Autentiškas vertimas

Vyriausybės kanceliarijos

Administracinis departamentas

2015 04 21

 

 

REZOLIUCIJA MEPC.118(52)

 

(priimta 2004 m. spalio 15 d.)

 

1973 M. TARPTAUTINĖS KONVENCIJOS DĖL TERŠIMO IŠ LAIVŲ PREVENCIJOS 1978 M. PROTOKOLO PRIEDO PAKEITIMAI

 

(Pataisytas MARPOL 73/78 II priedas)

 

 

 

JŪRŲ APLINKOS APSAUGOS KOMITETAS,

 

prisimindamas Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijos 38 straipsnio a punktą dėl Jūrų aplinkos apsaugos komiteto (toliau – Komitetas) funkcijų, kurios jam priskirtos vadovaujantis tarptautinėmis konvencijomis dėl jūrų teršimo iš laivų prevencijos ir kontrolės;

 

pažymėdamas 1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (toliau – 1973 m. Konvencija) 16 straipsnį ir 1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos 1978 m. protokolo (toliau – 1978 m. Protokolas) VI straipsnį, kuriuose nustatyta 1978 m. Protokolo pakeitimų tvarka ir atitinkamam Organizacijos padaliniui pavedama svarstyti ir priimti 1973 m. Konvencijos su pakeitimais, padarytais 1978 m. Protokolu (toliau – MARPOL 73/78), pakeitimus;

 

apsvarstęs pataisyto MARPOL 73/78 II priedo tekstą,

 

1. priima, vadovaudamasis 1973 m. Konvencijos 16 straipsnio 2 dalies b, c ir d punktų nuostatomis, pataisytą MARPOL 73/78 II priedą, kuris pateiktas šios Rezoliucijos priede;

 

2. nustato, vadovaudamasis 1973 m. Konvencijos 16 straipsnio 2 dalies f punkto iii papunkčio nuostatomis, kad pataisytas MARPOL 73/78 II priedas laikomas priimtu 2006 m. liepos 1 d., nebent iki tos dienos ne mažiau kaip vienas trečdalis Konvencijos Šalių arba Šalių, kurių prekybos laivynai kartu sudaro ne mažiau kaip 50 proc. bendrosios pasaulio prekybos laivyno talpos, būtų pranešusios Organizacijai, kad jos šiems pakeitimams prieštarauja;

 

3. atkreipia Konvencijos Šalių dėmesį, kad, vadovaujantis 1973 m. Konvencijos 16 straipsnio 2 dalies g punkto ii papunkčio nuostatomis, pataisytas MARPOL 73/78 II priedas įsigalioja 2007 m. sausio 1 d. priėmus jį pagal šios Rezoliucijos 2 pastraipą;

 

4. prašo Generalinio sekretoriaus perduoti, vadovaujantis 1973 m. Konvencijos 16 straipsnio 2 dalies e punkto nuostata, visoms MARPOL 73/78 Šalims patvirtintas šios Rezoliucijos ir jos Priede pateikto pataisyto MARPOL 73/78 II priedo kopijas;

 

5. prašo Generalinio sekretoriaus perduoti šios Rezoliucijos ir jos Priedo kopijas Organizacijos narėms, kurios nėra MARPOL 73/78 Šalys.

 

 

 

1 SKYRIUS

 

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 taisyklė

 

Apibrėžtys

 

Šiame Priede:

 

1. Sukakties data – tai kiekvienais metais konkreti mėnesio diena, sutampanti su Tarptautinio taršos prevencijos liudijimo, išduoto nefasuotoms nuodingoms skystoms medžiagoms vežti, galiojimo pabaigos diena.

 

2. Cisternos (-ų) vamzdžiai – tai vamzdžiai, vedantys nuo krovinio cisternoje esančio siurbimo taško iki jungties krante, naudojami kroviniui iškrauti;  tai taip pat visi laivo vamzdžiai, siurbliai ir filtrai, atvira jungtimi prijungti prie krovinio iškrovimo linijos.

 

3. Balasto vanduo

 

Švarus balastas – tai balasto vanduo, vežamas cisternoje, kuri po to, kai paskutinį kartą buvo panaudota kroviniui, kuriame yra X, Y arba Z kategorijų medžiagų, vežti, buvo visiškai išvalyta, o likučiai pašalinti ir cisterna ištuštinta pagal atitinkamus šio Priedo reikalavimus.

 

Izoliuotas balastas – tai balasto vanduo, kuris vežamas cisternoje, skirtoje tik balastui arba kroviniams, kurie nėra nafta arba šios Konvencijos prieduose apibrėžtos nuodingos skystos medžiagos, vežti, ir kuris yra visiškai atskirtas nuo krovinio ir skystojo kuro sistemos.

 

4. Cheminių medžiagų vežimo kodeksai

 

Nefasuotų cheminių medžiagų vežimo kodeksas – tai Organizacijos Jūrų aplinkos apsaugos komiteto Rezoliucija Nr. MEPC.20(22) priimtas Laivų, skirtų vežti nefasuotas pavojingas chemines medžiagas, statybos ir įrangos kodeksas su Organizacijos padarytais pakeitimais, kurie priimti ir įsigalioję pagal šios Konvencijos 16 straipsnyje nustatytą Priedo priedėlių pakeitimų priėmimo tvarką.

 

Tarptautinis nefasuotų cheminių medžiagų vežimo kodeksas – tai Organizacijos Jūrų aplinkos apsaugos komiteto Rezoliucija Nr. MEPC.19(22) priimtas Tarptautinis laivų, skirtų vežti nefasuotas pavojingas chemines medžiagas, statybos ir įrangos kodeksas su Organizacijos padarytais pakeitimais, kurie priimti ir įsigalioję pagal šios Konvencijos 16 straipsnyje nustatytą Priedo priedėlių pakeitimų priėmimo tvarką.

 

5. Vandens gylis – tai jūrlapyje nurodytas gylis.

 

6. Kelyje reiškia, kad laivas plaukia jūra kursu arba kursais, įskaitant nukrypimą nuo trumpiausio tiesioginio maršruto, dėl kurio, kiek tik įmanoma navigacijos sąlygomis, išmestos medžiagos pasklistų kuo didesniame plote.

 

7. Skystos medžiagos – tai medžiagos, kurių absoliutusis garų slėgis yra ne didesnis negu 0,28 MPa esant 37,8 ºC temperatūrai.

 

8. Vadovas – tai Procedūrų ir priemonių vadovas, parengtas pagal šio Priedo 6 priedėlyje pateiktą pavyzdį.

 

9. Artimiausias krantas. Sąvoka „nuo artimiausio kranto“ reiškia nuo bazinės linijos, nuo kurios pagal tarptautinę teisę nustatomos atitinkamos teritorinės jūros ribos, tačiau šioje Konvencijoje sąvoka „nuo artimiausio kranto“ nuo Australijos šiaurės rytų pakrantės reiškia nuo linijos, nubrėžtos nuo taško Australijos pakrantėje pagal šias koordinates:

 

nuo taško, esančio 11º 00 pietų platumos, 142º 08' rytų ilgumos,

 

iki taško, esančio 10º 35 pietų platumos, 141º 55' rytų ilgumos,

 

tuomet iki taško, esančio 10º 00' pietų platumos, 142º 00' rytų ilgumos,

 

tuomet iki taško, esančio 9º 10' pietų platumos, 143º 52' rytų ilgumos,

 

tuomet iki taško, esančio 9º 00' pietų platumos, 144º 30' rytų ilgumos,

 

tuomet iki taško, esančio 10º 41' pietų platumos, 145º 00' rytų ilgumos,

 

tuomet iki taško, esančio 13º 00' pietų platumos, 145º 00' rytų ilgumos,

 

tuomet iki taško, esančio 15º 00' pietų platumos, 146º 00' rytų ilgumos,

 

tuomet iki taško, esančio 17º 30' pietų platumos, 147º 00' rytų ilgumos,

 

tuomet iki taško, esančio 21º 00' pietų platumos, 152º 55' rytų ilgumos,

 

tuomet iki taško, esančio 24º 30' pietų platumos, 154º 00' rytų ilgumos,

 

tuomet iki taško Australijos pakrantėje, esančio 24º42' pietų platumos, 153º 15' rytų ilgumos.

 

10. Nuodingos skystos medžiagos – tai medžiagos, kurios nurodytos Tarptautinio nefasuotų cheminių medžiagų vežimo kodekso 17 arba 18 skyriaus skiltyje „Taršos kategorija“, arba kurios preliminariai įvertintos pagal 6 taisyklės 3 dalies nuostatas ir priskirtos X, Y arba Z kategorijai.

 

11. PPM – tai ml/m3.

 

12. Likučiai – tai likusios nuodingos skystos medžiagos, kurias dar reikia pašalinti.

 

13. Likučių ir vandens mišinys – tai likučiai, kurie dėl kokių nors tikslų sumaišyti su vandeniu (pvz., norint išvalyti cisterną, pakrauti balastą, išsiurbti nešvarų triumo vandenį).

 

14. Laivo statyba

 

14.1. Pastatytas laivas – tai laivas, kurio kilis pastatytas arba kurio yra panašus statybos etapas. Laivas, rekonstruotas į cheminių medžiagų tanklaivį, laikomas – neatsižvelgiant į pastatymo datą – cheminių medžiagų tanklaiviu, pastatytu dieną, kurią buvo pradėta rekonstrukcija. Ši nuostata dėl rekonstrukcijos netaikoma laive atliktiems pakeitimo darbams, atitinkantiems visas šias sąlygas:

 

1) laivas pastatytas iki 1986 m. liepos 1 d.;

 

2) laivas pagal Nefasuotų cheminių medžiagų vežimo kodeksą sertifikuotas vežti tik kodekse nurodytus produktus, kurie priskiriami tik taršos pavojų keliančioms medžiagoms.

 

14.2. Panašus statybos etapas – tai etapas, kai:

 

1) pradėta būtent to laivo statyba;

 

2) pradėti surinkimo darbai, kuriems sunaudota bent 50 tonų arba 1 proc. (kuri vertė mažesnė) apytikrės visos statybų medžiagos masės.

 

15. Stingstanti / nestingstanti

 

15.1. Stingstanti medžiaga – tai nuodinga skysta medžiaga:

 

1) kurios temperatūra iškrovimo metu yra mažiau nei 5 ºC didesnė negu jos lydymosi temperatūra, jei tai medžiaga, kurios lydymosi temperatūra yra mažesnė negu 15 ºC, arba

 

2) kurios temperatūra iškrovimo metu yra mažiau nei 10 ºC didesnė negu jos lydymosi temperatūra, jei tai medžiaga, kurios lydymosi temperatūra yra lygi arba didesnė negu 15 ºC.

 

15.2. Nestingstanti medžiaga – tai nuodinga skysta medžiaga, kuri nėra stingstanti medžiaga.

 

16. Tanklaivis

 

16.1. Cheminių medžiagų tanklaivis – tai laivas, pastatytas arba pritaikytas Tarptautinio nefasuotų cheminių medžiagų vežimo kodekso 17 skyriuje išvardytiems skysčiams vežti be taros.

 

16.2. NSM tanklaivis – tai laivas, pastatytas arba pritaikytas vežti nefasuotas nuodingas skystas medžiagas;  tai yra ir „naftos tanklaivis“, kurio apibrėžtis pateikta šios Konvencijos I priede, jei jis sertifikuotas vežti nuodingas skystas medžiagas visas arba dalį jų nefasuotas.

 

17. Klampumas

 

17.1. Didelio klampumo medžiaga – tai X arba Y kategorijos nuodinga skysta medžiaga, kurios klampumas lygus arba didesnis negu 50mPa/s esant iškrovimo temperatūrai.

 

17.2. Mažo klampumo medžiaga – tai nuodinga skysta medžiaga, kuri nėra didelio klampumo medžiaga.

 

 

 

2 taisyklė

 

Taikymas

 

1. Jei atskirai nenustatyta kitaip, šio Priedo nuostatos taikomos visiems laivams, sertifikuotiems vežti nefasuotas nuodingas skystas medžiagas.

 

2. Jei krovinys, kuriam taikomos šios Konvencijos I priedo nuostatos, vežamas NSM tanklaivio krovinio patalpose, taikomi ir atitinkami šios Konvencijos I priedo reikalavimai.

 

 

 

3 taisyklė

 

Išimtys

 

1. Šiame Priede nustatyti išmetimo reikalavimai netaikomi išmetant į jūrą nuodingas skystas medžiagas arba mišinius, kurių sudėtyje yra šių medžiagų, kai:

 

1) jas išmesti būtina norint išsaugoti laivą arba gelbstint gyvybes jūroje, arba

 

2) jos išsilieja dėl laivo ar jo įrangos gedimo:

 

1) jei įvykus gedimui arba nustačius, kad medžiagos išsiliejo, buvo imtasi visų įmanomų atsargos priemonių užkirsti tam kelią arba užtikrinti, kad medžiagų išsilietų kuo mažiau;

 

2) išskyrus, jei laivo savininkas ar kapitonas tyčia sukėlė gedimą arba veikė aplaidžiai, žinodamas, kad gedimas tikriausiai įvyks, arba

 

3) tam yra gautas Administracijos patvirtinimas, kai to reikia norint kovoti su konkrečiais taršos atvejais siekiant kuo labiau sumažinti taršos daromą žalą. Visiems tokiems išmetimo atvejams reikalingas vyriausybės, kurios jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje medžiagos bus išmestos, patvirtinimas.

 

 

 

4 taisyklė

 

Atleidimas nuo reikalavimų

 

1. Vežimo reikalavimų pakeitimams, daromiems dėl medžiagos priskyrimo aukštesnei kategorijai, taikomos šios nuostatos:

 

1.1. Kai dėl šio Priedo ir Tarptautinio nefasuotų cheminių medžiagų vežimo kodekso, taip pat Nefasuotų cheminių medžiagų vežimo kodekso pakeitimų keičiama struktūra ar įranga ir priedai, nes keičiami tam tikrų medžiagų vežimo reikalavimai, Administracija gali keisti arba nustatytam laikui atidėti tokio pakeitimo taikymą laivams, pastatytiems iki to pakeitimo įsigaliojimo dienos, jei neatidėliotinas tokio pakeitimo taikymas laikomas nepagrįstu arba neįmanomu. Dėl tokio reikalavimų sušvelninimo sprendžiama kiekvienos medžiagos atžvilgiu atskirai.

 

1.2. Administracija, leidusi sušvelninti reikalavimą dėl pakeitimo taikymo pagal šią straipsnio dalį, pateikia Organizacijai ataskaitą su duomenimis apie atitinkamą laivą arba laivus, krovinius, kuriuos jie sertifikuoti vežti, ekonominę veiklą, kurią kiekvienas laivas vykdo ir reikalavimų sušvelninimo pagrindimą, kad Organizacija ją išplatintų visoms Konvencijos Šalims susipažinti ir, prireikus, imtis atitinkamų priemonių, taip pat nurodo šį atleidimą nuo reikalavimų šio Priedo 7 arba 9 taisyklėje minimame liudijime.

 

1.3. Neatsižvelgiant į pirmesnių punktų nuostatas, Administracija gali atleisti laivus nuo 11 taisyklėje nustatytų vežimo reikalavimų, taikomų laivams, sertifikuotiems vežti atskirai išskirtą augalinį aliejų, nurodytą atitinkamoje Tarptautinio nefasuotų cheminių medžiagų vežimo kodekso 17 skyriaus išnašoje, jei šie laivai atitinka šias sąlygas:

 

1) laikantis šios taisyklės reikalavimų, NSM tanklaivis turi atitikti visus 3 tipo laivams Tarptautiniame nefasuotų cheminių medžiagų vežimo kodekse nustatytus reikalavimus, išskyrus reikalavimą dėl krovinio cisternos vietos;

 

2) pagal šią taisyklę krovinio cisternos laive įrengiamos toliau nurodytais atstumais. Krovinio cisterna per visą ilgį apsaugoma balasto cisternomis arba kitokiais skyriais, kurie nenaudojami kaip cisternos, kuriose vežama nafta, laikantis šių taisyklių:

 

1) šoninės cisternos arba skyriai turi būti išdėstyti taip, kad atstumas nuo krovinio cisternos iki teorinės korpuso borto apkalos linijos jokiame taške nebūtų mažesnis negu 760 mm;

 

2) cisternos arba skyriai su dvigubu dugnu turi būti išdėstyti taip, kad atstumas nuo krovinio cisternos dugno iki teorinės dugno apkalos linijos, išmatuotas stačiu kampu su dugno apkala, būtų ne mažesnis negu B/15 (m) arba 2,0 m ant diametralios laivo plokštumos, atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra mažesnis. Atstumas negali būti mažesnis negu 1,0 metras;

 

3) atleidimas nuo reikalavimų turi būti nurodytas atitinkamame liudijime.

 

2. Laikantis šios taisyklės 3 dalies nuostatų, 12 taisyklės 1 dalies nuostatų nebūtina taikyti laivui, kuris pastatytas iki 1986 m. liepos 1 d. ir kuris plaukioja Administracijos nustatytais ribojamais maršrutais tarp:

 

1) vienos valstybės, šios Konvencijos Šalies, uostų ar terminalų, arba

 

2) kelių valstybių, šios Konvencijos Šalių, uostų ar terminalų.

 

3. Šios taisyklės 2 dalies nuostatos iki 1986 m. liepos 1 d. pastatytiems laivams taikomos tik jei:

 

1) kaskart, kai reikia išplauti cisterną su X, Y arba Z kategorijų medžiagomis arba mišiniais arba pakrauti balastą, cisterna plaunama pagal Administracijos patvirtintą praplovimo procedūrą, aprašytą šio Priedo 6 priedėlyje, o cisternos nuoplovos perpilamos į priėmimo įrenginius;

 

2) nuoplovos arba balasto vanduo perpilami į priėmimo įrenginius arba išmetami į jūrą pagal kitas šio Priedo nuostatas;

 

3) pirmiau nurodytuose uostuose arba terminaluose esančių priėmimo įrenginių tinkamumą šioje dalyje nustatytiems tikslams yra patvirtinusios valstybių, šios Konvencijos Šalių, kurių teritorijose šie uostai arba terminalai yra, vyriausybės;

 

4) kai laivai plaukia į uostus arba terminalus, priklausančius kitų valstybių, šios Konvencijos Šalių, jurisdikcijai, Administracija praneša Organizacijai išsamią atleidimo nuo reikalavimų informaciją, kad ši šią informaciją išplatintų šios Konvencijos Šalims susipažinti ir, prireikus, imtis atitinkamų priemonių;

 

5) liudijime, kurį privaloma turėti pagal šį Priedą, yra įrašas, kad laivas turi teisę plaukioti tik tokiais apribotais maršrutais.

 

4. Kai dėl laivo sandaros ir eksploatacinių savybių krovinio cisternoms balastas nebūtinas, o krovinio cisternas plauti reikia tik dėl remonto arba plukdant laivą į sausąjį doką, Administracija gali leisti daryti 12 taisyklės nuostatų išimtis, tačiau tik tuomet, jei laikomasi visų šių sąlygų:

 

1) laivo projektą, sandarą ir įrangą patvirtino Administracija, atsižvelgdama į laivo paskirtį;

 

2) visos prieš remontą arba laivo nuplukdymą į sausąjį doką išplautų cisternų nuoplovos perpilamos į priėmimo įrenginius, kurių tinkamumą Administracija yra pripažinusi;

 

3) pagal šio Priedo nuostatas privalomame turėti liudijime nurodyta:

 

1) kad kiekviena krovinio cisterna sertifikuota vežti tam tikrų nustatytų tipų medžiagas, kurios yra panašios ir dėl to gali būti pakaitomis vežamos toje pačioje cisternoje jos kiekvieną kartą neplaunant, 

 

2) atleidimo nuo reikalavimų detalės;

 

4) laive yra Administracijos patvirtintas Vadovas;

 

5) laivai plaukia į uostus arba terminalus, priklausančius kitų valstybių, šios Konvencijos Šalių, jurisdikcijai, Administracija praneša Organizacijai išsamią atleidimo nuo reikalavimų informaciją, kad ši šią informaciją išplatintų šios Konvencijos Šalims susipažinti ir, prireikus, imtųsi atitinkamų priemonių.

 

 

 

5 taisyklė

 

Lygiavertės priemonės

 

1. Administracija gali leisti laive įrengti kitokius, nei pagal šį Priedą privalomus, įrenginius, medžiagas, priemones ar prietaisus, jei tokie įrenginiai, medžiagos, priemonės ar prietaisai yra bent tokie pat veiksmingi, kaip ir tie, kurie privalomi pagal šį Priedą. Ši Administracijos teisė netaikoma nuodingų skystų medžiagų išmetimo kontrolės vykdymo metodams, lygiaverčiams toms projekto ir statybos savybėms, kurios privalomos pagal šio Priedo taisykles, keisti.

 

2. Administracija, leidusi laive įrengti kitokius, nei pagal šį Priedą privalomus, įrenginius, medžiagas, priemones ar prietaisus, praneša apie tai Organizacijai, kad ši informaciją išplatintų visoms Konvencijos Šalims susipažinti ir, prireikus, imtųsi atitinkamų priemonių.

 

3. Neatsižvelgiant į šios taisyklės 1 ir 2 dalių nuostatas, suskystintų dujų dujovežių, sertifikuotų vežti nuodingas skystas medžiagas, išvardytas galiojančiame Dujovežių kodekse, sandara ir įranga laikomos atitinkančiomis šio Priedo 11 ir 12 taisyklių reikalavimus, jei dujovežis atitinka visas šias sąlygas:

 

1) jam išduotas Tinkamumo liudijimas pagal atitinkamą Dujovežių kodeksą, taikomą laivams, sertifikuotiems vežti nefasuotas suskystintas dujas;

 

2) jam išduotas Tarptautinis taršos prevencijos liudijimas nefasuotoms nuodingoms skystoms medžiagoms vežti, kuriame pažymima, kad tame dujovežyje gali būti vežamos tik tos nuodingos skystos medžiagos, kurios yra nurodytos ir išvardytos atitinkamame Dujovežių kodekse;

 

3) jame yra numatytos balasto izoliavimo priemonės;

 

4) jame yra įrengti siurbliai ir vamzdžiai, kuriais, Administracijos nuomone, užtikrinama, kad iškrovus krovinį, cisternoje ir jos vamzdžiuose liktų ne daugiau krovinio likučių negu gali likti pagal 12 taisyklės 1, 2 arba 3 dalis;

 

5) jame yra Administracijos patvirtintas Vadovas, leidžiantis užtikrinti, kad atlikus Vadove nustatytas vėdinimo procedūras krovinio likučiai nesusimaišys su vandeniu ir cisternoje neliks krovinio likučių.

 

 

 

2 SKYRIUS

 

NUODINGŲ SKYSTŲ MEDŽIAGŲ KLASIFIKAVIMAS

 

6 taisyklė

 

Nuodingų skystų ir kitokių medžiagų klasifikavimas ir įtraukimas į sąrašus

 

1. Pagal šio Priedo taisykles nuodingos skystos medžiagos skirstomos į šias keturias kategorijas:

 

1) X kategorija: nuodingos skystos medžiagos, kurios, išmestos į jūrą valant cisterną arba iškraunant balastą, kelia didelį pavojų jūros ištekliams arba žmonių sveikatai ir tai pateisina draudimą jas išmesti į jūros aplinką;

 

2) Y kategorija: nuodingos skystos medžiagos, kurios, išmestos į jūrą valant cisterną arba iškraunant balastą, kelia pavojų jūros ištekliams arba žmonių sveikatai arba daro žalą jūros  aplinkai ar kitoms teisėtoms jūros naudmenoms ir tai pateisina į jūros aplinką leidžiamų išmesti kiekių ribojimą;

 

3) Z kategorija: nuodingos skystos medžiagos, kurios, išmestos į jūrą valant cisterną arba iškraunant balastą, kelia nedidelį pavojų jūros ištekliams arba žmonių sveikatai ir tai pateisina nedidelį į jūros aplinką leidžiamų išmesti kiekių ribojimą;

 

4) kitos medžiagos: medžiagos, Tarptautinio nefasuotų cheminių medžiagų vežimo kodekso 18 skyriaus taršos kategorijų skiltyje pažymėtos OS (angl. Other Substances, t. y. kitos medžiagos), įvertintos ir pripažintos nepatenkančiomis į šio Priedo 6 taisyklės 1 dalyje apibrėžtas X, Y arba Z kategorijas, nes tuo metu laikoma, kad jos, išmestos į jūrą valant cisterną arba iškraunant balastą, nedaro jokios žalos jūros ištekliams, žmonių sveikatai, supančiai aplinkai ir kitai teisėtai jūros panaudojimo paskirčiai. Išpilant triumo arba balasto vandenį ir kitus likučius ar mišinius, kuriuose yra tik medžiagų, priskiriamų prie „kitų medžiagų“ kategorijos, jokie šio Priedo reikalavimai netaikomi.

 

2. Šio Priedo 1 priedėlyje pateikiamos gairės dėl nuodingų skystų medžiagų klasifikavimo.

 

3. Kai siūloma nefasuotas vežti skystas medžiagas, kurios nepriskirtos jokiai iš šios taisyklės 1 dalyje nurodytų kategorijų, siūlomoje operacijoje dalyvaujančių valstybių, šios Konvencijos Šalių, vyriausybės nustato ir sutaria dėl preliminaraus siūlomos operacijos vertinimo pagal šios taisyklės 2 dalyje minimas gaires. Kol nėra visiško dalyvaujančių vyriausybių sutarimo, medžiagas vežti draudžiama. Kai sutarimas pasiektas, šalies, kurioje medžiaga pagaminta arba iš kurios ją ketinama vežti, vyriausybė, inicijavusi susitarimą, kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 30 dienų, praneša Organizacijai ir pateikia informaciją apie medžiagą ir preliminarų vertinimą, kad ši šią informaciją kartą per metus išplatintų visoms Šalims susipažinti. Organizacija tvarko visų šių medžiagų ir jų preliminarių vertinimų registrą tol, kol medžiaga oficialiai įtraukta į Tarptautinį nefasuotų cheminių medžiagų vežimo kodeksą.

 

 

 

3 SKYRIUS

 

APŽIŪROS IR LIUDIJIMŲ IŠDAVIMAS

 

7 taisyklė

 

Cheminių medžiagų tanklaivių apžiūra ir liudijimų išdavimas

 

Neatsižvelgiant į šio Priedo 8, 9 ir 10 taisyklių nuostatas, laikoma, kad cheminių medžiagų tanklaiviai, kuriuos valstybės, šios Konvencijos Šalys, apžiūrėjo ir sertifikavo pagal Tarptautinį nefasuotų cheminių medžiagų vežimo kodeksą arba Nefasuotų cheminių medžiagų vežimo kodeksą, pagal tai, kuris taikomas, atitinka šių taisyklių nuostatas, o pagal šį Kodeksą išduotas liudijimas turi tokią pat galią ir pripažįstamas tiek pat, kiek pagal šio Priedo 9 taisyklę išduotas liudijimas.

 

 

 

8 taisyklė

 

Apžiūros

 

1. Atliekamos šios nefasuotas nuodingas skystas medžiagas vežančio laivo apžiūros:

 

1) pirminė apžiūra, atliekama prieš pradedant laivą eksploatuoti arba prieš išduodant pirmą liudijimą pagal šio Priedo 9 taisyklę; per pirminę apžiūrą visapusiškai patikrinama laivo sandara, įranga, sistemos, įrenginiai, priemonės ir medžiagos tiek, kiek laivui taikomas šis Priedas. Per šią apžiūrą tikrinama, ar laivo sandara, įranga, sistemos, įrenginiai, priemonės ir medžiagos visiškai atitinka šio Priedo reikalavimus;

 

2) atnaujinimo apžiūra Administracijos nurodytais intervalais, ne didesniais negu penkeri metai, išskyrus atvejus, kai taikomos šio Priedo 10 taisyklės 2, 5, 6 ir 7 dalys. Per atnaujinimo apžiūrą tikrinama, ar laivo sandara, įranga, sistemos, įrenginiai, priemonės ir medžiagos visiškai atitinka šio Priedo reikalavimus;

 

3) tarpinė apžiūra per tris mėnesius iki arba po liudijimo antrosios sukakties datos arba per tris mėnesius iki arba po trečiosios sukakties datos; ji atliekama vietoj šios taisyklės 1 dalies 4 punkte nurodytos metinės apžiūros. Per tarpinę apžiūrą tikrinama, ar įranga ir cisternų siurbliai ir vamzdynai visiškai atitinka taikomus šio Priedo reikalavimus ir yra tvarkingos darbinės būsenos. Liudijime, išduotame pagal šio Priedo 9 taisyklę, padaromas įrašas apie atliktą tarpinę apžiūrą;

 

4) metinė apžiūra per tris mėnesius iki arba po kiekvienos liudijimo sukakties datos, įskaitant bendrą šios taisyklės dalies 1 punkte minėtų sandaros, įrangos, sistemų, įrenginių, priemonių ir medžiagų patikrinimą, siekiant įsitikinti, kad jie yra prižiūrimi pagal šios taisyklės 3 dalies reikalavimus ir kad jų būsena tinka laivo eksploatacijai pagal jo paskirtį. Liudijime, išduotame pagal šio Priedo 9 taisyklę, padaromas įrašas apie atliktą metinę apžiūrą;

 

5) papildoma apžiūra, kuri pagal aplinkybes gali būti bendra arba dalinė, atliekama po remonto, atlikto po tyrimo pagal šios taisyklės 3 dalį, arba po bet kokio kito svarbesnio remonto ar atnaujinimo. Per apžiūrą taip pat tikrinama, ar iš tikrųjų atliktas visas reikalingas remontas arba atnaujinimas, ar visos remontui ir atnaujinimui naudotos medžiagos visais atžvilgiais yra kokybiškos ir darbai atlikti kokybiškai ir ar laivas visais atžvilgiais atitinka šio Priedo reikalavimus.

 

2.1. Laivo apžiūras siekiant užtikrinti šio Priedo reikalavimų vykdymą atlieka Administracijos pareigūnai. Tačiau Administracija gali pavesti apžiūras atlikti kitiems šiam tikslui paskirtiems inspektoriams arba Administracijos pripažintoms organizacijoms.

 

2.2. Šio straipsnio 2.1 punkte minima pripažinta organizacija vadovaujasi Organizacijos rezoliucija Nr. A.739(18) patvirtintomis Gairėmis su visais Organizacijos priimtais pakeitimais ir Organizacijos rezoliucija Nr. A.789(19) patvirtintomis specifikacijomis su visais Organizacijos priimtais pakeitimais; šie pakeitimai priimami, patvirtinami ir įsigalioja pagal šios Konvencijos 16 straipsnio nuostatas dėl šiam Priedui taikomos pakeitimų tvarkos.

 

2.3. Paskirdama inspektorius arba pripažintas organizacijas atlikti apžiūras, nustatytas šios taisyklės 2.1 punkte, Administracija tokiam asmeniui arba pripažintai organizacijai suteikia bent šiuos įgaliojimus:

 

1) pareikalauti atlikti laivo remontą;

 

2) atlikti apžiūras atitinkamų uosto valstybės institucijų prašymu.

 

2.4. Administracija praneša Organizacijai, kokias konkrečiai pareigas ir kokiomis sąlygomis pavedė paskirtiems inspektoriams arba pripažintoms organizacijoms, kad ši šią informaciją išplatintų šios Konvencijos Šalims, kurios su ja supažindina savo pareigūnus.

 

2.5. Kai paskirtasis inspektorius arba pripažinta organizacija nustato, kad laivo arba jo įrangos būklė iš esmės neatitinka liudijime įrašytų duomenų arba ši būklė tokia, kad laivas netinka plaukioti jūra nekeldamas per didelės grėsmės jūros aplinkai, inspektorius arba organizacija nedelsdami pasirūpina, kad būtų imtasi taisomųjų priemonių ir neatidėliodami praneša apie tai Administracijai. Jei taisomųjų priemonių nesiimama, liudijimas panaikinamas ir apie tai nedelsiant panešama Administracijai, o jei laivas yra kitos Šalies uoste, nedelsiant pranešama ir atitinkamoms uosto valstybės institucijoms. Kai Administracijos pareigūnas, paskirtasis inspektorius arba pripažinta organizacija praneša atitinkamoms uosto valstybės institucijoms, uosto valstybės vyriausybė šiam pareigūnui, inspektoriui arba organizacijai suteikia visą reikalingą pagalbą jiems vykdant pagal šią taisyklę pavestas pareigas. Prireikus, uosto valstybės vyriausybė imasi priemonių užtikrinti, kad laivas neišplauktų tol, kol negalės plaukioti jūra arba išvykti iš uosto į artimiausias tinkamas remonto dirbtuves nekeldamas per didelės grėsmės jūros aplinkai.

 

2.6. Bet kokiu atveju Administracija imasi visų priemonių užtikrinti, kad apžiūra būtų atlikta nuodugniai ir veiksmingai ir įsipareigoja pasirūpinti reikalingomis priemonėmis šiai pareigai atlikti.

 

3.1. Laivo ir jo įrangos būklė visada turi atitikti šios Konvencijos nuostatas, kad laivas visais atžvilgiais ir visada būtų tinkamas plaukioti jūra nekeldamas per didelės grėsmės jūros aplinkai.

 

3.2. Atlikus bet kurią iš šios taisyklės 1 dalyje nustatytų apžiūrų, be Administracijos leidimo negalima nieko iš esmės keisti laivo sandaroje, įrangoje, sistemose, įrenginiuose, priemonėse ar medžiagose, kurie buvo tikrinami per apžiūrą, nebent visa įranga ar įrenginiai būtų keičiami naujais.

 

3.3. Laive įvykus avarijai arba nustačius gedimą, kuris iš esmės pakenkia laivui arba jo įrangos tinkamam ar visapusiškam veikimui pagal šį Priedą, laivo kapitonas arba savininkas pirmai progai pasitaikius praneša apie tai Administracijai, pripažintai organizacijai arba paskirtajam inspektoriui, atsakingam už atitinkamo liudijimo išdavimą, o šie inicijuoja tyrimą nustatyti, ar nereikėtų atlikti apžiūros pagal šios taisyklės 1 dalį. Jei laivas yra kitos Šalies uoste, laivo kapitonas arba savininkas nedelsdami praneša apie tai ir atitinkamoms uosto valstybės institucijoms, o paskirtasis inspektorius arba pripažinta organizacija įsitikina, kad apie tai pranešta.

 

 

 

9 taisyklė

 

Liudijimo išdavimas ar patvirtinimas

 

1. Atlikus pirminę arba atnaujinimo apžiūrą pagal šio Priedo 8 taisyklės nuostatas, laivui, skirtam vežti nefasuotas nuodingas skystas medžiagas ir plaukiojančiam į uostus arba terminalus, priklausančius kitų valstybių, šios Konvencijos Šalių, jurisdikcijai, išduodamas Tarptautinis taršos prevencijos liudijimas nefasuotoms nuodingoms skystoms medžiagoms vežti.

 

2. Šį liudijimą išduoda arba patvirtina Administracija arba bet kuris kitas Administracijos įgaliotas asmuo ar organizacija. Bet kokiu atveju visa atsakomybė už liudijimą tenka Administracijai.

 

3.1. Administracijos prašymu šios Konvencijos Šalies vyriausybė gali pavesti atlikti laivo apžiūrą; įsitikinusi, kad šio Priedo nuostatų laikomasi, ji išduoda arba įgalioja laivui išduoti Tarptautinį taršos prevencijos liudijimą nefasuotoms nuodingoms skystoms medžiagoms vežti ir, atitinkamais atvejais, patvirtina arba įgalioja patvirtinti šiame laive laikomą liudijimą, kaip nustatyta šiame Priede.

 

3.2. Liudijimo ir apžiūros protokolo kopijos kuo greičiau išsiunčiamos tokį prašymą pateikusiai Administracijai.

 

3.3. Tokia tvarka išduotame liudijime nurodoma, kad jis išduotas Administracijos prašymu ir kad jis turi tokią pat galią ir turi būti taip pat pripažįstamas kaip pagal šios taisyklės 1 dalies nuostatas išduotas liudijimas.

 

3.4. Laivui, turinčiam teisę plaukioti su valstybės, kuri nėra šios Konvencijos šalis, vėliava, Tarptautinis taršos prevencijos liudijimas nefasuotoms nuodingoms skystoms medžiagoms vežti neišduodamas.

 

4. Tarptautinis taršos prevencijos liudijimas nefasuotoms nuodingoms skystoms medžiagoms vežti parengiamas pagal šio Priedo 3 priedėlyje pateiktą pavyzdį bent anglų, prancūzų arba ispanų kalba. Jei įrašai daromi ir valstybės, su kurios vėliava laivas turi teisę plaukioti, oficialia valstybine kalba, kilus ginčų arba atsiradus netikslumų, vadovaujamasi tekstu šia kalba.

 

 

 

10 taisyklė

 

Liudijimo galiojimas

 

1. Tarptautinis taršos prevencijos liudijimas nefasuotoms nuodingoms skystoms medžiagoms vežti išduodamas Administracijos nurodytam, ne ilgesniam negu penkeri metai, laikotarpiui.

 

2.1. Neatsižvelgiant į šios taisyklės 1 dalies reikalavimus, kai atnaujinimo apžiūra atliekama likus mažiau nei trims mėnesiams iki esamo liudijimo galiojimo pabaigos, naujas liudijimas galioja nuo atnaujinimo apžiūros atlikimo dienos iki dienos, nustatytos ne vėliau kaip po penkerių metų nuo esamo liudijimo galiojimo pabaigos.

 

2.2. Kai atnaujinimo apžiūra atliekama pasibaigus esamo liudijimo galiojimui, naujas liudijimas galioja nuo atnaujinimo apžiūros atlikimo dienos iki dienos, nustatytos ne vėliau kaip po penkerių metų nuo esamo liudijimo galiojimo pabaigos.

 

2.3. Kai atnaujinimo apžiūra atliekama likus daugiau kaip trims mėnesiams iki esamo liudijimo galiojimo pabaigos, naujas liudijimas galioja ne ilgiau kaip penkerius metus nuo atnaujinimo apžiūros atlikimo dienos.

 

3. Jei liudijimas išduotas trumpesniam nei penkerių metų laikotarpiui, Administracija gali pratęsti liudijimo galiojimą iki ilgiausio šios taisyklės 1 dalyje nurodyto termino, tačiau tik tuomet, jei atliekamos šio Priedo 8 taisyklės 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytos apžiūros, atliktinos, kai liudijimas išduodamas penkeriems metams.

 

4. Jei atnaujinimo apžiūra atlikta, bet naujas liudijimas negali būti išduotas arba atiduotas laikyti laive iki esamo liudijimo galiojimo pabaigos, Administracijos įgaliotas asmuo arba organizacija gali padaryti įrašą esamame liudijime; tokiu atveju liudijimas pripažįstamas galiojančiu dar vieną, ne ilgesnį negu penki mėnesiai nuo jo galiojimo pabaigos, laikotarpį.

 

5. Jei tuo metu, kai baigiasi liudijimo galiojimas, laivo nėra uoste, kuriame turėtų būti atliekama jo apžiūra, Administracija gali pratęsti liudijimo galiojimą, tačiau tik tam, kad laivas galėtų baigti kelionę – atplaukti į uostą, kuriame turėtų būti atlikta jo apžiūra, ir tik jei liudijimą pratęsti yra tinkama ir pagrįsta. Jokie liudijimai nepratęsiami ilgesniam negu trijų mėnesių laikotarpiui, o laivas, kurio liudijimas pratęsiamas, atvykęs į uostą, kuriame turėtų būti atlikta jo apžiūra, neturi teisės iš jo išvykti su pratęstu liudijimu neturėdamas naujo liudijimo. Atlikus atnaujinimo apžiūrą, naujas liudijimas galioja iki dienos, nustatytos ne vėliau kaip po penkerių metų nuo esamo liudijimo galiojimo pabaigos, buvusios iki pratęsimo.

 

6. Trumpais maršrutais plaukiojančiam laivui išduotą liudijimą, kuris nėra pratęstas pagal pirmesnes šios taisyklės dalis, Administracija gali pratęsti lengvatinėmis sąlygomis vienam mėnesiui nuo jame nurodytos jo galiojimo pabaigos. Atlikus atnaujinimo apžiūrą, naujas liudijimas galioja iki dienos, nustatytos ne vėliau kaip po penkerių metų nuo esamo liudijimo galiojimo pabaigos, buvusios iki pratęsimo.

 

7. Ypatingomis Administracijos nustatytomis aplinkybėmis naujo liudijimo galiojimo laikas gali ir nebūti skaičiuojamas nuo esamo liudijimo galiojimo pabaigos, kaip reikalaujama pagal šios taisyklės 2.2 punktą arba 5 ar 6 dalį. Tokiomis ypatingomis aplinkybėmis naujas liudijimas galioja iki dienos, esančios ne vėliau negu po penkerių metų nuo atnaujinimo apžiūros atlikimo dienos.

 

8. Jei metinė arba tarpinė apžiūra atliekama iki šio Priedo 8 taisyklėje nurodyto laikotarpio:

 

1) liudijime nurodyta sukakties data atskiru įrašu pataisoma į datą, nustatytą ne vėliau negu po trijų mėnesių nuo apžiūros atlikimo dienos;

 

2) kita metinė arba tarpinė apžiūra, atliktina pagal šio Priedo 8 taisyklę, atliekama toje taisyklėje nustatytais intervalais, skaičiuojant nuo naujosios sukakties datos;

 

3) galiojimo pabaigos data gali likti nepakitusi, jei metinės arba tarpinės apžiūros atliekamos neviršijant šio Priedo 8 taisyklėje nustatytų intervalų.

 

9. Pagal šio Priedo 9 taisyklę išduotas liudijimas nustoja galioti šiais atvejais:

 

1) jei šio Priedo 8 taisyklės 1 dalyje nustatytais intervalais neatliekamos reikiamos apžiūros;

 

2) jei liudijime nepadaromi įrašai pagal šio Priedo 8 taisyklės 1 dalies 3 arba 4 punkto nuostatas;

 

3) perdavus laivą plaukioti su kitos valstybės vėliava. Naujas liudijimas išduodamas tik tuomet, kai naują liudijimą išduodanti vyriausybė yra visiškai įsitikinusi, kad laivas atitinka šio Priedo 8 taisyklės 3.1 ir 3.2 punktų reikalavimus. Jei laivas perduodamas iš vienos Šalies kitai Šaliai, Šalies, su kurios vėliava laivas pirmiau turėjo teisę plaukioti, vyriausybė, ne vėliau kaip po trijų mėnesių nuo perdavimo gavusi prašymą, kuo greičiau išsiunčia Administracijai liudijimo, kurį laivas turėjo iki perdavimo, kopijas ir, jei yra, atitinkamų apžiūrų protokolų kopijas.

 

 

 

4 SKYRIUS

 

PROJEKTAS, STATYBA, IŠDĖSTYMAS IR ĮRANGA

 

11 taisyklė

 

Projektas, statyba, įranga ir eksploatacija

 

1. Laivų, sertifikuotų vežti Tarptautinio nefasuotų cheminių medžiagų vežimo kodekso 17 skyriuje nurodytas nefasuotas nuodingas skystas medžiagas, projektas, statyba, įranga ir eksploatacija turi atitikti šias nuostatas siekiant kuo labiau sumažinti nekontroliuojamą šių medžiagų išmetimą į jūrą:

 

1) Tarptautinio nefasuotų cheminių medžiagų vežimo kodekso nuostatas, jei cheminių medžiagų tanklaivis pastatytas po 1986 m. liepos 1 d., įskaitytinai, arba

 

2) Nefasuotų cheminių medžiagų vežimo kodekso nuostatas, nurodytas to Kodekso 1.7.2 punkte, taikomas:

 

1) laivams, kurių statybos sutartis sudaryta po 1973 m. lapkričio 2 d., įskaitytinai, bet kurie pastatyti iki 1986 m. liepos 1 d., ir kurie plaukioja į uostus arba terminalus, priklausančius kitų valstybių, šios Konvencijos Šalių, jurisdikcijai;

 

2) laivams, pastatytiems tarp 1983 m. liepos 1 d., įskaitytinai, ir 1986 m. liepos 1 d., kurie plaukioja tik tarp valstybės, su kurios vėliava laivas turi teisę plaukioti, uostų ar terminalų;

 

3) Nefasuotų cheminių medžiagų vežimo kodekso nuostatas, nurodytas to Kodekso 1.7.3 punkte, taikomas:

 

1) laivams, kurių statybos sutartis sudaryta iki 1973 m. lapkričio 2 d. ir kurie plaukioja į uostus arba terminalus, priklausančius kitų valstybių, šios Konvencijos Šalių, jurisdikcijai;

 

2) laivams, pastatytiems iki 1983 m. liepos 1 d., kurie plaukioja tik tarp valstybės, su kurios vėliava laivas turi teisę plaukioti, uostų ar terminalų.

 

2. Laivams, kurie nėra cheminių medžiagų tanklaiviai arba suskystintų dujų dujovežiai, sertifikuoti vežti nefasuotas Tarptautinio nefasuotų cheminių medžiagų vežimo kodekso 18 skyriuje nurodytas nuodingas skystas medžiagas, Administracija, vadovaudamasi Organizacijos parengtomis Gairėmis*, gali nustatyti atitinkamas priemones, siekiant kuo labiau sumažinti nekontroliuojamą šių medžiagų išmetimą į jūrą.

 

 

 

12 taisyklė

 

Siurbliai, vamzdžiai, iškrovimo įranga ir nusodinimo cisternos

 

1. Kiekviename laive, pastatytame iki 1986 m. liepos 1 d., turi būti įrengti siurbliai ir vamzdžiai, kad cisternose, sertifikuotose vežti X arba Y kategorijų medžiagas, ir jų vamzdžiuose neliktų daugiau negu 300 litrų likučių, o cisternose, sertifikuotose vežti Z kategorijos medžiagas, ir jų vamzdžiuose neliktų daugiau negu 900 litrų likučių. Atliekamas šio Priedo 5 priedėlyje nustatytas šių įrenginių veikimo bandymas.

 

2. Kiekviename laive, pastatytame tarp 1986 m. liepos 1 d., įskaitytinai, ir 2007 m. sausio 1 d., turi būti įrengti siurbliai ir vamzdžiai, kad cisternose, sertifikuotose vežti X arba Y kategorijų medžiagas, ir jų vamzdžiuose neliktų daugiau negu 100 litrų likučių, o cisternose, sertifikuotose vežti Z kategorijos medžiagas, ir jų vamzdžiuose neliktų daugiau negu 300 litrų likučių. Atliekamas šio Priedo 5 priedėlyje nustatytas šių įrenginių veikimo bandymas.

 

3. Kiekviename laive, pastatytame po 2007 m. sausio 1 d., įskaitytinai, turi būti įrengti siurbliai ir vamzdžiai, kad cisternose, sertifikuotose vežti X, Y arba Z kategorijų medžiagas, ir jų vamzdžiuose neliktų daugiau negu 75 litrų likučių. Atliekamas šio Priedo 5 priedėlyje nustatytas šių įrenginių veikimo bandymas.

 

4. Laivams, išskyrus cheminių medžiagų tanklaivius, pastatytiems iki 2007 m. sausio 1 d., kurie negali atitikti šios taisyklės 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų dėl siurblių ir vamzdžių, naudojamų Z kategorijos medžiagoms pumpuoti, reikalavimas dėl likučių kiekio netaikomas. Jei cisterna ištuštinama tiek, kiek labiausiai įmanoma, laikoma, kad laivas atitinka reikalavimus.

 

5. Šios taisyklės 1, 2 ir 3 dalyse minimus siurblių veikimo bandymus tvirtina Administracija. Siurblių veikimo bandymams kaip terpė naudojamas vanduo.

 

6. Laivuose, sertifikuotuose vežti X, Y arba Z kategorijų medžiagas, turi būti įrengta povandeninė išleidimo anga (arba kelios angos).

 

7. Laivuose, pastatytuose iki 2007 m. sausio 1 d. ir sertifikuotose vežti Z kategorijos medžiagas, šios taisyklės 6 dalyje minimos povandeninės išleidimo angos įrengti neprivaloma.

 

8. Povandeninė išleidimo anga (arba angos) turi būti įrengta krovinio zonoje, netoli apvaliosios korpuso briaunos, taip, kad likučių ir vandens mišinys pro jūros vandens įsiurbimo angas nepatektų atgal į laivą.

 

9. Povandeninė išleidimo anga turi būti įrengta taip, kad į jūrą išleistas likučių ir vandens mišinys nepraeitų per laivo paribio sluoksnį. Todėl, kai išleidimo anga įrengiama statmenai laivo korpuso apkalai, mažiausias išleidimo angos skersmuo apskaičiuojamas pagal šią formulę:
 

 

 

 


čia:

 

d = mažiausias išleidimo angos skersmuo (m);

 

Ld = atstumas nuo laivapriekio statmens iki išleidimo angos (m);

 

Qd = didžiausias pasirinktas greitis, kuriuo likučių ir vandens mišinys gali būti išleistas iš laivo pro angą (m3/h).

 

10. Kai išleidimo anga įrengta kampu su laivo korpuso apkala, šis santykis koreguojamas vietoj Qd įrašant tokį komponentą Qd, kuris būtų medžiagas išleidžiant statmenai laivo korpuso apkalai.

 

11. Nusodinimo cisternos

 

Nors pagal šį Priedą nereikalaujama įrengti atskirų nusodinimo cisternų, jos gali būti reikalingos kai kurioms plovimo procedūroms. Užuot naudojus nusodinimo cisternas, gali būti naudojamos krovinio cisternos.

 

 

 

5 SKYRIUS

 

EKSPLOATACINIS NUODINGŲ SKYSTŲ MEDŽIAGŲ IŠMETIMAS

 

13 taisyklė

 

Nuodingų skystų medžiagų likučių išmetimo kontrolė

 

Laikantis šio Priedo 3 taisyklės nuostatų, nuodingų skystų medžiagų likučių arba balasto vandens, cisternų nuoplovų arba kitų mišinių, kurių sudėtyje yra šių medžiagų, išmetimas kontroliuojamas laikantis toliau nustatytų reikalavimų.

 

1. Nuostatos dėl medžiagų išmetimo

 

1.1. Medžiagų, priskirtų X, Y arba Z kategorijoms arba preliminariai įvertintų kaip priskirtinų šioms kategorijoms, likučius, taip pat balasto vandenį, cisternų nuoplovas arba kitus mišinius, kurių sudėtyje yra šių medžiagų, išmesti į jūrą draudžiama, nebent šios medžiagos išmetamos į jūrą laikantis visų šiame Priede nustatytų darbo reikalavimų.

 

1.2. Prieš atliekant šioje taisyklėje nustatytą praplovimo arba išmetimo į jūrą procedūrą, cisterna turi būti kuo labiau ištuštinta pagal Vadove nustatytas procedūras.

 

1.3. Vežti medžiagas, kurios nebuvo priskirtos kuriai nors kategorijai arba preliminariai įvertintos, kaip nustatyta šio Priedo 6 taisyklėje, arba balasto vandenį, cisternų nuoplovas arba kitus mišinius, kurių sudėtyje yra šių medžiagų likučių, ir jas vėliau išmesti į jūrą draudžiama.

 

2. Reikalavimai dėl išmetimo

 

2.1. Kai pagal šios taisyklės nuostatas medžiagų, priskirtų X, Y arba Z kategorijoms arba preliminariai įvertintų kaip priskirtinų šioms kategorijoms, likučius, taip pat balasto vandenį, cisternų nuoplovas arba kitus mišinius, kurių sudėtyje yra šių medžiagų, išmesti į jūrą leidžiama, taikomi šie jų išmetimo reikalavimai:

 

1) laivas yra kelyje ir, jei tai savaeigis laivas, plaukia bent 7 mazgų greičiu arba, jei tai nesavaeigis laivas, bent 4 mazgų greičiu;

 

2) medžiagos išmetamos žemiau vaterlinijos, pro povandeninę išleidimo angą (-as), neviršijant didžiausio išleidimo greičio, kuriam povandeninė išleidimo anga (-os) suprojektuota;

 

3) medžiagos išmetamos ne arčiau negu 12 jūrmylių atstumu nuo artimiausio kranto ir į ne mažesnį negu 25 metrų gylį.

 

2.2. Jei laivas pastatytas iki 2007 m. sausio 1 d., reikalavimas, kad medžiagų, priskirtų X, Y arba Z kategorijoms arba preliminariai įvertintų kaip priskirtinų šioms kategorijoms, likučiai, taip pat balasto vanduo, cisternų nuoplovos arba kiti mišiniai, kurių sudėtyje yra šių medžiagų, būtų išmesti į jūrą žemiau vaterlinijos neprivalomas.

 

2.3. Administracija gali Z kategorijos medžiagoms netaikyti šios taisyklės 2.1 dalies 3 punkto reikalavimo dėl ne didesnio negu 12 jūrmylių atstumo nuo artimiausio kranto, jei laivas plaukioja tik valstybės, su kurios vėliava  turi teisę plaukioti, jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse. Be to, Administracija gali netaikyti šio reikalavimo dėl medžiagų išmetimo ne arčiau negu 12 jūrmylių atstumu nuo artimiausio kranto konkrečiam laivui, turinčiam teisę plaukioti su kurios nors jos valstybės vėliava, kai laivas plaukioja kaimyninės valstybės jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, šioms dviem pakrantės valstybėms sudarius rašytinį susitarimą dėl šio reikalavimo netaikymo, jei tai nepakenks jokiai trečiajai šaliai. Apie tokį susitarimą per 30 dienų pranešama Organizacijai, kuri šią informaciją išplatina šios Konvencijos Šalims susipažinti ir, prireikus, imtis atitinkamų priemonių.

 

3. Krovinio likučių vėdinimas

 

Šalinant krovinio likučius iš cisternos galima taikyti Administracijos patvirtintas vėdinimo procedūras. Šios procedūros turi atitikti šio Priedo 7 priedėlio reikalavimus. Po šių procedūrų į cisterną įleistas vanduo laikomas švariu; jam netaikomi šio Priedo reikalavimai dėl išmetimo.

 

4. Atleidimas nuo praplovimo

 

Laivo kapitono prašymu, priimančiosios Šalies vyriausybė gali atleisti nuo reikalavimo atlikti praplovimą, jei yra įsitikinusi, kad:

 

1) į iškrautą cisterną bus kraunama ta pati medžiaga arba su šia medžiaga suderinama kita medžiaga ir kad prieš pakrovimą cisterna nebus plaunama arba pakrauta balasto, arba

 

2) iškrauta cisterna nebus nei plaunama, nei pakrauta balasto jūroje. Praplovimas pagal taikomą šios taisyklės punktą atliekamas kitame uoste, jei raštu buvo patvirtinta, jog tame uoste yra šiam tikslui tinkantis priėmimo įrenginys, arba

 

3) krovinio likučiai išvalomi atliekant Administracijos patvirtintą vėdinimo procedūrą pagal šio Priedo 7 priedėlį.

 

5. Valiklių ir priedų naudojimas

 

5.1. Kai cisterna plaunama ne vandeniu, o kokia nors kitokia priemone, pvz., mineraliniu aliejumi arba chloruotu tirpikliu, ši priemonė šalinama arba pagal I priedo, arba pagal II priedo nuostatas, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų būtų taikomas šiai priemonei, jei ji būtų vežama kaip krovinys. Cisternų praplovimo tokiomis priemonėmis procedūros turi būti išdėstytos Vadove ir patvirtintos Administracijos.

 

5.2. Kai cisterna plaunama vandeniu, į kurį įmaišytas nedidelis kiekis valymo priedų (skalbiklių), kad ją plauti būtų lengviau, negalima naudoti jokių priedų, kurių sudėtyje yra X taršos kategorijos medžiagų, išskyrus tas medžiagas, kurios greitai biologiškai skaidosi ir kurių koncentracija valymo priede yra ne didesnė negu 10 procentų. Be apribojimų, taikomų cisternai dėl joje vežto krovinio, jokie kiti apribojimai netaikomi.

 

6. X kategorijos likučių išmetimas

 

6.1. Vykdant 1 dalies nuostatų reikalavimus, taikomos šios nuostatos:

 

6.1.1. Cisterna, iš kurios buvo iškrautos X kategorijos medžiagos, prieš laivui išplaukiant iš iškrovimo uosto turi būti išplauta. Praplovimo likučiai išleidžiami į priėmimo įrenginį, kol medžiagos koncentracija į šį įrenginį surenkamose nuoplovose, kurią apskaičiuoja inspektorius, atlikęs nuoplovų ėminio analizę, pasiekia 0,1 proc. arba mažiau pagal svorį. Kai reikalinga koncentracija pasiekta, likusios cisternų nuoplovos iš cisternos toliau leidžiamos į priėmimo įrenginį, kol cisterna visiškai ištuštinama. Krovinio operacijų registracijos žurnale daromi atitinkami įrašai apie šiuos darbus; juos pasirašo 16 taisyklės 1 dalyje minimas inspektorius.

 

6.1.2. Vanduo, supiltas į cisterną po to, kai buvo atlikti šie darbai, gali būti išleistas į jūrą pagal 13 taisyklės 2 dalies reikalavimus dėl išmetimo.

 

6.1.3. Kai priimančiosios Šalies vyriausybė įsitikinusi, kad neįmanoma išmatuoti medžiagos koncentracijos nuoplovose pernelyg neužgaišinant laivo, ta Šalis gali sutikti, kad būtų taikoma kita lygiavertė procedūra šios taisyklės 6.1.1 punkte nurodytai reikalingai koncentracijai apskaičiuoti, tačiau tik, jei:

 

1) cisterna išplaunama atliekant Administracijos patvirtintą vėdinimo procedūrą pagal šio Priedo 6 priedėlį;

 

2) Krovinio operacijų registracijos žurnale daromi atitinkami įrašai, kuriuos pasirašo 16 taisyklės 1 dalyje minimas inspektorius.

 

7. Y ir Z kategorijų likučių išmetimas

 

7.1 Vykdant 1 dalies nuostatų reikalavimus, taikomos šios nuostatos:

 

7.1.1. Y arba Z kategorijų medžiagų likučių išmetimo procedūroms taikomi 13 taisyklės 2 dalies reikalavimai dėl išmetimo.

 

7.1.2. Jei Y arba Z kategorijų medžiagos iškraunamos ne pagal Vadovą, prieš laivui išplaukiant iš iškrovimo uosto atliekamas praplovimas, nebent imamasi šio Priedo 16 taisyklės 1 dalyje minimam inspektoriui priimtinų priemonių krovinio likučiams pašalinti iš laivo, kad jų neliktų daugiau negu nustatyta šiame Priede. Cisternos nuoplovos išpilamos į priėmimo įrenginį iškrovimo uoste arba kitame uoste, kuriame yra tinkamas priėmimo įrenginys, tačiau tik tuomet, jei raštu buvo patvirtinta, jog tame uoste yra šiam tikslui tinkantis priėmimo įrenginys.

 

7.1.3. Y kategorijos didelio klampumo arba stingstančioms medžiagoms taikomi šie reikalavimai:

 

1) atliekama 6 priedėlyje aprašyta praplovimo procedūra;

 

2) praplaunant susidaręs likučių ir vandens mišinys išpilamas į priėmimo įrenginį, kad cisterna liktų visiškai tuščia;

 

3) vanduo, supiltas į cisterną po to, kai buvo atlikti šie darbai, gali būti išleistas į jūrą pagal 13 taisyklės 2 dalies reikalavimus dėl išmetimo.

 

7.2. Darbo reikalavimai dėl balasto pakrovimo ir iškrovimo

 

7.2.1. Iškrovus krovinį ir prireikus išplovus cisterną, krovinio cisterna gali būti pakrauta balasto. Šio balasto iškrovimo procedūros aprašytos 13 taisyklės 2 dalyje.

 

7.2.2. Balastas, pakrautas į cisterną, kuri buvo išplauta tiek, kad balaste liko mažiau negu 1 ppm (dalelių milijonui) vežtos medžiagos, gali būti išleistas į jūrą neatsižvelgiant į išleidimo greitį, laivo eigos greitį ir išleidimo angos vietą, tačiau tik tuomet, jei laivas yra ne arčiau negu 12 mylių nuo artimiausio kranto ir jūros gylis laivo buvimo vietoje yra ne mažesnis negu 25 metrai. Laikoma, kad reikalingas švarumo laipsnis pasiektas tada, kai buvo atlikta 6 priedėlyje aprašyta praplovimo procedūra ir kai po jos cisterna buvo išplauta taikant visą valymo mašinos ciklą, jei laivas pastatytas iki 1994 m. liepos 1 d., arba kai vandens kokybė ne mažesnė negu apskaičiuota, kai k=1,0.

 

7.2.3. Švaraus arba izoliuoto balasto išleidimui į jūrą šio Priedo reikalavimai netaikomi.

 

8. Išmetimas Antarkties teritorijoje

 

8.1. Antarkties teritorija – tai jūros teritorija į pietus nuo 60° pietų platumos.

 

8.2. Antarkties teritorijoje draudžiama į jūrą išmesti bet kokias nuodingas skystas medžiagas arba mišinius, kurių sudėtyje yra šių medžiagų.

 

 

 

14 taisyklė

 

Procedūrų ir priemonių vadovas

 

1. Laivuose, sertifikuotuose vežti X, Y arba Z kategorijų medžiagas, nuolat turi būti Administracijos patvirtintas Vadovas. Vadovas turi būti parengtas pagal šio Priedo 4 priedėlyje pateiktą tipinę formą. Jei laivas plaukioja tarptautiniais maršrutais ir jame vartojama darbo kalba yra ne anglų, prancūzų arba ispanų kalba, turi būti pridedamas ir Vadovo vertimas į vieną iš šių kalbų.

 

2. Pagrindinė Vadovo paskirtis – aprašyti laivo pareigūnams visas fizines priemones ir visas darbo procedūras, susijusias su krovinio pakrovimu ir iškrovimu, cisternų valymu, nešvarių mišinių tvarkymu ir balasto pakrovimu bei iškrovimu krovinio cisternose pagal šio Priedo reikalavimus.

 

 

 

15 taisyklė

 

Krovinio operacijų registracijos žurnalas

 

1. Kiekviename laive, kuriam taikomas šis Priedas, turi būti Krovinio operacijų registracijos žurnalas; jis gali būti sudėtinė laivo žurnalo dalis ir turi būti parengtas pagal šio Priedo 2 priedėlyje pateiktą pavyzdį.

 

2. Atlikus bet kokį šio Priedo 2 priedėlyje nurodytą darbą, įrašas apie tai nedelsiant padaromas Krovinio operacijų registracijos žurnale.

 

3. Jei nuodingos skystos medžiagos arba mišinys, kurio sudėtyje yra tokių medžiagų, netyčia išsilietų arba jei jos būtų išpiltos pagal šio Priedo 3 taisyklės nuostatas, Krovinio operacijų registracijos žurnale padaromas įrašas apie tai ir nurodomos įvykio aplinkybės ir priežastys.

 

4. Po kiekvienu įrašu pasirašo už atitinkamą darbą atsakingas pareigūnas arba pareigūnai, o kiekviename puslapyje pasirašo laivo kapitonas. Jei laivas turi Tarptautinį taršos prevencijos liudijimą nefasuotoms nuodingoms skystoms medžiagoms vežti arba šio Priedo 7 taisyklėje nurodytą liudijimą, įrašai Krovinio operacijų registracijos žurnale daromi anglų, prancūzų arba ispanų kalba. Jei įrašai daromi ir valstybės, su kurios vėliava laivas turi teisę plaukioti, oficialia valstybine kalba, kilus ginčų arba atsiradus netikslumų, vadovaujamasi tekstu šia kalba.

 

5. Krovinio operacijų registracijos žurnalas laikomas laive, išskyrus jei laivas yra velkamas be įgulos, ir tokioje vietoje, kad žurnalą būtų galima greitai rasti prireikus patikrinti. Jis saugomas trejus metus nuo paskutinio įrašo dienos.

 

6. Kompetentinga Šalies vyriausybės institucija gali patikrinti Krovinio operacijų registracijos žurnalą laive, kuriam taikomas šis Priedas, kol laivas yra uoste, ir pasidaryti žurnalo įrašo kopiją; ji taip pat gali paprašyti, kad laivo kapitonas patvirtintų kopijos tikrumą. Tokios laivo kapitono patvirtintos Krovinio operacijų registracijos žurnalo įrašų kopijos laikomos priimtinomis teismo procesuose kaip įraše nurodytų faktų įrodymas. Kompetentinga institucija Krovinio operacijų registracijos žurnalą pagal šią dalį tikrina ir patvirtintas kopijas paima kuo greičiau, pernelyg negaišindama laivo.

 

 

 

6 SKYRIUS

 

UOSTO VALSTYBĖS VYKDOMOS KONTROLĖS PRIEMONĖS

 

16 taisyklė

 

Kontrolės priemonės

 

1. Kiekvienos šios Konvencijos Šalies vyriausybė paskiria arba įgalioja inspektorius vykdyti šios taisyklės nuostatų reikalavimus. Inspektoriai vykdo kontrolę pagal organizacijos parengtas kontrolės procedūras*.

 

2. Šios Konvencijos Šalies vyriausybės paskirtam arba įgaliotam inspektoriui patikrinus ir patvirtinus, kad darbas atliktas pagal Vadovo reikalavimus, arba suteiktą atleidimą nuo praplovimo, inspektorius padaro įrašą apie tai Krovinio operacijų registracijos žurnale.

 

3. Laivo, sertifikuoto vežti nefasuotas nuodingas skystas medžiagas, kapitonas užtikrina, kad būtų laikomasi 13 taisyklės ir šios taisyklės nuostatų ir kad pagal 15 taisyklę būtų pildomas Krovinio operacijų registracijos žurnalas, kai tik atliekami toje taisyklėje nurodyti darbai.

 

4. Cisterna, kurioje buvo vežamos X kategorijos medžiagos, turi būti praplauta pagal 13 taisyklės 6 dalies nuostatas. Krovinio operacijų registracijos žurnale daromi atitinkami įrašai apie šiuos darbus; juos pasirašo šios taisyklės 1 dalyje minimas inspektorius.

 

5. Kai priimančiosios Šalies vyriausybė įsitikinusi, kad neįmanoma išmatuoti medžiagos koncentracijos nuoplovose pernelyg neužgaišinant laivo, ta Šalis gali sutikti, kad būtų taikoma kita lygiavertė procedūra pagal 13 taisyklės 6.3 punktą, tačiau tik tuomet, jei šios taisyklės 1 dalyje nurodytas inspektorius Krovinio operacijų registracijos žurnale patvirtina, kad:

 

1) cisterna, jos siurblys ir vamzdynas buvo ištuštinti;

 

2) pagal šio Priedo 6 priedėlio nuostatas atliktas praplovimas;

 

3) cisternos praplovimo nuoplovos išleistos į priėmimo įrenginį ir cisterna yra tuščia.

 

6. Laivo kapitono prašymu priimančiosios Šalies vyriausybė gali atleisti laivą nuo reikalavimo praplauti cisterną, kaip reikalaujama atitinkamose 13 taisyklės dalyse, kai laikomasi bent vienos iš 13 taisyklės 4 dalyje nurodytų sąlygų.

 

7. Šios taisyklės 6 dalyje minimą atleidimą nuo reikalavimų gali suteikti tik priimančiosios Šalies vyriausybė ir tik laivui, plaukiojančiam į kitų valstybių, šios Konvencijos Šalių, jurisdikcijai priklausančius uostus ar terminalus. Kai toks atleidimas nuo reikalavimų suteikiamas, Krovinio operacijų registracijos žurnale apie tai daromas įrašas; jį pasirašo šios taisyklės 1 dalyje minimas inspektorius.

 

8. Jei iškraunama ne pagal Administracijos patvirtintas cisternos išpumpavimo sąlygas ir ne pagal šio Priedo 5 priedėlį, krovinio likučiai iš laivo gali būti pašalinti kitomis šios taisyklės 1 dalyje minimam inspektoriui priimtinomis priemonėmis, kad jų neliktų daugiau, negu nustatyta atitinkamose 12 taisyklės dalyse. Krovinio operacijų registracijos žurnale apie tai padaromi įrašai.

 

9. Uosto valstybės vykdoma darbo reikalavimų kontrolė*

 

9.1. Laivą, esantį kitos Šalies uoste, gali tikrinti įgalioti tos Šalies pareigūnai siekdami nustatyti, ar jame vykdomi šiame Priede nustatyti darbo reikalavimai, jei yra tvirtas pagrindas manyti, kad kapitonas arba įgula nežino pagrindinių laivo procedūrų, susijusių su teršimo nuodingomis skystomis medžiagomis prevencija.

 

9.2. Šios taisyklės 9.1 punkte nurodytomis aplinkybėmis Šalis imasi priemonių, kuriomis užtikrinama, kad laivas neišplauks tol, kol padėtis nebus ištaisyta, kad atitiktų šio Priedo reikalavimus.

 

9.3. Šiai taisyklei taikomos šios Konvencijos 5 straipsnyje nustatytos uosto valstybės vykdomos kontrolės procedūros.

 

9.4. Jokia šios taisyklės nuostata negali būti aiškinama kaip nuostata, kuria ribojamos konkrečių šioje Konvencijoje nurodytų darbo reikalavimų kontrolę vykdančios Šalies teisės ir pareigos.

 

 

 

7 SKYRIUS

 

TARŠOS NUODINGOMIS SKYSTOMIS MEDŽIAGOMIS PREVENCIJA

 

17 taisyklė

 

Laivo avarinis taršos nuodingomis skystomis medžiagomis likvidavimo planas

 

1. Kiekviename 150 bendrosios talpos ir didesniame laive, sertifikuotame vežti nefasuotas nuodingas skystas medžiagas, turi būti Administracijos patvirtintas Laivo avarinis taršos nuodingomis skystomis medžiagomis likvidavimo planas.

 

2. Šis planas turi būti parengtas pagal Organizacijos parengtas Gaires* ir surašytas darbo kalba arba kalbomis, kurias moka laivo kapitonas ir pareigūnai. Plane turi būti bent šios dalys:

 

1) procedūra, kurios turi laikytis kapitonas ar kiti už laivą atsakingi asmenys, pranešdami apie taršą nuodingomis skystomis medžiagomis, kaip to reikalaujama pagal šios Konvencijos 8 straipsnį ir I Protokolą, remiantis Organizacijos parengtomis Gairėmis**;

 

2) institucijų arba asmenų, su kuriais reikia susisiekti dėl taršos nuodingomis skystomis medžiagomis, sąrašas;

 

3) išsamus aprašymas veiksmų, kurių nedelsdami turi imtis laive esantys asmenys, siekdami sumažinti ar suvaldyti nuodingų skystų medžiagų išsiliejimą po tokio incidento;

 

4) laivo kovos su tarša veiksmų koordinavimo su nacionalinės ir vietos valdžios institucijomis procedūros ir asmuo kontaktams.

 

3. Laivuose, kuriems taip pat taikoma šios Konvencijos I priedo 37 taisyklė, toks planas gali būti sujungtas su laivo avariniu taršos nafta likvidavimo planu, kuris privalomas pagal šios Konvencijos I priedo 37 taisyklę. Tokiu atveju tokio plano pavadinimas turi būti „Laivo avarinis taršos likvidavimo planas“.

 

 

 

8 SKYRIUS

 

PRIĖMIMO ĮRENGINIAI

 

18 taisyklė

 

Priėmimo įrenginiai ir krovinio iškrovimo terminalai

 

1. Kiekvienos šios Konvencijos Šalies vyriausybė įsipareigoja pasirūpinti priėmimo įrenginių įrengimu pagal jų uostus, terminalus arba remonto dirbtuves naudojančių laivų poreikius, laikydamasi šių reikalavimų:

 

1) uostuose ir terminaluose, kuriuose pakraunami (iškraunami) laivai, turi būti tinkami įrenginiai nuodingų skystų medžiagų likučiams, kurie atsiranda dėl šio Priedo reikalavimų vykdymo, ir mišiniams, kurių sudėtyje yra šių likučių, priimti pernelyg neužgaišinant laivo;

 

2) laivų remonto dirbtuvėse, kuriose atliekamas NSM tanklaivių remontas, turi būti tinkami įrenginiai nuodingų skystų medžiagų likučiams ir mišiniams, kurių sudėtyje yra šių likučių, priimti iš į juos atplaukiančių laivų.

 

2. Kiekvienos Šalies vyriausybė nustato, kokių tipų įrenginiai turėtų būti įrengti kiekviename krovinio pakrovimo ir iškrovimo uoste, terminale ar laivų remonto dirbtuvėse šios taisyklės 1 dalies nuostatų reikalavimams vykdyti, ir praneša apie tai Organizacijai.

 

3. Šios Konvencijos Šalių vyriausybės, kurių kranto linija ribojasi su kokiu nors ypatingu rajonu, kolektyviai susitaria ir nustato terminą, iki kurio turi būti įvykdytas šio taisyklės 1 dalies reikalavimas ir nuo kurio tam rajonui įsigalioja atitinkamų 13 taisyklės dalių reikalavimai, ir praneša apie šį terminą Organizacijai ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki jo. Organizacija nedelsdama apie šį terminą praneša visoms Šalims.

 

4. Kiekvienos šios Konvencijos Šalies vyriausybė įsipareigoja užtikrinti, kad krovinio iškrovimo terminaluose būtų nuodingų skystų medžiagų išsiurbimo iš laivo krovinio cisternų įranga. Terminalo žarnos ir vamzdynai, per kuriuos iš laivų iškraunamos nuodingos skystos medžiagos, turi būti įrengti taip, kad šios medžiagos per juos nepatektų atgal į laivą.

 

5. Kiekviena Šalis praneša Organizacijai apie visus atvejus, kai mano, jog įrenginiai, privalomi pagal šios taisyklės 1 dalį, arba susitarimai pagal šios taisyklės 3 dalį, yra netinkami.

 

 

II PRIEDO PRIEDĖLIAI

 

 

 

1 PRIEDĖLIS

 

NUODINGŲ SKYSTŲJŲ MEDŽIAGŲ KLASIFIKAVIMO GAIRĖS*

 

 

 

Produktai skirstomi į taršos kategorijas įvertinus jų savybes, kurios pažymimos šioje Jungtinės mokslinių jūros aplinkosaugos aspektų ekspertų grupės (GESAMP) kenksmingumo lentelėje.

 

 

Taisyklė

 

 

 

A1

 

Bioakumuliacija

 

 

 

A2

 

Biologinis skaidumas

 

 

 

B1

 

Ūmus toksiškumas

 

 

 

B2

 

Lėtinis toksiškumas

 

 

 

D3 Ilgalaikis poveikis sveikatai

 

 

 

E2

 

Poveikis jūros augalijai ir gyvūnijai bei bentoso arealams

 

Kategorija

 

 

 

1

 

 

 

 

 

³ 5

 

 

 

 

 

 

 

X

 

2

 

³ 4

 

 

 

4

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3

 

 

 

NR

 

4

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4

 

³ A

 

NR

 

 

 

 

 

CMRTNI

 

 

 

 

 

5

 

 

 

 

 

4

 

 

 

 

 

 

 

Y

 

6

 

 

 

 

 

3

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8

 

³ 4

 

NR

 

 

 

Not0

 

 

 

 

 

 

 

9

 

 

 

 

 

 

 

³1

 

 

 

 

 

 

 

10

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Fp, F arba S
Jei neorganinės kilmės

 

 

 

 

 

11

 

 

 

 

 

 

 

 

 

CMRTNI

 

 

 

 

 

12

 

Visi produktai, neatitinkantys 1–11 ir 13 taisyklėse nustatytų kriterijų

 

Z

 

13

 

Visi produktai, kurių  reikšmės yra šios: £2 skiltyje A1; R skiltyje A2; tuščia skiltyje D3; ne Fp, F arba S (jei neorganinės kilmės) skiltyje E2; ir 0 (nulis) visose kitose GESAMP kenksmingumo lentelės skiltyse

 

OS

 

 

 

Sutrumpinta GESAMP kenksmingumo vertinimo procedūros sutartinių ženklų lentelė

 

 

 

 

 

 

 

 

A ir B skiltys – Vandens aplinka

 

 

 

A

 

B

 

 

 

Bioakumuliacija ir biologinis skaidumas

 

Toksiškumas vandens organizmams

Skaitinė vertė

Al*

Bioakumuliacija

A 2* Biologinis skaidumas

B1*

Ūmus toksiškumas

B2*

Lėtinis toksiškumas

 

 

 

log Pow

 

BCF

 

 

 

LC/EC/IC50 (mg/l)

 

NOEC (mg/l)

 

0

 

< 1 arba > ca. 7

 

neapskaičiuojamas

 

R: greitai biologiškai skaidosi

 

 

 

NR: negreitai biologiškai skaidosi

 

 

 

> 1000

 

> 1

 

1

 

³ 1 – < 2

 

³1 – < 10

 

> 100 – £ 1000

 

> 0,1 – £ 1

 

2

 

³ 2 – < 3

 

³ 10 – < 100

 

> 10 – £ 100

 

> 0,01 – £ 0,1

 

3

 

³ 3 – > 4

 

³ 100 – < 500

 

> 1 – £ 10

 

> 0,001 – £ 0,01

 

4

 

³ 4 – < 5

 

³ 500 – < 4000

 

> 0,1 – £ 1

 

£ 0,001

 

5

 

³ 5

 

³ 4000

 

> 0,01 – £ 0,1

 

 

 

6

 

 

 

£ 0,01

 

 

 

 

 

 

 

 

C ir D skiltys – Žmogaus sveikata (toksiškumas žinduoliams)

 

 

 

 

 

C

 

 

 

D

 

 

 

Ūmus toksiškumas žinduoliams

 

Dirginimas, ėsdinimas ir ilgalaikis poveikis sveikatai

Skaitinė vertė

C1

Oralinis toksiškumas LD50 (mg/kg)

C2

Poodinis toksiškumas

LD50 (mg/kg)

C3

Inhaliacinis toksiškumas LD50 (mg/kg)

D1

Odos dirginimas ir ėsdinimas

D2

Akių dirginimas ir ėsdinimas

D3*

Ilgalaikis poveikis sveikatai

 

0

 

> 2000

 

> 2000

 

> 20

 

nedirginanti

 

nedirginanti

C – karcinogeninė

M – mutageninė

R – toksiška reprodukcijai

S – jautrinanti

A – pavojinga įkvėpus

T – sistemiškai toksiška konkrečiam organui

L – pažeidžianti plaučius

N – neurotoksinė

I – imunotoksinė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

> 300 – <2000

 

>1000 – <2000

 

> 10 – < 20

 

lengvai dirginanti

 

lengvai dirginanti

 

2

 

> 50 – < 300

 

> 200 – < 1000

 

> 2 – < 10

 

dirginanti

 

dirginanti

 

3

 

> 5 – < 50

 

> 50 – < 200

 

> 0,5 – < 2

 

3 labai dirginanti arba ėsdinanti

 

3A ėsdin. (< 4 h) 3B ėsdin. (< l h) 3C ėsdin. (< 3 m)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

labai dirginanti

 

4

 

< 5

 

< 50

 

< 0,5

 

 

 

 

 

E skiltis – Poveikis kitai jūros aplinkai

E1

Užteršimas

E2*

Fizinis poveikis gyvūnijai ir bentoso arealams

E3

Poveikis pakrantės aplinkai

 

 

Skaitinė vertė

Aprašymas ir veiksmai

NT: neteršia (patikrinta bandymu)

T: teršimo bandymo rezultatai teigiami

 

Fp: nuolat plūduriuojančios

F: plūduriuojančios

S: grimztančios medžiagos

 

 

 

0

jokio poveikio nėra

įspėti nereikia

1

šiek tiek nepageidaujamas poveikis

įspėjama, teritorija neuždaroma

 

2

nepageidaujamas poveikis

teritorija gali būti uždaryta

 

 

3

ypač nepageidaujamas poveikis

teritorija uždaroma

 

 

 

 

 

2 PRIEDĖLIS

 

LAIVŲ, VEŽANČIŲ NEFASUOTAS NUODINGAS SKYSTAS MEDŽIAGAS, KROVINIO OPERACIJŲ REGISTRACIJOS ŽURNALO FORMA

 

 

 

 

 

 

 

LAIVŲ, VEŽANČIŲ NEFASUOTAS NUODINGAS SKYSTAS MEDŽIAGAS, KROVINIO OPERACIJŲ REGISTRACIJOS ŽURNALAS

 

 

 

Laivo pavadinimas.................................. ………………….………………………..

 

Skiriamieji skaičiai arba raidės................ ……………….…………………………..

 

TJO numeris............................................ ……………….….………………………..

 

Bendroji talpa......................................... ……………….……………………………

 

Laikotarpis nuo ..................................  iki ........................................................................

 

Laivo pavadinimas.................................. ……………………………………………….

 

Skiriamieji skaičiai arba raidės..........................................................................................

 

 

 

KROVININIŲ IR NUSODINIMO CISTERNŲ SCHEMA

 

(pildoma laive)

 

siurbline

 

ĮVADAS

 

Toliau pateikiamas išsamus sąrašas su kroviniu ir balastu atliekamų darbų, kurie turi būti registruojami – jei atliekami – Krovinio operacijų registracijos žurnale apie kiekvieną cisterną atskirai, vadovaujantis 1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos, su pakeitimais, padarytais 1978 m. Protokolu su visais jo pakeitimais (MARPOL 73/78), II priedo 15 taisyklės 2 dalimi. Darbai suskirstyti į grupes; skyriai pažymėti raidėmis.

 

Darant įrašus Krovinio operacijų registracijos žurnale, atitinkamose skiltyse įrašomi darbų kodai ir numeriai; duomenys surašomi tuščiuose laukeliuose chronologine tvarka.

 

Po kiekvienu įrašu apie atliktą darbą pasirašo atsakingas pareigūnas arba pareigūnai, taip pat, jei buvo atlikta peržiūra, valstybės, kurioje iškraunamas laivo krovinys, kompetentingos institucijos įgaliotas inspektorius, ir nurodo datą. Kiekvieno užpildyto lapo apačioje pasirašo laivo kapitonas.

 

 

 

Registruojamų darbų sąrašas

 

Įrašomi duomenys apie visus darbus su visų kategorijų medžiagomis.

 

A) Krovinio pakrovimas

 

1) Pakrovimo vieta

 

2) Cisternos (-ų) numeris, medžiagos (-ų) pavadinimas (-ai) ir kategorija (-os).

 

B) Krovinio perpylimas laive

 

3) Perpilto (-ų) krovinio (-ių) pavadinimas (-ai) ir kategorija (-os)

 

4) Cisternų numeriai:

 

4.1.) iš

 

4.2.) į

 

5) Ar 4.1 punkte nurodyta cisterna (-os) visiškai ištuštinta (-os)?

 

6) Jei ne, koks kiekis cisternoje (-ose) liko?

 

C) Krovinio iškrovimas

 

7) Iškrovimo vieta

 

8) Iškrautos (-ų) cisternos (-ų) numeris (-iai)

 

9) Ar cisterna (-os) visiškai ištuštinta (-os)?

 

9.1) Jei taip, patvirtinkite, kad ištuštinimo ir išsiurbimo procedūra buvo atlikta laikantis laivo Procedūrų ir priemonių vadovo reikalavimų (t. y. šoninis posvyris, išilginis posvyris, temperatūra išsiurbimo metu)

 

9.2) Jei ne, koks kiekis cisternoje (-ose) liko?

 

10) Ar pagal laivo Procedūrų ir priemonių vadovą turi būti atliktas praplovimas ir nuoplovų perpylimas į priėmimo įrenginius?

 

11) Siurbiamosios sistemos gedimas:

 

11.1) gedimo laikas ir pobūdis

 

11.2) gedimo priežastys

 

11.3) gedimo pašalinimo laikas.

 

D) Privalomas praplovimas pagal laivo Procedūrų ir priemonių vadovą

 

12) Cisternos (-ų) numeris (-iai), medžiagos (-ų) pavadinimas (-ai) ir kategorija (-os)

 

13) Plovimo metodas:

 

13.1) valymo mašinų skaičius vienai cisternai

 

13.2) plovimo / plovimo ciklų trukmė

 

13.3) plovimas karštuoju / šaltuoju būdu

 

14) Nuoplovos perpiltos į:

 

14.1) priėmimo įrenginį iškrovimo uoste (nurodyti uostą)*

 

14.2) priėmimo įrenginį kitur (nurodyti uostą)*.

 

E) Krovinio cisternų valymas, išskyrus privalomą praplovimą (kiti praplovimo darbai, galutinis plovimas, vėdinimas ir t. t.)

 

15) Nurodyti laiką, cisternos (-ų) numerį (-ius), medžiagą (-as), kategoriją (-as) ir:

 

15.1) taikytą plovimo procedūrą;

 

15.2) naudotą valiklį (-ius) (nurodyti pavadinimus ir kiekį),

 

15.3) taikytą vėdinimo procedūrą (nurodyti, kiek ventiliatorių naudota, kiek laiko vėdinta)

 

16) Cisternos nuoplovos išpiltos į:

 

16.1) jūrą

 

16.2) priėmimo įrenginį (nurodyti uostą)*

 

16.3) nusodinimo cisterną (nurodyti cisterną).

 

F) Cisternų nuoplovų išpylimas į jūrą

 

17) Nurodyti cisterną (-as):

 

17.1) Ar cisternų nuoplovos išpiltos cisternos (-ų) valymo metu? Jei taip, kokiu greičiu?

 

17.2) Ar cisternų nuoplovos išpiltos iš nusodinimo cisternos? Jei taip, kiek ir kokiu greičiu?

 

18) Laikas, kada pumpavimas pradėtas ir baigtas

 

19) Laivo greitis išpylimo metu.

 

G) Krovinio cisternų pripylimas balasto

 

20) Balasto pripiltos (-ų) cisternos (-ų) numeris (-iai)

 

21) Laikas, kada balastas pradėtas pilti.

 

H) Balasto vandens išpylimas iš krovinio cisternų

 

22) Cisternos (-ų) numeris (-iai)

 

23) Balastas išpiltas į:

 

23.1) jūrą

 

23.2) priėmimo įrenginį (nurodyti uostą)*

 

24) Laikas, kada balasto išpylimas pradėtas ir baigtas

 

25) Laivo greitis išpylimo metu.

 

I) Netyčinis arba kitoks išskirtinis išpylimas

 

26) Įvykio laikas

 

27) Apytikslis kiekis, medžiaga (-os) ir kategorija (-os)

 

28) Išpylimo arba išsipylimo aplinkybės ir bendros pastabos.

 

J) Įgaliotų inspektorių vykdyta kontrolė

 

29) Nurodyti uostą

 

30) Nurodyti cisterną (-as), krante išpiltą (-as) medžiagą (-as) ir kategoriją (-as)

 

31) Ar cisterna (-os), siurblys (-iai) ir vamzdžiai visiškai ištuštinti?

 

32) Ar atliktas praplovimas pagal laivo Procedūrų ir priemonių vadovą?

 

33) Ar cisternų nuoplovos išpiltos krante ir cisterna tuščia?

 

34) Ar atleista nuo privalomo praplovimo?

 

35) Atleidimo priežastys

 

36) Įgalioto inspektoriaus vardas, pavardė ir parašas

 

37) Organizacija, bendrovė, valstybinė įmonė, kurioje inspektorius dirba.

 

K) Kitos darbo procedūros ir pastabos

 

Laivo pavadinimas..................................

 

Skiriamieji skaičiai arba raidės

 

TJO numeris............................................

 

DARBAI SU KROVINIU / BALASTU

 

 

Data

Kodas (raidė)

Darbas (numeris)

Įrašai apie atliktus darbus, atsakingo pareigūno parašas, įgalioto inspektoriaus vardas, pavardė ir parašas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kapitono parašas............................................................................

 

3 PRIEDĖLIS

 

TARPTAUTINIO TARŠOS PREVENCIJOS LIUDIJIMO NEFASUOTOMS NUODINGOMS SKYSTOMS MEDŽIAGOMS VEŽTI FORMA

 

 

 

 

 

TARPTAUTINIS TARŠOS PREVENCIJOS LIUDIJIMAS NEFASUOTOMS NUODINGOMS SKYSTOMS MEDŽIAGOMS VEŽTI

 

 

 

Išduotas vadovaujantis 1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos su pakeitimais, padarytais 1978 m. Protokolu su visais jo pakeitimais, (toliau – Konvencija) nuostatomis.

 

............................................................................................................................................

 

(visas valstybės pavadinimas)

 

Vyriausybės įgaliojimu išdavė

 

..............................................................................................................................................

 

(kompetentingo asmens (organizacijos), įgalioto (-os) remiantis Konvencijos nuostatomis, vardas ir pavardė (visas pavadinimas)

 

Laivo duomenys*

 

Laivo pavadinimas...........................................................................................................................

 

Skiriamieji skaičiai arba raidės........................................................................................................

 

TJO numeris.....................................................................................................................................

 

Registracijos uostas..........................................................................................................................

 

Bendroji talpa...................................................................................................................................

 

 

 

ŠIUO LIUDIJIMU PATVIRTINAMA, KAD:

 

1) Atlikta laivo apžiūra pagal Konvencijos II priedo 8 taisyklę.

 

2) Per apžiūrą nustatyta, kad laivo sandara, įranga, sistemos, mechanizmai, priemonės bei medžiagos ir laivo būklė visais atžvilgiais yra patenkinami, ir kad laivas atitinka visus jam taikomus Konvencijos II priedo reikalavimus.

 

3) Laive yra Procedūrų ir priemonių vadovas pagal Konvencijos II priedo 14 taisyklę ir kad Vadove nustatytos laivo priemonės ir įranga visais atžvilgiais yra patenkinamos.

 

4) Laivas atitinka MARPOL 73/78 II priedo reikalavimus dėl toliau išvardytų nefasuotų nuodingų skystų medžiagų vežimo, tačiau laikantis ir visų kitų atitinkamų II priedo nuostatų.

 

 

Nuodingos skystos medžiagos

Vežimo sąlygos (cisternų numeriai ir t. t.)

Taršos kategorija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tęsinys kituose pasirašytuose ir datuotose lapuose

 

 

 

Liudijimas galioja iki.............................., jei tik atliktos apžiūros pagal Konvencijos II priedo 8 taisyklę.

 

Apžiūros, kurios pagrindu išduotas šis liudijimas, atlikimo data (metai / mėnuo / diena): ............................................................

 

Išduotas:..............................................................................................................

 

(Liudijimo išdavimo vieta)

 

................................                            ..............................................................................

 

(Išdavimo data)                                   (Liudijimą išdavusio įgalioto pareigūno parašas)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(Institucijos antspaudas arba spaudas)

 

METINIŲ IR TARPINIŲ APŽIŪRŲ PATVIRTINIMAS

 

ŠIUO DOKUMENTU PATVIRTINAMA, kad atlikus apžiūrą pagal Konvencijos II priedo 8 taisyklę nustatyta, jog laivas atitinka atitinkamas Konvencijos nuostatas:

 

Metinė apžiūra:                                                Parašas...................................................

 

(Įgalioto pareigūno parašas)

 

Vieta......................................................

 

Data: metai / mėnuo / diena...................

 

(Institucijos antspaudas arba spaudas)

 

Metinė / tarpinė apžiūra:                                  Parašas...................................................

 

(Įgalioto pareigūno parašas)

 

Vieta......................................................

 

Data: metai / mėnuo / diena....................

 

(Institucijos antspaudas arba spaudas)

 

Metinė / tarpinė apžiūra:                                  Parašas...................................................

 

(Įgalioto pareigūno parašas)

 

Vieta......................................................

 

Data: metai / mėnuo / diena....................

 

(Institucijos antspaudas arba spaudas)

 

Metinė apžiūra:                                                Parašas...................................................

 

(Įgalioto pareigūno parašas)

 

Vieta......................................................

 

Data: metai / mėnuo / diena...................

 

(Institucijos antspaudas arba spaudas)

 

 

 

 

 

METINĖ / TARPINĖ APŽIŪRA PAGAL 10 TAISYKLĖS 8 DALIES 3 PUNKTĄ

 

ŠIUO DOKUMENTU PATVIRTINAMA, kad atlikus metinę / tarpinę apžiūrą pagal Konvencijos II Priedo 10 taisyklės 8 dalies 3 punktą nustatyta, jog laivas atitinka atitinkamas Konvencijos nuostatas:

 

Parašas...................................................

 

(Įgalioto pareigūno parašas)

 

Vieta......................................................

 

Data: metai / mėnuo / diena....................

 

(Institucijos antspaudas arba spaudas)

 

 

 

LIUDIJIMO GALIOJIMO PRATĘSIMO PATVIRTINIMAS, KAI LIUDIJIMAS GALIOJA TRUMPIAU NEI 5 METUS, TAIKANT 10 TAISYKLĖS 3 DALĮ

 

Laivas atitinka atitinkamas Konvencijos nuostatas ir šis Liudijimas remiantis Konvencijos II priedo 10 taisyklės 3 dalimi laikomas galiojančiu iki

 

Parašas...................................................

 

(Įgalioto pareigūno parašas)

 

Vieta......................................................

 

Data: metai / mėnuo / diena....................

 

(Institucijos antspaudas arba spaudas)

 

 

 

LIUDIJIMO PATVIRTINIMAS PO ATNAUJINIMO APŽIŪROS, KAI TAIKOMA 10 TAISYKLĖS 4 DALIS

 

Laivas atitinka atitinkamas Konvencijos nuostatas ir šis Liudijimas remiantis Konvencijos II priedo 10 taisyklės 4 dalimi laikomas galiojančiu iki

 

Parašas...................................................

 

(Įgalioto pareigūno parašas)

 

Vieta......................................................

 

Data: metai / mėnuo / diena....................

 

(Institucijos antspaudas arba spaudas)

 

LIUDIJIMO GALIOJIMO PRATĘSIMO PATVIRTINIMAS IKI LAIVO ATPLAUKIMO Į UOSTĄ, KURIAME  BUS ATLIEKAMA JO APŽIŪRA, ARBA KAI SUTEIKIAMAS LENGVATINIS TERMINAS, TAIKANT 10 TAISYKLĖS 5 ARBA 6 DALĮ

 

Šis Liudijimas, remiantis Konvencijos II priedo 10 taisyklės 5 arba 6 dalimi, laikomas galiojančiu iki     

 

Parašas..............................................................

 

(Įgalioto pareigūno parašas)

 

Vieta..................................................................

 

Data: metai / mėnuo / diena................................

 

(Institucijos antspaudas arba spaudas)

 

 

 

PATVIRTINIMAS DĖL SUKAKTIES DATOS NUKĖLIMO, KAI TAIKOMA 10 TAISYKLĖS 8 DALIS

 

Remiantis Konvencijos II priedo 10 taisyklės 8 dalimi, naujoji sukakties data yra

 

Parašas..............................................................

 

(Įgalioto pareigūno parašas)

 

Vieta..................................................................

 

Data: metai / mėnuo / diena................................

 

(Institucijos antspaudas arba spaudas)

 

Remiantis Konvencijos II priedo 10 taisyklės 8 dalimi, naujoji sukakties data yra

 

Parašas...................................................

 

(Įgalioto pareigūno parašas)

 

Vieta......................................................

 

Data: metai / mėnuo / diena....................

 

(Institucijos antspaudas arba spaudas)

 

4 PRIEDĖLIS

 

TIPINĖ PROCEDŪRŲ IR PRIEMONIŲ VADOVO FORMA

 

 

 

1 pastaba.  Ši forma susideda iš tipinio įvado ir pagrindinių skyrių rodyklės. Ši tipinė dalis perrašoma ir įtraukiama į kiekvieno laivo Vadovą. Po jos pateikiamas kiekvieno skyriaus turinys, pritaikytas pagal konkretų laivą. Jei kuris nors skyrius konkrečiam laivui neaktualus, jame įrašoma „NA“ (neaktualu), kad numeracija išliktų tokia pati, kaip tipinėje formoje. Ten, kur tipinėje formoje tekstas pažymėtas kursyvu, pateikiama informacija apie konkretų laivą. Dėl skirtingų laivų projektų, ūkinės veiklos ir krovinių, kuriems vežti laivas skirtas, Vadovo turinys bus skirtingas. Ten, kur tipinėje formoje tekstas kursyvu nepažymėtas, tekstas perkeliamas iš tipinės formos į Vadovą be jokių pakeitimų.

 

2 pastaba. Jei Administracija reikalauja daugiau informacijos ir darbo instrukcijų negu nustatyta tipinėje formoje arba sutinka, kad būtų pateikta daugiau informacijos ir darbo instrukcijų, jos pateikiamos Vadovo D priedėlyje.

 

 

 

TIPINĖ FORMA

 

PROCEDŪRŲ IR PRIEMONIŲ VADOVAS PAGAL MARPOL 73/78 II PRIEDĄ

 

Laivo pavadinimas .......................................................................................................

 

Skiriamieji skaičiai arba raidės ......................................................................................

 

TJO numeris.................................................................................................................

 

Registracijos uostas .....................................................................................................

 

Administracijos tvirtinamasis spaudas

 

ĮVADAS

 

1. 1973 m. Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos su pakeitimais, padarytais 1978 m. Protokolu (toliau – MARPOL 73/78), buvo priimta siekiant užkirsti kelią jūros aplinkos teršimui iš laivų į jūrą išmetamomis kenksmingomis medžiagomis arba kitais skysčiais, kurių sudėtyje yra tokių medžiagų. Siekiant šio tikslo buvo priimti šeši MARPOL 73/78 priedai, kuriuose nustatomos išsamios taisyklės dėl darbų su šešių pagrindinių grupių kenksmingomis medžiagomis laive ir dėl jų išmetimo į jūrą arba atmosferą, t. y. I priedas (Mineralinė alyva), II priedas (Nefasuotos nuodingos skystos medžiagos), III priedas (Fasuotos kenksmingos medžiagos), IV priedas (Nuotekos), V priedas (Šiukšlės) ir VI priedas (Oro tarša).

 

2. Pagal MARPOL 73/78 II priedo (toliau – II priedas) 13 taisyklę draudžiama išmesti į jūrą X, Y arba Z kategorijų nuodingas skystas medžiagas arba balasto vandenį, cisternų nuoplovas ir kitus likučius arba mišinius, kurių sudėtyje yra tokių medžiagų, išskyrus atvejus, kai tai daroma laikantis nustatytų sąlygų, taip pat procedūrų ir priemonių, nustatytų pagal Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) parengtus standartus, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi kiekvienai kategorijai nustatytų kriterijų.

 

3. II priede nustatytas reikalavimas, kad visuose laivuose, sertifikuotuose vežti nefasuotas nuodingas skystas medžiagas, būtų Procedūrų ir priemonių vadovas, toliau – Vadovas.

 

4. Šis Vadovas parengtas pagal II priedo 4 priedėlį; jame aprašomi krovinio cisternų valymo ir po šių darbų likusių medžiagų likučių ir mišinių šalinimo aspektai, susiję su jūros aplinkos apsauga. Šis Vadovas nėra saugos žinynas; pavojai saugai vertinami pagal kitus leidinius.

 

5. Pagrindinė Vadovo paskirtis – aprašyti priemones ir įrangą, reikalingą II priedo reikalavimams vykdyti, ir nurodyti laivo pareigūnams visas darbo procedūras, susijusias su krovinio pakrovimu ir iškrovimu, cisternų valymu, užterštų mišinių tvarkymu, likučių šalinimu, ir balasto pakrovimu bei iškrovimu, kurios turi būti vykdomos pagal šio Priedo reikalavimus.

 

6. Be to, šis Priedas kartu su laivo Krovinio operacijų registracijos žurnalu ir pagal II priedą išduotu liudijimu* reikalingas Administracijai, kuri tikrina, ar laivas vykdo visus II priedo reikalavimus.

 

7. Kapitonas pasirūpina, kad krovinio likučiai arba likučių ir vandens mišinys, kuriame yra X, Y arba Z kategorijos medžiagų, iš laivo nepatektų į jūrą, išskyrus atvejus, kai šios medžiagos išmetamos į jūrų laikantis visų šiame Vadove nustatytų darbo procedūrų.

 

8. Šį Vadovą patvirtino Administracija; be išankstinio Administracijos patvirtinimo jokios jo dalys negali būti keičiamos.

 

 

 

SKYRIŲ RODYKLĖ

 

1 . Pagrindiniai MARPOL 73/78 II priedo reikalavimai

 

2 . Laivo įrangos ir priemonių aprašymas

 

3 . Krovinio iškrovimo procedūros ir cisternų išsiurbimas

 

4 . Krovinio cisternų valymo, likučių šalinimo, balasto pakrovimo ir iškrovimo procedūros

 

5 . Duomenys ir procedūros

 

1 SKYRIUS

 

Pagrindiniai MARPOL 73/78 II priedo reikalavimai

 

1.1. II priedo reikalavimai taikomi visiems laivams, vežantiems nefasuotas nuodingas skystas medžiagas. Jūros aplinkai pavojingos medžiagos skirstomos į tris kategorijas: X, Y ir Z. X kategorijos medžiagos – tai didžiausią pavojų jūros aplinkai keliančios medžiagos. Z kategorijos medžiagos – mažiausią pavojų keliančios medžiagos.

 

1.2. Pagal II priedą draudžiama išmesti į jūrą bet kokius skysčius, kurių sudėtyje yra šių kategorijų medžiagų, išskyrus atvejus, kai tai daroma laikantis kiekvienai kategorijai nustatytų sąlygų. Šios sąlygos – tai pvz.:

 

1) didžiausias pagal vieną cisterną skaičiuojamas kiekis, kurį galima išmesti į jūrą;

 

2) laivo greitis medžiagų išmetimo metu;

 

3) mažiausias atstumas nuo artimiausio kranto medžiagų išmetimo metu;

 

4) mažiausias vandens gylis išmetimo metu;

 

5) reikalavimo medžiagas išleisti žemiau vaterlinijos ir kt. taikymas.

 

1.3. Tam tikriems jūros rajonams, priskirtiems prie „ypatingų rajonų“, taikomi griežtesni medžiagų išmetimo kriterijai. Vadovaujantis II priedu, ypatingas rajonas yra Antarkties teritorija.

 

1.4. II priede nustatytas reikalavimas kiekviename laive įrengti siurblius ir vamzdžius, kad, iškrovus krovinį, cisternose, sertifikuotose vežti X, Y arba Z kategorijų medžiagas, neliktų daugiau krovinio likučių negu nustatyta minėtame priede. Turi būti matuojama, kiek krovinio likučių liko kiekvienoje cisternoje. Tik kai nustatoma, kad krovinio likučių liko mažiau, negu nustatyta minėtame priede, cisterna gali būti patvirtinta X, Y arba Z kategorijos medžiagoms vežti.

 

1.5. Be pirmiau minėtų sąlygų, svarbus II priedo reikalavimas yra tam tikrų krovinių likučių šalinimo darbus ir tam tikrus cisternų valymo bei vėdinimo darbus atlikti griežtai laikantis patvirtintų procedūrų ir priemonių.

 

1.6. Kad būtų laikomasi 1.5 punkte minimų reikalavimų, šio Vadovo 2 skyriuje aprašoma laivo įranga ir priemonės, 3 skyriuje – krovinio iškrovimo ir cisternos išsiurbimo darbai, o 4 skyriuje – krovinio likučių šalinimo, cisternos plovimo, užterštų mišinių surinkimo, balasto pakrovimo ir iškrovimo darbai pagal tai, kokias medžiagas laivas sertifikuotas vežti.

 

1.7. Jei bus laikomasi šiame Vadove išdėstytų procedūrų, laivas atitiks atitinkamus MARPOL 73/78 II priedo reikalavimus.

 

 

 

2 SKYRIUS

 

Laivo įrangos ir priemonių aprašymas

 

2.1. Šiame skyriuje aprašoma laivo įranga ir priemonės, reikalingos, kad įgula atliktų 3 ir 4 skyriuose išdėstytas darbo procedūras.

 

2.2. Bendras laivo planas ir krovinio cisternų aprašymas

 

Šiame skyriuje trumpai aprašomi laivo krovinio skyriai ir pateikiamos pagrindinės krovinio cisternų savybės ir cisternų išdėstymas.

 

Pridedami brūkšniniai arba scheminiai laivo bendro plano brėžiniai, kuriuose parodyta krovinio cisternų ir šildymo prietaisų vieta ir jų numeracija.

 

2.3. Krovinio siurblių ir vamzdžių bei išsiurbiamosios sistemos aprašymas

 

Šiame skyriuje aprašomas krovinio siurblių ir vamzdžių išdėstymas ir išsiurbiamoji sistema. Prireikus taip pat pridedami brūkšniniai arba scheminiai toliau išvardytų mechanizmų brėžiniai su paaiškinimais:

 

1) krovinio cisternų vamzdžių išdėstymas ir skersmenys;

 

2) krovinio cisternų siurblių išdėstymas ir siurblių galingumas;

 

3) išsiurbiamosios sistemos vamzdžių išdėstymas ir skersmenys;

 

4) išsiurbiamosios sistemos siurblių išdėstymas ir siurblių galingumas;

 

5) krovinio linijų ir išsiurbiamosios sistemos linijų siurbimo taškų vieta kiekvienoje krovinio cisternoje;

 

6) jei yra siurbimo šulinys, jo vieta ir talpa;

 

7) linijos sausinimo ir išsiurbimo arba prapūtimo priemonės;

 

8) azoto arba linijai prapūsti reikalingo oro, jei tokie darbai atliekami, kiekis ir slėgis.

 

2.4. Balasto cisternų ir balasto siurblių bei vamzdžių aprašymas

 

Šiame skyriuje aprašomos balasto cisternos ir balasto siurbliai bei vamzdžiai

 

Pridedami brūkšniniai arba scheminiai toliau išvardytų mechanizmų brėžiniai ir lentelės:

 

1) bendras planas, kuriame parodytos izoliuoto balasto talpyklos ir krovinio cisternos, naudojamos kaip balasto talpyklos, ir jų talpa (kubiniais metrais);

 

2) balasto vamzdžiai;

 

3) tų krovinio cisternų, kurios gali būti naudojamos ir kaip balasto talpyklos, siurblių galingumas;

 

4) balasto siurblių ir povandeninių išleidimo angų jungtys.

 

2.5. Specialios paskirties nusodinimo cisternų ir jų siurblių bei vamzdžių aprašymas

 

Šiame skyriuje aprašoma nusodinimo cisternos, jei tokios yra, ir jų siurbliai bei vamzdžiai. Pridedami brūkšniniai arba scheminiai toliau išvardytų mechanizmų brėžiniai:

 

1) cisternos, skirtos specialiai nusodinimui ir jų talpa;

 

2) nusodinimo cisternų siurbliai ir vamzdžiai, vamzdžių skersmenys ir jų jungtys su povandenine išleidimo anga.

 

2.6. Povandeninės užterštų mišinių, kurių sudėtyje yra nuodingų skystų medžiagų, išleidimo angos aprašymas

 

Šiame skyriuje nurodoma, kur įrengta povandeninė išleidimo anga (arba angos) ir koks jos didžiausias srauto pralaidumas, taip pat jos jungtys su krovinio cisternomis ir nusodinimo cisternomis. Pridedami brūkšniniai arba scheminiai toliau išvardytų mechanizmų brėžiniai:

 

1) povandeninių išleidimo angų vieta ir skaičius;

 

2) povandeninių išleidimo angų jungtys;

 

3) visų jūros vandens įsiurbimo angų vieta povandeninių išleidimo angų atžvilgiu.

 

2.7. Srauto greitį rodančių ir fiksuojančių prietaisų aprašymas

 

Išbraukta.

 

2.8. Krovinio cisternų vėdinimo sistemos aprašymas

 

Šiame skyriuje aprašoma krovinio cisternų vėdinimo sistema.

 

Prireikus pridedami brūkšniniai arba scheminiai toliau išvardytų mechanizmų brėžiniai ir lentelės su paaiškinimais:

 

1) nuodingos skystos medžiagos, kurias laivas yra sertifikuotas vežti, kurių garų slėgis yra didesnis negu 5kPa esant 20°C temperatūrai ir kurias vežančias cisternas galima valyti vėdinimo būdu, išvardijamos Vadovo 4.4.10 punkte;

 

2) vėdinimo sistemos vamzdžiai ir ventiliatoriai;

 

3) ventiliacijos angų vieta;

 

4) mažiausias reikalingas vėdinimo sistemos srauto greitis, kad būtų tinkamai išvėdintas krovinio cisternos dugnas ir visos jos dalys;

 

5) konstrukcijų, trukdančių vėdinti, vieta cisternoje;

 

6) krovinio vamzdžių, siurblių, filtrų ir t. t. vėdinimo metodas;

 

7) užtikrinimo, kad cisterna liktų sausa, būdai.

 

2.9. Cisternų plovimo ir plovimui naudojamo vandens pašildymo sistemos aprašymas

 

Šiame skyriuje aprašomas krovinio cisternų plovimas, plovimui naudojamo vandens pašildymo sistema ir visa cisternoms plauti reikalinga įranga.

 

Pridedami brūkšniniai arba scheminiai toliau išvardytų mechanizmų brėžiniai ir lentelės arba grafikai:

 

1) cisternoms plauti skirtų vamzdžių išdėstymas ir vamzdžių skersmenys;

 

2) cisternų valymo mašinų tipas, jų galingumas ir slėgio kategorija;

 

3) kiek daugiausia cisternos valymo mašinų gali veikti vienu metu;

 

4) krovinio cisternoms plauti skirtų denio angų vieta;

 

5) valymo mašinų, kurių reikia norint visiškai nuvalyti krovinio cisternos sienas skaičius ir jų vieta;

 

6) kiek daugiausia plovimui naudojamo vandens galima pašildyti iki 60°C su stacionaria pašildymo įranga;

 

7) didžiausias cisternų valymo mašinų, galinčių veikti vienu metu esant 60°C temperatūrai, skaičius.

 

 

 

3 SKYRIUS

 

Krovinio iškrovimo procedūros ir cisternų išsiurbimas

 

3.1. Šiame skyriuje aprašomi krovinio iškrovimo ir cisternų išsiurbimo darbai, kurie turi būti atliekami pagal II priedo reikalavimus.

 

3.2. Krovinio iškrovimas

 

Šiame skyriuje aprašomos su kiekviena cisterna atliktinos procedūros, įskaitant siurbimą, krovinio iškrovimą ir siurbiamųjų linijų eksploatavimą. Gali būti pateikti alternatyvūs metodai.

 

Nurodomas siurblio arba siurblių eksploatavimo metodas ir visų vožtuvų veikimo seka.

 

Pagrindinis reikalavimas – iškrauti,  kiek įmanoma, visą krovinį.

 

3.3. Krovinio cisternų išsiurbimas

 

Šiame skyriuje aprašomos krovinio likučių išsiurbimo iš kiekvienos krovinio cisternos procedūros.

 

Šios procedūros – tai:

 

1) išsiurbiamosios sistemos taikymas;

 

2) reikalavimai dėl šoninio posvyrio ir išilginio posvyrio;

 

3) linijos sausinimo ir išsiurbimo arba prapūtimo priemonės, jei taikomos;

 

4) vandens išsiurbimo per bandymą su vandeniu laikas.

 

3.4. Krovinio temperatūra

 

Šiame skyriuje pateikiama informacija apie krovinių, kurie juos iškraunant turi būti tam tikros nustatytos mažiausios temperatūros, šildymo reikalavimus.

 

Turi būti pateikiama ir informacija apie šildymo sistemos kontrolę ir temperatūros matavimo metodą.

 

3.5. Procedūros, kai krovinio cisternos negali būti iškrautos pagal nustatytas procedūras

 

Šiame skyriuje aprašomos procedūros, kurios turi būti atliekamos tais atvejais, kai dėl toliau nurodytų aplinkybių neįmanoma vykdyti 3.3 ir (arba) 3.4 punktų reikalavimų:

 

1) dėl krovinio cisternų išsiurbiamosios sistemos gedimo;

 

2) dėl krovinio cisternų šildymo sistemos gedimo.

 

3.6. Krovinio operacijų registracijos žurnalas

 

Krovinio operacijų registracijos žurnalas atitinkamose jo vietose pildomas atlikus bet kokį krovimo darbą.

 

 

 

4 SKYRIUS

 

Krovinio cisternų valymo, likučių šalinimo, balasto pakrovimo ir iškrovimo procedūros

 

4.1. Šiame skyriuje aprašomos cisternų valymo darbų ir balasto bei užterštų mišinių tvarkymo procedūros, kurios turi būti atliekamos pagal II priedo reikalavimus.

 

4.2. Tolesnėse dalyse pagal seką išdėstomi veiksmai ir pateikiama pagrindinė informacija, kaip pašalinti nuodingas skystas medžiagas nesukeliant grėsmės jūros aplinkai.

 

4.3. Išbraukta.

 

4.4. Pateikiant informaciją apie krovinio likučių šalinimo, cisternos valymo, balasto pakrovimo ir iškrovimo procedūras, atsižvelgiama ir į šiuos aspektus:

 

4.4.1. Medžiagos kategorija

 

Medžiagos kategorija nurašoma iš atitinkamo liudijimo.

 

4.4.2. Cisternų siurblių sistemos išsiurbiamasis našumas

 

Šio skyriaus turinys priklauso nuo laivo projekto ir nuo to, ar tai yra naujas ar senas laivas (žr. srautų diagramą ir pumpavimo / išsiurbimo reikalavimus).

 

4.4.3. Laivas ypatingame rajone arba už jo ribų

 

Šiame skyriuje pateikiami nurodymai, ar cisternos nuoplovos gali būti išleistos į jūrą ypatingame rajone (kuris apibrėžtas 1.3 skyriuje) arba už jo ribų. Čia aiškiai nurodomi skirtingi reikalavimai, kurie priklauso nuo laivo projekto ir vykdomos ūkinės veiklos.

 

Antarkties teritorijoje (jūros rajonas į pietus nuo 60° pietų platumos) draudžiama į jūrą išmesti bet kokių nuodingų skystų medžiagų likučius arba mišinius, kurių sudėtyje yra šių medžiagų.

 

4.4.4. Stingstančios arba didelio klampumo medžiagos

 

Medžiagos savybės nurašomos iš važtaraščio.

 

4.4.5. Rišlumas su vandeniu

 

Išbraukta.

 

4.4.6. Suderinamumas su užterštais mišiniais, kurių sudėtyje yra kitokių medžiagų

 

Šiame skyriuje pateikiami nurodymai dėl leidžiamo ir neleidžiamo krovinio likučių maišymosi. Pateikiamos nuorodos į suderinamumo žinynus.

 

4.4.7. Išleidimas į priėmimo įrenginį

 

Šiame skyriuje nurodomos medžiagos, kurių likučiai turi būti praplauti ir išleisti į priėmimo įrenginį.

 

4.4.8. Išleidimas į jūrą

 

Šiame skyriuje pateikiama informacija apie veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgiama įvertinant, ar likučių ir vandens mišinius galima išleisti į jūrą.

 

4.4.9. Valiklių ir priedų naudojimas

 

Šiame skyriuje pateikiama informacija apie valiklių (t. y. cisternoms valyti naudojamų tirpiklių) ir cisternoms plauti naudojamo vandens priedų* (t. y. skalbiklių) naudojimą ir šalinimą.

 

4.4.10. Vėdinimo procedūrų naudojimas cisternoms valyti

 

Šiame skyriuje nurodomos visos medžiagos, kurioms gali būti taikoma vėdinimo procedūra.

 

4.5. Įvertinus pirmiau nurodytą informaciją, pagal 5 skyriaus nurodymus ir srautų diagramą aprašomos atliktinos darbo procedūros. Krovinio operacijų registracijos žurnale daromi atitinkamai įrašai, nurodant taikytą procedūrą.

 

 

 

5 SKYRIUS

 

Informacija ir procedūros

 

Šiame skyriuje aprašomos procedūros, kurios priklauso nuo laivo amžiaus ir siurblių našumo. A priedėlyje pateikiami šiame skyriuje minimų srautų diagramų pavyzdžiai, kuriuose išsamiai išdėstomi ir naujiems bei seniems laivams taikomi reikalavimai. Konkretaus laivo Vadove aprašomi tik tam laivui taikomi reikalavimai.

 

Duomenys apie tų medžiagų, kurių lydymosi temperatūra lygi arba didesnė negu 0 °C arba kurių klampumas lygus arba didesnis negu 50 mPa/s esant 20 °C temperatūrai, lydymosi temperatūrą ir klampumą nurašomi iš važtaraščio.

 

Kokias medžiagas leidžiama vežti yra nurodyta atitinkamame liudijime. Vadovą sudaro šios dalys:

 

1 lentelė.         Išbraukta

 

2 lentelė.         Informacija apie krovinio cisterną

 

A priedėlis.     Srautų diagrama

 

B priedėlis.      Praplovimo procedūros

 

C priedėlis.      Vėdinimo procedūros

 

D priedėlis.      Kita Administracijos reikalaujama arba jai priimtina informacija ir darbo instrukcijos

 

 

 

Toliau pateikiami pirmiau minėtų lentelių ir priedėlių pavyzdžiai.

 

 

 

2 lentelė. Informacija apie krovinio cisterną

 

 

 

Cisternos Nr.

 

Talpa (m3)

 

Išsiurbiamasis kiekis (litrais)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

A PRIEDĖLIS

 

 

 

SRAUTŲ DIAGRAMOS. KROVINIO CISTERNŲ VALYMAS IR CISTERNŲ NUOPLOVŲ / BALASTO, KURIŲ SUDĖTYJE YRA X, Y IR Z KATEGORIJŲ MEDŽIAGŲ LIKUČIŲ, ŠALINIMAS

 

1 pastaba.   Šioje srautų diagramoje parodyti pagrindiniai visoms amžiaus grupėms priklausantiems laivams taikomi reikalavimai. Ji yra tik pavyzdinė.

 

2 pastaba.   Visi į jūrą išmetami kiekiai reglamentuojami pagal II priedą.

 

3 pastaba.   Antarkties teritorijoje draudžiama į jūrą išmesti bet kokias nuodingas skystas medžiagas arba mišinius, kurių sudėtyje yra šių medžiagų.

 

 

Išsiurbkite cisterną ir vamzdžius kuo švariauvsd
 

 

 

 

 


Laivo duomenys

Išsiurbimo reikalavimai (litrais)

 

 

X kategorija

Y kategorija

Z kategorija

Nauji laivai: kilis pastatytas po

2007 01 01

75

75

75

IBC (Tarptautinis nefasuotų cheminių medžiagų vežimo kodeksas) laivai iki 2007 01 01.

100+50 paklaida

100 + 50 paklaida

300 + 50 paklaida

BCH ( Nefasuotų pavojingų cheminių medžiagų vežimo kodeksas) laivai

300 + 50 paklaida

300 + 50 paklaida

900 + 50 paklaida

Kiti laivai: kilis pastatytas iki

2007 01 01

nėra

nėra

Kuo geriau ištuštinti

 

 

 

 

Valymo ir šalinimo darbai (VŠD)

(Pradėkite nuo viršaus pagal VŠD numeraciją ir kiekvieną procedūrą atlikite pagal nurodytą seką, jei pažymėta)

Nr.

Darbai

Procedūros numeris

 

 

1a)

1b)

2a)

2b)

3

1.

Kuo sausiau išsiurbkite cisterną ir vamzdžius, atlikdami bent jau tas procedūras, kurios aprašytos šio Vadovo 3 skyriuje

X

X

X

X

X

2.

Atlikite cisternos praplovimo procedūrą pagal šio Vadovo B priedėlį ir išleiskite likučius į priėmimo įrenginį

X

X

 

 

 

3.

Atlikite praplautos cisternos plovimo procedūrą:

taikydami visą valymo mašinos (-ų) darbo ciklą,  

jei laivas pastatytas iki 1994 m. liepos 1 d.

vandeniu, kurio turi būti ne mažiau negu apskaičiuota pagal formulę, čia k = 1,0,

jei laivas pastatytas po 1994 m. liepos 1 d., įskaitytinai

 

 

 

X

 

 

 

4.

Atlikite vėdinimo procedūrą pagal šio Vadovo C priedėlį

 

 

 

 

X

5.

Pakraukite cisternas balasto arba išplaukite cisterną pagal komercinius standartus

X

 

X

X

X

6.

Į cisterną pripilkite balasto

 

X

 

 

 

7.

Balasto / likučių / vandens mišinių šalinimo sąlygos, be praplovimo:

 

 

 

 

 

 

1) atstumas nuo kranto > 12 jūrmylių

X

 

X

X

 

 

2) laivo greitis > 7 mazgai

X

 

X

X

 

 

3) vandens gylis > 25 metrai

X

 

X

X

 

 

4) išleidžiama per povandeninę išleidimo angą (neviršijant leidžiamo išleidimo greičio)

X

 

X

 

 

8.

Balasto iškrovimo sąlygos:

 

 

 

 

 

 

1) atstumas nuo kranto > 12 jūrmylių

 

X

 

 

 

 

2) vandens gylis > 25 metrai

 

X

 

 

 

9.

Vanduo, supiltas į cisterną po to, kai buvo atlikti šie darbai, gali būti išleistas į jūrą be jokių apribojimų.

X

X

X

X

X

 

 

 

 

 

B PRIEDĖLIS

 

PRAPLOVIMO PROCEDŪROS

 

Šiame Vadovo priedėlyje aprašomos praplovimo procedūros pagal II priedo 6 priedėlį. Šiose procedūrose nustatomi konkretūs reikalavimai dėl konkretaus laivo krovinio cisternų plovimo priemonių ir įrangos naudojimo, pvz., reikalavimai dėl:

 

1)  naudojamų valymo mašinų vietos;

 

2)  užterštų mišinių išsiurbimo;

 

3)  plovimo karštuoju būdu;

 

4) valymo mašinų darbo ciklų skaičiaus (arba laiko) ir

 

5) mažiausio darbinio slėgio.

 

 

 

C PRIEDĖLIS

 

VĖDINIMO PROCEDŪROS

 

Šiame Vadovo priedėlyje aprašomos vėdinimo procedūros pagal II priedo 7 priedėlį. Pagal šias procedūras nustatomi konkretūs reikalavimai dėl konkrečiame laive sumontuotos krovinio cisternų vėdinimo sistemos arba įrangos naudojimo, pvz., reikalavimai dėl:

 

1) naudojamų vėdinimo prietaisų vietos;

 

2)  mažiausios ventiliatorių srovės arba greičio;

 

3)  krovinio vamzdžių, siurblių, filtrų ir t. t. vėdinimo procedūrų;

 

4) užtikrinimo, kad baigus vėdinimą cisternos būtų sausos, procedūrų.

 

 

 

D PRIEDĖLIS

 

KITA ADMINISTRACIJOS REIKALAUJAMA ARBA JAI PRIIMTINA INFORMACIJA IR DARBO INSTRUKCIJOS

 

 

 

 

 

5 PRIEDĖLIS

 

LIKUČIŲ KIEKIO KROVINIO CISTERNOSE, SIURBLIUOSE IR CISTERNOS VAMZDŽIUOSE ĮVERTINIMAS

 

 

 

1. Įvadas

 

1.1. Paskirtis

 

1.1.1. Šio Priedėlio paskirtis – aprašyti krovinio siurbiamųjų sistemų našumo bandymo procedūrą.

 

1.2. Bendroji dalis

 

1.2.1. Ar cisternos siurbiamoji sistema atitinka 12 taisyklės 1, 2 arba 3 dalies reikalavimus nustatoma atliekant bandymą pagal šio Priedėlio 3 skyriuje aprašytą procedūrą. Apskaičiuotas kiekis vadinamas „išsiurbiamuoju kiekiu“. Kiekvienos cisternos išsiurbiamasis kiekis užrašomas laivo Vadove.

 

1.2.2. Nustačius kiekvienos cisternos išsiurbiamąjį kiekį, Administracija šiuos apskaičiuotus kiekius gali taikyti kitoms panašioms cisternoms, tačiau tik jei yra įsitikinusi, kad tokių panašių cisternų siurbiamoji sistema yra panaši ir veikia tinkamai.

 

2. Projektavimo kriterijai ir veikimo bandymas

 

2.1. Krovinio siurbiamosios sistemos turi būti suprojektuotos taip, kad, Administracijos įsitikinimu, atitiktų II priedo 12 taisyklės, kurioje nustatytas didžiausias leidžiamas likučių kiekis cisternoje ir jos vamzdžiuose, reikalavimus.

 

2.2. Vadovaujantis 12 taisyklės 5 dalimi, siekiant nustatyti, kaip veikia krovinio siurbiamosios sistemos, atliekami jų bandymai su vandeniu. Po tokių bandymų su vandeniu atliekami matavimai, kurių rezultatai turi parodyti, kad sistema atitinka 12 taisyklės reikalavimus. Pagal 12 taisyklės 1 ir 2 dalių reikalavimus kiekvienos cisternos leidžiamoji paklaida yra 50 litrų.

 

3. Veikimo bandymas su vandeniu

 

3.1. Bandymo sąlygos

 

3.1.1. Laivo šoninis posvyris ir išilginis posvyris turi būti tokie, kad skystos medžiagos tekėtų į siurbimo tašką. Atliekant bandymą su vandeniu laivo išilginis posvyris neturi viršyti 3° į laivagalį, o laivo šoninis posvyris neturi viršyti 1°.

 

3.1.2. Bandymui su vandeniu pasirinktas išilginis posvyris ir šoninis posvyris turi būti registruojami. Tai yra mažiausias tekėjimui palankus išilginis posvyris ir šoninis posvyris bandymui su vandeniu.

 

3.1.3. Turi būti pasirūpinta, kad bandymo su vandeniu metu priešslėgis krovinio cisternos iškrovimo vamzdyje būtų ne didesnis negu 100 kPa (žr. 5-1 ir 5-2 pav.).

 

3.1.4. Registruojama, kiek laiko truko kiekvienos cisternos bandymas su vandeniu, pripažįstant, kad atlikus daugiau bandymų jį gali tekti koreguoti.

 

3.2. Bandymo procedūra

 

3.2.1. Patikrinkite, ar krovinio cisterna, kurioje bus atliekamas bandymas, ir jos vamzdžiai išvalyti ir ar cisternoje saugu pradėti bandymą.

 

3.2.2. Į krovinio cisterną vandens pripilkite tiek, kad būtų galima atlikti įprastinę krovinio iškrovimo procedūrą.

 

3.2.3. Išsiurbkite vandenį iš cisternos ir jos vamzdžių laikydamiesi siūlomų procedūrų.

 

3.2.4. Visą cisternoje ir jos vamzdžiuose likusį vandenį perpilkite į graduotą matavimo indą. Vandens likučiai turi būti surenkami iš šių ir kitų vietų:

 

1) krovinio cisternos siurbimo taško ir aplink jį;

 

2) visų krovinio cisternos dugno nelygumų, į kuriuos patenka vanduo;

 

3) krovinio siurblio drenos žemiausio taško;

 

4) visų krovinio cisternos vamzdžių žemiausių taškų iki pat magistralinio vožtuvo.

 

3.2.5. Išmatuojama, kiek iš visų šių vietų iš viso surinkta vandens – tai ir yra krovinio cisternos išsiurbiamasis kiekis.

 

3.2.6. Kai kelioms cisternoms įrengti bendri siurbliai ir vamzdžiai, atliekant bandymą iš visos sistemos surinkti vandens likučiai gali būti vienodomis dalimis paskirstyti visoms cisternoms, tačiau tik, jei patvirtintame laivo Vadove nustatomas toks veiksmų apribojimas: „Kai krovinys iškraunamas iš šios grupės cisternų paeiliui, siurblys ar vamzdžiai neplaunami tol, kol krovinys neiškrautas iš visų tos grupės cisternų“.

 

51

 

5-1 pav.

 

 

 

52

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5-2 pav.

 

Šiuose paveikslėliuose parodyta, kaip turi būti išdėstyti bandymo prietaisai, kad krovinio cisternos iškraunamajame vamzdyje susidarytų ne mažesnis negu kPa priešslėgis.

 

 

 

6 PRIEDĖLIS

 

PRAPLOVIMO PROCEDŪROS

 

A. Procedūros, taikomos laivams, pastatytiems iki 1994 m. liepos 1 d.

 

Pagal tam tikrus II priedo reikalavimus turi būti atliekama praplovimo procedūra. Šiame priedėlyje paaiškinama, kaip ją atlikti.

 

Cisternų, kuriose buvo vežtos nestingstančios medžiagos, praplovimo procedūros

 

1. Cisternos plaunamos pakankamai dideliu slėgiu leidžiama rotacine vandens srove. Jei cisternoje buvo vežtos X kategorijos medžiagos, valymo mašinos statomos keliose vietose taip, kad būtų nuplauti visi cisternos paviršiai. Jei cisternoje buvo vežtos Y kategorijos medžiagos, užtenka plauti iš vienos vietos.

 

2. Praplaunant cisterną, joje esančio vandens kiekis mažinamas nuolat išsiurbiant užterštą mišinį ir stengiantis, kad jis tekėtų į siurbimo tašką (teigiamas šoninis posvyris ir išilginis posvyris). Jei šios sąlygos laikytis neįmanoma, plovimo procedūra kartojama tris kartus, po kiekvienos tokios procedūros kruopščiai iš cisternos išsiurbiant nuoplovas.

 

3. Jei buvo vežtos medžiagos, kurių klampumas lygus arba didesnis negu 50 mPa/s esant 20 °C temperatūrai, cisterna plaunama karštu vandeniu (bent 60 °C temperatūros), nebent dėl šių medžiagų savybių toks plovimas būtų mažiau veiksmingas.

 

4. Valymo mašinų darbo ciklų skaičius turi būti ne mažesnis, negu nurodyta 6-1 lentelėje. Valymo mašinos darbo ciklas – tai laikas tarp dviejų vienas po kito sekančių valymo mašinos apsisukimų (360° kampu).

 

5. Baigus plovimą, cisternų plovimo mašina (-os) turi likti įjungta (-os) pakankamai ilgai, kad vamzdžiai, siurblys ir filtras visiškai išsivalytų, o nuoplovos į pakrantės priėmimo įrenginį leidžiamos tol, kol cisterna lieka tuščia.

 

Cisternų, kuriose buvo vežtos stingstančios medžiagos, praplovimo procedūros

 

1. Cisternos plaunamos kuo greičiau po to, kai iš jų iškraunamas krovinys. Jei įmanoma, prieš plovimą cisternos pašildomos.

 

2. Pageidautina prieš praplovimą iš liukų ir landų išvalyti likučius.

 

3. Cisternos plaunamos pakankamai dideliu slėgiu leidžiama rotacine vandens srove, pasiekiančia visas vietas, kad būtų išplauti visi cisternos paviršiai.

 

4. Praplaunant cisterną, joje esančio vandens kiekis mažinamas nuolat išsiurbiant užterštą mišinį ir stengiantis, kad jis tekėtų į siurbimo tašką (teigiamas šoninis posvyris ir išilginis posvyris). Jei šios sąlygos laikytis neįmanoma, plovimo procedūra kartojama tris kartus, po kiekvienos tokios procedūros kruopščiai iš cisternos išsiurbiant nuoplovas.

 

5. Cisternos plaunamos karštu vandeniu (bent 60 °C temperatūros), nebent dėl šių medžiagų savybių toks plovimas būtų mažiau veiksmingas.

 

6. Valymo mašinų darbo ciklų skaičius turi būti ne mažesnis, negu nurodyta 6-1 lentelėje. Valymo mašinos darbo ciklas – tai laikas tarp dviejų vienas po kito sekančių valymo mašinos apsisukimų (360° kampu).

 

7. Baigus plovimą, cisternų plovimo mašina (-os) turi likti įjungta (-os) pakankamai laiko, kad vamzdžiai, siurblys ir filtras visiškai išsivalytų, o nuoplovos į pakrantės priėmimo įrenginį leidžiamos tol, kol cisterna lieka tuščia.

 

6-1 lentelė. Valymo mašinų darbo ciklų skaičius kiekvienoje atskiroje mašinos buvimo vietoje

 

 

 

 

 

Medžiagos kategorija

 

Valymo mašinų darbo ciklų skaičius

 

Nestingstančios medžiagos

 

Stingstančios medžiagos

 

X kategorija

 

1

 

2

 

Y kategorija

 

1/2

 

1

 

B. Procedūros, taikomos laivams, pastatytiems po 1994 m. liepos 1 d., ir rekomenduojamos laivams, pastatytiems iki 1994 m. liepos 1 d.

 

Pagal tam tikrus II priedo reikalavimus turi būti atliekama praplovimo procedūra. Šiame priedėlyje aprašoma, kaip atlikti šias praplovimo procedūras ir kaip nustatyti, kiek mažiausiai plovimo priemonės turi būti naudojama. Plovimo priemonės gali būti naudojama mažiau, remiantis faktinio patikrinamojo bandymo rezultatais, kurie turi būti priimtini Administracijai. Jei leidžiama naudoti mažiau valymo priemonės, tai įrašoma Vadove.

 

Jei praplovimui naudojamas ne vanduo, o kita valymo priemonė, taikomos 13 taisyklės 5.1 punkto nuostatos.

 

Cisternų, kuriose buvo vežtos nestingstančios medžiagos, praplovimo procedūros be antrinio panaudojimo

 

1. Cisternos plaunamos pakankamai dideliu slėgiu leidžiama rotacine vandens srove (-ėmis). Jei cisternoje buvo vežtos X kategorijos medžiagos, valymo mašinos statomos keliose vietose taip, kad būtų nuplauti visi cisternos paviršiai. Jei cisternoje buvo vežtos Y kategorijos medžiagos, užtenka plauti iš vienos vietos.

 

2. Praplaunant cisterną, joje esančio skysčio kiekis mažinamas nuolat išsiurbiant užterštą mišinį ir stengiantis, kad jis tekėtų į siurbimo tašką. Jei šios sąlygos laikytis neįmanoma, plovimo procedūra kartojama tris kartus, po kiekvienos tokios procedūros kruopščiai iš cisternos išsiurbiant nuoplovas.

 

3. Jei buvo vežtos medžiagos, kurių klampumas lygus arba didesnis negu 50 mPa/s esant 20 °C temperatūrai, cisterna plaunama karštu vandeniu (bent 60 °C temperatūros), nebent dėl šių medžiagų savybių toks plovimas būtų mažiau veiksmingas.

 

4. Plovimui turi būti naudojama ne mažiau vandens, negu nustatyta 20 dalyje arba pagal 21 dalį.

 

5. Po praplovimo cisternos ir vamzdžiai kruopščiai išsiurbiami.

 

Cisternų, kuriose buvo vežtos stingstančios medžiagos, praplovimo procedūros be antrinio panaudojimo

 

6. Cisternos plaunamos kuo greičiau po to, kai iš jų iškrautas krovinys. Jei įmanoma, prieš plovimą cisternos pašildomos.

 

7. Pageidautina prieš praplovimą iš liukų ir landų išvalyti likučius.

 

8. Cisternos plaunamos pakankamai dideliu slėgiu leidžiama rotacine srove (-ėmis), pasiekiančia (-iomis) visas vietas, kad būtų išplauti visi cisternos paviršiai.

 

9. Praplaunant cisterną, joje esančio skysčio kiekis mažinamas nuolat išsiurbiant užterštą mišinį ir stengiantis, kad jis tekėtų į siurbimo tašką. Jei šios sąlygos laikytis neįmanoma, plovimo procedūra kartojama tris kartus, po kiekvienos tokios procedūros kruopščiai iš cisternos išsiurbiant nuoplovas.

 

10. Cisternos plaunamos karštu vandeniu (bent 60 °C temperatūros), nebent dėl šių medžiagų savybių toks plovimas būtų mažiau veiksmingas.

 

11. Plovimui turi būti naudojama ne mažiau vandens negu nustatyta 20 dalyje arba pagal 21 dalį.

 

12. Po praplovimo cisternos ir vamzdžiai kruopščiai išsiurbiami.

 

Praplovimo procedūros su antriniu plovimo priemonės panaudojimu

 

13. Jei plaunamos kelios cisternos, jas plauti galima jau kartą panaudotu vandeniu. Nustatant, kiek vandens reikia naudoti, atsižvelgiama į numatomą cisternose likusio krovinio kiekį ir į plovimo priemonės savybes, taip pat į tai, ar prieš plovimą cisternos skalaujamos. Jei nėra pakankamai duomenų, apskaičiuotoji galutinė krovinio likučių koncentracija plovimo priemonėje turi būti ne didesnė negu 5 proc. nominalaus išsiurbiamojo kiekio.

 

14. Naudota plovimo priemonė gali būti naudojama tik toms cisternoms, kuriose buvo vežtos tokios pat arba panašios medžiagos, plauti.

 

15. Į plaunamą cisterną arba cisternas pripilama tiek plovimo priemonės, kad plovimo nereikėtų nutraukti.

 

16. Visi cisternų paviršiai plaunami pakankamai dideliu slėgiu leidžiama rotacine vandens srove (-ėmis). Naudota plovimo priemonė pakartotinai naudojama arba toje pačioje cisternoje, arba kitoje, pvz., nusodinimo cisternoje.

 

17. Plaunama tol, kol visa išeiga tampa ne mažesnė negu ta, kuri atitinka 20 dalyje nurodytus kiekius, arba kuri nustatoma pagal 21 dalį.

 

18. Jei buvo vežtos stingstančios medžiagos arba medžiagos, kurių klampumas lygus arba didesnis negu 50 mPa/s esant 20 °C temperatūrai, cisterna plaunama karštu vandeniu (bent 60 °C temperatūros) – jei plaunama vandeniu, nebent dėl šių medžiagų savybių toks plovimas būtų mažiau veiksmingas.

 

19. Baigus plauti cisterną pakartotinai naudojamu vandeniu tol, kol pasiekiama 17 dalyje nurodyta išeiga, plovimo priemonė pašalinama ir cisterna kruopščiai išsiurbiama. Paskui cisterna praskalaujama švariu vandeniu, nuolat siurbiant nuoplovas į priėmimo įrenginį. Skalaujant turi būti bent jau pasiektas cisternos dugnas ir praskalauti vamzdžiai, siurblys ir filtras.

 

Mažiausias praplovimui naudojamo vandens kiekis

 

20. Kiek mažiausiai vandens turi būti naudojama praplovimui nustatoma pagal cisternoje likusių nuodingų skystų medžiagų likutį, cisternos dydį, krovinio savybes, leistiną vežtų medžiagų koncentraciją plovimui panaudotame vandenyje ir veiklos rajoną. Mažiausias kiekis apskaičiuojamas pagal šią formulę:

 

Q = k ( 15 r0,8 + 5 r0,7 x V / 1000)

 

čia:

 

Q = būtinas mažiausias kiekis, m3

 

r = likutis cisternoje, m3; r vertė – tai vertė, nustatyta atlikus faktinio išsiurbimo efektyvumo bandymą, tačiau jei cisternos talpa 500 m3 arba didesnė, r vertė formulėje nurodoma ne mažesnė negu 0,100 m3, o jei cisternos talpa 100 m3 arba mažesnė, r vertė – ne mažesnė negu 0,040 m3. Jei cisterna didesnė negu 100 m3, bet mažesnė negu 500 m3, pagal formulę taikoma ne mažesnė r vertė, negu vertė, apskaičiuota tiesinės interpoliacijos metodu.

 

X kategorijos medžiagų r vertė nustatoma arba atliekant Vadove aprašytą išsiurbimo bandymą ir pakoreguojant ją, kad neviršytų pirmiau nurodytų ribų, arba prilyginama 0,9 m3.

 

V = cisternos talpa, m3

 

k = koeficientas su šiomis reikšmėmis:

 

X kategorijos nestingstančios, mažo klampumo medžiagos,  k = 1,2

 

X kategorijos stingstančios arba didelio klampumo medžiagos, k = 2,4

 

Y kategorijos nestingstančios, mažo klampumo medžiagos,  k = 0,5

 

Y kategorijos stingstančios arba didelio klampumo medžiagos,           k = 1,0

 

 

 

Lentelėje nurodytos vertės apskaičiuotos pagal formulę, kurioje k lygus 1; ja paprasta naudotis kaip orientyru.

 

 

 

 

 

 

Išsiurbiamasis kiekis (m3)

 

Cisternos talpa (m3)

 

100

 

500

 

3000

 

≤ 0,04

 

1,2

 

2,9

 

5,4

 

0,10

 

2,5

 

2,9

 

5,4

 

0,30

 

5,9

 

6,8

 

12,2

 

0,90

 

14,3

 

16,1

 

27,7

 

21. Norint, kad praplaunant būtų leista naudoti mažesnius kiekius, negu apskaičiuota pagal 20 dalį, gali būti atliekamas patikrinamasis bandymas, kurio rezultatai turi Administraciją įtikinti, kad laikomasi 13 taisyklės reikalavimų, atsižvelgiant į tai, kokias medžiagas laivas sertifikuotas vežti. Po tokio bandymo nustatytas praplauti naudojamas kiekis koreguojamas pagal kitas praplovimo sąlygas, taikant 20 dalyje apibrėžtą koeficientą k.

 

 

 

7 PRIEDĖLIS

 

VĖDINIMO PROCEDŪROS

 

1. Vežamų medžiagų, kurių garų slėgis didesnis negu 5 kPa esant 20 °C temperatūrai, likučiai iš krovinio cisternos gali būti šalinami ją vėdinant.

 

2. Prieš nuodingų skystų medžiagų likučių cisternoje vėdinimą reikia įvertinti pavojų saugai, susijusį su krovinio degumu ir toksiškumu. Dėl saugos aspektų reikėtų vadovautis krovinio cisternų angoms taikomais darbo reikalavimais, nustatytais SOLAS 74, su pakeitimais, taip pat Tarptautiniu nefasuotų cheminių medžiagų vežimo kodeksu, Nefasuotų cheminių medžiagų vežimo kodeksu ir Tarptautinių laivybos rūmų (ICS) Tanklaivių saugos žinyne nustatytomis vėdinimo procedūromis.

 

3. Uostų institucijos taip pat gali turėti krovinio cisternų vėdinimo taisykles.

 

4. Krovinio likučių vėdinimo iš cisternų procedūros yra tokios:

 

1) iš vamzdžių išleidžiamos bet kokios skystos medžiagos ir jie toliau sausinami panaudojant vėdinimo įrangą;

 

2) laivo šoninis posvyris ir išilginis posvyris koreguojami iki galimo mažiausio lygio, kad likučiai labiau garuotų;

 

3) turi būti naudojama vėdinimo įranga, sukurianti cisternos dugną siekiančią oro srovę. Įvertinant vėdinimo įrangos tinkamumą vėdinti tam tikro gylio cisterną galima vadovautis 7-1 pav.;

 

4) vėdinimo įranga cisternoje statoma kuo arčiau cisternos nutekamojo šulinio arba siurbimo taško;

 

5) kai įmanoma, vėdinimo įranga statoma taip, kad oro srovė būtų nukreipta į cisternos nutekamąjį šulinį arba siurbimo tašką ir kad, kiek tik įmanoma, oro srovė nebūtų nukreipta tiesiai į cisternos sandaros dalis;

 

6) vėdinama tol, kol cisternoje nebesimato skysčio pėdsakų. Tikrinama apžiūrėjimo arba kitu lygiaverčiu metodu.

 

fraf

 

Angos skersmuo = 61 cmMažiausias pro kiekvieną cisternos angą įeinančios srovės greitis (m3/min) 7-1 pav. Mažiausias srovės greitis pagal srovės pasiekiamą gylį. Srovės pasiekiamas gylis lyginamas su cisternos aukščiu.

 

***

 

 

 

 

 

 


* Žr. rezoliucijas Nr. A.673(16) ir MEPC.120(52).

* Organizacijos rezoliucija Nr. A.787(19), su pakeitimais, padarytais Rezoliucija Nr. A.882(21), priimtos Uosto valstybės kontrolės procedūros.

* Organizacijos rezoliucija Nr. A.787(19), su pakeitimais, padarytais Rezoliucija Nr. A.882(21), priimtos Uosto valstybės kontrolės procedūros.

* Žr. Organizacijos Jūrų aplinkos apsaugos komiteto rezoliucija Nr. MEPC.54(32) su pakeitimais, padarytais Rezoliucija Nr. MEPC.86(44), priimtas Laivo avarinio taršos nafta ir (arba) nuodingomis skystomis medžiagomis likvidavimo plano parengimo gaires.

** Žr. Organizacijos rezoliucija Nr. A.851(20) priimtus Laivo pranešimo sistemų ir laivo pranešimo reikalavimų bendruosius principus, įskaitant Pranešimo apie incidentus, susijusius su pavojingomis prekėmis, kenksmingomis medžiagomis ir (arba) jūros teršalais, gaires.

* Žr. Preliminaraus cheminių medžiagų vertinimo gaires, MEPC/Circ. 265 su pakeitimais.

* Pagal šias skiltis apibrėžiamos taršos kategorijos.

* Pagal šias skiltis apibrėžiamos taršos kategorijos.

* Laivo kapitonas iš priėmimo įrenginių, įskaitant baržas ir autocisternas, operatoriaus turėtų gauti kvitą arba patvirtinimą, kuriame būtų nurodytas perpiltas cisternos nuoplovų kiekis ir perpylimo data ir vieta. Toks kvitas arba patvirtinimas laikomi Krovinio operacijų registracijos žurnale.

* Laivo duomenys gali būti išdėstyti horizontaliai langeliuose.

* Nurodyti tik tam laivui išduotą liudijimą: t. y. Tarptautinis taršos prevencijos liudijimas nefasuotoms nuodingoms skystoms medžiagoms vežti arba Laivo tinkamumo nefasuotoms pavojingoms medžiagoms vežti liudijimas arba Tarptautinis laivo tinkamumo nefasuotoms pavojingoms medžiagoms vežti liudijimas.

* Žr. paskutinį MEPC.2 cirkuliaro leidimą (leidžiamas kasmet gruodžio mėnesį).