KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
5 POSĖDIS
SPRENDIMAS
DĖL NEPRITARIMO PLANUOJAMAI ŪKINEI VEIKLAI
2021 m. balandžio 20 d. Nr. TS-139
Kaunas
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi, Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimu, patvirtintu Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014-08-28 sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo tvirtinimo“, Kauno rajono savivaldybės tarybos 2017-11-16 sprendimu Nr. TS-411 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo patvirtinimo“ ir Kauno rajono savivaldybės tarybos 2020-05-28 sprendimu Nr. TS-233 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo patvirtinimo“ (toliau – BP), atsižvelgdama į Kauno rajono savivaldybės administracijos 2021-04-07 išvadą Nr. SD - 1377 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo programos“, išnagrinėjusi ir įvertinusi UAB „Rizgonys“ Kauno rajono savivaldybės Kvesų smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto naudojimo poveikio aplinkai vertinimo programą ir joje pateiktą informaciją, atsižvelgdama į Kriemalos kaimo gyventojų bendruomenės, sodų „Kriemala“, „Paštuva“ ir „Batniava“ bendrijų 2021-03-25 kreipimąsi „Dėl 2021-03-18 paskelbto poveikio aplinkai vertinimo dokumento „Kvesų smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto naudojimo poveikio aplinkai vertinimo programa“, Kriemalos kaimo gyventojų 2021-03-25 prašymą „Dėl planuojamos ūkinės veiklos proceso Kauno r. sav., Batniavos sen., Naujienos k. stabdymo“, 2021-03-30 suinteresuotų ir pasirašiusių asmenų vardu SB „Kriemala“ pirmininko raštą „Dėl 2021-03-18 paskelbto poveikio aplinkai vertinimo dokumento „Kvesų smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto naudojimo poveikio aplinkai vertinimo programa“ su 1323 parašais, kuriais išreiškiama pagrįsta neigiama nuomonė dėl planuojamos ūkinės veiklos (toliau – PŪV) neigiamo poveikio aplinkai, žmonių gyvenimo sąlygoms ir negrįžtamajam poveikiui kraštovaizdžiui, užtikrindama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostatų, pagal kurias valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, 53 straipsnio 3 dalies nuostatų, pagal kurias valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, 54 straipsnio nuostatų, pagal kurias valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai; kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją, įgyvendinimą, Kauno rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Nepritarti planuojamai ūkinei veiklai – Kauno r. sav. Kvesų smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto Kauno r. sav., Batniavos sen., Naujienos k. naudojimui – dėl šių motyvų:
1.1. kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų) savivaldybių funkcijų, kurias savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Savivaldybės yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Reguliuojant ūkinę veiklą turi būti laikomasi privačių, atskirų gyventojų, bendruomenės ir suinteresuotos visuomenės interesų derinimo principo, būtų užtikrinti ir privataus asmens (ūkinės veiklos subjekto), ir visuomenės interesai, siekiama ne atskirų asmenų gerovės, bet bendros tautos gerovės. Siekdama visų suinteresuotų šalių interesų balanso, savivaldybė įgyvendina įstatymo suteiktą teisę atsižvelgiant į planuojamos ūkinės veiklos galimybes tam tikroje teritorijoje nuspręsti, kokiems prioritetams teikti pirmenybę. Užtikrindama tiek privačių, tiek ir asmens bei visuomenės interesų derinimą bei pusiausvyrą, kaip konstitucinę vertybę, įvertinusi tiek viešąjį interesą ir visuomenės poreikius gyventi saugioje ir sveikoje aplinkoje, tiek ir privatų pelno siekiančio juridinio asmens interesą kasti žvyrą ir smėlį planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje bei gauti iš šios veiklos pelną, Kauno rajono savivaldybės taryba prioritetą teikia akivaizdžiai dominuojančio viešojo intereso, t. y. suinteresuotos visuomenės, gyventojų ir svečių teisės į saugią, sveiką ir švarią aplinką, teritorijos, kraštovaizdžio, rekreacijos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugai;
1.2. Savivaldybės taryba, priimdama sprendimą nepritarti planuojamos ūkinės veiklos galimybėms, siekia ne tik užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostatų, pagal kurias valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, ir kitų konstitucinių nuostatų įgyvendinimą, bet ir veikti vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintais pagrindiniais vietos savivaldos principais: savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją; savivaldybių ir valstybės interesų derinimo tvarkant viešuosius savivaldybių reikalus; bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo (savivaldybės institucijų priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių); plėtros ir veiklos planingumo (savivaldybės savo veiklą vykdo pagal tarpusavyje suderintus skirtingos trukmės teritorijų, strateginio ir finansinio planavimo dokumentus); reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę; žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo;
1.3. Savivaldybės taryba, priimdama sprendimą visiškai nepritarti planuojamos ūkinės veiklos galimybėms, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos Seimo 2020-12-11 nutarimu Nr. XIV - 72 patvirtintos aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos esminėms nuostatoms laikytis gamtą tausojančios politikos principų, kreipiant ekonomiką žaliojo kurso linkme, siekiui apsaugoti Lietuvos gamtos įvairovę nuo klimato kaitos ir žmogaus veiklos keliamų pavojų, atsakingai naudoti turimus gamtos išteklius;
1.4. PŪV prieštarautų bendrai tautos gerovei, kurios nuomonė vertinant planuojamos ūkinės veiklos galimybes yra labai svarbi, nes būtų padarytas ilgalaikis neigiamas ir negrįžtamasis poveikis Batniavos sen., Naujienos k. teritorijoje susiformavusiam miškingajam kraštovaizdžiui, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, vandeniui ir biologinei įvairovei, ir kitų apylinkių bendruomenėms, kitiems gyventojams ir jų sveikatai, socialinei ekonominei aplinkai ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai, kuri dėl PŪV būtų neigiamai ir negrįžtamai paveikta;
1.5. PŪV būtų sunaikinta Batniavos sen., Naujienos k. teritorijoje susiformavęs miškingas kraštovaizdis, jo rekreacinė vertė, poilsiui skirtos aplinkos išskirtinumas bei jame vyraujantis natūralus gamtinis pobūdis, kuriame ne tik palaikomas ir stiprinamas esamas kraštovaizdžio natūralumas, bet ir kuris sudaro vientisą teritoriją su aplinkinėmis miškingomis teritorijomis;
1.6. PŪV poveikis aplinkai, ypač natūraliai gamtinei aplinkai bei suinteresuotai visuomenei, būtų didelės apimties ir intensyvus, nes poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) programoje nurodyta, kad, pradedant vykdyti PŪV, būtų iškertamas brandus miškas, vykdant PŪV būtų naudojami įvairūs didelių pajėgumų techniniai įrenginiai (ekskavatoriai, buldozeriai, žaliavos perdirbimo įrenginiai), kai šios teritorijos apylinkėmis visuomenė naudojasi rekreacijos ir sveikatingumo tikslais;
1.7. PŪV metu būtų vykdomas smėlio ir žvyro karjero kasimas, kuris pagal savo pobūdį ir mastą yra žymus kraštovaizdžio pakeitimas, nes tai pakeistų vyraujantį natūralų gamtinį pobūdį – miškingą kraštovaizdį, kuriame ne tik palaikomas ir stiprinamas esamas kraštovaizdžio natūralumas, bet ir kuris sudaro vientisą teritoriją su aplinkinėmis miškingomis teritorijomis. Pastarasis priskiriamas prie vertingų šalies kraštovaizdžių tipų, patenkančių į gamtinio karkaso teritoriją, kurioje palaikomas ir stiprinamas esamas kraštovaizdžio natūralumas. Taip pat ši teritorija pagal BP sprendinius patenka į M.1 (Valstybinis miškas, teritorijos naudojimo tipas – miškai ir miškingos teritorijos), kur negalimos naudingųjų iškasenų teritorijos ir N.1 (Esami detaliai išžvalgyti), kur galimas teritorijos naudojimo tipas – naudingųjų iškasenų teritorija, taip pat į patikimo funkcinio potencialo Gamtinio karkaso (Rajoniniai ir vietinio stabilizavimo arealai) teritoriją. Gamtinio karkaso nuostatų 4 punkte nurodyta, kad patikimo geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijos – teritorijų planavimo dokumentais nustatytos natūralios ar santykinai natūralios labai miškingos (80 – 100 %) arba pelkingos teritorijos bei paviršinio vandens telkiniai ir jų pakrantės, kitos neurbanizuotos teritorijos, labai gerai atliekančios ekologinio kompensavimo funkcijas. Nuostatų 6 punktas reglamentuoja, kad Gamtinio karkaso teritorijose skatinama veikla, kuria užtikrinama kraštovaizdžio ekologinė pusiausvyra, palaikomas ir stiprinamas ekosistemų stabilumas, renatūralizacija, vykdomas ekosistemų atkūrimas, palaikoma ir didinama kraštovaizdžio ir biologinė įvairovė: bendro teritorijos miškingumo didinimas, teritorijų pritaikymas ekstensyviai rekreacijai, mokslinė veikla ir kita. Pagrindinis Gamtiniam karkasui keliamas uždavinys – apsaugoti ir atkurti vertingas natūralias viso kraštovaizdžio ekosistemas, kad jos galėtų užtikrintai funkcionuoti: tinkamai atlikti vandens valymo, dirvos tręšimo, anglies kaupimo ir kt. funkcijas, sukurti buveines gyvūnams ir augalams, taip pat geriau saugotų nuo potvynių, sudarytų sąlygas rekreacijai, ekologiškesniam žemės ūkiui ir kt.;
1.8. Programoje nurodoma, kad „Planuojamas metinis smėlio ir žvyro iškasimas – 300 tūkst. kub. metrų. Visi darbai bus vykdomi viena (I) pamaina, penkias darbo dienas per savaitę. Visas telkinio sklypas bus iškastas ir rekultivuotas per 3–4 metus.“ Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nors PŪV trūktų iš dalies neilgą laikotarpį (3–4 metus) ir būtų išgautas nedidelis naudingųjų iškasenų kiekis, tačiau dėl PŪV būtų plynai iškertamas brandus miškas, negrįžtamai suardyta ir pažeista per ne vieną šimtmetį susikūrusi natūrali kraštovaizdžio ekologinė pusiausvyra ir ekosistemų stabilumas. Šiuo aspektu PAV nurodomos kompensacinės priemonės, atsižvelgiant į tai, kad vietoj brandaus miško ir kitos šiuo metu teritorijoje esančios biologinės įvairovės, po 3–4 metų baigus PŪV, būtų dirbtinai suformuotas vandens telkinys, kurio krantai būtų apsėti žole ir apsodinti kitais miško želdiniais, negali būti laikoma adekvačia ir pakankama kompensacine priemone ar juo labiau ne mažiau vertingais biotipais. Taigi, PAV programoje numatomos kompensacinės priemonės yra visiškai nepakankamos, nepagrįstos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Batniavos seniūnijoje kito to paties UAB „Rizgonys“ valdomo Kvesų karjero eksploatavimas akivaizdžiai patvirtina, kad nevyksta jokie rekultivavimo darbai, o jau planuojama veiklą perkelti į naują vietą. Kauno rajono teritorijoje esantys Vilemų, Kvesų, Drąseikių karjerai taip pat tik įrodo neigiamą karjerų veiklos praktiką bei daromą negrįžtamąją žalą. Taigi, darytina išvada, kad PŪV lemtų kur kas didesnės žalos aplinkai atsiradimą – plyną brandaus miško medžių ir kitų želdinių kirtimą, sunaikintą miško paklotę ir jos augaliją bei gyvūniją, negrįžtamai sunaikintas vertingąsias gamtines savybes negu, kad Programoje nurodoma nauda – per trumpą laiko tarpą iškastas iš dalies nedidelis žvyro ir smėlio kiekis, o tuo pačiu ir privataus UAB „Rizgonys“ finansinio intereso tenkinimas;
1.9. PŪV neigiamo poveikio aplinkai priemonės yra nepakankamos ir pagal apimtį ir pobūdį neigiamo poveikio visiškai nekompensuoja. PAV programoje numatytos kompensacinės priemonės kraštovaizdžiui atkurti yra nekonkrečios, neadekvačios bei nelygiavertės PŪV neigiamam poveikiui, numatomos kompensacinės priemonės yra tik teorinio pobūdžio ir moksliškai niekaip nepagrįstos. PAV programoje nėra numatyta jokio įsipareigojimo, kaip bus kompensuojama gamtai padaryta žala, koks bus jos mastas, kaip bus atkuriamas kraštovaizdis, koks bus suformuotas vandens telkinys, jo pakrančių augalija, kokie bus atsodinami želdiniai. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, nesutiktina su PAV pateiktu teiginiu, kad baigus telkinio eksploataciją ir įgyvendinus rekultivavimo sąlygas, bus sukuriami kitokio tipo ir struktūros ne mažiau vertingi biotipai, nes PŪV neigiamai paveiks kraštovaizdį, nekilnojamąsias kultūros vertybes, gyvūniją ir augaliją, o rekreacinei ir socialinei aplinkai bei visų šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai būtų atliktas negrįžtamasis neigiamas poveikis;
