LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL FIZIKOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO
2015 m. liepos 23 d. Nr. V-809
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Fizikos studijų krypties aprašu iki 2016 m. birželio 1 d.
3. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. ISAK-276 „Dėl Studijų krypčių reglamentų patvirtinimo“ 1.1 papunktį (su visais Fizikos studijų krypties reglamento pakeitimais ir papildymais).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-809
FIZIKOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Fizikos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami fizikos studijų krypties studijų programų specialieji reikalavimai.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. V-2212 „Dėl Studijų pakopų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. V-501 „Dėl Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. V-826 „Dėl Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. V-2463 „Dėl Studijų krypties arba krypčių grupės aprašo rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. ISAK-276 „Dėl Studijų krypčių reglamentų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. ISAK-1026 „Dėl Nuolatinės ir ištęstinės studijų formų aprašo patvirtinimo“, taip pat atsižvelgiant į Europos fizikų asociacijos dokumentus, Europos projekto „Tuning“ gaires, EUPEN (Europos universitetų fizikos studijų tinklas) bei jo tąsos STEPS projektų rekomendacijas.
3. Fizikos studijų krypties aprašas taikomas pirmosios ir antrosios studijų pakopų universitetinėms studijų programoms. Studijų programos gali būti vykdomos nuolatine ar ištęstine studijų forma.
4. Aprašo paskirtis:
5. Fizikos studijų kryptis priklauso fizinių mokslų sričiai. Aprašu reguliuojamos visos fizikos studijų krypties šakos: Taikomoji fizika, Cheminė fizika, Aplinkos fizika, Matematinė ir teorinė fizika, Energetikos fizika, Optinė fizika, Branduolinė ir dalelių fizika, Akustika.
6. Baigus fizikos studijų krypties studijas įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija:
6.1. Baigus universitetinių pirmosios studijų pakopos studijų programas įgyjamas fizikos bakalauro kvalifikacinis laipsnis, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu bakalauro diplomu bei diplomo priedėliu;
7. Universitetinėse pirmosios studijų pakopos fizikos studijų krypties studijų programose gali būti sudaryta galimybė įgyti gretutinės studijų krypties bakalauro kvalifikacinį laipsnį.
8. Bendrieji priėmimo į studijas reikalavimai yra šie:
8.1. Į fizikos studijų krypties studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą ir konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertinus studentų atstovybei, nustato aukštosios mokyklos ir skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios;
8.2. Į antrosios studijų pakopos studijas priimami asmenys, įgiję ne žemesnį kaip fizinių, technologijų ar biomedicinos sričių bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir atitinkantys aukštosios mokyklos nustatytus priėmimo reikalavimus;
8.3. Pirmosios studijų pakopos studijų metu įgyti puikaus ar tipinio lygmens studijų rezultatai turi užtikrinti gebėjimą studijuoti fizikos krypties magistrantūros studijų programose;
9. Pagrindiniai fizikos studijų krypties studijų programų tikslai:
9.1. Pirmosios studijų pakopos fizikos studijų krypties universitetinių studijų programoje parengti absolventus:
9.1.1. Gebančius savo veikloje vadovautis fizikos, matematikos bei informacinių technologijų žiniomis;
9.1.3. Įgijusius profesinių gebėjimų ir įgūdžių teoriniams ir praktiniams fizikos uždaviniams spręsti;
9.1.4. Įgijusius komandinio darbo patirties, gebėjimą dirbti komandoje su savo ar kitų mokslo sričių / krypčių atstovais;
9.2. Antrosios studijų pakopos fizikos studijų krypties studijų programų tikslas yra parengti absolventus:
9.2.1. Gebančius taikyti fundamentinių ir taikomųjų tyrimų rezultatus savarankiškai sprendžiant uždavinius naujoje ar nepažįstamoje aplinkoje, diegiant naujoves ir vykdant mokslinius tyrimus;
9.2.2. Įgijusius kompetencijas, reikalingas darbui mokslo ir studijų institucijose, fizikinėms žinioms ir gebėjimams imliose verslo įmonėse arba viešajame sektoriuje;
9.2.3. Įgijusių komandinio darbo patirties, gebėjimą dirbti kartu su kitų mokslo sričių / krypčių atstovais;
10. Suteikiamas fizikos bakalauro kvalifikacinis laipsnis atitinka šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį, taip pat Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąjį ciklą.
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
12. Fizika yra fundamentinis mokslas, tiriantis materiją, jos sandarą bei elgseną, jos elementų tarpusavio sąveiką, teoriškai apibendrinantis jos dėsningumus, gautų rezultatų pagrindu aiškinantis gamtos reiškinius ir numatantis būdus jiems panaudoti. Fizikos tyrimo objektu gali būti tiek elementariosios dalelės bei vyksmai mikropasaulyje, tiek makroobjektai ir reiškiniai, visatos sandaros ir jos evoliucijos problemos, naujos medžiagos ir technologijos, tyrimų metodai. Fizikoje turi derėti eksperimento rezultatai ir teoriniai apibendrinimai.
14. Fizikos studijos apima visas pagrindines fizikos šakas. Studijų programos gali būti sudaromos teminiu pagrindu, įtraukiant dalykus, kurie apima kelias šakas ir nagrinėja fizikos sąlytį su kitais studijuojamais dalykais (pavyzdžiui, chemija, biofizika, biochemija, medicinine fizika, geofizika), taip pat taikomuosius aspektus (pavyzdžiui, aplinkos fizika, techninė bei technologijų fizika, energetikos fizika, medžiagų mokslas ir kita), šalia fizikos pagrindiniai studijų dalykai turi būti matematika bei informacinės technologijos.
15. Fizikos studijų absolventai gali dirbti švietimo įstaigose, mokslinių tyrimų institutuose, gamybos įmonėse, kurti naujas verslo, ypač susieto su technika ir technologijomis, įmones, ir kitose institucijose.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
17. Pirmosios studijų pakopos fizikos studijų krypties studijų rezultatai:
17.1. Žinios, jų taikymas:
17.1.2. Žino pamatinius fizikos dėsnius ir principus, kurie įgyjami studijuojant klasikinę, reliatyvistinę ir kvantinę mechaniką, elektromagnetizmą, statistinę fiziką ir termodinamiką bei optiką;
17.1.3. Žino ir taiko atskirose fizikos srityse pamatinius dėsnius ir principus, kurie įgyjami studijuojant atomo fiziką, branduolio ir elementariųjų dalelių fiziką, astrofiziką, kietųjų kūnų fiziką bei medžiagų savybes;
17.1.4. Naudoja matematikos ir informacines technologijas fizikos reiškinių analitiniam ir skaitiniam aprašymui bei modeliavimui;
17.2. Gebėjimai vykdyti tyrimus:
17.2.5. Geba taikyti įvairių fizikos sričių teorines žinias, atlikdamas tyrimus, analizuodamas rezultatus ir juos vertindamas;
17.3. Specialieji gebėjimai:
17.3.2. Geba saugiai elgtis fizikos mokomosiose ir mokslinėse laboratorijose pagal darbo saugos reikalavimus;
17.3.5. Geba formuluoti su specialybe susijusią praktinės veiklos problemą, planuoti, projektuoti veiklos eigą ir kontroliuoti atlikimą;
17.4. Socialiniai gebėjimai:
17.4.5. Geba bendrauti taisyklinga lietuvių kalba (žodžiu ir raštu), komunikuoti užsienio kalba (žodžiu ir raštu);
17.5. Asmeniniai gebėjimai:
17.5.4. Geba jausti moralinę atsakomybę už savo darbo rezultatus ir jų poveikį kolektyvui, visuomenei, aplinkai;
17.5.5. Geba spręsti įvairius taikomųjų sričių uždavinius ir įvertinti technologinį, ekonominį, socialinį ir teisinį kontekstą;
