<Adresatas>

HERB21

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL ŽUVINTO EŽERO IR JO PAKRANTĖS GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO

2016 m. spalio 24 d. Nr. D1-704

Vilnius

Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 27 punktu:

1. T v i r t i n u Žuvinto ežero ir jo pakrantės gamtotvarkos planą (toliau – Gamtotvarkos planas) (pridedama).

2. P a v e d u:

2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūrai užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įgyvendinimą;

2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos:

2.2.1. užtikrinti lėšų planavimą priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Žuvinto biosferos rezervato direkcija;

2.2.2. iki 2016 m. gruodžio 1 d. užtikrinti saugomų rūšių radaviečių ir augaviečių, nurodytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įregistravimą Saugomų rūšių informacinėje sistemoje.

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2016 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. D1-704

ŽUVINTO EŽERO IR JO PAKRANTĖS GAMTOTVARKOS PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Žuvinto ežero ir jo pakrantės gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas daliai buveinių apsaugai svarbios teritorijos (toliau – BAST) – Žuvinto ežeras ir Buktos miškas, daliai paukščių apsaugai svarbios teritorijos (toliau – PAST) – Žuvinto, Žaltyčio ir Amalvo pelkės, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 „Dėl Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas). Gamtotvarkos planui parengta pagrindžiamoji informacija su brėžiniais ir priedais, išsamiai paaiškinanti ir pagrindžianti Gamtotvarkos plano sprendinius (toliau – Pagrindžiamoji informacija). Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos interneto svetainėje http://gamtotvarka.am.lt.

II SKYRIUS

TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

2. Teritorija, kuriai parengtas Gamtotvarkos planas, yra Alytaus apskrities Alytaus rajono savivaldybės Simno seniūnijoje, patenka į Žuvinto biosferos rezervatą (toliau – biosferos rezervatas) ir apima jame esančio Žuvinto gamtinio rezervato dalį. Pagal Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo planą (toliau – Tvarkymo planas), patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. D1-310 „Dėl Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plano patvirtinimo“, Žuvinto ežeras su pakrantėmis patenka į Žuvinto gamtinio rezervato reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Bendras teritorijos plotas yra 1121 ha.

Žuvinto ežeras yra vienas pačių vertingiausių šalies gamtinių kompleksų, išsiskiriantis ypač didele ornitofaunos įvairove ir gausumu. Tai pirmoji šalyje saugoma teritorija, kuriai nuo 1937 metų suteiktas gamtinio rezervato statusas. Žuvinto gamtinio rezervato tikslas – išsaugoti didžiausią Lietuvoje pelkinį kompleksą su ežeru, svarbią vandens paukščių perėjimo ir apsistojimo migracijų metu vietą. Pagal tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos BirdLife International kriterijus Žuvinto gamtinis rezervatas atitinka pasaulinės reikšmės paukščiams svarbios teritorijos kriterijus A1: Globaliai nykstančios rūšys (teritorija, kurioje reguliariai aptinkamas svarbus visame pasaulyje saugomų paukščių rūšių arba rūšių, kurioms kilo išnykimo grėsmė, individų skaičius) ir kriterijų A4: Globaliai svarbios paukščių sankaupos. Ši teritorija taip pat atitinka Europinės reikšmės paukščiams svarbios teritorijos kriterijų B1: Regioniniu mastu svarbios paukščių sankaupos.

Žuvinto ežeras priklauso Dovinės baseinui. Didžiausias ežero intakas – Bambena. Į biosferos rezervato teritoriją patenka maždaug 3 km ilgio Bambenos upės ruožas.

Gamtotvarkos plano teritorija apima dalį Žuvinto ežero ir Buktos miško BAST, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 192 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra buveinių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir jų ribų nustatymo“.

Teritorijoje nustatyti šie Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai, įtraukti į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L 158, p. 193) (toliau – Buveinių direktyva) I priedą, kurių apsaugai įsteigta BAST:

3140 Ežerai su menturdumblių bendrijomis. Bendras buveinės užimamas plotas – 760 ha. Jį sudaro plūduriuojančios augalijos sąžalynais nepadengta Žuvinto ežero dalis. Buveinės apsaugos būklė bloga greičiausiai dėl didelės ežero baseino taršos. Būdingos maurabragūnų bendrijos yra labai sunykusios ir nedengia 30 proc. buveinės ploto.

6450 Aliuvinės pievos paplitusios pietrytinės ežero pakrantės ir priekrantės zonose. Bendras plotas – 6,6 ha. Apsaugos būklė pagerėjo ir yra patenkinama iškirtus krūmus, atnaujinus šienavimą ir ganymą (tvarkyta nuo 2006 m.) vadovaujantis Tvarkymo planu.

6510 Šienaujamos mezofitų pievos išsidėsčiusios rytinėje ežero pakrantėje. Bendras plotas – 5,7 ha, apsaugos būklė pagerėjo ir yra patenkinama atnaujinus šienavimą ir ganymą (tvarkyta nuo 2006 m.) vadovaujantis Tvarkymo planu.

7140 Tarpinės pelkės ir liūnai išsidėsčiusios rytinėje teritorijos dalyje ir pietinėje ežero pakrantėje (Epušės pusiasalyje). Bendras buveinės užimamas plotas – 37 ha, apsaugos būklė nepakankama ir blogėja – užauga nendrėmis, krūmais ir medžiais, nes nebevykdomas reguliarus šienavimas. Tik nedidelė buveinės dalis palaikoma vadovaujantis Tvarkymo planu.

7230 Šarmingos žemapelkės yra fragmentiškai išsidėsčiusios pietinėje ežero pakrantėje. Bendras buveinės užimamas plotas – 8 ha, apsaugos būklė pagerėjo iškirtus sumedėjusią augmeniją, pradėjus šienauti, – yra patenkinama.

Teritorijoje aptiktos šios Europos Bendrijos svarbos augalų rūšys, įtrauktos į Buveinių direktyvos II ir IV priedus ir įrašytos į Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Saugomų rūšių sąrašas, SRS):

Kurklinis menturdumblis (Nitella confervancea). SRS 4 (I) kategorija. Žuvinto ežero pakrantė ties biosferos rezervato direkcija yra vienintelė vieta šalyje, kur rūšis rasta 2004 m. Vėliau neaptikta, rūšies apsaugos būklė neįvertinta.

Paprastoji vandens lelija (Nymphaea alba). SRS 4 (I) kategorija. Įprasta rūšis, aptinkama visame Žuvinto ežere, gausiau rytinėje pakrantėje. Rūšies apsaugos būklė palanki.

Mažažiedė lūgnė (Nuphar pumilum). SRS 3 (R) kategorija. Žymima kaip išnykusi.

Liekninis beržas (Betula humilis). SRS 2 (V) kategorija. Neretai aptinkama šiaurinėje teritorijos dalyje, tarpinėje pelkėje. Rūšies apsaugos būklė blogėja pelkei apaugant nendrynu ir mišku.

Laplandinis karklas (Salix lapponum). SRS 2 (V) kategorija. Neretai aptinkama šiaurinėje teritorijos dalyje, tarpinėje pelkėje. Rūšies apsaugos būklė blogėja pelkei apaugant nendrynu ir mišku.

Mėlynialapis karklas (Salix myrtilloides). SRS 3 (R) kategorija. Pavieniai augalai aptinkami šiaurinėje teritorijos dalyje, tarpinėje pelkėje. Rūšies apsaugos būklė blogėja pelkei apaugant nendrynu.

Siauralapis gencijonas (Gentiana pneumonanthe). SRS 1 (E) kategorija. Rūšis aptinkama miško 6 kv. 15 skl. Bendras rūšies užimamas plotas – 0,2 ha, apsaugos būklė bloga, buveinė apaugusi krūmais.

Dvilapis purvuolis (Liparis loeselii). SRS 2 (V) kategorija. Pavieniai individai sporadiškai aptinkami šiaurinėje teritorijos dalyje, tarpinėje pelkėje. Rūšies apsaugos būklė blogėja pelkei apaugant nendrynu.

Raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata). SRS 5 (Rs) kategorija. Aptinkama gamtinio rezervato 6 kv. 15, 16 skl., 5 kv. 2, 3, 4, 5 skl. Bendras užimamas rūšies plotas – 21,7 ha, apsaugos būklė iš blogos tapo patenkinama dėl pradėtų priežiūros darbų. Augalai auga sporadiškai grupelėmis nuo 1 iki 20.

Žuvinto ežeras iki šiol yra viena vertingiausių gamtinių teritorijų šalyje, išsiskirianti biologine įvairove, ypač paukščių gausa. Čia aptikta 171 paukščių rūšis, rasta 40 perinčių rūšių. Perinčių vandens paukščių skaičius per 50 metų mažėja. Sumažėjo foninių perinčių rūšių – kuoduotųjų ančių (Aythya fuligula), laukių (Fulica atra), ausuotųjų kragų (Podiceps cristatus). Visa Gamtotvarkos plano teritorija užima dalį Žuvinto, Žaltyčio ir Amalvo pelkės PAST, nustatytos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. D1-281 „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“, kurioje saugomos šios į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (konsoliduota redakcija) (OL 2010 L 20, p. 7) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L 158, p. 193) (toliau – Paukščių direktyva), I priedą įrašytos paukščių rūšys:

Didysis baublys (Botaurus stellaris). SRS 3 (R) kategorija. Rūšies apsaugos būklė teritorijoje yra palanki. Didžiųjų baublių patinų užimamų teritorijų (apskaitos vienetas) skaičius Žuvinto ežero ir jo pakrantėse pastovus, po truputį didėja. 2011–2012 m. registruota iki 15 patinų. Rūšis paplitusi visoje teritorijoje.

Nendrinė lingė (Circus aeruginosus). Rūšies apsaugos būklė biosferos rezervate yra palanki. Paplitusi visoje teritorijoje. Nendrinė lingė yra gausiausia dieninių plėšriųjų paukščių rūšis biosferos rezervate. Gausi rūšis neigiamai veikia kitų paukščių, tarp jų ir saugomų, populiacijų dydį.

Pievinė lingė (Circus pygargus). SRS 2 (V) kategorija. Populiacijos dydis svyruoja kasmet, tačiau ryškių ilgalaikio mažėjimo tendencijų nėra. Biosferos rezervate stebėtos 6–9 poros, Žuvinto ežero ir jo pakrantėse 1–4 poros. Peri ežero saloje ir šiaurinėje pakrantėje. Rūšies buveinių būklė blogėja joms apaugant nendrynu ir sumedėjusia augmenija.

Švygžda (Porzana porzana). SRS 3 (R) kategorija. Biosferos rezervate rūšies apsaugos būklė bloga, nes buveinės apauga krūmais ir nendrynais. Biosferos rezervate aptinkami 20–35 teritorijas užėmę patinai, teritorijoje – iki 5. Aptinkama rytinėje ežero pakrantėje, saloje.

Plovinė vištelė (Porzana parva). SRS 3 (R) kategorija. Žuvinto ežero populiacijos apsaugos būklė palanki. Rūšis sutinkama visuose tinkamuose biotopuose ir gana gausiai visame ežere. Pastaraisiais metais plovinių vištelių gausumas Žuvinto ežere vertinamas 70–100 porų ribose.

Pilkoji gervė (Grus grus). SRS 5 (Rs) kategorija. Rūšies apsaugos būklė biosferos rezervate palanki, individų gausumas didėja. Rūšis aptinkama perinti Žuvinto ežero saloje, plūduriuojančiuose augalijos sąžalynuose šiaurinėje ežero dalyje ir jo pakrantėse. Teritorijoje peri 3–5 poros.

Juodoji žuvėdra (Chlidonias niger). SRS 3 (R) kategorija. Rūšies apsaugos būklė biosferos rezervate nepakankama, nes perėjimo buveinės užauga nendrėmis ir blogėja mitybinė bazė ežere (dėl bestuburių sumažėjimo). Rūšis sutinkama Žuvinto ežero tinkamuose biotopuose, perėjimo vietos nuolat kinta. Populiacijos gausumas teritorijoje vertinamas 50–70 porų ribose.

Mėlyngurklė (Luscinia svecica). SRS 4 (I) kategorija. Rūšies apsaugos būklė nežinoma, tačiau populiacija vertintina kaip stabili. Biosferos rezervato teritorijoje aptinkama sporadiškai visuose didesniuose tinkamuose buveinių masyvuose. Gamtotvarkos plano teritorijoje peri 1–3 poros mėlyngurklių.

Teritorija taip pat svarbi kaip baltakakčių žąsų (Anser albifrons) ir želmeninių žąsų (Anser fabalis) sankaupų vieta.

Žuvinto ežeras yra pagrindinė šių žąsų nakvynės vieta. Sankaupų vietos ežere kinta. Ryškių limituojančių faktorių ar grėsmių nenustatyta.

Kitos perinčios saugomos rūšys: juodakaklis naras (Gavia arctica), juodakaklis kragas (Podiceps nigricollis), rudakaklis kragas (Podiceps griseigena), antis rudė (Aythya nyroca), mažasis kiras (Larus minutus) nustojo perėti XX a. 9-ajame dešimtmetyje. Pilkoji antis (Anas strepera), baltaskruostė žuvėdra (Chlidonias hybridus), raudonkojis tulikas (Tringa totanus), paprastasis griciukas (Limosa limosa) dėl blogos buveinių būklės peri nereguliariai, pavienės poros. Upinių žuvėdrų (Sterna hirundo), ūsuotųjų zylių (Panurus biarmicus) perinčios populiacijos yra stabilios; pilkųjų žąsų (Anser anser) ir baltasparnių žuvėdrų (Chlidonias leucopterus) populiacijos pastarąjį dešimtmetį didėjo dėl bendrų šių rūšių plitimo tendencijų. 2012 m. Žuvinto ežere pradėjo perėti gulbė giesmininkė (Cygnus cygnus). Dar 28 saugomos rūšys reguliariai aptinkamos migracijų metu arba atsitiktinai užklysta.

Teritorijoje sutinkamos šios Europos Bendrijos svarbos gyvūnų rūšys, kurios, išskyrus šermuonėlį (Mustela erminea), įtrauktos į Buveinių direktyvos II ir (ar) IV priedus ir įrašytos į Saugomų rūšių sąrašą:

Plačioji dusia (Dytiscus latissimus). SRS 4 (I) kategorija, yra reta. Aptikta keliolika individų Žuvinto ežero šiaurinėje dalyje, rūšies apsaugos būklė nežinoma.

Vijūnas (Misgurnus fossilis). SRS 4 (I) kategorija, retai aptinkama teritorijos Žuvinto ežere ir įtekančiuose grioviuose, rūšies apsaugos būklė nežinoma.

Raudonpilvė kūmutė (Bombina bombina). SRS 5 (Rs) kategorija, teritorijoje yra reta, gana gausiai aptinkama gretimose šlapiose pievose ir vandens telkiniuose.

Ūdra (Lutra lutra). SRS 5 (Rs) kategorija, populiacijos gausa teritorijoje siekia iki 6 individų, aptinkama ežero pakrantėse ir su juo susijusiose upėse.

Šermuonėlis. SRS 4 (I) kategorija, negausi rūšis ežero pakrantėje, rūšies apsaugos būklė palanki.

3. Gamtotvarkos plano teritorijoje išskirtos trys esminės gamtinių vertybių nykimo priežastys: ežero eutrofikacija, nebepalaikomas tradicinis pakrančių ir ežero augalijos naudojimas (ganymas, šienavimas), plėšrūnų (ypač kanadinių audinių ir nendrinių lingių) gausa. Pirmosios dvi priežastys sąlygojo labai spartų seklaus ežero buveinių pelkėjimą ir jų gamtinės vertės nykimą.

Ežero eutrofikacija vyksta dėl į Žuvinto ežerą iš baseino patenkančio didelio biogenų, ypač fosforo, kiekio ir autochtoninės kilmės organinių medžiagų kaupimosi.

Tradicinio ežero augalijos naudojimo (Žuvinto ežero salos šienavimo, nendrių ir švendrų kirtimo ežere žiemos metu nuo ledo) nutraukimas skatina biomasės kaupimąsi, švendrynų tankėjimą, ištisinių švendrynų, nendrynų susidarymą, jų virtimą į liūnų ir nendrynų bendrijas ir atviro vandens ploto sumažėjimą. Ežero pakrančių augmenijos naudojimo (vėlyvo šienavimo, ganymo) nutraukimas skatina nykimą 6450 Aliuvinių pievų, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų, 7230 Šarmingų žemapelkių, 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų buveinių, švygždų, tilvikinių ir foninių vandens paukščių, migruojančių paukščių rūšių buveinių, nykimą ežero ekosistemai svarbių plėšriųjų žuvų – lydekų nerštaviečių, atvirų pakrančių su natūraliam ežero apsivalymui svarbia aukštųjų helofitų sąžalynais neapaugusia priekrantės zona.

Didelis invazinės rūšies kanadinės audinės ir nendrinių lingių skaičius ežere ir jo prieigose kenkia foninių ir saugomų perinčių paukščių rūšių gausai.

Bloga mokomojo tako ir kitos pažinimui skirtos infrastruktūros techninė būklė neužtikrina saugaus lankymosi. Blogi privažiavimo keliai neleidžia patekti į teritoriją, specialios įrangos trūkumas apriboja gamtotvarkos darbų ir stebėsenos galimybę.

Teritorijoje privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų nėra, Žuvinto ežeras ir jo pakrantės, patenkančios į Žuvinto gamtinį rezervatą, nuosavybės teise priklauso valstybei. Teritorijai nustatyta konservacinė pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis.

III SKYRIUS

GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI, PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

4. Gamtotvarkos plano tikslai:

4.1. pagerinti Žuvinto ežero ekosistemos būklę ir sudaryti prielaidas Europos Bendrijos svarbos buveinei 3140 Ežerai su menturdumblių bendrijomis atsikurti ne mažesniame kaip 200 ha plote (10–100 proc. padengimo) ir sekliems eutrofiniams ežerams būdingai augalų ir gyvūnų rūšių įvairovei ir gausumui atsikurti vidutiniškai padidinant foninių perinčių vandens paukščių rūšių populiacijas teritorijoje ne mažiau kaip 50 proc.;

4.2. užtikrinti palankią teritorijoje esančių Europos Bendrijos svarbos pievų ir pelkių buveinių būklę: 6450 Aliuvinių pievų ne mažesniame kaip 6,6 ha plote, 7230 Šarmingų žemapelkių ne mažesniame kaip 8 ha plote, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų ne mažesniame kaip 5,7 ha plote ir 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų ne mažesniame kaip 37 ha plote;

4.3. išsaugoti Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių populiacijas, įvertintas apskaitų vienetais: didžiųjų baublių ne mažiau kaip 12, juodųjų žuvėdrų ne mažiau kaip 60, nendrinių lingių ne mažiau kaip 10, pievinių lingių ne mažiau kaip 3, upinių žuvėdrų ne mažiau kaip 10, plovinių vištelių ne mažiau kaip 150; užtikrinti kitų saugomų ir foninių šlapynių paukščių rūšių, migruojančių baltakakčių žąsų ir želmeninių žąsų palankią apsaugos būklę.

5. Gamtotvarkos plano tikslams pasiekti numatomi šie uždaviniai:

5.1. sumažinti į Žuvinto ežerą patenkančių biogenų kiekį;

5.2. mažinti Žuvinto ežero autochtoninės kilmės organinių medžiagų kiekį;

5.3. didinti helofitų sąžalynų fragmentaciją;

5.4. užtikrinti tinkamas sąlygas užliejamose pievose perinčioms ir apsistojančioms migruojančių paukščių rūšims ir išsaugoti lydekų nerštavietes;

5.5. atkurti ir išsaugoti atviras pakrantes, svarbias natūraliam ežero apsivalymui, tilvikiniams ir vandens paukščiams;

5.6. užtikrinti tinkamas veisimosi sąlygas pievinėms lingėms ir išsaugoti medžiais neapaugusią 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų buveinę rytinėje ežero pakrantėje;

5.7. užtikrinti tinkamas sąlygas didžiųjų baublių populiacijai pakrantėse išsaugoti;

5.8. reguliuoti plėšriųjų žvėrių (kanadinių audinių, lapių, mangutų, šeškų) ir nendrinių lingių gausą;

5.9. pagerinti gamtosauginio švietimo sąlygas teritorijoje.

6. Gamtotvarkos plano uždaviniams įgyvendinti nustatytų priemonių planas pateiktas priede.

IV SKYRIUS

GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

7. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą teritorijoje organizuoja Žuvinto biosferos rezervato direkcija (toliau – direkcija). Ji atsakinga už teritorijoje aptinkamų Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių, jų buveinių palankios apsaugos būklės užtikrinimą, kitų saugomų gamtos vertybių priežiūrą.

Už teritorijoje numatytų priemonių įgyvendinimą atsakinga direkcija.

V SKYRIUS

IŠTEKLIŲ ANALIZĖ, LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI

8. Išteklių analizė, preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plano priemonėms įgyvendinti pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje.

Pagrindiniai Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Aplinkos apsaugos rėmimo programos, Lietuvos kaimo plėtros programos lėšos, taip pat teisės aktais nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.

VI SKYRIUS

GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS TVARKA

9. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas nustatant, ar vykdomos jame numatytos priemonės duoda laukiamą rezultatą. Būtina reguliari saugomų buveinių ir rūšių buveinių kokybės, dydžio ir rūšių individų gausos stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas.

Gamtotvarkos plano įgyvendinimo ir gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo vertinimui naudojami šie kriterijai:

9.1. Europos Bendrijos svarbos augalų ir gyvūnų rūšių (didžiojo baublio, juodosios ir upinės žuvėdrų, nendrinės ir pievinės lingių, plovinės vištelės, migruojančių baltakakčių ir želmeninių žąsų sankaupų) gausos pokyčiai – informacija surenkama vykdant Valstybinę aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programą (toliau – VAMP), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 315 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programos patvirtinimo“;

9.2. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių (3140 Ežerų su menturdumblių bendrijomis, 6450 Aliuvinių pievų, 7230 Šarmingų žemapelkių, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų, 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų) būklės pokyčiai – informacija renkama apie visas teritorijoje išskirtas Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines. Stebimi parametrai, parodysiantys jų būklę;

9.3. Žuvinto ežero foninių perinčių vandens paukščių rūšių gausos pokyčiai – informacija surenkama vykdant papildomą tvarkymo efektyvumo vertinimui reikalingą monitoringą;

9.4. higrofitinių augalų rūšių (maurabragių) gausos pokyčiai ir ežero augalijos struktūrų pokyčiai – informacija surenkama vykdant papildomą tvarkymo efektyvumo vertinimui reikalingą monitoringą;

9.5. Žuvinto ežero ichtiofaunos, vandens fiziniai ir cheminiai pokyčiai – informacija surenkama kas 3 metus pagal VAMP;

9.6. Žuvinto ežero ir intako (Bambenos upės) vandens kokybės monitoringas – informacija surenkama vykdant papildomą tvarkymo efektyvumo vertinimui reikalingą monitoringą;

9.7. tvarkomų helofitų plotų augalijos pokyčiai – informacija surenkama vykdant papildomą tvarkymo efektyvumo vertinimui reikalingą monitoringą;

9.8. kanadinių audinių gausumo ir poveikio pokyčiai – informacija surenkama vykdant papildomą tvarkymo efektyvumo vertinimui reikalingą monitoringą.

10. Pagal VAMP vykdoma monitoringo dalis įgyvendinama vadovaujantis bendromis VAMP taikomomis metodikomis.

11. Vadovaujantis Gamtotvarkos planu, už monitoringo organizavimą ir vykdymą, išskyrus šio Gamtotvarkos plano 9.5 punktą, atsakinga direkcija. Monitoringo rezultatai pateikiami direkcijos metinėse veiklos ataskaitose.

12. Gamtotvarkos planas turi būti peržiūrimas įgyvendinus eksperimentines per pirmuosius tris metus planuotas 2.1, 3.1, 3.3, 5.1–5.3, 5.5 priemones. Iki peržiūros turi būti atlikta visų Pagrindžiamojoje informacijoje nurodytų rūšių populiacijų stebėsena ne tik pagal Gamtotvarkos planą, bet ir pagal VAMP; turi būti įvertintas poreikis tęsti atliktas eksperimentines priemones ar pasirinkti tinkamiausius iš kelių taikytų konkrečių priemonių įgyvendinimo būdų, nurodytų Pagrindžiamojoje informacijoje, įvertinta, ar reikalingi kiti priemonių plano pakeitimai. Kita Gamtotvarkos plano peržiūra turi būti atliekama kitais metais pasibaigus jo galiojimui, kaip numatyta Tvarkos apraše. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą, ataskaitos parengimą ir pateikimą tarnybai atsakinga direkcija. Rengiant Gamtotvarkos plano peržiūros ataskaitą atsižvelgiama į Tvarkos aprašo 3 priedo rekomendacijas, į šiame skyriuje pateiktus nurodymus. Prieš atliekant peržiūrą, rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino saugomų rūšių ir buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir rekomendacijas.

13. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:

13.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinti, nurodomos priežastys;

13.2. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas ir lėšų panaudojimas;

13.3. pasiekti rezultatai (pagal įgyvendinimo rodiklius, pateiktus Pagrindžiamosios informacijos II skyriuje);

13.4. Europos Bendrijos svarbos rūšių populiacijų gausos pokyčiai ir veisimosi buveinių ar augaviečių būklė vadovaujantis šių objektų stebėsenos rezultatais;

13.5. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių būklė vadovaujantis stebėsenos rezultatais.

14. Gamtotvarkos plano peržiūros metu turi būti atliktas ne tik jo rezultatų įvertinimas bet, esant reikalui, ir papildymas.

15. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ir tikslinamas anksčiau, jei nustatoma, kad mažėja saugomų rūšių populiacijos, blogėja saugomų buveinių būklė, atsiranda naujų, nenumatytų aplinkybių, iš esmės darančių poveikį Gamtotvarkos plano įgyvendinimui ir (ar) teritorijoje saugomoms gamtos vertybėms, randama efektyvesnių būdų užtikrinti teritorijos palankią apsaugos būklę.

_______________________________

Žuvinto ežero ir jo pakrantės

gamtotvarkos plano

priedas

GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

Uždavinys	Priemonės pavadinimas	Atsakinga institucija	Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas	Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai ¹
1. Sumažinti į Žuvinto ežerą patenkančių biogenų kiekį	1.1. parengti 23 ha (apie 250000 m³ talpos) biogenų akumuliavimo šlapynės įrengimo techninį projektą ir jį įgyvendinti	direkcija	I–X metais	I
2. Mažinti Žuvinto ežero autochtoninės kilmės organinių medžiagų kiekį	2.1. išpjauti nendrynus ir švendrynus nuo ledo, biomasę pašalinti ²	direkcija	I–III metais	I
	2.2. ne vegetacijos metu deginti plūduriuojančiuose augalijos sąžalynuose susiformavusius nendrynus	direkcija	II, III metais	I
3. Didinti helofitų sąžalynų fragmentaciją	3.1. fragmentuoti švendrynus iškertant iki 36 proc. sąžalynų juostas, nupjautą biomasę pašalinti ²	direkcija	I–III metais	I
	3.2. plynai iškirsti iš ežero dugno augančių švendrynų ir nendrynų sąžalynus, biomasę pašalinti	direkcija	I–X metais	I
	3.3. susmulkinti nendrėmis apaugusių plūduriuojančių augalijos sąžalynų dalis virš vandens kultivatoriumi ²	direkcija	I metais	II
	3.4. deginti nendrėmis apaugusius plūduriuojančius augalijos sąžalynus	direkcija	II, III metais	I
4. Užtikrinti tinkamas sąlygas užliejamose pievose perinčioms ir apsistojančioms migruojančių paukščių rūšims ir išsaugoti lydekų nerštavietes	4.1. šienauti ežero pakrantes, pievas ir pelkes, biomasę pašalinti	direkcija	I–X metais	I
	4.2. organizuoti ekstensyvų vėlyvą ganymą	direkcija	I–X metais	I
5. Atkurti ir išsaugoti atviras pakrantes svarbias natūraliam ežero apsivalymui, tilvikiniams ir vandens paukščiams	5.1 specialios technikos pagalba šalinti priekrantės zonoje suneštus nendrėmis apaugusius plūduriuojančius augalijos sąžalynus (kinis) ²	direkcija	III metais	II
	5.2 naudojant specialią techniką susmulkinti nendrynų šakniastiebius ²	direkcija	I–III metais	I
	5.3. kirsti nendryną vegetacijos metu²	direkcija	I–III metais	I
	5.4. deginti nendryną	direkcija	II, III metais	I
	5.5. suslėgti nendryno šakniastiebius ²	direkcija	I, III metais	I
6. Išsaugoti tinkamas sąlygas pievinių lingių veisimuisi ir medžiais neapaugusią 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų buveinę rytinėje ežero pakrantėje	6.1. reguliariai kirsti ir šalinti sumedėjusią augmeniją išsaugant laplandinius karklus	direkcija	I, III, V, IX metais	II
7. Užtikrinti tinkamas sąlygas didžiųjų baublių populiacijai pakrantėse išsaugoti	7.1 sudeginti ilgai nekirstų nendrynų biomasę	direkcija	I, II, III metais	I
	7.2. periodiškai kirsti ir šalinti iš teritorijos nendrynus	direkcija	I–X metais	I
8. Reguliuoti plėšriųjų žvėrių (kanadinių audinių, lapių, mangutų, juodųjų šeškų) ir nendrinių lingių gausą	8.1. gaudyti kanadines audines selektyviniais spąstais (priemonė įgyvendinama visoje teritorijoje)	direkcija	II–X metais	I
	8.2. teritorijos prieigose gaudyti lapes, mangutus ir juoduosius šeškus stacionariomis gaudyklėmis (2 vnt.) ³	direkcija	I–X metais	I
	8.3. taikyti specialias poveikio priemones nendrinių lingių dėtims užtikrinant 10–15 sėkmingai užaugusių jauniklių porų skaičių ežere. (priemonė įgyvendinama visoje teritorijoje) ⁴	direkcija	I–X metais	I
9. Pagerinti gamtosauginio švietimo sąlygas teritorijoje	9.1. atnaujinti mokomąjį taką	direkcija	I metais	I

¹ priemonių svarba: I – svarbios; II – mažiau svarbios;

²eksperimentinė priemonė, numatyta įgyvendinti per pirmus trejus metus. Jos tęstinumas priklauso nuo Gamtotvarkos plano peržiūros rezultatų;

³ reguliuojant juodųjų šeškų gausą, būtina atsižvelgti į Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“, nustatytus medžioklės terminus;

⁴priemonė įgyvendinama gavus Aplinkos apsaugos agentūros leidimą naudoti saugomas rūšis.

_______________________________