DOK-3505

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01138-2023-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2024 m. rugsėjo 13 d. paduotu atsakovės B. Ž. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 13 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) įpareigojo atsakovę B. Ž. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkai uždėtą aklę nuotekų vamzdyne atsakovei nuosavybės teise priklausančioje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini); 2) priteisė ieškovui G. Š. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės B. Ž.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. birželio 13 d. nutartimi nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimą patikslinti ir iš dalies pakeisti:

1)   įpareigoti atsakovę B. Ž. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkai uždėtą aklę nuotekų vamzdyne atsakovei nuosavybės teise priklausančioje patalpoje (duomenys neskelbtini) ir užtikrinti po vamzdžio aklės pašalinimo tinkamą nuotekų vamzdyno veikimą bute (duomenys neskelbtini), tokiu būdu – atstatyti (duomenys neskelbtini) nuotekų vamzdyną nuo sujungimo, esančio (duomenys neskelbtini), iki atsakovei priklausančioje patalpoje esančio nuotekų vamzdyno išmontavimo buvusią padėtį.

2)   pripažinti ieškovams G. Š. ir E. Š. (bei ieškovų pasitelktiems asmenims) teisę patekti į patalpą (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią atsakovei B. Ž., pasisamdžius nepriklausomą specialistą, kuris atliktų vamzdžio aklės panaikinimą iš nuotekų vamzdyno patalpoje (duomenys neskelbtini) bei užtikrintų bute (duomenys neskelbtini) tinkamą vandentiekio veikimą tokiu būdu – atstatytų į buvusią padėtį (duomenys neskelbtini) nuotekų vamzdyną nuo sujungimo, esančio (duomenys neskelbtini), iki atsakovei priklausančioje patalpoje esančio nuotekų vamzdyno, išieškant iš atsakovės B. Ž. ieškovų patirtas išlaidas už nepriklausomo subjekto atliktus darbus pašalinant vamzdžio aklę bei užtikrinant bendrojo nuotekų vamzdyno veikimą bute (duomenys neskelbtini), atstatant jį į buvusią padėtį.

kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Atsakovė B. Ž. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 13 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Atsakovės kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.   Ieškinys buvo grindžiamas ir ieškinio esmę sudarė ieškovų teisė naudotis bendros paskirties nuotekų tinklais, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendimu ir nutartimi nustatė servituto bei atlygintinių paslaugų teikimo teisinius santykius, tai pagrįsdamas savininko teisių gynimo institutu ir visiškai ignoruodamas tiek atsakovės teises, tiek ir išeidamas iš ieškinio ribų, tiek ir paneigdamas statybos teisinius santykius reglamentuojančias normas.

2.   Teismai įpareigojo atsakovę atstatyti nuotekų tinklą į „buvusią padėtį“, tačiau nei ieškovai, nei atsakovė nežino ir negali tiksliai paaiškinti, kokia ta buvusi padėtis buvo. Nesuprantama, kaip turi būti įvykdytas skundžiamas sprendimas, t. y. jo rezoliucinė dalis neaiški, o priverstinis vykdymas neįmanomas arba menamas ir kelia naujų ginčų ir klausimų. Iš teismų sprendimų neaišku kokiu būdu ir kaip turi būti vamzdynas atstatomas, kadangi realiai turi būti paklojamas naujas vamzdis, tačiau to negalima daryti neturint statybą leidžiančio dokumento – teismas tai ignoravo. Sprendimu įpareigojimas ir „užtikrinti tinkamą nuotekų vamzdyno veikimą“ – sprendimą galima suprasti ir kaip įpareigojimą atlikti naujus darbus. Visais atvejais akivaizdu, kad teismo sprendimo vykdymas pažeis Statybos įstatymo ir Statybinio techninio reglamento reikalavimus (tokių darbų atlikimas net be minimalaus projekto ar schemos nėra galimas). Atsakovės nuotekų vamzdis yra aukščiau nei ieškovų vamzdis, todėl akivaizdu, kad vanduo iš apačios į viršų tekėti negali ir vien dėl šios priežasties ieškovų ir atsakovės nuotekų vamzdžiai negali būti sujungti. Kasaciniu skundu keliamas klausimas, ar galima teismo sprendimo pagrindu be statybą leidžiančio dokumento ir projekto įrengti naujus nuotekų tinklus ir be jokio teisinio pagrindo tarp šalių sukurti servituto teisinius santykius, kai tokių tarp šalių nėra buvę?

3.   Teismai nustatė, kad ieškovai buvo prisijungę ne prie bendros paskirties nuotekų tinklų, bet prie asmeninių atsakovės nuotekų tinklų, tačiau visiškai nevertino prisijungimo teisėtumo bei to, kad atsakovė tokio sutikimo nedavė. Skundžiamuose sprendimuose nurodoma, kad „nustatyta, kad teismo posėdyje ieškovas G. Š. paaiškino, jog parengtą jam priklausančio buto nuotekų tinklų įrengimo projektą suderino su atsakovės sūnumi R. Ž.“ – kuris niekada nebuvo patalpų savininkas, ir niekada neturėjo jokių teisių atsakovei B. Ž. sukurti jokių teisių ir pareigų. Tuo tarpu aplinkos ministerijos 2006-12-29 patvirtintose Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta, kad „fiziniam arba juridiniam asmeniui savavališkai prijungti savo nuotekų šalinimo įrenginius prie vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomos ir (ar) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros draudžiama“. Iki šiol nuotekų vamzdyno veikimą ginčo name turėjo užtikrinti UAB „Naujininkų ūkis“, tačiau skundžiamų sprendimų pagrindu ši pareiga perkelta atsakovei.

4.   Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Taigi, ieškovai turėjo įrodyti, kad jų teisės pažeistos. Šiuo atveju ieškovas įrodinėjo, kad jo teisės pažeistos tuo, kad jis savavališkai ir neteisėtai atjungtas nuo bendros paskirties nuotekų sistemos. Teismai nustatė, kad ieškovų teisės pažeistos tuo, kad jie galimai atjungti nuo nuotekų sistemos, tik pamiršo žodį „bendros“, o jei tai padarė sąmoningai, nevertino, ar nuo teisėtai pajungtos nuotekų sistemos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti B. Ž. 132 Eur (vieną šimtą trisdešimt du eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. rugsėjo 12 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 152.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                Goda Ambrasaitė-Balynienė

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas