IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS

ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS 2013 M. SAUSIO 9 D. ĮSAKYMO NR. V2-19 „DĖL IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS TVARKOS APRAŠO IR IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS RODIKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2020 m. sausio 24 d. Nr. VT-43

Ignalina

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. birželio 27 d.  įsakymu Nr. V-757 „Dėl Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“, 20 ir 28 punktais, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. V-72 „Dėl Tikslo savivaldybėms nustatymo ir jo pasiekimo vertinimo kriterijų patvirtinimo“, Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašo, patvirtinto Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. V2-19 „Dėl Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašo ir Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių patvirtinimo“, 20 punktą:

1.  P a k e i č i u  Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą, patvirtintą Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. V2-19 „Dėl Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašo ir Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių patvirtinimo“ 1.2 papunkčiu, ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama).

2.  P r i p a ž į s t u  netekusiu galios Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. VT-24 „Dėl Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. V2-19 „Dėl Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašo ir Ignalinos rajono savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių patvirtinimo“ pakeitimo“.

3.  N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2020 m. kovo 1 d.

4.  Šis įsakymas skelbiamas Teisės aktų registre ir Ignalinos rajono savivaldybės interneto svetainėje www.ignalina.lt.

Administracijos direktorė                                                                                         Jūratė Balinskienė

PATVIRTINTA

Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus

2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. V2-19

(Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus

2020 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. VT-43

redakcija)

IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS RODIKLIAI

I. ŠVIETIMO KONTEKSTO RODIKLIAI

1.  Švietimo konteksto rodikliai parodo išorines sąlygas, turinčias įtakos švietimui:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio aprašymas	Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys		Rodiklio rinkimo dažnumas
			Duomens pavadinimas	Duomens (-ų) šaltinis
1.1.	Gyventojų skaičius ir sudėtis pagal amžiaus grupes	Savivaldybės gyventojų skaičius ir dalis (%) metų pradžioje pagal tokias amžiaus grupes: 0–6 m., 7–16 m., 17–21 m., 22–35 m., 36–64; 65 m. ir vyresni	Bendras savivaldybės gyventojų skaičius sausio 1 d. Iš jų:	Lietuvos Respublikos  statistikos departamento interneto svetainė (toliau – STD)	Kartą per metus
			0–6 m. gyventojų skaičius
			7–16 m. gyventojų skaičius
			17–21 m. gyventojų skaičius
			22–35 m. gyventojų skaičius
			36–64 m. gyventojų skaičius
			65 m. ir vyresnių gyventojų skaičius
1.2.	Gimstamumas	Per praėjusius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. rajone gimusių vaikų skaičius (ne deklaruotų, o faktiškai gyvenusių rajone)	Per praėjusius metus gimusių vaikų skaičius	Seniūnijos	Kartą per metus
1.3.	Specialiųjų poreikių turinčių mokinių dalis savivaldybėje	Specialiųjų poreikių turinčių 1–12 klasių mokinių dalis (%), palyginti su mokinių skaičiumi mokyklose. Mokiniai, ugdomi pagal Socialinių įgūdžių ugdymo programą, čia ir kituose rodikliuose į 1–12 klasių mokinių skaičių įskaičiuojami	1–12 klasių mokinių skaičius rugsėjo 1 d.	Mokinių registras (toliau – MR)	Kartą per metus
			Iš jų specialiųjų poreikių mokinių, ugdomų bendrojo ugdymo mokyk-lų bendrosiose klasėse, skaičius	Švietimo valdymo informacinė sistema (toliau – ŠVIS) (1-mokykla)
			Iš jų mokinių, ugdomų specialiųjų ugdymosi poreikių klasėse, skaičius	ŠVIS (1-mokykla)
1.4.	Nemokamai maitinamų mokinių skaičius ir dalis	Nemokamai maitinamų priešmokyk-linukų ir 1–12 klasių mokinių skaičius lapkričio 2 d. ir dalis (%)	1–12 klasių mokinių ir priešmo-kyklinukų skaičius rugsėjo 1 d.	MR	Kartą per metus
			Iš jų nemokamai maitinamų priešmokyklinukų ir 1–12 klasių mokinių skaičius lapkričio 2 d.	Socialinės paramos informacinė sistema SPIS

II. ŠVIETIMO MATERIALINIO APRŪPINIMO RODIKLIAI

2.  Švietimo materialinio aprūpinimo rodikliai parodo materialinį indėlį į švietimo aprūpinimą:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio aprašymas	Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys		Rodiklio rinkimas
			Duomens pavadinimas	Duomens (-ų) šaltinis
2.1.	Mokinių ugdymui naudojamų kompiuterių skaičius, tenkantis šimtui 1–12 klasių mokinių	Mokinių ugdymui naudojamų kompiuterių skaičius, tenkantis šimtui 1–12 klasių mokinių. Mokinių ugdymui naudojamas kompiuteris – tai kompiuteris, kuriuo gali dirbti mokiniai, ar kompiuteris, mokytojo naudojamas pamokos metu mokinių ugdymui demonstruojant skaidres ir pan.	1–12 klasių mokinių skaičius rugsėjo 1 d.	MR	Kartą per metus
			Mokinių ugdymui naudojamų kompiuterių skaičius	ŠVIS (2-mokykla)
2.2.	Kompiuterių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose	Bendrojo ugdymo mokyklose esantis bendras kompiuterių skaičius	Kompiuterių skaičius spalio 1 d.	ŠVIS (2-mokykla)	Kartą per metus
2.3.	Interaktyvių lentų bendrojo ugdymo mokyklose skaičius, tenkantis vienam klasės komplektui	Interaktyvių lentų bendrojo ugdymo mokyklose skaičius, tenkantis vienam 1–12 klasių komplektui	Interaktyvių lentų skaičius spalio 1 d.	ŠVIS (2-mokykla)	Kartą per metus
			1–12 klasių komplektų skaičius rugsėjo 1 d.	MR
2.4.	Daugialypės terpės projektorių bendrojo ugdymo mokyklose skaičius, tenkantis vienam klasės komplektui	Daugialypės terpės projektorių bendrojo ugdymo mokyklose skaičius, tenkantis vienam 1–12 klasių komplektui	Projektorių skaičius spalio 1 d.	ŠVIS (2-mokykla)	Kartą per metus
			1–12 klasių komplektų skaičius rugsėjo 1 d.	MR

III. DARBUOTOJUS APIBŪDINANTYS RODIKLIAI

3.  Darbuotojus apibūdinantys rodikliai parodo mokyklų darbuotojų (vadovų, pedagogų, kitų) charakteristikas pagal amžių, kvalifikaciją ir kt.:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio aprašymas	Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys		Rodiklio rinkimas
			Duomens pavadinimas	Duomens (-ų) šaltinis
3.1.	Tinkamą kvalifikaciją turinčių mokytojų dalis	Tinkamą kvalifikaciją turinčių bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų mokytojų dalis (%)	Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų mokytojų skaičius spalio 1 d.	Pedagogų registras (toliau – PR)	Kartą per metus
			Iš jų turinčių tinkamą kvalifikaciją skaičius spalio 1 d.	Mokyklos
3.2.	Mokyklų pedagogų pasiskirsty-mas pagal amžių	Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų pedagogų pasiskirstymas (%) pagal amžių. Amžius skaičiuojamas pagal spalio 1 d. datą. Čia ir kituose rodikliuose į pedagogų skaičių įeina darbuotojai, nurodyti Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąraše, patvirtintame švietimo ir mokslo ministro 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. ĮSAK-1407. Dirbančiųjų ne pagrindinėse darbovietėse skaičiuoti nereikia, išskyrus atvejus, kai jų pagrindinės pareigos yra ne Ignalinos rajono savivaldybės mokyklose	Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų pedagogų skaičius spalio 1 d.	PR	Kartą per metus
			Iš jų iki 30 m.
			Iš jų nuo 30 m. iki 45 m.
			Iš jų nuo 45 m. iki 60 m.
			Iš jų nuo 60 m. iki 65 m.
			Iš jų 65 m. ir vyresni
3.3.	Mokyklų pedagogų pasiskirsty-mas pagal kvalifikacines kategorijas	Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų pedagogų pasiskirstymas (%) pagal kvalifikacines kategorijas. Kategorijos skaičiuojamos pagal atitinkamų metų spalio 1 d. duomenis. Jei asmuo turi kelias kvalifikacines kategorijas (pvz., matematikos vyr. mokytojas, informatikos mokytojas metodininkas), skaičiuojama aukštesnė kategorija (šiuo atveju – metodininkas). Dirbančiųjų ne pagrindinėse darbovietėse skaičiuoti nereikia, išskyrus atvejus, kai jų pagrindinės pareigos yra ne Ignalinos rajono savivaldybės mokyklose	Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų pedagogų skaičius spalio 1 d.	PR	Kartą per metus
			Iš jų mokytojų (pedagogų) ir neatestuotų pedagogų skaičius
			Iš jų vyresniųjų mokytojų (pedagogų) skaičius
			Iš jų mokytojų metodininkų (pedagogų) skaičius
			Iš jų mokytojų ekspertų (pedagogų) skaičius
3.4.	Kvalifikaciją tobulinusių peda-gogų dalis	Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų pedagogų, per metus (laikotarpis nuo praėjusių metų spalio 1 d. iki einamų metų rugsėjo 30 d.) bent vieną dieną (8 val.) dalyvavusių mokymuose (pvz., seminare) ir turinčių tai patvirtinantį dokumentą, dalis (%). Skaičiuojami pedagogai, esantys pedagogų registre pagal spalio 1 d. duomenis. Dirbančiųjų ne pagrindinėse darbovietėse skaičiuoti nereikia, išskyrus atvejus, kai jų pagrindinės pareigos yra ne Ignalinos rajono savivaldybės mokyklose	Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų pedagogų, dirbančių pagrindinėse pareigose, skaičius spalio 1 d.	PR	Kartą per metus
			Iš jų per praėjusius metus tobulinusių kvalifikaciją skaičius	Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklos
3.5.	Kvalifikaciją tobulinusių švieti-mo įstaigų vadovų dalis	Švietimo įstaigų vadovų (direktorių, jų pavaduotojų (ugdymui ir ūkio reikmėms), skyrių vedėjų) per metus (laikotarpis nuo praėjusių metų spalio 1 d. iki einamų metų rugsėjo 30 d.) bent vieną dieną dalyvavusių mokymuose (pvz., seminare) ir turinčių tai patvirtinantį dokumentą, dalis (%) nuo bendro vadovų skaičiaus	Švietimo įstaigų vadovų skaičius spalio 1 d.	Švietimo įstaigos
			Iš jų per praėjusius metus tobulinusių kvalifikaciją skaičius	Švietimo įstaigos	Kartą per metus

