PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO
PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIAUS 2011 M. VASARIO 22 D. ĮSAKYMO
NR. 1-64 „DĖL GYVENAMŲJŲ PASTATŲ GAISRINĖS SAUGOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2024 m. spalio 31 d. Nr. 1-648 /2024 (1.4 E)
Vilnius
1. P a k e i č i u Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. 1-64 „Dėl Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:
„PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO
PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL GYVENAMŲJŲ PASTATŲ GAISRINĖS SAUGOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 7 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 341 „Dėl esminių statinio reikalavimų ir statinio techninių parametrų pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases nustatymo kompetencijos priskyrimo valstybės institucijoms“ 5 punktu,
PATVIRTINTA
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamento
prie Vidaus reikalų ministerijos
direktoriaus 2011 m. vasario 22 d.
įsakymu Nr. 1-64
(Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamento
prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus
2024 m. spalio 31 d. įsakymo
Nr. 1-648 /2024 (1.4 E) redakcija)
gyvenamųjų pastatų GAISRINĖS SAUGOS TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu [6.1] ir Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais, patvirtintais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 „Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai) [6.15].
2. Taisyklės yra privalomos visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Statybos įstatymas.
3. Taisyklėse nustatyti vienbučių, dvibučių, daugiabučių ir įvairių socialinių grupių paskirties pastatų (toliau – gyvenamieji pastatai), gyvenamosios (buto) ir įvairių socialinių grupių paskirties patalpų [6.2] (toliau – gyvenamosios patalpos) gaisrinės saugos reikalavimai.
4. Kiti gyvenamųjų pastatų ir patalpų gaisrinės saugos reikalavimai pateikiami teisės aktuose, nustatančiuose esminius statinio reikalavimus (vieną, kelis ar visus) ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases.
5. Taisyklės taikomos gyvenamiesiems pastatams ir patalpoms, šiais atvejais:
5.5. pastato (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejais, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. 1178 „Dėl Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“;
II SKYRIUS
NUORODOS
6. Taisyklėse pateiktos nuorodos į šiuos teisės aktus:
6.2. statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“;
6.3. statybos techninį reglamentą STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. D1-693 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“ patvirtinimo“ (toliau – STR 2.01.06:2009);
6.4. statybos techninį reglamentą STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ (toliau – STR 2.02.01:2004);
6.5. statybos techninį reglamentą STR 2.02.08:2012 „Automobilių saugyklų projektavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. D1-83 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.08:2005 „Automobilių saugyklų projektavimas“ patvirtinimo“;
6.6. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 422 „Dėl reglamento STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ patvirtinimo“ (toliau – STR 2.01.01(2):1999);
6.7. elektros įrenginių įrengimo bendrąsias taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės);
6.8. Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2016 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 1-1 „Dėl Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės);
6.9. Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1-547 /2024 (1.4 E) „Dėl Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisyklės);
6.10. Vėdinimo sistemų gaisrinės saugos taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-250 „Dėl Vėdinimo sistemų gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Vėdinimo sistemų gaisrinės saugos taisyklės);
6.11. Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66 „Dėl normatyvinių statinio saugos dokumentų patvirtinimo“ (toliau – Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės;
6.12. Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų projektavimo ir įrengimo taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66 „Dėl normatyvinių statinio saugos dokumentų patvirtinimo“ (toliau – Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės);
6.13. Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-2 „Dėl Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklės);
6.14. Dūmų ir šilumos valdymo sistemų projektavimo ir įrengimo taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-249 „Dėl Dūmų ir šilumos valdymo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Dūmų ir šilumos valdymo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės).“
6.15. Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, patvirtintus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 „Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“;
6.16. Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 1-14 „Dėl Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklės);
6.17. Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-264 „Dėl Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklės).
III SKYRIUS
Pagrindinės sąvokos
IV SKYRIUS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI
9. Gyvenamieji pastatai ir patalpos turi būti projektuojamos ir statomos taip, kad, kilus gaisrui, statinių laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką išlaikytų apkrovas, būtų ribojamas ugnies bei dūmų susidarymas ir plitimas statiniuose, gaisro plitimas į gretimus statinius, juose esantys asmenys galėtų išeiti iš statinių ar būti išgelbėti naudojant kitas priemones, būtų atsižvelgiama į gelbėtojų komandų saugą [6.1].
10. Gyvenamuosiuose pastatuose aukščiausio aukšto (įskaitant mansardinį) grindų altitudė (toliau – aukščiausio aukšto grindų altitudė) skaičiuojama nuo gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių privažiavimo prie pastato paviršiaus žemiausios altitudės, o kai gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių privažiavimo įrengti nebūtina, – nuo nešiojamųjų gaisrinių kopėčių pastatymo žemiausios paviršiaus altitudės (toliau – žemės paviršiaus altitudė) [6.15].
11. Gyvenamuosiuose pastatuose įrengiamos pirtys (saunos), automobilių saugyklos, katilinės, gamybos, pramonės, sandėliavimo bei kitos patalpos, nepriskirtinos gyvenamosioms patalpoms (pvz., pagalbinės, techninės ir kt. patalpos), kai jų gaisro apkrova viršija 600 MJ/kv. m, nuo kitų patalpų turi būti atskirtos ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis ir ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai perdangomis [6.15]. Šio punkto nuostatos netaikomos III atsparumo ugniai laipsnio [6.15] pastatams.
12. Draudžiama pagal sprogimo ir gaisro pavojų Asg, Bsg kategorijoms priskiriamas [6.15] patalpas įrengti gyvenamuosiuose pastatuose, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.
13. Gyvenamosios patalpos, įrengtos kituose nei gyvenamuosiuose pastatuose, turi būti atskirtos nuo kitų patalpų ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis ir ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai perdangomis [6.15] bei turėti atskirą evakavimo(si) kelią į lauką.
14. Gyvenamuosiuose pastatuose įrengtos visuomeninių patalpų paskirties grupės patalpos [6.16] turi būti atskirtos nuo kitų patalpų ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis ir ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai perdangomis bei turėti atskirą evakavimo(si) kelią į lauką. Visuomeninės patalpos turi atitikti Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų [6.15] ir Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklių [6.16] nuostatas.
15. Leidžiama laiptinių vidinėse sienose ir 2 ir 3 tipo laiptų sienose įrengti C3Sm duris, kurių savaiminio užsidarymo mechanizmais klasė (C0-C3) parenkama pagal Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus [6.15].
16. Vienbučiuose, dvibučiuose ir daugiabučiuose pastatuose vidines buto nelaikančiąsias sienas tarp gyvenamųjų patalpų ir jas jungiančius laiptus leidžiama įrengti nenormuojamo degumo ir atsparumo ugniai.
17. Gyvenamojo pastato sklypo planavimo gaisrinės saugos nuostatos pateiktos Gaisrinės saugos pagrindiniuose reikalavimuose [6.15].
18. Gyvenamųjų pastatų sklypuose ir pastatuose įrengiami antžeminiai ir požeminiai rezervuarai, skirti kurui tiekti į gyvenamojo pastato šildymo įrenginius (toliau – rezervuarai), projektuojami pagal šių serijų naujausio leidimo standartų reikalavimus:
18.2. LST EN 976 – požeminiai stiklaplasčio rezervuarai skystiesiems naftos degalams be slėgio laikyti;
19. Požeminis rezervuaras turi būti įgilintas arba užpiltas ne mažesniu kaip 60 cm storio grunto sluoksniu, matuojamu nuo rezervuaro išorinio paviršiaus.
21. Vienbučių ir dvibučių pastatų sklypuose draudžiama įrengti antžeminius arba požeminius rezervuarus, kai:
22. Daugiabučių ir įvairių socialinių grupių pastatų sklypuose draudžiama įrengti antžeminius rezervuarus, neatsižvelgiant į jų tūrį, o požeminius rezervuarus draudžiama įrengti, kai:
23. Vienbučių ir dvibučių pastatuose draudžiama įrengti suskystintųjų dujų rezervuarą ir daugiau kaip vieną skystojo kuro rezervuarą, kurio talpa didesnė kaip 1 kub. m.
24. Daugiabučių ir įvairių socialinių grupių pastatuose draudžiama įrengti suskystintųjų dujų rezervuarą ir daugiau kaip vieną skystojo kuro rezervuarą, kurio talpa didesnė kaip 3,5 kub. m.
25. Atstumai nuo gyvenamojo pastato iki skystojo kuro ir (ar) suskystintųjų dujų rezervuaro nustatomi pagal 1 lentelės reikalavimus.
Atstumai tarp rezervuaro ir gyvenamojo pastato
1 lentelė
| Atstumas matuojamas nuo: |
Atstumas (m) iki rezervuaro ) (1, 2 pastabos) |
|
| požeminio |
antžeminio |
|
| Pastato |
1,5 (3 pastaba) |
3 |
| Sklypo ribos |
3 |
|
| Atviro ugnies šaltinio |
||
Pastabos:
2. Atstumas nuo pastato iki rezervuaro gali būti sumažintas iki 1 m, kai siena tarp pastato ir rezervuaro yra ne mažesnio kaip EI–M 180 atsparumo ugniai (žr. paveikslą). Kai pagal sprogimo ir gaisro pavojų [6.15], rezervuarai priskiriami Cgi kategorijai, siena tarp pastato ir rezervuaro turi būti ne mažesnio kaip REI 180 atsparumo ugniai.
26. Minimalūs priešgaisrinės sienos (ekrano) [6.15] plotis ir aukštis ties rezervuaru nustatomi pagal paveikslą:
Paveikslas. Priešgaisrinės sienos (ekrano) matmenų reikalavimų įgyvendinimo pavyzdys (pastaba)
Pastaba. A – minimalus priešgaisrinės sienos (ekrano) plotis ir aukštis, matuojant juos nuo rezervuaro projekcijos pastato sienoje, turi būti ne mažesni kaip 0,3 m; B – minimalus priešgaisrinės sienos (ekrano) plotis, matuojant jį nuo rezervuaro jungties (uždaromojo įtaiso, dujų slėgio reguliatoriaus, apsauginio vožtuvo ir pan.) projekcijos pastato sienoje, turi būti ne mažesnis kaip 1 m; C – minimalus priešgaisrinės sienos (ekrano) aukštis, matuojant jį nuo rezervuaro jungties (uždaromojo įtaiso, dujų slėgio reguliatoriaus, apsauginio vožtuvo ir pan.) projekcijos pastato sienoje, turi būti ne mažesnis kaip 9 m, o kai pastato siena žemesnė, minimalus priešgaisrinės sienos (ekrano) aukštis matuojamas iki stogo karnizo arba lauko sienos viršaus (parapeto).
27. Draudžiama skystojo kuro rezervuarą ir šildymo įrenginį, naudojantį skystąjį kurą ar suskystintąsias dujas (toliau – šildymo įrenginys), įrengti rūsyje ar cokoliniame aukšte, taip pat skystojo kuro rezervuarą ir šildymo įrenginį projektuoti vienoje patalpoje.
28. Patalpos, kuriose projektuojamas skystojo kuro rezervuaras ir šildymo įrenginys, turi būti įrengiamos prie lauko sienų su langais ir tarpusavyje bei nuo kitų patalpų atskiriamos ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis ir ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai perdangomis [6.15].
29. Patalpoje, kurioje projektuojamas skystojo kuro rezervuaras ar šildymo įrenginys, turi būti:
29.1. įrengiamas natūralus vėdinimas pro ne mažiau kaip dvi atviras angas lauko sienoje, kurių bendras plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 proc. patalpos grindų ploto;
29.2. natūralaus vėdinimo angos lauko sienoje įrengiamos skirtinguose sienos kampuose ir 0,3 m atstumu nuo grindų bei lubų;
29.3. lauko sienoje įrengiamas ne mažiau kaip vienas langas, kurio plotas ne mažesnis kaip 0,03 kv. m vienam patalpos tūrio kub. metrui, tačiau ne mažesnis kaip 1 kv. m;
30. Draudžiama patalpoje, kurioje projektuojamas skystojo kuro rezervuaras ar šildymo įrenginys, įrengti bendrą su gyvenamosiomis patalpomis vėdinimo įrangą ar angas, taip pat skirtingo aukščio grindis.
V SKYRIUS
REIKALAVIMAI VIENBUČIŲ IR DVIBUČIŲ PASTATŲ PASKIRTIES PASTATAMS
31. Gyvenamuosiuose pastatuose bendras didžiausias evakavimo(si) kelio ilgis nuo tolimiausios žmonių buvimo vietos patalpoje iki išėjimo į lauką arba laiptinę neturi viršyti 30 m. Gyvenamuosiuose pastatuose vieną evakavimo(si) kelią iš aukšto leidžiama įrengti 2 tipo laiptais, turinčiais skirtingą pakopų aukštį ar plotį.
32. Vienbučiuose ir dvibučiuose pastatuose, kuriuose aukščiausio aukšto grindų lygis nuo gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių privažiavimo paviršiaus neviršija 15 m, leidžiama įrengti vieną evakavimo(si) kelią. Jeigu pastatų aukštuose grindų lygis nuo gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių privažiavimo paviršiaus viršija 15 m, juose papildomai turi būti numatomi avariniai išėjimai [6.15].
VI SKYRIUS
REIKALAVIMAI DAUGIABUČIŲ IR ĮVAIRIŲ SOCIALINIŲ GRUPIŲ PASTATŲ PASKIRTIES PASTATAMS
PIRMASIS SKIRSNIS
TŪRINIAI PLANINIAI SPRENDINIAI
33. Daugiabučių ir įvairių socialinių grupių pastatų sekcijos ir butai turi būti atskirti ne mažesnio, kaip nurodyta 2 lentelėje, atsparumo ugniai priešgaisrinėmis užtvaromis.
Daugiabučių ir įvairių socialinių grupių pastatų sekcijas ir butus skiriančių priešgaisrinių užtvarų atsparumas ugniai
2 lentelė
| Pastato atsparumo ugniai laipsnis |
Pastato sekcijas skiriančios priešgaisrinės užtvaros |
Butus skiriančios priešgaisrinės užtvaros |
||
| siena |
pertvara |
siena |
pertvara |
|
| I |
REI 45 |
EI 45 |
REI 30 |
EI 30 |
| II |
REI 30 |
EI 30 |
REI 15 |
EI 15 |
| III |
REI 15 |
EI 15 |
REI 15 |
EI 15 |
34. Daugiabučių ir įvairių socialinių grupių pastatuose liftų valdymas, kilus gaisrui, turi būti įrengiamas vadovaujantis LST EN 81-73 serijos naujausio leidimo standartų reikalavimais. Viena lifto skirtoji aikštelė projektuojama pirmame aukšte tik tuo atveju, kai išėjimas iš lifto pirmame aukšte veda į EI 45 priešgaisrinį šliuzą [6.15], iš kurio įrengtas išėjimas tiesiai į lauką. Kai minėtas priešgaisrinis šliuzas nenumatomas ir (ar) iš jo nėra išėjimo tiesiai į lauką, vadovaujantis LST EN 81-73 serijos naujausio leidimo standartų reikalavimais, turi būti įrengiamos pagrindinė ir atsarginė skirtosios aikštelės. Šio punkto nuostatos netaikomos ugniagesių liftams [6.15].
