VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SpREndimas
DĖL vilkaviškio rajono savivaldybės psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos ir kontrolės 2020-2022 metų programos patvirtinimo
2020 m. rugpjūčio 28 d. Nr. B-TS-496
Vilkaviškis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1277 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), tabako ir alkoholio kontrolės koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), tabako ir alkoholio kontrolės koncepcijos 26 punktu, Lietuvos Respublikos narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos tarpinstituciniu veiklos planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 217 „Dėl Lietuvos Respublikos narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“, Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. B-TS-360 „Dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos 2020 m. priemonių finansavimo plano patvirtinimo“ bei siekdama užtikrinti veiksmų dėl psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos ir kontrolės koordinavimą, Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti Vilkaviškio rajono savivaldybės psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos ir kontrolės 2020–2022 metų programą (pridedama).
2. Pavesti šios programos įgyvendinimą organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti Vilkaviškio rajono savivaldybės narkotikų kontrolės komisijai.
Šis sprendimas per vieną mėnesį nuo įsigaliojimo dienos gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (adresu: A. Mickevičiaus g. 8A, Kaunas) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Vilkaviškio rajono savivaldybės
tarybos 2020 m. rugpjūčio 28 d.
sprendimu Nr. B-TS-496
VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PREVENCIJOS IR KONTROLĖS 2020-2022 METŲ PROGRAMA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vilkaviškio rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos ir kontrolės 2020–2022 metų programoje (toliau – Programa) išdėstyti prioritetai, tikslai ir uždaviniai, susiję su alkoholio, tabako, narkotikų vartojimo prevencija ir kontrole.
2. Sveikata yra žmogaus vertybė ir gyvenimo pagrindas, kuris turi būti pakankamai tvirtas, kad būtų sėkmingai sprendžiami kasdienio gyvenimo klausimai, įveikiami socialiniai ir ekonominiai iššūkiai. Savivaldybė deda daug pastangų ne tik sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo srityje, bet ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos srityje per investicijas į vaikų ir jaunimo neformalųjį švietimą, kultūrinę veiklą. Savivaldybės prioritetai – gyventojų užimtumas, gabių vaikų ugdymas, vaikų gyvenimo įgūdžių mokymai, žalingų įpročių prevencija ir t. t. Psichotropinių medžiagų vartojimo atsiradimą ir plitimą sąlygoja aukštas nedarbo lygis, žmonių neužimtumas, išsilavinimo stoka, motyvacijos stoka, moralės normų devalvacija, nepakankamas informuotumas apie psichotropinių medžiagų vartojimo padarinius, didelis alkoholio vartojimo lygis, nepakankamas dėmesys vaikų laisvalaikio organizavimui, popamokiniam užimtumui ir neformaliam ugdymui. Nustatyta, kad vaikai, veikiami neigiamų psichosocialinių veiksnių, dažniau bando rūkyti, ragauja alkoholio. Tyrimai rodo, kad vaikai, ankstyvoje paauglystėje pradėję vartoti alkoholį, rūkyti, vėliau piktnaudžiauja ir narkotikais. Atsižvelgiant į tai, narkotikų kontrolė ir narkomanijos prevencija gali būti sėkminga, jeigu ji kryptingai orientuota į vaikų, jaunimo ir visuomenės švietimą, pasiūlos ir paklausos mažinimą, informacijos rinkimą ir analizę. Siekiant įgyvendinti psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos ir kontrolės programos priemones, būtina stiprinti teisėsaugos, sveikatos priežiūros, švietimo, socialinės apsaugos, kontrolės ir kitų institucijų glaudesnį tarpusavio bendradarbiavimą, bendrauti su visuomene, nevyriausybinėmis organizacijomis, ugdyti visuomenės nepakantumą neteisėtam psichotropinių medžiagų platinimui ir vartojimui, nepilnamečių rūkymui ir alkoholio vartojimui.
3. Programa parengta vadovaujantis šiais dokumentais:
3.1. Valstybine narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-1765 „Dėl Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programos patvirtinimo“;
3.3. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymu Nr. I-1143;
4. Programoje vartojamos sąvokos:
4.1. atrankinė prevencija – prevencijos priemonės, kurios taikomos asmenims, kurie dar neturi narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo patirties, bet dėl neigiamo socialinės aplinkos poveikio padidėja tikimybė, kad jie gali pradėti juos vartoti, siekiant mažinti rizikos ir didinti apsaugos veiksnių įtaką bei ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius;
4.2. bendroji prevencija – prevencijos priemonės, kurios taikomos visuomenei, ypač vaikams ir jaunimui, apimančios visuomenės įgūdžių formavimą ir žinių apie narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo žalą ir padarinius plėtimą, sveikatingumo ugdymą, neigiamų nuostatų apie šių medžiagų vartojimą formavimą ir sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymą;
4.3. paklausos mažinimas – kompleksinės ir integruotos narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, reabilitacijos ir reintegracijos priemonės, skatinančios visuomenę nevartoti šių medžiagų, mažinančios tokių medžiagų vartojimą ir su tuo susijusius žalingus padarinius;
4.4. pasiūlos mažinimas – kompleksinės valstybinio reguliavimo priemonės (įskaitant ir kontrolės priemones), kuriomis siekiama proporcingai riboti ir kontroliuoti teisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių), tabako ir alkoholio apyvartą bei mažinti neteisėtą narkotikų, tabako ir alkoholio apyvartą;
4.5. prevencija – visuomenės, ypač vaikų ir jaunimo, švietimas aiškinant narkotikų, tabako ir alkoholio žalą asmenybei, šeimai ir visuomenei, šių medžiagų vartojimo mažinimo priemonės;
4.6. tikslinė prevencija – prevencijos priemonės, taikomos socialinės rizikos šeimoms, socialinės rizikos suaugusiems asmenims, socialinės rizikos vaikams, asmenims, laisvės atėmimo vietose vartojantiems narkotikus, tabako gaminius ir alkoholį, bet dar neturintiems priklausomybės požymių, siekiant anksti nustatyti tokius asmenis ir motyvuoti juos nevartoti šių medžiagų, teikti jiems reikiamą švietimo, socialinę ir psichologinę pagalbą, vykdyti ankstyvąją intervenciją;
II SKYRIUS
ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
5. Alkoholis. Psichoaktyviosiomis medžiagomis priskiriamos tokios medžiagos, kurios veikia žmogaus psichiką ir sukelia sveikatos ir elgesio sutrikimus. Psichoaktyviųjų medžiagų grupei priklauso ne tik narkotinės, psichotropinės medžiagos, bet ir alkoholis, nikotinas. Psichoaktyviosios medžiagos sukelia apsinuodijimų, priklausomybės, psichozių, savižudybių, nusikaltimų riziką bei daro įtaką kai kurių ligų atsiradimui. Alkoholis – labiausiai paplitusi psichoaktyvioji medžiaga. Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos patvirtinimo“, akcentuojama, kad alkoholio suvartojimas Europos regione yra didžiausias pasaulio mastu ir labai skiriasi atskirose regiono šalyse – nuo 0,5 l iki 21,0 l žmogui per metus. Pabrėžiama, kad alkoholis – trečias pagal svarbą Europoje žalos sveikatai ir pirmalaikės mirties rizikos veiksnys po didelio kraujospūdžio ir rūkymo, dažnai svarbesnis už didelį cholesterolio kiekį ir antsvorį. Su alkoholiu siejama 3,2 procento visų mirčių (1,8 mln.) ir 4,0 procento dėl negalios prarastų gyvenimo metų (58,3 mln.). Didesnė dalis tenka vyrams negu moterims. Be tiesioginės intoksikacijos ir priklausomybės nuo alkoholio sukeliamos žalos, 20–30 procentų stemplės vėžio, kepenų vėžio, cirozės, žmogžudysčių, epilepsijos atvejų, nelaimingų eismo įvykių, nuskendimų taip pat siejama su alkoholiu. Nustatyti priežastiniai ryšiai tarp vidutinio suvartoto alkoholio kiekio ir daugiau kaip 60 ligų. Alkoholinių gėrimų vartojimas tiesiogiai susijęs su alkoholine kepenų liga, atsitiktiniu apsinuodijimu, psichikos ir elgesio sutrikimų ir alkoholinės kardiomiopatijos išsivystymu, taip pat yra vienas iš rizikos veiksnių, didinančių tikimybę susirgti lėtinėmis ligomis – širdies kraujagyslių ir kraujotakos sistemos ligomis, kepenų ciroze, onkologinėmis ligomis (ypač virškinamojo trakto ir krūties vėžiu), pneumonija, ūminiu pankreatitu ir kt.
5.2. 2018 m. šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 2,9 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 153 tūkst. dekalitrų (5 proc.) mažiau nei 2017 m., vyno ir fermentuotų gėrimų – 3,4 mln. dekalitrų, arba 823 tūkst. dekalitrų (19,5 proc.) mažiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 21,9 mln. dekalitrų, arba 1,4 mln. dekalitrų (5,9 proc.) mažiau nei 2017 m. 1 lentelėje pateikiamas legalaus alkoholio suvartojimas (mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonėse).
1 lentelė. Legalaus alkoholio suvartojimas Lietuvoje (mažmeninės ir maitinimo įmonėse) 2015–2018 m. laikotarpiu
| Tenka absoliutaus (100 proc.) alkoholio, litrais1 |
2015 |
2016 |
2017 |
2018* |
| Vienam gyventojui |
12,0 |
11,3 |
10,5 |
9,5 |
| Vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui |
14,0 |
13,2 |
12,3 |
11,2 |
1 Atėmus atvykusių turistų suvartotą ir pasienio prekyboje įsigytą alkoholį bei įskaitant Lietuvos turistų užsienyje suvartotą alkoholį
*-išankstiniai duomenys
NTAKD statistikos duomenys
5.3. Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos ligos yra psichikos ir elgesio sutrikimai, alkoholinė kepenų liga, lėtinis alkoholinis pankreatitas ir alkoholinė kardiomiopatija.
