PanevezioHerbas

 

PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2014 M. BALANDŽIO 24 D. SPRENDIMO

NR. 1-122 „DĖL JAUNIMO PROBLEMŲ SPRENDIMO PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖJE 2014–2020 METŲ PLANO IR JAUNIMO PROBLEMŲ SPRENDIMO PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖJE 2014–2016 METŲ PRIEMONIŲ PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2019 m. kovo 21 d. Nr. 1-86

Panevėžys

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 22 punktu, 16 straipsnio 40 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 1 d. nutarimą  Nr. 1715 „Dėl Nacionalinės jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programos patvirtinimo“, Panevėžio miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

Pakeisti Savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 1-122 „Dėl Jaunimo problemų sprendimo Panevėžio miesto savivaldybėje 2014–2020 metų plano ir Jaunimo problemų sprendimo miesto savivaldybėje 2014–2016 metų priemonių plano patvirtinimo“ taip:

1. Pakeisti Jaunimo problemų sprendimo Panevėžio miesto savivaldybėje 2014–2020 metų planą, patvirtintą Savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr.1-122, ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

2. Papildyti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr.1-122 3 punktu ir jį išdėstyti taip:

„3. Patvirtinti pridedamą Jaunimo problemų sprendimo Panevėžio miesto savivaldybėje 2018–2020 metų priemonių planą“.

 

 

 

Savivaldybės mero pavaduotojas                                                                                    Aleksas Varna

 

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto savivaldybės tarybos

2014 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 1-122

(Panevėžio miesto savivaldybės tarybos

2019 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-86

redakcija)

 

 

JAUNIMO PROBLEMŲ SPRENDIMO PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖJE
2014–2020 METŲ PLANAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Jaunimo problemų sprendimo Panevėžio miesto savivaldybėje 2018–2020 metų priemonių planas (toliau – Planas) skirtas Panevėžio miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) ir savivaldybės teritorijoje veikiančioms įstaigoms ir institucijoms, formuojančioms jaunimo politiką Panevėžyje. Planas leis užtikrinti tęstinę jaunimo politiką, jos plėtrą siekiant spręsti jaunimo problemas, taip pat kurti darnią aplinką taikant efektyvias priemones, sudarančias sąlygas formuotis jauno žmogaus asmenybei, padedant jam integruotis į visuomenės gyvenimą.

2. Planas parengtas vadovaujantis Europos Sąjungos jaunimo politikos strategija (KOM(2009) 200), Europos jaunimo paktu (COM(2005) 2006), Europos Komisijos jaunimo politikos baltąja knyga (COM(2001) 681), Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymu, Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymu, Nacionalinės jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programa ir Lietuvos jaunimo politikos Baltąja knyga.

3. Panevėžio miesto jaunimo vizija – Panevėžyje gyvena atviras, veržlus, siekiantis žinių, verslus, visapusiškas ir sveikas, socialiai atsakingas jaunimas, puoselėjantis vertybes ir aktyviai dalyvaujantis miesto gyvenime. Panevėžys – jaunimo galimybių miestas.

4. Plane analizuojama Savivaldybės jaunimo politikos situacija, nustatomos prioritetinės veiklos kryptys (III skyrius), pagrindiniai tikslai ir uždaviniai (IV skyrius), kurie būtini siekiant sukurti palankią jauno žmogaus visapusiškam tobulėjimui erdvę, pateikiamas Plano įgyvendinimo priežiūros modelis (V skyrius).

5. Plane vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme.

 

II SKYRIUS

SAVIVALDYBĖS JAUNIMO POLITIKOS SITUACIJA

 

6. Šiame skyriuje analizuojama Savivaldybės jaunimo politikos situacija ir identifikuojamos 4 sričių problemos: švietimo, darbo, laisvalaikio ir gyvenimo sąlygų, kaimynystės, psichologinės savijautos.

7. Atliekant jaunimo politikos situacijos analizę remtasi Panevėžio miesto savivaldybės jaunimo problematikos tyrimo (toliau – Jaunimo problematikos tyrimas), atlikto 2018 m. balandžio–rugpjūčio mėn., duomenimis, 2018 m. birželio–rugsėjo mėn. atlikto jaunimo politikos įgyvendinimo Panevėžio miesto savivaldybėje kokybės vertinimo (toliau – Jaunimo politikos kokybės vertinimas) duomenimis, atsižvelgta į Savivaldybės administracijos vyriausiojo jaunimo reikalų koordinatoriaus raštu ir žodžiu pateiktą informaciją, taip pat Savivaldybėje surengtose diskusijose (toliau – Diskusijos) su jaunimo organizacijų ir organizacijų, dirbančių su jaunimu, atstovais pareikštas pastabas. Naudotasi Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos ir teritorinių užimtumo tarnybų, Juridinių asmenų registro, Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Savivaldybės administracijos ir kitų institucijų statistiniais duomenimis.

8. Situacijos analizė atliekama pateikiant minėtų tyrimų duomenis. Apibendrinus jaunimo problematikos tyrimo duomenis, pateiktos svarbiausios švietimo, darbo, laisvalaikio ir gyvenimo sąlygų, kaimynystės, psichologinės savijautos sričių problemos.

9. Švietimo sritis. Panevėžyje yra 58 ugdymo įstaigos, kurios rūpinasi vaikų, suaugusiųjų, pedagogų švietimu, ugdymu ir skatina jų nuolatinį tobulėjimą.

9.1.  Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas. Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas mieste organizuojamas 28 lopšeliuose-darželiuose,  Regos centre „Linelis“, Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje ir Specialiojoje mokykloje-daugiafunkciame centre. Mieste veikia privatus vaikų lopšelis-darželis, taip pat ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą teikia Viešoji įstaiga. Čia sudaromos lygios mokymosi pradžios galimybės.

9.2.  Bendrasis ugdymas. Bendrasis ugdymas organizuojamas 24 ugdymo įstaigose. Mieste veikia: 1 pradinė mokykla, 1 pagrindinė mokykla, 10 progimnazijų, 8 gimnazijos, 3 specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams pritaikytos įstaigos ir Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras. Visų ugdymo įstaigų pedagogai nuosekliai ir sistemingai kelia savo profesinę kompetenciją, dalyvauja įvairiose Panevėžio švietimo centro organizuojamose edukacinėse veiklose.

Mieste yra mokyklų, sukuriančių aukštą pridėtinę vertę. Šių mokyklų mokiniai garsėja puikiais mokymosi rezultatais, pasiekimais respublikinėse olimpiadose, aukštais egzaminų įvertinimais. Aktyvūs ugdymo įstaigų mokiniai buriasi ir dalyvauja mokinių savivaldos veiklose. Bendrojo ugdymo mokyklos įgyvendina 10 prevencinių programų, jos integruojamos į mokomųjų dalykų ugdymo turinį, klasių vadovų veiklas.  Atsižvelgiant į mokinių ir jų tėvų poreikius, mokyklos veiklos prioritetus, organizuojama turtinga, mokinių saviraiškos ir saviugdos poreikius atliepianti popamokinė veikla, užtikrinamas vaikų užimtumas po pamokų, mokyklose veikia pailgintos dienos grupės.

9.3.  Profesinis ugdymas. Mieste yra 2 profesinio ugdymo įstaigos – Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės profesinio rengimo centras ir Panevėžio profesinio rengimo centras.

9.4.  Aukštasis mokslas. Jaunimui sudaromos puikios sąlygos įgyti aukštąjį išsilavinimą. Mieste veikia Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijos ir verslo fakultetas ir Panevėžio kolegija. Baigę aukštojo mokslo studijas, dauguma (apie 70%) absolventų lieka dirbti Panevėžyje.

9.5.  Neformalus vaikų švietimas (toliau – NVŠ). Mieste yra 4 neformaliojo vaikų švietimo įstaigos: Gamtos mokykla, Moksleivių namai, Dailės ir Muzikos mokyklos, kurių tikslas tenkinti mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais. Nuo 2015 m. įvestas NVŠ krepšelis. NVŠ krepšelį kasmet gauna apie 4000 vaikų. 2018 m. buvo patvirtintos 96 NVŠ programos. Jas įgyvendina įvairios organizacijos, centrai, VšĮ, laisvieji mokytojai ar UAB.

9.6.  Remiantis jaunimo problematikos tyrimo duomenimis, galima įvardinti išryškėjusias švietimo problemas:

9.6.1. ikimokyklinio ugdymo mokyklose kartais trūksta laisvų vietų 1–2 metų vaikams;

9.6.2. nepatenkinamas tėvų poreikis patekti į norimą ikimokyklinio ugdymo mokyklą;

9.6.3. specialiųjų poreikių turintiems vaikams ikimokyklinio ugdymo mokyklose sudaroma nepakankamai tolerantiška ir priimanti aplinka dėl tėvams (globėjams, rūpintojams) žinių apie vaikus su specialiaisiais ugdymosi poreikiais stokos;

9.6.4. trūksta glaudesnio bendradarbiavimo su šeimomis drauge ugdant naujus vaikų sveikos mitybos įpročius;

9.6.5. ikimokyklinio ugdymo mokyklose stokojama ugdytinių pagalbos specialistų (psichologų, logopedų);

9.6.6. Panevėžio mieste daugėja dirbančių pensinio amžiaus grupės pedagogų;

9.6.7. nepakankamai veiksminga patyčių ir fizinio smurto fiksavimo ir prevencijos sistema;

9.6.8. bendrojo ugdymo mokomuosiuose dalykuose trūksta integruojamųjų ar atskirų programų (pilietinio ir tautinio ugdymo programos, sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos, ugdymo karjerai programos, ekonomikos ir verslumo ugdymo programos ir kt.) mokymo kokybės;

9.6.9. bendrojo ugdymo mokyklose nepakankamai efektyviai veikia mokinių savivaldos;

9.6.10. jaunimo nevyriausybinės organizacijos nepasinaudoja galimybe gauti NVŠ krepšelį;

9.6.11. visuomenei stinga patrauklios ir lengvai prieinamos informacijos apie neformalųjį vaikų švietimą;

9.6.12. neformaliojo švietimo įstaigų (muzikos mokyklos, moksleivių namų) infrastruktūros būklė neleidžia užtikrinti tinkamos ugdymo paslaugų kokybės.

10.     Darbo sritis. 2017 m. bendras vidutinis jaunų žmonių nedarbo procentas Panevėžio mieste ir šalyje buvo 4%. 2018 m. registruoto jaunimo nedarbo lygis augo šalyje (5,1 %) ir Panevėžio mieste (5,4%).

Paklausiausios profesijos ir geidžiamiausi specialistai su aukštuoju universitetiniu ar neuniversitetiniu, aukštesniuoju išsilavinimu Panevėžyje yra: reklamos ir rinkodaros specialistai, statybos vadovai, mechanikos inžinieriai, finansų analitikai, inžinieriai, socialiniai darbuotojai ir konsultantai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai. Reikalingiausi darbininkai su profesiniu išsilavinimu: kepėjai ir konditeriai, virėjai, suvirintojai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, pardavėjai, statybininkai, judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriai, kompiuterinės įrangos derintojai, socialiniai darbuotojai. Panevėžyje jaunuoliai dažniausiai dirba ne pagal specialybę. Daugumai jaunuolių darbdaviai sudaro sąlygas mokytis ir tobulintis, su problemomis darbe susidorojama gerai.

10.1.  Vadovaujantis jaunimo problematikos tyrimo duomenimis, identifikuojamos darbo problemos:

10.1.1.sunku rasti darbą pagal specialybę neturinčiam patirties;

10.1.2. mažai jaunuolių tikslingai ieško praktikos, darbo arba kuria savo verslą;

10.1.3. trūksta verslumo skatinimo programų;

10.1.4. informacijos apie įsidarbinimo galimybes stoka;

10.1.5. per mažas dėmesys karjeros galimybių pažinimui – skatinimui rinktis paklausias specialybes;

10.1.6. perkvalifikavimo paslaugų viešinimo stoka.

11. Laisvalaikis. Panevėžyje kuriasi vis daugiau naujų jaunimo nevyriausybinių organizacijų (toliau – JNVO). Šiuo metu Panevėžyje jų yra apie 20. Šios organizacijos aktyviai inicijuoja kūrybinių idėjų įgyvendinimą Panevėžio mieste, įtraukia jaunuolius į organizacijų veiklas, bendrai su Panevėžio miesto savivaldybe vykdo įvairius projektus. Projektų, įgyvendintų kartu su Savivaldybe 2017 m. buvo 8, 2018 m. – 13. Aktyvus Panevėžio jaunimas savarankiškai ir iniciatyviai ieško galimybių, kaip turtinti jaunų žmonių laisvalaikį Panevėžio mieste. Jaunuoliai buriasi į įvairias JNVO. Jaunimo organizacijų lyderiai dalyvauja Panevėžio miesto savivaldybės jaunimo organizacijų taryboje „Apskritasis stalas“. Ši taryba deleguoja atstovus į Savivaldybės jaunimo reikalų tarybą (toliau – SJRT). Laikantis pariteto principo pusę SJRT narių sudaro jaunimo atstovai, o kitą dalį – Savivaldybės tarybos nariai. Demokratiškai suformuota SJRT užtikrina jaunų žmonių įtraukimą ir interesų atstovavimą formuojant ir įgyvendinant jaunimo politiką savivaldybėje. Panevėžio mieste taip pat yra LMS Panevėžio mokinių savivaldų informavimo centras (toliau – MSIC), buriantis mokyklų mokinių savivaldų lyderius ir kitus narius. Panevėžyje yra vietų, kur jaunimui suteikiamos galimybės saugiai leisti laisvalaikį. Veikia atviras Jaunimo centras, atvira jaunimo erdvė G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, ten vykdomas atvirasis darbas su jaunimu.

11.1. Vertinant laisvalaikio situaciją mieste, svarbu išskirti esmines problemas: 

11.1.1 laisvalaikio leidimo formų ir erdvių įvairovės stoka;

11.1.2. informacijos apie mieste veikiančias JNVO ir renginius trūkumas;

11.1.3. nepakankamas jaunimo skatinimas įsitraukti į JNVO veiklas;

11.1.4. jaunimo organizacijų veiklų tęstinumo neužtikrinimas;

11.1.5. kokybiško jaunimo interesų atstovavimo savivaldos lygmeniu trūkumas;

11.1.6. dažna SJRT narių kaita;

11.1.7. savanorius priimančių ir savanorišką veiklą organizuojančių organizacijų plėtros stoka;

11.1.8. mokyklų mokinių savivaldų silpnas ryšys su LMS Panevėžio mokinių savivaldų informavimo centru MSIC.

12. Gyvenimo sąlygos, kaimynystė, psichologinė savijauta. Įvairiomis priemonėmis siekiama užtikrinti jaunų žmonių saugumą Panevėžio mieste ir suteikti reikiamą socialinę, psichologinę pagalbą. Ypatingas dėmesys skiriamas miesto ugdymo įstaigų aplinkų saugumui. Ugdymo įstaigų erdvės pagal galimybes yra apšviestos, šalia jų esančios perėjos išskirtos greičio lėtinimo priemonėmis – kalniukais. Daugumos ugdymo įstaigų teritorijos yra aptvertos. Aktyviai atnaujinamos mikrorajonų parkuose, skveruose esančios jaunimo poilsio ir žaidimų erdvės.

12.1. Vadovaujantis jaunimo problematikos tyrimo duomenimis, galima įvardinti nepakankamų gyvenimo sąlygų, kaimynystės, psichologinės savijautos srities problemas:

12.1.1. miesto bendruomenių jaunimui trūksta erdvių leisti laisvalaikį;

12.1.2. bendruomenių nariams organizuojamų renginių stoka;

12.1.3. socialinio užimtumo problemos miegamuosiuose rajonuose (bendruomenių veiklų skatinimas);

12.1.4. nesaugios vietos mieste;

12.1.5. maža nuomojamų butų pasiūla;

12.1.6. informacijos apie įvairias lengvatas jaunoms šeimoms trūkumas.

 

III SKYRIUS

PRIORITETINIŲ VEIKLOS KRYPČIŲ NUSTATYMAS

 

13. Atsižvelgus į atliktos jaunimo politikos situacijos analizės ir jaunimo problematikos tyrimo rezultatus, įvertinus suformuluotą Panevėžio miesto plėtros viziją, pateikiamos prioritetinės kryptys, kurioms svarbu skirti daugiau dėmesio sprendžiant miesto jaunimo problemas.

14. Prioritetinės veiklos kryptys:

14.1. Jaunimo poreikius atitinkančio neformaliojo švietimo ir laisvalaikio praleidimo paslaugų kokybės, prieinamumo ir įvairovės gerinimas:

14.1.1. jaunimo poreikių nustatymas;

14.1.2. darbo su jaunimo formų įvairovės plėtra;

14.1.3. jaunimo poreikius atitinkančių neformaliojo švietimo veiklų, laisvalaikio formų

kūrimas;

14.1.4. informavimo apie jaunimo klausimų sprendimą, laisvalaikio, užimtumo ir neformaliojo švietimo galimybių gerinimas;

14.1.5. neformaliojo švietimo ir laisvalaikio organizavimo darbuotojų kompetencijos stiprinimas.

14.2. Jaunimo įsitvirtinimo darbo rinkoje užtikrinimas:

14.2.1. mokinių profesinio orientavimo gerinimas;

14.2.2. reikiamų specialistų pritraukimas;

14.2.3. jaunimo verslumo ir noro dirbti skatinimas;

14.2.4. pagalba jaunimui integruotis į darbo rinką.

14.3. Jaunimo pilietiškumo, savanoriškos veiklos ir dalyvavimo jaunimo organizacijų veikloje skatinimas:

14.3.1. jaunimui reikiamų gebėjimų, įgūdžių ir patirties įgijimo ir vystymo užtikrinimas;

14.3.2. jaunimo įsitraukimo į įvairių savanorystės ir pilietiškumo stiprinimo projektų įgyvendinimą skatinimas;

14.3.3. jaunimo iniciatyvų skatinimas;

14.3.4. įvairesnių laisvalaikio formų pažinimas;

14.3.5. teigiamos visuomenės nuomonės apie jaunimo vykdomą veiklą formavimas;

14.3.6. jaunimo nevyriausybinių organizacijų finansavimo gerinimas.

14.4. Tėvų ir vaikų bendravimo skatinimas ir šeimos vertybių puoselėjimas:

14.4.1. didesnio dėmesio šeimos švietimui ir jos vertybėms skyrimas;

14.4.2. teigiamo požiūrio į jaunimo veiklas formavimas;

14.4.3. jaunų šeimų poreikius atitinkančių viešųjų erdvių įkūrimas;

14.4.4. jaunoms šeimoms teikiamų paslaugų kokybės gerinimas.

14.5. Jaunimo saugumo užtikrinimas:

14.5.1. pozityvios psichologinės ir fizinės aplinkos kūrimas ugdymo įstaigose;

14.5.2. miesto viešųjų erdvių saugumo gerinimas.

 

IV SKYRIUS

TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

Plane numatomi 5 tikslai ir įvardijami uždaviniai jiems įgyvendinti:

15. Pirmas tikslas – gerinti jaunimo poreikius atitinkančio neformaliojo švietimo ir laisvalaikio praleidimo paslaugų kokybę, prieinamumą ir įvairovę. Uždaviniai šiam tikslui pasiekti:

15.1. išsiaiškinti jaunimo poreikius dėl neformaliojo švietimo ir laisvalaikio praleidimo paslaugų kokybės, prieinamumo, jų įvairovės ir viešinimo formų;

15.2. įrengti ir pritaikyti infrastruktūrą jaunimo poreikiams;

15.3. tobulinti neformaliojo švietimo ir laisvalaikio organizavimo darbuotojų kompetenciją.

16. Antras tikslas - skatinti tėvų ir vaikų bendravimą, šeimos vertybių puoselėjimą, didelį dėmesį skiriant jaunoms šeimoms ir jaunimui. Uždaviniai šiam tikslui pasiekti:

16.1. šviesti, ugdyti tėvus ir prisidėti formuojant teigiamą tėvų požiūrį į jaunimo veiklas;

16.2. įrengti viešąsias erdves, atitinkančias jaunų šeimų poreikius, skatinant šeimas leisti daugiau laiko kartu;

16.3. gerinti jaunoms šeimoms teikiamų paslaugų kokybę.

17. Trečias tikslas - skatinti jaunimo pilietiškumą, savanorišką veiklą ir dalyvavimą jaunimo organizacijų veikloje. Uždaviniai šiam tikslui pasiekti:

17.1. padėti jaunimui įgyti ir vystyti reikiamus gebėjimus, įgūdžius ir patirtį;

17.2. skatinti jaunimą įsitraukti į įvairių savanorystės ir pilietiškumo stiprinimo projektų įgyvendinimą;

17.3. skatinti jaunimo iniciatyvas, sudarant sąlygas jų bendraamžiams nemokamai leisti laisvalaikį ir pažinti įvairesnes laisvalaikio leidimo formas;

17.4. formuoti teigiamą visuomenės nuomonę apie jaunimo vykdomą veiklą;

17.5. gerinti jaunimo nevyriausybinių organizacijų finansavimą.

18. Ketvirtas tikslas – padėti jaunimui įsitvirtinti darbo rinkoje. Uždaviniai šiam tikslui pasiekti:

18.1. užtikrinti jaunimo profesinį orientavimą visais lygmenimis, ypatingą dėmesį skirti pagalbai mokiniams geriau pažįstant savo pomėgius, kompetencijas ir galimybes ir jas pritaikant būsimoje profesinėje veikloje;

18.2. užtikrinti reikiamą specialistų poreikį miesto įstaigose (įmonėse);

18.3. skatinti jaunimo verslumą ir norą dirbti.

19. Penktas tikslas – užtikrinti jaunimo saugumą. Uždaviniai šiam tikslui pasiekti:

19.1. sudaryti sąlygas ugdymo įstaigų mokiniams jaustis saugiai;

19.2. sudaryti sąlygas jaunimui jaustis saugiai miesto viešose erdvėse.

 

V SKYRIUS

PLANO ĮGYVENDINIMAS

 

20. Plano priemonių įgyvendinimo laikotarpis – 2018–2020 metai.

21. Pirmojo tikslo „Gerinti jaunimo poreikius atitinkančio neformaliojo švietimo, laisvalaikio praleidimo paslaugų kokybę, prieinamumą ir įvairovę“ vertinimo kriterijai ir jų reikšmės:

 

Vertinimo kriterijai

2018 m.

2019 m.

2020 m.

21.1.

Atliktas jaunimo poreikių tyrimas

Yra

Yra

Yra

21.2.

Atliktas jaunimo neformaliojo švietimo paslaugų prieinamumo ir poreikio tyrimas

Nėra

Yra

Nėra

21.3.

Įsteigti ir nuosekliai finansuojami jaunimo darbuotojų etatai, skirti darbui su jaunimu gatvėje

Nėra

1

2

21.4.

Sutvarkytų daugiabučių namų ir mokyklų kiemuose esančių sporto (žaidimų) aikštelių skaičius (skaičius, didėjimas)

2

4

6

21.5.

Atvirų jaunimo erdvių skaičius (skaičius, didėjimas)

1

2

2

21.6.

Atnaujintos jaunimui patrauklios viešos miesto erdvės

1

1

1

21.7.

Suorganizuotų neformaliojo švietimo ir laisvalaikio organizavimo darbuotojų, jaunimo darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo renginių (seminarai, mokymai, konferencijos) skaičius

2

2

2

 

22. Antrojo tikslo „Skatinti tėvų ir vaikų bendravimą, šeimos vertybių puoselėjimą, didelį dėmesį skiriant jaunoms šeimoms ir jaunimui“ vertinimo kriterijai ir jų reikšmės:

 

Vertinimo kriterijai

2018 m.

2019 m.

2020 m.

22.1.

Informavimo priemonių tėvams apie jaunimo veiklas skaičius

2

2

2

22.2.

Pateiktos patrauklios ir lengvai tėvams prieinamos informacijos apie neformaliojo švietimo (NVŠ) galimybes mieste skaičius

1

1

1

22.3.

Surengtų renginių (diskusijos, patyriminės veiklos, šeimos šventės) su skirtingų kartų atstovais skaičius

3

3

3

22.4.

Ikimokyklinio ugdymo mokyklų pasidalintų gerųjų patirčių skaičius

2

2

2

22.5.

Ikimokyklinio ugdymo mokyklose tėvams suorganizuotų atvirų durų dienų skaičius

1

1

1

22.6.

Atlikta jaunų šeimų ir jaunimo apklausa dėl poilsio ir žaidimų erdvių mikrorajonuose ir parkuose, skveruose įrengimo (kokiose vietose tos erdvės turėtų būti įrengtos ir kokia įranga turėtų būti įrengta)

Nėra

Yra

Yra

22.7.

Įrengtų poilsio ir žaidimų erdvių mikrorajonuose, parkuose, skveruose jaunimui ir jaunoms šeimoms skaičius (skaičius, didėjimas)

1

2

3

 

23. Trečiojo tikslo „Skatinti jaunimo pilietiškumą, savanorišką veiklą ir dalyvavimą jaunimo organizacijų veikloje“ vertinimo kriterijai ir jų reikšmės:

 

Vertinimo kriterijai

2018 m.

2019 m.

2020 m.

23.1.

Suorganizuotų mokymų jaunimo ir su jaunimu dirbančioms organizacijoms skaičius

2

2

2

23.2.

Suorganizuotų jaunimo organizacijų mugių, aktyvinančių jaunus panevėžiečius įsitraukti į jaunimo organizacijų veiklą, skaičius

1

1

1

23.3.

Jaunimo dalyvavimas savanoriškoje veikloje (proc. nuo bendro jaunimo skaičiaus, didėjimas)

10

15

20

23.4.

Akredituotų savanorius priimančių organizacijų skaičius

10

10

10

23.5.

Akredituotų savanorių veiklą organizuojančių organizacijų skaičius

Nėra

1

2

23.6.

Netradicinių pilietiškumo pamokų ir kitų veiklų skaičius

2

2

2

23.7.

Jaunimo inicijuotų projektų finansavimas (skaičius, didėjimas)

15

17

20

23.8.

Naujai įsisteigusių jaunimo organizacijų skaičius

1

2

2

 

24. Ketvirtojo tikslo „Padėti jaunimui įsitvirtinti darbo rinkoje“ vertinimo kriterijai ir jų reikšmės:

 

Vertinimo kriterijai

2018 m.

2019 m.

2020 m.

24.1.

Jaunų žmonių (14–29 m.), manančių, kad Panevėžyje sudarytos sąlygos plėtoti savo verslą, skaičius (procentais, didėjimas)

15

20

25

24.2.

Suorganizuotų profesinio orientavimo renginių skaičius

10

15

15

24.3.

Vasaros praktiką Savivaldybės įstaigose ir verslo įmonėse atlikę jauni žmonės (skaičius, didėjimas)

15

30

45

24.4.

Mokymų verslo kūrimo klausimais skaičius

5

5

5

 

25. Penkto tikslo „Sudaryti sąlygas jaunimui jaustis saugiai miesto viešosiose vietose“ vertinimo kriterijai ir jų reikšmės:

 

Vertinimo kriterijai

2018 m.

2019 m.

2020 m.

25.1.

Vaizdo kameromis stebimos teritorijos (skaičius, didėjimas)

2

4

6

 

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

26. Plano įgyvendinimą koordinuoja Savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas (jaunimo reikalų koordinatorius).

27. Savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas (jaunimo reikalų koordinatorius) kasmet atlieka Plano analizę, rengia ir teikia Savivaldybės tarybai, administracijai ir jos skyriams pasiūlymus dėl Plano įgyvendinimo.

__________________________________

 

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto savivaldybės tarybos

2014 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 1-122

(Panevėžio miesto savivaldybės tarybos

2019 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-86

redakcija)

 

 

JAUNIMO PROBLEMŲ SPRENDIMO PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖJE 2018–2020 METŲ PRIEMONIŲ PLANAS

 

Tikslas, uždavinys, priemonė*

Vertinimo kriterijus

Terminas

Vykdytojas

Finansavimas

Suinteresuotos šalys

1. Tikslas – gerinti jaunimo poreikius atitinkančio neformaliojo švietimo ir laisvalaikio praleidimo paslaugų kokybę, prieinamumą ir įvairovę.

1.1. Uždavinys – išsiaiškinti jaunimo poreikius dėl neformaliojo švietimo ir laisvalaikio praleidimo paslaugų kokybės, prieinamumo, jų įvairovės ir viešinimo formų.

1.1.1. Išsiaiškinti darbo su jaunimu formų poreikį Panevėžio mieste.

Atlikta analizė, suorganizuota konferencija suinteresuotoms šalims

2018 m.

Savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas (jaunimo reikalų koordinatorius) (toliau – Jaunimo reikalų koordinatorius)

 

Bendros Panevėžio miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybės) lėšos

Jaunimo reikalų taryba, Jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos, bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklos, Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, Probacijos tarnyba, Policijos bendruomenių pareigūnai, miesto jaunimas ir visa bendruomenė, Panevėžio atviras jaunimo centras (toliau – AJC)

1.1.2. Išsiaiškinti jaunimo neformaliojo švietimo paslaugų prieinamumą ir poreikį.

Atliktas neformaliojo švietimo paslaugų prieinamumo ir poreikio tyrimas

2019 m.

Jaunimo reikalų koordinatorius, Jaunimo reikalų taryba

Bendros Savivaldybės lėšos

Jaunimo reikalų taryba,

Jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos, bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklos ir organizacijos, AJC, miesto jaunimas, tėvai

1.1.3. Plėsti darbo su jaunimu formų įvairovę.

Mieste pradėtas vykdyti darbas gatvėje su jaunimu

2018–2020 m.

Jaunimo reikalų koordinatorius

Bendros Savivaldybės lėšos, Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – JRD) lėšos, Europos Sąjungos struktūrinių fondų (toliau –ESSF) lėšos

Jaunimas, Jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos, vietos bendruomenės, tėvai, AJC

1.2. Uždavinys – įrengti ir pritaikyti infrastruktūrą jaunimo poreikiams.

1.2.1. Tęsti daugiabučių namų ir mokyklų kiemuose esančių sporto (žaidimų) aikštelių sutvarkymo programos įgyvendinimą.

 

Įrengtos 6 naujos aikštelės, po 2 kasmet

2018–2020 m.

 

 

 

Jaunimo reikalų koordinatorius,

Sporto skyrius

Bendros Savivaldybės lėšos, ESSF lėšos

Jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos, vietos bendruomenės, mokyklų mokinių savivaldos, mokyklų bendruomenės, Kūno kultūros ir sporto centras

1.2.2. Įkurti atviras erdves jaunimui nutolusiuose nuo miesto centro mikrorajonuose .

Įkurta bent 1 nauja atvira jaunimo erdvė

2018–2020 m.

Jaunimo reikalų koordinatorius, Jaunimo reikalų taryba

Bendros Savivaldybės lėšos, ESSF lėšos

Jaunimas, Jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos, bendruomenės

1.2.3. Nuolat atnaujinti jaunimui patrauklias viešas miesto erdves.

Bent 1 sutvarkyta erdvė per metus (Skate parkas, treniruoklių aikštynai, parkai ir pan.)

2018–2020 m.

Jaunimo reikalų koordinatorius,

Sporto skyrius

Bendros Savivaldybės lėšos, ESSF lėšos

Jaunimas, Jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos, bendruomenės, Kūno kultūros ir sporto centras

1.3. Uždavinys – tobulinti neformaliojo švietimo ir laisvalaikio organizavimo darbuotojų kompetenciją.

1.3.1. Organizuoti neformaliojo švietimo ir laisvalaikio organizavimo darbuotojų, jaunimo darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, tobulinant darbo su jaunimu kompetencijas.

Organizuota ne mažiau kaip po 2 mokymus kasmet, vienų mokymų dalyvių skaičius – ne mažiau kaip 10

2018–2020 m.

Jaunimo reikalų koordinatorius

Bendros Savivaldybės lėšos, JRD lėšos, ESSF lėšos

Su jaunimu dirbančios organizacijos, neformaliojo ugdymo organizacijos, Panevėžio švietimo centras (toliau – PŠC)

1.3.2. Užtikrinti jaunimo organizacijų teikiamų paslaugų kokybę.

Parengtos ir pristatytos rekomendacinio pobūdžio gairės jaunimo organizacijų vadovams (nariams). Rekomendacijose apibrėžiami esminiai sėkmingos JNVO principai (jaunimo pritraukimas ir išlaikymas, lyderių auginimas, jaunimo politikos įgyvendinimas regioniniu ir nacionaliniu mastu)

2018–2020 m.

Savivaldybės jaunimo organizacijų taryba, Jaunimo reikalų koordinatorius

Bendros Savivaldybės lėšos, JRD, ESSF lėšos

Jaunimas, Jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos

2. Tikslas – skatinti tėvų ir vaikų bendravimą, šeimos vertybių puoselėjimą, didelį dėmesį skiriant jaunoms šeimoms ir jaunimui.

2.1. Uždavinys – šviesti, ugdyti tėvus ir prisidėti formuojant teigiamą tėvų požiūrį į jaunimo veiklas.

2.1.1.Teikti tėvams informaciją apie jaunimo veiklas ir dalyvavimo įvairiose veiklose svarbą.

 

Organizuota ne mažiau kaip po 2 informavimo priemones tėvams kasmet (bent viena iš jų – parengtas patrauklus ir prieinamas gidas (vadovas) tėvams)

2018–2020 m.

Jaunimo reikalų koordinatorius, Švietimo ir jaunimo reikalų skyrius, Komunikacijos skyrius

Bendros Savivaldybės lėšos

Jaunimas, tėvai, Jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos, bendruomenės

2.1.2. Teikti patrauklią ir lengvai prieinamą informaciją apie neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) galimybes mieste.

Ne mažiau kaip kartą per metus elektroniniais dienynais informuoti tėvus ir vaikus apie NVŠ galimybes

2018–2020 m.

Švietimo ir jaunimo reikalų skyrius, Komunikacijos skyrius

Bendros Savivaldybės lėšos

Jaunimas, tėvai, Jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos, bendruomenės

2.1.2. Rengti diskusijas su skirtingų kartų atstovais apie naujovių įtaką šeimos vertybėms, skleisti žinomų žmonių šeimų vaikų ugdymo gerąją patirtį.

Surengta ne mažiau kaip po 1 diskusiją kasmet, vienos diskusijos dalyvių skaičius – ne mažiau kaip 10

 

2018–2020 m.

Jaunimo reikalų koordinatorius, Švietimo ir jaunimo reikalų skyrius

Bendros Savivaldybės lėšos

Jaunimas, tėvai, Jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos, bendruomenės

2.1.3. Įtraukti tėvus į bendras su jaunimu veiklas.

 

Surengta ne mažiau kaip po 1 bendrą veiklą kasmet, vienoje veikloje dalyvauja ne mažiau kaip 10 tėvų

2018–2020 m.

Jaunimo reikalų koordinatorius

Bendros Savivaldybės lėšos

Jaunimas, tėvai, jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos, bendruomenės, AJC

2.2. Uždavinys – įrengti viešąsias erdves, atitinkančias jaunų šeimų poreikius, skatinant šeimas leisti daugiau laiko kartu.

2.2.1. Išsiaiškinti jaunų šeimų ir jaunimo poreikį dėl poilsio ir žaidimų erdvių įrengimo (kokiose vietose tos erdvės turėtų būti įrengtos ir kokia įranga turėtų būti įrengta)

Atlikta apklausa

2019 m.

Jaunimo reikalų taryba, Jaunimo reikalų koordinatorius

Bendros Savivaldybės lėšos

Jaunos šeimos, jaunimas, miesto bendruomenė

2.2.2. Įrengti ar atnaujinti mikrorajonų parkuose, skveruose poilsio ir žaidimų erdves, atitinkančias jaunimo ir jaunų šeimų poreikius.

 

Įrengta (atnaujinta) ne mažiau kaip po 1 erdvę kasmet

2018–2020 m.

Jaunimo reikalų koordinatorius,

Strateginio planavimo, biudžeto ir investicijų skyrius,  Miesto infrastruktūros skyrius

 

Bendros Savivaldybės lėšos, ESSF lėšos

Jaunos šeimos, jaunimas, miesto bendruomenė

2.2.3. Rengti šeimos šventes.

 

Surengta ne mažiau kaip po 1 šventę per metus, šventės dalyvių skaičius – ne mažiau kaip 100

2018–2020 m.

Švietimo ir jaunimo reikalų skyrius

Bendros Savivaldybės lėšos

 

 

 

Jaunos šeimos, jaunimas, miesto bendruomenė, PŠC, Visuomenės sveikatos biuras

2.3. Uždavinys – gerinti jaunoms šeimoms teikiamų paslaugų kokybę.

2.3.1. Skatinti ikimokyklinio ugdymo mokyklų dalijimąsi gerąja patirtimi.

 

 

 

 

 

 

 

 

Bent 2 ikimokyklinių ugdymo mokyklų gerųjų pavyzdžių pristatymai per metus (vadovų pasitarime, visuomenės informavimo priemonėse)

2018–2020 m.

Švietimo ir jaunimo reikalų skyrius

Bendros Savivaldybės lėšos, ESSF lėšos

Jaunos šeimos, jaunimas, ikimokyklinio ugdymo mokyklos, miesto bendruomenė , PŠC

2.3.2. Sudaryti sąlygas tėvams pažinti ikimokyklinio ugdymo mokyklas.

Bent po 1 atvirų durų renginį kiekvienoje ikimokyklinio ugdymo mokykloje

2018–2020 m.

Švietimo ir jaunimo reikalų skyrius

Bendros Savivaldybės lėšos

Jaunos šeimos, jaunimas, ikimokyklinio ugdymo mokyklų vadovai, miesto bendruomenė

2.3.3. Sudaryti sąlygas ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokykloms turėti daugiau pedagogų padėjėjų, kurie dirbtų su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais.

 

 

Užimtumo didinimo programos metu finansuojami bent 5 pedagogų padėjėjai kasmet

2018–2020 m

Švietimo ir jaunimo reikalų skyrius, Socialinių paslaugų poskyris

Bendros Savivaldybės lėšos

Vaikai, tėvai, ugdymo įstaigos, miesto bendruomenė, ikimokyklinio ugdymo mokyklų vadovai

2.3.4. Skatinti jaunas šeimas burtis į bendruomenes.

Įsteigta bent 1 jaunų šeimų asociacija mieste

2018–2020 m.

Jaunimo reikalų taryba

Bendros Savivaldybės lėšos

Jaunos šeimos, jaunimas, miesto bendruomenė

3. Tikslas – skatinti jaunimo pilietiškumą, savanorišką veiklą ir dalyvavimą jaunimo organizacijų veikloje.

3.1. Uždavinys – padėti jaunimui įgyti ir vystyti reikiamus gebėjimus, įgūdžius ir patirtį.

3.1.1. Užtikrinti kokybišką jaunimo atstovavimą savivaldos lygmeniu.

 

Suorganizuoti Jaunimo reikalų tarybos narių mokymai, ne mažiau kaip po 1 kasmet

 

2018–2020m.

 

 

 

 

 

 

 

Jaunimo reikalų koordinatorius, Savivaldybės jaunimo organizacijų taryba

Bendros Savivaldybės lėšos, JRD lėšos.

 

 

 

 

 

Jaunimo reikalų taryba, Jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos, jaunimo darbuotojai

3.1.2. Organizuoti poreikį atitinkančius mokymus jaunimui ir su jaunimu dirbančioms organizacijoms.

Atlikta apklausa apie mokymų ir jų temų poreikį.

Suorganizuoti jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų mokymai, ne mažiau kaip po 1 mokymus kasmet, vienų mokymų dalyvių skaičius – ne mažiau kaip 50

2018–2020 m.

Jaunimo reikalų koordinatorius, Savivaldybės jaunimo organizacijų taryba

Bendros Savivaldybės lėšos, JRD lėšos

Jaunimo reikalų taryba, Jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos, jaunimo darbuotojai

3.1.3. Užtikrinti jaunimo organizacijų veiklos tęstinumą.

Finansuota bent 1 organizacijos veiklos programa per metus

2018–2020 m.

Jaunimo reikalų koordinatorius

Bendros Savivaldybės lėšos, JRD lėšos

Jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos, jaunimas

3.1.4. Skatinti jaunimo organizacijas auginti lyderius.

Suorganizuoti bent 1 mokymai per metus jaunimo ir su jaunimu dirbančioms organizacijoms apie lyderių auginimą ir organizacijos veiklos tęstinumą

2018–2020 m.

Savivaldybės jaunimo organizacijų taryba

Bendros Savivaldybės lėšos, JRD lėšos

Jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos, jaunimas

3.1.5. Skatinti ugdymo įstaigas į socialines valandas įtraukti jaunimo dalyvavimą jaunimo organizacijų veiklose.

Bent 1 informavimo priemonė ugdymo įstaigoms per metus

2018–2020 m.

Jaunimo reikalų koordinatorius, Švietimo ir jaunimo reikalų skyrius

Bendros Savivaldybės lėšos

Jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos, jaunimas, LMS

3.2. Uždavinys – skatinti jaunimą įsitraukti į įvairių savanorystės ir pilietiškumo stiprinimo projektų įgyvendinimą.

3.2.1. Skatinti jaunimą įsitraukti į įvairių programų įgyvendinimą („Jaunimas – jaunimui“, „Bendraamžis – bendraamžiui“ ir pan.).

Įgyvendinta ne mažiau kaip po 1 jaunimo programą kasmet

2018–2020 m.

Jaunimo reikalų koordinatorius, Jaunimo reikalų taryba

Bendros Savivaldybės lėšos, ESSF lėšos (programa „Erasmus+“)

Jaunimas, Jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos, AJC

3.2.2. Skatinti jaunimą savanoriauti miesto renginiuose, įtraukiant miesto bendruomenę.

 

Sukurta savanorių duomenų bazė

2018 m.

Jaunimo reikalų koordinatorius

 

Bendros Savivaldybės lėšos

Jaunimas, Jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos, kultūros ir meno skyrius, sporto skyrius, AJC

3.2.3. Skatinti ilgalaikę ir kokybišką jaunimo savanorystę.

Savivaldybėje patvirtintas savanoriškos veiklos modelis

2018–2020 m.

Jaunimo reikalų koordinatorius

Bendros Savivaldybės lėšos

Jaunimas, Jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos

3.2.4. Skatinti jaunimo ir su jaunimu dirbančias organizacijas akredituotis savanorius priimančiomis organizacijomis. 

Bent 20 akredituotų savanorius priimančių organizacijų mieste

2018–2020 m.

Jaunimo reikalų koordinatorius

Bendros Savivaldybės lėšos

Jaunimas, Jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos

3.2.5. Viešinti savanorystės galimybes Panevėžio mieste.

Sukurtas savanorius priimančių organizacijų žemėlapis.

Bent 1 visuomenės informavimo priemonė per ketvirtį

2018–2020 m.

Jaunimo reikalų koordinatorius, Jaunimo reikalų taryba

Bendros Savivaldybės lėšos

Jaunimas, Jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos, AJC

3.2.6. Skatinti jaunimo pilietinį aktyvumą, dalyvavimą rinkimuose.

Bent 2 diskusijos (debatai) ar kiti renginiai rinkimų tema

2018–2019 m.

Savivaldybės jaunimo organizacijų taryba

Bendros Savivaldybės lėšos

Jaunimas, miesto bendruomenė, Jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos, LMS

3.2.7. Gerinti pilietiškumo pamokų kokybę.

Bent 1 praktinis seminaras ar mokymai mokytojams per mokslo metus

2018–2020 m.

Švietimo ir jaunimo reikalų skyrius

Bendros Savivaldybės lėšos

Bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai ir mokytojai, PŠC

3.2.8. Skatinti pilietiškumo pamokų įvairovę.

Bent 1 netradicinė pilietiškumo pamoka per mokslo metus

2018–2020 m.

Švietimo ir jaunimo reikalų skyrius, Jaunimo reikalų taryba

Bendros Savivaldybės lėšos

Bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai, jaunimas, miesto bendruomenė, LMS

3.2.9. Užtikrinti pilietiškumo pamokų turinio aktualumą.

 

 

Parengtos ir patvirtintos rekomendacijos Panevėžio miesto bendrojo ugdymo mokyklų vadovams ir mokytojas apie pilietiškumo pamokų turinį, įtraukiant pasiūlymą per pamokas žiūrėti Seimo, Vyriausybės, Savivaldybės tarybos posėdžių transliacijas.

2018–2020 m.

Švietimo ir jaunimo reikalų skyrius, Savivaldybės jaunimo organizacijų taryba

Bendros Savivaldybės lėšos

Bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai, mokytojai, jaunimas, miesto bendruomenė

3.2.10. Skatinti jaunimą įsitraukti į vietos bendruomenių veiklas.

 

 

Sukurtas rekomendacinio pobūdžio modelis – kaip vietos bendruomenės, seniūnaičiai galėtų įtraukti jaunimą į savo veiklas

2018–2020 m.

Komunikacijos skyrius, Jaunimo reikalų taryba, Jaunimo reikalų koordinatorius

Bendros Savivaldybės lėšos

Vietos bendruomenės, jaunimas, jaunos šeimos

3.2.11. Ieškoti lengvų, greitų ir patrauklių priėjimo prie valdžios institucijų būdų.

Viešinamos, populiarinamos ir plėtojamos tokios iniciatyvos kaip Aleksandro kiemas ir pan.

2018–2020 m.

Komunikacijos skyrius, Jaunimo reikalų taryba, Jaunimo reikalų koordinatorius

Bendros Savivaldybės lėšos

Jaunimas, visa miesto bendruomenė

3.3. Uždavinys – skatinti jaunimo iniciatyvas, sudarant sąlygas jų bendraamžiams nemokamai leisti laisvalaikį ir pažinti įvairesnes laisvalaikio leidimo formas.

3.3.1. Sudaryti sąlygas jaunimo organizacijoms kviesti jaunuosius menininkus, saviveiklininkus nemokamai naudotis organizacijos patalpomis (ar lauko erdve) savo renginiams, pristatymams ar kitokiai meninei veiklai.

Surengta ne mažiau kaip po 2 nemokamus renginius jaunimui kasmet, vieno renginio dalyvių skaičius – ne mažiau kaip 50

2018–2020 m.

Jaunimo reikalų koordinatorius,

Kultūros ir meno skyrius

Bendros Savivaldybės lėšos, ESSF lėšos (programa „Erasmus+“)

Jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos

3.3.2. Skatinti jaunimą dalyvauti jaunimo organizacijų veikloje.

Suorganizuota bent 1 jaunimo organizacijų (toliau – JNVO) mugė kasmet.

Bendradrabiaujant su profesijos patarėjais mokyklose, skatinti socialinių valandų panaudojimą JNVO. Įvykdytas bent 1 JNVO prisistatymas mokyklose

2018–2020 m.

Jaunimo reikalų koordinatorius,

Savivaldybės jaunimo organizacijų taryba

Bendros Savivaldybės lėšos

Jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos, miesto jaunimas

3.3.3. Kompensuoti naujų jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų steigimosi išlaidas.

Bent 1 nauja organizacija per metus

2018–2020 m.

Jaunimo reikalų koordinatorius,

Savivaldybės jaunimo organizacijų taryba

Bendros Savivaldybės lėšos

Jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos, miesto jaunimas

3.3.4. Skatinti naujų jaunimo laisvalaikio formų kūrimo projektus mieste.

Bent 1 finansuotas projektas plėtojantis jaunimo laisvalaikį per metus

2018–2020 m.

Jaunimo reikalų koordinatorius, Jaunimo reikalų taryba

Bendros Savivaldybės lėšos

Jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos, miesto jaunimas

3.4. Uždavinys – formuoti teigiamą visuomenės nuomonę apie jaunimo vykdomą veiklą.

3.4.1. Rengti pranešimus apie jaunimo veiklą ir jaunimo organizuojamus renginius.

 

Nuolat savivaldybės tinklalapyje atnaujinama jaunimo skiltis. Skelbiant naujienas socialiniuose tinkluose naudoti nuorodas iš tinklalapio panevezys.lt

2018–2020m.

Jaunimo reikalų koordinatorius, Komunikacijos skyrius

Bendros Savivaldybės lėšos

Jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos, miesto bendruomenė

3.4.2. Rengti jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų ir palankių jaunimui struktūrų apdovanojimus.

Surengti kasmetiniai Jaunimo apdovanojimai

2018–2020 m.

Savivaldybės jaunimo organizacijų taryba, Jaunimo reikalų koordinatorius

Bendros Savivaldybės lėšos, rėmėjų lėšos

Jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos, miesto bendruomenė

3.4.3. Užtikrinti kokybišką mokinių savivaldų veiklą. 

Parengtos ir pristatytos mokykloms rekomendacijos, kaip turi veikti mokinių savivalda

2018 m.

Jaunimo reikalų koordinatorius

Bendros Savivaldybės lėšos

Mokyklos, mokiniai, jaunimas, LMS

 

 

3.5. Uždavinys – gerinti jaunimo nevyriausybinių organizacijų finansavimą.

3.5.1. Remti jaunimo nevyriausybines organizacijas, finansuoti jaunimo organizacijų projektus. 

Finansuota ne mažiau kaip po 10 jaunimo organizacijų projektų kasmet

2018–2020 m.

Jaunimo reikalų koordinatorius

Bendros Savivaldybės lėšos

Jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos

3.5.2. Finansuoti jaunimo metų eigoje kylančias iniciatyvas.

Finansuotos bent 5 jaunimo ar jaunimo iniciatyvos kasmet

2018–2020 m.

Jaunimo reikalų koordinatorius

Bendros Savivaldybės lėšos

Jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos, jaunimas

4.Tikslas – padėti jaunimui įsitvirtinti darbo rinkoje.

4.1. Uždavinys – užtikrinti jaunimo profesinį orientavimą visais lygmenimis, ypatingą dėmesį skirti pagalbai mokiniams geriau pažįstant savo pomėgius, kompetencijas ir galimybes ir jas pritaikant būsimoje profesinėje veikloje.

 

4.1.1. Gerinti jaunimo supažindinimą su darbo rinka, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius.

Kiekvienoje mokykloje surengta ne mažiau kaip po 1 renginį, susijusį su profesiniu orientavimu

2018–2020 m.

Švietimo ir jaunimo reikalų skyrius

Bendros Savivaldybės lėšos

Mokyklos, mokiniai, verslumo srityje dirbančios organizacijos, verslininkai, verslo asociacijos

4.1.2. Gerinti jaunimo įsidarbinimo vasarą galimybes.

Sukurta jaunimo, norinčio dirbti vasarą, duomenų bazė

2018–2020 m.

Jaunimo reikalų koordinatorius, Švietimo ir jaunimo reikalų skyrius

Bendros Savivaldybės lėšos

Verslumo srityje dirbančios organizacijos, verslininkai, verslo asociacijos, Užimtumo tarnyba, Miesto plėtros skyrius, Jaunimo darbo centras

4.1.3. Bendrojo ugdymo mokyklose tobulinti profesinio orientavimo kokybę.

Parengta, patvirtinta ir įgyvendinama profesinio orientavimo programa

2018–2020 m.

Švietimo ir jaunimo reikalų skyrius

Bendros Savivaldybės lėšos

Mokyklos, mokiniai, verslumo srityje dirbančios organizacijos, verslininkai, verslo asociacijos

4.1.4. Mokiniams organizuoti specialius renginius, ekskursijas, kurie padėtų geriau pažinti savo pomėgius, kompetencijas ir galimybes juos pritaikyti būsimoje profesinėje veikloje.

Surengta ne mažiau kaip po 5 renginius mokiniams kasmet, renginio dalyvių skaičius – ne mažiau kaip 20

2018–2020 m.

Jaunimo reikalų koordinatorius,

Švietimo ir jaunimo reikalų skyrius

Bendros Savivaldybės lėšos, jaunimo darbo centro lėšos

Karjeros specialistai, mokyklų mokinių savivaldos ir bendruomenės, Jaunimo darbo centras

4.1.5. Organizuojant mokyklose susitikimus su buvusiais mokiniais ar verslo (darbdavių) atstovais, supažindinti moksleivius su sėkmingos karjeros pavyzdžiais.

Surengta ne mažiau kaip po 10 renginių mokiniams kasmet, renginio dalyvių skaičius – ne mažiau kaip 20

2018–2020 m.

Jaunimo reikalų koordinatorius, Švietimo ir jaunimo reikalų skyrius

Bendros Savivaldybės lėšos

Karjeros specialistai, mokyklų mokinių tarybos ir bendruomenės

4.1.6. Savivaldybės įstaigose ir verslo įmonėse organizuoti vasaros praktiką.

Ne mažiau nei 15 praktiką atlikusių asmenų kasmet

2018–2020 m.

Jaunimo reikalų koordinatorius, Jaunimo reikalų taryba

Papildomų lėšų poreikio nėra

Miesto mokiniai ir studentai, verslo įmonės, įstaigos

4.2. Uždavinys – užtikrinti reikiamų specialistų poreikį miesto įstaigose (įmonėse).

4.2.1. Nuolat atnaujinti informaciją apie mieste rengiamų specialybių poreikį, specialistų parengimo kokybę ir jų įsidarbinimo galimybes.

Kasmet atnaujinama informacija, kuri viešai prieinama tiek jaunimui, tiek verslui, tiek miesto bendruomenei

 

2018–2020 m.

Jaunimo reikalų koordinatorius, Miesto plėtros skyrius

Bendros Savivaldybės lėšos

Jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos, specialistus rengiančios įstaigos, Užimtumo tarnyba

4.2.2. Skatinti jaunų pedagogų pritraukimą į miesto mokyklas.

Parengta, patvirtinta ir įgyvendinama jaunų specialistų pritraukimo programa

2018–2020 m.

Švietimo ir jaunimo reikalų skyrius

Bendros Savivaldybės lėšos

Ugdymo įstaigos, miesto bendruomenė

4.2.3. Atsižvelgiant į rinkos pokyčius, skatinti specialistų persikvalifikavimą.

Bent 1 projektas, iniciatyva ar renginys, skatinantis specialistų persikvalifikavimą per metus

2018–2020 m.

Miesto plėtros skyrius

Bendros Savivaldybės lėšos, ESSF lėšos

Verslo įmonės, miesto bendruomenė, miesto aukštosios ir profesinės mokyklos, mokslo ir technologijų parkas

4.2.4. Skatinti verslo įmones steigti stipendijas trūkstamiems specialistams paruošti.

Bent 2 verslo įmonių įsteigtos stipendijos per mokslo metus

2018–2020 m.

Miesto plėtros skyrius

Verslo įmonių lėšos

Verslo įmonės, jaunimas, miesto aukštosios ir profesinės mokyklos

4.2.4. Skatinti jaunimą po studijų grįžti į Panevėžį.

Sukurta platforma, kurioje skelbiama kituose miestuose besimokantiems panevėžiečiams, kokių darbo vietų yra gimtajame mieste

2018-2020 m.

Komunikacijos skyrius, miesto plėtros skyrius

Bendros Savivaldybės lėšos

Verslo įmonės, miesto bendruomenė

4.3. Uždavinys – skatinti jaunimo verslumą ir norą dirbti.

4.3.1. Siekiant skatinti ugdymo įstaigų ir darbdavių bendradarbiavimą, organizuoti jaunų žmonių susitikimus su verslo atstovais.

Bendradarbiaujant su mokyklų profesijų patarėjais surengta ne mažiau kaip po 3 susitikimus su verslo atstovais kasmet, susitikimo dalyvių skaičius – ne mažiau kaip 10

2017–2019 m.

Jaunimo reikalų koordinatorius, Švietimo ir jaunimo reikalų skyrius

Bendros Savivaldybės lėšos

Jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos, mokyklų bendruomenės, verslumo srityje dirbančios organizacijos, verslininkai, verslo asociacijos, mokyklų profesijų patarėjai

4.3.2. Organizuoti jaunimui mokymus, konsultacijas ar kitus renginius verslo kūrimo klausimais.

Surengta ne mažiau kaip po 5 viešus mokymus, konsultacijas ar  kitus renginius kasmet

2018–2020 m.

Miesto plėtros skyrius

Bendros Savivaldybės lėšos

Jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos, mokyklų bendruomenės, verslumo srityje dirbančios organizacijos, verslininkai, verslo asociacijos, Verslo konsultacinis centras, Panevėžio mokslo ir technologijų parkas

4.3.3. Inicijuoti „Women Go Tech“ iniciatyvos atsiradimą Panevėžio mieste.

 

Įgyvendinama iniciatyva kasmet. Dalyvių skaičius – ne mažiau kaip 5 jaunuoliai

2018–2020 m.

Jaunimo reikalų koordinatorius, Jaunimo reikalų taryba

Bendros Savivaldybės lėšos

Jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos, mokyklų bendruomenės, verslumo srityje dirbančios organizacijos, verslininkai, verslo asociacijos

4.3.4. Skatinti mokinius kurti mokomąsias bendroves.

„Junior achievement“ programa įgyvendinama bent 1 miesto gimnazijoje

2018–2020 m.

Švietimo ir jaunimo reikalų skyrius

Bendros Savivaldybės lėšos

Jaunimas, vyresniųjų klasių mokiniai, miesto bendruomenė

4.3.5. Skatinti jaunimą kurti verslą.

Parengta, patvirtinta ir įgyvendinama verslo kūrimo skatinimo programa jaunimui

2018–2020 m.

Jaunimo reikalų koordinatorius, Miesto plėtros skyrius

Bendros Savivaldybės lėšos

Jaunimas, Jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos, mokyklų bendruomenės, verslumo srityje dirbančios organizacijos, verslininkai, verslo asociacijos

4.3.6. Skatinti verslumą motinystės atostogų metu.

Bent 1 renginys, skatinantis motinas imtis verslo, per metus

2018–2020 m.

Jaunimo reikalų koordinatorius, Miesto plėtros skyrius

Bendros Savivaldybės lėšos

Jaunimas, Jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos, mokyklų bendruomenės, verslumo srityje dirbančios organizacijos, verslininkai, verslo asociacijos

4.3.7. Organizuoti geriausios verslo idėjos konkursą jaunimui.

Bent 1 konkursas per metus

2018–2020 m.

Jaunimo reikalų koordinatorius, Miesto plėtros skyrius

Bendros Savivaldybės lėšos

Jaunimas, Jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos, mokyklų bendruomenės, verslumo srityje dirbančios organizacijos, verslininkai, verslo asociacijos

4.3.8. Organizuoti Verslumo manijos projektą.

Bent 1panašaus pobūdžio projektas per metus

2018–2020 m.

Jaunimo reikalų koordinatorius

Bendros Savivaldybės lėšos

Jaunimas, Jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos, mokyklų bendruomenės, verslumo srityje dirbančios organizacijos, verslininkai, verslo asociacijos, VŠĮ Versli Lietuva

5 tikslas -užtikrinti jaunimo saugumą.

5.1. Uždavinys - sudaryti sąlygas ugdymo įstaigų mokiniams jaustis saugiai.

5.1.1. Tobulinti švietimo įstaigų teikiamų paslaugų kokybę.

Sukurta pasitikėjimo priemonė (programėlė telefone ar kt.), leidžianti pranešti apie netinkamą pedagogų, tėvų ar vaikų elgesį

2018–2020 m.

Švietimo ir jaunimo reikalų skyrius

Bendros Savivaldybės lėšos

Vaikai, tėvai, ugdymo įstaigos, miesto bendruomenė, LMS

5.1.2. Skatinti vaikų ir jų tėvų toleranciją, mažinti patyčias.

Bent 1 tolerancijos skatinimo ir patyčių mažinimo programa, į kurią įtraukiami vaikai ir jų tėvai, kiekvienoje ikimokyklinio bei  bendrojo ugdymo mokykloje

2018–2020 m.

Švietimo ir jaunimo reikalų skyrius Socialinių paslaugų poskyris 

Bendros Savivaldybės lėšos

Vaikai, tėvai, ugdymo įstaigos, miesto bendruomenė, ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų vadovai

5.2. Uždavinys - sudaryti sąlygas jaunimui miesto viešose erdvėse jaustis saugiai.

5.2.1. Plėsti vaizdo kameromis stebimas teritorijas.

Bent 2 papildomos kameros per metus

2018–2020 m

Miesto infrastruktūros skyrius

Bendros Savivaldybės lėšos

Miesto bendruomenė, Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas