Administracinė byla Nr. eI-10-756/2019
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00007-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 61
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos prašymą norminėje administracinėje byloje Nr. eI-10-756/2019 pagal pareiškėjų Lietuvos Respublikos Seimo narių Antano Matulo ir Irenos Haase pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. V-267 patvirtinto Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių įrašymo į kainynus tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. kovo 20 d.) 16.3.2, 16.4, 17, 23, 23.1–23.6, 251 punktų, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. V-705 „Dėl 2019 m. kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno patvirtinimo“ 1 punkto bei juo patvirtinto 2019 m. kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112 patvirtintų Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 2 d.) 1441 punkto dalies ir 1442 punktų teisėtumo.
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjai Lietuvos Respublikos Seimo nariai Antanas Matulas ir Irena Haase su pareiškimu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašydami ištirti, ar:
1.1. Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių įrašymo į kainynus tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. V-267, (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Tvarkos aprašas Nr. V-267) 16.3.2 punktas neprieštarauja Ambulatoriniam gydymui skiriamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazinių kainų ir pacientų priemokų už juos apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 994, 11 punkto reikalavimams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui ir iš jo kylantiems teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui;
1.2. Tvarkos aprašo Nr. V-267 16.4 punktas neprieštarauja Konstitucijos 53 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui ir iš jo kylantiems teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui;
1.3. Tvarkos aprašo Nr. V-267 17 punktas neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir iš jo kylantiems teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui;
1.4. Tvarkos aprašo Nr. V-267 23, 23.1–23.6 punktai neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir iš jo kylantiems teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 3 straipsnio 2 punktui;
1.5. Tvarkos aprašo Nr. V-267 251 punktas neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir iš jo kylantiems teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui, Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai bei bendrajam teisės principui nulla poena sine culpa, Sveikatos sistemos įstatymo 3 straipsnio 2 punktui;
1.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. V-705 „Dėl 2019 m. kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno patvirtinimo“ 1 punktas bei juo patvirtintas 2019 m. kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynas neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir iš jo kylantiems teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams, Konstitucijos 53 straipsniui, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui;
1.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112 patvirtintų Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 2 d.) 1441 punkto dalis, kurioje numatyta, jog „Apdraustajam ar jo atstovui pagal elektroninį receptą su žyma „Pirmas paskyrimas“, vadovaujantis Taisyklių 99 ir 101 punktais, turi būti išduotas (parduotas) pigiausias kompensuojamasis vaistinis preparatas, išskyrus atvejus, kai pacientas atsisako įsigyti pigiausią kompensuojamąjį vaistinį preparatą ir Taisyklių 1442 punkte nustatyta tvarka įsigyja kitą vaistinį preparatą“, ir 1442 punktas neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir iš jo kylantiems teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams, Konstitucijos 53 straipsniui ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 1–4 dalių reikalavimams.
2. Rengiant norminę administracinę bylą nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, gautas atsakovo Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimas, kuris vėliau buvo patikslintas, kuriame su pareiškime nurodytais motyvais nesutinkama.
3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 23 d. sprendimu pripažino, jog Tvarkos aprašo Nr. V-267 (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. kovo 20 d.), 17, 23, 23.1, 23.2, 23.5 ir 251 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją, ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui; jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112 patvirtintų Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 2 d.) 1441 punkto dalis, kurioje nustatyta, kad „Apdraustajam ar jo atstovui pagal elektroninį receptą su žyma „Pirmas paskyrimas“, vadovaujantis Taisyklių 99 ir 101 punktais, turi būti išduotas (parduotas) pigiausias kompensuojamasis vaistinis preparatas, išskyrus atvejus, kai pacientas atsisako įsigyti pigiausią kompensuojamąjį vaistinį preparatą ir Taisyklių 1442 punkte nustatyta tvarka įsigyja kitą vaistinį preparatą“, ir 1442 punktas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją, ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui; nutraukė norminės administracinės bylos dalį pagal pareiškėjų Lietuvos Respublikos Seimo narių Antano Matulo ir Irenos Haase pareiškimą ištirti Tvarkos aprašo Nr. V-267 16.3.2, 16.4, 23.3, 23.4, 23.41 ir 23.6 punktų teisėtumą ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. V-705 „Dėl 2019 m. kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno patvirtinimo“ 1 punkto bei juo patvirtinto 2019 m. kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno teisėtumą. Išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė, kad yra teisinis pagrindas šio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo oficialų paskelbimą atidėti, sprendimą Teisės aktų registre skelbiant 2019 m. gruodžio 31 d.
4. 2019 m. gruodžio 20 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos prašymas nukelti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo paskelbimą Teisės aktų registre iki 2020 m. liepos 1 d., iki Lietuvos Respublikos Seime bus priimti galutiniai sprendimai dėl atitinkamų įstatymų projektų.
5. Prašyme nurodoma, jog siekiant įgyvendinti teismo sprendimą ir ginčytą teisinį reguliavimą perkelti į įstatymo lygmenį buvo parengti ir 2019 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje priėmimo stadijoje svarstomi Lietuvos Respublikos Nr. X-709 2, 8 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-4228(2) ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. 1-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-4229(2). Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. gruodžio 20 d. plenariniame posėdyje dėl įstatymų projektų nebuvo priimti galutiniai sprendimai, priėmimo procesas bus tęsiamas pratęstoje Lietuvos Respublikos Seimo rudens sesijoje arba pavasario sesijoje. Kol Lietuvos Respublikos Seimas dar nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl įstatymų projektų, teismo sprendimo įgyvendinimas nėra galimas kitais teisiniais būdais, nes nėra žinoma, kaip šie teisiniai santykiai bus reglamentuoti įstatyminiu lygmeniu. Pažymima, kad jeigu sveikatos apsaugos ministras iki teismo sprendimo paskelbimo dienos priimtų alternatyvius sprendimus, o Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas įstatymų projektus tuos pačius teisinius santykius sureguliuotų kitaip, būtų pažeidžiami pacientų ir valstybės interesai, susiję su vaistų kompensavimo sistemos stabilumu.
6. Pareiškėjai Lietuvos Respublikos Seimo nariai Antanas Matulas ir Irena Haase pateikė nuomonę, kurioje su Sveikatos apsaugos ministerijos prašymu nesutinka ir mano, jog nėra teisinio pagrindo jį tenkinti. Nurodo, jog iki 2019 m. kovo 1 d. galiojusi tvarka, numatanti pareigą gydytojui ir farmacijos specialistui tik informuoti pacientą apie galimybę rinktis kompensuojamąjį vaistinį preparatą su mažiausia paciento priemoka, buvo efektyvi, nes neribojo paciento teisės pasirinkti jam tinkamiausią gydymo metodą. Mano, jog nėra teisinio pagrindo atidėti teismo sprendimo paskelbimą, kadangi iš esmės visos teismo sprendimu neteisėtomis pripažintos nuostatos jau yra įgyvendintos, išskyrus nuostatas, susijusias su „pirmojo paskyrimo“ taisykle. Sveikatos apsaugos ministras niekaip ir jokia apimtimi negali įgyvendinti neteisėtu pripažinto teisinio reguliavimo ne dėl laiko stokos, o dėl to, jog toks reguliavimas yra iš esmės neteisėtas, prieštaraujantis Konstitucijos 53 straipsniui, pacientų, gydytojų teisėms bei teisėtiems interesams. Tenkinus prašymą susidarytų teisei prieštaraujanti situacija, jog beveik metus nuo teismo sprendimo priėmimo būtų taikomos neteisėtomis pripažintos teisės aktų nuostatos ir toliau būtų pažeidžiamos pacientų teisės pasirinkti alternatyvų kompensuojamąjį vaistinį preparatą, be to, būtų paneigiamas norminių teisės aktų teisminės kontrolės efektyvumas ir tikslingumas.
Išplėstinė teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
II.
7. Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar yra pagrindas tenkinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos prašymą pakeisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-10-756/2019 oficialų paskelbimo Teisės aktų registre terminą.
8. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 23 d. sprendimo oficialų paskelbimą atidėjo, sprendimą Teisės aktų registre skelbiant 2019 m. gruodžio 31 d. Toks sprendimas buvo priimtas įvertinus tai, jog, atitinkamas norminio administracinio akto normas pripažinus neatitinkančiomis aukštesnės galios teisės aktų nuostatų, kurį laiką gali būti sutrikdytos kompensuojamųjų vaistinių preparatų išdavimo procedūros, taip sudarant prielaidas apsunkinti ar iš esmės paneigti asmenų galimybes įgyvendinti iš Konstitucijos bei įstatymų kylančias teises į sveikatos apsaugą; teisinio reguliavimo spragų, kurios atsirastų oficialiai paskelbus teismo sprendimą, pašalinimas reikalauja sveikatos apsaugos ministro atitinkamų sprendimų, o tokiems sprendimams priimti būtinas tam tikras laikas.
9. Taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo oficialus paskelbimas buvo atidėtas dėl to, jog sveikatos apsaugos ministras turėtų laiko priimti atitinkamus su kompensuojamųjų vaistinių preparatų išdavimo procedūra susijusius sprendimus. Išplėstinė teisėjų kolegija pastebi, jog sveikatos apsaugos ministras, susipažinęs su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimu, kuriame nurodyta, jog jo oficialus paskelbimas atidedamas iki 2019 m. gruodžio 31 d., turėjo imtis atitinkamų veiksmų ir su kompensuojamųjų vaistinių preparatų išdavimo procedūra susijusius sprendimus priimti iki 2019 m. gruodžio 31 d.
10. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendime yra akcentuojama, kad iš Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies matyti, jog sveikatos apsaugos ministrui yra pavesta nustatyti kompensuojamųjų vaistų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką. Tačiau tame pačiame sprendime taip pat yra nurodoma, kad teisinio reguliavimo pagrindai, nustatantys privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų teisės naudotis Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšomis, inter alia gauti vaistų įsigijimo išlaidų kompensavimą, kurie turi būti nustatyti įstatyme, apima ir apribojimus, apsunkinančius privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų teisės gauti vaistų įsigijimo išlaidų kompensavimą iš PSDF lėšų įgyvendinimą, t. y. tokie apribojimai taip pat turi būti įtvirtinti įstatyme; sveikatos apsaugos ministro įgaliojimai nustatyti kompensuojamųjų vaistų įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką (Sveikatos draudimo įstatymo 10 str. 1 d.) negali būti aiškinami kaip teisinis pagrindas poįstatyminiame teisės akte nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo būtų nustatomas apdraustųjų asmenų teisės į kompensuojamųjų vaistinių preparatų atsiradimas ar praradimas ar iš esmės ribojamos asmens galimybės naudotis Sveikatos draudimo įstatyme įtvirtintomis garantijomis – apdraustiesiems gauti išlaidų kompensaciją už kompensuojamuosius vaistinius preparatus, išrašytus ambulatoriniam gydymui sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
11. Nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendime, be kita ko, pripažinta, jog kvestionuotu teisiniu reguliavimu nustatydamas, kad apdraustajam ar jo atstovui pagal elektroninį receptą su žyma „Pirmas paskyrimas“ turi būti išduotas (parduotas) pigiausias kompensuojamasis vaistinis preparatas, o jei apdraustasis ar jo atstovas atsisako įsigyti pigiausią kompensuojamąjį vaistinį preparatą, kito kompensuojamojo vaistinio preparato įsigijimo išlaidos jam visiškai nekompensuojamos, sveikatos apsaugos ministras viršijo savo kompetenciją bei nepaisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo išplaukiančio įpareigojimo teisėkūros subjektams leidžiant teisės aktus neviršyti savo įgaliojimų, taip pat priimant poįstatyminius aktus remtis įstatymais, vis tik sveikatos apsaugos ministras turi atitinkamą kompetenciją, susijusią su kompensuojamųjų vaistinių preparatų išdavimo procedūra, kurią gali įgyvendinti savo įgaliojimų ribose. Kitaip tariant, sveikatos apsaugos ministro kompetencija apima teisines priemones, kuriomis vadovaudamasis sveikatos apsaugos ministras gali priimti atitinkamus su kompensuojamųjų vaistinių preparatų išdavimo procedūra susijusius sprendimus, pašalinančius teisinio reguliavimo spragas, atsirasiančias oficialiai paskelbus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą.
12. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog sveikatos apsaugos ministras siekia, kad su kompensuojamųjų vaistinių preparatų išdavimo procedūra susiję sprendimai būtų priimti įstatymo lygmeniu, tačiau tam reikia papildomo laiko. Pastebėtina, jog šiuo atveju atitinkamų įstatymų priėmimas nepriklauso nuo sveikatos apsaugos ministro valios. Kaip nurodoma prašyme, 2019 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje dėl įstatymų projektų nebuvo priimti galutiniai sprendimai, priėmimo procesas bus tęsiamas pratęstoje Lietuvos Respublikos Seimo rudens sesijoje arba pavasario sesijoje. Taigi iš esmės nėra žinoma, kada ir ar apskritai su kompensuojamųjų vaistinių preparatų išdavimo procedūra susiję sprendimai, kurių siekia sveikatos apsaugos ministras, bus priimti įstatymo lygmeniu. Dėl to ši priežastis negali būti vertinama kaip sudaranti pagrindą sveikatos apsaugos ministrui susilaikyti nuo su kompensuojamųjų vaistinių preparatų išdavimo procedūra susijusių sprendimų, pašalinančių teisinio reguliavimo spragas, priėmimo iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo oficialaus paskelbimo.
13. Vis tik iš susiklosčiusios situacijos matyti, jog sveikatos apsaugos ministras savo kompetencijos ribose nėra priėmęs jokių sprendimų, susijusių su teisinio reguliavimo spragų šalinimu, kiek tai liečia kompensuojamųjų vaistinių preparatų išdavimo procedūrą.
14. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendime nurodyta, jog Teisėkūros pagrindų įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad visi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai, nutartys, nutarimai, taip pat visi įsiteisėję administracinių teismų sprendimai dėl norminių administracinių aktų teisėtumo registruojami ir skelbiami Teisės aktų registre. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, pagal bendrąją taisyklę administracinio teismo sprendimą, kuriuo norminis administracinis aktas (jo dalis) pripažintas prieštaraujančiu aukštesnės teisinės galios aktams, oficialiai paskelbus Teisės aktų registre, minėtas aktas (jo dalis) bus laikomas panaikintu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-16-520/2016). Taip pat pažymėta, jog administracinis teismas turi teisę atidėti oficialų įsiteisėjusio administracinio teismo sprendimo dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu paskelbimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I552-23/2012, 2016 m. spalio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-16-520/2016).
15. Išplėstinė teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo paskelbimas Teisės aktų registre 2019 m. gruodžio 31 d., sveikatos apsaugos ministrui nepriėmus jokių su kompensuojamųjų vaistinių preparatų išdavimo procedūra susijusių sprendimų, pašalinančių teisinio reguliavimo spragas, atsirasiančias oficialiai paskelbus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą, sudarytų prielaidas apsunkinti ar iš esmės paneigti asmenų galimybes įgyvendinti iš Konstitucijos bei įstatymų kylančias teises į sveikatos apsaugą. Įvertinusi tai bei atsižvelgusi į šiuo atveju susiklosčiusią išskirtinę situaciją, siekdama išvengti teisinio neapibrėžtumo, nepalankių tam tikrai visuomenės daliai padarinių bei užtikrinti asmenų teisę į sveikatos apsaugą, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, taip pat atsižvelgusi į tai, jog sprendimų, pašalinančių teisinio reguliavimo spragas, priėmimui yra reikalingas papildomas laikas, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-10-756/2019 oficialią paskelbimo Teisės aktų registre datą. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, sprendimo oficialaus paskelbimo atidėjimas iki 2020 m. vasario 28 d. yra atitinkantis protingumo ir teisingumo kriterijus. Per šį laikotarpį sveikatos apsaugos ministras gali priimti atitinkamus su kompensuojamųjų vaistinių preparatų išdavimo procedūra susijusius sprendimus, pašalinančius teisinio reguliavimo spragas, atsirasiančias oficialiai paskelbus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija nutaria, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-10-756/2019 oficialaus paskelbimo data Teisės aktų registre iš 2019 m. gruodžio 31 d. keistina į 2020 m. vasario 28 d.
16. Pastebėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimas skelbiamas kaip vientisas baigiamasis teismo procesinis sprendimas, dėl to nuostatos dėl teismo sprendimo oficialaus paskelbimo datos Teisės aktų registre pakeitimo galioja visam teismo sprendimui. Išplėstinė teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog sveikatos apsaugos ministrui nepriėmus jokių su kompensuojamųjų vaistinių preparatų išdavimo procedūra susijusių sprendimų, pašalinančių teisinio reguliavimo spragas, atsirasiančias oficialiai paskelbus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą, asmenys, dėl teisinio reguliavimo spragų patyrę žalos, įgis teisę savo teisėtus interesus ginti teisminiu būdu.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 107 straipsnio 1 dalimi, 116 straipsnio 1 dalimi, 118 straipsnio 1 dalimi, 119 straipsniu, išplėstinė teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos prašymą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-10-756/2019 nustatytą sprendimo paskelbimo datą iš 2019 m. gruodžio 31 d. į 2020 m. vasario 28 d. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-10-756/2019 Teisės aktų registre skelbti 2020 m. vasario 28 d.
Nutartis neskundžiama.