LOGOnespalv-maz2

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO 21 D. ĮSAKYMO NR. 3D-602

„DĖL GALVIJŲ PASTATŲ TECHNOLOGINIO PROJEKTAVIMO TAISYKLIŲ ŽŪ TPT 01:2009 PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2021 m. liepos 5 d. Nr. 3D-428

Vilnius

 

 

Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 371 „Dėl Nacionalinio oro taršos mažinimo plano patvirtinimo“ patvirtinto Nacionalinio oro taršos mažinimo plano 1.4 uždavinio „Sumažinti taršą amoniaku, didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui žemės ūkio sektoriuje“ priemonę P23:

1. P a k e i č i u Galvijų pastatų technologinio projektavimo taisykles ŽŪ TPT 01:2009, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 3D-602 „Dėl Galvijų pastatų technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT 01:2009 patvirtinimo“:

1.1. pakeičiu pirmo skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

„I skyrius 

BENDROSIOS NUOSTATOS“;

 

1.2. pakeičiu 3 punktą ir jį išdėstau taip:

„3. Galvijų ūkyje turi būti pašarų ir kraiko saugyklos, vandens ir elektros energijos tiekimo sistemos, kiti energetiniai resursai, privažiavimo keliai, mėšlo, srutų ir užterštų nuotekų tvarkymo įrenginiai.“;

1.3. pakeičiu antrą skyrių ir jį išdėstau taip:

„II SKYRIUS

NUORODOS

 

7.  Taisyklės parengtos vadovaujantis šiais teisės aktais:

7.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymu;

7.2. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu;

7.3. Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 501 „Dėl Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“;

7.4. Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimais, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. B1-690  „Dėl Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo“;

7.5. Veršelių gerovės reikalavimais, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. B1-689  „Dėl Veršelių laikymo reikalavimų patvirtinimo“;

7.6. Biologinio saugumo priemonių reikalavimais galvijų, avių ir ožkų laikymo vietose, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. B1-680 „Dėl Biologinio saugumo priemonių reikalavimų galvijų, avių ir ožkų laikymo vietose patvirtinimo“;

7.7. Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“;

7.8. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“;

7.9. Nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“;

7.10. Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-302 „Dėl Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos aprašo patvirtinimo“;

7.11. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 „Dėl Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“;

7.12. Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais, patvirtintais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 „Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“;

7.13. Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. D1-693 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“ patvirtinimo“.“;  

1.4. pakeičiu trečio skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

„III SKYRIUS

PAGRINDINĖS SĄVOKOS“;

 

1.5. pakeičiu 8.1.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

„8.1.2. galvijininkystės ūkis – gamintojo nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais teisėtai valdomos galvijų laikymo priemonės (statiniai, mašinos, įranga, žemė) ir galvijai;“;

1.6. pakeičiu 8.1.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

„8.1.3. pienininkystės ūkis – gamintojo nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais teisėtai valdomos pieno gamybos ir gavybos priemonės (statiniai, mašinos, įranga, žemė) ir melžiamos karvės;“;

1.7. pakeičiu 8.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

„8.3. Kiti statiniai ir jų elementai:

8.3.1. daržinė – pastatas stambiesiems pašarams (šienui, šiaudams) ar kraikui laikyti;

8.3.2. garažas – pastatas arba stoginė technikai laikyti;

8.3.3. gruntinė mėšlidė – grunte įrengta mėšlidė, išklota vandeniui nelaidžia plėvele arba plūkto molio sluoksniu srutoms, skystam mėšlui ir galvijų pastatų gamybinėms nuotekoms laikyti;

8.3.4. mėšlidė – statinys ar įrenginys mėšlui kaupti ir laikyti;

8.3.5. mėšlo rietuvė – numatomame tręšti lauke arba prie tvarto pagal teisės aktų reikalavimus tvarkingai sukrautas mėšlo kaupas;

8.3.6. prieangis – šildomas arba nešildomas priestatas arba patalpa prie šildomo pastato durų arba vartų, atskiriantis pastatą nuo lauko, skirtas pastato vidui nuo vėjo, šalčio apsaugoti;

8.3.7. rampa – horizontali arba nuožulni aikštelė su pakeltomis grindimis, skirta krovos darbams atlikti;

8.3.8. sandėlis – pastatas, patalpa kokiai nors produkcijai, žaliavoms, įrenginiams ir kt. laikyti;

8.3.9. srutų kauptuvas – statinys ar įrenginys srutoms kaupti ir laikyti;

8.3.10. stoginė – pagalbinis statinys su stogu, be sienų arba su trimis sienomis;

8.3.11. tranšėjinė silosinė – įleista į žemę arba antžeminė silosinė su dviem arba trimis sienelėmis pašarams konservuoti ir laikyti.“;

1.8. pripažįstu netekusiu galios 8.4.3 papunktį;

1.9. pakeičiu 8.4.6 papunktį ir jį išdėstau taip:

„8.4.6. galvijų mėšlas – grynos ar apdorotos galvijų išmatos ar kraiko ir išmatų mišinys;“

1.10. pakeičiu 8.4.12 papunktį ir jį išdėstau taip:

„8.4.12. Sanitarinės apsaugos zona – aplink stacionarų taršos šaltinį arba kelis šaltinius esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos poveikio  visuomenės sveikatai galioja Specialiųjų sąlygų įstatymu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos;“

1.11. pakeičiu 36 punktą ir jį išdėstau taip:

„36. Galvijų ūkio statiniai pagal paskirtį skirstomi į šias grupes:

- pagrindiniai gamybiniai pastatai ir priestatai;

aptarnavimo paskirties statiniai (pašarų saugyklos ir sandėliai, mėšlidės ir srutų kauptuvai, inžineriniai įrenginiai ir tinklai, buities, veterinarinės ir kitos paskirties statiniai).

1.12. pakeičiu 41 punkto 4 lentelę ir ją išdėstau taip:

Statinių grupė

Statinių nomenklatūra

Pagalbiniai gamybiniai statiniai

1. Pašarinė koncentruotųjų pašarų ir kitų pašarinių priedų atsargai laikyti, kai šeriama mechanizuotai smulkintų pašarų mišiniais (projektuojama nurodžius projektavimo užduotyje).

2. Veterinarinės paskirties patalpos ir įrenginiai: sanitarinis gardas sergantiems galvijams laikyti, įranga transporto priemonėms ir aptarnaujančio personalo batams dezinfekuoti, patalpa arba aikštelė kritusių galvijų kūnų arba jų dalių surinkimo konteineriams laikyti ir kt. (projektuojama nurodžius projektavimo užduotyje).

3. Inžineriniai įrenginiai ir tinklai:

- vandentiekio;

- kanalizacijos;

- elektros tiekimo;

- šilumos tiekimo.

4. Vidaus keliai (su kieta danga), sujungti su bendro naudojimo keliais, ir bandotakiai.

5. Galvijų pakrovimo–iškrovimo rampa (gali būti su svarstyklėmis. Projektuojama nurodžius projektavimo užduotyje).

6. Tvoros (projektuojama nurodžius projektavimo užduotyje).

Sandėliai ir saugyklos

1. Pašarų ir kraiko sandėliai ir saugyklos:

- stambių pašarų (šieno, šiaudų);

- koncentruotųjų pašarų ir jų komponentų (grūdų, išspaudų ir kt.);

- siloso;

- kitų pašarų;

- kraiko.

2. Mėšlo, srutų ir nuotekų kaupimo ir tvarkymo įrenginiai.

3. Garažai, stoginės ir aikštelės mechanizacijos priemonėms laikyti.

4. Vandens rezervuaras, tvenkinys ar kūdra su vandens paėmimo neužšąlančiu šuliniu priešgaisriniams ir technologiniams poreikiams tenkinti.

Personalo ir buities patalpos

1. Personalo patalpos.

2. Buities patalpos.

 

1.13. pakeičiu 47 punktą ir jį išdėstau taip:

„47. Galvijų ūkio teritorija formuojama trimis zonomis:

- pagrindinių gamybinių pastatų,

- aptarnavimo paskirties statinių (pagalbinių gamybinių statinių, pašarų saugyklų ir sandėlių),

- mėšlo, srutų ir nuotekų kaupimo ir tvarkymo įrenginių.“;

1.14. pakeičiu 56 punktą ir jį išdėstau taip:

„56. Mėšlidę, rietuvę, srutų kauptuvą ūkyje statyti pavėjui (pagal vyraujančius vėjus) kitų pastatų atžvilgiu, užtikrinant, kad nepageidaujamų kvapų lygiai neviršytų nustatytų leidžiamų lygių ir nedarytų neigiamo poveikio aplinkiniams gyventojams [7.11].“;

1.15. pakeičiu penkiolikto skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

„XV. REIKALAVIMAI MĖŠLUI IR SRUTOMS ŠALINTI, KAUPTI IR NAUDOTI“;

1.16. pakeičiu 155 punktą ir jį išdėstau taip:

„155. Galvijų ūkyje gaunamas mėšlas, srutos ir galvijų pastatų gamybinės nuotekos turi būti nustatytą laikotarpį kaupiami ir tvarkomi vadovaujantis Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašu [7.7].“;

1.17. pakeičiu 156 punktą ir jį išdėstau taip:

„156. Iš saitinio laikymo tvartų tirštasis mėšlas šalinamas įrengiant gale perdarynių iki 0,2 m įgilintą atvirą kanalą su transporteriu arba buldozeriu. Srutos, skystasis ir pusiau skystasis mėšlas šalinamas perdarynių gale įrengtu grotelėmis dengtu kanalu transporteriu arba savitaka.“;

1.18. pakeičiu 157.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„157.1. tirštasis:

- sekliuose tvartuose – buldozeriu arba transporteriu;

- giliuose ir pusgiliuose tvartuose – buldozeriu, mobiliu krautuvu;“

1.19. pakeičiu 157.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

„157.2. srutos, skystasis ir pusiau skystasis mėšlas šalinamas skreperiniais transporteriais, buldozeriais ir grotelėmis uždengtais kanalais. Šiuo atveju kraikas ir pašarai turi būti smulkinti.“;

1.20. pakeičiu 158 punktą ir jį išdėstau taip:

„158. Iš tvarto tirštasis mėšlas į mėšlidę gali būti tiekiamas transporteriu, buldozeriu, mobiliu krautuvu ar priekaba. Srutos, skystasis ir pusiau skystasis mėšlas – transporteriu arba siurbliu.“;

1.21. pakeičiu 160 punktą ir jį išdėstau taip:

„160. Tirštajam mėšlui kaupti turi būti įrengta dengta ar atviros aikštelės tipo mėšlidė ir gamybinių nuotekų kauptuvas. Srutoms, skystajam ir pusiau skystajam mėšlui – tik kauptuvas, kuriame kaupiamas visas skystasis mėšlas ir gamybinės nuotekos. Mėšlidžių ir kauptuvų talpa turi atitikti reikalavimus, nustatytus Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše [7.7].“;

1.22. pakeičiu 164 punkto ketvirtąją pastraipą ir ją išdėstau taip:

„Besaičio karvių laikymo ūkiuose galvijų pastatų gamybinių nuotekų vidutiniškai susidaro 0,5–5 m3 vienai melžiamai karvei per mėnesį. Jų užterštumas atitinka 2–3 proc. paros mėšlo kiekio.“;

1.23. pakeičiu 165 punktą ir jį išdėstau taip:

„165. Įvairaus amžiaus galvijų išskiriamas per parą vidutinis mėšlo kiekis pateiktas 23 lentelėje.“;

1.24. pakeičiu 23 lentelę ir ją išdėstau taip:

„23 lentelė. Įvairaus amžiaus galvijų grupių išskiriamas per parą vidutinis mėšlo kiekis.

Pavadinimas

Rodikliai

Karvės primilžis 8000 kg/metus

Veršeliai

Veršeliai ir prieauglis

iki

2 mėn.

2–6 mėn.

pakaitinis

mėsai auginamas prieauglis

6–12 mėn.

12–16 mėn. ir veršingos telyčios

6–12 mėn.

12 ir dau-giau mėn.

Mėšlas  

Masė, kg

65,6

4,5

7,5

14

27

26

35

Drėgnis, proc.

88,4

91,8

87,4

87,2

86,7

86,2

84,9

Sausų medžiagų, proc.

11,6

8,2

12,6

12,8

13,3

13,8

15,1

Išmatos

Masė, kg

40

1

5

10

20

14

23

Drėgnis, proc.

85,2

80,0

83,0

83,5

83,5

79,5

80,1

Šlapimas

Masė, kg

25,6

3,5

2,5

4

7

12

12

Drėgnis, proc.

94,1

95,1

96,2

96,5

96,0

94,1

94,2

 

1.25. pakeičiu 166 punktą ir jį išdėstau taip:

„166. Vidutiniškai iš vienos karvės per parą tirštojo (kraikinio) mėšlo gaunama:

- esant besaičiam laikymui su melžimu melžimo bloke – 40–50 kg;

- iš karvės, laikomos ant kraiko ir veršiavimosi garde, – 60 kg;

- iš užtrūkusios karvės ir karvės žindenės su veršeliu – 50 kg.“;

1.26. pakeičiu 167 punktą ir jį išdėstau taip:

„167. Mėšlo drėgnis:

- tirštojo – ne daugiau kaip 80 proc.;

- pusiau skystojo – ne daugiau kaip 80–88 proc.;

- skystojo – ne daugiau kaip 88 proc.“;

1.27. pakeičiu 168 punktą ir jį išdėstau taip:

„168. Skystajame mėšle esant daugiau kaip 7 proc. sausųjų medžiagų, laikymo metu paviršiuje susidaro pluta, mažinanti išmetamų dujų kiekį“;

1.28.pakeičiu 169 punktą ir jį išdėstau taip:

„169. Išsiskiria srutų iš tirštojo mėšlo:

- iš galvijų, laikomų kreikiamose perdarynėse ir kombinuotuose boksuose, gaunamo tirštojo mėšlo mėšlidėse išsiskiria (neskaitant kritulių) iki 1 proc. srutų;

- iš galvijų perminto tirštojo mėšlo, gaunamo besaičio galvijų laikymo tvartuose su ištisai kreikiama guoliaviete, mėšlidėse srutų neišsiskiria (neskaitant kritulių).“;

1.29. pakeičiu 170 punktą ir jį išdėstau taip:

„170. Mėšlo tankis, t/m3:

skystojo – 1,0;

šviežio tirštojo – 0,65–0,75;

mėšlidėje susigulėjusio (po 2–6 mėn.) tirštojo – 0,7–0,85;

gilaus kraiko tirštojo – 0,95–1,0.

Mėšlas, turintis 15–25 proc. sausųjų medžiagų, sukrautas į krūvą slenka, turintis daugiau kaip 25 proc. sausųjų medžiagų – neslenka.“;

1.30. pakeičiu 178 punktą ir jį išdėstau taip:

„178. Iš patalpos pašalinto amoniako koncentracija aplinkos ore neturi viršyti nustatytų normų [7.11]. Išmetamas amoniako kiekis ir azoto nuostoliai iš mėšlo ir srutų mažinami taikant kompleksines priemones.

178.1. Siekiant mažinti amoniako koncentraciją ir į aplinkos orą išmetamo amoniako kiekį, naujai projektuojamuose galvijų tvartuose yra privaloma, išskyrus mažus ir labai mažus ūkius:

- įrengti nubėgimus ir neleisti skystajam mėšlui ir srutoms kauptis takuose ir kituose grindų nelygumuose (išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 25 proc.);

- optimizuoti tvarto vėdinimo intensyvumą pagal oro temperatūrą, santykinį drėgnį ir amoniako koncentraciją (išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 20 proc.);

178.1.1. Siekiant mažinti amoniako koncentraciją ir į aplinkos orą išmetamo amoniako kiekį, rekomenduojama:

- subalansuoti šėrimo racioną optimizuojant baltymų kiekį pašaruose;

- galvijus grupuoti į panašaus amžiaus, svorio, produktyvumo grupes ir šerti skirtingais racionais;

- dažniau šalinti skystąjį mėšlą ir srutas iš tvarto, neleidžiant jam kauptis takuose;  

- iš seklių tvartų mėšlą šalinti 10–12 kartų per parą;

- gausiau naudoti kraiką šlapimui sugerti;

- mažinti mėšlu užterštą plotą tvartuose;

- esant bekraikei laikymo technologijai, įrengti grotelėmis dengtus kanalus mėšlui surinkti, teršiamas grindis daryti su nuolydžiu, kad šlapimas tekėtų į kanalą, iš kanalo mėšlas periodiškai ištekėtų į lauko mėšlidę, kanalo sienas įrengti lygias, kad prie jų mėšlas nepriliptų;

- gerinti betono savybes priedais, mažinančiais betono higroskopiškumą;

- uždaryti poras betono paviršiuje įsigeriančiomis hidroizoliacinėmis medžiagomis ar įsiskverbiančia ir betono paviršiaus struktūrą pakeičiančia nano danga;

- mažinti vėdinimo intensyvumą tvarte, jeigu lauke karšta arba tvarte oro santykinis drėgnis ir CO2 koncentracija atitinka reikalavimus;

- tvartuose reguliuoti oro srautus taip, kad kuo mažiau švarus aplinkos oras apiplautų šviežio mėšlo paviršių ir nesusidarytų didelis dujų koncentracijos gradientas virš mėšlo sluoksnio; 

- mažinti oro temperatūrą tvarte, jeigu ji ne žemesnė už minimalią rekomenduotiną (tai ypatingai svarbu esant aukštesnėms kaip 20℃  temperatūroms);

- valyti iš tvartų šalinamą orą biofiltruose (tinka tik tvartuose su priverstine vėdinimo

sistema), išmetamo amoniako kiekis sumažėja apie 90 proc.;

- mažinti oro temperatūrą tvarte (naudojant dirbtinio rūko arba kitas sistemas); 

178.2. siekiant mažinti amoniako, išmetamo į aplinkos orą iš mėšlo ir srutų tvarkymo sistemų naujai projektuojamuose galvijų tvartuose, kiekį, privaloma, išskyrus mažus ir labai mažus ūkius:

- nemaišyti arba kuo mažiau maišyti mėšlą ir srutas;

- mažinti mėšlu užterštą plotą šalia tvartų; 

- intensyvinti mėšlo paviršiaus džiūvimą ir plutos formavimąsi natūraliomis sąlygomis bei naudojant dirbtines priemones: šiaudus, šiaudų granules, durpes ir kt. (išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 40 proc.); 

178.2.1. siekiant mažinti amoniako, išmetamo į aplinkos orą iš mėšlo ir srutų tvarkymo sistemų, kiekį, rekomenduojama:

- skirtingai šerti galvijus atskirais laikotarpiais ir šerti optimizuoto baltymingumo pašarais;

- laikyti produktyvesnius galvijus;

- rūgštinti mėšlą ir srutas (išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 50 proc.);

- mažinti šviežio mėšlo ir srutų kontaktą su oru (įrengti mėšlo ir srutų šalinimo kanalus po žeme);

- mažinti mėšlo paviršiaus drėgnumą;

- mėšlo ir srutų tvarkymo technologijoje naudoti probiotikus (išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 30 proc.);

178.3. siekiant mažinti amoniako, išmetamo į aplinkos orą iš tirštojo mėšlo naujai projektuojamos mėšlidės, rietuvės, kiekį, yra privaloma, išskyrus mažus ir labai mažus ūkius:

- uždengti mėšlą šiaudais, durpėmis, plėvele arba kt. danga (išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 60 proc.); 

178.3.1. siekiant mažinti amoniako, išmetamo į aplinkos orą iš tirštojo mėšlo mėšlidės, rietuvės kiekį, rekomenduojama:

- mažinti mėšlo paviršiaus plotą (pvz., mėšlidę statant aukštomis sienomis);

- palaikyti didelį sausųjų medžiagų kiekį mėšle (pvz., uždengiant stogą virš mėšlidės); 

- mėšlo rietuvę krauti kūgio forma, kad nubėgtų krituliai;

- palaikyti žemesnę kaip 50℃ temperatūrą mėšlo rietuvėje (į mėšlą įmaišant daugiau šiaudų, kad anglies ir azoto santykis būtų didesnis kaip 40 (C:N40);

178.4. siekiant mažinti amoniako, išmetamo į aplinkos orą iš skystojo mėšlo naujai projektuojamos mėšlidės ar srutų kauptuvo, kiekį, galvijų tvartuose yra privaloma, išskyrus mažus ir labai mažus ūkius:

- neardyti natūralios plutos mėšlo paviršiuje, kuri susidaro, kai mėšle sausųjų medžiagų yra daugiau kaip 7 proc. (išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 40 proc.);

- šviežią mėšlą tiekti į mėšlidės dugną, t. y. po mėšlo paviršiuje susiformavusia danga (išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 40 proc.). Srutų kauptuvą pildyti iš apačios. Srutas maišyti (judinti) kuo mažiau;

178.4.1. siekiant mažinti amoniako, išmetamo į aplinkos orą iš skystojo mėšlo mėšlidės ar srutų kauptuvo, kiekį, rekomenduojama:

- įrengti gilesnę mėšlidę ar srutų kauptuvą ir mažinti mėšlo paviršiaus plotą;

- įrengti požemines mėšlo saugyklas, srutų kauptuvus;

- uždengti mėšlidę, srutų kauptuvą sandaria stogo danga (išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 80 proc.);

- uždengti mėšlo, srutų paviršių smulkintais šiaudais (granulėmis), keramzito granulėmis, durpėmis, aliejumi, brezentu, sintetine plėvele (išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 60 proc.);

- mėšlą laikyti sandariose plastikinėse rankovėse-maišuose (išmetamo amoniako kiekis sumažėja iki 100 proc.);

- mėšlą, srutas uždengti plūduriuojančiais rutuliais (išmetamo amoniako kiekis sumažėja iki 60 proc.);

178.5. siekiant mažinti amoniako, išmetamo į aplinkos orą mėšlu  ir srutomis tręšiant dirvą, kiekį, yra privaloma, išskyrus mažus ir labai mažus ūkius:

- naudoti skystojo mėšlo ir srutų tiesioginio įterpimo į ariamąją dirvą technologijas (išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 80 proc.);

- kuo greičiau įterpti ant dirvos paviršiaus paskleistą mėšlą ir srutas (išmetamo amoniako kiekis sumažėja iš kietojo mėšlo – 60-90 proc.  įterpiant nedelsiant, 45-65 proc. – įterpiant per 4 val., 50 proc. – per 12 val., 30 proc. – per 24 val.; iš skystojo mėšlo ar srutų – 70-90 proc. – įterpiant nedelsiant, 45-65 proc. – per 4 val.; 30 proc. – per 24 val.);

178.5.1. siekiant mažinti amoniako, išmetamo į aplinkos orą mėšlu ir srutomis tręšiant dirvą, kiekį, rekomenduojama mėšlą skleisti, kai drėgnas oras, mažas vėjo greitis ir nekaršta.“;

1.31. pakeičiu 179 punktą ir jį išdėstau taip:

„179. Į atmosferą išmetamo sieros vandenilio kiekis neturi viršyti nustatytų normų (ribinių verčių) [7.11]. Sieros vandenilis išsiskiria maišant ilgai stovėjusį (ilgiau kaip 21 dieną) skystąjį mėšlą, todėl tokio mėšlo maišymo įrengimai turi būti už tvarto ribų ir atskirti nuo tvarto hidrauline užtvara, o iš tvarte po grotomis esančių mėšlo kaupimo talpyklų (kanalų, vonių ir kt.) skystasis mėšlas turi būti šalinamas ne rečiau kaip kas 21 dieną, kol prasideda sieros vandenilio išsiskyrimas iš mėšlo. 

Siekiant mažinti sieros vandenilio, išmetamo į aplinkos orą, kiekį, rekomenduojama:

- optimizuoti baltymų kiekį pašaruose;

- gausiai kreikti guoliavietes;

- separuoti mėšlą, atskiriant tirštąją ir skystąją frakcijas;

- dažniau šalinti skystąjį mėšlą iš kanalų tvarte.“;

1.32. pakeičiu 197 punktą ir jį išdėstau taip:

„197. Mažinant gyvulininkystės poveikį klimato kaitai, reikia mažinti metano (CH4), azoto suboksido (N2O) kiekį. Svarbiausia mažinti metano dujų išmetimus į atmosferą, nes šių dujų poveikis didžiausias (metano dujos sudaro apie 90 proc. ŠESD kiekio CO2 ekv. gyvulininkystės sektoriuje, o azoto suboksido dujos – apie 10 proc.). Metano daugiausia (apie 78 proc.) išgaruoja iš virškinimo procesų ir 14 proc. iš mėšlo tvarkymo sistemų. 

Išmetamas metano ir azoto suboksido kiekis mažinamas:

- optimizuojant gyvulių mitybos racionus, pridedant virškinamumą atktyvinančių  medžiagų;  

- galvijus grupuojant į panašaus amžiaus, svorio, produktyvumo grupes ir šeriant skirtingais racionais;

- įdiegiant mechanizuotą-automatizuotą šėrimo sistemą ir dažniau šeriant galvijus;

- laikant produktyvesnius galvijus;

- gerinant galvijų laikymo sąlygas ir taip didinant jų produktyvumą (mažėja išmetamas metano kiekis produkcijos vienetui pagaminti). Galvijų laikymo sąlygos gerinamos optimizuojant mikroklimatą tvarte, technologinius procesus (šėrimo, vandens tiekimo, melžimo, mėšlo šalinimo) ir jų valdymą, sukuriant tvarte gerą fizinę, psichinę, biologinę ir cheminę aplinką;

- automatizuojant melžimą ir dažniau melžiant karves – 3–5 kartus per parą;  

- uždengiant skystojo mėšlo rezervuarus ir surenkant metano dujas;

- didinant kraiko naudojimą ir mažinant mėšlo drėgnumą;

- galvijus šeriant mažo baltymingumo pašarais (mažėja išmetamas NH3 ir N2O kiekis iš mėšlo);  

- mažinant azoto nuostolius iš mėšlo, mažinant mėšlo pH ir mineralinių N trąšų naudojimą;

- vengiant anaerobinio mėšlo laikymo.“;

1.33.papildau 2001 punktu:

„2001. Energijos suvartojimas galvijų tvartuose mažinamas įrengiant:

- šilumos atgavimo sistemą (sumažina iki 55 proc. energijos sąnaudų vandens šildymui);

- dažnio keitiklius melžimo įrangoje (sumažina iki 70 proc. sąnaudų melžimui);

- efektyvų apšvietimą tvarte (sumažina iki 70 proc. energijos sąnaudų apšvietimui);

- natūralią vėdinimo sistemą (optimalaus mikroklimato formavimui sumažina energijos sąnaudas iki 80 proc.).“;

1.34.papildau 2002 punktu:

„2002. Tvartas turi būti tinkamai pastatytas ir jame įrengiama efektyvi vėdinimo sistema. Vasarą kontroliuojamas ir ribojamas tiesioginių saulės spindulių patekimas į tvartą. Tvartas turi apsaugoti karves nuo šalto žiemos vėjo, lietaus ir sniego, taip pat sudaryti pavėsį nuo karštos vasaros saulės.“;

1.35.papildau 203.1 papunkčiu:

„203.1. Pašarai į šėrimo stalą tiekiami mobiliais vagonėliais (elektrifikuotais arba su vidaus degimo varikliais), pašarų dalytuvais (savaeigiais arba prie traktorių prikabinamais), transporteriais (juostiniais transporteriais, įrengtais ėdžių dugne arba virš ėdžių).“;

1.36.papildau 203.2 papunkčiu:

„203.2. Kiekvienam galvijui įrengiama šėrimo vieta prie šėrimo stalo (ėdžių). Jeigu pašarai ėdžiose būna visą laiką, šėrimo vietų skaičius gali būti mažesnis: viena vieta dviem karvėms, o melžiant karves melžimo robotais – trims karvėms.“;

1.37.pakeičiu 204 punktą ir jį išdėstau taip:

„204. Pagrindiniu pašaru (silosas, šienas) galvijai šeriami ėdžiose, o kombinuoti pašarai pateikiami mišiniuose su pagrindiniu pašaru arba melžimo robotuose, automatinėse šėrimo stotelėse, mobiliąja technika išbarstomi ėdžiose. Automatinė šėrimo stotelė skiriama 25–30 karvių.“;

1.38.pakeičiu 206 punktą ir jį išdėstau taip:

„206. Pieno gamybos ūkiuose karvės melžiamos mechanizuotai arba automatizuotai. Saitiniuose tvartuose karvės melžiamos į pieno liniją arba nešiojamas melžtuves, palaido laikymo tvartuose – melžimo aikštelėse „eilutė“, „tandem“, „lygiagreti“, „eglutė“, „karuselė“ arba robotuose.“;

1.39.pakeičiu 206.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„206.1. Melžimo aikštelėse karvės grupėmis melžiamos po 2–3 kartus per parą, melžimo robotu kiekviena karvė melžiama pagal jai palankiausią grafiką ir gali būti melžiama 2–6 kartus per parą, dažniausiai vidutiniškai 2,7–3,2 karto.“;

1.40.pakeičiu 206.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

„206.2. Karvių grupė priešmilžio garde turi užtrukti ne ilgiau kaip 1–1,5 val.“;

1.41.pakeičiu 206.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

„206.3. Skaičiuojant melžimo įrangos poreikį įvertinama, kad per valandą vienas darbuotojas melžimo aikštelėje vienoje karvės stovėjimo vietoje gali pamelžti vidutiniškai 4–5 karves (atskirais atvejais, pvz., esant automatizuotiems melžtuvams, iki 8 karvių).“;

1.42.pakeičiu 206.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

„206.4. Vieno melžimo bokso sistemos robotu galima pamelžti iki 70 karvių per parą, roboto techninės galimybės leidžia primelžti iki 3500 kg pieno per parą.“;

1.43.pakeičiu 208 punktą ir jį išdėstau taip:

„208. Pamelžtą pieną išvežant į pieno apdorojimo ir perdirbimo įmonę kasdien, jis turi būti per 2 val. atšaldytas iki 8 °C. Pieną išvežant kas antrą dieną, jis turi būti atšaldytas iki 6 °C. Pieną pristatant į perdirbimo įmonę per dvi valandas po melžimo, jo atšaldyti nebūtina.“;

1.44.pakeičiu 209 punktą ir jį išdėstau taip:

„209. Tvartų kreikimas gali būti visiškai mechanizuotas (kraikas technika tiekiamas į guoliavietes) arba iš dalies mechanizuotas (atvežtas kraikas paskleidžiamas rankiniu būdu). Mechanizuotai tvartams kreikti naudojamos priemonės neturi sukelti normas viršijančio dulkių kiekio patalpų ore.“;

1.45.pakeičiu 210.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„210.1. Saitinio galvijų laikymo tvartuose kraikinis mėšlas šalinamas:

- atvirais kanalais pusiau skystasis arba tirštasis mėšlas išstumiamas buldozeriu, grandikliniu arba strypiniu transporteriu;

- grotelėmis dengtais kanalais skystasis mėšlas šalinamas      grandikliniais arba strypiniu transporteriu.“;

1.46.pakeičiu 210.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

„210.2. Besaičio galvijų laikymo tvartuose skystasis mėšlas iš tvartų šalinamas:

- atvirais kanalais-takais išstumiamas stacionariais skreperiniais transporteriais į surinkimo kanalus;

- atvirais kanalais-takais išstumiamas mobiliosiomis priemonėmis į surinkimo kanalus;

- grotelėmis dengtais kanalais, kuriuose mėšlas kaupiamas ir periodiškai šalinamas savitaka, recirkuliacija arba išsiurbiamas siurbliais. Mėšlas į kanalą sukrenta per grotelių plyšius, jomis vaikštant ir trypiant mėšlą galvijams, arba grotelių valymui naudojant mobiliuosius robotus arba stacionarius skreperinius transporterius.“;

1.47.pakeičiu 210.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

„210.3. Besaičio galvijų laikymo tvartuose tirštasis:

- iš seklių tvartų buldozeriais;

- iš pusgilių ir gilių tvartų buldozeriais arba traktoriniais krautuvais.“;

1.48.pakeičiu 212 punktą ir jį išdėstau taip:

„212. Tirštojo mėšlo mėšlidėse pakrovimo–iškrovimo darbai atliekami mobiliais traktoriniais krautuvais (atskirais atvejais – stacionariomis krovimo priemonėmis).“;

1.49. pakeičiu 220 punktą ir jį išdėstau taip:

„220. Galvijų ūkio statiniai turi būti apsaugoti nuo žaibo [7.12], [7.143].“

2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2021 m. spalio 1 d.

 

 

 

Žemės ūkio ministras                                                                                         Kęstutis Navickas