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateiktas 2023 m. sausio 13 d., t. y. pažeidžiant UTPĮ 68 straipsnio 2 dalies, Tvarkos aprašo 7 punkto, DK 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies pažeidimas buvo pagrįstai konstatuotas.
18. Teismas sprendė, kad atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą Nutarimą, nepažeidė pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, Nutarime nurodytos pareiškėjo padarytos veikos kvalifikuotos tinkamai ir yra įrodytos, todėl nėra pagrindo Nutarimą panaikinti.
III.
19. Pareiškėjas MB „Ekspresas rk“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą.
20. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nes teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Bendrovės direktoriaus paaiškinimus ir pateiktus duomenis, kad Užsienietis Bendrovei priklausančią transporto priemonę naudo asmeniniais tikslais, kadangi turėjo Europos Sąjungos šengeno vizą ir galėjo laisvai judėti. Pareiškėjas pažymi, kad tiek Inspekcija, tiek teismas nelegalaus darbo faktą konstatavo, remdamiesi CMR važtaraščiais, kuriuose kaip vežėja nurodyta Bendrovė, Vilniaus teritorinės muitinės pateiktais eksporto deklaracijų duomenimis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktais duomenimis apie ginčo transporto priemonės Lietuvos Respublikos sienos kirtimo datas ir būtent šių duomenų pagrindu sprendė, kad Užsienietis nelegaliai vykdė Bendrovės darbines funkcijas. Pareiškėjas akcentuoja, kad nei Inspekcija, nei teismas netyrė ir nesigilino į esmines šios bylos aplinkybes, ar Užsienietis buvo pavaldus Bendrovei, ar kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną su Bendrovės vardu registruotu vilkiku ir perveždamas krovinius jis vykdė Bendrovės nurodymus, ar Bendrovė su Užsieniečiu kokiu nors būdu turėjo atsiskaityti ir ar atsiskaitė už pervežimus. Pareiškėjo teigimu, vien aplinkybė, kad Užsienietis, vairuodamas Bendrovės vardu registruotą vilkiką, pervežinėjo krovinius, savaime nereiškia ir neįrodo, kad Užsienietis buvo pavaldus Bendrovei ir už jo atliekamą darbą Bendrovė turėjo su juo atsiskaityti ar atsiskaitė. Šiuo atveju byloje nėra nustatyti ir įrodyti nelegalaus darbo požymiai – pavaldumas ir atlygintinas darbo funkcijų atlikimas darbdavio naudai. Taigi nenustačius būtinų aplinkybių, Inspekcija ir teismas nepagrįstai konstatavo nelegalaus darbo faktą ir už jį nepagrįstai pareiškėją patraukė administracinėn atsakomybėn.
21. Pareiškėjas pažymi, kad jis skunde teismui buvo nurodęs ir pateikęs įrodymus, jog tarp Bendrovės ir Užsieniečio buvo sudaryta transporto priemonės nuomos sutartis, pagal kurią Bendrovė vilkiką Užsieniečiui buvo perdavusi ne kaip darbuotojui darbinėms funkcijoms vykdyti, o kaip fiziniam asmeniui, kuris ginčo transporto priemone galėjo disponuoti ir ją naudoti savo nuožiūra. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Užsienietis veikė savo tuometinio darbdavio OOO „BCS“ naudai, OOO „BCS“ už atliktus pervežimus klientui OOO „MSK-Oil“ išrašė sąskaitas, o OOO „MSK-Oil“ šias sąskaitas apmokėjo, todėl yra akivaizdu, kad Užsienietis nelegaliai Bendrovėje nedirbo. Pareiškėjas nežino, dėl kokių priežasčių ant CMR važtaraščių buvo naudojamas spaudas su Bendrovės rekvizitais ir kodėl būtent Bendrovė buvo nurodyta kaip vežėjas; pareiškėjas mano, kad Bendrovės spaudas buvo savavališkai panaudotas Užsieniečio dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių. Taip pat pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis Užsieniečiui buvo išnuomojęs tik vilkiką, tačiau ne puspriekabę, o iš CMR važtaraščių matyti, kad krovinių vežimo metu buvo naudojamos skirtingos Rusijos Federacijoje registruotos puspriekabės, kas patvirtina, jog kroviniai buvo pervežami ne Bendrovės, o Rusijos Federacijoje registruotos įmonės OOO „BCS“ vardu.
22. Pareiškėjo teigimu, Inspekcija, atlikdama tyrimą, išsamiai neištyrė visų aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų ir visus neaiškumus byloje aiškino ne administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, o, priešingai, neaiškumai ir abejonės buvo aiškinami kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę pagrindžiančios aplinkybės.
23. Pareiškėjas neneigia ir pripažįsta, kad padarė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatytą pažeidimą, tačiau šis pažeidimai buvo padaryti ne tyčia, o dėl Bendrovei buhalterines paslaugas teikiančios buhalterės aplaidumo. Pareiškėjas pažymi, kad šis pažeidimas yra formalus, trukęs labai trumpą laiko tarpą ir niekam jokių neigiamų pasekmių nesukėlęs. Patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalį Bendrovei ir jos darbuotojams (trečiųjų šalių piliečiams) sukeltų neproporcingas neigiamas teisines pasekmes, nes būtų panaikinti darbuotojų leidimai dirbti ir jie prastų darbą, o Bendrovė iš esmės prarastų visus darbuotojus ir taip būtų paralyžiuota Bendrovės veikla.
24. Pareiškėjas prašo skundžiamą Nutarimą panaikinti ir padarytą pažeidimą pripažinti mažareikšmiu ir ne tokiu pavojingu, kad dėl jo kiltų administracinė atsakomybė, o administracinę teiseną pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalį nutraukti.
26. Atsakovas nurodo, kad, priešingai nei teigė pareiškėjas, tyrimo metu buvo įvertinti Bendrovės direktoriaus pateikti duomenys dėl vilkiko nuomos, kurie Inspekcijai sukėlė įtarimų dėl nuomos sutarties tikrumo, nes nuomos sutartyje buvo įrašyta rinkos kainos neatitinkanti nuomos kaina, t. y. nuomos sutartyje nurodoma, kad vilkikas išnuomojamas už 100 Eur mėnesinį mokestį, kai vyraujanti rinkos kaina yra 50–100 Eur už vilkiko nuomą parai.
27. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai, jog Užsienietis su vilkiku vykdė darbines funkcijas savo tuometinio darbdavio OOO „BCS“ naudai, neatitinka tikrovės, nes Europos Sąjungos tarnybos 2022 m. balandžio 8 d. reglamentu (ES) 2022/576 Rusijos Federacijai buvo įvestos tarptautinės ekonominės sankcijos, t. y. nei Rusijos įmonė OOO „BCS“, nei pats Užsienietis negalėjo realiai vykdyti tarptautinių pervežimų Lietuvos Respublikoje dėl įvestų tarptautinių sankcijų. Taip pat iš Lietuvos transporto saugos administracijos pateiktų duomenų matyti, kad Užsienietis nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki šiol nesikreipė dėl kelionės leidimų išdavimo ir Bendrijos licencija vežti krovinius jam nebuvo išduota. Atsakovo teigimu, net ir tuo atveju, jeigu už Lietuvos Respublikos ribų krovinius vežtų kiti nei Bendrovės vežėjai (OOO „BCS“, OOO „MSK-Oil“), tai niekaip nepaneigtų aplinkybės, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje šiuos krovinius vežė būtent Bendrovė, o tai reiškia, kad Užsienietis dirbo būtent Bendrovės naudai ir buvo jai pavaldus.
28. Atsakovo vertinimu, nėra pagrindo neskirti pareiškėjui ekonominės sankcijos už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Nutarime buvo motyvuota, kodėl pareiškėjui skirta atitinkamo dydžio bauda, o būtent, kad finansinė sankcija nėra administracinė nuobauda, tai represinio pobūdžio priemonė, taikoma už teisės pažeidimus ir sukelianti neigiamus turtinius padarinius. Skiriant pareiškėjui piniginę baudą (finansinę sankciją), buvo įvertinta, kad pažeidimo padarymas buvo susijęs su netinkamu Bendrovės darbo organizavimu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Inspekcijos 2023 m. birželio 14 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje Nr. NUĮPBJ 30573, kuriuo pareiškėjui MB „Ekspresas rk“ už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 57 straipsnio 2 dalies pažeidimus paskirta 1 882 Eur dydžio bauda, pagrįstumo ir teisėtumo.
30. Byloje nustatyta, kad VDI Vilniaus teritorinio skyriaus inspektoriai, gavę Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus informaciją dėl galbūt padarytų darbo teisės pažeidimų, atliko patikrinimą ir surašė Protokolą, kuriame konstatavo, kad MB „Ekspresas rk“ pažeidė DK ir Užimtumo įstatymo nuostatas, o būtent : 1) 2022 m. spalio 24 d. esant sudarytai darbo sutarčiai, pagal kurią Užsienietis Bendrovėje turėjo pradėti dirbti nuo 2023 m. sausio 9 d., Bendrovė nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. sausio 4 d. leido Užsieniečiui dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi Bendrovės naudai ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Sodros teritorinei įstaigai apie Užsieniečio įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, tokiu būdu Bendrovė savo veiksmais (neveikimu) pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pažeidimą; 2) Bendrovė, būdama darbdaviu, mažiausiai prieš vieną darbo dieną nepateikdama pranešimo apie Lietuvoje dirbančius Rusijos Federacijos piliečius S. Z. (S. Z.), įdarbintą nuo 2023 m. vasario 15 d., ir S. M. (S. M.), įdarbintą nuo 2023 m. sausio 10 d., pažeidė UTPĮ 62 straipsnio 8 dalies, Tvarkos aprašo 7 punkto, DK 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatytą pažeidimą.
31. Inspekcija, atsižvelgdama į Protokole nustatytas aplinkybes, priėmė ginčijamą Nutarimą, kuriuo pareiškėjui už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto pažeidimo padarymą paskyrė 1 882 Eur baudą; už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatyto pažeidimo padarymą – 300 Eur baudą. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, Inspekcija pareiškėjui paskyrė galutinę nuobaudą – 1 882 Eur baudą.
32. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatavęs, kad pareiškėjas pagrįstai nubaustas už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 57 straipsnio 2 dalyje nustatytų pažeidimų padarymą, pareiškėjo skundą atmetė.
33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nėra įrodyti nelegalaus darbo požymiai – pavaldumas ir atlygintinas darbo funkcijų atlikimas darbdavio naudai, todėl atsakovo Nutarimu Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimas nepagrįstai konstatuotas. Pareiškėjas neginčija, kad padarė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatytą pažeidimą, tačiau mano, jog šis pažeidimas yra mažareikšmis ir formalus, trukęs trumpą laiko tarpą ir niekam jokių neigiamų pasekmių nesukėlęs, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjui kilsiančios neigiamos teisinės pasekmės turės didelę įtaką tolimesnei Bendrovės veiklai.
34. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Sodros teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (1 p.); dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos (2 p.).
35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje dėl nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėties, pažymima, kad turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).
36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad faktą dėl darbo teisinių santykių tarp šalių buvimo atskleidžia tokie nustatyti objektyvieji požymiai: tarp šalių yra susitarimas; jo pagrindu vykdoma tam tikra rūšiniais požymiais apibrėžta darbo funkcija (dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos); viena iš šalių dirba paklusdama kitos šalies nustatytai darbo tvarkai; dirbama atlygintinai. Klausimą, ar kontrahentų santykiai faktiškai atitinka darbo santykių požymius, reikia spręsti remiantis visais objektyviaisiais DK nustatytais darbo santykius apibūdinančiais kriterijais, išnagrinėjant ir įvertinant visas aplinkybes, šalių susitarime nustatytas teises ir prisiimtus įsipareigojimus, išsiaiškinant, dėl ko šalys iš tikrųjų buvo susitarusios ir kaip vykdė susitarimą, o ne vien tik atsižvelgti į sutarties pavadinimą ar remtis tuo, kaip viena ar kita šalis subjektyviai vertina tarpusavio santykius. Būtina atsižvelgti į aplinkybių, su kuriomis siejami darbo teisinių santykių požymiai, visetą ir iš jų visumos spręsti, ar konkrečios veiklos vykdymo (konkretaus darbo atlikimo) sąlygos suteikia pagrindą konstatuoti realų darbo sutarties požymių egzistavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio
4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2013).
37. Teismų praktikoje pažymima, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą darbo apmokėjimą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020).
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog nagrinėjamoje byloje aptariama situacija būtų kvalifikuojama kaip nelegalus darbas, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies
1–2 punktais, būtina nustatyti, jog Užsienietis buvo pavaldus Bendrovei ir būtent jos naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas, tačiau darbo sutarties raštu darbdavys (nagrinėjamu atveju –Bendrovė) nesudarė arba Sodros teritorinei įstaigai reikiamu metu nepranešė apie Užsieniečio priėmimą į darbą. Kitaip tariant, svarbu nustatyti, kad Užsienietis pradėjo realiai dirbti, kad Bendrovės ir nelegaliai dirbusio Užsieniečio santykiai turi darbo sutarties požymių ir kad nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-489/2023; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. N575-805/2012).
39. Darbo sutarties sąvoka yra apibrėžta DK 32 straipsnio 1 dalyje, tai – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. To paties straipsnio
2 dalyje įtvirtinta, kad pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai.
40. DK 33 straipsnyje yra aptartas darbo sutarties turinys. Būtinosios darbo sutarties sąlygos – sąlygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė), dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta. Būtinosios darbo sąlygos aptartos ir DK 34 straipsnyje, pagal kurį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės (1 d.), o darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas (2 d.).
41. Darbo sutarties požymiai per sutarties šalių įsipareigojimus išsamiai atskleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., 2023 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje
Nr. e3K-3-109-684/2023). Pirmasis darbo sutarties požymis – vienos iš sutarties šalių (darbuotojo) įsipareigojimas kitai sutarties šaliai (darbdaviui) atlikti darbo funkciją. Darbo sutarties dalykas – rūšiniais, o ne individualiais požymiais apibrėžtas darbas. Susitarimas dėl darbo funkcijos atlikimo reiškia, kad dirbantysis pagal darbo sutartį įsipareigoja atlikti ne konkrečius darbus, susitariama ne dėl konkretaus darbo rezultato pasiekimo, bet dėl tam tikrais rūšiniais požymiais apibrėžtos darbo funkcijos vykdymo.
42. Antrasis darbo sutarties požymis – darbdavio įsipareigojimas mokėti darbuotojui už darbo funkcijos atlikimą darbo užmokestį. Civilinės teisės reguliuojamų sutarčių pagrindu susiklostančių santykių atveju sutarties vykdytojas taip pat gauna tam tikrą atlygį (atlyginimą), todėl yra reikšmingas mokamo atlygio (atlygintinumo) pobūdis, t. y. ar mokama periodiškai (sistemiškai), ar už konkretų atliktą darbą. Darbo teisiniams santykiams paprastai būdinga tai, kad darbo užmokestis mokamas periodiškai, ir tas mokėjimas yra tęstinio pobūdžio, todėl dažniausiai darbo užmokesčio mokėjimas yra susijęs su tam tikru laiko tarpu (pvz., kas mėnesį, kas savaitę ar pan.).
43. Trečiasis darbo sutarties požymis yra darbuotojo pavaldumas darbdaviui atliekant darbo funkciją. Šis požymis leidžia atskirti darbo santykį nuo kitų panašių, visų pirma, civilinių sutarčių pagrindu susiklostančių santykių, kuriuose įsipareigojama atlikti darbą mainais į atlyginimą, tačiau tai daroma savarankiškai, be kitos šalies teisės vienvaldiškai reguliuoti darbo atlikimo procesą. Darbo santykiams būdingas pavaldumas reiškia, jog darbo funkcijų atlikimas yra neatskiriamas nuo darbdavio kontrolės ir teisėtų jo nurodymų vykdymo – šiuo atveju nepakanka vien tam tikro tarp šalių susiklosčiusio pavaldumo, nulemto vykdomos veiklos specifikos, ar nustatyto atsiskaitymo už veiklos rezultatus, nes atsiskaitymas už atliktą darbą nėra būdingas išskirtinai darbo santykiams, jis nėra neįprastas ir civilinėmis sutartimis reguliuojamų santykių susiklostymo atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023).
44. Iš esmės panašiai darbo teisiniai santykiai apibrėžiami ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-949-415/2019; 2022 m. spalio 19 d. sprendimą administracinėje byloje
Nr. eA-1010-602/2022; 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1383-1047/2024; kt.).
