Administracinė byla Nr. eA-1097-968/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00849-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.2; 35; 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amber Gaming“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amber Gaming“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Amber Gaming“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamo Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), 1 591,15 Eur turtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjo užsakymu 2021 metų pabaigoje televizijoje (įskaitant UAB „All Media Lithuania“ valdomus televizijos kanalus „TV3“ ir „TV6“) buvo skelbiama pareiškėjo prekių ženklų – „7bet.“ ir „7bet.casino“ – reklama. Transliuotojas UAB „All Media Lithuania“, gavęs iš Tarnybos pranešimus apie daromą Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) pažeidimą (t. y. skleidžiamą draudžiamą reklamą), pašalino nurodytus prekės ženklų reklaminius klipus, o už tai pareiškėjas turėjo sumokėti 121 Eur (su PVM).
2.2. Pareiškėjas 2021 metų pabaigoje socialiniame tinkle Facebook savo paskyroje „7bet Lietuva“ paskelbė vaizdo klipus (pranešimus), pristatančius savo prekių ženklus. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 4 d. pastebėjo, jog jo paskyra buvo pašalinta. Pasikreipus į Tarnybą, ši paaiškino, jog ji 2021 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į socialinio tinklo Facebook valdytoją, informuodama apie paskyroje „7bet Lietuva“ paskelbtą draudžiamą azartinių lošimų reklamą. Dėl šių priežasčių pareiškėjas turėjo susikurti naują paskyrą – „7bet Lithuania“ – ir tokio pobūdžio socialinio tinklo administravimo paslaugai išleido 199,65 Eur (su PVM).
2.3. Pareiškėjas, siekdamas išvengti teisminio ginčo, kreipėsi į Tarnybą, prašydamas atlyginti išlaidas, patirtas dėl aptartų dviejų epizodų, ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 270,50 Eur, su PVM), tačiau Tarnyba atsisakė tenkinti pretenzijose nurodytus reikalavimus.
2.4. Žala pareiškėjui kilo dėl to, kad Tarnyba nurodytuose reklaminiuose klipuose skelbiamą pareiškėjo prekių ženklų reklamą nepagrįstai pripažino draudžiama azartinių lošimų reklama ir neteisėtai atliko su tuo susijusius veiksmus, taip pat pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tarnyba laikėsi pozicijos, kad dėl to, jog pristatant prekių ženklus tam tikrų raidžių (pvz., „y“ ir „o“) tarimas buvo ilgesnis, prekių ženklų reklamoje buvo naudojama papildoma garsinė informacija, draudžiama pagal ALĮ.
2.5. Sisteminė ALĮ nuostatų analizė suponuoja, kad šio įstatymo pažeidimai gali būti nustatomi tik Tarnybai atlikus patikrinimą. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, vėliau apie nustatytą pažeidimą gali būti informuojami tretieji asmenys, jei tai susiję su pažeidimo užkardymu (pašalinimu). Tačiau nagrinėjamu atveju Tarnyba neatliko jokio patikrinimo (tyrimo) dėl minėtos prekių ženklų reklamos atitikties ALĮ. Taigi, Tarnybai siunčiant pranešimus UAB „All Media Lithuania“ ir socialinio tinklo Facebook valdytojui, nebuvo (negalėjo būti nustatyti) jokie ALĮ pažeidimai, todėl Tarnyba neturėjo jokio pagrindo teigti tretiesiems asmenims, kad prekių ženklų reklama televizijoje ir socialiniuose tinkluose yra nesuderinama su ALĮ reikalavimais, ir teikti jiems nurodymus dėl tokios reklamos pašalinimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad Tarnyba veikė viršydama jai suteiktus įgalinimus (ultra vires).
2.6. Pareiškėjas akcentavo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, be kita ko, viešojo administravimo principus (VAĮ 3 str.) ir ūkio subjektų veiklos priežiūros principus (minimalios ir proporcingos ūkio subjektų veiklos priežiūros naštos principą bei metodinės pagalbos teikimo principą; VAĮ 30 str. 1 d. 1 ir 5 p.). Tarnyba nepagrįstai teigia, kad ji savo veiksmais, susijusiais su komunikacija dėl prekių ženklų reklamos su trečiaisiais asmenimis, įgyvendino konsultacijų teikimo institutą. Konsultacijos nėra skirtos tretiesiems asmenims, kurie neužsiima lošimų organizavimo veikla (tais atvejais, kai minėti asmenys neteikia užklausų Tarnybai). Tarnybos direktoriaus 2020 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V-15 patvirtinto Konsultavimo tvarkos aprašo nuostatos (53 p.) suponuoja tai, kad konsultacija turi būti nukreipta į kontroliuojamą ūkio subjektą, jam formuluojant galimus reikalavimus dėl atitinkamo elgesio, bet ne į trečiuosius asmenis.
2.7. Tarnyba pranešimuose UAB „All Media Lithuania“ ir socialinio tinklo Facebook valdytojui iškraipė galiojančio teisinio reguliavimo turinį. Aptariamoje prekių ženklų reklamoje jokia papildoma garsinė informacija nebuvo pateikta, ji atitiko ALĮ 10 straipsnio 91 dalį ir Tarnybos 2021 m. rugsėjo 23 d. konsultaciją „Dėl azartinių lošimų reklamos ir skatinimo dalyvauti lošimuose“ (toliau – ir Konsultacija; Konsultacijoje, be kita ko, nurodyta, jog įgarsintojo balsas gali būti skirtingos intonacijos). Prekės ženklo „7bet.“ reklaminiame klipe žodis „septyni“ buvo įgarsintas uždedant kirtį ant raidės „y“, šią raidę ištariant kiek ilgiau. Šiame reklaminiame klipe nebuvo tariamas papildomas duomuo (raidė ar žodis), kurio nėra registruotame prekės ženkle. Tas pats pasakytina ir apie prekės ženklo „7bet.casino“ reklamą, per kurią žodis „casino“ buvo tariamas uždedant kirtį ant raidės „o“. Kitame reklaminiame klipe prie prekės ženklo „7bet.“ buvo pridėtas žodis „lažybos“, kurį tariant raidė „y“ buvo tariama ilgiau (uždėjus kirtį). Dėl konkrečiame žodyje pavartotų kirčių pailgėjęs ar sutrumpėjęs atskirų raidžių tarimas yra priskirtinas intonavimui kaip raiškos priemonei. Taigi, aptariama prekių ženklų reklama atitiko ALĮ reikalavimus.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
3.1. Tarnybos veiksmai, siekiant užkirsti kelią daromiems teisės pažeidimams, neprieštaravo VAĮ, buvo teisėti, adekvatūs ir proporcingi visuomenei daromai žalai. Tarnyba neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o pareiškėjui galbūt atsiradusios išlaidos yra jo paties neteisėtų veiksmų rezultatas, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti žalos atlyginimą yra nepagrįstas. Tarnyba 2022 m. sausio 25 d. gavo dvi pareiškėjo pretenzijas ir į jas atsakė 2022 m. vasario 2 d. raštais Nr. 2E-166 ir Nr. 2E-167, kuriuose išsamiai išdėstė savo poziciją.
3.2. Tarnyba atlieka ūkio subjektų veiklos priežiūrą, vadovaudamasi VAĮ 30 straipsnyje įtvirtintais minimalios ir proporcingos ūkio subjektų veiklos priežiūros naštos bei metodinės pagalbos teikimo principais. Tarnyba, nustačiusi viešai skelbiamos informacijos ar veiksmų, kurie neatitinka ALĮ reikalavimų, faktą, pirmiausiai raštu informuoja tokios informacijos skleidėją ar veiklą vykdantį subjektą apie informacijos ar vykdomos veiklos tikėtinus neatitikimus teisės aktų reikalavimams ir rekomenduoja nedelsiant juos pašalinti. Ūkio subjektui nereaguojant į konsultaciją, konsultaciją suteikęs Tarnybos darbuotojas perduoda šią informaciją pagal kompetenciją vertinti Tarnybos skyriui, atsakingam už patikrinimo ar tyrimo pradėjimą.
