Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3166
2015 m. rugsėjo 10 d. Nr. 965
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. SV-S-1123 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 20 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3166 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projekto rengėjas nepagrindė Įstatymo projekto tikslų ir uždavinių jokiais moksliniais tyrimais ir analize, medicinine praktika, statistiniais duomenimis ir kitokia informacija, todėl neaišku, kodėl siekiama taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifą inovatyviems vaistams, kodėl pasirinkti tik receptiniai vaistai, kuo remiantis ir ar objektyviai pasirinkta 300 eurų riba, nuo kurios parduodamam vaistui būtų taikomas lengvatinis PVM tarifas. Nepateikta duomenų, įrodančių, kad Įstatymo projekto priėmimas tikrai atitiks vaistų vartotojų poreikius ir gydymą darys efektyvesnį. Juk vaisto, juo labiau nekompensuojamojo, kaina jokiu būdu nelemia jo efektyvumo ar naudingumo. Tik gydantis gydytojas, išsamiai ištyręs paciento sveikatos būklę, gali jam rekomenduoti vieną ar kitą vaistą. Atkreiptinas dėmesys, kad gydymo efektyvumas priklauso ne nuo vartojamo vaisto naujumo ar kainos, bet nuo tiksliai parinkto konkrečiam pacientui reikalingo vaisto reikiamu momentu, tai yra tiek pigesni, tiek ir brangesni vaistai naudojami pacientams gydyti ir pacientas gali būti sėkmingai išgydytas reikiamu pigesniu vaistu.
2. PVM yra vartojimo mokestis, ir lengvatinio PVM tarifo taikymas turėtų duoti tiesioginę naudą vartotojams, o ne lengvatiniu PVM tarifu apmokestinamų prekių tiekėjams ar paslaugų teikėjams. Tačiau praktika rodo, kad prekės ir paslaugos, kurioms sumažinamas PVM tarifas, iš esmės nepinga (pavyzdžiui, statistinė analizė rodo, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. sumažinus PVM tarifą keleivių vežimo paslaugoms nuo 21 procento iki 9 procentų 2013 metų sausį jų kainos dėl mokestinių veiksnių turėjo sumažėti 9,9 procento, tačiau faktiškai keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų kainos padidėjo 0,6 procento, o vežimo keliais paslaugų kainos sumažėjo tik 1,4 procento; nuo 2013 m. sausio 1 d. sumažinus PVM tarifą laikraščiams ir žurnalams nuo 21 procento iki 9 procentų, 2013 metų sausį jų kainos faktiškai nepakito). Taigi tikėtina, kad nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams, kurių apmokestinamoji vertė yra didesnė nei 300 eurų, taikomą PVM tarifą sumažinus nuo standartinio 21 procento iki 5 procentų galutinės vaistų kainos taip pat nesumažės arba sumažės labai nežymiai. Kaip rodo statistinė analizė, vaistų kaina priklauso ir nuo kitokių veiksnių, ne tik nuo PVM tarifo dydžio: per 7 metus (nuo 2008 metų gegužės iki 2015 metų gegužės) farmacijos gaminių, taip pat ir kompensuojamųjų vaistų, kurių PVM tarifas nekito, kainos padidėjo 31,7 procento.
3. Nustatomos mokestinės lengvatos turėtų būti vienodai taikomos visiems tos pačios prekių (paslaugų) grupės ūkio subjektams, o jeigu numatomos tam tikros išimtys, jos vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu turėtų būti grindžiamos objektyviais, skaidriais, nediskriminaciniais kriterijais, siekiant išvengti atitinkamo sektoriaus ūkio subjektų diskriminacijos (skirtingų veiklos sąlygų). Tačiau nekompensuojamųjų receptinių vaistų, kurių apmokestinamoji vertė yra didesnė nei 300 eurų, apmokestinimas taikant lengvatinį 5 procentų PVM tarifą farmacijos sektoriuje veikiantiems ūkio subjektams galėtų sudaryti skirtingas konkurencijos sąlygas. Priėmus įstatymą, pigesnius vaistinius preparatus, taip pat ir to paties tarptautinio pavadinimo, gaminantys gamintojai gali atsidurti ne tokioje palankioje situacijoje kaip gaminantieji brangesnius vaistinius preparatus, kuriems bus taikomas lengvatinis PVM tarifas. Be to, gali atsitikti taip, kad skirtingoms to paties vaisto pakuotėms bus taikomas skirtingas PVM tarifas, pavyzdžiui, jeigu vaisto pakuotės kaina, pritaikius didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainius, viršys 300 eurų, jai bus taikomas 5 procentų PVM tarifas, o jeigu neviršys – 21 procento PVM tarifas. Tai leis vaistų gamintojams manipuliuoti kainomis, siekiant palankesnio PVM mokesčio tarifo, jie nebus suinteresuoti kainą mažinti. Be to, gali pasitaikyti atvejų, kai mažesnę deklaruotą kainą turinti to paties vaisto pakuotė bus brangesnė, nes jai bus taikomas didesnis PVM tarifas, negu didesnę kainą turinti pakuotė, kuriai bus taikomas lengvatinis PVM tarifas.
4. Jeigu nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams, kurių apmokestinamoji vertė yra didesnė nei 300 eurų, būtų nustatytas ne šiuo metu taikomas standartinis 21 procento PVM tarifas, o lengvatinis 5 procentų PVM tarifas, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas per metus netektų apie 12,5 mln. eurų PVM pajamų.