45. Byloje nustatyta, kad Užsienietis su Bendrove 2022 m. spalio 24 d. sudarė darbo sutartį dėl tolimųjų reisų vairuotojo-ekspeditoriaus pareigų; Užsienietis darbą Bendrovėje turėjo pradėti nuo 2023 m. sausio 9 d.; Užsienietis nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. sausio 4 d. vežė krovinius maršrutu Lietuva–Kaliningrado sritis, darbines funkcijas vykdydamas su Bendrovei priklausančiu vilkiku (Renault Magnum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)); krovinių vežimo CMR važtaraščiuose kaip vežėja buvo nurodyta Bendrovė.
46. Pareiškėjas tiek Inspekcijos atlikto tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad vilkiką 2022 m. lapkričio 3 d. transporto priemonės nuomos sutarties pagrindu jis buvo išnuomojęs Užsieniečiui ir šis transporto priemonę naudojo savo nuožiūra; Užsienietis krovinių pervežimus su iš Bendrovės išsinuomotu vilkiku vykdė tuometinio darbdavio Rusijos Federacijoje registruotos įmonės OOO „BCS“ pavedimu ir naudai; Užsienietis savavališkai pasinaudojo spaudu su Bendrovės rekvizitais, dėl to CMR važtaraščiuose kaip vežėja buvo nurodyta Bendrovė.
47. Teisėjų kolegija, vertindama nurodytus pareiškėjo argumentus, pažymi, kad Europos Sąjungos tarnyba 2022 m. balandžio 8 d. reglamentu (ES) 2022/576 Rusijos Federacijai įvedė tarptautines ekonomines sankcijas, draudžiančias visoms Rusijoje įsisteigusioms kelių transporto įmonėms transportuoti prekes keliais Europos Sąjungos teritorijoje, be kita ko, vykti tranzitu. Taigi dėl įvestų tarptautinių ekonominių sankcijų nei Rusijos Federacijoje registruota įmonė OOO „BCS“, kurioje, pareiškėjo teigimu, krovinių gabenimo laikotarpiu dirbo Užsienietis, nei pats Užsienietis (veikdamas kaip vežėjas / tiekėjas) negalėjo realiai vykdyti tarptautinių pervežimų keliais Europos Sąjungos teritorijoje bei vykti tranzitu. Iš byloje pateiktų Lietuvos transporto saugos administracijos duomenų matyti, kad Užsieniečiui nebuvo išduota Bendrijos licencija vežti krovinius, o licencijos turėjimas yra pagrindas Lietuvos transporto saugos administracijai išduoti Lietuvos Respublikos vežėjui kelionės leidimus, kurie pagal tarpvalstybinius susitarimus suteikia teisę transporto priemonei įvažiuoti į kitos valstybės teritoriją, ir (arba) vežti krovinį tranzitu per tos šalies teritoriją, ir (arba) vežti krovinį į (iš) trečiąsias (-iųjų) šalis (-ių).
48. Byloje pateikti Lietuvos transporto saugos administracijos duomenys patvirtina, kad Bendrovei buvo išduota Bendrijos licencija Nr. (duomenys neskelbtini) vežti tarptautinius krovinius, galiojanti nuo 2022 m. balandžio 22 d. iki 2032 m. balandžio 22 d., o ginčo transporto priemonė, kuria, pareiškėjo teigimu, nuomos sutarties pagrindu naudojosi Užsienietis, nuo 2022 m. rugsėjo 22 d. buvo susieta su Bendrovės licencijos kopija Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog vežėjo, turinčio šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą licenciją, keleiviams ar kroviniams vežti naudojamai transporto priemonei išduodama licenciją atitinkanti licencijos kopija. Licencijų, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose, turėtojai neturi teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą kitiems asmenims. Taigi pareiškėjas, tvirtindamas, kad jis perdavė vilkiką naudoti Užsieniečiui, turėjo užtikrinti, kad nebūtų naudojamasi Bendrijai suteikta licencija vežti tarptautinius krovinius.
49. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vilkikas buvo naudojamas kroviniams vežti maršrutu Lietuva–Kaliningrado sritis, o Užsieniečiui su ginčo vilkiku kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną krovinio vežėju buvo laikoma Bendrovė (tai patvirtina CMR važtaraščiai, kuriuose Bendrovė nurodyta kaip vežėja), turinti licenciją vežti tarptautinius krovinius. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Bendrovės, kaip krovinio vežėjos, duomenis turėjo tiek prekių siuntėjai, tiek muitinės tarpininkai, kurie pildė eksporto dokumentus, reikiamus muitinės procedūroms atlikti, o transporto priemonei kertant valstybės sieną – muitinės pareigūnai, patikrinę dokumentų teisėtumą, leido vilkikui su kroviniu kirsti Lietuvos Respublikos sieną. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad krovinius vežė būtent Bendrovė, o Užsienietis, vairuodamas Bendrovei priklausančią transporto priemonę, atliko Bendrovėje darbo funkcijas.
50. Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, kad Užsienietis savavališkai pasinaudojo spaudu su Bendrovės rekvizitais, dėl to CMR važtaraščiuose kaip vežėja buvo nurodyta Bendrovė. Nurodyti argumentai laikytini gynybine pareiškėjo pozicija, kadangi nepagrįsta būtų vertinti, kad Bendrovė, išnuomodama jai priklausančią transporto priemonę, nepasirūpino, jog transporto priemonėje neliktų Bendrovei, kaip juridiniam asmeniui, priklausančių daiktų / dokumentų, kuriais kiti asmenys neturi teisės naudotis. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstaigos vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog įstaigos veikla būtų organizuojama tinkamai. Pažymėtina, kad nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje N575-3202/2011, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-704/2012).
51. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atlygintinumo už atliekamą darbą, pažymi, kad nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėse bylose Nr. N575-2068/2011; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje N575-3202/2011; 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1383-1047/2024). Be to, jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015, 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Taigi pagal suformuotą teismų praktiką aplinkybė, kad darbdavys su dirbančiuoju susitarė, jog už darbą nebus mokama, arba faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų buvimo.
52. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, ginčo šalių argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta nelegalaus darbo pažeidimo sudėtis, t. y. Užsienietis atliko realų konkrečios kvalifikacijos – vairuotojo-ekspeditoriaus darbą, dirbo Bendrovės naudai, nes vežė krovinius pagal išrašytus CMR važtaraščius Bendrovei priklausančia krovinine transporto priemone. Kadangi apie Užsieniečio įdarbinimą nebuvo pranešta Sodrai įstatymų nustatyta tvarka, tarp darbo santykių šalių (Bendrovės ir Užsieniečio) susiklostę santykiai pagrįstai Nutarime kvalifikuoti kaip nelegalus darbas (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimas).
53. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas padarė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatytą pažeidimą, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė apie Lietuvoje dirbančius Rusijos Federacijos piliečius S. Z. (S. Z.) ir S. M. (S. M.). Pareiškėjas teigia, kad padarytas pažeidimas yra mažareikšmis ir formalus, trukęs trumpą laiko tarpą ir niekam jokių neigiamų pasekmių nesukėlęs; pareiškėjas prašo nutraukti administracinę teiseną dėl šio pažeidimo padarymo.
54. Pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalį Inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą. Atsakovas, įvertinęs tai, kad finansinė sankcija nėra administracinė nuobauda, tai represinio pobūdžio priemonė, taikoma už teisės pažeidimus ir sukelianti neigiamus turtinius padarinius, atsižvelgęs į pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nustatytą teisės pažeidimą paskyrė Bendrovei 300 Eur baudą (t. y. paskyrė baudos vidurkį pagal nustatytos sankcijos ribas).
55. Pažymėtina, kad Užimtumo įstatyme nenumatyta galimybė atleisti nuo atsakomybės už šio įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą dėl veikos mažareikšmiškumo. Privalomų pranešimų apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius (LDU formų) pateikimas ypač svarbus, užtikrinant Užimtumo įstatymo 57 straipsnio įgyvendinimą, todėl negalima vertinti, jog pareiškėjo pažeidimas, laiku nepateikiant pranešimų apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius, gali būti vertinamas kaip nepavojingas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą ir byloje pateiktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad pranešimo apie įdarbintus užsieniečius nepateikimas nustatytu terminu yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pažeidimas buvo padarytas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija paskirtos baudos dydžio, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu nepasisako.
56. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl ginčo esmės. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo mažosios bendrijos „Ekspresas rk“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.