3.3. ALĮ 10 straipsnio 91 dalyje nėra konkrečiai apibrėžta, kokia informacija laikoma draudžiama informacija, todėl Tarnyba, vadovaudamasi, be kita ko, VAĮ 32 straipsnio 1 dalimi ir, siekdama suteikti metodinę pagalbą ūkio subjektams, parengė konsultaciją dėl azartinių lošimų reklamos ir skatinimo dalyvauti lošimuose (t. y. Konsultaciją). Konsultacija yra skelbiama viešai, o pareiškėjas su atnaujinta Konsultacija buvo supažindintas ir 2021 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 2E-1161. Konsultacijos 5 lape paaiškinta, kad „papildoma rašytine, vaizdine ar garsine informacija“ laikytina „šalia bendrovės pavadinimo, prekės ženklo ar lošimų rūšies nurodyti <...> garsai ir kiti duomenys, kurie neįtraukti į registruotą bendrovės pavadinimą ar registruotą prekės ženklą arba neatitinka žodžiai nurodytos organizuojamų lošimų rūšies“, o 8 lape nurodyta, kad reklamuojant prekių ženklą įgarsintojo balsas gali būti skirtingos intonacijos, tačiau perkaitytas turi būti toks, koks yra užregistruotas. Nagrinėjamu atveju per visuomenės informavimo priemones buvo paskelbta pareiškėjo reklama, kurioje azartinių lošimų reklamos tekstas buvo pasakomas, ištęsiant raides. Tokiuose reklamos klipuose buvo įžvelgtas pažeidimas, susijęs ne su įgarsintojo intonacija, o su papildomos garsinės informacijos skelbimu, per ilgai tariant žodžius „septyni“ (septyyyni) ir „kazino“ (kazinooo). Toks dirbtinai ištęstų garsų tarimas laikytinas draudžiama papildoma garsine informacija ALĮ 10 straipsnio 91 dalies prasme, nes prekių ženklus „7bet.“ ir „7bet.casino“ sudarantys žodžiai buvo ištarti labai išskirtinai.
3.4. Tarnyba, nustačiusi paskelbtos draudžiamos azartinių lošimų reklamos atvejus socialiniuose tinkluose Facebook ir Instagram, 2021 m. lapkričio 23 d. išsiuntė pareiškėjui, kuris yra prekių ženklų „7bet.“, „7bet.casino“ ir „7bet.lažybos“ valdytojas, pranešimą su rekomendacija neskelbti pranešimo prisegtuke pateiktos reklamos. Kadangi, praėjus 10 dienų nuo pranešimo pareiškėjui išsiuntimo, ginčo prekių ženklų reklama ir toliau buvo skelbiama, Tarnyba nusprendė informuoti apie tai socialinio tinklo Facebook valdytoją. Socialinio tinklo Facebook valdytojas nėra Tarnybos prižiūrimas ir kontroliuojamas ūkio subjektas, todėl Tarnyba negali daryti įtakos jo sprendimams dėl paskirų ar reklamos blokavimo. Be to, nenustatytos jokios aplinkybės, pagrindžiančios būtinybę pareiškėjui susikurti naują paskyrą šiame socialiniame tinkle.
3.5. Tarnyba, gavusi pareiškėjo 2021 m. gruodžio 6 d. paklausimą dėl to, kodėl buvo pašalinta pareiškėjo vartotojo paskyra socialiniame tinkle Facebook, pateikė atsakymą 2021 m. gruodžio 20 d., nepraleisdama VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto 20 darbo dienų termino atsakymui pateikti. Taigi, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jis nesulaukė Tarnybos „reakcijos“ į pirmąjį savo pasikreipimą.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Amber Gaming“ skundą.
5. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir ALĮ nuostatas) ir pažymėjo, kad atsakovo atstovas Tarnyba nustatė, jog atitinkamų raidžių žodžiuose „septyni“ ir „kazino“ ištęsimas (per ilgai tariant žodžius) nėra susijęs su įgarsintojo intonacija, kas galbūt neprieštarautų įstatymo nuostatoms, tačiau šį kartą reklamoje buvo pavartota papildoma garsinė informacija, kurią vartoti draudžiama. Tuo pagrindu Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 1K-062 patvirtintų Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 11.7 punkte jai suteikta teise teikti lošimų ir loterijų organizatoriams rekomendacijas dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių lošimų ir loterijų organizavimą, tinkamo įgyvendinimo, kreipėsi į transliuotojus, rekomenduodama nutraukti ginčo reklamą.
6. Teismas atsižvelgė į atsakovo argumentus, jog Tarnyba savo veikloje vadovaujasi VAĮ 30 straipsnyje nustatytais minimalios ir proporcingos ūkio subjektų veiklos priežiūros naštos bei metodinės pagalbos teikimo principais, pagal kuriuos poveikio priemonės ūkio subjektams taikomos tik tada, kai ūkio subjektų veiklos priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu. Tarnybos taikomas ūkio subjektų veiklos priežiūros modelis pirmiausiai yra paremtas geranoriškumu, suteikiant galimybę pačiam subjektui pašalinti pažeidimą, konsultuotis ir pan., o subjektui nepašalinus pažeidimo, apie kurį jis buvo įspėtas, atliekamas pažeidimo tyrimas. Tyrimas atliekamas tik po to, kai nuosekliai išnaudojamos kitos – metodinės priemonės, todėl pareiškėjo teiginiai, kad Tarnyba galėtų / galėjo konstatuoti ALĮ nuostatų pažeidimą tik prieš tai atlikusi tyrimą, vertintini kaip neteisingi. Teisės aktai nenustato būtinumo kiekvieną kartą atlikti tyrimą, priešingai, teisės aktų nuostatos akcentuoja ūkio subjektų veiklos priežiūros veiksmingumo stiprinimą pirmiausiai per bendradarbiavimą teikiant rekomendacijas, konsultacijas ir pan. Tarnybos veiklos eiga (eiliškumas) pagrįsta teisės aktų (VAĮ, Nuostatai) nuostatomis, o pareiškėjas nenurodė, kokios teisės aktų nuostatos įpareigoja atsakovą kiekvieną kartą, prieš pranešant apie nustatytą pažeidimą, atlikti tyrimą, kokias konkrečiai ginčui aktualių teisės aktų nuostatas Tarnyba pažeidė, išsiųsdama transliuotojams rekomendacijas, į kurias vėliau atitinkamai buvo sureaguota (rekomendacijos įvykdytos), ir pan. Šiuo aspektu išdėstytų abejonių nepagrindus teisiniais argumentais, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė Tarnybos veikimo viršijant jai suteiktus įgaliojimus (ultra vires).
7. Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad per visuomenės informavimo priemones (žiniasklaidą) ir socialiniuose tinkluose Facebook ir Instagram pareiškėjo prekių ženklų reklamoje buvo vartojami žodžiai „septyni“, „kazino“, „lažybos“, tačiau jų tarimas buvo neįprastai ištęstas: „septyyyyni“, „kazinooo“, „lažyyybos“. Tarnyba tokiose reklamose įžvelgė pažeidimą, susijusį su papildomos garsinės informacijos skelbimu, todėl, Tarnybos vertinimu, toks dirbtinai ištęstų garsų tarimas laikomas draudžiama papildoma garsine informacija ALĮ 10 straipsnio 91 dalies prasme. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad reklamuojamų prekių ženklų ištarimas, prailginant raides „y“ ir „o“, adekvačiai (žodžiai tariami uždėjus kirtį ant minėtų raidžių; oficialus tarimas – tariant prailgintai) buvo registruotas ir Valstybiniame patentų biure, todėl teismas nurodė neturintis pagrindo nesutikti su Tarnybos vertinimu, kad, skelbiant ginčo reklamą, kartu buvo pateikta ir ALĮ 10 straipsnio 91 dalyje uždrausta garsinė informacija. Teismas pažymėjo, kad įstatymų nustatyta tvarka neužfiksavus reklamoje tariamų žodžių neįprasto tarimo (pavadinimas turėtų būti tariamas prailginant atitinkamas raides), kiti pareiškėjo skundo teiginiai, kad nebuvo tariama papildomų raidžių ar pan., laikytini tik gynybine pozicija, kuri nepaneigia Tarnybos nustatyto pažeidimo.
