Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PSICHOLOGŲ PRAKTINĖS VEIKLOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-685
2017 m. rugsėjo 27 d. Nr. 780
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-312 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIIIP-685 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikti šias pastabas bei pasiūlymus dėl Įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo:
1. Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad psichologas supervizorius yra psichologas, turintis galiojančią psichologo praktinės veiklos licenciją, ne mažesnį kaip trejų metų praktinio arba pedagoginio darbo stažą psichologijos srityje, įrašytas į licencijuojančios institucijos sudarytą psichologų sąrašą ir galintis vadovauti prižiūrimai psichologo praktinei veiklai. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, ar reikalaujamas darbo stažas būtinai turi būti įgytas jau turint psichologo praktinės veiklos licenciją. Taip pat neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis nustatoma, kad asmuo gali vadovauti prižiūrimai psichologo praktinei veiklai.
2. Siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį, aiškiai apibrėžiant, kaip turi būti vykdoma prižiūrima psichologo praktinė veikla, kad būtų įvykdyta sąlyga įgyti psichologo praktinės veiklos licenciją. Neaišku ar šioje dalyje nurodyti alternatyvūs būdai atlikti prižiūrimą psichologo praktinę veiklą ar dalis veiklos turi būti atliekama prižiūrint psichologui supervizoriui, o dalis savarankiškai? Ir kaip Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas suderinamas su Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad psichologo praktine veikla gali verstis asmuo, turintis galiojančią psichologo praktinės veiklos licenciją.
3. Siūlytina iš esmės tikslinti Įstatymo projekto 4 straipsnį, aiškiai nurodant visas būtinas sąlygas licencijuojamai veiklai vykdyti, taip pat ir konkretaus išsilavinimo, atitinkamos praktikos.
4. Siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos licencijos išdavimo sąlygos turėti psichologo praktinės veiklos konkrečioje darbo srityje patirties, atsižvelgiant į tai, kad įgiję psichologo išsilavinimą psichologai neturės darbo patirties konkrečioje srityje ir negalės pateikti tai patvirtinančio dokumento.
5. Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projekte turėtų būti įtvirtinta, kada ūkio subjektui yra suteikiama teisė verstis psichologo praktine veikla: ar kai priimamas sprendimas dėl licencijos išdavimo, ar kai asmuo įrašomas į licencijuotų psichologų sąrašą, ar kai jam išduodama psichologo praktinės veiklos licencija ar kita. Jei psichologų, turinčių psichologo praktinės veiklos licenciją, sąrašo sudarymas nesukuria ūkio subjektams teisinių pasekmių (t. y. ne nuo įrašymo į sąrašą momento suteikiama teisė teikti paslaugas ar nuo išbraukimo iš sąrašo netenkama teisės teikti paslaugas), o sudaromas tik viešinimo tikslais, ši nuostata neturėtų būti įtvirtinama įstatymu. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 10 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas, turėtų būti aiškiai įtvirtinta, nuo kurio momento asmuo netenka teisės verstis psichologo praktine veikla – ar nuo atitinkamo sprendimo priėmimo, ar nuo išbraukimo iš licencijuotų psichologų sąrašo. Įstatymo projekte turėtų būti nurodyta, nuo kada asmuo nebegali verstis psichologo praktine veikla sustabdžius licencijos galiojimą ir nuo kada vėl gali pradėti veiklą panaikinus licencijos galiojimo sustabdymą. Atitinkamai tikslintinos Įstatymo projekto 6 straipsnio, 8 straipsnio, 9 straipsnio, 10 straipsnio 5 dalies ir kitos susijusios nuostatos.
6. Siūlytina Įstatymo projekto 8 straipsnį papildyti nuostata, kad prieš licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu nustatyti trūkumai yra neesminiai licencijuojamą veiklą reguliuojančių teisės aktų pažeidimai ir nekelia rizikos pažeisti svarbius visuomenės interesus, licencijos turėtojas turi būti įspėjamas apie numatomą taikyti poveikio priemonę.
7. Įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad psichologas turi teisę naudoti psichologo profesinį vardą, tačiau kaip suteikiamas profesinis vardas, ar yra taikomos sankcijos netinkamai naudojant šį vardą, Įstatymo projekte nėra nustatyta. Siūlytina papildyti Įstatymo projektą atitinkamomis nuostatomis.
8. Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams, teikiantiems psichologo paslaugas laikinai ir kartais, licencijos nėra išduodamos, kadangi tokie asmenys privalo įrodyti įsisteigimą ir pateikti išankstinę deklaraciją bei dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo (toliau – Profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas) 9 straipsnio 4 dalyje. Be to, Įstatymo projekto 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad licencijuojančioji institucija per 30 dienų priima sprendimą dėl leidimo teikti paslaugas laikinai ir kartais valstybių narių piliečiams. Ši nuostata leidžia daryti prielaidą, kad asmens profesinė kvalifikacija yra tikrinama ir jis galės teikti laikinas paslaugas tik gavęs leidimą. Vadovaujantis Profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 9 straipsnio 8 dalimi išankstinis profesinis kvalifikacijos patikrinimas teikiant paslaugas laikinai pirmą kartą reikalingas tik tada, kai jo tikslas – išvengti galimos didelės žalos paslaugos gavėjo sveikatai ir saugai dėl paslaugos teikėjo profesinės kvalifikacijos trūkumo. Valstybės narės pilietis, siekiantis kitoje valstybėje narėje teikti paslaugas laikinai ir kartais, privalo kompetentingai institucijai pateikti išankstinę deklaraciją ir Profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus ir neprivalo laukti kompetentingos institucijos sprendimo leisti ar neleisti teikti paslaugas – asmuo gali teikti paslaugas laikinai nedelsdamas. Atitinkamai siūlome pakoreguoti Įstatymo projekto 15 straipsnio nuostatas.
9. Siūlytina aiškiai įtvirtinti, kada valstybių narių piliečiams, siekiantiems nuolat verstis psichologo praktine veikla, suteikiama teisė verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje. Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jiems išduodama licencija, o 5 dalyje – kad teisę teikti nuolatines psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje valstybės narės pilietis įgyja nuo Psichologų licencijavimo komisijos sprendimo priėmimo dienos. Siūlytina suvienodinti reikalavimus Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybių narių piliečiams, siekiantiems nuolat verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje, ir juos dėstyti viename straipsnyje, taip pat tikslinti susijusias nuostatas.
10. Įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalyje nustatomos Įstatymo projekto taikymo taisyklės, kurios taikytinos asmenims, atitinkantiems visus Įstatymo projekte įtvirtintus reikalavimus. Pagal šią nuostatą darbas psichologu pagal darbo sutartį neapibrėžiamas jokiu terminu, o psichologo praktinis darbas turi būti ne trumpesnis kaip 3 metai. Neaiškus tokio diferencijavimo tikslingumas, kartu neaišku, kuo skiriasi psichologo praktinis darbas nuo darbo pagal sutartį. Be to, šio straipsnio 2 dalyje atsiranda savarankiško darbo formuluotė. Vienodinant formuluotes siūlytina peržiūrėti visą 17 straipsnį.
11. Atsižvelgiant į tai, kad dalis psichologų, kurie šiuo metu verčiasi psichologo praktine veikla, Įstatymo projekto įsigaliojimo metu neatitiks Įstatymo projekte keliamų reikalavimų, siūlytina tikslinti Įstatymo projektą, nurodant, kaip Įstatymo projekto nuostatos turėtų būti taikomos asmenims, kurie neatitinka nei išsilavinimo, nei būtinojo darbo stažo reikalavimų, tačiau verčiasi psichologo praktine veikla.
12. Siūlytina nustatyti Įstatymo projekto įsigaliojimo terminą atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
13. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektas yra alternatyvus Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIIP-4553, dėl kurio Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 366 „Dėl Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIP-4553“ (toliau – nutarimas) pateikė išvadą, siūlytina Įstatymo projektą tikslinti pagal nutarimo 2, 5, 8, 9 ir 12 punktuose pateiktas pastabas.
14. Įstatymo projektas tikslintinas pagal Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. gegužės 19 d. išvados Nr. XIIP-685 4, 10, 15–21, 25, 29, 30–38, 41, 43–48, 50, 52–55, 60, 66–71 punktuose ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. gegužės 23 d. išvadoje Nr. MR-429 2, 3, 5, 6 ir 8 punktuose pateiktas pastabas.