LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2000 M. GEGUŽĖS 24 D. ĮSAKYMO NR. 277 „DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 98:2000 „NATŪRALUS IR DIRBTINIS DARBO VIETŲ APŠVIETIMAS. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ PAKEITIMO

 

2014 m. balandžio 30 d. Nr. V-520

Vilnius

 

1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. 277 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai ir išdėstau jį nauja redakcija:

 

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 98:2014 „NATŪRALUS IR DIRBTINIS DARBO VIETŲ APŠVIETIMAS. Apšvietos MAŽIAUSIOS ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ PATvirtinimo

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi:

1. T v i r t i n u Lietuvos higienos normą HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos mažiausios ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai (pridedama).

2. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal administruojamą sritį.“

2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d.

 

 

 

 

Sveikatos apsaugos ministras                                                  Vytenis Povilas Andriukaitis

 

 

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2000 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 277

(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2014 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. V-520

redakcija)

 

 

LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 98:2014

„NATŪRALUS IR DIRBTINIS DARBO VIETŲ APŠVIETIMAS.

Apšvietos MAŽIAUSIOS ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“

 

I SKYRIUS

BENDRosios nuostatos

 

1.       Ši higienos norma nustato natūralaus ir dirbtinio apšvietimo apšvietos mažiausias ribines vertes darbo vietose bei bendruosius apšvietos matavimo reikalavimus, nustatytus siekiant apsaugoti darbuotojų sveikatą ir užtikrinti saugą.

2.       Ši higienos norma taikoma įrengiant ir įvertinant darbo vietų natūralų, dirbtinį ir mišrų apšvietimą patalpų viduje ir statinių išorėje.

3.       Šia higienos norma turi vadovautis juridiniai ir fiziniai asmenys:

3.1. projektuojantys, įrengiantys ir naudojantys darbo vietas ir patalpas;

3.2. kontroliuojantys darbo sąlygas ir apšvietimo kokybę bei poveikį dirbančiųjų sveikatai.

4.       Į šios higienos normos reikalavimus turi būti atsižvelgta rengiant norminius dokumentus, susijusius su darbo vietų ir darbo patalpų apšvietimu.

5.       Ši higienos norma netaikoma:

5.1. požeminių kasinėjimų apšvietimui;

5.2. specialiosioms saugos apšvietimo sistemoms ir avarinio apšvietimo sistemoms;

5.3. ten, kur specialius apšvietimo reikalavimus nustato kiti teisės aktai (higienos normos).

6.       Darbdavys, įgyvendindamas savo pareigą sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais [8.1, 8.2, 8.4, 8.5], organizuoja darbo patalpų ir darbo vietų apšvietimo vertinimą. Darbo patalpų ir darbo vietų natūralaus ir dirbtinio apšvietimo išmatuotos apšvietos vertės turi būti ne mažesnės kaip natūralaus ir dirbtinio apšvietimo mažiausios apšvietos ribinės vertės, pateiktos šioje higienos normoje.

7.       Darbdavys turi atsižvelgti į profesinės rizikos įvertinimo rezultatus ir imtis atitinkamų priemonių natūralaus, dirbtinio ar mišraus apšvietimo keliamai rizikai šalinti ar mažinti. Teisės aktų nustatyta tvarka darbuotojai arba jų atstovai turi būti informuojami ir konsultuojami apie bet kurią priemonę, kurios imtasi įgyvendinant šią higienos normą, ir su ja susijusiais saugos ir sveikatos klausimais.

 

II SKYRIUS

NUORODOS

 

8. Šioje higienos normoje yra nuorodos į šiuos dokumentus:

8.1.    Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. A1-457/V-961 „Dėl profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“;

8.2.    Darboviečių įrengimo bendruosius nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 „Dėl Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“;

8.3.    Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-28 „Dėl Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklių patvirtinimo“;

8.4.    Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 „Dėl Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų patvirtinimo“;

8.5.    Saugaus darbo organizavimo ir darbo vietų įrengimo reikalavimus naudingų iškasenų  gavybos mechaniniais gręžiniais įmonėse, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. A1-104/D1-186 „Dėl Saugaus darbo organizavimo ir darbo vietų įrengimo reikalavimų naudingųjų iškasenų gavybos įmonėse patvirtinimo“;

8.6.    Statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“;

8.7.    Statybos techninį reglamentą STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. D1-62 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ patvirtinimo“;

8.8.    LST EN 12464-1:2011 „Šviesa ir apšvietimas. Darbo vietų apšvietimas. 1 dalis. Darbo vietos patalpų viduje“;

8.9.    LST EN 12464-2:2007 „Šviesa ir apšvietimas. Darbo vietų apšvietimas. 2 dalis. Darbo vietos statinių išorėje“.

 

III SKYRIUS

SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽTYS

 

9.   Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:

9.1. Akinimas – matomumo pablogėjimą sukeliantis reiškinys, kai regėjimo lauke atsiranda ryškių objektų, prie kurių akys nėra prisitaikiusios.

9.2. Apšvieta kuriame nors paviršiaus taške į paviršiaus elementą krintantis šviesos srautas, padalytas iš to elemento ploto, išreikšta liuksais (lx).

9.3. Apšvietimas – šviesos energijos paskirstymas, gerinantis objektų matomumą.

9.4. Apšvietos ribinė vertė – tokia apšvieta, kuriai esant dirbant nustatytą laiką (bet ne ilgiau kaip 40 val. per savaitę) visą profesinio darbo laikotarpį nekyla nemalonių regėjimo pojūčių ir nepakenkiama darbuotojo regėjimui bei sveikatai, matuojama liuksais (lx).

9.5. Apšvietos tolygumas tiesioginio regėjimo lauko darbo vietoje (darbo paviršiaus) ir artimosios aplinkos apšvietos santykis.

9.6. Artimoji aplinka paviršiaus plotas 0,5 m atstumu aplink tiesioginį regėjimo lauką darbo vietoje (3 priedas).

9.7. Bendras dirbtinis apšvietimas – dirbtinių šviesos šaltinių, tolygiai išdėstytų viršutinėje darbo patalpų zonoje, apšvietimas.

9.8. Bendras fonas   paviršiaus plotas 3,0 m atstumu aplink artimąją aplinką (3 priedas).

9.9. Darbo paviršius paviršius, ant kurio dirbama (kur matuojama apšvieta).

9.10. Darbo zona – dinamiška zona, kurioje išdėstyti elementai, susiję su atliekama užduotimi.

9.11. Dirbtinis apšvietimas – elektros techninių įrenginių skleidžiama šviesa.

9.12. Kombinuotas dirbtinis apšvietimas – suderintas bendras dirbtinis ir vietinis dirbtinis apšvietimas.

9.13. Kombinuotas natūralus apšvietimas – bendras viršutinis natūralus apšvietimas ir šoninis natūralus apšvietimas.

9.14. Mišrus apšvietimas – suderintas natūralus ir dirbtinis apšvietimas.

9.15. Natūralus apšvietimas dangaus skliauto tiesioginė arba atspindėta šviesa.

9.16. Natūralios apšvietos koeficientas (NAK) tam tikrame patalpos taške ir tuo pačiu metu lauke (esant visiškai atviram dangaus skliautui, ne šešėlyje) natūralaus apšvietimo išmatuotų apšvietos verčių santykis (procentais).

9.17. Objektas regimas daiktas, atskira jo dalis arba defektas, kuriuos reikia matyti darbo proceso metu.

9.18. Regos darbų kategorijos – darbų kategorijos, kurios skirstomos pagal mažiausio matomo objekto dydį.

9.19. Šoninis natūralus apšvietimas – natūralus apšvietimas per išorinėse pastato sienose įrengtus langus.

9.20. Tiesioginis regėjimo laukas – paviršiaus, kuriame atliekama darbo užduotis, plotas.

9.21. Vietinis dirbtinis apšvietimas – dirbtinio šviesos šaltinio, įrengto tiesiogiai darbo vietoje arba darbo įrenginyje, apšvietimas.

9.22. Viršutinis natūralus apšvietimas – natūralus apšvietimas per stoge, sienose prie lubų įrengtus langus ar peršviečiamas lubas.

Kitos šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys atitinka sąvokas ir jų apibrėžtis, nustatytas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei kituose Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose.

 

IV SKYRIUS

NATŪRALAUS APŠVIETIMO DARBO PATALPŲ VIDUJE HIGIENOS REIKALAVIMAI

 

10. Darbo patalpose, kuriose nuolat dirbama, turi būti užtikrintas natūralus apšvietimas, atitinkantis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, išskyrus tuos atvejus, kai dėl technologinių ypatumų negali būti taikomas natūralus apšvietimas [8.2].

11. Natūralus apšvietimas pagal langų (šviesos angų) išdėstymą skirstomas į šoninį, viršutinį ir kombinuotą [8.7, 8.8].

12. Darbo patalpų natūralus apšvietimas vertinamas pagal natūralios apšvietos koeficiento (toliau – NAK) vertę (procentais) [8.2, 8.4, 8.6]. NAK ribinės vertės pateiktos 1 priede.

13. Priklausomai nuo langų tipo ir orientacijos į pasaulio šalis, NAK vertė koreguojama pagal formulę:

Nn=Nv× k,

kurioje:

Nn – koreguota NAK vertė;

Nv – NAK ribinė vertė, nurodyta 1 priede;

k – pataisos koeficientas, nurodytas 1 lentelėje.

 

1 lentelė. Pataisos koeficiento (k) vertės

Langų apibūdinimas

Langų orientacija į pasaulio šalis

Pataisos koeficientas, k

Langai pastatų išorinėse sienose

PV-V-ŠV-Š-ŠR-R-PR

1,1

Nuo PR-P iki PV (išskyrus PR ir PV)

1,0

Stoglangiai, švieslangiai

PV-V-ŠV-ŠR-R-PR

1,05

Nuo PR-P iki PV (išskyrus PR ir PV)

1,0

PASTABA. Žymėjimai lentelėje: Š – šiaurė, ŠR – šiaurės rytai, ŠV – šiaurės vakarai, V – vakarai, R – rytai, PR – pietryčiai, PV – pietvakariai, P – pietūs.

 

 

V SKYRIUS

DARBO VIETŲ DIRBTINIO APŠVIETIMO PATALPŲ VIDUJE

HIGIENOS REIKALAVIMAI

14. Atsižvelgiant į regos darbų kategorijas, nurodytas 1 priede, turi būti įrengtas bendras, vietinis arba kombinuotas dirbtinis apšvietimas.

15. Darbo patalpų nuolatinių darbo vietų dirbtiniam apšvietimui gali būti naudojami šviesos diodų šaltiniai, žemo slėgio dujų išlydžio (liuminescencinės), aukšto dujų slėgio – metalų halogenidų, natrio, ksenono, gyvsidabrio volframo, gyvsidabrio ir kitos lempos, kurių naudoti nedraudžia teisės aktai [8.3].

16. Darbo vietų dirbtiniam vietiniam apšvietimui naudojami šviestuvai su neperšviečiamais reflektoriais (atšvaitais). Šviestuvai turi būti išdėstyti taip, kad lempų skleidžiamas šviesos srautas neakintų darbuotojų tiek jų darbo vietoje, tiek kitose darbo patalpos vietose.

17. Dirbtinio apšvietimo apšvietos mažiausios ribinės vertės (liuksais) pateiktos 1 priede.

18. Normuojant dirbtinio apšvietimo darbo vietų apšvietą, reikia atsižvelgti į apšvietos verčių skalę, pateiktą 2 lentelėje [8.8].

 

2 lentelė. Patalpų apšvietos verčių skalė

Padalos vertės, lx

20, 30, 50, 75, 100, 150, 200, 300, 500, 750, 1000, 1500, 2000, 3000, 5000

 

19. Patalpų darbo vietų dirbtinės apšvietos mažiausios ribinės vertės, nurodytos 1 priede, turi būti didinamos viena padala pagal 2 lentelėje pateiktą apšvietos verčių skalę (pvz., kai mažiausia ribinė vertė yra 3000 lx, taikoma 2 lentelėje šalia šios vertės nurodyta didesnioji vertė – 5000 lx), kai:

19.1. I–IV kategorijos regos darbai atliekami daugiau kaip pusę darbo dienos (pamainos) laiko;

19.2. dirbami pavojingi darbai (su diskiniu pjūklu ir pan.) ir bendro dirbtinio apšvietimo sistemos apšvieta yra ne didesnė kaip 150 lx;

19.3. dirba jauni asmenys arba vyksta jų gamybinis mokymas ir bendro dirbtinio apšvietimo sistemos apšvieta yra ne didesnė kaip 300 lx;

19.4. detalės yra itin mažos arba mažas jų kontrastas su fonu;

19.5. darbo metu stebimos besisukančios (ne mažiau kaip 500 sūkių per minutę, r/m) detalės arba judantys (ne mažesniu kaip 0,025 m/s greičiu) objektai;

19.6. nuolat ieškoma matomo objekto ne mažesniame kaip 0,1 m2 plote;

19.7. užduotį reikia vykdyti ilgai, palyginti su įprastiniu laikotarpiu;

19.8. kai yra keli aukščiau išvardyti požymiai.

20. Darbo patalpoje, kurioje nėra natūralaus apšvietimo, esant kombinuotam dirbtiniam apšvietimui, bendro dirbtinio apšvietimo šviestuvų sukuriamos darbo paviršiaus apšvietos mažiausia ribinė vertė turi būti didinama viena padala pagal 2 lentelėje pateiktą apšvietos verčių skalę.

21. Darbo patalpoje, kurioje atliekami IV–VI kategorijos regos darbai ir kurioje darbuotojai būna trumpai arba joje nebūtina nuolatinė įrenginių priežiūra, dirbtinės apšvietos mažiausia ribinė vertė gali būti mažinama viena padala pagal 2 lentelėje pateiktą apšvietos verčių skalę.

22.     Darbo patalpų ir darbo vietų apšvietos mažiausios ribinės vertės, pateiktos 1 priede, gali būti mažinamos pagal 2 lentelėje nurodytą apšvietos verčių skalę:

22.1. viena padala, jeigu, esant kombinuotai dirbtinio apšvietimo sistemai, normuojama apšvietos ribinė vertė yra ne mažesnė kaip 750 lx;

22.2. viena padala, kai, esant bendrai dirbtinio apšvietimo sistemai, atliekami I–V ir VII kategorijos regos darbai;

22.3. dviem padalomis, kai, esant bendrai dirbtinio apšvietimo sistemai, atliekami VI ir VIII kategorijos regos darbai.

23. Darbo patalpoje, kurioje atliekami I–IV kategorijų regos darbai, turi būti naudojamas kombinuotas dirbtinis apšvietimas.

24. Skirtingas apšvietimas tiesioginiame regėjimo lauke ir artimojoje aplinkoje gali sukelti regėjimo diskomfortą (sunkumus), todėl turi būti išlaikomas apšvietos tolygumas (pagal 3 lentelę). Bendro fono apšvietimas turi būti ne mažesnis kaip 1/3 artimosios aplinkos apšvietimo vertės.

 

3 lentelė. Darbo vietų patalpų viduje apšvietos tolygumas

Tiesioginio regėjimo lauko apšvieta (Et), lx

Artimosios aplinkos apšvieta, lx

Daugiau kaip arba lygu 750

500

300

200

150

100

Mažiau kaip arba lygu 50

500

300

200

150

Et

Et

Et

 

25. Mišrus darbo patalpų apšvietimas turi būti, kai:

25.1. atliekami I–III kategorijos regos darbai;

25.2. dėl technologinių ypatumų negali būti taikomas natūralus apšvietimas, atitinkantis NAK ribines vertes, nurodytas 1 priede.

26. Dirbtinis apšvietimas (kai taikomas mišrus) turi atitikti šio skyriaus reikalavimus.

 

VI SKYRIUS

DARBO VIETŲ STATINIŲ IŠORĖJE APŠVIETIMO HIGIENOS REIKALAVIMAI

 

27. Darbo paviršių apšvieta, kai darbai vykdomi lauke, po pastoge, ant pastolių, turi atitikti 2 priede nurodytas apšvietos ribines vertes.

28. Normuojant dirbtinio apšvietimo darbo vietų apšvietą, atsižvelgiama į apšvietos verčių skalę, pateiktą 4 lentelėje [8.9].

 

4 lentelė. Apšvietos statinių išorėje verčių skalė

Padalos vertės, lx

5, 10, 15, 20, 30, 50, 75, 100, 150, 200, 300, 500, 750, 1000, 1500, 2000

 

29. Jeigu yra 19 punkte nurodytų požymių, darbo vietos dirbtinės apšvietos mažiausia ribinė vertė, nurodyta 2 priede, turi būti didinama viena padala pagal 4 lentelėje pateiktą apšvietos verčių skalę.

30. Skirtingas apšvietimas tiesioginiame regėjimo lauke ir artimojoje aplinkoje gali sukelti regėjimo diskomfortą, todėl turi būti išlaikomas apšvietos tolygumas pagal 5 lentelę.

 

5 lentelė. Darbo vietų statinių išorėje apšvietos tolygumas

Tiesioginio regėjimo lauko apšvieta, lx

Artimosios aplinkos apšvieta, lx

Daugiau kaip arba lygu 500

300

200

150

50 – 100

Mažiau kaip 50

100

75

50

30

20

Nereglamentuojama

 

 

 

VII SKYRIUS

BENDRIEJI MATAVIMO IR VERTINIMO REIKALAVIMAI

 

31. Natūrali ir dirbtinė apšvieta matuojama specialiais prietaisais – liuksmetrais, kurie turi būti nustatyta tvarka periodiškai tikrinami ir naudojami pagal gamintojų instrukcijas.

32. Prietaisų matavimo diapazonas ir tikslumas turi atitikti jiems keliamus reikalavimus, apšvietos paklaida gali būti ne didesnė kaip 10 proc. Su gautais rezultatais turi būti pateikiami duomenys apie matavimo prietaisą (tipas, charakteristika, paskutinės metrologinės patikros data, patikros pažymos numeris ir kt.).

33. Natūrali ir dirbtinė apšvieta turi būti matuojama įprastinio darbo proceso sąlygomis, pvz., darbo vietoje darbuotojui sėdint 0,75–0,8 m aukštyje, sportui skirtose vietose ir judėjimo zonose (laiptai, koridoriai, automobilių stovėjimo aikštelės) – ant paviršiaus (grindų).

34. Matavimo prietaiso jautrusis elementas turi būti orientuotas pagal darbinę plokštumą. Šviesos srautas turi būti neužstotas matavimą atliekančio asmens ar kitų objektų. Matavimo metu negali būti keičiamas apšvietimas (sumontuojant ar išmontuojant šviestuvus).

35. Vienpuse šonine natūralia šviesa apšviestose darbo patalpose mažiausia NAK vertė matuojama darbo paviršiuje 1 m atstumu nuo sienos, labiausiai nutolusios nuo lango. Jeigu darbo patalpa apšviečiama dvipuse šonine natūralia šviesa, šis taškas yra patalpos viduryje.

36. Šonine natūralia šviesa apšviestų darbo patalpų mažiausia NAK vertė matuojama taške, kuris nuo langų yra:

36.1. 1,5 patalpos aukščio atstumu – I–IV kategorijos regos darbams;

36.2. dvigubo patalpos aukščio atstumu – V–VII kategorijos regos darbams;

36.3. trigubo patalpos aukščio atstumu – VIII kategorijos regos darbams.

37. Jeigu darbo patalpos natūralus apšvietimas yra viršutinis arba kombinuotas, vidutinė NAK vertė matuojama taškuose, kurie yra patalpą kertančios vertikaliosios plokštumos ir santykinio darbo paviršiaus (arba grindų) susikirtimo taške. Pirmasis ir paskutinis taškai nustatomi 1 m atstumu nuo sienų (pertvarų) paviršiaus arba kolonų ašių [8.8, 8.9].

38. Dirbtinė apšvieta turi būti matuojama įjungus visus dirbtinio apšvietimo šaltinius ir užtamsinus (uždengus) natūralios šviesos šaltinius arba tamsiuoju paros metu.

39. Atliekant detalesnį apšvietos matavimą darbo zona gali būti suskirstyta apšvietimo matavimo taškų išdėstymo tinkleliu (4 priedas) [8.8, 8.9].

40. Gauti apšvietos matavimų rezultatai lyginami su mažiausiomis ribinėmis vertėmis, pateiktomis šios higienos normos 1 ir 2 prieduose.

41. Jeigu įmonėje įgyvendinama gera darbo vietų apšvietimo praktika, papildomai gali būti vertinami kiti apšvietimo parametrai: šviesos srauto kryptis, akinimas, mirgėjimas, spalvų perteikimas [8.8, 8.9].

___________________


 

Lietuvos higienos normos HN 98:2014 „Natūralus ir   dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos mažiausios ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“

1 priedas

 

DARBO VIETŲ PATALPŲ VIDUJE APŠVIETOS MAŽIAUSIOS RIBINĖS VERTĖS

 

Eil. Nr.

Regos darbų charakteristika

Mažiausio matomo objekto dydis, mm

Regos darbų kategorija

Mažiausia ribinė vertė, lx

Natūralus apšvietimas, NAK, proc.

Vykdomų darbų rūšys (darbo zonos)*

1.

Maksimaliai tikslūs

Mažiau kaip 0,15

I

3 000

 

4,0

Kūrybinės dirbtuvės meno mokyklose,  medienos inkrustavimo darbai, juvelyro darbas su brangakmeniais

 

Graviravimas (raižyba)

2.

Labai tikslūs

Nuo 0,15 iki 0,30

II

1 000

4,0

Keramikos, stiklo gaminių dekoravimas, rankinis dažymas, brangakmenių gamyba

 

Juvelyrinių dirbinių gamyba

 

Spalvų kontrolė darbo vietos maisto pramonėje, odos dirbinių gamyboje

 

Parametrų nustatymo, retušavimo, litografijos darbai spaustuvėse; pluošto kokybės ir spalvų kontrolė tekstilės gamyboje

 

Automobilių dažymas, apdaila, salono apdaila ir kokybės kontrolė

 

Kokybės ir spalvinės patikros darbai chemijos pramonėje

 

Surinkimo darbai: gaminių tikslumo patikros, spausdintinių plokščių gamyba elektronikos ir elektrotechnikos pramonėje

 

Tikslių mechanikos gaminių, šablonų gamyba metalo apdirbimo įmonėse

 

Medienos gaminių kokybės kontrolė

3.

Tikslūs

0,31–0,50

III

500

4,0

Tikslių matavimų laboratorijos

 

Vaistų gamybos patalpos

 

Pašto patalpos

 

Kepinių užbaigimas ir dekoravimas kepyklose

 

Darbai delikatesinių maisto produktų gamyboje, virtuvėje, cigarų ir cigarečių gamyboje

 

Stiklinės taros kontrolė, rūšiavimas, dekoravimas ir darbai maisto pramonės laboratorijose

 

Skerdyklos, mėsos perdirbimo įmonės

 

Pieno produktų įmonės

 

Filtravimas cukraus perdirbimo gamyboje

 

Kirpyklos

 

Laikrodžių gamyba (automatinė); odinių pakinktų, batų gamyba (susiuvimas, poliravimas, kirpimas, formavimas, perforavimas), rūšiavimas, odos dažymas (mašinomis), pirštinių gamyba odos pramonėje

 

Vidutinio dydžio ričių, skirstomųjų skydų gamyba (elektrotechnika)

 

Tikslūs metalo gaminių surinkimo darbai

 

Korpuso surinkimo zona automobilių gamyboje

 

Medienos apdorojimo staklių zona

 

Kontrolės patalpos jėgainėse

 

Knygų gamyba

 

Popieriaus paruošimas, darbas su spausdinimo mašinomis, spausdinimo matricų gamyba, rankinis spausdinimas spaustuvėse

 

Rašymas, skaitymas, duomenų tvarkymas, konferencijų, susitikimų patalpos biuruose

 

Bibliotekų skaityklos

 

Verpimo, audimo, pynimo, mezgimo, dažymo, kepurių gamybos procesai tekstilės pramonėje

 

Mažmeninės prekybos pakavimo patalpos;

 

Virtuvės

4.

Vidutiniškai tikslūs

Daugiau kaip 0,5–iki 1,0

IV

300

3,0

Treniruoklių, sporto salės

 

Siuntinių pakavimo ir tvarkymo patalpos

 

Gaminių paruošimo ir kepimo patalpos kepyklose

 

Mašinų salė ir gamyba cemento, betono, plytų gamyklose; formavimo medžiagų ruošimo patalpa; mašinų salė; emaliavimo, valcavimo, presavimo salės / zonos, paprastų detalių formavimo metalo apdirbimo gamyboje

 

Stiklo pūtimas keramikos ir stiklo gamyboje

 

Kabelių ir vielos gamyba, didelių ričių vyniojimas, ričių impregnavimas, gaminių galvanizavimas (padengimas), didelių kondensatorių surinkimas elektrotechnikos ir elektronikos gamyboje

 

Metalo kalimas, virinimas, metalo lakštų, plonesnių kaip 5 mm, apdorojimas, detalių surinkimas, galvanizavimas metalo apdirbimo gamyboje

 

Darbas su rėminiu pjūklu prie staliaus varstoto, klijavimas ir surinkimas medienos perdirbimo gamyboje

 

Liejinių formavimas, liejimas liejyklose

 

Gaminių rūšiavimas ir plovimas, malimas, maišymas, pakavimas maisto gamyboje

 

Vaisių ir daržovių rūšiavimas ir pjaustymas

 

Skalbinių priėmimas, rūšiavimas, skalbimas ir sausas valymas, lyginimas skalbyklose ir valyklose

 

Žalios odos apdorojimas

 

Džiuto ir kanapių pluošto karšimas, šukavimas, verpimas

 

Popieriaus ir kartono gamyba

 

Kopijavimas, katalogavimas ir pan.,

 

Registratūra biuruose; mažmeninės prekybos salės

 

Bilietų kasos, registratūros, budėtojo vietos, bufetai restoranuose ar viešbučiuose; repeticijų, persirengimo, takelažo (dekoracijų montavimo) patalpos teatruose, koncertų ir kitų renginių pastatuose

 

Parodų salės

5.

Nelabai tikslūs

1,1–5,0

V

200

3,0

Duonos tešlos paruošimas, alaus daryklos, cukraus gamyba, tabako džiovinimo ir fermentavimo patalpos

 

Valgyklos, bufetai, rūbinės, prausyklos, dušai, tualetai

 

Pašarų ruošimo, melžimo, rakandų plovimo, veršiavimosi patalpos

 

Betono, cemento, plytų mišinių, plytų gamybos, degimo krosnių patalpos

 

Metalo apdirbimo įmonės: smėlio paruošimo, liejimo cechai, liejinių iškratymo ir apdorojimo zonos

 

Metalo štampavimas, plokščių, storesnių kaip 5 mm, apdorojimas, didelio tikslumo nereikalaujantis gaminių surinkimas

 

Metalo gaminių apdirbimas, darbai su valcavimo staklėmis, darbas prie aukštakrosnės

 

Medienos masės malimas popieriaus gamyboje

 

Jėgainių mašinų salės, siurblinės, kondensatorinės, komutatoriaus patalpos

 

Elektros pastočių patalpos, sandėliai su stelažais

 

Odos rauginimo patalpos

 

Tekstilės žaliavos ryšulių išpakavimas, plovimo vonių patalpos

 

Biurų archyvai, holai, savitarnos restoranai, teatrų, kino teatrų, koncertų ir kitų renginių žiūrovų salės (tvarkymo, valymo metu), bibliotekų knygų fondai (lentynos)

 

Mokymo įstaigų vestibiuliai, bibliotekų knygų saugyklos

 

Gydymo įstaigų koridoriai, liftai, pacientų vonios ir tualetai

 

Oro uostų atvykimo, išvykimo, bagažo aptarnavimo zonos, laukimo salės

 

Uždaros geležinkelio stočių platformos, požeminės perėjos, bilietų kasos ir laukimo salės

6.

Netikslūs

Daugiau kaip 5,0

VI

100

3,0

Laiptai, krovininiai liftai, gamybos įrenginiai, nereikalaujantys nuolatinės priežiūros, restoranų, viešbučių koridoriai, liftai, didmeninės prekybos sandėliai, vestibiuliai

7.

Darbas su šviečiančiomis medžiagomis ir gaminiais karštuose gamybos padaliniuose

Daugiau kaip 0,5

VII

200

3,0

 

8.

Bendras darbo proceso stebėjimas

 

VIII

50

0,7

Saugyklos, laukimo zonos, pakrovimo, iškrovimo darbai, metalo sandėliai, koridoriai, automatizuoti procesai, ligoninių koridoriai naktį, gelžbetonio gaminių, apdailos plytelių džiovyklos, keramikos gaminių gamyklos, galvijų laikymo patalpos (tvartai)

*pateikti vykdomų darbų (darbo zonų) pavyzdžiai, sąrašas nėra baigtinis.

___________________

 


 

Lietuvos higienos normos HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos mažiausios ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“

2 priedas

 

DARBO VIETŲ STATINIŲ IŠORĖJE DIRBTINĖS APŠVIETOS MAŽIAUSIŲ RIBINIŲ VERČIŲ LENTELĖ

 

 

Eil.

Nr.

 

Zonos, veiklos ar užduoties tipas

 

Minimalus apšvietimas,

lx

Pastabos

1.

BENDROSIOS EISMO ZONOS

 

 

1.1.

Tik pėstiesiems skirti takai

5

 

1.2.

Eismo zonos lėtai judančioms transporto priemonėms (maks. 10 km/h), pvz.: dviračiams, sunkvežimiams ir ekskavatoriams

10

 

1.3.

Reguliarus transporto priemonių eismas (maks. 40 km/h)

20

Laivų statyklose ir dokuose turi būti įvertintas akinimas

1.4.

Pėsčiųjų takų, automobilių apsisukimo, pakrovimo ir iškrovimo punktai

50

 

2.

ORO UOSTAI

 

Turėtų būti vengiama tiesioginės šviesos valdymo bokšto ir orlaivio nusileidimo kryptimi

Prožektorių šviesos, tiesiogiai spinduliuojamos horizontaliai, turėtų būti apribotos iki minimumo.

2.1.

Aikštelės prieš angarus

20

2.2.

Aikštelės prieš terminalus

30

2.3.

Krovimo zonos

50

2.4.

Kuro bazės / saugyklos

50

2.5.

Orlaivių techninės apžiūros vietos

200

3.

STATYBVIETĖS

 

 

3.1.

Statybos aikštelės parengimas: žemės kasimas ir krovimas

20

 

3.2.

Drenažo vamzdžių montavimo, transporto, pagalbiniai ir sandėliavimo darbai

50

 

3.3.

Karkaso elementų montavimas, smulkūs sutvirtinimo darbai, medinių klojinių ir karkasų montavimas, elektros instaliacija ir kabelių tiesimas / klojimas

100

 

3.4.

Elektros elementų jungčių ir kabelių montavimas

200

 

4.

KANALAI, ŠLIUZAI IR UOSTAI

 

 

4.1.

Užtvankų / šliuzų ir kanalų krantinės

10

 

4.2.

Trapai ir perėjimai, skirti pėstiesiems

10

 

4.3.

Užtvankų / šliuzų kontroliavimo ir balastavimo zonos

20

 

4.4.

Krovinių pakrovimo, iškrovimo ir tvarkymo zonos

30

Etiketėms skaityti – 50 lx

4.5.

Keleivinių uostų keleivių zonos

50

 

4.6.

Žarnų, vamzdynų ir lynų sukabinimas

50

 

4.7.

Pėsčiųjų takų ir važiuojamųjų kelių pavojingos vietos

50

 

5.

ŽEMĖS ŪKIS

 

 

5.1.

Ūkio, fermos kiemas

20

 

5.2.

Stoginė

50

 

5.3.

Gyvulių rūšiavimo aptvaras

50

 

6.

DEGALINĖS

 

 

6.1.

Transporto priemonių stovėjimo ir saugojimo zonos

5

 

6.2.

Įvažiavimo ir išvažiavimo keliai neapšviestoje aplinkoje (pvz.: kaimo vietovių, priemiesčių)

20

 

6.3.

Įvažiavimo ir išvažiavimo keliai apšviestoje aplinkoje (pvz., miestuose)

50

 

6.4.

Oro slėgio ir vandens patikros bei kitos aptarnavimo zonos

150

 

6.5.

Skaitiklių rodmenų nuskaitymo zonos

150

 

7.

PRAMONĖS OBJEKTO IR SANDĖLIAVIMO ZONOS

 

 

7.1.

Didelių krovinių ir žaliavų trumpalaikis (tvarkymas) apdorojimas, birių prekių pakrovimas ir iškrovimas

20

 

 

7.2.

Didelių krovinių ir žaliavų nepertraukiamas aptarnavimas, krovinių sukrovimas ir iškrovimas, kranų kėlimo ir nuleidimo vietos, atviros pakrovimo platformos

50

 

7.3.

Adresų nuskaitymo darbai, dengtos pakrovimo platformos, darbai su įrankiais, paprasti sutvirtinimo ir formavimo darbai gelžbetonio gamyklose

100

 

7.4.

Mechanizmų ir vamzdyno montavimo darbai, dėl kurių  reikia atlikti elektros instaliacijos patikrą

200

Taikomas vietinis apšvietimas

8.

JŪRINIAI DUJŲ IR NAFTOS TERMINALAI

 

 

8.1.

Vandens paviršius prie platformos

30

 

8.2.

Trapai, laiptai, pėsčiųjų takai

100

Lipant, einant, vaikštant

8.3.

Laivų švartavimosi zonos / transporto zonos

100

 

8.4.

Sraigtasparnių platformos

100

Turėtų būti vengiama tiesioginės šviesos valdymo bokšto ir lėktuvo tūpimo kryptimi

Prožektorių šviesos, tiesiogiai spinduliuojamos horizontaliai, turėtų būti apribotos iki minimumo

8.5.

Gręžimo bokštai

100

 

8.6.

Aptarnavimo zonos

100

 

8.7.

Siurblių zonos

200

 

8.8.

Gelbėjimosi valčių zonos

200

 

8.9.

Gręžinių zonos

200

Reikia išskirtinio dėmesio įtraukiant virvę

Naudojamas vietinis apšvietimas

8.10.

Purvo (dumblo) patalpos, pavyzdžių atrinkimo vietos

300

 

8.11.

Žalios naftos siurblinės

300

 

8.12.

Gamybos zonos

300

 

8.13.

Darbai su rotacinėmis mašinomis

500

 

9.

AUTOMOBILIŲ STOVĖJIMO AIKŠTELĖS (ZONOS)

 

 

9.1.

Neintensyvus judėjimas, pvz., automobilių stovėjimo vietos šalia parduotuvių, terasų, gyvenamųjų namų, dviračių parkų

5

 

9.2.

Vidutinio intensyvumo judėjimas, pvz., automobilių stovėjimo vietos šalia universalinių parduotuvių, biurų, įmonių, sporto ir daugiafunkcių pastatų kompleksų

10

 

9.3.

Intensyvus judėjimas, pvz.: automobilių stovėjimo vietos šalia mokyklų, bažnyčių, didelių prekybos centrų, didelių  sporto ir daugiafunkcių pastatų kompleksų

20

 

10.

NAFTOS, CHEMIJOS PRODUKTŲ GAMYBA

 

 

10.1.

Technologinio proceso priežiūros įrangos valdymas, rankiniu būdu reguliuojamų utilizavimo vožtuvų naudojimas, variklių paleidimo ir sustabdymo, degiklių vietos

20

 

10.2.

Birių medžiagų pakrovimo ir iškrovimo į vagonus ir konteinervežius, išsipylimo ir nutekėjimo iš vamzdynų priežiūra

50

 

10.3.

Pavojingų medžiagų pakrovimo ir iškrovimo į vagonus ir konteinervežius, krovimo siurblių keitimo, bendrieji priežiūros darbai, prietaisų rodmenų nuskaitymas

100

 

10.4.

Kuro pakrovimo ir iškrovimo zonos

100

 

10.5.

Technikos ir elektros prietaisų remontas

200

Naudojamas vietinis apšvietimas

11.

ELEKTROS JĖGAINĖS (ENERGIJOS), ELEKTROS, DUJŲ IR ŠILUMOS ĮMONĖS

 

 

 

 

11.1.

Pėsčiųjų judėjimas elektrosaugos zonose

5

 

11.2.

Techninė priežiūra

20

 

11.3.

Bendroji priežiūra

50

 

11.4.

Bendrieji priežiūros darbai, prietaisų rodmenų nuskaitymas

100

 

11.5.

Aerodinaminių vamzdžių priežiūra

100

 

11.6.

Elektros prietaisų remontas

200

Naudojamas vietinis apšvietimas

12.

GELEŽINKELIAI IR TRAMVAJAI

 

 

12.1.

Geležinkelių zonos, įskaitant traukinius, tramvajus, mažus geležinkelius (siaurus bėgius), metro ir kt.

 

 

Reikia vengti transporto priemonių vairuotojų akinimo

12.2.

Keliai keleivinių stočių zonose, įskaitant sąstatų formavimo kelius

10

Ud** ≥ 1/8

12.3.

Manevravimo aikštelės: paskirstymo, sulėtinimo ir rūšiavimo zonos

10

Ud ≥ 1/5

12.4.

Sąstato skirstymo kalneliai

10

Ud ≥ 1/5

12.5.

Krovininių traukinių keliai, trumpalaikės operacijos

10

Ud ≥ 1/8

12.6.

Atviros platformos, kaimo ir vietiniai traukiniai, nedidelis keleivių skaičius

15

1.  Didelį dėmesį reikia skirti platformos pakraščiams

2.  Ud ≥ 1/8

12.7.

Pėsčiųjų takai

20

 

12.8.

Geležinkelių pervažos

20

 

12.9.

Atviros platformos, priemiestinio ir regioninio susisiekimo traukiniai su daug keleivių arba tarpmiestinio susisiekimo paslaugos su nedaug keleivių

20

1.  Didelį dėmesį reikia skirti platformos pakraščiams

2.  Ud ≥ 1/5

12.10.

Prekinių traukinių keliai, nepertraukiamas darbas

20

Ud ≥ 1/5

12.11.

Prekinėse zonose esančios atviros platformos

20

Ud ≥ 1/5

12.12.

Traukinių ir lokomotyvų techninė priežiūra

20

Ud ≥ 1/5

12.13.

Geležinkelio teritorijos priežiūros zonos

30

Ud ≥ 1/5

12.14.

Sukabinimo darbų (movos) zona

30

Ud ≥ 1/5

12.15.

Laiptai, mažos ir vidutinio dydžio stotys

50

 

12.16.

Atviros platformos, tarp miestų esančios stotelės

50

1.  Didelį dėmesį reikia skirti platformos pakraščiams

2.  Ud ≥ 1/5

12.17.

Dengtos platformos, priemiesčių, regioniniai ar tarpmiestiniai traukiniai su nedaug keleivių 

50

1.  Didelį  dėmesį reikia skirti platformos pakraščiams

2.  Ud ≥ 1/5

12.18.

Dengtos platformos prekinėse zonose, trumpalaikiai darbai

50

Ud ≥ 1/5

12.19.

Dengtos platformos, tarpmiestinės paslaugos

100

1.  Didelį  dėmesį reikia skirti platformos pakraščiams

2.  Ud ≥ 1/3

12.20.

Laiptai, didelės stotys

100

 

12.21.

Uždaros platformos prekinėse zonose, nepertraukiamas darbas

100

Ud ≥ 1/5

12.22.

Apžiūros duobės

100

Reikia naudoti mažai akinantį vietinį apšvietimą

13.

LENTPJŪVĖS (medienos apdirbimo įmonės)

 

 

13.1.

Medienos tvarkymas sausumoje ir vandenyje, skiedrų ir pjuvenų konvejeriai

20

 

13.2.

Medienos rūšiavimas sausumoje arba vandenyje, medienos iškrovimo punktai ir pjaustytos medienos sukrovimo taškai, mechaninis medienos kėlimas į konvejerį, krovimas

50

 

13.3.

Pjaustytos medienos adresų nuskaitymas ir ženklinimas

100

 

13.4.

Rūšiavimas ir pakavimas

200

 

13.5.

Tiekimas į nužievinimo ir smulkinimo mašinas

300

 

14.

LAIVŲ STATYKLOS IR DOKAI

 

 

14.1.

Bendras apšvietimas laivų statybų zonose, surenkamų detalių sandėliavimo (saugojimo) zonos

20

 

14.2.

Trumpalaikis didelių dalių / sekcijų tvarkymas

20

 

14.3.

Laivų korpuso valymas

50

 

14.4.

Laivų korpusų dažymas ir suvirinimas

100

 

14.5.

Elektros ir mechaninių komponentų montavimas

200

 

15.

VANDENTIEKIO IR KANALIZACIJOS ĮRENGINIAI

 

 

15.1.

Įrangos priežiūra, rankiniu būdu valdomų vožtuvų naudojimas, variklių paleidimas ir sustabdymas, vamzdynai ir valymo įrenginiai

50

 

15.2.

Cheminių medžiagų tvarkymas, nuotėkių tikrinimas, siurblių keitimas, pagrindiniai priežiūros darbai, įrangos duomenų nuskaitymas

100

 

15.3.

Variklių ir elektros prietaisų remontas

200

 

*pateikti vykdomų darbų (darbo zonų) pavyzdžiai, sąrašas nėra baigtinis

**Ud – darbo paviršiaus minimalaus ir maksimalaus apšvietimo santykis

 

___________________

 


 

 

Lietuvos higienos normos HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos mažiausios ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“

3 priedas

 

DARBO VIETOS APŠVIETOS SCHEMA

 


1 – tiesioginis regėjimo laukas

2 – artimoji aplinka (0,5 m aplink tiesioginį regėjimo lauką)

3 – bendras fonas (3 m aplink artimąją aplinką)

____________________


 

 

Lietuvos higienos normos HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos mažiausios ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“

4 priedas

 

DARBO VIETŲ APŠVIETIMO MATAVIMO TAŠKŲ PARINKIMO LENTELĖ

 

 

Eil.

Nr.

Darbo zonos ilgis, m

Didžiausias atstumas tarp matavimo taškų, m

Mažiausias matavimo taškų skaičius

1.

0,40

0,15

3

2.

0,60

0,20

3

3.

1,00

0,20

5

4.

2,00

0,30

6

5.

5,00

0,60

8

6.

10,00

1,00

10

7.

25,00

2,00

12

8.

50,00

3,00

17

9.

100,00

5,00

20

 

___________________