Administracinė byla Nr. A-1496-525/2024
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00037-2024-4
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Veslavos Ruskan,
sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,
dalyvaujant Baltarusijos Respublikos piliečiui D. H., jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Natalijai Ivanovskai,
vertėjui Ruslanui Skrobačui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Baltarusijos Respublikos piliečio D. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo Baltarusijos Respublikos piliečiui D. H.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir URC) teikime prašė taikyti Baltarusijos Respublikos piliečiui D. H., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2024 m. balandžio 13 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
2. URC teikime nurodė, kad:
2.1. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2022 m. balandžio 22 d., neteisėtai kirsdamas valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos, pateikė prieglobsčio prašymą ir buvo apgyvendintas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 29 d. sprendimu nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsienietis sprendimą buvo apskundęs, bet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 14 d. galutine nutartimi Migracijos departamento sprendimą paliko nepakeistą.
2.2. Užsieniečiui sutikus savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimu įpareigojo asmenį per 30 kalendorinių dienų išvykti į Baltarusijos Respubliką, tačiau asmuo 2023 m. lapkričio 28 d. išėjo iš VSAT URC ir negrįžo, sprendimo dėl grąžinimo neįvykdė, t. y. neišvyko iš Lietuvos Respublikos. Migracijos departamentas 2024 m. sausio 3 d. priėmė sprendimą išsiųsti Užsienietį į kilmės šalį, uždrausti jam atvykti į Lietuvą. VSAT nustačius Užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje vietą, jis 2024 m. vasario 13 d. buvo sulaikytas ir pristatytas į VSAT URC.
2.3. Užsieniečio veiksmai vertintini kaip nebendradarbiavimas su institucijomis, sprendžiančiomis Užsieniečio teisinės padėties klausimus. Kol bus pasiruošta Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūrai, tikslinga bent iš dalies apriboti jo judėjimo galimybę.
3. Užsienietis ir jo atstovas teismo posėdyje prašė taikyti užsieniečiui su judėjimo laisvės apribojimu nesusijusią alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsienietis nurodė, kad jis nesutinka būti sulaikytas. Užsienietis nenori sugrįžti į Baltarusijos Respubliką, nes ten jis bus suimtas ir nuteistas už jo politines pažiūras. Jis nori likti Lietuvoje, įsidarbinti. Užsienietis iš VSAT URC išvyko, nes bijojo, kad bus išsiųstas į Baltarusiją.
II.
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. vasario 15 d. sprendimu VSAT URC teikimą patenkino, taikė Baltarusijos Respublikos piliečiui D. H., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2024 m. balandžio 13 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
5. Teismas nustatė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2022 m. balandžio 22 d., neteisėtai kirsdamas valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo ir Migracijos departamento 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu buvo apgyvendintas VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 29 d. priėmė sprendimą Nr. 23S77519, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsieniečiui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Užsienietis dėl šio sprendimo pateikė skundą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi palikus nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą, Migracijos departamento 2023 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. 23S77519 įsigaliojo. Užsieniečiui sutikus savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 23S210196, kuriuo įpareigojo užsienietį išvykti į Baltarusijos Respubliką per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Užsienietis turėjo išvykti iki 2023 m. gruodžio 27 d. Užsienietis 2023 m. lapkričio 28 d. išėjo iš VSAT URC ir negrįžo, sprendimo dėl grąžinimo neįvykdė, t. y. neišvyko iš Lietuvos Respublikos. Migracijos departamentas 2024 m. sausio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 24S2611, kuriuo nusprendė išsiųsti Užsienietį į kilmės šalį, uždrausti jam atvykti į Lietuvą. VSAT nustačius Užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje vietą, jis VSAT URC pareigūno 2024 m. vasario 13 d. sprendimu buvo sulaikytas iki 48 val. Užsieniečio asmenybė yra nustatyta, jis nėra prieglobsčio prašytojas.
6. Teismas vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 1–7 punktais, 113 straipsnio 2 dalimi ir nusprendė, kad esant išdėstytoms aplinkybėms yra pagrindas Užsienietį sulaikyti (Įstatymo 113 str. 1 d. 2, 5 p., 2 d.). Teismas taip pat vadovavosi Įstatymo 115 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, 14019 straipsnio 1, 2 dalimis. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl užsieniečiui yra taikomas Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas.
7. Teismas, įvertinęs, kad, nors Užsieniečio asmenybė nustatyta, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar visuomenei, bet jis be jokių pateisinančių priežasčių neįvykdė sprendimo, įpareigojančio jį savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, vengdamas išsiuntimo, pasišalino iš VSAT URC, Lietuvoje neturi socialinių ryšių, pragyvenimo šaltinio, priėjo prie išvados, kad išlieka tikimybė, jog, pradėjus užsieniečio išsiuntimo procedūrą, Užsienietis, būdamas nesulaikytas, gali sutrukdyti įvykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo, todėl yra pagrindas teikimą patenkinti.
III.
8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. vasario 15 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Užsienietis 2024 m. kovo 15 d. pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą, todėl nuo 2024 m. kovo 15 d. jis yra laikomas prieglobsčio prašytoju Lietuvos Respublikoje, todėl pasikeitė jo teisinė padėtis. Pasikeitus Užsieniečio teisinei padėčiai, teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes Užsienietis yra sulaikytas vadovaujantis Įstatymo punktais, kurie nėra taikomi prieglobsčio prašytojams. Šiuo atveju Užsieniečiui alternatyvi sulaikymui priemonė buvo paskirta vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais ir 2 dalimi, o šios įstatymo nuostatos nėra taikomos sprendžiant dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo (alternatyvios sulaikymui priemonės). Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada yra galimas prieglobsčio prašytojų sulaikymas. Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytos aplinkybės.
8.2. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose.
8.3. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo prieglobsčio prašymas yra nagrinėjamas, jo asmens tapatybė ir pilietybė nustatytos, nenustatyta duomenų, jog Užsienietis šiuo metu nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis. Byloje taip pat nėra duomenų, jog Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl manytina, kad Užsieniečiui yra skirta per griežta alternatyvi sulaikymui priemonė, kuri yra prilyginama sulaikymui. Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl teismui nepanaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismo sprendimas turėtų būti pakeistas, Užsieniečiui skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
9. VSAT URC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. vasario 15 d. sprendimą palikti galioti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
9.1. Užsienietis 2024 m. kovo 15 d. pateikė paskesnį prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tą pačią dieną Migracijos departamentas priėmė sprendimą nagrinėti Užsieniečio prašymą skubos tvarka, nes asmuo pateikė prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą grąžinti ar išsiųsti asmenį į užsienio valstybę. URC 2024 m. kovo 21 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus su teikimu dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo persvarstymo Užsieniečiui. Migracijos departamentas 2024 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą Nr. 24S87629 nesuteikti Užsieniečiui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.
9.2. Užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra tikslinga ir proporcinga. Teismo sprendimo priėmimo metu Užsienietis buvo neteisėtai Lietuvos Respublikoje, neįvykdęs Migracijos departamento sprendimo dėl jo savanoriško grįžimo į Baltarusijos Respubliką, taigi, akivaizdu, kad sprendimas buvo priimtas tinkamai išnagrinėjus visas Užsieniečio faktines bylos aplinkybes. Be to, Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis gali būti taikoma ir prieglobsčio prašytojams.
9.3. Vadovaujantis Įstatymo 118 straipsnio 1 dalimi, jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Užsieniečių registracijos centras nedelsdamas privalo kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Taigi buvo surašytas teikimas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams dėl sulaikymo pagrindų persvarstymo.
9.4. Užsieniečio elgesys leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog jis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje procedūra, pateikdamas paskesnį prieglobsčio prašymą, kai prieš tai sutiko su sprendimu savanoriškai grįžti į Baltarusijos Respubliką, tačiau sprendimo neįvykdė, o pasišalino iš URC. Užsieniečiui būnant apgyvendintam VSAT URC jis daug kartų buvo supažindintas su jo teisine padėtimi, apgyvendinimo URC taisyklėmis. Iš bylos medžiagos matyti, kad Užsienietis daugybę kartų buvo pažeidęs URC vidaus tvarkos taisykles (grįždavo apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, nuplėšė vaizdo stebėjimo kamerą) bei, galiausiai, pasišalino iš URC. Užsienietis, turėdamas Migracijos departamento leidimą dirbti, kuris sudarė jam galimybes legaliai įsidarbinti, nelegaliai dirbo autoservise.
9.5. Iš faktinių aplinkybių akivaizdu, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, piktnaudžiauja migracine sistema, ir toks jo elgesys suponuoja realią bei pagrįstą tikimybę pasislėpti bei išvengti išsiuntimo procedūros. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą grąžinti ar išsiųsti asmenį į užsienio valstybę. Paskesnį prieglobsčio prašymą Užsienietis pateikė po mėnesio nuo sulaikymo URC dienos, kai jau buvo pradėtas jo išsiuntimo procedūros organizavimas. Užsieniečiui priimtas Migracijos departamento sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką yra įsiteisėjęs. Jo paskesnis prašymas išnagrinėtas skubos tvarka bei priimtas sprendimas nesuteikti jam prieglobsčio ir papildomos apsaugos, taigi Migracijos departamento sprendimas dėl išsiuntimo turi būti vykdomas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
10. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Pirmosios instancijos teismas VSAT URC teikimą tenkino, taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2024 m. balandžio 13 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina išvadą, kad, pradėjus užsieniečio išsiuntimo procedūrą, Užsienietis, būdamas nesulaikytas, gali sutrukdyti įvykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo.
13. Užsienietis, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog sprendimas yra nepagrįstas, kadangi Užsieniečiui 2024 m. kovo 15 d. pateikus paskesnį prieglobsčio prašymą jis yra laikomas prieglobsčio prašytoju Lietuvos Respublikoje, todėl Užsienietis teismo yra sulaikytas vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, kurios nėra taikomos prieglobsčio prašytojams. Užsieniečio asmens tapatybė ir pilietybė nustatytos, nenustatyta duomenų, jog Užsienietis šiuo metu nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, byloje taip pat nėra duomenų, jog Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl šiuo atveju jam skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p., 14019 str. 1 d. 2 p.).
14. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl galimybės taikyti Užsieniečiui judėjimo laisvės neapribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę, pažymi, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1476-662/2024). Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą patikrina ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1187-525/2024).
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines bylos aplinkybes (žr. nutarties 5 p.), susijusias su Užsieniečio veiksmais bei jam priimtais kompetentingų institucijų sprendimais, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog Užsieniečio elgesys rodo, kad jis gali pasislėpti bei gali trukdyti vykdyti procedūras, susijusias su Migracijos sprendimų įgyvendinimu, jo išsiuntimu iš Lietuvos. Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, nėra linkęs laikytis teisės aktų reikalavimų ir nustatytos tvarkos, teismo sprendimo priėmimo metu Užsienietis buvo neteisėtai Lietuvos Respublikoje, neįvykdęs Migracijos departamento sprendimo dėl jo savanoriško grįžimo į Baltarusijos Respubliką. Užsienietis tik po Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. vasario 15 d. sprendimo ir po mėnesio nuo sulaikymo URC dienos, kai jau buvo pradėtas jo išsiuntimo procedūros organizavimas, 2024 m. kovo 15 d. pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą. Be to, VSAT URC nurodo, kad vadovaudamasis Įstatymo 118 straipsnio 1 dalimi 2024 m. kovo 21 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus su teikimu dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo persvarstymo Užsieniečiui (paminėtą informaciją patvirtina Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys duomenys).
17. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2024 m. balandžio 13 d., priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, tinkamai taikęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, įvertinęs ginčo faktinę situaciją bei taikomos priemonės proporcingumą. Dėl to Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. vasario 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija