LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL PAVELDO STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO
2021 m. vasario 5 d. Nr. V-192
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Paveldo studijų krypties aprašu iki 2021 m. rugsėjo 1 d.
3. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. V-826 „Dėl Paveldo studijų krypties aprašo patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo,
mokslo ir sporto ministro
2021 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-192
PAVELDO STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Paveldo studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami paveldo studijų krypties (N12), priskiriamos humanitarinių mokslų studijų krypčių grupei (N), studijų programų specialieji reikalavimai. Aprašas paveldo studijų kryptį (toliau – paveldo kryptis) reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų patvirtinimo“.
2. Aprašo reikalavimai taikomi pirmosios ir antrosios pakopų universitetinėms studijoms, vykdomoms nuolatine ir ištęstine studijų formomis.
4. Stojantiesiems į pirmosios ar antrosios pakopų studijas Aprašas specialiųjų reikalavimų nenustato.
5. Paveldo krypties studijų tikslas – atskleisti ir padėti suprasti paveldo reiškinį, jo įvairovę, skirtingas teorines, metodologines ir praktines tyrimų bei paveldosaugos prieigas, siekiant tausojamai naudoti paveldą ir jį perduoti ateities kartoms.
6. Baigę paveldo krypties studijas absolventai suvoks paveldo reiškinį ir jo sampratų įvairovę, teorijos ir praktikos sąsajas, integralumą su įvairiomis visuomenės gyvenimo sritimis, gebės atlikti neardomuosius paveldo tyrimus (atsižvelgiant į tai, kad atestuojamos veiklos specializacijos yra reglamentuojamos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka), išmanys įpaveldinimo, paveldo apsaugos ir perteikimo procesus, gebės kritiškai juos vertinti.
7. Baigusiesiems paveldo krypties studijas suteikiamas humanitarinių mokslų bakalauro arba magistro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis šeštąjį arba septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenis bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją arba antrąja pakopas, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu bakalauro arba magistro diplomu.
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
8. Paveldas yra visuomenės kultūrinės, tautinės ir pilietinės tapatybės pamatas. Jis stiprina visuomenės savimonę, sanglaudą, yra svarbus formuojant tautinės ir politinės bendruomenės pagrindus ir vertybinę orientaciją, taip pat jis – viena iš esminių žmogaus kultūrinės raidos ir gyvenimo kokybės gerinimo prielaidų. Paveldo studijos prisideda prie paveldo pažinimo, apsaugos, sklaidos, panaudojimo aktualiems visuomenės poreikiams ir perdavimo ateities kartoms.
9. Šių studijų objektas yra paveldas (gali būti kultūros ir gamtos, materialusis ir nematerialusis, kilnojamasis ir nekilnojamasis) ir elgsenos su juo (įpaveldinimo, apsaugos) perteikimas ir vaidmuo visuomenėje. Paveldas yra labai įvairus, o jo apibrėžtis – nuolat kintanti ir suvokiama vis plačiau, todėl paveldo studijos apima platų tarpdalykinių teorinių ir praktinių žinių spektrą.
10. Paveldo studijos grindžiamos humanitariniais ir socialiniais mokslais. Jos apima fundamentinius ir taikomuosius paveldo tyrimus (išskyrus ardomuosius tyrimus), elgesio su paveldu tyrimus, taip pat tyrimus, susijusius su paveldo apsauga, perteikimu ir kitokia veikla, kurios objektas yra paveldas ar kuri daro poveikį paveldui, susijusias teorijas, metodus ir praktiką (išskyrus tvarkomuosius paveldosaugos darbus).
11. Paveldo studijos yra integraliai susijusios su kultūros, politikos, ekonomikos ir kitomis visuomenės gyvenimo sritimis, todėl joms svarbūs įvairūs socialiniai paveldo vaidmenys iš istorinės, teorinės ir praktinės perspektyvų.
12. Paveldo studijos apima platų praktinės veiklos, susijusios su įpaveldinimu, paveldo tyrimais, apsauga, administravimu, perteikimu, edukacija ir kitokia veikla, lauką, šios veiklos planavimą, organizavimą, įgyvendinimą (išskyrus ardomuosius tyrimus ir tvarkomuosius paveldosaugos darbus), kritinį vertinimą, atitinkamų siūlymų teikimą ir pan.
13. Rengiant paveldo krypties studijų programas, siūloma remtis naujausiomis susijusių mokslų žiniomis, pasiekimais ir teorija, tarptautinės paveldosaugos (UNESCO, ICOMOS, ICCROM, IUCN, ICOM, Europos Tarybos ir kitų organizacijų) patirtimi, rekomendacijomis ir praktika, taip pat užsienio šalių ir nacionalinės paveldosaugos gerąja patirtimi. Studijų programų turinys turi būti orientuotas ir į aktualius visuomenės poreikius.
14. Pagal paveldo krypties studijų programas rengiami paveldosaugininkai, paveldo tyrėjai ir kiti su paveldu susijusiose srityse dirbantys specialistai.
15. Paveldosaugininko ir paveldo tyrėjo profesinė veikla suvokiama kaip paveldo tyrimai (analizė, kritika, vertinimas ir kita) ir (arba) paveldo valdymas, administravimas, perteikimas ir poveikis paveldosaugos procesams.
16. Paveldosaugininko ir paveldo tyrėjo profesinės veiklos pobūdis – paveldo istorikas, paveldo teoretikas, paveldo ekspertas, paveldo administratorius, paveldo edukatorius.
17. Paveldo studijų programų absolventai gali eiti įvairias pareigas paveldo, mokslo, kultūros, meno, švietimo, žiniasklaidos, kultūros ir meno politikos, verslo, turizmo, kultūrinių ir kūrybinių industrijų ar kitose srityse viešajame ir privačiame sektoriuose, nevyriausybinėse organizacijose ir kitose srityse, kuriose yra reikalingi duomenų rinkimo, sisteminimo, analizės ir kritinio vertinimo gebėjimai. Baigusieji antrosios studijų pakopos studijas toliau gali tęsti studijas doktorantūroje, eiti įvairias pareigas arba dirbti savarankiškai su paveldosauga susijusiose srityse.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
18. Paveldo studijos grindžiamos skirtingais mokslais, todėl paveldo krypties studijų programose turi būti suteikiamos galimybės įgyti žinių ir gebėjimų, leidžiančių suvokti paveldo sampratų įvairovę, fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų svarbą, teorijos ir praktikos sąsajas, integralumą su kitomis visuomenės gyvenimo sritimis ir gilintis į konkrečią sritį (pavyzdžiui, paveldo tyrimų, paveldo teorijos, paveldo administravimo, paveldo perteikimo ar kitą).
19. Šiame skyriuje nurodomi siekiami pamatiniai paveldo krypties studijų rezultatai, tačiau jie nėra studijų programos ar studijų dalykų (modulių) detalaus turinio specifikacija.
20. Baigus pirmosios studijų pakopos universitetines studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
20.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
20.1.1. žino ir supranta paveldo ir paveldosaugos reiškinius, moka juos apibūdinti, išmano jų tyrimų problematiką; žino ir supranta profesinę terminiją;
20.1.2. žino ir supranta istorinius, socialinius, kultūrinius, etninius ir politinius paveldo reiškinio kontekstus, moka juos paaiškinti iš platesnės laiko ir erdvės perspektyvos platesniame laiko ir erdvės kontekste;
20.1.3. žino paveldo tipologinę įvairovę ir detaliai išmano vieną ar kelis paveldo tipus bei studijų sritis;
20.1.4. žino institucinę paveldosaugos sistemos (nematerialaus kultūros paveldo, kilnojamojo kultūros paveldo, nekilnojamojo kultūros paveldo, saugomų teritorijų) sandarą, bazinius paveldo teisinio reguliavimo principus Lietuvoje, išmano pagrindinius tarptautinius paveldosaugos aktus, moka juos taikyti konkrečios paveldo srities praktinėje veikloje;
20.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
20.2.1. pagal studijuotos paveldo srities mokslų reikalavimus geba savarankiškai atlikti nesudėtingą mokslinį tyrimą: apsibrėžti tyrimo tikslus ir uždavinius, taikyti tyrimų metodus, surinkti duomenis apie tiriamąjį objektą ir aiškia taisyklinga lietuvių ir (arba) kita studijų programos vykdymo kalba pateikti mokslinių tyrimų rezultatus ir išvadas;
20.2.2. geba atlikti studijuotos paveldo srities šaltinių pirminę analizę ir apibendrinimą, remtis atliktų mokslinių tyrimų rezultatais;
20.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
20.3.1. geba naudotis įvairiomis informacijos paieškos priemonėms, bibliografiniais ištekliais, archyvais, muziejų fondais, žodinės istorijos liudijimais ir kt.;
20.3.2. geba suprasti ir kritiškai vertinti dabarties įvykių ir procesų santykį su praeitimi, nustatyti įvairių paveldo reiškinių ir procesų istorines prielaidas bei jų pasekmes dabartyje (priežastinius ryšius);
20.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
20.4.1. geba dirbti savarankiškai ir komandoje su paveldo ir kitų sričių specialistais, siekdamas bendrų profesinės veiklos tikslų;
20.4.2. geba siekti savo profesinės veiklos kokybės, ją vertinti ir tobulinti, atsižvelgdamas į veiklos rezultatus ir specialistų rekomendacijas;
20.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
20.5.1. geba savarankiškai mokytis savo profesinės veiklos ir studijų srityje, organizuoti ir planuoti mokymosi procesą;
20.5.2. geba konstruktyviai reaguoti į įvairias profesinėje veikloje kylančias situacijas ir priimti sprendimus;
21. Baigus antrosios pakopos studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
21.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
21.1.1. išmano ir supranta paveldo ir paveldosaugos reiškinius bei procesus, jų tyrimų problematiką, geba juos apibrėžti susijusių mokslų kontekste;
21.1.2. išmano, supranta ir moka susieti istorinius, socialinius, kultūrinius, etninius ir politinius paveldo reiškinio kontekstus, remdamasis jais aiškinti paveldosaugos procesus;
21.1.3. išmano vieną ar kelis paveldo tipus ir sritis lyginamajame laiko ir erdvės kontekste, naujausias paveldosaugos tendencijas;
21.1.4. išmano institucinę paveldosaugos sistemos (nematerialaus kultūros paveldo, kilnojamojo kultūros paveldo, nekilnojamojo kultūros paveldo, saugomų teritorijų) sandarą, paveldo teisinio reguliavimo principus Lietuvoje, tarptautinius paveldosaugos aktus ir tendencijas, moka juos taikyti praktinėje veikloje;
21.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
21.2.1. geba savarankiškai identifikuoti mokslinių (teorinio arba taikomojo pobūdžio) paveldo tyrimų temas, formuluoti hipotezes;
21.2.2. geba rinkti, sisteminti, analizuoti ir komentuoti tekstus, dokumentus, ikonografiją ir kitus šaltinius, atsižvelgdamas į tiriamojo objekto pobūdį;
21.2.3. geba suprasti susijusių mokslų metodus, tyrimų rezultatus ir juos taikyti spręsdamas studijuotos paveldo srities tyrimo problemas;
21.2.4. geba taikyti tinkamus (pagal tiriamojo objekto pobūdį) mokslinių tyrimų metodus ir formuluoti argumentuotas tyrimo išvadas;
21.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
21.3.1. geba formuluoti moksliniais argumentais pagrįstus pasiūlymus (išvadas, rekomendacijas), spręsdamas skirtingų paveldo sričių teorines ir praktines problemas;
21.3.2. geba vertinti paveldo objektą ar reiškinį lyginamajame laiko ir erdvės kontekste, atsižvelgdamas į kultūros, politikos, ekonomikos ir kitus visuomenės gyvenimo kontekstus;
21.3.3. geba komentuoti, anotuoti ir redaguoti paveldo studijų tekstus pagal studijuotos paveldo srities mokslo reikalavimus;
21.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
21.4.1. geba dirbti savarankiškai ir komandoje su paveldo ir kitų sričių specialistais, siekdamas bendrų profesinės veiklos tikslų;
21.4.2. geba prisiimti atsakomybę už savo veiklos kokybę, jos vertinimą, tobulinimą, savarankiškai priimamų sprendimų pasekmes ir savo veiklos socialinį poveikį, ugdyti visuomenės paveldosauginį sąmoningumą, atpažinti ir reaguoti į kintančius visuomenės lūkesčius paveldo ir paveldosaugos srityse;
21.4.3. geba profesinėje veikloje vadovautis kultūrinės įvairovės ir daugiakultūriškumo puoselėjimo principais;
21.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
21.5.1. geba sistemingai atnaujinti profesines žinias ir gebėjimus, savikritiškai vertinti asmeninį kompetentingumą, atsižvelgdamas į veiklos rezultatų analizę;
21.5.2. geba savarankiškai veikti nepažįstamoje, kintančioje, tarpdalykinėje aplinkoje, imtis iniciatyvos netipinių situacijų atvejais;
21.5.3. geba konstruktyviai reaguoti į įvairias profesinėje veikloje kylančias situacijas, imtis atsakomybės ir jas spręsti vadovaudamasis profesinės etikos principais;
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS, VERTINIMAS
22. Studijų programose turi būti taikomi studijų ir vertinimo metodai, kurie geriausiai padėtų siekti Apraše ir konkrečiose studijų programose numatytų studijų rezultatų, integruotų teorinius ir praktinius aspektus, derėtų su naujausiomis didaktinėmis tendencijomis.
23. Paveldo krypties studijų programose turi būti taikomi į studentą orientuoti studijų ir vertinimo metodai.
24. Taikomi studijų ir vertinimo metodai turi derėti su mokymosi visą gyvenimą koncepcija, todėl turi būti lavinami studento gebėjimai mokytis, dirbti ir tobulėti, savarankiškai, lanksčiai ir konstruktyviai reaguoti į pokyčius.
25. Studijų programose turi būti taikomi skirtingi studijų organizavimo būdai: paskaitos, seminarai, praktiniai užsiėmimai, konsultacijos, savarankiškas darbas, praktika ir kita. Gali būti taikomi šie studijų metodai: teorinės medžiagos pateikimas, aiškinimas, iliustravimas ir komentavimas; praktikos pavyzdžių pristatymas, analizavimas, komentavimas, aptarimas; atvejų studijos; minčių lietus; diskusijos; debatai; savarankiška studijų medžiagos analizė; savarankiškas individualių ar grupinių užduočių atlikimas; individualių ar grupinių užduočių pristatymas; vaidmenų žaidimai; ekspertų metodas; minčių, sąvokų, koncepcijų žemėlapių sudarymas; projektinis mokymas; probleminis mokymas; reflektavimo dienoraščiai; mokomosios išvykos; studijos in situ; su virtualia aplinka susiję metodai ir kita.
26. Skirtingų pakopų studijų programose gali būti taikomi tie patys ir studijų vertinimo metodai, tačiau turi skirtis pateikiamų užduočių turinys, sudėtingumas ar studento savarankiškumo raiška.
27. Studijų programose turi būti numatyti studijų programos pakopą atitinkantys tiriamieji darbai, lavinantys analitinius ir kritinius įgūdžius, ir praktika, skatinanti praktinių gebėjimų ugdymą ir taikymą.
28. Studentų pasiekimų vertinimas turi būti grindžiamas aiškiais, objektyviais ir iš anksto žinomais kriterijais, turi būti atsižvelgiama į darbo atlikimo sąlygas ir turėtus išteklius. Studentams turi būti suteikta galimybė dalyvauti priimant sprendimus dėl studijų rezultatų pasiekimų vertinimo būdų ir kriterijų, užduočių skaičiaus ir apimties.
29. Studijų programose gali būti taikomi skirtingi vertinimo metodai: apklausa raštu ar žodžiu, testavimas, rašto darbas, žodinis pranešimas, praktikos, projektų, grupės ir individualių darbų ataskaitos, savęs ar kolegialus vertinimas ir kiti. Be to, turi būti skatinama ieškoti naujų integruotų vertinimo būdų. Visos studijų rezultatuose aprašytos žinios ir gebėjimai turi būti formaliai įvertinti būdu, įrodančiu, jog studentai įgijo šias žinias ir gebėjimus. Studentai turi laiku gauti grįžtamąją informaciją apie atliktus darbus.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
31. Studijų programos pagrindas yra kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai. Dėstytojai turi būti atrenkami ir jų kvalifikacija bei kompetentingumas vertinamas pagal šiuos kriterijus: praktinė dėstymo patirtis, domėjimasis ir aktyvumas kuriant veiksmingus ir pažangius studijų metodus, mokslinės veiklos lygis, gebėjimas laisvai bendrauti bent viena iš tarptautinio bendravimo užsienio kalbų, pripažinimas profesinėse, mokslinėse ir kitokiose bendruomenėse, dalyvavimas profesinio tobulėjimo programose ir stažuotėse, profesinis įžvalgumas, domėjimasis studentų studijų reikalais, gebėjimas patarti studentams dėl jų studijų reikalų ir profesinės karjeros, kriterijų, kuriais remiantis vertinamos studijų programos, išmanymas.
32. Dėstytojai turi būti atrenkami vadovaujantis aukštosios mokyklos nustatyta tvarka ir reikalavimais.
33. Pirmosios studijų pakopos studijose ne mažiau kaip 50 procentų studijų programos apimties studijų kreditais, o antrosios studijų pakopos studijose – ne mažiau kaip 80 procentų studijų programos apimties turi dėstyti dėstytojai, turintys mokslo (meno) daktaro laipsnį. Krypties dalykus (modulius) turi dėstyti dėstytojai, kurių mokslinės veiklos patirtis yra susijusi su dėstomuoju dalyku (moduliu). Taikomuosius dalykus (modulius) gali dėstyti praktinės darbo patirties turintys specialistai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnę kaip 3 metų dėstomus dalykus (modulius) atitinkančią profesinės veiklos patirtį.
34. Pirmosios ir antrosios pakopų paveldo krypties studijos baigiamos viešai ginamu baigiamuoju darbu.
35. Baigiamasis darbas turi atskleisti per studijas įgytas žinias ir gebėjimus, mokslo tiriamąsias ir savarankiško darbo kompetencijas. Baigiamuoju darbu studentas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus atitinkamos krypties darbus, atlikti tyrimus, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų rezultatus ir pateikti juos pagal aukštosios mokyklos reikalavimus. Baigiamasis darbas gali būti parengtas kaip projektas, atskleidžiantis programos studijų rezultatus atitinkančias kompetencijas. Baigiamojo darbo reikalavimai pirmosios ir antrosios pakopos studijų programos atvejais turėtų skirtis lygiu.
36. Pirmosios ir antrosios pakopų baigiamųjų darbų apimtis turi būti ne mažesnė kaip nurodoma Bendruosiuose studijų vykdymo reikalavimuose.
37. Pirmosios ir antrosios pakopų baigiamųjų darbų gynimo ir vertinimo komisijos sudaromos pagal aukštosios mokyklos patvirtintą baigiamųjų darbų gynimo ir vertinimo komisijų sudarymo tvarką. Komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų paveldo srities (atsižvelgiant į konkrečios studijų programos specifiką) specialistų – mokslininkų ir suinteresuotųjų šalių (socialinių partnerių) atstovų. Baigiamųjų darbų vertinimo komisijos nariai, išskyrus suinteresuotųjų šalių atstovus, turi turėti mokslo daktaro laipsnį. Bent vienas komisijos narys turi būti iš kitos institucijos.
39. Integrali ir privaloma pirmosios studijų pakopos paveldo studijų krypties studijų programų dalis turi būti praktika. Bendra praktikos apimtis turi būti ne mažesnė, kaip nurodoma Bendruosiuose studijų vykdymo reikalavimuose. Antrojoje studijų pakopoje praktika gali būti vykdoma priklausomai nuo studijų programos pobūdžio ir aukštosios mokyklos reikalavimų. Per praktiką turi būti ugdomos kompetencijos, atitinkančios konkrečios studijų programos tikslą ir numatomus rezultatus.
40. Praktika turi būti organizuojama pagal aukštosios mokyklos parengtą praktikos organizavimo tvarką. Konkrečios studijų programos praktikos turinys turi būti aprašytas pagal aukštosios mokyklos patvirtintą formą, kurioje nurodomas praktikos tikslas, numatomi rezultatai, įgytų kompetencijų vertinimo sistema ir kriterijai, užduotys ir kita. Studentai prieš praktiką turi būti supažindinami su praktikos organizavimo tvarka, tikslais, užduotimis, pasiekimų vertinimo sistema, kriterijais. Praktikos vadovai institucijose ar organizacijose turi būti įtraukiami į praktikos užduočių turinio ir praktikos organizavimo tobulinimo procesą.
41. Aukštoji mokykla pasiūlo studentams praktikos vietų sąrašą. Studentas gali praktikos vietą susirasti pats. Pasirinkus praktikos instituciją, sudaroma trišalė sutartis tarp studento, aukštosios mokyklos ir praktikos institucijos.
42. Materialinė ir metodinė bazė turi tenkinti šiuos minimalius reikalavimus, taip pat atsižvelgiant ir į specialiuosius poreikius turinčius studentus:
42.1. auditorijos, kitos mokymo ir savarankiško darbo patalpos turi atitikti higienos ir darbo saugos reikalavimus;
42.2. auditorijos, kitos mokymo ir savarankiško darbo patalpos turi būti įrengtos pagal konkrečios studijų programos poreikius, su atitinkama įranga (garso ir vaizdo aparatūra, kompiuteriais ir konkrečios studijų programos turinį atitinkančia programine įranga) studijų procesui organizuoti;
42.3. bibliotekose ir skaityklose turi būti sukomplektuoti mokslinės ir kitos specializuotos literatūros fondai, mokymo medžiaga, suteikiama prieiga prie tarptautinių duomenų bazių, skaitmeninio katalogo;