SUSITARIMAS

DĖL

BENDRADARBIAVIMO LIUDYTOJŲ APSAUGOS SRITYJE

Šio Susitarimo Susitariančiosios Šalys,

primindamos kompetentingų Austrijos Respublikos, Bulgarijos Respublikos, Čekijos Respublikos, Kroatijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Rumunijos, Slovakijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Vengrijos ministerijų bendradarbiavimą Zalcburgo forume;

siekdamos plėtoti ir stiprinti bendradarbiavimą liudytojų apsaugos srityje;

atsižvelgdamos į Europolo išplėtotus geriausios praktikos modelius liudytojų apsaugos srityje;

pripažindamos Susitariančiųjų Šalių sudarytus dvišalius ir daugiašalius susitarimus dėl policijos bendradarbiavimo;

atsižvelgdamos į Susitariančiųjų Šalių nacionalinės teisės aktus ir Europos Sąjungos teisę, taip pat ir teisės aktus asmens duomenų apsaugos srityje;

atsižvelgdamos į 2000 m. Jungtinių Tautų Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (UNTOC);

primindamos 2003 m. Jungtinių Tautų Konvenciją prieš korupciją (UNCAC);

atsižvelgdamos į susijusius Europos Tarybos dokumentus;

įvertindamos laisvą asmenų judėjimą Europos Sąjungoje ir iš to kylančius sunkumus liudytojų apsaugos srityje,

susitarė:

1 straipsnis

Šio Susitarimo tikslas yra plėtoti ir stiprinti Susitariančiųjų Šalių bendradarbiavimą liudytojų apsaugos srityje.

2 straipsnis

1. Šio Susitarimo 10 straipsnyje nurodyti Susitariančiųjų Šalių nacionaliniai ryšių palaikymo centrai pateikdami rašytinius prašymus tiesiogiai bendradarbiauja liudytojų apsaugos srityje. Nacionalinių ryšių palaikymo centrų kompetencija reglamentuojama nacionalinės teisės aktais.

2. Bendradarbiavimas pirmiausia apima asmenų perkėlimą ir apsaugą, keitimąsi informacija, administracinę, techninę ir logistinę paramą bei liudytojų apsaugos padalinių personalo mokymą.

3. Tam, kad saugomas asmuo būtų perkeltas, jam turi būti suteikta apsauga pagal prašančiosios Susitariančiosios Šalies nacionalinę apsaugos programą arba, jei atvejis skubus, turi būti daroma prielaida, kad toks asmuo bus įtrauktas į prašančiosios Susitariančiosios Šalies nacionalinę apsaugos programą, jei tai nustatyta prašomosios Susitariančiosios Šalies nacionalinės teisės aktuose. Imantis pagalbos priemonių tokių asmenų apsaugai užtikrinti, taikomi atitinkami prašomosios Susitariančiosios Šalies nacionalinės teisės aktai. Saugomas asmuo ir toliau išlieka įtrauktas į prašančiosios Susitariančiosios Šalies nacionalinę apsaugos programą. 

4. Prašančioji Susitariančioji Šalis pateikia prašomajai Susitariančiajai Šaliai visą reikiamą informaciją, kad ši galėtų priimti sprendimą.

5. Į pavojų patekusio asmens įtraukimas į prašančiosios Susitariančiosios Šalies nacionalinę apsaugos programą priklauso tik šios Susitarančiosios Šalies kompetencijai. Prašomoji Susitariančioji Šalis įtraukimo priežasčių iš naujo nevertina.

6. Dėl svarbių priežasčių ir tinkamai informavus prašančiąją Susitariančiąją Šalį, prašomoji Susitarančioji Šalis gali nutraukti pagalbos priemones. Šiuo atveju prašančioji Susitariančioji Šalis susigrąžina saugomą asmenį.

3 straipsnis

Abipusiškai sutartos sąlygos dėl asmenų perkėlimo, pagalbos ir apsaugos kiekvienu konkrečiu atveju išdėstomos atskirame dokumente, sudarytame Susitariančiųjų Šalių nacionalinių ryšių palaikymo centrų, nurodytų šio Susitarimo 10 straipsnyje ir susijusių su tuo konkrečiu atveju. Reikšmingi saugomų asmenų padėties pasikeitimai turi būti atspindėti pakeitimuose arba naujame atskirame dokumente.

4 straipsnis

Vienos Susitariančiosios Šalies nacionalinio ryšių palaikymo centro pareigūnai, veikiantys pagal Susitarimą kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, turi vadovautis priimančiosios Susitariančiosios Šalies nacionalinio ryšių palaikymo centro teikiamais nurodymais.

5 straipsnis

1. Vienos Susitariančiosios Šalies nacionalinio ryšių palaikymo centro pareigūnams, veikiantiems pagal šį Susitarimą kitos Susitariančiosios šalies teritorijoje ir gabenantiems ginklus, amuniciją ir įrangą, taip pat besinaudojantiems transporto priemonėmis, taikomos 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimo 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje 19 straipsnio nuostatos.

2. Vienos Susitariančiosios Šalies nacionalinio ryšių palaikymo centro pareigūnai, veikiantys pagal šį Susitarimą, kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje gali naudoti savo ginklus, amuniciją ir įrangą tik teisėtai savigynai ar kitų asmenų gynybai užtikrinti.

3. Siekiant užtikrinti apsaugos priemonių konfidencialumą, pareigūnai gali neatskleisti savo tikrosios tapatybės ir naudojamų transporto priemonių duomenų.

4. Jei pagal šį Susitarimą ir gavus išankstinį patvirtinimą pareigūnai iš prašančiosios Susitariančiosios Šalies ketina veikti kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, prašančiosios Susitariančiosios Šalies nacionalinis ryšių palaikymo centras iš anksto pateikia prašomajai Susitariančiajai Šaliai šią informaciją, kurioje nurodoma:

a)  veiksmų tikslai;

b) pareigūnų asmens duomenys;

c) pareigūnų turimi ginklai, amunicija ir įranga;

d) pareigūnų naudojamos transporto priemonės.

6 straipsnis

Suteikiant apsaugą ir pagalbą turėtų būti taikomos atitinkamos bendrosios civilinės atsakomybės, baudžiamosios atsakomybės ir darbo santykių reglamentavimo nuostatos, nurodytos 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimo 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje, 20–23 straipsniuose.

7 straipsnis

Pagal šį Susitarimą Susitariančiųjų Šalių pateiktų asmens duomenų apsaugai taikomos 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos nuostatos. Kiekviena Susitariančioji Šalis savo nacionalinės teisės aktuose užtikrina bent tokį asmens duomenų apsaugos lygį, kuris atitinka 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos Konvencijos dėl asmens apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu ir 2001 lapkričio 8 d. jos papildomo protokolo nuostatas, ir turi laikytis 1987 m. rugsėjo 17 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacijos Nr. R (87) 15 valstybėms narėms principų, kuriais reglamentuojamas asmens duomenų naudojimas policijos sektoriuje, taip pat ir ten, kur duomenys netvarkomi automatizuotai.  

8 straipsnis

Susitariančiosios Šalys visomis būtinomis priemonėmis pagal savo nacionalinės teisės aktus užtikrina visišką visos pagal šį Susitarimą Susitariančiųjų Šalių pateiktos informacijos konfidencialumą ir fizinę apsaugą. Įslaptinta informacija keistis gali tik Susitariančiųjų Šalių nacionaliniai ryšių palaikymo centrai.

9 straipsnis

Atskirais atvejais, kai Susitariančioji šalis mano, kad vykdant prašymą, pateiktą pagal šį Susitarimą, gali būti pakenkta jos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ir valstybės interesams ar pažeisti nacionalinės teisės aktų reikalavimai, tokia Susitariančioji Šalis gali visiškai ar iš dalies atsisakyti bendradarbiauti arba bendradarbiavimą susieti su tam tikra sąlyga, kartu laikydamasi kitų tarptautinių įsipareigojimų. 

10 straipsnis

Bendradarbiaudamos pagal šį Susitarimą, visos Susitariančiosios Šalys paskiria po nacionalinį ryšių palaikymo centrą ir apie tai praneša deponuodamos ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentus, kaip nustatyta 15 arba 16 straipsnyje. Šis nacionalinis ryšių palaikymo centras turi būti nacionalinę apsaugos programą įgyvendinantis padalinys.

11 straipsnis

1. Prašančioji Susitariančioji Šalis turi padengti pragyvenimo išlaidas ar išlaidas, susijusias su kitomis priemonėmis, kurių ši Susitariančioji Šalis prašo saugomiems asmenims. Prašomoji Susitariančioji Šalis apmoka šių asmenų apsaugai skirto personalo ir materialinių išteklių išlaidas.