8. Teismas, atsakydamas į skundo argumentus, kad Tarnyba, savo reikalavimus (nurodymus) nukreipdama ne tik į pareiškėją, bet ir į trečiuosius asmenis (t. y. UAB „All Media Lithuania“ ir socialinio tinklo Facebook valdytoją), veikė neteisėtai, nurodė, jog Tarnyba neturi įgalinimų daryti įtaką žiniasklaidos priemonių ir / ar socialinio tinklo valdytojų sprendimams dėl reklamų blokavimo, todėl reklamos skleidėjams buvo rekomenduojama (ne reikalaujama ar nurodoma) netransliuoti ALĮ nuostatas pažeidžiančios reklamos. Tarnybos veiksmai – rekomendacijų pateikimas reklamos transliuotojams, siekiamo tikslo prasme, nėra pertekliniai ar atlikti viršijant Tarnybos kompetenciją. Sprendimą dėl rekomendacijos vykdymo / nevykdymo priima pats transliuotojas.
9. Teismas priėjo prie išvados, kad nenustatyta, jog Tarnybos veiksmais buvo pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, taip pat Tarnybos veikimas viršijant jai įstatymu nustatytą kompetenciją (ultra vires), taigi, Tarnybos veiksmų neteisėtumas nėra įrodytas. Nenustačius vienos iš pagrindinių sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti – neteisėtų veiksmų, skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstu, todėl pareiškėjo skundas atmestinas. Atitinkamai, netenkintinas ir pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III.
10. Pareiškėjas UAB „Amber Gaming“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus ir papildomai nurodo:
11.1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas klaidingai interpretavo faktines aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė teisės aktus bei nukrypo nuo teismų praktikos.
11.2. Nuostatų 11.7 punktas nesuteikia Tarnybai įgaliojimų imtis veiksmų dėl kitų trečiųjų asmenų. Priešingai nei nurodė teismas, ši teisės norma patvirtina ne Tarnybos atliktų veiksmų, pasikreipiant dėl pareiškėjo prekių ženklų reklamos pašalinimo į trečiuosius asmenis, teisėtumą, o būtent veikimą nesuderinamai su šio subjekto veiklai taikomu teisiniu reguliavimu. Skundžiamame sprendime nėra nurodytas joks teisės aktas, kuriame būtų įtvirtinta procedūra bei Tarnybos įgaliojimai teikti rekomendacijas dėl ALĮ nuostatų įgyvendinimo ne prižiūrimiems subjektams, bet kitiems asmenims. Šioje situacijoje Tarnyba akivaizdžiai nepaisė principo, taikomo viešojoje teisėje, – galima tai, kas leista, ir viršijo jai suteiktus įgaliojimus.
11.3. Teismas netinkamai interpretavo minimalios ir proporcingos ūkio subjektų veiklos priežiūros naštos bei metodinės pagalbos teikimo principų (VAĮ 30 str. 1 d. 1 ir 5 p.) taikymo sritį. Minėtų principų taikymas yra siejamas su tais ūkio subjektais, kurių veiklos kontrolė įstatymo (t. y. ALĮ) pagrindu yra įgyvendinama (t. y. lošimų organizatoriais). Šie principai niekaip nepatvirtina Tarnybos teisės teikti tretiesiems asmenims (ne lošimų organizatoriams) rekomendacijas ar konsultacijas, reikalaujant iš jų tam tikro elgesio (šiuo atveju – pašalinti prekių ženklų reklamą).
11.4. Vadovaujantis Tarnybos 2020 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V-15 patvirtintu Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbo reglamentu (toliau – ir Reglamentas; žr. 4, 6 ir 66 p.), santykiuose su kitais ūkio subjektais Tarnybos vardu veikia Tarnybos direktorius. Tačiau į transliuotoją UAB „All Media Lithuania“ kreipėsi Tarnybos darbuotoja D. D., kuri reikalavimus išdėstė el. laiške. Jokie Tarnybos direktoriaus sprendimai (įsakymai), priimti dėl prekių ženklų reklamos galimos neatitikties ALĮ reikalavimams, nebuvo pridėti ar nurodyti, jie nebuvo pateikti ir teismui. Tai yra akivaizdūs Tarnybos veikimo ultra vires požymiai, bet teismas jų netyrė ir nevertino.
11.5. Teismas pripažino, kad Tarnybos nustatyti ALĮ pažeidimai egzistavo, ignoruodamas tai, jog, prieš padarant tokias išvadas, turėjo būti atlikta patikrinimo procedūra. Būtinybę atlikti patikrinimo procedūrą patvirtina ir ALĮ nuostatos (72 str. 1 d., 291 str. 3 bei 4 d.), ir Tarnybos direktoriaus 2020 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. DIE-803 patvirtintų Ūkio subjektų, organizuojančių azartinius lošimus, didžiąsias, mažąsias loterijas ir žaidimus žaidimo automatais taisyklių nuostatos. Tarnyba neatliko jokio patikrinimo, ir tai savaime reiškia, kad Tarnyba nenustatė (ir negalėjo nustatyti) ALĮ pažeidimų bei, atitinkamai, pranešti apie juos tretiesiems asmenims. Be to, Tarnybai veikiant tokiu būdu, pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti, buvo pažeista jo nekaltumo prezumpcija.
11.6. Tarnybos pasikreipimas į trečiuosius asmenis neatitiko rekomendacijų ar konsultacijų esmės. Tarnybos pranešimai savo turiniu buvo nurodymai, įtvirtinantys reikalavimus, kaip adresatai turi elgtis, esant konstatuotam ALĮ pažeidimui. Tarnybos pranešimų adresatams buvo grasinama tyrimais bei poveikio priemonėmis, jei minėta prekių ženklų reklama nebus pašalinta. Taigi, Tarnybos pranešimai savo pobūdžiu (esme) buvo priemonė, kuria siekiama užkardyti neva nustatytą ALĮ pažeidimą be jokio tyrimo (patikrinimo), o ne Tarnybos konsultacija ar rekomendacija.
11.7. Teismas nepagrįstai pritarė Tarnybos vertinimui, kad minėta pareiškėjo prekių ženklų reklama yra draudžiama azartinių lošimų reklama. Prekių ženklų reklama iš tiesų atitiko visus ALĮ reikalavimus. ALĮ nėra įtvirtinti kriterijai, pagal kuriuos galėtų būti nustatytas netinkamas žodžių tarimas. Tarnyba nėra teisėkūros subjektas, todėl ji negali nustatyti naujų draudimų ar ribojimų, kurie nenumatyti ALĮ.
12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus ir papildomai nurodo:
12.1. Tarnyba, teikdama rekomendacijas tiek prižiūrimiems, tiek neprižiūrimiems ūkio subjektams, vadovaujasi Konsultavimo tvarkos aprašo XI skyriumi. Konsultavimo tvarkos apraše aiškiai išdėstyta, kaip turi elgtis Tarnybos specialistas, nustatęs viešai skelbiamos informacijos neatitikimą teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjo argumentai, kad Tarnybos darbuotoja neturėjo teisės (viršijo savo įgaliojimus) neprižiūrimiems ūkio subjektams (šiuo atveju – žiniasklaidos priemonių atstovams) teikti rekomendacijas apie skelbiamos informacijos numanomus neatitikimus teisės aktų reikalavimams, laikytini nepagrįstais. Be to, pareiškėjo teiginius, kad Tarnyba neturi teisės informuoti neprižiūrimus ūkio subjektus apie draudžiamos informacijos skelbimą, taip pat paneigia ALĮ 26 straipsnio, Nuostatų 11.10 punkto bei Tarnybos direktoriaus 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. DI-764 patvirtintų Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atliekamų tyrimų taisyklių 1, 3 ir 4.2 punkto nuostatos.