IV. UGDYMO ORGANIZAVIMĄ IR PASLAUGAS APIBŪDINANTYS RODIKLIAI

4.  Ugdymo organizavimą ir paslaugas apibūdinantys rodikliai:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio aprašymas	Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys		Rodiklio rinkimas
			Duomens pavadinimas	Duomens (-ų) šaltinis
4.1.	Pavežamų iš namų į mokyklą mokinių skaičius ir dalis	Pavežamų iš namų į mokyklą 1–12 klasių mokinių ir priešmokyklinukų  skaičius ir dalis (%)	1–12 klasių mokinių ir priešmo-kyklinukų skaičius rugsėjo 1 d.	MR	Kartą per metus
			Iš jų pavežamų iš namų į mokyklą skaičius	ŠVIS (1-mokykla)	Kartą per metus
4.2.	Mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo programas, skaičiaus vidurkis klasės komplekte	Mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo programas bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse, skaičiaus vidurkis klasės komplekte	Mokinių, ugdomų pagal Pradinio ugdymo programą, Pradinio ugdymo individualizuotą pro-gramą bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse, skaičius	MR	Kartą per metus
			Bendrojo ugdymo mokyklų 1–4 bendrųjų klasių komplektų skaičius	MR
4.3.	Mokinių, ugdomų pagal pagrindinio ugdymo programas, skaičiaus vidurkis klasės komplekte	Mokinių, ugdomų pagal pagrindinio ugdymo programas bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse, skaičiaus vidurkis klasės komplekte	Mokinių, ugdomų pagal Pagrindinio ugdymo programą, Pagrindinio ugdymo individua-lizuotą programą bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse, skaičius	MR	Kartą per metus
			Bendrojo ugdymo mokyklų 5–10  bendrųjų klasių komplektų skaičius	MR
4.4.	Mokinių, ugdomų pagal vidurinio ugdymo programas, skaičiaus vidurkis klasės komplekte	Mokinių, ugdomų pagal vidurinio ugdymo programas bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse, skaičiaus vidurkis klasės komplekte	Mokinių, ugdomų pagal Vidurinio ugdymo programą bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse, skaičius	MR	Kartą per metus
			Bendrojo ugdymo mokyklų 11–12  bendrųjų klasių komplektų skaičius	MR
4.5.	Projektų, kuriuose dalyvavo švietimo įstaigos, skaičius	Švietimo įstaigų dalyvavimas projektuose ir programose. Jeigu tame pačiame projekte dalyvavo kelios švietimo įstaigos, projektas skaičiuojamas kelis kartus	Projektų, kuriuose dalyvavo švietimo įstaigos per kalendorinius metus, skaičius	Švietimo įstaigos	Kartą per metus

V. DALYVAVIMO ŠVIETIMO PROCESE RODIKLIAI

5.  Dalyvavimo švietimo procese rodikliai parodo, kuri mokinių dalis ir pagal kokias programas mokosi bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklose, mokinių lankomumą:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio aprašymas	Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys		Rodiklio rinkimas
			Duomens pavadinimas	Duomens (-ų) šaltinis
5.1.	Rajono švietimo įstaigose ugdomų 0–5 metų vaikų dalis	Rajono švietimo įstaigose ugdomų 0–5 metų vaikų dalis (%), palyginti su bendru savivaldybės to amžiaus vaikų skaičiumi. Bendras savivaldybės 0–5 m. amžiaus vaikų skaičius gaunamas iš rajone gyvenamąją vietą deklaravusių 0–5 m. amžiaus vaikų imant tik faktiškai rajone gyvenančius. Švietimo įstaigose ugdomų 0–5 m. amžiaus vaikų skaičius gaunamas imant visus rajone gyvenamąją vietą deklaravusius ir faktiškai jame gyvenančius vaikus, kurie ugdomi Ignalinos rajono savivaldybės  mokyklose (jei vaikas ugdomas rajono švietimo įstaigoje, bet gyvenamąją vietą deklaravęs kitur, jis į ugdomų vaikų skaičių neįtraukiamas)	Bendras 0–5 m. amžiaus vaikų, deklaravusių gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenančių Ignalinos rajono savivaldybėje, skaičius sausio 1 d.	Seniūnijos	Kartą per metus
			Iš jų savivaldybės švietimo įstaigose ugdomų pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programas skaičius	MR
5.2.	Mokinių pasiskirstymas pagal ugdymo programas	Savivaldybės mokyklose pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio (ir individualizuotas, ir suaugusiųjų), pagrindinio (ir individualizuotas, ir suaugusiųjų), vidurinio (ir suaugusiųjų, ir socialinių įgūdžių) ugdymo programas ugdomų vaikų skaičius ir dalis (%) rugsėjo 1 d.	Mokyklose ugdomų vaikų skaičius (visi MR esantys vaikai) rugsėjo 1 d. Iš jų:	MR	Kartą per metus
			Ugdomų pagal ikimokyklinio ugdymo programas skaičius
			Ugdomų pagal priešmokyklinio ugdymo programas skaičius
			Ugdomų pagal pradinio ugdymo programas (1–4 klasėse) skaičius
			Ugdomų pagal pagrindinio ugdymo programas (5–10 klasėse) skaičius
			Ugdomų pagal vidurinio ugdymo programas (11–12 klasėse) ir pagal Socialinių įgūdžių ugdymo programą skaičius
5.3.	Mokinių, lankančių būrelius savo mokykloje, dalis	Mokinių, lankančių būrelius savo mokykloje (pagal mokyklos ugdymo planą), dalis (%) spalio 1 d. Jei vaikas lanko kelis būrelius, jis skaičiuojamas 1 kartą	Mokinių registre esančių 1–12 kl. mokinių skaičius rugsėjo 1 d.	MR	Kartą per metus
			Iš jų lankančių bent vieną būrelį savo mokykloje skaičius spalio 1 d.	ŠVIS (MR)
5.4.	Mokinių, ugdomų pagal tikslinėmis valstybės lėšomis finansuojamas NVŠ programas, dalis	Mokinių, ugdomų pagal tikslinėmis valstybės lėšomis finansuojamas NVŠ programas, dalis (%) spalio 1 d.	Mokinių registre esančių 1–12 kl. mokinių skaičius rugsėjo 1 d.	MR	Kartą per metus
			Iš jų gaunančių NVŠ tikslinį finansavimą skaičius
5.5.	Mokinių, ugdomų pagal formalųjį švietimą papildančias neformaliojo vaikų švietimo programas, dalis	Rajono bendrojo ugdymo mokyklose besimokančių mokinių, ugdomų  neformaliojo vaikų švietimo mokyklose (IKSC, IMM, kitų savivaldybių) pagal formalųjį švietimą papildančias programas, dalis (%) spalio 1 d. Jei vaikas lanko kelias neformaliojo vaikų švietimo mokyklas ar toje pačioje mokykloje yra ugdomas pagal kelias skirtingas programas, jis skaičiuojamas 1 kartą	Mokinių registre esančių 1–12 kl. mokinių skaičius rugsėjo 1 d.	MR	Kartą per metus
			Iš jų lankančių neformaliojo švietimo mokyklas skaičius spalio 1 d.	ŠVIS (MR)
5.6.	Mokinių, dalyvaujančių nefor-maliajame ugdyme, dalis	Mokinių, ugdomų pagal neformaliojo vaikų švietimo programas ar formalųjį švietimą papildančias programas ar  lankančių būrelius bendrojo ugdymo mokyklose, dalis (%). Jei vaikas ugdomas pagal kelias programas ar pas kelis NVŠ teikėjus, mokyklas, jis skaičiuojamas 1 kartą. Įtraukiami ir tėvų lėšomis būrelius lankantys mokiniai	Mokinių registre esančių 1–12 kl. mokinių skaičius rugsėjo 1 d.	MR	Kartą per metus
			Iš jų mokinių, nelankančių nei neformaliojo švietimo mokyklos, nei būrelių bendrojo ugdymo mokykloje, nei ugdomų pas kitus NVŠ programų teikėjus, skaičius spalio 1 d.	Bendrojo ugdymo mokyklos (mokinių apklausa)
5.7.	Praleistų pamokų, tenkančių vienam mokiniui, skaičiaus pasiskirstymas pagal priežastis	Praleistų pamokų, tenkančių vienam mokiniui, skaičiaus ir dalies (%) pasiskirstymas pagal priežastis: pateisintų, nepateisintų. Praleistų pamokų skaičius skaičiuojamas ugdymo procesui pasibaigus	Mokinių skaičius mokslo metų pradžioje (rugsėjo 1 d.)	MR	Kartą per metus
			Per praėjusius mokslo metus bendras praleistų pamokų skaičius (skaičiuojamas ugdymo procesui pasibaigus)	Bendrojo ugdymo mokyklos
			Iš jų be pateisinamos priežasties praleistų pamokų skaičius
5.8.	Mokyklos nelankiusių mokinių skaičius	Mokyklos nelankiusių mokinių (per mėnesį be pateisinamos priežasties praleidusių daugiau kaip pusę pamokų pagal privalomojo švietimo programas) skaičius per praėjusius mokslo metus (jei vaikas kelis mėnesius buvo nelankančiųjų sąraše, jis skaičiuojamas vieną kartą)	Mokyklos nelankiusių mokinių skaičius	NEMIS	Kartą per metus

VI. ŠVIETIMO REZULTATŲ, POVEIKIO IR PASEKMIŲ RODIKLIAI

6.  Švietimo rezultatų ir pasekmių rodikliai parodo rezultatus ir pasekmes, pasiektus baigus tam tikrą švietimo proceso etapą: mokyklos pakopą, švietimo lygmenį ir pan., bei švietimo rezultatų poveikį visuomenei:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio aprašymas	Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys		Rodiklio rinkimas
			Duomens pavadinimas	Duomens (-ų) šaltinis
6.1.	1–4 bendrųjų klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus	1–4 bendrųjų klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus skaičiuojamas pagal mokinių metinius įvertinimus. „Labai gerai“ besimokantis mokinys – tai 1–4 klasių mokinys, pasiekęs visų mokomųjų dalykų aukštesnįjį pasiekimų lygmenį. „Gerai“ besimokantis mokinys – tai 1–4 klasių mokinys, pasiekęs visų mokomųjų dalykų pagrindinį arba aukštesnįjį pasiekimų lygmenį, išskyrus labai gerai besimokančiuosius. „Patenkinamai“ besimokantis mokinys – tai 1–4 klasių mokinys, pasiekęs visų mokomųjų dalykų ne žemesnį kaip patenkinamą pasiekimų lygmenį, išskyrus labai gerai ir gerai besimokančiuosius	1–4 bendrųjų klasių mokinių skaičius mokslo metų pabaigoje	Bendrojo ugdymo mokyklos	Kartą per metus
			Iš jų labai gerai besimokančiųjų skaičius
			Iš jų gerai besimokančiųjų skaičius
			Iš jų patenkinamai besimokan-čiųjų skaičius
			Iš jų nepasiekusių bent vieno mokomojo dalyko patenkinamo pasiekimų lygmens skaičius
6.2.	5–8 bendrųjų klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus	5–8 bendrųjų klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus skaičiuojamas pagal mokinių metinius įvertinimus. „Labai gerai“ besimokantis mokinys – tai 5–12 klasių mokinys, kurio metiniai visų dalykų įvertinimai yra „9“ arba „10“. „Gerai“ besimokantis mokinys – tai 5–12 klasių mokinys, kurio metiniai visų dalykų įvertinimai yra ne mažesni negu „7“ (išskyrus labai gerai besimokančiuosius). „Patenkinamai“ besimokantis mokinys – tai 5–12 klasių mokinys, kurio metiniai visų dalykų įvertinimai yra ne mažesni negu „4“ (išskyrus labai gerai ir gerai besimokančiuosius). „Nepatenkinamai“ besimokantis mokinys – tai 5–12 klasių mokinys, kurio bent vieno mokomojo dalyko metinis įvertinimas yra „1“, „2“ arba „3“	5–8 bendrųjų klasių mokinių skaičius mokslo metų pabaigoje	Bendrojo ugdymo mokyklos	Kartą per metus
			Iš jų labai gerai besimokančiųjų skaičius
			Iš jų gerai besimokančiųjų skaičius
			Iš jų patenkinamai besimokan-čiųjų skaičius
			Iš jų nepatenkinamai besimokan-čiųjų skaičius
6.3.	9–10 bendrųjų klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus	9–10 bendrųjų klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus skaičiuojamas pagal mokinių metinius įvertinimus. „Labai gerai“, „Gerai“, „Patenkinamai“, „Nepatenkinamai“ besimokančio mokinio sąvokos pateiktos 6.2 rodiklio aprašyme	9–10 bendrųjų klasių mokinių skaičius mokslo metų pabaigoje	Bendrojo ugdymo mokyklos	Kartą per metus
			Iš jų labai gerai besimokančiųjų skaičius
			Iš jų gerai besimokančiųjų skaičius
			Iš jų patenkinamai besimokan-čiųjų skaičius
			Iš jų nepatenkinamai besimokan-čiųjų skaičius
6.4.	11–12 bendrųjų klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus	11–12 bendrųjų klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus skaičiuojamas pagal mokinių metinius įvertinimus. „Labai gerai“, „Gerai“, „Patenkinamai“, „Nepatenkinamai“ besimokančio mokinio sąvokos pateiktos 6.2 rodiklio aprašyme	11–12 bendrųjų klasių mokinių skaičius mokslo metų pabaigoje	Bendrojo ugdymo mokyklos	Kartą per metus
			Iš jų labai gerai besimokančiųjų skaičius
			Iš jų gerai besimokančiųjų skaičius
			Iš jų patenkinamai besimokan-čiųjų skaičius
			Iš jų nepatenkinamai besimokan-čiųjų skaičius
6.5.	Įvairių olimpiadų, konkursų, varžybų dalyvių ir 1–3 vietų laimėtojų skaičius ir dalis (išskyrus sportą)	Rajono, regiono, šalies, tarptautinių įvairių olimpiadų, konkursų, varžybų dalyvių skaičius gaunamas skaičiuojant kiekvieną mokinį tiek kartų, kiek įvairių konkursų, varžybų, olimpiadų (išskyrus sportą) vienas ar kartu su komanda jis dalyvavo per mokslo metus. 1–3 vietų laimėtojų skaičius gaunamas  skaičiuojant kiekvieną mokinį tiek kartų, kiek jis įvairiuose rajono, regiono, šalies, tarptautiniuose konkursuose vienas ar kartu su komanda užėmė 1–3 vietą ar gavo I–III laipsnio ar jį atitinkantį  diplomą (pvz., „Auksinės kengūros diplomas“ ir pan.) per mokslo metus. Jei konkursas komandinis, skaičiuojami visi komandos nariai. Laimėtojų skaičius ir dalis skaičiuojami nuo bendro 1–12 klasių mokinių skaičiaus	1–12 klasių mokinių skaičius rugsėjo 1 d.	MR	Kartą per metus
			Iš jų rajono, regiono, šalies, tarptautinių įvairių olimpiadų, konkursų, varžybų dalyvių skaičius per mokslo metus (skaičiuojamas mokslo metams pasibaigus)	Bendrojo ugdymo mokyklos
			Iš jų rajono, regiono, šalies, tarptautinių įvairių olimpiadų, konkursų, varžybų 1–3 vietų laimėtojų skaičius per mokslo metus (skaičiuojamas mokslo metams pasibaigus)
6.6.	Įvairių sporto varžybų dalyvių ir 1–3 vietų laimėtojų skaičius ir dalis	Įvairių rajono, regiono, šalies, tarptautinių sporto varžybų dalyvių skaičius gaunamas skaičiuojant kiekvieną mokinį tiek kartų, kiek įvairių varžybų jis vienas ar kartu su komanda dalyvavo per mokslo metus. 1–3 vietų laimėtojų skaičius gaunamas skaičiuojant kiekvieną mokinį tiek kartų, kiek jis įvairiose rajono, regiono, šalies, tarptautinėse sporto varžybose vienas ar kartu su komanda užėmė 1–3 vietą ar gavo I–III laipsnio diplomą per mokslo metus. Jei konkursas komandinis, skaičiuojami visi komandos nariai. Laimėtojų skaičius ir dalis skaičiuojami nuo bendro 1–12 klasių mokinių skaičiaus	1–12 klasių mokinių skaičius rugsėjo 1 d.	MR	Kartą per metus
			Iš jų įvairių rajono, regiono, šalies, tarptautinių sporto varžybų dalyvių skaičius per mokslo metus (skaičiuojamas mokslo metams pasibaigus)	Bendrojo ugdymo mokyklos
			Iš jų įvairių rajono, regiono, šalies, tarptautinių sporto varžybų 1–3 vietų laimėtojų skaičius per mokslo metus (skaičiuojamas mokslo metams pasibaigus)
6.7.	Įgijusių pagrindinį išsilavinimą ir tais pačiais metais tęsiančiųjų mokslą dalis	Įgijusių pagrindinį išsilavinimą ir tais pačiais metais tęsiančiųjų mokslą dalis (%)	10 klasių mokinių, gavusių išsilavinimo pažymėjimus, skaičius mokslo metų pabaigoje	ŠVIS (1 mokykla)	Kartą per metus
			Iš jų tęsiančių mokslą savo ar kitoje mokykloje skaičius rugsėjo 1 d.	Bendrojo ugdymo mokyklos
6.8.	Kartojančiųjų kursą dalis	Kartojančiųjų kursą dalis (%)	1–12 bendrųjų klasių mokinių skaičius mokslo metų pabaigoje	Bendrojo ugdymo mokyklos	Kartą per metus
			Iš jų paliktų kartoti kurso skaičius	ŠVIS (1 mokykla)
6.9.	Abiturientų pasiskirstymas pagal tolimesnę veiklą po mokyklos baigimo	Abiturientų pasiskirstymas pagal tolimesnę veiklą po mokyklos baigimo (įstojusiųjų į aukštąsias universitetines mokyklas skaičius ir dalis, įstojusiųjų į aukštąsias neuniversitetines mokyklas skaičius ir dalis, įstojusiųjų į profesines mokyklas skaičius ir dalis, kita)	Abiturientų, baigusių mokyklą, skaičius	Bendrojo ugdymo mokyklos (abiturientų apklausa)	Kartą per metus
			Iš jų įstojusiųjų į aukštąsias universitetines mokyklas skaičius rugpjūčio 20 d.
			Iš jų įstojusiųjų į aukštąsias neuniversitetines mokyklas skaičius rugpjūčio 20 d.
			Iš jų įstojusiųjų į profesines mokyklas skaičius rugpjūčio 20 d.
			Kita
6.10.	Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (toliau – PUPP) (matematika) metu bent pagrindinį mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis	Matematikos PUPP metu ne žemesnį nei pagrindinį mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis nuo matematikos PUPP dalyvavusiųjų skaičiaus	10 klasės mokinių, dalyvavusių matematikos PUPP, skaičius	Bendrojo ugdymo mokyklos, sistema KELTAS	Kartą per metus
			Iš jų ne žemesnį nei pagrindinį mokymosi pasiekimų lygį pasiekusiųjų skaičius
6.11.	PUPP (lietuvių k.) metu bent pagrindinį mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis	Lietuvių k. PUPP metu ne žemesnį nei pagrindinį mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis nuo lietuvių k. PUPP dalyvavusiųjų skaičiaus	10 klasės mokinių, dalyvavusių lietuvių k. PUPP, skaičius	Bendrojo ugdymo mokyklos, sistema KELTAS	Kartą per metus
			Iš jų ne žemesnį nei pagrindinį mokymosi pasiekimų lygį pasiekusiųjų skaičius
6.12.	Tris ir daugiau valstybinių brandos egzaminų (toliau – VBE) išlaikiusių abiturientų dalis	Tris ir daugiau VBE išlaikiusių abiturientų dalis nuo bendro abiturientų skaičiaus	Abiturientų skaičius	Bendrojo ugdymo mokyklos, sistema KELTAS	Kartą per metus
			Tris ir daugiau VBE išlaikiusių abiturientų skaičius
6.13.	Tris ir daugiau VBE išlaikiusių abiturientų dalis nuo laikiusiųjų skaičiaus	Tris ir daugiau VBE išlaikiusių abiturientų dalis nuo trijuose ir daugiau VBE dalyvavusių abiturientų skaičiaus	Tris ir daugiau VBE dalyvavusių abiturientų skaičius	Bendrojo ugdymo mokyklos, sistema KELTAS	Kartą per metus
			Tris ir daugiau VBE išlaikiusių abiturientų skaičius

_____________________________