Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3563
2016 m. birželio 22 d. Nr. 634
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. SV-S-1425 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3563 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Priėmus Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 8 straipsnio pakeitimo įstatymą, dalis gyventojų prarastų galimybę nenutrūkstamai gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – Fondas) biudžeto lėšomis apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones (toliau – Fondo biudžeto lėšomis apmokamos paslaugos). Panaikinus Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymas) 8 straipsnio 4 dalyje nustatytą papildomo Fondo biudžeto lėšomis apmokamų paslaugų teikimo mėnesio (toliau – papildomas mėnuo) garantiją, kiltų prieštara šio įstatymo 18 straipsnio 4 daliai, kurioje nustatyta, kad einamojo mėnesio įmokos gali būti sumokamos iki paskutinės to mėnesio dienos, tai yra asmuo jau pirmąją mėnesio dieną turėtų sumokėti įmoką tam, kad per mėnesį, įvykus draudiminiam įvykiui, jam suteiktų paslaugų išlaidos būtų apmokėtos Fondo biudžeto lėšomis. Be to, stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose gydomi asmenys kito mėnesio 1 dieną turėtų rūpintis privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumokėjimu arba už paslaugas sumokėti savo lėšomis, nes jiems suteiktų paslaugų išlaidos nebebūtų apmokamos Fondo biudžeto lėšomis. Taigi visiškas papildomo mėnesio garantijos panaikinimas pažeistų interesus asmenų, kurie sąžiningai naudojasi savo teisėmis ir atlieka savo pareigas, sukeltų visuomenės nepasitenkinimą ir didintų nepasitikėjimą privalomojo sveikatos draudimo sistema.
2. Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytas Fondo biudžeto lėšomis apmokamų paslaugų teikimas avansu (tai yra papildomo mėnesio garantija) sudaro sąlygas tinkamai vykdyti Sveikatos draudimo įstatymo 18 straipsnio 4 dalį ir užtikrinti nepertraukiamą šių paslaugų teikimą. Taigi Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas Įstatymo projekto tikslas – skatinti nenutrūkstamą privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimą – pasiekiamas taikant papildomo mėnesio garantiją. Nors Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodytiems asmenims minėta garantija suteikiama, tai neatleidžia jų nuo prievolės draustis Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka, tai yra nustatytu laiku sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Panaikinus papildomo mėnesio garantiją, nebūtų galima užtikrinti nenutrūkstamo privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo ir Fondo biudžeto lėšomis apmokamų paslaugų teikimo.
3. Nors Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad priėmus siūlomą įstatymą būtų sustabdytas piktnaudžiavimas, tačiau piktnaudžiavimo papildomo mėnesio garantija problemą geriau būtų spręsti Sveikatos draudimo įstatyme nustatytomis priemonėmis, tai yra teritorinės ligonių kasos, nustačiusios, kad neapdraustam privalomuoju sveikatos draudimu asmeniui suteiktos Fondo biudžeto lėšomis apmokamos paslaugos, turi teisę teikti ieškinius teismui dėl žalos Fondo biudžetui atlyginimo. Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėtojai už neapdraustiems asmenims suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos Fondo biudžeto lėšomis, turi mokėti Valstybinei ligonių kasai. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tam tikrais atvejais privalomai tikrinama, ar asmuo yra sumokėjęs visas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. O 7 dalyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, ir nesumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokos iš asmenų išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.
4. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad, išieškodama žalą Fondo biudžetui, valstybė patiria papildomas administravimo išlaidas. Be to, vien Vilniaus teritorinės ligonių kasos veiklos zonoje papildoma mėnesio garantija pasinaudoja, tačiau savo pareigos sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas neįvykdo daugiau kaip 600 asmenų per ketvirtį. Tai nėra labai daug, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos veiklos zonoje 2016 metų I ketvirtį (dažniausiai papildomo mėnesio garantijos veikimo metu) ambulatorinės paslaugos suteiktos 606 315 asmenų, o stacionarinis gydymas pradėtas 51 886 asmenims. Taigi visiškai panaikinti papildomo mėnesio garantiją, siekiant išvengti piktnaudžiavimo ja ir žalos Fondo biudžetui išieškojimo išlaidų, būtų neproporcinga siekiamam tikslui priemonė.