12.2. Minėta pareiškėjo prekių ženklų reklama nebuvo suderinama su ALĮ reikalavimais. Tarnybos veiksmai, siekiant užkirsti kelią daromiems teisės pažeidimams, buvo teisėti, adekvatūs ir proporcingi visuomenei daromai žalai, nes buvo siekiama užkirsti kelią draudžiamos informacijos skelbimui. Teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, kad Tarnyba veikė viršydama jai įstatymu nustatytą kompetenciją (ultra vires). Pabrėžta ir tai, kad prekių ženklo registracija pati savaime nesuteikia teisės tokio prekių ženklo naudoti rinkoje, jei prekių ženkle pateikta informacija gali prieštarauti kitiems teisės aktams, šiuo atveju – ALĮ 10 straipsnio 91 daliai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 1 591,15 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui UAB „Amber Gaming“ (azartinius lošimus organizuojanti bendrovė) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pareiškėjas prašomą atlyginti turtinę žalą kildina iš, jo nuomone, neteisėtų Tarnybos veiksmų tretiesiems asmenims, t. y. transliuotojui UAB „All Media Lithuania“ ir socialinio tinklo Facebook valdytojui, išsiunčiant rekomendacijas pašalinti galbūt Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias azartinius lošimus organizuojančių bendrovių prekių ženklų reklamą, pažeidžiančią pareiškėjo prekės ženklų reklamą.
14. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, be kita ko, nustatęs, kad Tarnybos veiksmais nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Jo nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, o teismas aktualaus teisinio reguliavimo kontekste netinkamai įvertino Tarnybos veiksmus.
15. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
16. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: (i) neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, (ii) žalai ir (iii) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
17. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad:
17.1. Transliuotojas UAB „All Media Lithuania“, reaguodamas į jam Tarnybos 2021 m. gruodžio 3 ir 6 d. gautuose el. laiškuose nurodytą informaciją ir rekomendaciją, nustojo transliuoti iki tol transliuotus reklaminius klipus. Paminėti el. laiškai adresuoti „TV3 administracijai“, juose išdėstyta Tarnybos darbuotojų pozicija apie galbūt vykdomus ALĮ nuostatų, reglamentuojančių azartinius lošimus organizuojančių bendrovių prekių ženklų reklamą, pažeidimus ir rekomenduota „skubiai pašalinti draudžiamos azartinių lošimų reklamos (kurioje dirbtinai ištempiamos žodžiu įgarsintų prekės ženklo žodžių tarimas) skelbimą“.
17.2. Socialinio tinklo Facebook valdytojas, reaguodamas į Tarnybos 2021 m. gruodžio 3 d. kreipimąsi dėl socialiniame tinkle Facebook paskelbtos galbūt draudžiamos azartinių lošimų reklamos (trys reklaminiai pranešimai), susijusios su „7bet Lietuva“, atlikęs tyrimą, panaikino pranešime nurodytus reklaminius skydelius.
17.3. UAB „All Media Lithuania“ 2021 m. lapkričio 30 d. išrašė pareiškėjui UAB „Amber Gaming“ PVM sąskaitą faktūrą (Serija AML Nr.00010223) 121 Eur sumai už: „7BET skubus klipų keitimas dėl LPT [Tarnybos] pateikto rašto apie 7BET reklamą | Lapkritis 2021 TV3 1“.
17.4. UAB „Reprise media“ 2022 m. sausio 21 d. išrašė pareiškėjui UAB „Amber Gaming“ PVM sąskaitą faktūrą (Serija: REP Nr. 2200003) 199,65 Eur sumai už: „7bet Lithuania“ „Facebook“ paskyros sukūrimas, vietoje panaikintos paskyros “7bet Lietuva” ID: 105284631516707“.
17.5. SPC LEGAL advokatų profesinė bendrija 2022 m. sausio 24 d. pareiškėjui UAB „Amber Gaming“ išrašė (i) PVM sąskaitą faktūrą (SPC-08405) 635,25 Eur sumai už: „Situacijos ir pateiktų duomenų dėl LPT [Tarnybos] veiksmų, reikalaujant UAB All Media Lithuania pašalinti prekių ženklų reklamą televizijoje, analizė, pretenzijos LPT dėl žalos atlyginimo parengimas“, ir (ii) PVM sąskaitą faktūrą (SPC-08406) 635,25 Eur sumai už: „Situacijos ir pateiktų duomenų dėl LPT [Tarnybos] veiksmų, reikalaujant Facebook pašalinti prekių ženklų reklamą, analizė, pretenzijos LPT [Tarnybos] dėl žalos, susijusios su Facebook paskyros pašalinimu (blokavimu), atlyginimo parengimą.“
18. Valstybės, atstovaujamos Tarnybos, atsakomybės aspektu ir kitų įrodymų kontekste įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad: 1) Nutarties 17.1 ir 17.2 punktuose nurodyti Tarnybos darbuotojų kreipimaisi yra (i) adresuoti ne pareiškėjui, o tretiesiems asmenims, (ii) jie buvo informacinio / rekomendacinio pobūdžio; 2) sprendimus nutraukti ginčo reklamos transliavimą priėmė ne Tarnyba, o tretieji asmenys (atitinkamai, UAB „All Media Lithuania“ ir socialinio tinklo Facebook valdytojas), o tokiems trečiųjų asmenų sprendimams pareiškėjas neprieštaravo ir sutiko apmokėti pateiktas sąskaitas, susijusias su jo prekės ženklų reklamos turinio pakeitimu; 3) Nutarties 17.5 punkte paminėtos SPC LEGAL advokatų profesinės bendrijos 2022 m. sausio 24 d. sąskaitos buvo išrašytos už teisines paslaugas, suteiktas vertinant Nutarties 17.1 ir 17.2 punktuose nurodytų tretiesiems asmenims teiktų Tarnybos darbuotojų kreipimusis.
19. Vadinasi, priešingai nei teigia pareiškėjas, jis sumokėjo Nutarties 17.3–17.5 punktuose nurodytas sumas ne dėl to, kad Tarnyba tretiesiems asmenims pateikė Nutarties 17.1 ir 17.2 punktuose nurodytus informacinio / rekomendacinio pobūdžio kreipimusis, o dėl tų trečiųjų asmenų ir paties pareiškėjo, o vėliau – tik dėl pareiškėjo pasirinkto būdo reaguoti į tuos kreipimusis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tarp Tarnybos veiksmų, kuriuos pareiškėjas vertina kaip neteisėtus, ir pareiškėjo nurodomų jo išlaidų, kurias jis vertina kaip jo patirtą turtinę žalą, nėra vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti – priežastinio ryšio.
20. Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju tarp Tarnybos (jos darbuotojų) veiksmų teikiant rekomendacijas tretiesiems asmenims ir pareiškėjo patirtų 1 591,15 Eur išlaidų, kurias jis įvardija kaip iš paminėtųjų Tarnybos (jos darbuotojų) veiksmų jam kilusią turtinę žalą, nėra priežastinio ryšio, kaip pertekliniai ir teisiškai nereikšmingi šalinami pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, susiję su Tarnybos (jos darbuotojų) veiksmų teisėtumo vertinimu. Dėl to teisėjų kolegija nepasisako ir dėl kitų pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų.
21. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kuria pareiškėjo skundas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, nors ir dėl kitų motyvų, yra teisėta. Todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsižvelgiant į šios nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstytus motyvus, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. Pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinus, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija