LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2005 M. BIRŽELIO 23 D. ĮSAKYMO
Nr. ĮV-261/D1-322 „DĖL NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPECIALIOJO TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ RENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2016 m. birželio 22 d. Nr. ĮV-535/D1-437
Vilnius
1. P a k e i č i a m e Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. ĮV-261/D1-322 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ ir jį išdėstome nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPECIALIOJO TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ RENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 8 dalimi,
2. N u s t a t o m e, kad iki šio įsakymo įsigaliojimo pradėti rengti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriems yra išduotos planavimo sąlygos, baigiami rengti ir gali būti tvirtinami, pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusį Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo teisinį reguliavimą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322
(Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2016 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. ĮV-535 /D1- 437
redakcija)
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo
teritorijų planavimo dokumentų RENGIMO TAISYKLės
I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų – kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų tvarkymo planų (toliau – Dokumentai) organizavimo, rengimo, koregavimo, keitimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo tvarką, Dokumentų sudėtį ir turinį.
2. Taisyklės privalomos planavimo organizatoriams, Dokumentų rengėjams, Dokumentų sprendinius derinančioms, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioms, Dokumentus tvirtinančioms institucijoms ir kitiems asmenims, dalyvaujantiems specialiojo teritorijų planavimo procese. Rengiant Dokumentus taip pat vadovaujamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų patvirtinimo“, kultūros paveldo objektų individualiais ir tipiniais apsaugos reglamentais.
3. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo tikslai – planuojamoje teritorijoje numatyti nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimą, tikslingą naudojimą ir pažinimą. Dokumentai rengiami:
3.1. kai reikia nustatyti ar pakeisti vietovių ir Taisyklių 3.2.2. papunktyje nurodytų kompleksinių kultūros paveldo objektų teritorijų ir jų apsaugos zonų ribas;
3.2. kai reikia nustatyti ar detalizuoti teritorines apsaugos priemones:
3.2.2. kompleksiniame kultūros paveldo objekte (toliau – objektas) ir (ar) jo apsaugos zonoje, sudarytame iš 5 ar daugiau kultūros paveldo objektų, užimančiame 2 ha arba didesnio ploto teritoriją, kurioje yra ne mažiau kaip 2 kiti pastatai, priklausantys ne vienam valdytojui, arba joje planuojama statyti naujus pastatus.
4. Taisyklėse vartojama sąvoka:
Teritorinės apsaugos priemonės – Dokumentų sprendiniais planuojamai teritorijai nustatomi nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo paveldosaugos reikalavimai bei tvarkybos priemonės, skirti vietovės ar objekto vertingosioms savybėms apsaugoti ir tvarkyti bei kultūriniam kraštovaizdžiui ir visumos darnai ir (ar) dermei su gamtine aplinka išsaugoti.
5. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme vartojamas sąvokas.
II SKYRIUS
Dokumentų organizavimas, Rengimas, derinimas, tikrinimas, tvirtinimas
6. Planavimą organizuoja:
6.1. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas) – skelbiamų valstybės saugomais ar valstybės saugomų vietovių ir objektų Dokumentų rengimą. Šio planavimo organizatoriais taip pat gali būti istorinių nacionalinių parkų, istorinių regioninių parkų ir valstybinių kultūrinių rezervatų direkcijos;
7. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę ir gali Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti planavimo organizatoriui pasiūlymus dėl Dokumentų rengimo.
8. Dokumentus rengia Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnyje nurodyti asmenys.
9. Sprendimo dėl Dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų projektą parengia ir Dokumentą tvirtinančiam subjektui pateikia planavimo organizatorius.
10. Dokumentą tvirtinančiai institucijai priėmus sprendimą dėl Dokumento rengimo pradžios ir planavimo tikslų, pradedamas planavimo procesas, kurį sudaro: parengiamasis, rengimo ir baigiamasis etapai.
11. Parengiamuoju etapu planavimo organizatorius parengia ir patvirtina planavimo darbų programą, kurioje:
11.2. numato konkrečius Dokumentų uždavinius:
11.2.1. Dokumentų sprendiniais nustatyti ar pakeisti vietovės ar objekto teritorijos ir (ar) jų apsaugos zonos ribas;
11.4. nurodo, ar bus rengiama Dokumento sprendinių koncepcija (toliau – koncepcija) ir ar bus atliekama koncepcijos arba Dokumento sprendinių paveldosauginė ekspertizė;
11.5. atlikus atranką strateginiam pasekmių aplinkai vertinimui atlikti, jei vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 „Dėl Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašas), ši atranka turi būti atliekama, nurodo, ar bus atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas.
12. Planavimo organizatorius viešai paskelbia Planavimo darbų programą supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka, nustatyta Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo, priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Visuomenės informavimo nuostatai).
13. Planavimo organizatorius, patvirtinęs planavimo darbų programą pagal Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 „Dėl Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, raštu kreipiasi į institucijas, nurodytas Taisyklių 14 punkte, dėl planavimo sąlygų išdavimo. Šios institucijos privalo išduoti planavimo sąlygas arba pateikti motyvuotą atsisakymą jas išduoti per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti Dokumentą, apie tai per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį turėjo būti išduotos planavimo sąlygos, raštu informuodamas planavimo sąlygas turėjusią išduoti instituciją.
14. Planavimo sąlygas išduoda:
14.2. Aplinkos ministerijai pavaldžios ir jos reguliavimo sričiai priskirtos įstaigos, nurodytos Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo ir šių dokumentų derinimo Aplinkos ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-294 „Dėl Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo ir šių dokumentų derinimo Aplinkos ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“;
14.3. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinis padalinys, kai planuojamoje teritorijoje yra Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdoma valstybinė žemė;
14.4. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, jei planuojama teritorija (ar jos dalis) yra pasienio ruože;
15. Planavimo organizatorius, gavęs planavimo sąlygas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, parenka Dokumento rengėją. Planavimo organizatorius, sudarydamas su rengėju Dokumento rengimo sutartį, jam pateikia:
15.4. kultūros paveldo objektų ir (ar) vietovių apskaitos ir apsaugos reikalavimus nustatančius dokumentus;
16. Kiekvienu konkrečiu atveju teikiamų dokumentų ir duomenų sąrašas priklauso nuo Dokumento uždavinių ir planuojamos teritorijos ypatumų. Papildomai gali būti pateikiami šie duomenys (arba jų gavimas numatomas Dokumento rengimo sutartyje ar viešųjų pirkimų konkurso sąlygose):
16.1. mokslo tiriamųjų darbų ir tyrimų medžiaga (jei šie darbai atlikti ir būtini Dokumentui rengti);
16.2. planuojamoje teritorijoje esamų žemės sklypų Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenys;
16.5. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro ir Kultūros vertybių registro duomenys;
17. Rengimo etape:
17.1. esamos būklės įvertinimo stadijoje:
17.1.1. surenkami duomenys apie vietovės ar objekto vertingąsias savybes, planuojamoje teritorijoje esančius kultūros paveldo objektus ir vertingųjų savybių požymių turinčius objektus, šių objektų būklę, atliktus tyrimus, parengtus apskaitos ir apsaugos dokumentus, atliekama planuojamoje teritorijoje galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, jų sprendinių, darančių įtaką nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimui, analizė, atliekami kiti planavimo darbų programoje nurodyti tyrimai ir galimybių studijos;
17.1.2. jeigu paaiškėja, kad vietovei ar objektui nėra parengtas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – vertinimo taryba) aktas arba jis neatitinka tuo metu galiojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, planavimo organizatorius Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka organizuoja vertinimo tarybos akto parengimą ar patikslinimą;
17.2. bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje:
17.2.1. parengiama koncepcija, kurioje pateikiamos siūlomos nustatyti vietovių ar objektų teritorijų, jų apsaugos zonų apsaugos nuo fizinio poveikio ir (ar) vizualinės apsaugos pozonių ribos, pagrindžiama šių pozonių nustatymo būtinybė, nustatomi galimi saugojimo ir naudojimo režimai, skirtingo reglamentavimo teritorijos ar zonos ir teritorinės apsaugos priemonės jose. Koncepcijai raštu turi pritarti planavimo organizatorius;
17.2.2. gaunamos Dokumentą tvirtinančios institucijos išvados dėl koncepcijos. Dokumentą tvirtinanti instituciją planavimo organizatoriaus pateiktą koncepciją turi išnagrinėti per 30 darbo dienų nuo koncepcijos gavimo dienos ir raštu pateikti savo išvadas. Jei išvados per nustatytą terminą nebuvo pateiktos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie jų nepateikimo priežastis, laikoma, kad Dokumentą tvirtinanti institucija pastabų ir pasiūlymų koncepcijai neturi ir planavimo procesas gali būti tęsiamas, apie tai raštu informavus Dokumentą tvirtinančią instituciją;
17.3. sprendinių konkretizavimo stadijoje – parengiami (konkretizuojami) sprendiniai nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimui ir atsižvelgiant į planavimo sąlygas ir planavimo darbų programą nustatomos vietovių ar objektų teritorijų, jų apsaugos zonų apsaugos nuo fizinio poveikio ir (ar) vizualinės apsaugos pozonių ribos ir konkrečios teritorinės apsaugos priemonės.
18. Sprendinių konkretizavimo stadija gali būti užbaigta tik tokiu atveju, jei yra patvirtintas vertinimo tarybos aktas, nurodytas šių Taisyklių 17.1.2 papunktyje.
19. Jeigu Dokumento rengimo metu nustatant vietovės ar objekto teritorijos ribas daugiau kaip 20 proc. padidinama arba sumažinama nekilnojamosios kultūros vertybės teritorija, nustatyta apskaitos dokumentais, šių ribų keitimui turi pritarti vertinimo taryba.
21. Baigiamąjį etapą sudaro šios stadijos: Dokumento sprendinių viešinimas; derinimas Teritorijų planavimo komisijoje; tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje; tvirtinimas ir registravimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre.
23. Dokumentų sprendiniai viešinami supaprastinta visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese tvarka, kurią reglamentuoja Visuomenės informavimo nuostatai.
24. Dokumento sprendiniai tikslinami, įvertinus viešinimo metu gautus motyvuotus pasiūlymus, kurie neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, visuomenės (viešajam) interesui ir koncepcijai. Jei patikslinus pasikeičia daugiau kaip 25 procentai visų Dokumento sprendinių, Dokumentas teikiamas pakartotiniam viešinimui.
25. Dokumentas teikiamas derinti kartu su visuomenės dalyvavimo ataskaita. Dokumentą derina Teritorijų planavimo komisija, kurios sudėtis, įgaliojimai ir darbo tvarka nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnyje.
26. Suderintas Dokumentas su visuomenės dalyvavimo ataskaita ir Teritorijų planavimo komisijos posėdžio protokolu teikiamas tikrinti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai, kuri Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka jį patikrina ir pateikia planavimo organizatoriui Dokumento patikrinimo aktą. Jei teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija Dokumento patikrinimo aktu nepritaria Dokumento teikimui tvirtinti, Dokumentas tvirtinti neteikiamas. Kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos Dokumento patikrinimo akte nurodyti trūkumai ištaisomi, Dokumentas teikiamas pakartotiniam viešinimui ir (ar) derinimui, jei tai buvo nurodyta teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos Dokumento patikrinimo akte.
27. Dokumentas teikiamas tvirtinti, kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija Dokumento patikrinimo akte pritaria Dokumento teikimui tvirtinti.
28. Dokumentai tvirtinami:
28.1. skelbiamų saugomais ar valstybės saugomų vietovių ir objektų – Lietuvos Respublikos kultūros ministro sprendimu;
29. Dokumento tvirtinimo teisės aktas ir juo patvirtintas Dokumentas planavimo organizatoriaus teikimu registruojamas ir paskelbiamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, oficialus pranešimas apie Dokumento patvirtinimą skelbiamas planavimo organizatoriaus ir Dokumentą patvirtinusios institucijos internetinėse svetainėse ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje bei Kultūros vertybių registre.