2 lentelė. Ligotumas su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis 2015-2019 m.
|
5.4. 2019 m. dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų mirė 782 žmonės.
3 lentelė. Mirtingumas pagal priežastis ir amžiaus grupes 2019 m.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
5.5. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2018 m. 30 proc. (10,8 tūkst.) ištirtų nusikalstamų veikų padarė neblaivūs asmenys. Palyginus su 2017 m., tokių nusikalstamų veikų skaičius padidėjo 1,0 tūkst. (10,3 proc.).
5.6. Policijos departamento duomenimis, 2018 m. kas dešimtą užregistruotą kelių eismo įvykį sukėlė neblaivus asmuo: užregistruoti 347 (2017 m. – 336) kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės. Juose žuvo 63 ir buvo sužeisti 492 žmonės. Dėl neblaivių vairuotojų sukeltų kelių eismo įvykių pernai žuvo 22 ir buvo sužeisti 257 žmonės. 2018 m., palyginti su 2017 m., neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių padaugėjo 3,3 proc., o neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių – 10 proc.
5.7. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2019 m. nelaimingų atsitikimų darbe metu žuvo arba buvo sunkiai sužaloti 13 neblaivių asmenų.
5.8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2018 m. birželio mėn. pabaigoje savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje buvo 3,6 tūkst. girtaujančių šeimų – tai 0,3 tūkst. (7,7 proc.) mažiau nei 2017 m. pabaigoje, jose augo 6,6 tūkst. vaikų. Per metus vaikų, augančių tokiose šeimose, sumažėjo 0,5 tūkst. (7 proc.).
6. Narkotikai ir psichotropinės medžiagos.
6.1. Narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimas keičia žmogaus elgesį sukeldamas neįveikiamą potraukį tęsti jų vartojimą dėl poveikio į tam tikras smegenų struktūras ir dirbtinai sukelto malonumo. Narkotikai sutrikdo ir iškreipia žmogaus smegenyse vykstančius natūralius procesus, o pats žmogus tampa priklausomas nuo jų vartojimo.
6.2. Socialiniai veiksniai, didelis pelnas, gaunamas iš narkotikų verslo, didėjanti narkotikų pasiūla bei paklausa lemia narkomanijos plitimą ir su tuo susijusį nusikalstamumą. Narkotinės medžiagos plinta laisvės atėmimo vietose, neteisėta narkotikų apyvarta užsiima organizuotos nusikalstamos grupuotės, plečiasi nusikalstamo pasaulio tarptautiniai narkotikų verslo ryšiai, neteisėtoje apyvartoje pastebimas pramoniniu būdu gaminamų psichotropinių vaistinių medžiagų plitimas, sintetiniai narkotikai gaminami Lietuvoje esančiose nelegaliose laboratorijose. Narkotinės medžiagos per Lietuvą tranzitu gabenamos į kitas šalis.
6.3. Lietuvoje per paskutiniuosius 12 mėnesių narkotikų vartojo 19,3 proc., arba beveik 140 tūkst., 15–34 metų amžiaus asmenų: 27,2 proc. vyrų ir 11,1 proc. moterų. Statistiškai reikšmingai aukštesni narkotikų vartojimo rodikliai yra tarp vyrų, nevedusių ir miestų gyventojų. Per pastaruosius 12 mėnesių narkotikų vartojimo paplitimo rodiklis yra aukštesnis tarp 15–34 m. amžiaus respondentų ir studentų. Tikslus sergančiųjų narkomanija skaičius nėra žinomas, nes jų registravimo duomenys ne visada sutampa su faktiniais duomenimis.
Lietuvos Sveikatos rodiklių sistema, Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
6.4. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją ypač svarbu vykdyti tarp jaunų žmonių. Socialiniai veiksniai, turintys įtakos priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo plitimui: netinkamas auklėjimas šeimoje; vaiko augimas nepilnoje šeimoje; piktnaudžiavimas alkoholiu ir kitais narkotikais šeimoje, nekritiškas požiūris į juos; alkoholizmas šeimos istorijoje, kur vaikai gali paveldėti polinkį į šiuos įpročius; asocialus vaiko elgesys ir padidėjęs aktyvumas; nenoras mokytis, nesėkmės moksle; ankstyvas alkoholio ir kitų narkotikų išmėginimas; nekritiškas požiūris į alkoholį ir kitus narkotikus; alkoholio ir kitų narkotikų prieinamumas; ekonominiai ir socialiniai nepritekliai; bendruomenės ryšių sumažėjimas; neigiamas mokytojų asmeninis pavyzdys (toleruojami rūkantys mokytojai).
6.5. Sergamumo ŽIV pastarųjų 5 metų tendencija – daugėja užsikrėtusių ŽIV per lytinius santykius, santykinai mažėja per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą, tačiau prognozuojama, kad per švirkščiamųjų narkotinių medžiagų vartotojų lytinius partnerius ŽIV infekcija gali išplisti į visą populiaciją.
4 lentelė. Lietuvos sveikatos statistikos rodikliai (2015-2019 m.)
|
7. Tabakas.
7.1. Tai vienas iš svarbiausių lėtinių ligų rizikos faktorių. Tabako dūmuose randama per 4 000 cheminių junginių, iš kurių apie 200 laikomi realiai kenksmingais sveikatai. Rūkymas – tai dažniausia plaučių vėžio, lėtinio bronchito, širdies infarkto, insulto priežastis.
7.2. Lietuvoje rūkančiųjų skaičius mažėja, tačiau didėja elektroninių cigarečių ir naujoviškų bedūmių tabako produktų vartojimas. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakymu 2020 metais atlikto tyrimo „Tabako gaminių ir alkoholio vartojimo prevencijos ir kontrolės priemonių efektyvumo ir požiūrio vertinimas“ tarp 18–74 metų amžiaus asmenų duomenimis, rūkančiųjų per paskutinį mėnesį (cigaretes, cigarus, pypkę) ir kasdieną, lyginant su 2017 metais, sumažėjo. Naujausio tyrimo duomenimis, 22 proc. apklaustųjų rūko kasdien ( 2017 m. – 28 proc.), o nors kartą per paskutinį mėnesį – 28 proc. (2017 m. – 31 proc.). 2020 tyrimo duomenimis, 64 proc. respondentų bent kartą gyvenime yra bandę rūkyti (cigaretes, cigarus, pypkę) (2017 m. tokių buvo 65 proc.).
7.3. Smarkiai išaugo rūkančiųjų elektroninės cigaretės skaičius. 2017 m. nors kartą gyvenime elektronines cigaretės bandžiusių apklaustųjų skaičius siekė 16 proc. Naujausio tyrimo duomenimis elektronines cigaretes yra bandę rūkyti ketvirtadalis (26 proc.) apklaustųjų: 1 proc. kasdien, 4 proc. – bent kartą per paskutiniąsias 30 dienų, 7 proc. – bent kartą per pastaruosius 12 mėn., 14 proc. – bent kartą gyvenime. Taip pat 18 proc. apklaustųjų bent kartą gyvenime yra rūkę naujoviškus bedūmius tabako produktus (pvz. IQOS): 2 proc. teigia, kad rūko kasdien. Lietuvoje cigaretes, cigarus ir pypkes rūko vyrai, vidurinio išsimokslinimo respondentai ir kaimo vietovių gyventojai, o elektronines cigaretes dažniau rūkė vyrai, jauniausi (18–25 m.) respondentai, vidurinio ir žemesnio išsimokslinimo atstovai bei didmiesčių gyventojai. Naujoviškus bedūmius tabako produktus dažniau rūkė 18-35 m. respondentai ir didmiesčių gyventojai.
7.4. Taip pat tyrimas atskleidžia, kad dalis apklaustųjų (12 proc.) tiki, kad elektroninės cigaretės nėra pavojingos aplinkinių sveikatai, 71 proc. mano priešingai. Taip pat, vienas iš dešimties respondentų pritaria teiginiui, kad elektroninės cigaretės padeda mesti rūkyti, 72 proc. – laikosi priešingos nuomonės. Po 8 proc. apklaustųjų sutinka su teiginiais, kad elektroninės cigaretės nesukelia priklausomybės, jas rūkyti galima be paliovos ir elektroninės cigaretės nekelia pavojaus sveikatai – šiems teiginiams nepritaria 74-76 proc. apklaustųjų.
7.5. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui teko 1 164 cigaretės, įsigytos mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse (3,2 proc. mažiau nei 2017 m.).
5 lentelė. Legalaus tabako gaminių suvartojimas
| 2015 |
2016 |
2017 |
2018* |
|
| Tenka tabako gaminių, cigaretėmis |
||||
| vienam gyventojui |
1 100 |
1 094 |
1 023 |
988 |
| vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui |
1 288 |
1 284 |
1 202 |
1 164 |
*-išankstiniai duomenys NTAKD statistikos duomenys
7.6. 2018 m. nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1 652 žmonės, arba 2 daugiau nei 2017 m. Dauguma (79,8 proc.) nuo šių piktybinių navikų mirusių asmenų buvo vyrai. 2018 m. 100 tūkst. gyventojų teko 59 mirusieji nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų (miesto gyventojų – 53, kaimo gyventojų – 70).
Lietuvos Sveikatos rodiklių sistema, Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
8. Esama situacija Vilkaviškio rajono savivaldybėje.
8.1. Licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimas vykdomas griežtai laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų reikalavimų. 2018 m. buvo išduotos 44 licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (iš jų: 39 vienkartinės prekiauti silpnaisiais alkoholiniais gėrimais, neviršijančiais 7,5 proc. alkoholio koncentracijos, renginių metu) ir 2 licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais. 2019 m. išduotos 37 licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (36 vienkartinės) ir 1 – verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais. Iki šių metų rugpjūčio mėnesio išduota 14 licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (8 vienkartinės) ir 4 – tabako gaminiais.
8.2. 2019 metais Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje esančiose ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigose visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų įgyvendinimo metu buvo parengti 31 pranešimas rūkymo, alkoholio ir narkotikų vartojimo prevencijos klausimais, 26 stendai, plakatai. Sveikatos ugdymo ir mokymo renginių dalyvių skaičius – 2 799 asmenys.
8.3. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybės administracija) Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus duomenimis, į mokyklų bendrojo ugdymo programas integruotos alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų prevencijos temos.
8.4. Mokyklos vykdo socialinio emocinio ugdymo programas: alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa „Gyvenimo įgūdžių ugdymas“, „Paauglystės kryžkelės“ – „Lions Quest“ gyvenimo įgūdžių ugdymo programa 5–8 klasių mokiniams; „Sniego gniūžtė“ – psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos ir socialinių įgūdžių ugdymo programa 8–12 klasių mokiniams; „Tiltai“ – paauglių socialinių įgūdžių programa; „Obuolio draugai“ – ankstyvosios prevencijos programa 7–9 klasių mokiniams; „Zipio draugai“ – ankstyvosios prevencijos ir socialinio emocinio ugdymo programa 5–7 metų vaikams; „QLWEUS“ – smurto ir patyčių prevencijos programa; psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos mokymo programa tėvams; vaikų gyvenimo įgūdžių ugdymas, skirtas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai ugdymo įstaigose įgyvendinti. Prevencinėse veiklose 2019 m. dalyvavo 26 švietimo įstaigos su padaliniais. Programas vykdė 294 mokytojai. Dalyvavo 4 289 mokiniai.
8.5. Kiekvienais metais vykdoma Vaikų socializacijos (prevencijos) programa. 2019 m. Vilkaviškio rajono savivaldybė finansavo 29 programas, skirtas vasaros poilsiui, kuriose dalyvavo 765 mokiniai.
8.6. Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (toliau – VVSB) 2019 metais Vilkaviškio rajono savivaldybės švietimo įstaigose organizavo paskaitų ciklą „Žalingų įpročių prevencija“, skaitė paskaitas, vedė diskusijas, alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimo prevencijos temomis, organizavo akcijas, renginius, konkursus, publikavo informaciją psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos temomis spaudoje bei interneto tinklalapiuose.
Taip pat aktyviai dalyvavo akcijose „Obuolys vietoje cigaretės“, „Gimiau nerūkantis (i)“, organizavo švietimo įstaigose konkursą „Aš galiu rinktis“. Įgyvendinant tiek atrankinę, tiek tikslinę prevenciją, buvo vykdomos šios veiklos (identiškos bendrosios prevencijos vykdomoms veikloms): paskaitų skaitymas, akcijų, konkursų, renginių bei diskusijų organizavimas. Vykdė privalomąjį mokymą transporto priemonių vairuotojams apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, kuriems teisė vairuoti transporto priemonę atimta esant neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų. 2019 m. – privalomąjį mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai išklausė 1 asmuo. Ankstyvosios intervencijos programoje jaunuoliams 2019 m. dalyvavo 34 asmenys. Priklausomybių konsultanto paslauga suteikta 210 asmenų.
8.7. Šiuo metu iš viso globojami 108 vaikai, laikinoji globa (rūpyba) nustatyta 23 vaikams, o nuolatinė globa – 85 vaikams.
8.8. Vaikų, netekusių tėvų globos, skaičių mūsų Savivaldybėje lemia įvairios priežastys. Svarbiausia iš jų yra socialinės rizikos aplinka šeimoje, nulemianti vaikų nepriežiūrą, kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichinį smurtą, girtauja ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui.
8.9. Savivaldybės administracija kiekvienais metais organizuoja Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos vykdymą. Šios programos lėšomis taip pat yra finansuojami alkoholio, tabako ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos projektai.
8.10. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, pagal suvartojimo kiekį kiekvienam Lietuvos gyventojui, įskaitant ir vaikus, per metus tenka 13,2 l grynojo spirito. Asmenų, sergančių priklausomybės ligomis, gydymas priskiriamas gydytojo psichiatro kompetencijai. Asmuo į gydytoją psichiatrą gali kreiptis tiesiogiai arba gali būti nukreiptas šeimos (bendrosios praktikos) gydytojo. Pirminio lygio psichinės sveikatos priežiūrą vykdo VšĮ Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos skyrius.
8.11. Alkoholį, narkotines ir psichotropines medžiagas vartojantiems bei nuo alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo priklausomiems asmenims būtinoji medicinos pagalba dažniausiai teikiama dėl apsinuodijimų. VšĮ Vilkaviškio ligoninės reanimacijos skyriuje 2019–2020 m. buvo gydomi alkoholiu ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis apsinuodiję 5 pacientai.
III SKYRIUS
PROGRAMOS TIKSLAS, PRIORITETAI IR UŽDAVINIAI
9. Programos tikslas – stiprinti Vilkaviškio rajono savivaldybės gyventojų švietimą, saugumą ir sveikatą, mažinant psichotropinių medžiagų (narkotikų, tabako, alkoholio) vartojimą, pasiūlą bei paklausą.
10. Programos prioritetai:
10.2. Vilkaviškio rajono savivaldybės institucijų ir įstaigų, asociacijų, verslo subjektų, pilietinės visuomenės bendradarbiavimo ir koordinavimo psichotropinių medžiagų vartojimo kontrolės ir prevencijos srityse stiprinimas;
11. Programos uždaviniai:
IV SKYRIUS
PROGRAMOS VERTINIMO KRITERIJAI
12. Programos kiekybiniai ir kokybiniai vertinimo kriterijai:
12.3. Savivaldybės gyventojų apklausos rezultatų pokytis (iki ir po programos vykdymo, siekiant įvertinti dalyvių požiūrį, žinias, pasitenkinimą);
V SKYRIUS
LAUKIAMI REZULTATAI
13. Pagerės gyventojų informuotumas psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos klausimais (mokyklos bendruomenės įsitrauks į prevencinę veiklą, pagerės tėvų ir moksleivių informuotumas, moksleiviai išmoks priimti teisingus sprendimus ir atsakyti už savo pasirinkimą).
14. Pagerės įstaigų ir institucijų bendradarbiavimas, daugiau sektorių įsitrauks į prevencinę veiklą.
15. Bus pasiūlyta daugiau laisvalaikio alternatyvų vaikams ir jaunimui (daugiau vaikų ir jaunimo dalyvaus popamokinėje ir vasaros užimtumo veikloje).
16. Sumažės pažeidimų, susijusių su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu ugdymo įstaigose, viešose vietose.
VI SKYRIUS
PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR ATSKAITOMYBĖ
18. Programos įgyvendinimo kontrolę atlieka Savivaldybės administracijos Centralizuotas vidaus audito skyrius.
19. Programos įgyvendinimą organizuoja ir koordinuoja Vilkaviškio rajono savivaldybės narkotikų kontrolės komisija (toliau – Komisija).
20. Komisija kasmet parengia Programos įgyvendinimo priemonių planą, nustato už jas atsakingas institucijas ir įstaigas, numato lėšas toms priemonėms įgyvendinti, taip pat nustato Programos įgyvendinimo priemonių atlikimo terminus.
21. Programos įgyvendinimo priemonių plano (Programos priedas) vykdytojai:
21.4. Marijampolės AVPK Vilkaviškio RPK – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatas;
21.7. PSS – Viešosios įstaigos Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos skyrius;
22. Savivaldybės institucijos ir įstaigos, vykdančios Programos priemonių plane
nurodytas Programos įgyvendinimo priemones, kiekvienais metais į savo strateginius veiklos planus įtraukia priemones, kurias jos numato vykdyti pagal Programą.
23. Savivaldybės institucijos ir įstaigos, vykdančios Programos įgyvendinimo priemones, kiekvienais metais iki sausio 20 dienos pateikia Komisijai informaciją apie Programos įgyvendinimo priemonių vykdymą.
24. Komisija kiekvienais metais iki kovo 1 dienos parengia Programos įgyvendinimo priemonių plano vykdymo ataskaitą Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybai ir informaciją paskelbia Savivaldybės interneto svetainėje www.vilkaviskis.lt.
25. Vilkaviškio rajono savivaldybės institucijos, įgyvendindamos narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pasiūlos ir paklausos mažinimo priemones, bendradarbiauja su sveikatos apsaugos, socialinių paslaugų teikimo, kultūros, švietimo, teisėsaugos įstaigomis, Užimtumo tarnybos padaliniais, asociacijomis, bendruomenėmis.
26. Savivaldybės administracija Programai įgyvendinti lėšas numato rengdama atitinkamų metų Savivaldybės biudžeto projektą, atsižvelgdama į finansavimo galimybes. Programai įgyvendinti taip pat gali būti naudojamos Valstybės investicijų programos, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.
Vilkaviškio rajono savivaldybės psichotropinių
medžiagų vartojimo prevencijos ir kontrolės
2020–2022 metų programos
priedas
VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PREVENCIJOS IR KONTROLĖS 2020–2022 METŲ PROGRAMOS PRIEMONIŲ PLANAS
| Eil. Nr. |
Priemonės pavadinimas |
Įvykdymo terminas |
Priemonės vykdytojai |
Laukiami rezultatai |
Vertinimo kriterijai |
Siekiamas rodiklis |
|
1. UŽDAVINYS. MAŽINTI NETEISĖTĄ NARKOTIKŲ, TABAKO IR ALKOHOLIO PASIŪLĄ IR APYVARTĄ
|
||||||
| 1. |
Informuoti visuomenę skatinant netoleruoti nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėta psichoaktyviųjų medžiagų apyvarta. |
2020–2022 m. |
Marijampolės AVPK Vilkaviškio RPK,VSB |
Padidės visuomenės informuotumas ir nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėta psichoaktyviųjų medžiagų apyvarta netoleravimas. |
Vietinėje spaudoje, savivaldybės ir policijos komisariato interneto svetainėse kas pusmetį paskelbta informacija |
Ne mažiau kaip po 2 informacinius pranešimus interneto svetainėse, vietinėje spaudoje kasmet. |
| 2. |
Tobulinti Vilkaviškio rajono savivaldybės institucijų ir įstaigų tarnautojų ir darbuotojų kvalifikaciją narkotikų kontrolės srityse. |
2020–2022 m. |
Marijampolės AVPK Vilkaviškio RPK, NKK, VSB |
Patobulės institucijų ir įstaigų tarnautojų ir darbuotojų kvalifikacija. |
Mokymų ir apmokymų specialistų skaičius |
Ne mažiau kaip 1 apmokymas kasmet. |
| 3. |
Stiprinti teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą, įgyvendinant priemones, mažinančias psichoaktyviųjų medžiagų pasiūlą ir paklausą, atskleisti pažeidimus, nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta. |
2020–2022 m. |
Marijampolės AVPK Vilkaviškio RPK |
Bus įgyvendintas atsakomybės neišvengiamumo principas, sumažintas narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimas ir disponavimas. |
Atliktų policijos priemonių skaičius
Atliktų patikrinimų apsvaigimui nustatyti skaičius |
Ne mažiau kaip 12 kasmet.
Ne mažiau kaip 30 patikrinimų apsvaigimui nustatyti. |
| 4. |
Griežtinti licencijų verstis prekyba alkoholio ir tabako gaminiais kontrolę. |
2020–2022 m. |
SA
|
Bus sumažintas alkoholio ir tabako prieinamumas gyventojams. |
Išduotų licencijų verstis prekyba alkoholio ir tabako gaminiais skaičius |
Išduotų licencijų verstis prekyba alkoholio ir tabako gaminiais mažėjimas (2 proc. kasmet). |
|
2. UŽDAVINYS. MAŽINTI NETEISĖTĄ NARKOTIKŲ, ALKOHOLIO, TABAKO VARTOJIMĄ IR JŲ PAKLAUSĄ
|
||||||
| 1. |
Vykdyti bendrąją prevenciją rengiant ir įgyvendinant mokyklų / gimnazijų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencinį planą. |
2020–2022 m. |
BUM, VSB, Marijampolės AVPK Vilkaviškio RPK |
Kiekvienoje ugdymo įstaigoje prevencinė veikla bus vykdoma nuosekliai ir kryptingai. Bus formuojamas neigiamas moksleivių požiūris į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, suvokimas apie šių medžiagų sukeliamą žalą. |
2020–2021 metų mokyklos / gimnazijos psichotropinių medžiagų vartojimo prevencinis planas, įgyvendintų priemonių skaičius |
2020–2021 metais įgyvendinta po 6 prevencinius planus kasmet (mokyklų, gimnazijų). |
| 2. |
Inicijuoti ir organizuoti viktorinas, konkursus, akcijas narkotikų, alkoholio ir tabako, vartojimo prevencijos tema. |
Kasmet |
ŠKSS, VSB, BUM, Marijampolės AVPK Vilkaviškio RPK |
Bus formuojamas: neigiamas požiūris į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą; suvokimas apie šių medžiagų sukeliamą žalą. |
Viktorinų, konkursų, akcijų alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimo prevencijos klausimais skaičius |
2 viktorinos, 3 konkursai. |
| 3. |
Užtikrinti, kad vaikai ir jaunimas gautų reikiamą socialinę, teisinę ir psichologinę pagalbą. |
Nuolat |
VTAS, BUM, VJC, PSS, SPC, SPS |
Bus suteikta pagalba pagal vaiko poreikius. Tai padės vaikams sėkmingai resocializuotis ir integruotis visuomenėje. |
Vaikų, kuriems suteikta socialinė, teisinė ir psichologinė pagalba, skaičius |
100 % suteikta teisinė ir psichologinė pagalba vaikams. |
| 4. |
Vykdyti bendrąją psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, užkrečiamųjų ligų prevenciją, skatinti fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenseną, vykdyti mokinių sveikatos priežiūrą, įgyvendinant Visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas. |
2020–2022 m. |
VSB |
Bus įgyvendintos Visuomenės sveikatos biuro programos ir parengtos ataskaitos. |
Prevencijos programų / ataskaitų apie įgyvendinimą skaičius |
100 proc. įgyvendintos Visuomenės sveikatos biuro prevencijos programos ir parengtos ataskaitos. |
| 5. |
Įgyvendinti Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymą. |
2020–2022 m. |
SPC, VJC, VGK |
Bus koreguojamas vaikų, turinčių polinkį nepaisyti socialinių normų ir vertybių, elgesys; vykdomas gyvenimo įgūdžių, gebėjimų ugdymas, pozityvus užimtumas, švietimo ar kitos pagalbos teikimas pagal vaiko poreikius. Tai padės vaikams sėkmingai resocializuotis ir integruotis visuomenėje. |
Vaikų, turinčių žalingų įpročių ir psichikos problemų, nukreiptų pas atitinkamus specialistus, skaičius |
100 proc. vaikų, nukreiptų pas atitinkamus specialistus, gavo paslaugą. |
| 6. |
Atlikti tyrimus „Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas tarp moksleivių“. |
2020–2022 m. |
VSB, BUM |
Bus atlikta situacijos analizė ir kasmet bus galima atlikti palyginimą. |
Atliktų tyrimų skaičius |
Ne mažiau kaip 1 tyrimas kasmet. |
| 7. |
Organizuoti vaikų užimtumą tikslinei grupei – vaikams iš socialinės rizikos šeimų (mokinių atostogų metu). |
2020–2022 m. |
NVO asociacija „Keisk požiūrį“, BUM, VSB, SPC |
Bus užtikrintas prasmingas vaikų, turinčių mažiau galimybių / elgesio ypatumų / socialinės rizikos vaikų, užimtumas vasaros metu. |
Programų skaičius |
Ne mažiau kaip 1 programa kasmet. |
| 8. |
Vykdyti atrankinę prevenciją, teikiant konsultacijas asmenims, kurie dar neturi psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo patirties, bet dėl neigiamo socialinės aplinkos poveikio padidėja tikimybė, kad jie gali pradėti vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas. |
2020–2022 m. |
PSS, SPC, VJC, VTAS, BUM, ASPĮ |
Bus sumažinta rizika ir padidinta apsaugos veiksnių įtaka, formuojamas neigiamas požiūris į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą. |
Asmenų, kurie kreipėsi pagalbos ar buvo nukreipti gauti socialinės / psichologinės pagalbos, skaičius |
100 proc. asmenų, kurie kreipėsi (ar buvo nukreipti) pagalbos, gavo paslaugą. |
| 9. |
Vykdyti tikslinę prevenciją socialinės rizikos šeimoms, socialinės rizikos suaugusiems asmenims, socialinės rizikos vaikams, vartojantiems narkotines ir psichotropines medžiagas, bet dar neturintiems priklausomybės požymių. |
2020–2022 m. |
VTAS, PSS, SPC, VJC, |
Bus siekiama anksti nustatyti socialinės rizikos asmenis ir motyvuoti juos nevartoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, teikti jiems reikiamą švietimo, socialinę ir psichologinę pagalbą, vykdyti ankstyvąją intervenciją. |
Asmenų, nukreiptų pas atitinkamus specialistus, skaičius |
100 proc. asmenų, nukreiptų pas atitinkamus specialistus, gavo paslaugą. |
| 10. |
Užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę asmenims, neteisėtai vartojantiems narkotines ir psichotropines medžiagas. |
2020–2022 m. |
ASPĮ, PSS, VŠĮ Vilkaviškio ligoninė |
Bus teikiama sveikatos priežiūra ir gydymas asmenims, sergantiems priklausomybės ligomis. |
Asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų dėl neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, sergamumo ir ligotumo rodiklių pokytis |
100 % asmenų, kuriems reikalinga pagalba, gavo paslaugą. |
|
3. UŽDAVINYS. UŽTIKRINTI IR STIPRINTI TARPINSTITUCINĮ BENDRADARBIAVIMĄ IR KOORDINAVIMĄ PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PREVENCIJOS SRITYSE
|
||||||
| 1. |
Plėtoti kompetentingų institucijų ir įstaigų, asociacijų, bendruomenių ir verslo subjektų bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą įgyvendinant narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pasiūlos ir paklausos mažinimo priemones. |
2020–2022 m. |
NKK, Marijampolės AVPK Vilkaviškio RPK, KŠSS, BST, NVO, VSB |
Bus užtikrintas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, siekiant mažinti psichoaktyviųjų medžiagų pasiūlą ir paklausą. |
Įstaigų, verslo subjektų ir asociacijų bendrai įgyvendintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) paklausos ir pasiūlos mažinimo priemonių ir jose dalyvavusių asmenų skaičius |
Ne mažiau kaip 2 per metus. |
| 2. |
Inicijuoti bei organizuoti švietimo įstaigose ir nevyriausybinėse organizacijose pasitarimus, paskaitas – diskusijas, seminarus ir mokymus aktualiais prevencinio darbo klausimais. |
2020–2022 m. |
ŠKSS, VTAS, VSB |
Bus užtikrintas svarbių klausimų aptarimas, svarstymas. |
Pasitarimų, seminarų ir mokymų aktualiais prevencinio darbo klausimais skaičius |
Kasmet 1 mokymai ir 1 seminaras. |
| 3. |
Organizuoti narkotikų kontrolės komisijos posėdžius. |
2020–2022 m. |
NKK |
Bus užtikrintas svarbių klausimų aptarimas, svarstymas. |
Posėdžių skaičius |
Ne mažiau kaip 2 per metus. |
| 4. |
Parengti spaudai straipsnius apie narkotikų, alkoholio ir tabako vartojimo daromą socialinę ir ekonominę žalą sveikatai. |
2020–2022 m.
|
VSB
|
Bus formuojamas neigiamas požiūris į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, suvokimas apie šių medžiagų sukeliamą žalą. |
Parengtų straipsnių skaičius |
Kasmet po 1 straipsnį. |
_______________________________