LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMES ŪKIO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL VALSTYBĖS ĮMONĖS LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ RINKOS REGULIAVIMO AGENTŪROS ĮSTATŲ TVIRTINIMO

 

2004 m. liepos 1d. Nr. 3D-387

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (Žin., 1994, Nr. 102-2049; 2004, Nr. 4-24) 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu:

1. T v i r t i n u valstybės įmonės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros įstatus (pridedama).

2.                Pripažįstu netekusiais galios:

 

2.1.             Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 3D-68 „Dėl valstybės įmonės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros įstatų tvirtinimo";

2.2.         Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. liepos 11 d. įsakymą Nr.238 „Dėl valstybės įmonės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros įstatų papildymo";

2.3.             Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr.3D-339 „Dėl VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros įstatų pakeitimo".

 

3.                Pavedu valstybės įmonės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros generaliniam direktoriui A. Kulvinskui šio įsakymo 1 punktu patvirtintus įstatus įregistruoti nustatyta tvarka.

4.                Šio įsakymo 1 punktu patvirtinti įstatai įsigalioja nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos.

 

 

Ministras                                                                                                                                               Jeronimas Kraujelis


 

TVIRTINU

Žemės ūkio ministras

 

J. Kraujelis

2004 m. liepos 1 d.

 

VALSTYBĖS ĮMONĖS LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ RINKOS REGULIAVIMO AGENTŪROS ĮSTATAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.          Įmonės pavadinimas – Valstybės įmonė Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Sutrumpintas įmonės pavadinimas – VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra.

2.      Įmonės statusas:

 

2.1.      Valstybės įmonė Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra (toliau – įmonė) yra iš valstybės turto įsteigta įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Įmonės savininkė yra valstybė. Įmonės savininko teises ir pareigas valstybė įgyvendina per Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, kodas 8867519, Gedimino per. 19, LT-01103, Vilnius. Lietuvos Respublika (toliau — steigėjas).

2.2.    Įmonė yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų suteiktą veikimo, iniciatyvos bei sprendimų priėmimo laisvę, savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių bei kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais ir šiais įstatais.

2.3.    Įmonė turi savo prekių ir paslaugų ženklą su pavadinimu „LITFOOD", prekių ženklus „LITMARKET" ir „VIRTUALI MUGĖ – FOOD FAIR" bei apvalų antspaudą su šiais rekvizitais: Valstybės įmonė LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ RINKOS REGULIAVIMO AGENTŪRA * LIETUVOS RESPUBLIKA * VILNIUS * REPUBLIC OF LITHUANIA.

2.4.    Įmonė pagal savo prievoles atsako tik tuo įmonės turtu, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas. Įmonė neatsako už valstybės prievoles.

2.5.    Įmonės finansiniai metai yra kalendoriniai metai.

3.      Įmonės buveinės adresas: L. Stuokos-Gucevičiaus g. 9-12, LT-01122 Vilnius, Lietuvos Respublika.

4.      Įmonės veiklos terminas neribojamas.

 

II. VEIKLOS TIKSLAI

 

5.      Įmonės veiklos tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą, siekiant tenkinti viešuosius interesus. Įmonė pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto produktų rinkos reguliavimo, rinkos informacinės, eksporto skatinimo politikos priemones bei žemiau išvardytas Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (toliau – EŽŪOGF) Garantijų skyriaus priemones.

6.      Siekdama pagrindinio tikslo, įmonė vykdo šias pagrindines funkcijas:

 

6.1.        įgyvendina ir administruoja žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto produktų rinkos reguliavimo ir organizavimo priemones;

6.2.        įgyvendina ir administruoja žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto produktų eksporto skatinimo priemones;

6.3.     įgyvendina ir administruoja žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto produktų rinkos informacinę sistemą;

 

6.4.   įgyvendina ir administruoja šias EŽŪOGF Garantijų skyriaus priemones – yra atsakinga už sprendimo dėl paraiškos tinkamumo priėmimą: oficialaus leidimo atlikti mokėjimą teikimą; garantijų administravimą; žuvininkystės produktų, kuriems taikomos intervencinės priemonės, ir jų panaudojimo tikrinimą; ataskaitų bei duomenų ataskaitoms rengimą ir pateikimą intervencines priemones administruojančioms institucijoms (duomenys viešojo saugojimo mėnesinėms ir metinėms ataskaitoms, taip pat EŽŪOGF Garantijų skyriaus metinei ataskaitai, ataskaitai apie žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto produktų, kuriems taikomos intervencinės priemonės, kiekį bei kita); asmenų, susijusių su intervencinėmis priemonėmis, tikrinimą ir patvirtinimą pagal atsakingosios institucijos nustatytus atitikties teisės aktams reikalavimus; produktų, kuriems taikomos intervencinės priemonės, tikrinimą;

6.5.   tarpininkauja įmonėms, superkančioms žemės ūkio produkciją;

6.6.   administruoja steigėjui pavestų maisto produktų valstybinį rezervą;

6.7.      teikia pasiūlymus steigėjui dėl žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto produktų rinkos
reguliavimo mechanizmo, informacinės sistemos bei eksporto skatinimo;

6.8.    steigėjui pavedus, vykdo kitas funkcijas;

6.9. surenka, vertina ir pateikia Europos Sąjungos Komisijai žemės ūkio ir maisto produktų pardavimų

skatinimo programas bei kontroliuoja šių programų įgyvendinimą.

7.    Įgyvendindama šių įstatų 6 punkte išvardytas funkcijas, įmonė vykdo tokią ūkinę veiklą
(kodai pateikti pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių):
22   Leidyba, spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas.

51.11   Žemės ūkio žaliavų, gyvų gyvulių, tekstilės žaliavų ir pusgaminių pardavimo agentų

veikla.
51.17   Maisto produktų, gėrimų ir tabako pardavimo agentų veikla.

51.19   Įvairių prekių pardavimo agentų veikla.

51.21   Grūdų, sėklų ir pašarų gyvuliams didmeninė prekyba.

51.22   Gėlių ir sodinukų didmeninė prekyba.

 

51.31   Vaisių, uogų ir daržovių didmeninė prekyba.

51.32   Mėsos ir mėsos produktų didmeninė prekyba.

51.33   Pieno produktų, kiaušinių ir valgomojo aliejaus bei riebalų didmeninė prekyba.

51.34 Svaigiųjų ir kitų gėrimų didmeninė prekyba.

 

51.36   Cukraus, šokolado ir cukraus saldumynų didmeninė prekyba.

51.37   Kavos, arbatos, kakavos ir prieskonių didmeninė prekyba.

51.38   Kitų maisto produktų, įskaitant žuvis, vėžiagyvius ir moliuskus, didmeninė prekyba. 51.90     Kita didmeninė prekyba.

 

63.11   Krovinių tvarkymas.

63.12   Laikymas ir sandėliavimas.

65.23   Kitas, niekur kitur nepriskirtas, finansinis tarpininkavimas.
72.2   Programinės įrangos naudojimo konsultacijos ir jos tiekimas.
72.30 Duomenų apdorojimas.

72.40   Veikla, susijusi su duomenų bazėmis.

72.60 Kita su kompiuteriais susijusi veikla.

74.13   Rinkos tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa.
74.40 Reklama.

74.87.20     Mugių, parodų ir suvažiavimų rengėjų veikla.

75.13.10     Parama efektyviai žemės ūkio veiklai ir jos reguliavimas.

75.13.70     Su prekyba susijusių tarnybų veikla, reguliavimas ir parama joms. 75.13.80 Vadovavimas licencijų išdavimui.

75.14 Aptarnavimo veikla bendrajam valdymui palaikyti.

75.21.20     Vadovavimas, darbo organizavimas ir parama tarnyboms, teikiančioms užsienio

 

šalims informacinio ir kultūrinio pobūdžio paslaugas.
80.42   Suaugusiųjų ir kitas, niekur kitur nepriskirtas, švietimas.

85.32.20      Labdaros   organizacijų   bei   fondų,   valstybinių,   vietinių   savitarpio    pagalbos organizacijų veikla.

8.      Licencijuojamą arba nustatyta tvarka vykdomą veiklą įmonė gali vykdyti tik gavusi
atitinkamas licencijas ar leidimus teisės aktų nustatyta tvarka.

 

III. ĮMONĖS TEISĖS IR PAREIGOS

 

9.     Įmonė turi šias teises ir pareigas:

9.1.       užsiimti šiuose įstatuose nustatyta ūkine veikla Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų;

9.2.       turėti atsiskaitomąją ir valiutinę sąskaitas tik viename iš Lietuvos Respublikoje pasirinktų bankų, taip pat po vieną valiutinę sąskaitą bet kurioje užsienio valstybėje;

9.3.    sudaryti sutartis (tarp jų ir sutartis su žemės ūkio perdirbimo (saugojimo) įmonėmis dėl supirkimo iš žemės ūkio, žuvininkystės produkcijos gamintojų sutartyje nurodytą kiekį žemės ūkio produkcijos, jos saugojimo, perdirbimo ir realizavimo), prisiimti įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skolintis piniginių lėšų;

9.4.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka naudoti savo lėšas ir komercinių bankų paskolas intervenciniams pirkimams ir turimoms paskoloms padengti;

9.5.       disponuoti bet kokiu įmonės trumpalaikiu turtu ir visiškai susidėvėjusiu ilgalaikiu turtu, o jeigu tai nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, – ir kitu įmonės turtu:

9.6.    steigėjo leidimu įkeisti ilgalaikį materialųjį turtą, išskyrus turtą, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė;

9.7.       nustatyti savo produkcijos, teikiamų paslaugų ir kitų išteklių kainas, įkainius ir tarifus tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka jie nenustatomi arba jeigu jų nenustato steigėjas;

9.8.    atsiskaityti už pateiktas prekes, atliktus darbus ir paslaugas bet kuria sutarta forma, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;

9.9.    steigti filialus, atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse;

 

9.10.     turėti kitokių civilinių teisių ir pareigų, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams. įmonės įstatams ir jos veiklos tikslams. Įmonės teisių realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai:

9.11.     įmonė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per įmonės vadovą. Įmonė negali įgyti civilinių teisių ir pareigų per įmonės savininką ar steigėją;

9.12. įmonei draudžiama būti kitų juridinių asmenų dalyve.

10.      Įmonei draudžiama investuoti kapitalą kitose įmonėse, jeigu Lietuvos Respublikos
įstatymai ypatingais atvejais nesuteikia įmonei tokių investicijų teisės. Įmonės turtu negali būti
užtikrinamas kitų asmenų prievolių įvykdymas.

11.    Įmonės buveinėje turi būti saugomi dokumentai ir kita informacija apie įmonės turtą bei
veiklą. Įmonės filialų ir atstovybių buveinėse turi būti saugomi dokumentai ir kita informacija apie
šiems filialams bei atstovybėms perduotą turtą, taip pat informacija apie jų veiklą.

 

IV. ĮMONĖS STEIGĖJAS

 

12.    Įmonės steigėjas:

12.1.      nustato įmonės veiklos strategiją:

12.2.      tvirtina įmonės įstatus;

12.3.      skiria ir atšaukia įmonės vadovą, nustato darbo sutarties su juo sąlygas, įmonės vardu sudaro ir nutraukia darbo sutartį su įmonės vadovu, tvirtina jo pareigybės nuostatus;

12.4.      skiria ir atšaukia valdybos narius;

12.5.      tvirtina įmonės metinę finansinę atskaitomybę ir pelno (nuostolių) paskirstymą;

12.6.      parenka audito įmonę;

12.7.      priima sprendimą reorganizuoti įmonę:

12.8.      priima sprendimą pertvarkyti įmonę, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytas išimtis;

12.9.      priima sprendimus likviduoti įmonę ir atšaukti likvidavimą;

 

12.10.       paskiria ir atleidžia įmonės likvidatorių;

12.11.       sprendžia kitus Lietuvos Respublikos įstatymais, įmonės įstatais jo kompetencijai priskirtus klausimus.

13.    Steigėjo sprendimai turi būti įforminami raštu. Kai šiems sprendimams priimti reikia
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, taip pat kai jį Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais
atvejais priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų
projektus parengia ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia steigėjas.

 

V. ĮMONĖS VALDYMAS

 

14.      Įmonės valdymo organai yra valdyba (kolegialus įmonės valdymo organas), įmonės
vadovas (vienasmenis valdymo organas) ir steigėjas. Įmonės vadovo sprendimu įmonėje gali būti

sudaromos nuolat arba tam tikrą laikotarpį veikiančios specializuotos tarybos, turinčios teisę priimti rekomendacinio pobūdžio nutarimus. Įmonės vadovas ir valdybos nariai turi vengti situacijos, kad jų asmeniniai interesai prieštarautų ar galėtų prieštarauti įmonės interesams. Susidarius tokiai situacijai, valdybos narys ir įmonės vadovas per 10 dienų privalo apie tai raštu pranešti steigėjui.

15.      Įmonės organai privalo veikti įmonės naudai, laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatų ir vadovautis įmonės įstatais. Įmonės organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie akivaizdžiai viršija normalią gamybinę ūkinę riziką ar yra akivaizdžiai nuostolingi.

16.      Įmonė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per įmonės vadovą.

 

VI. ĮMONĖS VALDYBA

 

17.      Valdybai vadovauja jos pirmininkas. Valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas.

18.      Įmonės valdybą sudaro trys nariai.

19.      Valdyba sudaroma steigėjo sprendimu. Valdybos pirmininką bei narius skiria ir atšaukia steigėjas. Valdybos nariais gali būti tik tos įmonės vadovas ir steigėjo valstybės tarnautojai. Valdybos pirmininku negali būti įmonės vadovas. Valdybos nariai veiklą pradeda nuo jų paskyrimo dienos.

20.      Valdybos narys gali atsistatydinti iš valdybos kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs valdybą ir steigėją ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.

21.    Savo veikloje valdyba vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais, įmonės įstatais bei valdybos darbo reglamentu.

22.      Valdyba:

22.1.    nustato įmonės struktūrą;

22.2.    pritaria įmonės darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklėms;

22.3.    pritaria įmonės metinės finansinės atskaitomybės projektui bei įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projektui;

22.4.    nustato įmonės veiklos rodiklius;

22.5.    tvirtina metinius įmonės turto įsigijimo ir skolinimosi planus;

22.6.    priima sprendimą dėl turto vertinimo;

22.7.    vykdo kitas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme ir šiuose įstatuose valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas.

23.    Valdybos posėdžius šaukia valdybos pirmininkas. Valdybos posėdžių šaukimo iniciatyvos teisę, be valdybos pirmininko, taip pat turi bet kuris valdybos narys. Valdybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė steigėjo sprendimu paskirtų valdybos narių, o priimti sprendimai yra teisėti, jei už juos balsavo daugiau kaip pusė steigėjo sprendimu paskirtų valdybos narių.

24.      Valdybos posėdžių vedimo ir protokolavimo tvarka, sprendinių priėmimo ir įforminimo tvarka (įskaitant balsavimo raštu atvejus) ir kiti valdybos darbo bei procedūrų klausimai nustatomi valdybos priimtame jos darbo reglamente.

25.    Valdyba savo funkcijas atlieka iki bus paskirta ir pradės dirbti nauja valdyba.

26.      Valdybos nariai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako už įmonės ūkinės veiklos pažeidimų slėpimą, blogą ūkinės veiklos kontrolę.

27.    Už veiklą valdyboje jos nariams neatlyginama.

 

VII. ĮMONĖS VADOVAS

 

28.    Įmonės vadovas pradeda eiti pareigas nuo paskyrimo į pareigas dienos.

29.      Įmonės vadovas organizuoja įmonės veiklą ir veikia įmonės vardu esant santykiams su kitais asmenimis.

30.    Įmonės vadovas:

 

30.1.    priima į darbą ir atleidžia darbuotojus;

30.2.    sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis;

30.3.    tvirtina įmonės filialų ir atstovybių nuostatus;

30.4.    skiria bei atšaukia įmonės filialų ir atstovybių valdymo organus;

30.5.    turėdamas valdybos išankstinį pritarimą, nustato įmonėje taikomus turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodus ir normatyvus;

30.6.    parengia įmonės darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisykles;

30.7.     teikia informaciją steigėjui apie įmonės veiklos prognozes ir planus, nurodydamas
reikalingų investicijų ateinančiais finansiniais metais sumas bei apie įvykius, svarbius įmonės veiklai.

31.      Įmonės vadovas turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Didesnius kaip 1500000 (vieno milijono penkių šimtų tūkstančių) litų sandorius gali sudaryti tik valdybai pritarus.

32.    Įmonės vadovu negali būti asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atimta teisė eiti tokias pareigas. Įmonės vadovas negali būti įmonės vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu). Jeigu įmonės buhalterinę apskaitą tvarko įmonės apskaitos tarnyba (struktūrinis padalinys), įmonės vadovas negali būti šios tarnybos (struktūrinio padalinio) vadovu.

33.      Įmonės vadovas negali būti ar tapti kito juridinio asmens valdymo organo nariu,
vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) ar buhalterinę apskaitą tvarkančios apskaitos tarnybos
(struktūrinio padalinio) vadovu. Jeigu įmonės vadovu skiriamas asmuo, kuris yra kito juridinio
asmens valdymo organo narys, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ar buhalterinę apskaitą
tvarkančios apskaitos tarnybos (struktūrinio padalinio) vadovas, tai per 1 mėnesį po paskyrimo
įmonės vadovu jis privalo atsistatydinti iš pareigų, kurias ėjo kitame juridiniame asmenyje. Įmonės
vadovas, pažeidęs šioje dalyje nustatytą reikalavimą, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka
atleidžiamas iš iki tol eitų įmonės vadovo pareigų.

34.    Įmonės vadovas atsako už:

34.1.    įmonės veiklos organizavimą;

34.2.    pranešimą steigėjui apie įvykius, turinčius esminės svarbos įmonės veiklai;

34.3.       įmonės metinės finansinės atskaitomybės sudarymą ir jos pateikimą kartu su
auditoriaus išvada bei audito ataskaita steigėjui per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos;

34.4.    įmonės veiklos ataskaitos pateikimą steigėjui;

34.5.    įmonės duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui;

34.6.    viešosios informacijos paskelbimą;

34.7.    dokumentų ir kitos informacijos apie įmonę saugojimą;

34.8.     įmonės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo įstatuose nustatyta tvarka ir
sąlygomis;

34.9.     kitus veiksmus, kuriuos įmonės vadovui nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti
teisės aktai bei įmonės įstatai.

35.    Darbo ginčai tarp įmonės vadovo ir įmonės nagrinėjami teisme.

36.     Įmonės vadovas, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Lietuvos
Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos įstatymuose bei įstatuose, privalo visiškai
atlyginti įmonei padarytą žalą.

 

VIII. ĮMONĖS NUOSAVAS KAPITALAS, TURTAS IR PELNO PASKIRSTYMAS

 

37. Įmonės nuosavą kapitalą sudaro:

37.1.   įmonės savininko kapitalas;

37.2.   privalomasis rezervas;

37.3.   perkainojimo rezervas;

37.4.   kiti rezervai;

37.5. nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai).

38.    Įmonėje sudaromi rezervai iš paskirstytinojo pelno, taip pat perkainojimo rezervas.

39.    Įmonėje turi būti sudaromas ir privalomasis rezervas, kuris naudojamas tik įmonės nuostoliams dengti. Privalomasis rezervas sudaromas iš įmonės paskirstytinojo pelno, taikant steigėjo nustatyto dydžio metinius atskaitymus. Atskaitymai į privalomąjį rezervą turi sudaryti ne mažiau kaip 1/20 paskirstytinojo pelno. Jie turi būti vykdomi tol, kol privalomojo rezervo dydis sudarys 1/10 nuosavo kapitalo vertės. Nustatytą dydį viršijanti privalomojo rezervo dalis gali būti perskirstyta skirstant įmonės pelną. Privalomasis rezervas, panaudotas įmonės nuostoliams dengti, turi būti sudaromas iš naujo, laikantis šiame punkte nustatytos tvarkos.

40.    Perkainojimo rezervas -–tai ilgalaikio materialiojo ir finansinio turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Turtas perkainojamas, kai jį teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka įvertina nepriklausomas turto vertintojas, taip pat kai turtas indeksuojamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Sprendimą dėl turto vertinimo priimama įmonės valdyba. Perkainojimo rezervas mažinamas, kai perkainotas turtas nurašomas, nudėvimas, nukainojamas ar perleidžiamas kitiems asmenims. Perkainojimo rezervu negalima mažinti įmonės nuostolių.

41.    Kiti rezervai sudaromi iš paskirstytinojo pelno šiems tikslams:

 

41.1.    įmonės darbuotojų premijoms;

41.2.    socialinėms ir kultūrinėms įmonės darbuotojų reikmėms.

42.      Kitų rezervų sudarymas – tai laikinas ir tikslinis pelno naudojimo apribojimas.
Įgyvendinus tikslus, dėl kurių sudaryti rezervai, pasibaigus finansiniams metams, rezervai naikinami
didinant pelną, kuris bus skirstomas.

43.    Įmonei įmonės savininko perduotas ir įmonės įgytas turtas nuosavybės teise priklauso įmonės savininkui.

44.    Įmonei gali būti perduodamas bet koks įmonės savininko turtas, kurį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus galima perduoti įmonei patikėjimo teise valdyti, naudoti ir juo disponuoti. Turtas perduodamas teisės aktų nustatyta tvarka, turto perdavimo akte nurodant jo balansinę vertę. Įmonės savininko perduotą turtą įmonė valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise įmonės įstatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, nepažeisdama Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų asmenų teisių bei interesų.

45.     Dalis įmonės turto Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo,
naudojimo ir disponavimo juo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti perduota kitiems
asmenims nuosavybės ar patikėjimo teise, jeigu įmonės įsipareigojimai po įmonės turto sumažėjimo
neviršytų 1/3 likusio įmonės turto vertės.

46.    Apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą perduoti įmonės turto dalį įmonės vadovas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo turi viešai paskelbti dienraštyje „Valstiečių laikraštisarba raštu pranešti kiekvienam įmonės kreditoriui. Įmonė privalo užtikrinti papildomą prievolių įvykdymą to pareikalavusiam kreditoriui, jei yra pagrindas manyti, kad prievolę įvykdyti bus sunkiau. Kreditorius reikalavimus gali pateikti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo viešo paskelbimo apie sprendimą perduoti įmonės turto dalį dienos arba nuo raštiško pranešimo įteikimo jam dienos.

47.    Įmonės finansinė atskaitomybė sudaroma buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

48.      Įmonės metinę finansinę atskaitomybę ne vėliau kaip per 4 mėnesius, pasibaigus įmonės finansiniams metams, turi patvirtinti steigėjas.

49.    Tvirtinama tik audituota įmonės metinė finansinė atskaitomybė.

50.      Patvirtinta įmonės metinė finansinė atskaitomybė per 30 dienų nuo jos patvirtinimo kartu su auditoriaus išvada ir audito ataskaita turi būti pateikta juridinių asmenų registrui.

51.      Įmonės tarpinė finansinė atskaitomybė turi būti sudaroma per 30 dienų, pasibaigus įmonės finansinių metų ketvirčiui. Įmonės tarpinę finansinę atskaitomybę įmonės vadovas pateikia valdybai ir steigėjui jiems pareikalavus.

52.    Įmonės paskirstytinasis pelnas (nuostoliai) turi būti paskirstytas (paskirstyti) ne vėliau kaip per 4 mėnesius, pasibaigus įmonės finansiniams metams.

53.      Įmonės vadovas turi parengti ir kartu su įmonės metine finansine atskaitomybe pateikti steigėjui tvirtinti sprendinio dėl įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projektą. Projekte turi būti nurodyta:

 

53.1.   nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pradžioje;

53.2.   ataskaitinių finansinių metų grynasis pelnas (nuostoliai);

53.3.      paskirstytinasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje;

53.4.   pervedimai iš rezervų;

53.5.      paskirstytinasis pelnas (nuostoliai);

53.6.      pelno dalis, skiriama į privalomąjį rezervą;

53.7.   pelno dalis, skiriama į kitus rezervus, jeigu įmonėje sudaryta ir kitų rezervų;

53.8.   pelno dalis, skiriama darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams. Šiems tikslams gali būti skiriama ne daugiau kaip 1/5 paskirstytinojo pelno;

53.9.      nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai), perkeliamas (perkeliami) į kitus finansinius
metus.

 

IX. ĮMONĖS VEIKLOS KONTROLĖ

 

54.      Įmonės vadovas turi parengti ir kartu su įmonės metine finansine atskaitomybe pateikti steigėjui ataskaitinių finansinių metų įmonės veiklos ataskaitą.

55.      Įmonės veiklos ataskaitoje turi būti pateikiama įmonės veiklos per ataskaitinius finansinius metus apžvalga, informacija apie darbuotojų skaičiaus įmonėje pasikeitimą (naujų darbo vietų sukūrimą), apie įmonės turto padidėjimą arba sumažėjimą ir to priežastis, įmonės nuosavo kapitalo dydis ataskaitinių finansinių metų pradžioje ir pabaigoje, taip pat informacija apie įmonės filialus ir atstovybes bei svarbiausius įvykius įmonėje ataskaitiniais finansiniais metais.

56.    Steigėjas turi teisę nustatyti papildomus informacijos, kuri turi būti pateikiama įmonės veiklos ataskaitoje, reikalavimus.

57.      Įmonės metinę finansinę atskaitomybę turi patikrinti steigėjo parinkta audito įmonė. Įmonės vardu sutartį su audito įmone sudaro steigėjas. Audito paslaugas apmoka įmonė.

58.      Atliekant įmonės metinės finansinės atskaitomybės auditą, kartu patikrinama, ar įmonės veiklos ataskaitos duomenys atitinka metinės finansinės atskaitomybės duomenis. Atlikus auditą, įmonei pateikiama auditoriaus išvada ir audito ataskaita.

59.      Įmonės valstybinis veiklos auditas atliekamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

60.      Įmonės vidaus auditas atliekamas vadovaujantis vidaus auditą reglamentuojančiais teisės aktais.

 

X. ĮMONĖS PRANEŠIMŲ SKELBIMO TVARKA

 

61.    Įmonės valdymo organų nutarimai, sprendimai bei kiti pranešimai, kuriuos reikia paskelbti įmonės darbuotojams ar kitiems asmenims, paskelbiami dienraštyje „Valstiečių laikraštis ir įmonės interneto tinklalapyje.

62.    Įmonės pranešimai, nesusiję su komercinėmis paslaptimis, darbuotojams skelbiami:

 

62.1.    bendruose įmonės darbuotojų susirinkimuose;

62.2.    įmonės padalinių susirinkimuose;

62.3.    įmonės skelbimų lentose, interneto tinklalapyje ir elektroniniu paštu.

63.    Pranešimai, susiję su Įmonės komercinėmis paslaptimis, skelbiami per padalinių vadovų
susirinkimus ir per uždarus darbuotojų susirinkimus.

64.     Įmonės pranešimai (steigėjo, valdybos, įmonės vadovo sprendimai) ne pagrindinėje
buveinėje esančių padalinių vadovams perduodami elektroniniu paštu, paštu, faksimiliniu ryšiu arba
per kurjerį.

65.    Kiti, ne įmonės darbuotojams skirti pranešimai, priklausomai nuo jų turinio ir paskirties, skelbiami paštu, faksu, elektroniniu paštu, įmonės interneto tinklalapyje arba skelbimų lentoje, arba siunčiami paštu (registruotu laišku), arba įteikiami asmeniškai pasirašytinai.

66.    Įmonės skelbimai (išankstiniai skelbimai apie numatomus pirkimus, skelbimai apie pirkimus, pirkimo sutarties sudarymą, projekto konkurso rezultatus) skelbiami „Valstybės žinių" priede „Informaciniai pranešimai" bei „Valstybės žinių" interneto tinklalapyje.

67.      Už įmonės pranešimų ir skelbimų paskelbimą laiku atsako įmonės vadovas.

 

XI. ĮMONĖS REORGANIZAVIMAS, PERTVARKYMAS IR LIKVIDAVIMAS

 

68.    Įmonė reorganizuojama, pertvarkoma ir likviduojama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

69.      Reorganizavimas – tai įmonės, kaip juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros. Įmonė gali būti reorganizuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais jungimo bei skaidymo būdais. Reorganizuojama įmonė negali būti pertvarkoma. Įmonės veikla pasibaigia nuo jos išregistravimo iš juridinių asmenų registro dienos.

70.      Įmonės reorganizavimo iniciatyvos teisę turi Lietuvos Respublikos Vyriausybė, steigėjas, įmonės vadovas arba teisinas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais.

71.      Įmonė gali būti pertvarkoma į Lietuvos Respublikos įstatymais nurodytų teisinių formų juridinius asmenis, jeigu visas jos prievoles galės perimti kitos teisinės formos juridinis asmuo, veiksiantis po pertvarkymo. Po pertvarkymo veikiančiam juridiniam asmeniui pereina visos pertvarkytosios įmonės teisės ir pareigos.

72.      Sprendimą pertvarkyti įmonę priima steigėjas, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytas išimtis. Institucija, priėmusi sprendimą pertvarkyti įmonę, kartu priima (tvirtina) po pertvarkymo veiksiančio juridinio asmens įstatus.

73.      Įmonės likvidavimo pagrindai gali būti tik šie:

73.1.    Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas nutraukti įmonės veiklą:

73.2.       teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusią įmonę;

73.3.       teismo priimtas sprendimas likviduoti įmonę, vadovaujantis ekspertų, atlikusių įmonės veiklos tyrimą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais, ataskaita;

73.4.    teismo sprendimas likviduoti įmonę juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva.

74. Steigėjas gali priimti sprendimą likviduoti įmonę tik po to, kai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas nutraukti įmonės veiklą.

 

75. Sprendimą likviduoti įmonę priėmęs steigėjas, teismas arba juridinių asmenų registro tvarkytojas, kai jo iniciatyva teismas priima sprendimą likviduoti įmonę, privalo paskirti likvidatorių. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos įmonės vadovas netenka savo įgaliojimų.

 

XII. ĮSTATŲ KEITIMAS

 

76. Įstatų pakeitimus ar naujos redakcijos įmonės įstatus tvirtina steigėjas.

77. Įstatų nauja redakcija rengiama, kai keičiasi 2/3 galiojančių įstatų turinio.

78. Įstatai ar jų pakeitimai tvirtinami žemės ūkio ministro parašu ir steigėjo antspaudu.

79. Kai yra nuspręsta pakeisti įmonės įstatus ar juridinių asmenų registro duomenis, įmonės vadovas per 30 dienų nuo steigėjo sprendimo, kuriuo buvo pakeisti įstatai ar registro duomuo, juridinių asmenų registrui pateikia šį sprendimą patvirtinantį dokumentą ir kitus teisės aktų nustatytus dokumentus.

80. Pakeisti įstatai ar įstatų daliniai pakeitimai įsigalioja nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre.

 

 

VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros                               A.Kulvinskas

generalinis direktorius