III SKYRIUS
DOKUMENTŲ SUDĖTIS ir jų TURINYS
32. Dokumento sprendinius, parengtus 3 egzemplioriais, sudaro:
32.1. aiškinamasis raštas, kuriame pateikiama:
32.2. brėžinys arba brėžiniai, jeigu viename brėžinyje negalima pažymėti visų Dokumento rengimo etape numatytų sprendinių. Brėžinyje arba brėžiniuose pateikiama:
32.2.1. vietovės ar objekto esamos būklės įvertinimo brėžinyje: vietovės ar objekto teritorijos ribos ir jų gretimybės, kultūros paveldo objektai ir jų teritorijų bei apsaugos zonų ribos, kiti planuojamos teritorijos elementai, galintys turėti įtakos vietovės ar objekto būklei, jų apsaugai ir naudojimui;
32.2.2. koncepcijos brėžinyje: siūlomos nustatyti vietovių ar objektų teritorijų, jų apsaugos zonos apsaugos nuo fizinio poveikio ir (ar) vizualinės apsaugos pozonių ribos, siūlomi saugojimo ir naudojimo režimai, skirtingo reglamentavimo teritorijos ar zonos ir teritorinės apsaugos priemonės jose;
32.2.3. pagrindiniame brėžinyje arba brėžiniuose: administracinių vienetų ribos; vietovės ar objekto ir jų apsaugos zonos ribos (esamos ir projektuojamos); esami kultūros ir gamtos paveldo objektai, jų apsaugos zonos; vertingųjų savybių požymių turintys objektai, kitų į planuojamą teritoriją patenkančių saugomų teritorijų, jų funkcinio prioriteto ir apsaugos zonų ribos, planuojamoje teritorijoje išskirtos skirtingo reglamentavimo teritorijos ar zonos ir jų teritorinės apsaugos priemonės; planuojamoje teritorijoje esančių sklypų ribos; kitos teritorinės apsaugos priemonės (gali būti pateikiamos atskiruose brėžiniuose).
33. Brėžiniai rengiami skaitmeniniame formate pagal 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemos (LKS-94), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 „Dėl Lietuvos geodezinių koordinačių sistemos įvedimo“, reikalavimus naudojant ne senesnį kaip 3 metų skaitmeninį topografinį planą, parengtą LKS-94 koordinačių sistemoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936), arba kartografinį pagrindą – Valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių ir georeferencinio pagrindo žemėlapių sąraše, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 1P-42 „Dėl Valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių ir georeferencinio pagrindo žemėlapių sąrašo patvirtinimo“, esančius žemėlapius arba duomenų rinkinius. Topografinis planas gali būti tikslinamas (jei reikia) Dokumento rengimo metu. Brėžinių mastelis (M 1:500 – M 1:2500) parenkamas įvertinant planuojamos teritorijos dydį ir galimybę pažymėti visus numatomus sprendinius.
34. Procedūrų dokumentai ir jų priedai:
34.1. Dokumentą tvirtinančios institucijos sprendimas dėl Dokumento rengimo pradžios ir planavimo tikslų;
IV SKYRIUS
Dokumentų KEITIMAS ir koregavimas
35. Patvirtinti Dokumentai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys Dokumentai.
37. Dokumentai keičiami Dokumentą patvirtinusio subjekto sprendimu dėl Dokumento keitimo, taikant Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklių II skyriuje nurodytą Dokumentų rengimo procesą ir tą pačią Dokumento tvirtinimo procedūrą. Fiziniai, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui keisti Dokumentą Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir Vyriausybės nustatyta tvarka.
38. Dokumentai keičiami, kai planavimo organizatorius nusprendžia iš esmės keisti Dokumento sprendinius parengiant naują koncepciją.
39. Dokumentai koreguojami Dokumentą patvirtinusio subjekto sprendimu dėl Dokumento koregavimo. Fiziniai, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti Dokumentą Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir Vyriausybės nustatyta tvarka.
40. Dokumentai koreguojami šiais vienu ar keliais atvejais:
40.1. kai Dokumente taisomos techninės klaidos (brėžiniuose ir tekstinėje dalyje pastebėtos spausdinimo, skaičiavimo, faktinių duomenų ir kiti neatitikimai, kuriuos ištaisius nekinta Dokumente nustatytų sprendinių esmė);
40.3. kai mažinami vietovės ar objekto teritorijos ir jų apsaugos zonų plotai pagal vertinimo tarybos naujai apibrėžtas jų ribas;
40.5. kai Dokumente panaikinami sprendinių prieštaravimai įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams;
40.7. kai Dokumentu suplanuotoje teritorijoje esantys statiniai ar kiti daiktinės teisės objektai naujai registruojami Kultūros vertybių registre arba paskelbiami saugomais ir jiems reikia nustatyti naujas teritorinės apsaugos priemones;
41. Dokumentą patvirtinusiam subjektui priėmus sprendimą dėl Dokumento koregavimo, sprendime arba pridedamoje schemoje (jei koreguojama grafinė dalis) nurodoma koreguojama teritorija, pagal nustatytus planavimo tikslus parengiama ir patvirtinama Dokumento koregavimo planavimo darbų programa, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parenkamas Dokumento koregavimo rengėjas. Šio punkto reikalavimai neprivalomi koreguojant Dokumentą Taisyklių 40.1-40.3 papunkčiuose numatytais atvejais. Šiais atvejais Dokumento koregavimą gali parengti galiojančio Dokumento rengėjas, arba planavimo organizatorius (kai nereikia koreguoti Dokumento grafinės dalies).
42. Dokumento koregavimo atveju koncepcija nerengiama. Jei koreguojant Dokumentą planavimo organizatoriui paaiškėja, kad reikia rengti naują koncepciją, Dokumento koregavimo procedūros sustabdomos ir pradedamos Dokumento keitimo procedūros.
43. Iki Dokumento koregavimo planavimo organizatorius konkrečiu atveju įvertina, ar Dokumento koregavimo rengimo etape reikalinga esamos būklės įvertinimo ir (ar) bendrųjų sprendinių formavimo stadijos.
44. Dokumentą koreguojant Taisyklių 40.4-40.8 papunkčiuose nurodytais atvejais, Planavimo organizatorius kreipiasi dėl planavimo sąlygų į Taisyklių 14 punkte nurodytas institucijas (dalį institucijų) dėl planavimo sąlygų, kai planavimo sąlygos, pateiktos patvirtintam Dokumentui, netinka numatomiems koreguojamo Dokumento sprendiniams arba jų galiojimo laikas yra pasibaigęs.
45. Koreguojami Dokumentai viešinami Taisyklių 23 punkte nurodyta tvarka. Ši tvarka netaikoma Dokumentą koreguojant Taisyklių 40.1-40.3 papunkčiuose nurodytais atvejais, kai informacija apie priimtą sprendimą ir koreguotas Dokumentas visuomenei skelbiami planavimo organizatoriaus ir Dokumentą patvirtinančios institucijos interneto svetainėje bei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.
46. Dokumentą koreguojant taisyklių 40.1 ir 40.2 papunkčiuose numatytais atvejais, kai nereikia koreguoti Dokumento grafinės dalies, Dokumento aiškinamajame rašte pateikti sprendiniai koreguojami tik Dokumentą patvirtinusios institucijos sprendimu, kuriame nurodomi koreguojami Dokumento sprendiniai. Šį sprendimą parengia ir pateikia Dokumentą patvirtinusiai institucijai planavimo organizatorius kartu su šio sprendimo aiškinamuoju raštu, kuris skelbimas kartu su sprendimu.
47. Dokumentą koreguojant Taisyklių 40.1-40.3 papunkčiuose numatytais atvejais, koreguotas Dokumentas tvirtinamas Dokumentą patvirtinusios institucijos sprendimu, neatlikus derinimo ir tikrinimo procedūrų. Kitais atvejais koreguotas Dokumentas derinamas, tikrinamas, tvirtinamas ir paskelbiamas Taisyklių II skyriuje ir Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.
48. Koreguotą Dokumentą sudaro:
48.1. aiškinamasis raštas, kuriame apibūdinama esama būklė, jei planavimo darbų programoje numatyta esamos būklės įvertinimo stadija, paaiškinami koregavimo sprendiniai, pateikiamos koreguojamo Dokumento aiškinamojo rašto dalys (puslapiai) su pakoreguotais sprendiniais;
48.2. brėžiniai, apibūdinantys esamą būklę (jei planavimo darbų programoje numatyta esamos būklės įvertinimo stadija) ir koregavimo sprendinius;
48.3. procedūrų dokumentai (neprivalomi koreguojant Dokumentą Taisyklių 40.1-40.3 papunkčiuose numatytais atvejais):
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
50. Planavimo organizatorius privalo dalyvauti Dokumentų rengimo procese ir procedūrose. Planavimo organizatorius kartu su Dokumentų rengėju Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atsako už planavimo proceso ir procedūrų organizavimą, tinkamą su tuo susijusių dokumentų įforminimą bei privalo laikytis Taisyklėse nustatytų reikalavimų.