LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69, 70 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 564 STRAIPSNIU
ĮSTATYMAS
2022 m. gruodžio 22 d. Nr. XIV-1726
Vilnius
1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pagal ikimokyklinio ugdymo programą ugdomam ikimokyklinio amžiaus vaikui ir jo tėvams (globėjams) koordinuotai teikiamos švietimo pagalba, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos švietimo, mokslo ir sporto ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“
2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal vienų metų švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą. Priešmokyklinį ugdymą vykdo ikimokyklinio, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas, vadovaudamiesi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
2. Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5 metai. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti, kai jam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vėliau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Jeigu vaikui priešmokyklinis ugdymas buvo pradėtas teikti, kai jam tais kalendoriniais metais suėjo 5 metai, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus.“
3. Pakeisti 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pagal priešmokyklinio ugdymo programą ugdomam priešmokyklinio amžiaus vaikui ir jo tėvams (globėjams) koordinuotai teikiamos švietimo pagalba, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos švietimo, mokslo ir sporto ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“
3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pradinis ugdymas vykdomas pagal ketverių metų pradinio ugdymo programas. Jos įgyvendinamos vadovaujantis Pradinio ugdymo programos aprašu, Pradinio ugdymo bendrosiomis programomis, bendraisiais ugdymo planais, kuriuos tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Pradinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su dailės, muzikiniu, meniniu, sportiniu ar kitu ugdymu.“
2. Pakeisti 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
3. Pakeisti 9 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
4. Pakeisti 9 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
4 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Pagrindinis ugdymas
1. Pagrindinio ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės, sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo pradmenis, ugdyti tautinį sąmoningumą, išugdyti siekimą ir gebėjimą apsispręsti, pasirinkti ir mokytis toliau.
3. Pagrindinis ugdymas vykdomas pagal šešerių metų pagrindinio ugdymo programą. Pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis apima ketverių metų pagrindinio ugdymo tarpsnį, antroji dalis – dvejų metų pagrindinio ugdymo tarpsnį. Pagrindinio ugdymo programa įgyvendinama vadovaujantis Pagrindinio ugdymo programos aprašu, Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, bendraisiais ugdymo planais, kuriuos tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Visiems mokiniams, baigiantiems pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, vykdomas nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas, išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo mokymosi pasiekimų patikrinimo. Į pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį gali būti įtraukiami profesinio mokymo programų moduliai ir įskaitomi tęsiant mokymąsi pagal profesinio mokymo programas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Pagrindinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su dailės, muzikiniu, meniniu, sportiniu ar kitu ugdymu.
4. Pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir pasiekus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų slenkstinį lygį, išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo. Pagrindinio ugdymo įvertinimai atitinka slenkstinį, patenkinamą, pagrindinį ar aukštesnįjį pasiekimų lygius ir jų ribas, nustatytus švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamose bendrosiose programose. Jeigu asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų metu nepasiekė kurio nors dalyko slenkstinio pasiekimų lygio, jis gali tais pačiais mokslo metais pakartotinai dalyvauti atitinkamo dalyko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime. Jeigu ir po pakartotinio dalyvavimo atitinkamo dalyko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime asmuo nepasiekė slenkstinio pasiekimų lygio, jis gali tęsti mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
5. Pagal pagrindinio ugdymo programą ugdomam mokiniui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams) koordinuotai teikiamos švietimo pagalba, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos švietimo, mokslo ir sporto ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“
5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Vidurinis ugdymas
1. Vidurinio ugdymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis.
2. Valstybės garantuojamas visuotinis vidurinis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam pagrindinį išsilavinimą.
3. Vidurinis ugdymas vykdomas pagal dvejų metų vidurinio ugdymo programas. Jas sudaro privalomieji ir pasirenkamieji bendrojo ugdymo dalykai bei galimi profesinio mokymo programų moduliai. Jos įgyvendinamos vadovaujantis Vidurinio ugdymo programos aprašu, Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, bendraisiais ugdymo planais, kuriuos tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Vidurinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su dailės, muzikiniu, meniniu, sportiniu ar kitu ugdymu. Jeigu vidurinio ugdymo programa vykdoma kartu su profesinio mokymo programa, jos gali būti vykdomos ilgiau negu dvejus metus.
4. Į vidurinio ugdymo programą profesinio mokymo programų moduliai gali būti įskaitomi tęsiant mokymąsi pagal profesinio mokymo programas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
5. Vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius brandos egzaminus, išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo brandos egzaminų. Vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų mokymosi rezultatai apibendrinami ir fiksuojami dalykų metiniais ir išlaikytų brandos egzaminų įvertinimais. Asmens brandos egzaminų įvertinimai atitinka aukštesnįjį, pagrindinį ar patenkinamą pasiekimų lygius ir jų ribas, nustatytas švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamose brandos egzaminų programose.
6. Pagal vidurinio ugdymo programą ugdomam mokiniui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams) koordinuotai teikiamos švietimo pagalba, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos švietimo, mokslo ir sporto ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“
6 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 14 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
2. Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo paskirtis – padėti mokiniui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, pripažįstant ir plėtojant jų gebėjimus ir galias. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymas ir švietimo pagalbos teikimas organizuojamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
3. Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
4. Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Mokinio ugdymosi poreikių pirminį vertinimą atlieka mokyklos Vaiko gerovės komisija ir esant poreikiui mokyklos vadovas skiria švietimo pagalbą. Mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais vertina pedagoginė psichologinė tarnyba. Pedagoginės psichologinės tarnybos vadovas skiria švietimo pagalbą ir ugdymo pritaikymą. Specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimas, ugdymo pritaikymas ir (ar) reikalingos švietimo pagalbos skyrimas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
7 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Neformalusis suaugusiųjų švietimas
1. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo paskirtis – sudaryti sąlygas asmeniui mokytis visą gyvenimą, tenkinti pažinimo poreikius, tobulinti įgytą kvalifikaciją, įgyti papildomų kompetencijų.
2. Neformalusis suaugusiųjų švietimas teikiamas kiekvienam jį pasirinkusiam asmeniui, ne jaunesniam kaip 18 metų.
3. Neformalųjį suaugusiųjų švietimą teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti visi švietimo teikėjai. Bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.
4. Neformaliojo švietimo būdu asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip baigta formaliojo švietimo programos (išskyrus studijų programas) dalis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka arba kaip studijų programos dalis – aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.
8 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Psichologinę pagalbą teikia, psichologinių problemų prevenciją vykdo pedagoginių psichologinių tarnybų, mokyklų psichologai, turintys psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro kvalifikacinius laipsnius arba psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį baigus vientisąsias studijas arba švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažintą kaip lygiavertę užsienyje įgytą kvalifikaciją, kurie pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos. Psichologinės pagalbos teikimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.“
9 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Socialinė pedagoginė pagalba
1. Socialinės pedagoginės pagalbos paskirtis – padėti vaikui įgyvendinti jo teisę mokytis, stiprinti vaiko ir mokinio socialines ir emocines kompetencijas, skatinti saugios vaiko ir mokinio mokymosi galias ir poreikius atliepiančios ugdymo aplinkos kūrimą.
2. Socialinę pedagoginę pagalbą teikia mokyklose, pedagoginėse psichologinėse tarnybose ir kitose įstaigose ar organizacijose dirbantys socialiniai pedagogai, kurie turi aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą ir atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir kurie pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos.
3. Teikiant socialinę pedagoginę pagalbą, bendradarbiaujama su vaiko tėvais (globėjais, rūpintojais), mokytojais, kitais švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, socialinę pagalbą teikiančiomis tarnybomis, sveikatos priežiūros, teisėtvarkos institucijomis ir kitomis įstaigomis bei organizacijomis.
10 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Specialiąją pedagoginę pagalbą asmenims iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 21 metai, pabaigos, o tiems, kurie dėl ligos mokėsi su pertraukomis ir pateikė tokių pertraukų priežastį pagrindžiančius dokumentus, – iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 23 metai, pabaigos teikia specialieji pedagogai, logopedai, tiflopedagogai, surdopedagogai ir kiti specialistai, kurie turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir kurie pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos. Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo asmenims iki 21 metų tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.“
2. Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Specialioji pagalba mokiniui, kuriam jos reikia, teikiama mokykloje. Jam teikiamos žodinės kalbos vertimo į gestų kalbą, teksto skaitymo ir konspektavimo bei kitos paslaugos, didinančios ugdymosi prieinamumą. Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Aukštojoje mokykloje specialioji pagalba teikiama aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.“
11 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 23 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Pedagoginių darbuotojų (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) kvalifikacijos tobulinimo programas įgyvendina švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka patvirtinti pedagogų rengimo centrai ir akredituotos kvalifikacijos tobulinimo įstaigos. Reikalavimus pedagoginių darbuotojų (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) kvalifikacijos tobulinimo programoms nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.“
2. Pakeisti 23 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Nacionalines pedagoginių darbuotojų (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) kvalifikacijos tobulinimo programas prioritetinėse kvalifikacijos tobulinimo srityse, kurias trejų metų laikotarpiui tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, įgyvendina švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka patvirtinti pedagogų rengimo centrai kartu su kitomis aukštosiomis mokyklomis ir (ar) akredituotomis kvalifikacijos tobulinimo įstaigomis. Reikalavimus nacionalinėms pedagoginių darbuotojų (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) kvalifikacijos tobulinimo programoms, jų vertinimo, akreditavimo ir registravimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.“
12 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas, ikimokyklinio ugdymo mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą tvarką nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), vadovaudamasi švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais priėmimo kriterijais.“
2. Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programas, ikimokyklinio ugdymo mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą pirmumo teise privalo būti priimamas asmuo, gyvenantis mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vaiko pageidavimu vaikas gali būti priimtas į kitą bendrojo ugdymo mokyklą tuo atveju, jeigu joje yra laisvų vietų.“
3. Pakeisti 29 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės ikimokyklinio ugdymo mokyklą mokytis pagal ikimokyklinio ugdymo programą, formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklą ir neformaliojo vaikų švietimo mokyklą kriterijus ir tvarką nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas).“
4. Pakeisti 29 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
13 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokiniai į atitinkamą ugdymo programą vykdančią mokyklą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymu, vežami keleiviniu transportu mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu, mokykliniu autobusu arba kitu transportu. Į mokyklą ir atgal privalo būti vežami kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, ir vaikai, kuriems paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas.“
2. Pakeisti 36 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Mokinių gyvenimo valstybinės ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklos bendrabutyje išlaidos apmokamos iš mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) skirtų ūkio lėšų. Tėvai (globėjai, rūpintojai) už mokinių maitinimą moka švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
14 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokymosi pasiekimų vertinimo ugdymo (ugdymosi) procese paskirtis – padėti mokiniui pasitikrinti individualią mokymosi pažangą, nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su bendrosiose programose nustatytais pasiekimų lygiais ar (ir) profesiniais standartais, rekomenduoti priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje.“
2. Pakeisti 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Mokymosi pasiekimus įsivertina mokinys, vertina mokytojas, švietimo teikėjas, mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų), švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija.“
3. Pakeisti 38 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija ir savivaldybės vykdomoji institucija organizuoja mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekimų patikrinimus (brandos egzaminus, pasiekimų patikrinimus baigus pagrindinio ugdymo programą, nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus ir kitus mokymosi pasiekimų patikrinimo būdus) pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas mokymosi pasiekimų patikrinimų programas ir mokymosi pasiekimų patikrinimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašus, mokinių pasiekimų tyrimus. Šie mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams, nepažeidžiant lygių galimybių principo, apibrėžto šio įstatymo 5 straipsnyje, o mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių asmens gabumų), pritaikomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai organizuojami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Visos bendrojo ugdymo mokyklos užtikrina lietuvių kalbos mokėjimą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą (nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų).“
15 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 39 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) mokymosi pasiekimų pažymėjimas – neįgijusiam pradinio, pagrindinio ar vidurinio išsilavinimo arba įgijusiam vidurinį ar jam prilygintą išsilavinimą, patvirtintą išduotu brandos atestatu ar kitu vidurinį ar jam prilygintą išsilavinimą patvirtinančiu dokumentu, ir papildomai ir (ar) pakartotinai besimokiusiam pagal vidurinio ugdymo dalykų programas ir jas baigusiam, ir (ar) papildomai, ir (ar) pakartotinai išlaikiusiam brandos egzaminus.“
16 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 41 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Gimnazijos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį. Atskiru atveju (mokykla gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra kitų vidurinio ugdymo programą lietuvių ar (ir) tautinės mažumos kalba vykdančių bendrojo ugdymo mokyklų, arba bendrojo ugdymo mokykla, pagal Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytus kriterijus priskirta prie miesto pakraščio mokyklų; pasienio ruože esanti bendrojo ugdymo mokykla; nevalstybinė mokykla; mokykla, skirta šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių; mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas, ir atitinkanti Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytus kriterijus; mokykla, kurioje ne mažiau kaip 15 procentų visų mokinių yra didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir (ar) vidutinį ir sunkų neįgalumą turintys mokiniai; savivaldybės kadetų ugdymo mokykla, skirta šalies (regiono) mokiniams) gimnazija gali vykdyti akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą, vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis.“
2. Pakeisti 41 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
17 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 43 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 43 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
3. Pakeisti 43 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Mokslo metų pradžią ir trukmę pagal priešmokyklinio ugdymo programą, bendrojo ugdymo programas, pirminio ir tęstinio profesinio mokymo programas nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, pagal neformaliojo švietimo programas (išskyrus priešmokyklinio ugdymo ir tęstinio profesinio mokymo programas) – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas.“
4. Pakeisti 43 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Mokykloje gali būti vykdomos tik Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre įregistruotos formaliojo švietimo programos. Mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jeigu atitinka Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytus bendruosius ir specialiuosius kriterijus. Mokykla formaliojo profesinio mokymo programas gali vykdyti tik turėdama Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją, už kurios išdavimą, papildymą ar patikslinimą mokama valstybės rinkliava.“
5. Pakeisti 43 straipsnio 10 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
6. Pakeisti 43 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Mokykla privalo:
2) sukurti ir palaikyti sveiką ir saugią aplinką, sudarančią palankias galimybes ugdyti (ugdytis) ir mokytis;
5) sudaryti galimybes mokiniams dalyvauti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kokybės kriterijus atitinkančiose, socialines ir emocines kompetencijas ugdančiose, smurto, patyčių, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ar kitose prevencinėse programose;
18 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybės taryba neformaliojo švietimo mokyklas (biudžetines įstaigas) reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko savarankiškai, bendrojo ugdymo mokyklas (biudžetines įstaigas) – vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, pagalbos įstaigas (biudžetines įstaigas) – Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais. Savivaldybės neformaliojo švietimo mokyklos (viešosios įstaigos) reorganizuojamos, likviduojamos ar pertvarkomos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu, bendrojo ugdymo mokyklos (viešosios įstaigos), profesinio mokymo įstaigos (viešosios įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, pagalbos įstaigos (viešosios įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu, vadovaujantis Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais. Tais atvejais, kai savivaldybės tarybos ar dalyvių susirinkimo sprendimų projektai dėl bendrojo ugdymo mokyklų reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo prieštarauja mokyklos bendruomenės sprendimams, siūlymus dėl tokios mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo pateikia švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija. Mokyklos bendruomenės sprendimų priėmimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.“
2. Pakeisti 44 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) struktūros pertvarka – mokyklos grupės ar tipo pakeitimas arba vykdomos organizacinės veiklos pakeitimai (klasių, grupių, skyrių, filialų steigimas ar likvidavimas, mokymo valstybine kalba ar tautinės mažumos kalba įvedimas ar pabaiga mokykloje, paskirties keitimas) – vykdoma valstybinės ir savivaldybės mokyklos – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo), kitų mokyklų – savininko (dalyvių susirinkimo) sprendimu, jeigu įstatymai, nustatantys konkrečias juridinių asmenų teisines formas, nenustato kitaip. Mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas), vykdančių formaliojo švietimo programas, struktūros pertvarka vykdoma vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Valstybinės mokyklos (išskyrus profesinio mokymo įstaigą) grupės ar tipo pakeitimas atliekamas gavus švietimo, mokslo ir sporto ministro rašytinį sutikimą.“
19 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 46 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
2. Papildyti 46 straipsnio 1 dalį 13 punktu:
20 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 49 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
2. Pakeisti 49 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) siūlyti mokyklos vadovui Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreiptis dėl minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės vaikui skyrimo, taip pat siūlyti mokyklos vadovui skirti vaikui už švietimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir mokinio elgesio normų pažeidimus drausmines auklėjamojo poveikio priemones, nurodytas švietimo įstaigos vidaus tvarką nustatančiuose dokumentuose;“.
3. Pakeisti 49 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
21 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 52 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Švietimo valdymo subjektai yra:
22 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 53 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„53 straipsnis. Švietimo stebėsena
1. Švietimo stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas visiems švietimo valdymo subjektams priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą.
2. Valstybės švietimo stebėseną, vadovaudamosi švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais švietimo stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka, vykdo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija bei kitos švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos įstaigos, savivaldybių administracijos, mokyklos.
3. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija kiekvienais metais paskelbia pranešimą apie ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo būklę šalyje ir regionuose.
4. Asmens duomenys Švietimo valdymo informacinėje sistemoje tvarkomi Vyriausybės tvirtinamuose Švietimo valdymo informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka.
5. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai nustačius, kad mokykloje nesudarytos sąlygos užtikrinti švietimo kokybę laiduojantį valdymą, švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija gali kreiptis į savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą) dėl kokybiško valdymo užtikrinimo.“
23 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„56 straipsnis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliojimai
1. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija:
1) formuoja valstybinę švietimo politiką, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;
2) kai rengiamas Nacionalinis pažangos planas, teikia pasiūlymus dėl švietimo politikos strateginių tikslų ir pažangos uždavinių nustatymo;
3) rengia švietimo politikos pažangos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;
5) teikia Vyriausybei siūlymus ir nutarimų projektus: dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo bei tobulinimo; dėl švietimo finansavimo, mokyklų materialinės bazės, disponavimo mokyklų turtu;
6) valdo Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, steigia ir valdo žinybinius registrus ir valstybės informacines sistemas ir valdo valstybės informacinėse sistemose tvarkomus asmens duomenis;
7) bendradarbiauja su savivaldybių administracijų švietimo padaliniais dėl valstybės švietimo politikos formavimo ir įgyvendinimo, teikia Vyriausybei tvirtinti bendruosius jų nuostatus;
8) koordinuoja profesinio mokymo įstaigų ir bendrojo ugdymo mokyklų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tinklo kūrimą;
9) organizuoja ir koordinuoja informacijos apie profesinio mokymo įstaigas ir jų vykdomas profesinio mokymo programas sklaidą, siekiant didinti profesinio mokymo patrauklumą;
10) bendradarbiauja su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, finansuoja ar kitaip skatina užsienyje gyvenančių lietuvių veiklą švietimo ir studijų srityse, atstovauja Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose;
11) organizuoja mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės, kaip savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų atestaciją;
12) organizuoja ir koordinuoja valstybės paramos ir pagalbos teikimą lituanistiniam švietimui užsienyje, užsieniečių lietuvių kalbos mokymuisi; analizuoja, ar tinkamai naudojamos švietimui skirtos valstybės biudžeto lėšos, informuoja visuomenę apie bendrąją švietimo būklę šalyje;
2. Švietimo, mokslo ir sporto ministras:
1) tvirtina vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarkos aprašą; nustato prevencinių programų kriterijus ir atitikties jiems vertinimo tvarką; kas dveji metai atnaujina ir iki einamųjų metų kovo 1 dienos tvirtina bendruosius ugdymo planus;
3) tvirtina valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veiklos vertinimo nuostatus, mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos nuostatus ir kompetencijų aprašą, pedagogų rengimo reglamentą, švietimo įstaigų vadovų rezervo reglamentą, valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų mentorystės ir palydėjimo į profesinę veiklą tvarkos aprašą;
4) nustato valstybės biudžeto lėšų skyrimo konkurso būdu įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, valstybės narės juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, vykdantiems švietimo, mokslo, kultūros ir sporto programas, projektus, tvarką;
6) nustato kvalifikacinius reikalavimus savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams ir specialistams;
7) tvirtina mokinių, išskyrus besimokančius pagal aukštojo mokslo programas, nelaimingų atsitikimų tyrimo tvarkos aprašą;
24 straipsnis. Įstatymo papildymas 564 straipsniu
Papildyti Įstatymą 564 straipsniu:
„564 straipsnis. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos įgaliojimai
Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija:
1) vykdo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekimų patikrinimus (brandos egzaminus, kitus egzaminus, įskaitas ir kitus mokymosi pasiekimų patikrinimus), nacionalinius ir tarptautinius mokinių pasiekimų tyrimus;
7) atlieka vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimą;
8) administruoja ir (ar) įgyvendina, ir (ar) finansuoja priemones, projektus, skirtus ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo politikos tęstinės veiklos ir (ar) pažangos uždaviniams įgyvendinti, priima sprendimus dėl finansavimo skyrimo šias priemones įgyvendinantiems projektams;
9) konsultuoja savivaldybių administracijų švietimo padalinius dėl valstybės ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo politikos įgyvendinimo;
10) vykdo mokyklų, vykdančių ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės išorinį vertinimą;
11) kiekvienais metais iki rugpjūčio 31 dienos parengia pranešimą apie ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo būklę šalyje ir regionuose ir teikia išvadas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl reikalingo ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo sistemos tobulinimo;
25 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ministerijos ir Vyriausybės įstaigos:
1) dalyvauja švietimo politiką ir mokyklų veiklą reglamentuojančių dokumentų rengimo darbo grupėse, teikia siūlymus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl rengiamų teisės aktų projektų;
3) atlieka švietimo įstaigų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės, kaip savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas, vadovų metų veiklos vertinimą švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;
26 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 58 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) organizuoja ir koordinuoja švietimo pagalbos teikimą mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymą, užtikrina prevencinių programų mokyklose įgyvendinimą, sudaro sutartis su psichologinės pagalbos teikėjais, teikiančiais švietimo pagalbą šio įstatymo 231 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais;“.
3. Pakeisti 58 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
27 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„59 straipsnis. Švietimo įstaigos vadovo skyrimas, funkcijos, vertinimas ir atleidimas
1. Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą, parengtą pagal šiame straipsnyje nustatytas švietimo įstaigos vadovo funkcijas ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, tvirtina, švietimo įstaigos vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti organizuoja valstybinių švietimo įstaigų atveju – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo.
2. Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovu gali būti asmuo, kuris pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos ir jam atliktas vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka arba, jeigu jis vienoje švietimo įstaigoje vadovo pareigas ėjo ne mažiau kaip 10 metų ir jam atliktas vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimui prilygintas vertinimas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Valstybinės ar savivaldybės švietimo pagalbos įstaigos, bendrojo ugdymo mokyklos ir profesinio mokymo įstaigos vadovas turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, valstybinės ar savivaldybės neformaliojo švietimo mokyklos vadovas – aukštąjį koleginį išsilavinimą. Asmuo skiriamas į švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo pareigas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, įvertinus jo gebėjimus įgyvendinti viešam konkursui pateiktas vadovavimo švietimo įstaigai gaires ir pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
3. Vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimą atlieka švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija. Vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimo užduotys yra konfidenciali informacija.
4. Pasibaigus valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo pirmajai penkerių metų kadencijai, jis skiriamas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai, jeigu jo metų veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai ir jis sutinka eiti pareigas. Pasibaigus valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo kadencijai, jam sutikus, jo įgaliojimai pratęsiami, iki įvyks viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti ir bus paskirtas švietimo įstaigos vadovas. Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovas, baigęs penkerių metų kadenciją, turi teisę dalyvauti tos pačios švietimo įstaigos viešame konkurse vadovo pareigoms eiti.
5. Likus ne mažiau kaip 4 mėnesiams iki valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo kadencijos pabaigos, valstybinės švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo skelbia viešą konkursą šios švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti, išskyrus atvejus, kai vadovas paskiriamas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka arba paskiriamas buvęs kitos švietimo įstaigos vadovas penkerių metų kadencijai šio straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka.
6. Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų kvalifikacinius reikalavimus ir viešo konkurso švietimo įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką.
7. Į nevalstybinių švietimo įstaigų vadovų pareigas skiriami asmenys, kurie pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos, ir iš jų atleidžiami įstatymų nustatyta tvarka.
8. Švietimo įstaigos vadovas:
1) organizuoja švietimo įstaigos veiklą, įgyvendindamas strateginį švietimo įstaigos valdymą; vadovauja rengiant švietimo įstaigos strateginį ir metinį planus, užtikrina jų įgyvendinimą; organizuoja švietimo įstaigos veiklos įsivertinimą ir stebėseną, analizuoja išteklių būklę ir atsako už švietimo įstaigos veiklos rezultatus;
2) vadovauja kuriant lyderystės ugdymui kultūrą, išlaikant ir stiprinant kiekvienam mokiniui mokytis ir savo galimybėms atskleisti palankią aplinką;
3) įgyvendina personalo valdymo priemones, sudaro galimybes ir skatina darbuotojus, užtikrina jų profesinį tobulėjimą ir Pedagogų etikos kodekso normų laikymąsi;
4) bendradarbiauja su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), vietos bendruomene ir partneriais, siekdamas švietimo įstaigos tikslų, kartu su švietimo įstaigos savivaldos institucijomis sprendžia svarbiausius įstaigos veiklos klausimus; bendradarbiauja su institucijomis, įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis siekdamas efektyvaus įstaigos valdymo, ugdymo kokybės ir mokinių saugumo;
5) kiekvienais metais iki sausio 20 dienos valstybinės ar savivaldybės mokyklos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovas teikia švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) bendruomenei ir mokyklos tarybai, valstybinės ar savivaldybės švietimo pagalbos įstaigos vadovas – švietimo pagalbos įstaigos savivaldos institucijai, jeigu ji yra, o jeigu švietimo pagalbos įstaigoje savivaldos institucijos nėra, – darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims svarstyti bei viešai paskelbia savo metų veiklos ataskaitą. Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo metų veiklos ataskaitos struktūrą ir reikalavimus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras;
9. Buvusiam švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovui (išskyrus švietimo įstaigos vadovus, kurie turi teisę gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją) gali būti pasiūlyta valstybinių švietimo įstaigų atveju – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės mero, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimo ar jo įgalioto asmens per 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka pretenduoti į kitos švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo pareigas penkerių metų kadencijai, jeigu jis atitinka vieną iš šių sąlygų:
1) yra atleistas iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, į kurią jis jau yra laimėjęs viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti po 2018 m. sausio 1 d., ir jo visų metų veikla kadencijos, kurios metu jis atleistas iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, laikotarpiu buvo įvertinta gerai ir labai gerai;
2) yra pabaigęs penkerių metų kadenciją, kurios metu visais metais jo veikla buvo įvertinta gerai ir labai gerai, ir yra atsisakęs būti paskirtas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka arba dalyvauti viešame konkurse tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti.
10. Jeigu su valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovu darbo sutartis nutraukiama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Valstybinių švietimo įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo, priėmusi (priėmęs) sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo, paskiria asmenį, kuris pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos, laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas.
11. Valstybinių švietimo įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti sudaro komisiją. Į viešo konkurso mokyklų vadovo pareigoms eiti komisiją 2 narius siūlo skirti valstybinių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo, po vieną narį siūlo skirti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, švietimo įstaigų vadovų ar atitinkamo tipo švietimo įstaigų asociacija, taip pat valstybinių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo kviečia vieną mokyklos socialinių partnerių atstovą, 2 narius siūlo skirti mokyklos taryba savo sprendimu (mokinys gali būti siūlomas, jei jam yra sukakę 16 metų). Viešo konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti komisijos nariu gali būti tik asmuo, kuris pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos. Šios komisijos nariais negali būti valstybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje.
12. Viešo konkurso švietimo pagalbos įstaigos vadovo pareigoms eiti komisijos sudarymo tvarkos aprašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.
13. Viešo konkurso naujai įsteigtos mokyklos vadovo pareigoms eiti komisija sudaroma be mokyklos tarybos ir socialinio partnerio teikiamų asmenų.
14. Aukštosios mokyklos vadovo skyrimą į pareigas, atleidimą iš jų, jo įgaliojimus ir atsakomybę nustato Mokslo ir studijų įstatymas.
15. Kiekvienais metais į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, dalyvaujant mokyklos tarybai, įvertina valstybinės ar savivaldybės mokyklos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo praėjusių kalendorinių metų veiklą, o dalyvaujant švietimo pagalbos įstaigos savivaldos institucijoms, jeigu jos yra (jeigu švietimo pagalbos įstaigoje savivaldos institucijų nėra, – darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims), – valstybinės ar savivaldybės švietimo pagalbos įstaigos vadovo praėjusių kalendorinių metų veiklą. Jeigu valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo metų veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą atleisti valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovą iš pareigų ir nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo švietimo įstaigos vadovo metų veiklos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos.“
28 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 59 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovu gali būti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažintą kaip lygiavertę užsienyje įgytą kvalifikaciją turintis asmuo, kuris pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos ir jam atliktas vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka arba, jeigu jis vienoje švietimo įstaigoje vadovo pareigas ėjo ne mažiau kaip 10 metų ir jam atliktas vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimui prilygintas vertinimas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Asmuo skiriamas į švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo pareigas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus jo gebėjimus įgyvendinti viešam konkursui pateiktas vadovavimo švietimo įstaigai gaires ir pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.“
29 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 59 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Valstybinių švietimo įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti sudaro komisiją. Į viešo konkurso mokyklų vadovo pareigoms eiti komisiją 2 narius siūlo skirti valstybinių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo, po vieną narį siūlo skirti švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, švietimo įstaigų vadovų ar atitinkamo tipo švietimo įstaigų asociacija, taip pat valstybinių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo kviečia vieną mokyklos socialinių partnerių atstovą, 2 narius siūlo skirti mokyklos taryba savo sprendimu (mokinys gali būti siūlomas, jei jam yra sukakę 16 metų). Viešo konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti komisijos nariu gali būti tik asmuo, kuris pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos. Šios komisijos nariais negali būti valstybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje.“
30 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 62 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) Bendrojo ugdymo taryba inicijuoja ir svarsto ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo turinio kaitos perspektyvas, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo kryptis, teikia siūlymus dėl mokyklų aprūpinimo. Bendrojo ugdymo tarybos nuostatus tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras;“.
31 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 63 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„63 straipsnis. Mokyklos bendruomenės narių dalyvavimas švietimo valdyme
1. Mokyklos bendruomenės nariai gali dalyvauti švietimo valdyme, burtis į įvairių grupių (mokinių, studentų, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų), mokyklų, švietimo valdymo lygių vadovų) interesų asociacijas, vykdančias jų narių nustatytus švietimo, kultūros, mokslinio tyrimo plėtotės uždavinius ir funkcijas, numatytas jų veiklos įstatuose.
2. Mokytojų asociacijos dalyvauja kuriant mokomojo dalyko turinį, sprendžiant su mokytojų kvalifikacijos tobulinimu susijusius klausimus, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu.
3. Švietimo įstaigų vadovų asociacijos dalyvauja viešų konkursų švietimo įstaigų vadovų pareigoms eiti atrankos komisijose, teikia siūlymus mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms (dalyvių susirinkimams), Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl ugdymo organizavimo, švietimo įstaigų vadovų kvalifikacijos tobulinimo, švietimo įstaigų vadovų mentorių kompetencijų tobulinimo, siūlo atstovus į švietimo įstaigų vadovų mentorius, dalyvauja darbo grupėse ir komisijose, vadovaudamosi Asociacijų įstatymu.
4. Švietimo valdymo subjektai šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms asociacijoms jų funkcijoms atlikti nustatyta tvarka teikia informacinę, konsultacinę ir metodinę pagalbą, gali jas kviestis konsultuoti, būti ekspertais.
32 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 64 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 64 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) vykdo švietimo įstaigos veiklos kokybės gerinimo priežiūrą, atsižvelgdama (atsižvelgdamas) į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos pateiktas rekomendacijas, vadovo metų veiklos vertinimo rezultatus.“
33 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 67 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, savivaldybių kadetų ugdymo mokykloms, skirtoms šalies (regiono) mokiniams, atitinkančioms Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytą paskirtį ir kriterijus, taip pat savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir vykdančioms ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, skiriamos iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką ir iš savivaldybių biudžetų asignavimų;“.
2. Pakeisti 67 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Vaikų, kuriems šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka yra skirtas privalomas ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą, ugdymui, maitinimui ir vežiojimui iš valstybės biudžeto skiriama papildomų lėšų, kurios apskaičiuojamos, paskirstomos ir naudojamos pagal Vyriausybės patvirtintą tvarkos aprašą.“
34 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„69 straipsnis. Skatinimas ir materialinė parama
1. Mokinių mokymosi pasiekimams skatinti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų lėšų gali būti skiriamos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto dydžio stipendijos, premijos ar taikomos kitos skatinimo priemonės.
2. Už indėlį į Lietuvos švietimo plėtotę, reikšmingus profesinės veiklos rezultatus ir kūrybines iniciatyvas mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo ir profesinio mokymo programas, ir pagalbos mokiniui specialistams švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų lėšų skiriama švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto dydžio Metų mokytojo premija. Didinant pedagogo profesijos patrauklumą ir skatinant jaunus pedagogus aktyviai įsitraukti į švietimo plėtotės darbus, už sėkmingą pedagoginės veiklos startą, demokratiškumo, humaniškumo, kūrybiškumo idėjų įgyvendinimą ir sklaidą mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo ir profesinio mokymo programas, ir pagalbos mokiniui specialistams iki 35 metų švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų lėšų skiriama švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto dydžio Meilės Lukšienės premija. Už svarius darbus kuriant, populiarinant vaikų literatūrą ir skatinant mokinių skaitymą, ugdant estetinės kultūros, bendražmogiškąsias ir pilietines vertybes švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų lėšų skiriama švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto dydžio Vaikų literatūros premija. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka gali būti teikiamos ir kitos skatinimo priemonės (premijos, apdovanojimai ir kita).
3. Mokiniams, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas ar jų modulius, stipendijų ar kitos materialinės paramos mokėjimą nustato Profesinio mokymo įstatymas.
5. Mokiniui, kuris mokosi pagal neformaliojo švietimo programas, įstatymų nustatyta tvarka gali būti suteikta parama.
6. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų) savo nustatyta tvarka užtikrina, kad mokytojams ir kitiems ugdymo procese dalyvaujantiems asmenims būtų apmokėtos ne mažiau kaip 5 dienų per metus kvalifikacijos tobulinimo išlaidos.
7. Valstybinės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) iš jai skiriamų valstybės biudžeto bendrųjų asignavimų ar kitų lėšų savo nustatyta tvarka, savivaldybės švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) iš savivaldybės biudžeto ar kitų lėšų savo nustatyta tvarka, kitų švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) savininkas (dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka gali teikti ir kitą materialinę paramą ar kompensuoti tam tikras išlaidas (važiavimo į darbą ir atgal nuosava, išsinuomota ar pagal panaudos sutartį perduota transporto priemone, gyvenamojo ploto nuomos ir kitas) švietimo įstaigų vadovams, jų pavaduotojams ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams, mokytojams, pagalbos mokiniui specialistams ir kitiems ugdymo procese dalyvaujantiems asmenims.“
35 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 70 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Atlyginimo dydį už išsilavinimo pažymėjimų blankus, už asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą ir pageidaujančių geriau pasirengti tolesniam mokymuisi, papildomą ir (ar) pakartotinį pageidaujamų vidurinio ugdymo programos dalykų mokymąsi ir šių asmenų brandos egzaminus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.“
36 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnį, 6 straipsnio 4 dalį, 11 straipsnį, 12 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, 13 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnį, 15 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 17 straipsnio 4 dalį, 18 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, 21, 22, 23, 24, 25 straipsnius, 26 straipsnio 2 dalį, 27, 28, 29, 32 straipsnius, 33 straipsnio 1 dalį ir šio straipsnio 7 ir 8 dalis, įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d.
3. Šio įstatymo 11 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 2 dalis, 25 ir 27 straipsniai įsigalioja 2023 m. kovo 1 d.
5. Šio įstatymo 14 straipsnis, 16 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 4 dalis, 18 straipsnio 1 dalis, 21, 22, 23, 24, 29, 32 straipsniai ir 33 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2023 m. liepos 1 d.
6. Šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnis, 6 straipsnio 4 dalis ir 28 straipsnis įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d.
7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, švietimo, mokslo ir sporto ministras priima:
1) iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. – šio įstatymo, išskyrus 3 straipsnio 3 dalį, 4 ir 5 straipsnius, 6 straipsnio 4 dalį, 11 straipsnį, 12 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, 13 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnį, 15 straipsnio 2 dalį ir 16 straipsnio 1 dalį, 17 straipsnio 4 dalį, 18 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, 21, 22, 23, 24, 25 straipsnius, 26 straipsnio 2 dalį, 27, 28, 29, 32 straipsnius, 33 straipsnio 1 dalį, nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus;
2) iki 2023 m. sausio 31 d. – šio įstatymo 12 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus;
3) iki 2023 m. vasario 28 d. – šio įstatymo 11 straipsnio, 13 straipsnio 1 dalių, 15 straipsnio 2 dalies, 25 ir 27 straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus;
4) iki 2023 m. kovo 31 d. – šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies ir 26 straipsnio 2 dalies nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus;
5) iki 2023 m. birželio 30 d. – šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies ir 33 straipsnio 1 dalies nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus;
8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, švietimo, mokslo ir sporto ministras, švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo 14 straipsnio, 17 straipsnio 4 dalies, 18 straipsnio 1 dalies, 21, 22, 23, 24, 29 ir 32 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus.
9. Valstybinė švietimo teikėjų veiklos priežiūra, vidurinio ugdymo programų akreditavimas, pradėti vykdyti iki 2023 m. birželio 30 d., baigiami vykdyti pagal iki 2023 m. birželio 30 d. galiojusį teisinį reguliavimą.
10. Prašymai pateikti siūlymus dėl atvejų, kai savivaldybės tarybos sprendimų dėl bendrojo ugdymo mokyklų reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo projektai prieštarauja mokyklos bendruomenės sprendimams, gauti iki 2023 m. birželio 30 d., baigiami nagrinėti pagal iki 2023 m. birželio 30 d. galiojusį teisinį reguliavimą.
11. Iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. į pareigas priimti valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie neturi jų pareigoms eiti būtino išsilavinimo, toliau eina pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2027 m. rugpjūčio 31 d. Per šį laikotarpį reikalaujamo išsilavinimo neįgiję švietimo įstaigų vadovai atleidžiami iš einamų pareigų.
12. Iki 2023 m. vasario 28 d. paskelbti konkursai į valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigas vykdomi, konkursų komisijos sudaromos pagal iki 2023 m. vasario 28 d. galiojusį teisinį reguliavimą.
13. Iki 2023 m. birželio 30 d. paskelbti konkursai į valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigas vykdomi, konkursų komisijos sudaromos pagal iki 2023 m. birželio 30 d. galiojusį teisinį reguliavimą.
14. Asmenims, įgijusiems pagrindinį išsilavinimą iki 2029 m. rugpjūčio 31 d. ir siekiantiems įgyti vidurinį išsilavinimą, netaikomas reikalavimas pasiekti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ne žemesnį kaip patenkinamą lygį.
15. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodytiems buvusiems švietimo įstaigų (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovams reikalavimas, kad visų metų veikla kadencijos, kurios metu jis atleistas iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, laikotarpiu būtų įvertinta gerai ir labai gerai netaikomas, jeigu švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo pareigybė panaikinta iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. arba jis švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo pareigas ėjo mažiau negu vienus kalendorinius metus, arba buvusio švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo veikla nebuvo vertinta dėl Švietimo įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytų priežasčių.
16. Pedagoginių psichologinių tarnybų ir mokyklų psichologams, socialiniams pedagogams, specialiesiems pedagogams, logopedams, tiflopedagogams, surdopedagogams ir kitiems specialistams, teikiantiems specialiąją pedagoginę pagalbą, Švietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punkte įtvirtinta nuostata taikoma tais atvejais, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis buvo priimtas po 2023 m. rugsėjo 1 d., Švietimo įstatymo 51 straipsnio 2 punkte įtvirtinta nuostata – kai asmuo buvo atleistas iš tarnybos už tarnybinį nusižengimą ar iš darbo už darbo pareigų pažeidimus po 2023 m. rugsėjo 1 d., Švietimo įstatymo 51 straipsnio 4 punkte įtvirtinta nuostata – kai asmuo Pedagogų etikos kodekso reikalavimus pažeidė po 2023 m. rugsėjo 1 d.
17. Nevalstybinių švietimo įstaigų vadovams Švietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punkte įtvirtinta nuostata taikoma tais atvejais, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis buvo priimtas po 2023 m. kovo 1 d., Švietimo įstatymo 51 straipsnio 2 punkte įtvirtinta nuostata – kai asmuo buvo atleistas iš tarnybos už tarnybinį nusižengimą ar iš darbo už darbo pareigų pažeidimus po 2023 m. kovo 1 d., Švietimo įstatymo 51 straipsnio 4 punkte įtvirtinta nuostata – kai asmuo Pedagogų etikos kodekso reikalavimus pažeidė po 2023 m. rugsėjo 1 d.