18. Antrosios studijų pakopos fizikos studijų krypties studijų rezultatai:
18.1. Žinios, jų taikymas:
18.1.3. Išmano naujausius fizikos mokslo pasiekimus, teorijas, idėjas, principus, kritiškai juos vertina ir taiko darbe;
18.2. Gebėjimai vykdyti tyrimus:
18.2.4. Geba savarankiškai planuoti ir atlikti analitinius, modeliavimo ir eksperimentinius tyrimus, kritiškai vertina eksperimento ar modeliavimo procedūras, gautus rezultatus ir jų patikimumą;
18.2.5. Geba tvarkyti ir interpretuoti mokslinio tyrimo duomenis, taikydamas informacines technologijas;
18.3. Specialieji gebėjimai:
18.3.4. Geba įvertinti medžiaginių ir intelektualiųjų resursų poreikį fizikinėms problemoms spręsti;
18.3.5. Geba atlikti nestandartinius laboratorinius tyrimus, naudotis specialiąja fizikine ir technologine aparatūra;
18.3.6. Geba veikti pagal darbo saugos reikalavimus, dirbdamas su pavojinga aparatūra ir medžiagomis;
18.3.10. Geba stebėti fizikinius reiškinius, matuoti fizikinius dydžius, sistemingai ir patikimai kaupti ir apdoroti tyrimų duomenis;
18.3.11. Geba formuluoti praktinės veiklos problemą, planuoti, projektuoti veiklos eigą ir kontroliuoti atlikimą;
18.4. Socialiniai gebėjimai:
18.4.5. Geba pristatyti mokslinio tyrimo rezultatus raštu ar žodžiu specialistų ir ne specialistų auditorijai;
18.5. Asmeniniai gebėjimai:
18.5.7. Jaučia moralinę atsakomybę už savo darbo rezultatus ir jų poveikį kolektyvui, visuomenei, aplinkai;
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
19. Dėstymo, studijavimo ir vertinimo veikla turi būti organizuota taip, kad studentai galėtų efektyviai pasiekti studijų programoje numatytus studijų rezultatus.
20. Taikomi dėstymo ir studijavimo metodai turi būti aprašyti, nuolat peržiūrimi ir tobulinami atsižvelgiant į kintančius darbo visuomenės poreikius, naujausius fizikos mokslo pasiekimus ir šiuolaikinės didaktikos reikalavimus. Dėstymo ir studijavimo strategija turi būti tokia, kad studentai įgytų aktualių dalykinių žinių, gebėjimų ir praktinių įgūdžių, reikalingų profesinėje veikloje.
21. Dėstymo turinys turi būti nuolat atnaujinamas ir tobulinamas, į studijų procesą integruojant naujas žinias ir mokymo metodus, derančius su mokymosi visą gyvenimą koncepcija. Studentai studijų metu turi būti rengiami ir skatinami sekti šios koncepcijos principais.
22. Studijose turi būti numatyta praktika studentų praktiniams gebėjimams įtvirtinti ir darbo įgūdžiams formuoti.
23. Dėstytojai turi žinoti ir suprasti studijų programos didaktinę koncepciją, taikyti įvairius dėstymo metodus siekiant optimaliai išnaudoti turimus materialiuosius išteklius.
24. Dėstymo metodikos pasirinkimas turi priklausyti nuo studijų formos (nuolatinė ar ištęstinė) ir dėstytojo numatytų konkrečių dėstomo dalyko studijų tikslų, siekiamų studijų rezultatų, studentui suteikiamų žinių ir ugdomų kompetencijų.
25. Skirtingose studijų pakopose gali būti taikomi tie patys dėstymo ir studijavimo metodai, besiskiriantys užduočių apimties ir sudėtingumo požiūriu, studento savarankiškumo indėliu ir panašiai:
25.12. Reikiamos informacijos paieška ir apibendrinimas, knygų bei originalių mokslinių straipsnių skaitymas;
26. Studijų pradžioje dėstytojas turi išsamiai pristatyti studentams dėstomojo dalyko programą, tikslus ir jų ryšį su bendraisiais studijų programos tikslais, laukiamus studijų rezultatus, numatomą mokymosi krūvį, mokymosi pasiekimų vertinimo tvarką ir kriterijus (egzamino ir tarpinių atsiskaitymų įtaką galutiniam pažymiui, atsiskaitymų terminus ir kita).
27. Studijų programoje kiekvienam dalykui turi būti numatytas savarankiško darbo laikas, aprūpinama (jei numato užduotis) būtina tam darbui atlikti vieta, priemonėmis, prieiga prie informacijos.
28. Studijų vertinimo sistema turi užtikrinti grįžtamąją informaciją studentams apie jų studijavimo pasiekimų ir atliktų darbų įvertinimo pagrįstumą.
29. Vertinimo metodai gali būti tiek apibendrinamojo, tiek formuojamojo bei diagnostinio pobūdžio. Apibendrinamasis vertinimas leidžia išmatuoti studentų pasiekimus baigus dalyko studijas, semestrą, kursą ar studijų programą. Formuojamasis ir diagnostinis vertinimas leidžia dėstytojui ir studentui stebėti studijų eigą, identifikuoti sunkumus, analizuoti pasiekimus.
30. Dėstytojams turi būti žinomi visuotinai priimti vertinimo būdai, jų taikymo metodika, jų indėlis studentams sėkmingai įgyjant žinių ir ugdant gebėjimus. Dėstytojai gali rinktis tinkamiausius vertinimo metodus atsižvelgdami į studentų grupės dydį, vertinimo ir dėstomo dalyko ugdymo tikslus, numatomus rezultatus bei kitus veiksnius.
31. Vertindami studijų pasiekimus, dėstytojai turi vadovautis objektyvumo, aiškumo, nešališkumo, abipusės pagarbos bei geranoriškumo principais. Siektinas yra studentų dalyvavimas įvertinimo / įsivertinimo procese.
32. Studijų pasiekimų įvertinimui taikomi būdai turi būti pagrįsti aiškiai suformuluotais kriterijais, leidžiančiais teisingai ir patikimai atspindėti žinių, gebėjimų ir praktinių įgūdžių lygį, kurį studentas pasiekė (dalyko) studijų metu. Įvertinimo kriterijai turi parodyti, kaip studento įgytų žinių ir gebėjimų lygis atitinka studijų programoje apibrėžtus siekiamus rezultatus.
33. Pasiekti studijų rezultatai turi būti vertinami pagal dešimties balų kriterinę vertinimo sistemą. Gali būti taikomi įvairūs studijų rezultatų pasiekimų įvertinimo metodai:
34. Baigiamasis darbas, jo gynimas ir įvertinimas apibendrina studento įgytas žinias, bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas, atitinkančias bakalauro ar magistro kvalifikacinius reikalavimus.
35. Svarbi studentų pasiekimų / rezultatų vertinimo dalis – grįžtamosios informacijos teikimas studentams apie jų pasiekimus / rezultatus bei įvertinimo pagrindimą, taip pat studentų teikiamas grįžtamasis ryšys dėstytojui, siekiant tobulinti ir plėtoti studijų proceso efektyvumą, gerinti dėstymo kokybę. Studentai turi laiku gauti informaciją apie savo atliktus darbus.
36. Studentams turi būti suteiktos galimybės diskutuoti su dėstytojais / vertintojais visais savo studijų aspektais, įskaitant jiems skiriamą galutinį įvertinimą. Apeliacijos dėl vertinimo proceso ar įvertinimo pažymio turi būti teikiamos ir svarstomos aukštosios mokyklos numatyta tvarka.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
38. Bendrieji reikalavimai fizikos studijų krypties studijų programų turiniui:
38.1. Studijų programoje turi būti perteikiamos teorinės žinios, ugdomi praktiniai įgūdžiai ir gebėjimai;
38.2. Studijų programa turi būti nuolat tobulinama ir atnaujinama, atspindėti naujus mokslo pasiekimus ir metodinius studijų pokyčius. Programos sudarytojai turi užtikrinti, kad į studijų programą būtų įtrauktos inovatyvios, aktualios temos;
38.3. Rengiant studijų programą turi būti atsižvelgiama į fizikos žinioms imlių įmonių poreikius ir rekomendacijas ir į valstybės bei visuomenės poreikius;
38.4. Studijų programos tikslai ir numatomi studijų rezultatai turi būti aiškūs ir pasiekiami, programos pavadinimas turi atitikti jos turinį;
38.5. Visose fizikos studijų krypties pirmosios studijų pakopos studijų programose ne mažiau kaip 140 studijų kreditų turi būti skirta fizikos, matematikos ir informacinių technologijų studijoms, įskaitant praktiką ir baigiamąjį darbą;
38.6. Fizikos studijų krypties gretutinių ir pirmosios studijų pakopos universitetinių studijų programose, kuriose rengiami fizikos mokytojai, ne mažiau kaip 60 studijų kreditų turi būti skirta fizikos dalykams;
39. Bendrieji reikalavimai fizikos studijų krypties studijų programų dėstytojams:
39.1. Pirmosios studijų pakopos fizikos studijų krypties universitetinių studijų programoje ne mažiau kaip pusę studijuojamų dalykų turi dėstyti docentų ar profesorių pareigas einantys mokslininkai;
39.2. Antrosios studijų pakopos fizikos studijų krypties studijų programoje ne mažiau kaip 80 procentų visų studijuojamų dalykų turi dėstyti docentų ar profesorių pareigas einantys mokslininkai. Jei studijų programa orientuota į praktinę veiklą, docentų ar profesorių pareigas einantys mokslininkai turi dėstyti ne mažiau kaip 60 procentų visų studijų dalykų. Ne mažiau kaip 60 procentų dėstytojų mokslinės veiklos krypties turi atitikti jų dėstomus dalykus;
39.3. Ne mažiau kaip 20 procentų krypties dalykų apimties tiek pirmojoje, tiek antrojoje studijų pakopoje turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys mokslininkai;
39.4. Jeigu studijų programa orientuota į praktinę veiklą, iki 40 procentų studijų dalykus dėstančių dėstytojų gali būti mokslininkai-praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnę kaip trejų metų dėstomus taikomuosius dalykus atitinkančią profesinės veiklos patirtį;
39.5. Fizikos studijų krypties studijose turi būti skatinamas keitimasis dėstytojais, mokslininkais su kitomis Lietuvos ar užsienio aukštosiomis mokyklomis, mokslo centrais;
39.6. Jei teorines dalyko paskaitas dėsto ir laboratorinius darbus veda keli dėstytojai, būtina užtikrinti jų tarpusavio komunikavimą: jie privalo žinoti kolegų dėstomą teorinį kursą ir tą kursą lydinčius laboratorinius darbus, seminarus bei pratybas, tarpinius studentų žinių ir gebėjimų vertinimų kriterijus;
39.7. Dėstytojų kompetencija turi būti vertinama pagal dėstomų dalykų akademinį lygį, pedagoginio ir mokslinio darbo patirtį, sugebėjimą laisvai bendrauti bent viena tarptautiniam moksliniam bendradarbiavimui vartojama užsienio kalba, iniciatyvas kuriant veiksmingesnius dėstymo metodus, pagal kvalifikaciją, pripažinimą mokslinėse, profesinėse ir kitokiose bendrijose, dalyvavimą kvalifikacijos tobulinimosi programose, pagarbaus kolegiško bendravimo su studentais įgūdžius;
39.8. Dėstytojo kontaktinis pedagoginis krūvis turi sudaryti ne daugiau kaip 25 procentus jo bendro darbo krūvio;
39.9. Dėstytojui turi likti laiko vykdyti mokslinius tyrimus, kurti naujas technologijas, tyrimų metodikas, studijuoti naujus mokslinius pasiekimus, rengti mokslines publikacijas;
39.10. Dėstytojas turi nuolat atnaujinti dėstomo dalyko turinį, naudojamus dėstymo bei vertinimo metodus, procedūras;
39.11. Dėstytojas turi būti skatinamas rašyti vadovėlius, rengti naujus studijų dalykus, metodines priemones, laboratorinę įrangą, siekiant studijų programoje suteikti studijuojantiems naujų žinių ir gebėjimų;
39.12. Dėstytojai turi kuruoti dalyko studijas: konsultuoti studentus dėl dėstomo dalyko tematikos, atskleisti studijų perspektyvas, aptarti karjeros galimybes, konsultuoti studentus akademinių mainų klausimais;
40. Bendrieji reikalavimai studijų procesui:
40.1. Fizikos studijų krypties studijų programas baigusių studentų žinių lygis turi atitikti europinį lygmenį. Absolventai turi būti parengiami studijoms tolesnėje studijų pakopoje;
40.2. Absolventai turi mokėti plėtoti įgytus specialiuosius, su studijų bei darbo veiklos kryptimis siejamus, gebėjimus;
40.3. Studijų metu studentai turi būti tinkamai informuojami apie studijų perspektyvas būsimo darbo kontekste;
40.4. Studijų metu studentai turi būti konsultuojami bei praktiniais pavyzdžiais supažindinami su studijuojamų dalykų taikomumu, jų plėtros perspektyvomis bei darbo rinkos poreikiu;
41. Pirmosios ir antrosios studijų pakopų studijos baigiamos baigiamuoju darbu (projektu):
41.1. Universitetinių pirmosios studijų pakopos studijų baigiamasis bakalauro darbas (projektas) turi būti pagrįstas savarankiškais tyrimais, įgytų žinių taikymu arba parengtas kaip projektas, atskleidžiantis programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu) studentas turi parodyti tinkamą fizikos žinių ir pradinį savarankiško eksperimentinio ar teorinio darbo atlikimo lygį, gebėjimus analizuoti pasirinktą temą, atsižvelgti į kitų tyrėjų anksčiau atliktus darbus, aprašyti savo darbą ir jo rezultatus sklandžia, rišlia kalba, vartojant priimtus specialiuosius terminus, formuluotes, fizikinių dydžių matavimo vienetus, formuluoti aiškias, pagrįstas tyrimų išvadas bei rekomendacijas;
41.2. Universitetinių pirmosios studijų pakopos studijų baigiamasis darbas (projektas) turi būti pristatytas ir apgintas aukštosios mokyklos nustatyta tvarka;
41.3. Antrosios studijų pakopos baigiamasis magistro darbas (projektas) turi būti pagrįstas savarankiškais moksliniais ar taikomaisiais tyrimais, įgytų žinių taikymu arba parengtas kaip projektas, atskleidžiantis studijų metu įgytus gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu) studentas turi parodyti gerą sprendžiamos fizikinės problemos supratimo lygį, gebėjimą išsamiai analizuoti pasirinktą temą, atsižvelgti į kitų tyrėjų ta tematika anksčiau atliktų darbų rezultatus, savarankiškai planuoti ir atlikti fizikinius tyrimus, aprašyti atliktą tiriamąjį darbą sklandžia, rišlia kalba, vartojant priimtus specialiuosius terminus, formuluotes, fizikinių dydžių matavimo vienetus. Studentas turi parodyti gebėjimą trumpai apibendrinti savo darbą, jo rezultatų analizės pagrindu formuluoti pagrįstas, apibendrinančias išvadas bei rekomendacijas;
41.4. Antrosios studijų pakopos baigiamasis darbas (projektas) turi būti aukštosios mokyklos nustatyta tvarka pristatytas, apsvarstytas katedroje ar kitame akademiniame padalinyje, kur darbas buvo atliktas, jo rezultatai ir išvados diskusijose paaiškinti ir apginti baigiamųjų darbų vertinimo komisijoje;
42. Bendrieji reikalavimai studijų materialinei bazei:
42.1. Auditorijų skaičius ir vietų skaičius jose turi atitikti studentų poreikius ir galimybę sudaryti studijoms tinkamą užsiėmimų tvarkaraštį;
42.2. Auditorijos turi atitikti higienos ir darbo saugos reikalavimus, jose turi būti įrengta garso ir vaizdo aparatūra ir kitos reikalingos demonstravimo priemonės;
42.3. Laboratorijose turi būti apie pavojų įspėjantys ženklai. Visose patalpose turi būti pateiktos evakuacijos schemos;
42.4. Laboratorinė įranga, aparatūra, darbo metodika turi būti pakankama, kad studentas įgytų studijų programoje numatytus praktinius gebėjimus;
42.5. Modeliavimo ir informacinių technologijų mokymo užduotims atlikti turi būti skirtas pakankamas skaičius kompiuterių su reikiama programine įranga;
42.6. Jei unikali mokslinių tyrimų aparatūra, kuri gali būti panaudota ir studijoms, yra instaliuota specializuotoje laboratorijoje, studentams turi būti numatyta galimybė ja pasinaudoti;
42.7. Techninių ir administracinių tarnybų darbas turi sudaryti palankias sąlygas studijų procesui vykdyti ir tobulinti;
42.8. Bibliotekose ar metodiniuose kabinetuose studijuojamo dalyko programoje nurodytų vadovėlių arba paskaitų konspektų, kitų informacijos šaltinių skaičius kiekvienam dalykui turi atitikti studijuojančiųjų poreikius, o elektroniniai informacijos šaltiniai turi būti laisvai prieinami visiems studijų proceso dalyviams;
42.9. Bibliotekoje turi būti pakankamai kompiuterių ir tinkama programinė įranga (internetinis ryšys, literatūros katalogai, paieškos sistemos, ryšys su stambesnių bibliotekų duomenų bazėmis);
VI SKYRIUS
PASIEKTŲ STUDIJŲ REZULTATŲ LYGMENŲ APIBŪDINIMAS
43. Išskiriami šie fizikos studijų krypties pirmosios ir antrosios studijų pakopų studijų rezultatų pasiekimų lygmenys:
43.1. Puikus pasiekimų lygmuo:
43.1.3. Įprastiniai skaičiavimai, aiškinimai, interpretavimai ir analizės atliekamos greitai, sklandžiai ir tiksliai;
43.1.4. Žinios ir praktiniai įgūdžiai greitai pritaikomi naujoms situacijoms, naujiems, probleminio pobūdžio uždaviniams spręsti;
43.2. Tipinis pasiekimų lygmuo:
43.2.4. Atliekami įprastiniai, žinomo algoritmo reikalaujantys skaičiavimai, aiškinimai, interpretavimai;
43.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo:
43.3.1. Demonstruojamas bazinis studijų programoje numatytų koncepcijų supratimas ir žinių taikymas;
43.3.2. Įprastiniai, žinomo algoritmo reikalaujantys skaičiavimai, aiškinimai, interpretavimai ir analizės atliekamos iš esmės teisingai;
43.3.3. Standartiniai eksperimentiniai darbai atliekami teisingai, tačiau ne iš karto gali pavykti nustatyti visų rezultatų reikšmingumą, gali prireikti pagalbos paaiškinant ir analizuojant rezultatus;