LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2000 M. GEGUŽĖS 24 D. ĮSAKYMO NR. 277 „DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 98:2000 „NATŪRALUS IR DIRBTINIS DARBO VIETŲ APŠVIETIMAS. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ PAKEITIMO
2014 m. balandžio 30 d. Nr. V-520
Vilnius
1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. 277 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ ir išdėstau jį nauja redakcija:
„Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 98:2014 „NATŪRALUS IR DIRBTINIS DARBO VIETŲ APŠVIETIMAS. Apšvietos MAŽIAUSIOS ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ PATvirtinimo
1. T v i r t i n u Lietuvos higienos normą HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos mažiausios ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2000 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 277
(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2014 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. V-520
redakcija)
LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 98:2014
„NATŪRALUS IR DIRBTINIS DARBO VIETŲ APŠVIETIMAS.
Apšvietos MAŽIAUSIOS ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“
I SKYRIUS
BENDRosios nuostatos
1. Ši higienos norma nustato natūralaus ir dirbtinio apšvietimo apšvietos mažiausias ribines vertes darbo vietose bei bendruosius apšvietos matavimo reikalavimus, nustatytus siekiant apsaugoti darbuotojų sveikatą ir užtikrinti saugą.
2. Ši higienos norma taikoma įrengiant ir įvertinant darbo vietų natūralų, dirbtinį ir mišrų apšvietimą patalpų viduje ir statinių išorėje.
3. Šia higienos norma turi vadovautis juridiniai ir fiziniai asmenys:
4. Į šios higienos normos reikalavimus turi būti atsižvelgta rengiant norminius dokumentus, susijusius su darbo vietų ir darbo patalpų apšvietimu.
5. Ši higienos norma netaikoma:
6. Darbdavys, įgyvendindamas savo pareigą sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais [8.1, 8.2, 8.4, 8.5], organizuoja darbo patalpų ir darbo vietų apšvietimo vertinimą. Darbo patalpų ir darbo vietų natūralaus ir dirbtinio apšvietimo išmatuotos apšvietos vertės turi būti ne mažesnės kaip natūralaus ir dirbtinio apšvietimo mažiausios apšvietos ribinės vertės, pateiktos šioje higienos normoje.
7. Darbdavys turi atsižvelgti į profesinės rizikos įvertinimo rezultatus ir imtis atitinkamų priemonių natūralaus, dirbtinio ar mišraus apšvietimo keliamai rizikai šalinti ar mažinti. Teisės aktų nustatyta tvarka darbuotojai arba jų atstovai turi būti informuojami ir konsultuojami apie bet kurią priemonę, kurios imtasi įgyvendinant šią higienos normą, ir su ja susijusiais saugos ir sveikatos klausimais.
II SKYRIUS
NUORODOS
8. Šioje higienos normoje yra nuorodos į šiuos dokumentus:
8.1. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. A1-457/V-961 „Dėl profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“;
8.2. Darboviečių įrengimo bendruosius nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 „Dėl Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“;
8.3. Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-28 „Dėl Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklių patvirtinimo“;
8.4. Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 „Dėl Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų patvirtinimo“;
8.5. Saugaus darbo organizavimo ir darbo vietų įrengimo reikalavimus naudingų iškasenų gavybos mechaniniais gręžiniais įmonėse, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. A1-104/D1-186 „Dėl Saugaus darbo organizavimo ir darbo vietų įrengimo reikalavimų naudingųjų iškasenų gavybos įmonėse patvirtinimo“;
8.6. Statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“;
8.7. Statybos techninį reglamentą STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. D1-62 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ patvirtinimo“;
8.8. LST EN 12464-1:2011 „Šviesa ir apšvietimas. Darbo vietų apšvietimas. 1 dalis. Darbo vietos patalpų viduje“;
III SKYRIUS
SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽTYS
9. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:
9.1. Akinimas – matomumo pablogėjimą sukeliantis reiškinys, kai regėjimo lauke atsiranda ryškių objektų, prie kurių akys nėra prisitaikiusios.
9.2. Apšvieta – kuriame nors paviršiaus taške į paviršiaus elementą krintantis šviesos srautas, padalytas iš to elemento ploto, išreikšta liuksais (lx).
9.4. Apšvietos ribinė vertė – tokia apšvieta, kuriai esant dirbant nustatytą laiką (bet ne ilgiau kaip 40 val. per savaitę) visą profesinio darbo laikotarpį nekyla nemalonių regėjimo pojūčių ir nepakenkiama darbuotojo regėjimui bei sveikatai, matuojama liuksais (lx).
9.5. Apšvietos tolygumas – tiesioginio regėjimo lauko darbo vietoje (darbo paviršiaus) ir artimosios aplinkos apšvietos santykis.
9.6. Artimoji aplinka – paviršiaus plotas 0,5 m atstumu aplink tiesioginį regėjimo lauką darbo vietoje (3 priedas).
9.7. Bendras dirbtinis apšvietimas – dirbtinių šviesos šaltinių, tolygiai išdėstytų viršutinėje darbo patalpų zonoje, apšvietimas.
9.12. Kombinuotas dirbtinis apšvietimas – suderintas bendras dirbtinis ir vietinis dirbtinis apšvietimas.
9.13. Kombinuotas natūralus apšvietimas – bendras viršutinis natūralus apšvietimas ir šoninis natūralus apšvietimas.
9.16. Natūralios apšvietos koeficientas (NAK) – tam tikrame patalpos taške ir tuo pačiu metu lauke (esant visiškai atviram dangaus skliautui, ne šešėlyje) natūralaus apšvietimo išmatuotų apšvietos verčių santykis (procentais).
9.17. Objektas – regimas daiktas, atskira jo dalis arba defektas, kuriuos reikia matyti darbo proceso metu.
9.18. Regos darbų kategorijos – darbų kategorijos, kurios skirstomos pagal mažiausio matomo objekto dydį.
9.19. Šoninis natūralus apšvietimas – natūralus apšvietimas per išorinėse pastato sienose įrengtus langus.
9.21. Vietinis dirbtinis apšvietimas – dirbtinio šviesos šaltinio, įrengto tiesiogiai darbo vietoje arba darbo įrenginyje, apšvietimas.
9.22. Viršutinis natūralus apšvietimas – natūralus apšvietimas per stoge, sienose prie lubų įrengtus langus ar peršviečiamas lubas.
Kitos šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys atitinka sąvokas ir jų apibrėžtis, nustatytas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei kituose Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose.
IV SKYRIUS
NATŪRALAUS APŠVIETIMO DARBO PATALPŲ VIDUJE HIGIENOS REIKALAVIMAI
10. Darbo patalpose, kuriose nuolat dirbama, turi būti užtikrintas natūralus apšvietimas, atitinkantis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, išskyrus tuos atvejus, kai dėl technologinių ypatumų negali būti taikomas natūralus apšvietimas [8.2].
11. Natūralus apšvietimas pagal langų (šviesos angų) išdėstymą skirstomas į šoninį, viršutinį ir kombinuotą [8.7, 8.8].
12. Darbo patalpų natūralus apšvietimas vertinamas pagal natūralios apšvietos koeficiento (toliau – NAK) vertę (procentais) [8.2, 8.4, 8.6]. NAK ribinės vertės pateiktos 1 priede.
13. Priklausomai nuo langų tipo ir orientacijos į pasaulio šalis, NAK vertė koreguojama pagal formulę:
Nn=Nv× k,
kurioje:
Nn – koreguota NAK vertė;
Nv – NAK ribinė vertė, nurodyta 1 priede;
k – pataisos koeficientas, nurodytas 1 lentelėje.
1 lentelė. Pataisos koeficiento (k) vertės
Langų apibūdinimas |
Langų orientacija į pasaulio šalis |
Pataisos koeficientas, k |
Langai pastatų išorinėse sienose |
PV-V-ŠV-Š-ŠR-R-PR |
1,1 |
Nuo PR-P iki PV (išskyrus PR ir PV) |
1,0 |
|
Stoglangiai, švieslangiai |
PV-V-ŠV-ŠR-R-PR |
1,05 |
Nuo PR-P iki PV (išskyrus PR ir PV) |
1,0 |
PASTABA. Žymėjimai lentelėje: Š – šiaurė, ŠR – šiaurės rytai, ŠV – šiaurės vakarai, V – vakarai, R – rytai, PR – pietryčiai, PV – pietvakariai, P – pietūs.
V SKYRIUS
DARBO VIETŲ DIRBTINIO APŠVIETIMO PATALPŲ VIDUJE
HIGIENOS REIKALAVIMAI
14. Atsižvelgiant į regos darbų kategorijas, nurodytas 1 priede, turi būti įrengtas bendras, vietinis arba kombinuotas dirbtinis apšvietimas.
15. Darbo patalpų nuolatinių darbo vietų dirbtiniam apšvietimui gali būti naudojami šviesos diodų šaltiniai, žemo slėgio dujų išlydžio (liuminescencinės), aukšto dujų slėgio – metalų halogenidų, natrio, ksenono, gyvsidabrio volframo, gyvsidabrio ir kitos lempos, kurių naudoti nedraudžia teisės aktai [8.3].
16. Darbo vietų dirbtiniam vietiniam apšvietimui naudojami šviestuvai su neperšviečiamais reflektoriais (atšvaitais). Šviestuvai turi būti išdėstyti taip, kad lempų skleidžiamas šviesos srautas neakintų darbuotojų tiek jų darbo vietoje, tiek kitose darbo patalpos vietose.
18. Normuojant dirbtinio apšvietimo darbo vietų apšvietą, reikia atsižvelgti į apšvietos verčių skalę, pateiktą 2 lentelėje [8.8].
2 lentelė. Patalpų apšvietos verčių skalė
Padalos vertės, lx |
20, 30, 50, 75, 100, 150, 200, 300, 500, 750, 1000, 1500, 2000, 3000, 5000 |
19. Patalpų darbo vietų dirbtinės apšvietos mažiausios ribinės vertės, nurodytos 1 priede, turi būti didinamos viena padala pagal 2 lentelėje pateiktą apšvietos verčių skalę (pvz., kai mažiausia ribinė vertė yra 3000 lx, taikoma 2 lentelėje šalia šios vertės nurodyta didesnioji vertė – 5000 lx), kai:
19.2. dirbami pavojingi darbai (su diskiniu pjūklu ir pan.) ir bendro dirbtinio apšvietimo sistemos apšvieta yra ne didesnė kaip 150 lx;
19.3. dirba jauni asmenys arba vyksta jų gamybinis mokymas ir bendro dirbtinio apšvietimo sistemos apšvieta yra ne didesnė kaip 300 lx;
19.5. darbo metu stebimos besisukančios (ne mažiau kaip 500 sūkių per minutę, r/m) detalės arba judantys (ne mažesniu kaip 0,025 m/s greičiu) objektai;
20. Darbo patalpoje, kurioje nėra natūralaus apšvietimo, esant kombinuotam dirbtiniam apšvietimui, bendro dirbtinio apšvietimo šviestuvų sukuriamos darbo paviršiaus apšvietos mažiausia ribinė vertė turi būti didinama viena padala pagal 2 lentelėje pateiktą apšvietos verčių skalę.
21. Darbo patalpoje, kurioje atliekami IV–VI kategorijos regos darbai ir kurioje darbuotojai būna trumpai arba joje nebūtina nuolatinė įrenginių priežiūra, dirbtinės apšvietos mažiausia ribinė vertė gali būti mažinama viena padala pagal 2 lentelėje pateiktą apšvietos verčių skalę.
22. Darbo patalpų ir darbo vietų apšvietos mažiausios ribinės vertės, pateiktos 1 priede, gali būti mažinamos pagal 2 lentelėje nurodytą apšvietos verčių skalę:
22.1. viena padala, jeigu, esant kombinuotai dirbtinio apšvietimo sistemai, normuojama apšvietos ribinė vertė yra ne mažesnė kaip 750 lx;
22.2. viena padala, kai, esant bendrai dirbtinio apšvietimo sistemai, atliekami I–V ir VII kategorijos regos darbai;
23. Darbo patalpoje, kurioje atliekami I–IV kategorijų regos darbai, turi būti naudojamas kombinuotas dirbtinis apšvietimas.
24. Skirtingas apšvietimas tiesioginiame regėjimo lauke ir artimojoje aplinkoje gali sukelti regėjimo diskomfortą (sunkumus), todėl turi būti išlaikomas apšvietos tolygumas (pagal 3 lentelę). Bendro fono apšvietimas turi būti ne mažesnis kaip 1/3 artimosios aplinkos apšvietimo vertės.
3 lentelė. Darbo vietų patalpų viduje apšvietos tolygumas
Tiesioginio regėjimo lauko apšvieta (Et), lx |
Artimosios aplinkos apšvieta, lx |
Daugiau kaip arba lygu 750 500 300 200 150 100 Mažiau kaip arba lygu 50 |
500 300 200 150 Et Et Et |
25. Mišrus darbo patalpų apšvietimas turi būti, kai:
VI SKYRIUS
DARBO VIETŲ STATINIŲ IŠORĖJE APŠVIETIMO HIGIENOS REIKALAVIMAI
27. Darbo paviršių apšvieta, kai darbai vykdomi lauke, po pastoge, ant pastolių, turi atitikti 2 priede nurodytas apšvietos ribines vertes.
28. Normuojant dirbtinio apšvietimo darbo vietų apšvietą, atsižvelgiama į apšvietos verčių skalę, pateiktą 4 lentelėje [8.9].
4 lentelė. Apšvietos statinių išorėje verčių skalė
Padalos vertės, lx |
5, 10, 15, 20, 30, 50, 75, 100, 150, 200, 300, 500, 750, 1000, 1500, 2000 |
29. Jeigu yra 19 punkte nurodytų požymių, darbo vietos dirbtinės apšvietos mažiausia ribinė vertė, nurodyta 2 priede, turi būti didinama viena padala pagal 4 lentelėje pateiktą apšvietos verčių skalę.
30. Skirtingas apšvietimas tiesioginiame regėjimo lauke ir artimojoje aplinkoje gali sukelti regėjimo diskomfortą, todėl turi būti išlaikomas apšvietos tolygumas pagal 5 lentelę.
5 lentelė. Darbo vietų statinių išorėje apšvietos tolygumas
Tiesioginio regėjimo lauko apšvieta, lx |
Artimosios aplinkos apšvieta, lx |
Daugiau kaip arba lygu 500 300 200 150 50 – 100 Mažiau kaip 50 |
100 75 50 30 20 Nereglamentuojama |
VII SKYRIUS
BENDRIEJI MATAVIMO IR VERTINIMO REIKALAVIMAI
31. Natūrali ir dirbtinė apšvieta matuojama specialiais prietaisais – liuksmetrais, kurie turi būti nustatyta tvarka periodiškai tikrinami ir naudojami pagal gamintojų instrukcijas.
32. Prietaisų matavimo diapazonas ir tikslumas turi atitikti jiems keliamus reikalavimus, apšvietos paklaida gali būti ne didesnė kaip 10 proc. Su gautais rezultatais turi būti pateikiami duomenys apie matavimo prietaisą (tipas, charakteristika, paskutinės metrologinės patikros data, patikros pažymos numeris ir kt.).
33. Natūrali ir dirbtinė apšvieta turi būti matuojama įprastinio darbo proceso sąlygomis, pvz., darbo vietoje darbuotojui sėdint 0,75–0,8 m aukštyje, sportui skirtose vietose ir judėjimo zonose (laiptai, koridoriai, automobilių stovėjimo aikštelės) – ant paviršiaus (grindų).
34. Matavimo prietaiso jautrusis elementas turi būti orientuotas pagal darbinę plokštumą. Šviesos srautas turi būti neužstotas matavimą atliekančio asmens ar kitų objektų. Matavimo metu negali būti keičiamas apšvietimas (sumontuojant ar išmontuojant šviestuvus).
35. Vienpuse šonine natūralia šviesa apšviestose darbo patalpose mažiausia NAK vertė matuojama darbo paviršiuje 1 m atstumu nuo sienos, labiausiai nutolusios nuo lango. Jeigu darbo patalpa apšviečiama dvipuse šonine natūralia šviesa, šis taškas yra patalpos viduryje.
36. Šonine natūralia šviesa apšviestų darbo patalpų mažiausia NAK vertė matuojama taške, kuris nuo langų yra:
37. Jeigu darbo patalpos natūralus apšvietimas yra viršutinis arba kombinuotas, vidutinė NAK vertė matuojama taškuose, kurie yra patalpą kertančios vertikaliosios plokštumos ir santykinio darbo paviršiaus (arba grindų) susikirtimo taške. Pirmasis ir paskutinis taškai nustatomi 1 m atstumu nuo sienų (pertvarų) paviršiaus arba kolonų ašių [8.8, 8.9].
38. Dirbtinė apšvieta turi būti matuojama įjungus visus dirbtinio apšvietimo šaltinius ir užtamsinus (uždengus) natūralios šviesos šaltinius arba tamsiuoju paros metu.
39. Atliekant detalesnį apšvietos matavimą darbo zona gali būti suskirstyta apšvietimo matavimo taškų išdėstymo tinkleliu (4 priedas) [8.8, 8.9].
40. Gauti apšvietos matavimų rezultatai lyginami su mažiausiomis ribinėmis vertėmis, pateiktomis šios higienos normos 1 ir 2 prieduose.
Lietuvos higienos normos HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos mažiausios ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“
1 priedas
DARBO VIETŲ PATALPŲ VIDUJE APŠVIETOS MAŽIAUSIOS RIBINĖS VERTĖS
Eil. Nr. |
Regos darbų charakteristika |
Mažiausio matomo objekto dydis, mm |
Regos darbų kategorija |
Mažiausia ribinė vertė, lx |
Natūralus apšvietimas, NAK, proc. |
Vykdomų darbų rūšys (darbo zonos)* |
1. |
Maksimaliai tikslūs |
Mažiau kaip 0,15 |
I |
3 000
|
4,0 |
Kūrybinės dirbtuvės meno mokyklose, medienos inkrustavimo darbai, juvelyro darbas su brangakmeniais
Graviravimas (raižyba) |
2. |
Labai tikslūs |
Nuo 0,15 iki 0,30 |
II |
1 000 |
4,0 |
Keramikos, stiklo gaminių dekoravimas, rankinis dažymas, brangakmenių gamyba
Juvelyrinių dirbinių gamyba
Spalvų kontrolė darbo vietos maisto pramonėje, odos dirbinių gamyboje
Parametrų nustatymo, retušavimo, litografijos darbai spaustuvėse; pluošto kokybės ir spalvų kontrolė tekstilės gamyboje
Automobilių dažymas, apdaila, salono apdaila ir kokybės kontrolė
Kokybės ir spalvinės patikros darbai chemijos pramonėje
Surinkimo darbai: gaminių tikslumo patikros, spausdintinių plokščių gamyba elektronikos ir elektrotechnikos pramonėje
Tikslių mechanikos gaminių, šablonų gamyba metalo apdirbimo įmonėse
Medienos gaminių kokybės kontrolė |
3. |
Tikslūs |
0,31–0,50 |
III |
500 |
4,0 |
Tikslių matavimų laboratorijos
Vaistų gamybos patalpos
Pašto patalpos
Kepinių užbaigimas ir dekoravimas kepyklose
Darbai delikatesinių maisto produktų gamyboje, virtuvėje, cigarų ir cigarečių gamyboje
Stiklinės taros kontrolė, rūšiavimas, dekoravimas ir darbai maisto pramonės laboratorijose
Skerdyklos, mėsos perdirbimo įmonės
Pieno produktų įmonės
Filtravimas cukraus perdirbimo gamyboje
Kirpyklos
Laikrodžių gamyba (automatinė); odinių pakinktų, batų gamyba (susiuvimas, poliravimas, kirpimas, formavimas, perforavimas), rūšiavimas, odos dažymas (mašinomis), pirštinių gamyba odos pramonėje
Vidutinio dydžio ričių, skirstomųjų skydų gamyba (elektrotechnika)
Tikslūs metalo gaminių surinkimo darbai
Korpuso surinkimo zona automobilių gamyboje
Medienos apdorojimo staklių zona
Kontrolės patalpos jėgainėse
Knygų gamyba
Popieriaus paruošimas, darbas su spausdinimo mašinomis, spausdinimo matricų gamyba, rankinis spausdinimas spaustuvėse
Rašymas, skaitymas, duomenų tvarkymas, konferencijų, susitikimų patalpos biuruose
Bibliotekų skaityklos
Verpimo, audimo, pynimo, mezgimo, dažymo, kepurių gamybos procesai tekstilės pramonėje
Mažmeninės prekybos pakavimo patalpos;
Virtuvės |
4. |
Vidutiniškai tikslūs |
Daugiau kaip 0,5–iki 1,0 |
IV |
300 |
3,0 |
Treniruoklių, sporto salės
Siuntinių pakavimo ir tvarkymo patalpos
Gaminių paruošimo ir kepimo patalpos kepyklose
Mašinų salė ir gamyba cemento, betono, plytų gamyklose; formavimo medžiagų ruošimo patalpa; mašinų salė; emaliavimo, valcavimo, presavimo salės / zonos, paprastų detalių formavimo metalo apdirbimo gamyboje
Stiklo pūtimas keramikos ir stiklo gamyboje
Kabelių ir vielos gamyba, didelių ričių vyniojimas, ričių impregnavimas, gaminių galvanizavimas (padengimas), didelių kondensatorių surinkimas elektrotechnikos ir elektronikos gamyboje
Metalo kalimas, virinimas, metalo lakštų, plonesnių kaip 5 mm, apdorojimas, detalių surinkimas, galvanizavimas metalo apdirbimo gamyboje
Darbas su rėminiu pjūklu prie staliaus varstoto, klijavimas ir surinkimas medienos perdirbimo gamyboje
Liejinių formavimas, liejimas liejyklose
Gaminių rūšiavimas ir plovimas, malimas, maišymas, pakavimas maisto gamyboje
Vaisių ir daržovių rūšiavimas ir pjaustymas
Skalbinių priėmimas, rūšiavimas, skalbimas ir sausas valymas, lyginimas skalbyklose ir valyklose
Žalios odos apdorojimas
Džiuto ir kanapių pluošto karšimas, šukavimas, verpimas
Popieriaus ir kartono gamyba
Kopijavimas, katalogavimas ir pan.,
Registratūra biuruose; mažmeninės prekybos salės
Bilietų kasos, registratūros, budėtojo vietos, bufetai restoranuose ar viešbučiuose; repeticijų, persirengimo, takelažo (dekoracijų montavimo) patalpos teatruose, koncertų ir kitų renginių pastatuose
Parodų salės |
5. |
Nelabai tikslūs |
1,1–5,0 |
V |
200 |
3,0 |
Duonos tešlos paruošimas, alaus daryklos, cukraus gamyba, tabako džiovinimo ir fermentavimo patalpos
Valgyklos, bufetai, rūbinės, prausyklos, dušai, tualetai
Pašarų ruošimo, melžimo, rakandų plovimo, veršiavimosi patalpos
Betono, cemento, plytų mišinių, plytų gamybos, degimo krosnių patalpos
Metalo apdirbimo įmonės: smėlio paruošimo, liejimo cechai, liejinių iškratymo ir apdorojimo zonos
Metalo štampavimas, plokščių, storesnių kaip 5 mm, apdorojimas, didelio tikslumo nereikalaujantis gaminių surinkimas
Metalo gaminių apdirbimas, darbai su valcavimo staklėmis, darbas prie aukštakrosnės
Medienos masės malimas popieriaus gamyboje
Jėgainių mašinų salės, siurblinės, kondensatorinės, komutatoriaus patalpos
Elektros pastočių patalpos, sandėliai su stelažais
Odos rauginimo patalpos
Tekstilės žaliavos ryšulių išpakavimas, plovimo vonių patalpos
Biurų archyvai, holai, savitarnos restoranai, teatrų, kino teatrų, koncertų ir kitų renginių žiūrovų salės (tvarkymo, valymo metu), bibliotekų knygų fondai (lentynos)
Mokymo įstaigų vestibiuliai, bibliotekų knygų saugyklos
Gydymo įstaigų koridoriai, liftai, pacientų vonios ir tualetai
Oro uostų atvykimo, išvykimo, bagažo aptarnavimo zonos, laukimo salės
Uždaros geležinkelio stočių platformos, požeminės perėjos, bilietų kasos ir laukimo salės |
6. |
Netikslūs |
Daugiau kaip 5,0 |
VI |
100 |
3,0 |
Laiptai, krovininiai liftai, gamybos įrenginiai, nereikalaujantys nuolatinės priežiūros, restoranų, viešbučių koridoriai, liftai, didmeninės prekybos sandėliai, vestibiuliai |
7. |
Darbas su šviečiančiomis medžiagomis ir gaminiais karštuose gamybos padaliniuose |
Daugiau kaip 0,5 |
VII |
200 |
3,0 |
|
8. |
Bendras darbo proceso stebėjimas |
|
VIII |
50 |
0,7 |
Saugyklos, laukimo zonos, pakrovimo, iškrovimo darbai, metalo sandėliai, koridoriai, automatizuoti procesai, ligoninių koridoriai naktį, gelžbetonio gaminių, apdailos plytelių džiovyklos, keramikos gaminių gamyklos, galvijų laikymo patalpos (tvartai) |
*pateikti vykdomų darbų (darbo zonų) pavyzdžiai, sąrašas nėra baigtinis.
Lietuvos higienos normos HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos mažiausios ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“
2 priedas
DARBO VIETŲ STATINIŲ IŠORĖJE DIRBTINĖS APŠVIETOS MAŽIAUSIŲ RIBINIŲ VERČIŲ LENTELĖ
Eil. Nr. |
Zonos, veiklos ar užduoties tipas*
|
Minimalus apšvietimas, lx |
Pastabos |
|
1. |
BENDROSIOS EISMO ZONOS |
|
|
|
1.1. |
Tik pėstiesiems skirti takai |
5 |
|
|
1.2. |
Eismo zonos lėtai judančioms transporto priemonėms (maks. 10 km/h), pvz.: dviračiams, sunkvežimiams ir ekskavatoriams |
10 |
|
|
1.3. |
Reguliarus transporto priemonių eismas (maks. 40 km/h) |
20 |
Laivų statyklose ir dokuose turi būti įvertintas akinimas |
|
1.4. |
Pėsčiųjų takų, automobilių apsisukimo, pakrovimo ir iškrovimo punktai |
50 |
|
|
2. |
ORO UOSTAI |
|
Turėtų būti vengiama tiesioginės šviesos valdymo bokšto ir orlaivio nusileidimo kryptimi Prožektorių šviesos, tiesiogiai spinduliuojamos horizontaliai, turėtų būti apribotos iki minimumo. |
|
2.1. |
Aikštelės prieš angarus |
20 |
||
2.2. |
Aikštelės prieš terminalus |
30 |
||
2.3. |
Krovimo zonos |
50 |
||
2.4. |
Kuro bazės / saugyklos |
50 |
||
2.5. |
Orlaivių techninės apžiūros vietos |
200 |
||
3. |
STATYBVIETĖS |
|
|
|
3.1. |
Statybos aikštelės parengimas: žemės kasimas ir krovimas |
20 |
|
|
3.2. |
Drenažo vamzdžių montavimo, transporto, pagalbiniai ir sandėliavimo darbai |
50 |
|
|
3.3. |
Karkaso elementų montavimas, smulkūs sutvirtinimo darbai, medinių klojinių ir karkasų montavimas, elektros instaliacija ir kabelių tiesimas / klojimas |
100 |
|
|
3.4. |
Elektros elementų jungčių ir kabelių montavimas |
200 |
|
|
4. |
KANALAI, ŠLIUZAI IR UOSTAI |
|
|
|
4.1. |
Užtvankų / šliuzų ir kanalų krantinės |
10 |
|
|
4.2. |
Trapai ir perėjimai, skirti pėstiesiems |
10 |
|
|
4.3. |
Užtvankų / šliuzų kontroliavimo ir balastavimo zonos |
20 |
|
|
4.4. |
Krovinių pakrovimo, iškrovimo ir tvarkymo zonos |
30 |
Etiketėms skaityti – 50 lx |
|
4.5. |
Keleivinių uostų keleivių zonos |
50 |
|
|
4.6. |
Žarnų, vamzdynų ir lynų sukabinimas |
50 |
|
|
4.7. |
Pėsčiųjų takų ir važiuojamųjų kelių pavojingos vietos |
50 |
|
|
5. |
ŽEMĖS ŪKIS |
|
|
|
5.1. |
Ūkio, fermos kiemas |
20 |
|
|
5.2. |
Stoginė |
50 |
|
|
5.3. |
Gyvulių rūšiavimo aptvaras |
50 |
|
|
6. |
DEGALINĖS |
|
|
|
6.1. |
Transporto priemonių stovėjimo ir saugojimo zonos |
5 |
|
|
6.2. |
Įvažiavimo ir išvažiavimo keliai neapšviestoje aplinkoje (pvz.: kaimo vietovių, priemiesčių) |
20 |
|
|
6.3. |
Įvažiavimo ir išvažiavimo keliai apšviestoje aplinkoje (pvz., miestuose) |
50 |
|
|
6.4. |
Oro slėgio ir vandens patikros bei kitos aptarnavimo zonos |
150 |
|
|
6.5. |
Skaitiklių rodmenų nuskaitymo zonos |
150 |
|
|
7. |
PRAMONĖS OBJEKTO IR SANDĖLIAVIMO ZONOS |
|
|
|
7.1. |
Didelių krovinių ir žaliavų trumpalaikis (tvarkymas) apdorojimas, birių prekių pakrovimas ir iškrovimas |
20 |
|
|
7.2. |
Didelių krovinių ir žaliavų nepertraukiamas aptarnavimas, krovinių sukrovimas ir iškrovimas, kranų kėlimo ir nuleidimo vietos, atviros pakrovimo platformos |
50 |
|
|
7.3. |
Adresų nuskaitymo darbai, dengtos pakrovimo platformos, darbai su įrankiais, paprasti sutvirtinimo ir formavimo darbai gelžbetonio gamyklose |
100 |
|
|
7.4. |
Mechanizmų ir vamzdyno montavimo darbai, dėl kurių reikia atlikti elektros instaliacijos patikrą |
200 |
Taikomas vietinis apšvietimas |
|
8. |
JŪRINIAI DUJŲ IR NAFTOS TERMINALAI |
|
|
|
8.1. |
Vandens paviršius prie platformos |
30 |
|
|
8.2. |
Trapai, laiptai, pėsčiųjų takai |
100 |
Lipant, einant, vaikštant |
|
8.3. |
Laivų švartavimosi zonos / transporto zonos |
100 |
|
|
8.4. |
Sraigtasparnių platformos |
100 |
Turėtų būti vengiama tiesioginės šviesos valdymo bokšto ir lėktuvo tūpimo kryptimi Prožektorių šviesos, tiesiogiai spinduliuojamos horizontaliai, turėtų būti apribotos iki minimumo |
|
8.5. |
Gręžimo bokštai |
100 |
|
|
8.6. |
Aptarnavimo zonos |
100 |
|
|
8.7. |
Siurblių zonos |
200 |
|
|
8.8. |
Gelbėjimosi valčių zonos |
200 |
|
|
8.9. |
Gręžinių zonos |
200 |
Reikia išskirtinio dėmesio įtraukiant virvę Naudojamas vietinis apšvietimas |
|
8.10. |
Purvo (dumblo) patalpos, pavyzdžių atrinkimo vietos |
300 |
|
|
8.11. |
Žalios naftos siurblinės |
300 |
|
|
8.12. |
Gamybos zonos |
300 |
|
|
8.13. |
Darbai su rotacinėmis mašinomis |
500 |
|
|
9. |
AUTOMOBILIŲ STOVĖJIMO AIKŠTELĖS (ZONOS) |
|
|
|
9.1. |
Neintensyvus judėjimas, pvz., automobilių stovėjimo vietos šalia parduotuvių, terasų, gyvenamųjų namų, dviračių parkų |
5 |
|
|
9.2. |
Vidutinio intensyvumo judėjimas, pvz., automobilių stovėjimo vietos šalia universalinių parduotuvių, biurų, įmonių, sporto ir daugiafunkcių pastatų kompleksų |
10 |
|
|
9.3. |
Intensyvus judėjimas, pvz.: automobilių stovėjimo vietos šalia mokyklų, bažnyčių, didelių prekybos centrų, didelių sporto ir daugiafunkcių pastatų kompleksų |
20 |
|
|
10. |
NAFTOS, CHEMIJOS PRODUKTŲ GAMYBA |
|
|
|
10.1. |
Technologinio proceso priežiūros įrangos valdymas, rankiniu būdu reguliuojamų utilizavimo vožtuvų naudojimas, variklių paleidimo ir sustabdymo, degiklių vietos |
20 |
|
|
10.2. |
Birių medžiagų pakrovimo ir iškrovimo į vagonus ir konteinervežius, išsipylimo ir nutekėjimo iš vamzdynų priežiūra |
50 |
|
|
10.3. |
Pavojingų medžiagų pakrovimo ir iškrovimo į vagonus ir konteinervežius, krovimo siurblių keitimo, bendrieji priežiūros darbai, prietaisų rodmenų nuskaitymas |
100 |
|
|
10.4. |
Kuro pakrovimo ir iškrovimo zonos |
100 |
|
|
10.5. |
Technikos ir elektros prietaisų remontas |
200 |
Naudojamas vietinis apšvietimas |
|
11. |
ELEKTROS JĖGAINĖS (ENERGIJOS), ELEKTROS, DUJŲ IR ŠILUMOS ĮMONĖS |
|
|
|
11.1. |
Pėsčiųjų judėjimas elektrosaugos zonose |
5 |
|
|
11.2. |
Techninė priežiūra |
20 |
|
|
11.3. |
Bendroji priežiūra |
50 |
|
|
11.4. |
Bendrieji priežiūros darbai, prietaisų rodmenų nuskaitymas |
100 |
|
|
11.5. |
Aerodinaminių vamzdžių priežiūra |
100 |
|
|
11.6. |
Elektros prietaisų remontas |
200 |
Naudojamas vietinis apšvietimas |
|
12. |
GELEŽINKELIAI IR TRAMVAJAI |
|
|
|
12.1. |
Geležinkelių zonos, įskaitant traukinius, tramvajus, mažus geležinkelius (siaurus bėgius), metro ir kt. |
|
Reikia vengti transporto priemonių vairuotojų akinimo |
|
12.2. |
Keliai keleivinių stočių zonose, įskaitant sąstatų formavimo kelius |
10 |
Ud** ≥ 1/8 |
|
12.3. |
Manevravimo aikštelės: paskirstymo, sulėtinimo ir rūšiavimo zonos |
10 |
Ud ≥ 1/5 |
|
12.4. |
Sąstato skirstymo kalneliai |
10 |
Ud ≥ 1/5 |
|
12.5. |
Krovininių traukinių keliai, trumpalaikės operacijos |
10 |
Ud ≥ 1/8 |
|
12.6. |
Atviros platformos, kaimo ir vietiniai traukiniai, nedidelis keleivių skaičius |
15 |
1. Didelį dėmesį reikia skirti platformos pakraščiams 2. Ud ≥ 1/8 |
|
12.7. |
Pėsčiųjų takai |
20 |
|
|
12.8. |
Geležinkelių pervažos |
20 |
|
|
12.9. |
Atviros platformos, priemiestinio ir regioninio susisiekimo traukiniai su daug keleivių arba tarpmiestinio susisiekimo paslaugos su nedaug keleivių |
20 |
1. Didelį dėmesį reikia skirti platformos pakraščiams 2. Ud ≥ 1/5 |
|
12.10. |
Prekinių traukinių keliai, nepertraukiamas darbas |
20 |
Ud ≥ 1/5 |
|
12.11. |
Prekinėse zonose esančios atviros platformos |
20 |
Ud ≥ 1/5 |
|
12.12. |
Traukinių ir lokomotyvų techninė priežiūra |
20 |
Ud ≥ 1/5 |
|
12.13. |
Geležinkelio teritorijos priežiūros zonos |
30 |
Ud ≥ 1/5 |
|
12.14. |
Sukabinimo darbų (movos) zona |
30 |
Ud ≥ 1/5 |
|
12.15. |
Laiptai, mažos ir vidutinio dydžio stotys |
50 |
|
|
12.16. |
Atviros platformos, tarp miestų esančios stotelės |
50 |
1. Didelį dėmesį reikia skirti platformos pakraščiams 2. Ud ≥ 1/5 |
|
12.17. |
Dengtos platformos, priemiesčių, regioniniai ar tarpmiestiniai traukiniai su nedaug keleivių |
50 |
1. Didelį dėmesį reikia skirti platformos pakraščiams 2. Ud ≥ 1/5 |
|
12.18. |
Dengtos platformos prekinėse zonose, trumpalaikiai darbai |
50 |
Ud ≥ 1/5 |
|
12.19. |
Dengtos platformos, tarpmiestinės paslaugos |
100 |
1. Didelį dėmesį reikia skirti platformos pakraščiams 2. Ud ≥ 1/3 |
|
12.20. |
Laiptai, didelės stotys |
100 |
|
|
12.21. |
Uždaros platformos prekinėse zonose, nepertraukiamas darbas |
100 |
Ud ≥ 1/5 |
|
12.22. |
Apžiūros duobės |
100 |
Reikia naudoti mažai akinantį vietinį apšvietimą |
|
13. |
LENTPJŪVĖS (medienos apdirbimo įmonės) |
|
|
|
13.1. |
Medienos tvarkymas sausumoje ir vandenyje, skiedrų ir pjuvenų konvejeriai |
20 |
|
|
13.2. |
Medienos rūšiavimas sausumoje arba vandenyje, medienos iškrovimo punktai ir pjaustytos medienos sukrovimo taškai, mechaninis medienos kėlimas į konvejerį, krovimas |
50 |
|
|
13.3. |
Pjaustytos medienos adresų nuskaitymas ir ženklinimas |
100 |
|
|
13.4. |
Rūšiavimas ir pakavimas |
200 |
|
|
13.5. |
Tiekimas į nužievinimo ir smulkinimo mašinas |
300 |
|
|
14. |
LAIVŲ STATYKLOS IR DOKAI |
|
|
|
14.1. |
Bendras apšvietimas laivų statybų zonose, surenkamų detalių sandėliavimo (saugojimo) zonos |
20 |
|
|
14.2. |
Trumpalaikis didelių dalių / sekcijų tvarkymas |
20 |
|
|
14.3. |
Laivų korpuso valymas |
50 |
|
|
14.4. |
Laivų korpusų dažymas ir suvirinimas |
100 |
|
|
14.5. |
Elektros ir mechaninių komponentų montavimas |
200 |
|
|
15. |
VANDENTIEKIO IR KANALIZACIJOS ĮRENGINIAI |
|
|
|
15.1. |
Įrangos priežiūra, rankiniu būdu valdomų vožtuvų naudojimas, variklių paleidimas ir sustabdymas, vamzdynai ir valymo įrenginiai |
50 |
|
|
15.2. |
Cheminių medžiagų tvarkymas, nuotėkių tikrinimas, siurblių keitimas, pagrindiniai priežiūros darbai, įrangos duomenų nuskaitymas |
100 |
|
|
15.3. |
Variklių ir elektros prietaisų remontas |
200 |
|
*pateikti vykdomų darbų (darbo zonų) pavyzdžiai, sąrašas nėra baigtinis
**Ud – darbo paviršiaus minimalaus ir maksimalaus apšvietimo santykis
Lietuvos higienos normos HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos mažiausios ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“
3 priedas
DARBO VIETOS APŠVIETOS SCHEMA
1 – tiesioginis regėjimo laukas
2 – artimoji aplinka (0,5 m aplink tiesioginį regėjimo lauką)
3 – bendras fonas (3 m aplink artimąją aplinką)
Lietuvos higienos normos HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos mažiausios ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“
4 priedas
DARBO VIETŲ APŠVIETIMO MATAVIMO TAŠKŲ PARINKIMO LENTELĖ
Eil. Nr. |
Darbo zonos ilgis, m |
Didžiausias atstumas tarp matavimo taškų, m |
Mažiausias matavimo taškų skaičius |
1. |
0,40 |
0,15 |
3 |
2. |
0,60 |
0,20 |
3 |
3. |
1,00 |
0,20 |
5 |
4. |
2,00 |
0,30 |
6 |
5. |
5,00 |
0,60 |
8 |
6. |
10,00 |
1,00 |
10 |
7. |
25,00 |
2,00 |
12 |
8. |
50,00 |
3,00 |
17 |
9. |
100,00 |
5,00 |
20 |