Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-281(3)
2017 m. rugsėjo 20 d. Nr. 748
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-312 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-281(3) (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siūloma nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis trečiojo amžiaus universitetams, tenkinantiems visuomenės interesą neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymo srityje, dėl šių priežasčių:
Pagal Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo 13 straipsnio 1 dalį trečiojo amžiaus universitetas yra neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjas, jo padalinys arba neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programa, teikiantys vyresnio amžiaus asmenų neformalųjį švietimą ir tęstinį mokymąsi, tenkinantys jų žinių, kompetencijos plėtotės ir kultūrinius poreikius. Atsižvelgiant į pateiktą apibrėžtį darytina išvada, kad trečiojo amžiaus universitetas nėra juridinio asmens veiklos teisinė forma. Pagal viešai skelbiamus Juridinių asmenų registro duomenis Lietuvoje veikia kelios dešimtys trečiojo amžiaus universitetų, kurių didžioji dalis savo įstatuose nurodo asociacijos teisinę formą, ir tik keli trečiojo amžiaus universitetai nurodo, kad jų teisinė forma yra viešoji įstaiga.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra numatytos galimybės valstybės arba savivaldybių turtą perduoti asociacijoms, kurių pagrindinis veiklos tikslas – teikti naudą visuomenei ar jos daliai socialinėje arba valstybės nacionalinio saugumo stiprinimo srityse. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1890 „Dėl valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.1.9 papunktyje yra nustatyta socialinei sričiai priskirtina asociacijų veikla – užimtumo ir socialinės integracijos skatinimas per neformalųjį vaikų ir jaunimo švietimą, suaugusiųjų švietimą ir kultūrinę veiklą. Kadangi trečiojo amžiaus universitetų veikla apima neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir tęstinį mokymą, taip pat vyresnio amžiaus asmenų žinių, kompetencijos ir kultūrinių poreikių tenkinimą, asociacijos teisinę formą turintiems trečiojo amžiaus universitetams yra sudarytos galimybės gauti valstybės arba savivaldybių turtą panaudos pagrindais.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta galimybė valstybės arba savivaldybių turtą panaudos pagrindais gauti viešosioms įstaigoms, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, taip pat viešosioms įstaigoms – mokykloms, kuriose valstybė ar savivaldybė nėra viešosios įstaigos dalyvė. Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį mokykla laikytinas juridinis asmuo, valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio pagrindinė veikla yra formalusis ir (arba) neformalusis švietimas, todėl trečiojo amžiaus universitetas, kurio pagrindinė veikla yra formalusis ir (arba) neformalusis švietimas, gali būti mokykla, kuri kaip viešoji įstaiga gali būti valstybės arba savivaldybių turto panaudos subjektu.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte kalbama apie viešąsias įstaigas trečiojo amžiaus universitetus, kurių pagrindinė veikla yra formalusis ir (arba) neformalusis švietimas ir tęstinis mokymas, t. y. viešąsias įstaigas trečiojo amžiaus universitetus, kurios atitinka mokyklos sąvoką. Tačiau Įstatymo projekto nuostatos formuluojamos plačiau, todėl siūlomais pakeitimais galėtų naudotis visi neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjai, t. y. kiti švietimo teikėjai, kurių pagrindinė veikla nėra susijusi su formaliuoju arba (ir) neformaliuoju švietimu, – trečiojo amžiaus universitetai, kurie yra ne tik mokyklos ir ne tik viešosios įstaigos ar asociacijos. Ši Įstatymo projekto ir jo aiškinamojo rašto nuostatų neatitiktis kelia pagrįstų abejonių dėl siūlomų pakeitimų tikslingumo. Vertinant Įstatymo projekto pakeitimus pagal aiškinamajame rašte nurodytus tikslus, siūlomi pakeitimai gali būti laikomi pertekliniais, nes trečiojo amžiaus universitetams – asociacijoms ir viešosioms įstaigoms mokykloms – esamas valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisinis reguliavimas numato valstybės arba savivaldybių turto perdavimo panaudai galimybes, kuriomis komerciniais pagrindais veikiantys kiti neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi tiekėjai pasinaudoti negalėtų.