2. Kiekviena Susitariančioji Šalis padengia visas kitas įgyvendinant šį Susitarimą jos institucijų turėtas išlaidas.

3. Ypatingais atvejais nacionaliniai ryšių palaikymo centrai, remdamiesi 3 straipsniu, gali atskirame dokumente susitarti dėl kitokios išlaidų apmokėjimo tvarkos.

12 straipsnis

1. Šio Susitarimo nuostatos Europos Sąjungos valstybėms narėms taikomos tik tiek, kiek jos yra suderinamos su Europos Sąjungos teise. Jei Europos Sąjunga ateityje pradės reguliuoti santykius, susijusius su šio Susitarimo taikymo sritimi, Europos Sąjungos teisė turės viršenybę taikant atitinkamas šio Susitarimo nuostatas. 

2. Šis Susitarimas nedaro įtakos Susitariančiųjų Šalių teisėms ir įsipareigojimams, prisiimtiems pagal kitus jų pasirašytus dvišalius ar daugiašalius susitarimus.

13 straipsnis

Bet kurios Susitariančiosios Šalies prašymu jungtinė darbo grupė, sudaryta iš Susitariančiųjų Šalių atstovų, įvertina šio Susitarimo įgyvendinimą ir nustato, kokių papildymų ar pakeitimų reikėtų.

14 straipsnis

1. Šio Susitarimo Depozitaras yra Slovėnijos Respublikos Vyriausybė.

2. Depozitaras nedelsdamas praneša Susitariančiosioms Šalims apie ratifikavimą, priėmimą, patvirtinimą, prisijungimą ir kitus pareiškimus dėl šio Susitarimo.

3. Depozitaras perduoda patvirtintą šio Susitarimo kopiją kiekvienai pasirašiusiajai šaliai ir Jungtinių Tautų sekretoriatui registruoti ir paskelbti pagal Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnį.

15 straipsnis

1. Šis Susitarimas įsigalioja antrojo mėnesio pirmąją dieną nuo tada, kai deponuojamas antrasis šių dviejų ratifikuojančių Susitariančiųjų Šalių ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentas. Kitų Susitariančiųjų Šalių atžvilgiu šis Susitarimas įsigalioja antrojo mėnesio pirmąją dieną nuo tada, kai deponuojamas jų ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentas.

2. Depozitaras apie Susitarimo įsigaliojimo datą praneša visoms Susitariančiosioms Šalims.

16 straipsnis

1. Prie šio Susitarimo prisijungti gali visos Europos Sąjungos valstybės narės ir kitos Šengeno teisyną taikančios valstybės. Depozitaras patvirtintą Susitarimo kopiją perduoda kiekvienai prisijungiančiajai šaliai.

2. Prisijungimo dokumentai deponuojami Depozitarui.

3. Šis Susitarimas kiekvienai prisijungiančiajai šaliai įsigalioja antrojo mėnesio po prisijungimo dokumento deponavimo pirmąją dieną.

17 straipsnis

1. Šis Susitarimas sudaromas neribotam laikui.

2. Kiekviena Susitariančioji Šalis gali pasitraukti iš šio Susitarimo, apie tai diplomatiniais kanalais raštu pranešusi Depozitarui.

3. Pasitraukimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai Depozitaras apie tai gavo pranešimą.

4. Jei dalyvavimą nutraukiančios Susitariančiosios Šalies nacionalinis ryšių palaikymo centras, vadovaudamasis 3 straipsniu, yra sudaręs atskirus dokumentus, jie galioja tol, kol Susitariančiųjų Šalių nacionaliniai ryšių palaikymo centrai bendru sutarimu nenutraukia bendradarbiavimo pagal atitinkamus atskirus dokumentus, visapusiškai atsižvelgdami į saugotinų asmenų saugumą šiais konkrečiais atvejais. 

Pasirašyta 2012 m. gegužės 24 d. Štiržine (Štiřín) vienu egzemplioriumi anglų kalba.

Austrijos Respublikos vardu

/parašas/

Bulgarijos Respublikos vardu

/parašas/

Kroatijos Respublikos vardu

/parašas/

Čekijos Respublikos vardu

/parašas/

Vengrijos vardu

/parašas/

Rumunijos vardu

/parašas/

Slovakijos Respublikos vardu

/parašas/

Slovėnijos Respublikos vardu

/parašas/

Lenkijos Respublikos vardu

/parašas/

2012 m. spalio 11 d., Matrahaza (Mátráháza)