1.10. PAV programoje pažymėta, kad požeminis gruntinis vanduo slūgso 9–14 m gylyje, tačiau neaišku, ar PŪV neturės tiesioginio ir / ar netiesioginio poveikio požeminiams vandenims, nes gyventojai baiminasi, kad kastiniuose šuliniuose nukris geriamojo vandens lygis ir bus žymus poveikis sodininkų įrengtiems rekreaciniams tvenkiniams bei vandens šuliniams. Taip pat pažymėtina, kad PAV programoje nėra nagrinėjama, kaip PŪV paveiks Karklės ichtiologinio draustinio hidrografinį tinklą. Taigi, PAV programoje nėra numatoma atlikti jokių mokslinių tyrimų, susijusių su PŪV įtaka gruntiniams vandenims bei poveikiu Karklės ichtiologinio draustinio hidrografiniam tinklui;
1.11. PŪV bus vykdoma šalia kitų kultūros paveldo objektų, turinčių kultūros paveldo vertybių: 0,85 km – Antalkių kapinynas (5076); 0,76 km – Žvirgždės dvarvietė (30287); 1,14 km – Kvesų dvarvietė (27066); 1,44 km – Žydų žudynių vieta (10920). Teigiama, kad PŪV tiesiogiai tų teritorijų nepalies, tačiau neigiamas poveikis nenagrinėjamas, o tai yra akivaizdžiai nepakankama, teigiant, kad nesiribojama, nebus daromi istorinės ir kultūrinės aplinkos pažeidimai, todėl tinkamų priemonių neigiamo poveikio sumažinimui nebuvimas yra neleistinas. Nekilnojamasis kultūros paveldas yra sudėtinė kraštovaizdžio dalis, kurio pobūdis labai reikšmingas, nes tai nuo senovės susiformavęs kultūrinis kraštovaizdis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m liepos 8 d. nutarime konstatavo, kad kultūros paminklų apsauga yra viešasis interesas, svarbi valstybės funkcija. Todėl numatyta PŪV prieštarauja paveldosaugos reikalavimams, būtų realiai pažeistos ar prarastos dar neištyrinėtos kultūros paveldo objektų vertingosios savybės, formuotųsi neigiama įtaka dar neatskleistoms nekilnojamojo daikto vertingosioms dalims ar elementams, sumenkintas susiformavęs Nekilnojamojo kultūros paveldo kultūrinis kraštovaizdis;
1.12. Vertinant PŪV dėl esamos kelių infrastruktūros, atsižvelgtina, kad PAV programoje nėra nurodoma, kaip bus patenkama į šį karjerą, t. y. kokiais vietinės reikšmės keliais judės transportas į planuojamą teritoriją, taip pat nėra nurodyta ir apie privažiavimų priežiūrą (dulkėtumo mažinimas ir pan.). PAV programoje yra minima tik vidaus kelių priežiūra, tai akivaizdžiai yra nepakankama vertinant PŪV poveikį aplinkai. Atsižvelgiant į tai, kad PŪV bus naudojamas sunkiasvoris transportas, kuris turės judėti tiek pačioje PŪV teritorijoje, tiek ir veždamas iškastines žaliavas į / iš jos, darytina išvada, kad pateiktoje PAV programoje nėra vertinamas neigiamas poveikis kelių inžinerinei infrastruktūrai, aplinkai ir visuomenės sveikatai, susijęs su sunkiasvorių transporto priemonių judėjimu į / iš PŪV teritorijos;
1.13. PŪV teritorija taip pat patenka į miškų ūkio teritoriją, kurioje pagal dabar galiojančio Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano nuostatas nėra prioriteto vykdyti smėlio ir žvyro kasybą įrengiant karjerą. Šioje teritorijoje turi būti išlaikomas ir saugomas esamas natūralus miškingo kraštovaizdžio pobūdis, vyrauja tausojantis bioprodukcinis naudojimas, palaikomas ir didinamas esamas kraštovaizdžio natūralumas, didinamas estetinis kraštovaizdžio potencialas. Numatoma karjero veikla nesusijusi su ekologiška gamyba, tuo pačiu reljefo performavimas suardytų kraštovaizdžio vizualinę struktūrą. Tai akivaizdžiai paveiks tradicinio kraštovaizdžio identitetą, suformuos naujo tipo kraštovaizdį – pramoninį technogeninį karkasą, tai neigiamai ir negrįžtamai turės įtakos tiek PŪV teritorijai, tiek ir gretimoms teritorijoms.
2. Įpareigoti Savivaldybės administracijos direktorių per 3 darbo dienas apie priimtą Savivaldybės tarybos sprendimą informuoti atsakingąją instituciją – Aplinkos apsaugos agentūrą – ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) UAB „Rizgonys“, juridinio asmens kodas 156644781, Rizgonių k., Upininkų sen., LT-55495 Jonavos r. sav., el. p. info@rizgonys.lt.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas savo pasirinkimu Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui (Laisvės al. 36, LT-44240 Kaunas) Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka, arba Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (A. Mickevičiaus g. 8A, LT-44312 Kaunas) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo arba įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos.