Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 2, 26, 30, 31, 33, 34, 39 STRAIPSNIŲ IR V SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO, 36 IR 37 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 341, 342 IR 343 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO
PROJEKTO NR. XIIIP-793(3)
2018 m. sausio 24 d. Nr. 83
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. SV-S-379 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.2 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
n u t a r i a:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 26, 30, 31, 33, 34, 39 straipsnių ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo, 36 ir 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo papildymo 341, 342 ir 343 straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIIP-793(3) (toliau – Projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus:
1. Projekto 1 straipsnio, kuriuo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje siūloma apibrėžti sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklos priežiūros sąvoką, turi būti atsisakoma, nes bendro pobūdžio ūkio subjektų veiklos priežiūros sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 361 straipsnyje, o keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje pateikiamas šios sąvokos turinys iš esmės atkartoja Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teisės, nustatytos Sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 8 punkte, ir teritorinių ligonių kasų funkcijos, nustatytos 33 straipsnio 6 punkte. Be to, ši sąvoka iš dalies dubliuoja Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 3 punkte reglamentuojamos sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų kontrolės, kurią atlieka Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos, turinį. Įrašius į keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį siūlomą nuostatą, būtų neaiškus jos santykis su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 3 punktu.
2. Projekto 2 straipsniu keičiamas Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnis turi būti koreguojamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. lapkričio 16 d. priimtą Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 1, 2, 9, 121, 15, 21, 26, 27 ir 30 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 122 ir 261 straipsniais įstatymą Nr. XIII-736. Be to, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jo pakeitimo įstatymo kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame buvo pasisakyta ir apie sutartis, sudaromas dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis finansuojamų paslaugų teikimo. Šiame nutarime konstatuojama, kad valstybės įgaliotos institucijos ir sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių dėl Privalomojo sveikatos draudimo lėšomis apmokamų paslaugų teikimo sąlygos turi būti nustatytos įstatymu, kad tokių sutarčių sudarymo tvarka turėtų būti grindžiama objektyviais, iš anksto žinomais nediskriminaciniais kriterijais, kuriais nebūtų paneigta sąžiningos konkurencijos laisvė, kiti Konstitucijoje įtvirtinti Lietuvos ūkio principai.
3. Projekto 4 ir 6 straipsniais keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 11 punkto ir 34 straipsnio 10 punkto formuluotės „šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas poveikio priemones“ turi būti keičiamos į „šiame ir kituose įstatymuose nustatytas poveikio priemones“, nes nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius lemiamą poveikį ūkinei veiklai, taip pat įvairias sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus (inter alia vadinamąsias ekonomines sankcijas, kurios priskirtinos administracinės teisinės atsakomybės institutui ir kuriomis yra sudaromos prielaidos daryti neigiamą poveikį teisinėn atsakomybėn traukiamų ūkio subjektų ekonominei padėčiai) pagal Konstituciją galima tik įstatymu; taigi tik įstatymu galima nustatyti ir lemiamą poveikį ūkinei veiklai galinčias daryti ekonominio poveikio priemones, kurios turi būti taikomos, jei nustatyti įpareigojimai yra nevykdomi arba netinkamai vykdomi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas).
4. Projekto 7 straipsniu pildomo Sveikatos draudimo įstatymo 341 straipsnis turi būti tikslinamas, 1 dalyje nurodant, kad Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, teritorinių ligonių kasų direktoriai ar jų įgalioti asmenys priima sprendimus taikyti šiame straipsnyje nurodytas poveikio priemones. Atitinkamai tikslintinas šio straipsnio pavadinimas.
Turi būti tikslinama minėto straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotė, nurodant subjektą, kuris konstatuoja šiame punkte nustatytus sutarties nutraukimo pagrindus.
Turi būti tikslinami šio straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai, konkretizuojant pažeidimo turinį, nes pažeidimo turinį apibūdinanti formuluotė yra nekonkreti, reiškianti iš esmės bet kokių teisės aktų, taip pat ir nepriskiriamų Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijos sričiai, pažeidimą. Be to, Projekto 7 straipsniu pildomo Sveikatos draudimo įstatymo 341 straipsnio 2 dalies nuostata turi būti suderinta su Viešojo administravimo įstatymo 369 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytu mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo reglamentavimu.
Turi būti atsisakyta minėto straipsnio 3 dalies kaip perteklinės, nes, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 ir 10 dalyse, 6 straipsnio 3 dalyje bei 8 straipsnio 1 dalyje nustatytu reglamentavimu ir atsižvelgiant į Projekto 7 straipsniu pildomo Sveikatos draudimo įstatymo 341 straipsnio 1 dalyje siūlomas nuostatas, yra aišku, kad sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo yra individualus teisės aktas. Taip pat turi būti atsisakyta bendro pobūdžio sąvokos „individualus administracinis aktas“ Projekto 7 straipsniu pildomo Sveikatos draudimo įstatymo 341 straipsnio 4, 8 ir 9 dalyse.
Projekto 7 straipsniu pildomo Sveikatos draudimo įstatymo 341 straipsnyje turi būti detaliau reglamentuotas poveikio priemonių taikymo procesas, atsižvelgiant į Poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams pagrindinių nuostatų koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1304 „Dėl poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams pagrindinių nuostatų koncepcijos patvirtinimo“, 27.3.2–27.3.4 ir 27.4 papunkčių nuostatas (dėl teisės apklausti liudytojus, teikti įrodymus, tinkamo pranešimo apie posėdį tvarkos reglamentavimo ir kt.).
5. Projekto 8 straipsniu pildomo Sveikatos draudimo įstatymo 342 straipsnio turi būti atsisakoma, nes šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo yra pakankamas ir papildomų priemonių numatyti nereikia. Sprendimų dėl neteisėtai gautų lėšų grąžinimo privalomumas turėtų būti užtikrinamas ne baudų nustatymu, o kitais mechanizmais. Be to, baudų taikymas kai kurioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms būtų per didelė finansinė našta. Atitinkamai turi būti koreguojamas ir Projekto 7 straipsniu pildomo Sveikatos draudimo įstatymo 341 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir atsisakoma Projekto 9 straipsniu pildomo 343 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalių, o šio straipsnio 4 dalis turi būti tikslinama atsisakant žodžių „išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį“.
6. Projekto 10 straipsnio, kuriuo pripažįstamas netekusiu galios Sveikatos draudimo įstatymo 36 straipsnis, turi būti atsisakoma, nes naikinti teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją yra netikslinga – tai yra papildoma galimybė tikrintoms sveikatos priežiūros įstaigoms ar vaistinėms pareikšti nuomonę patikrinime nedalyvavusiems (nešališkiems) teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos nariams apie kontrolės procedūrų metu priimtus sprendimus ir poveikio priemonių taikymą. Siekiant Sveikatos draudimo įstatymo 36 straipsnio taikymo aiškumo, reikėtų atitinkamai jį patikslinti, numatant, kad teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, kurios sprendimas gali būti skundžiamas teismui, taip pat būtų tikslinga nustatyti objektyvų taikinimo komisijos narių atrankos mechanizmą.
7. Projekto 14 straipsnio 1 dalis turi būti tikslinama, nustatant įsigaliojimo datą pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus – atitinkamų metų gegužės 1 d. arba lakpričio 1 d. Atitinkamai turi būti tikslinama ir Projekto 14 straipsnio 2 dalis.