35. Atliekų surinkimo patalpa turi būti įrengiama po atliekų šalinimo vamzdžiu ir atskiriama nuo kitų patalpų ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis ir REI 45 atsparumo ugniai perdangomis [6.15]. Iš atliekų surinkimo patalpos turi būti išėjimas tiesiai į lauką.
36. Daugiabučių ir įvairių socialinių grupių pastatuose su neuždūmijamomis laiptinėmis visuose evakavimo(si) keliuose (koridoriuose, vestibiuliuose, fojė, holuose ir pan.) turi būti įrengtos mechaninės dūmų ir šilumos valdymo sistemos [6.14].
37. Daugiabučių ir įvairių socialinių grupių pastatų, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė neviršija 26,5 m, evakavimo(si) keliuose (koridoriuose, vestibiuliuose, fojė, holuose ir pan.), kuriais evakuojama 50 ir daugiau žmonių ir nėra natūralaus apšvietimo, turi būti įrengtos mechaninės dūmų ir šilumos valdymo sistemos [6.14].
38. Daugiabučių ir įvairių socialinių grupių pastatų rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose draudžiama įrengti pirtį (sauną) [6.2] ir kitas patalpas, kuriose gaisro apkrova [6.15] viršija 1200 MJ/kv. m.
39. 600 kv. m ir didesnio ploto daugiabučių ir įvairių socialinių grupių pastato rūsiai ir cokoliniai aukštai turi būti suskirstyti ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis ir ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai perdangomis [6.15] į skyrius, kurių plotas neturi viršyti 500 kv. m. Šio punkto nuostatos netaikomos, kai gyvenamojo pastato rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose įrengiamos automobilių saugyklos [6.5] ar visuomeninės patalpos [6.16].
40. Kiekviena ne didesnė kaip 500 kv. m gyvenamojo pastato rūsio ar daugiau nei 0,5 m įgilinta cokolinio aukšto ploto dalis (išskyrus slėptuves) privalo turėti ne mažiau kaip dvi angas arba atidaromus langus lauko sienose dūmams išleisti. Kiekvienos angos arba lango plotis turi būti ne mažesnis kaip 0,75 m, aukštis – ne mažesnis kaip 1,2 m. Šio punkto nuostatos netaikomos, kai aukšte įrengiama mechaninė dūmų ir šilumos valdymo sistema arba esančių patalpų gaisro apkrova neviršija 42 MJ/kv. m.
41. Butuose, kurių grindų altitudė, matuojama nuo žemės paviršiaus altitudės, viršija 26,5 m, lodžijų ir balkonų, kuriuose yra avariniai išėjimai, įstiklintos konstrukcijos turi būti varstomos ar stumdomos, kad kilus gaisrui ir nesant galimybės pasinaudoti avariniu išėjimu būtų sudarytos sąlygos gelbėti žmones.
ANTRASIS SKIRSNIS
ŽMONIŲ EVAKAVIMAS(IS)
42. Evakavimo(si) kelių skaičius gyvenamuosiuose pastatuose ir juose įrengiamų laiptų ir laiptinių tipas nustatomas pagal 3 lentelę ir Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus [6.15]. Vietoj laiptų ir laiptinių tipo, nurodyto 3 lentelėje, gali būti naudojami aukštesnio prioriteto laiptai ar laiptinės (2 tipo laiptai – žemiausias prioritetas, N1 tipo laiptinė – aukščiausias prioritetas):
46.6. 2 tipo laiptai [6.15].
Evakavimo(si) kelių gyvenamuosiuose pastatuose įrengimo reikalavimai (1 pastaba)
3 lentelė
| Pastato aukšto (įskaitant mansardinį) grindų altitudė, l (m) |
Pastato sekcijos arba aukšto (įskaitant mansardinį) plotas, F (kv. m) |
|||||
| F≤500 |
500<F≤800 |
F>800 |
||||
| 1 kelias |
2 kelias |
1 kelias |
2 kelias |
1 kelias |
2 kelias |
|
| l ≤ 15 |
2 tipo laiptai |
RN (2 pastaba) |
L2 tipo laiptinė |
RN (2, 3 pastabos) |
L1 tipo laiptinė |
L2 tipo laiptinė |
| 15 < l ≤ 26,5 |
L1 tipo laiptinė |
RN (3 pastaba) |
L1 tipo laiptinė |
L1 tipo laiptinė |
L1 tipo laiptinė |
L1 tipo laiptinė |
| 26,5< l ≤ 54 |
N1 tipo laiptinė |
RN (3 pastaba) |
N1 tipo laiptinė |
N2 arba N3 tipo laiptinė |
N1 tipo laiptinė |
N2 arba N3 tipo laiptinė |
| l > 54 |
N2 arba N3 tipo laiptinė |
|||||
Pastabos:
1. Parenkant avarinius išėjimus, laiptų ir laiptinių tipą, turi būti vertinamas konkretaus aukšto (įskaitant mansardinį) ar sekcijos plotas ir to aukšto altitudė matuojant nuo gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių privažiavimo paviršiaus arba gaisrinių kopėčių pastatymo paviršiaus. Sekcijoje ir (arba) aukšte nustatytas aukščiausio prioriteto laiptų ar laiptinių tipas turi būti vienodas per visą pastato aukštį.
2. Pastatuose, kuriuose teikiamos socialinės globos ar socialinės priežiūros paslaugos su apgyvendinimu, turi būti projektuojama L2 tipo laiptinė [6.15].
3. Kiekviename bute, kurio grindų altitudė, matuojant nuo gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių privažiavimo žemiausios paviršiaus altitudės, o kai gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių privažiavimo įrengti nebūtina, – nuo nešiojamųjų gaisrinių kopėčių pastatymo žemiausios paviršiaus altitudės, yra didesnė kaip 3 m, turi būti įrengiamas avarinis išėjimas arba 3 tipo laiptai [6.15]. Kai aukšto (įskaitant mansardinį) altitudė yra didesnė nei 15 m, įrengiant avarinį išėjimą draudžiama numatyti LST EN 341 serijos naujausio leidimo standarto reikalavimus atitinkančius asmeninius nusileidimo įtaisus.
Santrumpa. RN – reikalavimai nekeliami.
43. Įrengiamos L2 tipo laiptinės privalo turėti natūralų apšvietimą, sklindantį per ne mažesnę kaip 4 kv. m ploto įstiklintą angą denginyje, ir ne mažesnį kaip 2 kv. m horizontalaus ploto šulinį natūraliai šviesai sklisti. L2 tipo laiptinių stoglangių, kurie skirti dūmams ir šilumai išleisti, bendras geometrinis plotas turi būti ne mažesnis kaip 1,2 kv. m, kai atidarymo kampas – ne mažesnis kaip 90 laipsnių. Kai L2 tipo laiptinių stoglangių atidarymo kampas yra nuo 60 iki 90 laipsnių, jų atidarymo bendras geometrinis plotas turi būti ne mažesnis kaip 1,7 kv. m. Kai stoglangių atidarymo kampas yra nuo 30 iki 60 laipsnių, jų atidarymo bendras geometrinis plotas turi būti ne mažesnis kaip 2,4 kv. m. Šie stoglangiai privalo turėti automatinį (bet kokio tipo paleidiklio veikimas nuo gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos [6.11] ir (arba) stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos [6.8], išskyrus stacionariąsias gaisrų gesinimo dujomis sistemas) ir (arba) rankinį (paspaudžiant mygtuką arba patraukiant rankeną, įrengiamą ne aukščiau kaip per 1,8 m nuo grindų) paleidimą [6.14]. Atidarant rankiniu būdu turi būti įtaisas, kuris neleistų langui užsidaryti.
44. Gyvenamųjų pastatų evakavimo(si) laiptais kelio plotis ir nuolydis nustatomas pagal 5 lentelę.
Laiptų parametrai
5 lentelė
| Laiptų tipas |
Mažiausias plotis (m) (1, 3 pastabos) |
Didžiausias nuolydis |
| Gyvenamųjų pastatų laiptai: sekcinių pastatų, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė neviršija 6 m sekcinių pastatų, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė viršija 6 m kitų gyvenamųjų pastatų |
1,05
1,05
1,2 (2 pastaba) |
1:1,5
1:1,75
1:1,75 |
| Rūsio, palėpės laiptai |
0,9 |
1:1,25 |
Pastabos:
1. Laiptų plotis matuojamas neįskaičiuojant pagalbinių įrenginių (turėklų, šildymo įrenginių, šiukšlių vamzdžių, pašto dėžučių ir pan.) užimamo pločio.
2. Leidžiama laiptų plotį sumažinti iki 1,05 m, kai jais evakuojasi ne daugiau kaip 100 žmonių.
3. Butų vidinius laiptus leidžiama įrengti skirtingo pakopų aukščio ar pločio.
45. Laiptų skaičius tarp laiptinių aikštelių turi būti ne mažesnis kaip 3, tačiau neturi viršyti 18.
Evakavimo(si) kelio ilgio reikalavimai
6 lentelė
| Pastato atsparumo ugniai laipsnis |
Atstumas nuo tolimiausios žmonių buvimo vietos patalpose iki išėjimo iš jos (2 pastaba) |
Atstumas nuo patalpos durų iki laiptinės arba išėjimo į lauką (m) (1, 2 pastabos) |
|
| kai patalpos durys yra tarp laiptinių ar išėjimų į lauką |
kai patalpos durys yra aklinoje koridoriaus ar holo dalyje |
||
| I |
25 |
40 |
25 |
| II |
15 |
30 |
15 |
| III |
10 |
20 |
10 |
Pastabos:
1. Evakavimo(si) kelio ilgis koridoriuose, holuose ir pan., kai juose nėra natūralaus apšvietimo, turi būti mažinamas perpus. Ši pastaba netaikoma koridoriams, holams ir pan., kai juose įrengiamos mechaninės dūmų ir šilumos valdymo sistemos [6.14].
VII SKYRIUS
INŽINERINĖS SISTEMOS
47. Vėdinimo sistemos, dūmų ir šilumos valdymo sistemos, taip pat šildymo sistemos, naudojančios kietąjį kurą, gyvenamuosiuose pastatuose įrengiamos vadovaujantis Vėdinimo sistemų gaisrinės saugos taisyklėmis [6.10], Dūmų ir šilumos valdymo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklėmis [6.14] ir Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklėmis [6.17].
48. Dujų sistemos gyvenamuosiuose pastatuose įrengiamos vadovaujantis Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklėmis [6.13].
49. Elektros įrenginiai gyvenamuosiuose pastatuose įrengiami vadovaujantis Elektros įrenginių įrengimo bendrosiomis taisyklėmis [6.7], apsauga nuo žaibo projektuojama ir įrengiama vadovaujantis STR 2.01.06:2009 [6.3].
50. Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos gyvenamuosiuose pastatuose įrengiamos vadovaujantis Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklėmis [6.11].
51. Stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos gyvenamuosiuose pastatuose įrengiamos vadovaujantis Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklėmis [6.8].
52. Vidaus gaisrinis vandentiekis gyvenamuosiuose pastatuose įrengiamas vadovaujantis Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklėmis [6.12].
53. Gyvenamųjų pastatų užstatymo teritorijoje lauko gaisrinio vandentiekio tinklai įrengiami vadovaujantis Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisyklėmis [6.9].