LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

 

ĮSAKYMAS

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. D1-236 „Dėl NUOTEKŲ tvarkymo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo

 

2014 m. balandžio 8 d. Nr. D1-335

Vilnius

 

 

P a k e i č i u Nuotekų tvarkymo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“:

1. Pakeičiu ir išdėstau 8 punktą taip:

„8. Nustatant (projekte, leidime ar pan.) nuotekų (teršalų) išleidimo į aplinką sąlygas, turi būti vadovaujamasi Reglamento 5 ir 6 priedo nuostatomis ir šiais pagrindiniais principais:“

2. Pakeičiu ir išdėstau 11.6 papunktį taip:

„11.6. jeigu pagal 11.2, 11.3, 11.4 arba 11.5 papunkčius konkrečiam priimtuvui apskaičiuota priimtina teršalo koncentracija nuotekose yra mažesnė už 2 lentelėje nurodytą vidutinę metinę DLK, turi būti taikomos (leidime, projekte ar pan. nustatant LK) pagal 11.2, 11.4 arba 11.5 papunkčius apskaičiuotos (konkrečiam priimtuvui priimtinos) koncentracijos. Nustatant reikalavimus nuotekų išleidimui, LK negali būti griežtesnė už 2 lentelėje nustatytą didžiausią išvalymo laipsnį. Taip pat LT negali viršyti pagal 11.2, 11.3 arba 11.5 papunkčius apskaičiuotos priimtinos priimtuvui apkrovos, išskyrus atvejus, kai nuotekų išleidimui nustatyta LK lygi 2 lentelėje nustatytam didžiausiam išvalymo laipsniui.“

3. Pripažįstu netekusia galios 1 lentelės 4-ąją pastabą.

4. Pakeičiu ir išdėstau 18 punktą taip:

„18. Institucija, nurodyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakyme Nr. D1-259 „Dėl taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakyme Nr. D1-528 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – leidimą išduodanti institucija), išduodama leidimus nuotekoms išleisti į gamtinę aplinką, gali laikinai (konkrečiam aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimo laikotarpiui) nustatyti LLT, LLK teršalams, nurodytiems šio Reglamento 2-oje lentelėje ir 2 priedo B dalyje (B1 ir B2). Šio Reglamento 1 priede ir 2 priedo A dalyje nurodytiems teršalams LLT, LLK nustatyti neleidžiama.“

5. Pakeičiu ir išdėstau 20 punktą taip:

„20. Veiklos vykdytojas, savo veikloje naudojantis chemines medžiagas ir preparatus, kurie su nuotekomis patenka arba gali patekti į nuotakyną arba į gamtinę aplinką, turi vadovautis konkrečios cheminės medžiagos ar preparato saugos duomenų lapo nuostatomis, jeigu šiame Reglamente arba kituose teisės aktuose medžiagai ar preparatui nenustatyti kitokie reikalavimai. Apie su nuotekomis išleidžiamas (planuojamas išleisti) medžiagas ir preparatus, kurių išleidimas nereglamentuotas teisės aktuose, tačiau kurių saugos duomenų lapuose nurodomas pavojingumas (kenksmingumas) aplinkai ir žmogui, būtina informuoti atitinkamai leidimą išduodančią instituciją arba nuotekų tvarkymo sistemos operatorių (tais atvejais, kai nuotekos išleidžiamos į nuotakyną). Leidimą išduodanti institucija arba nuotekų tvarkymo sistemos operatorius nustato sąlygas tokių medžiagų išleidimui.“

6. Pakeičiu ir išdėstau 2 lentelės 7-ąją pastabą taip:

7 Taikoma komunalinėms/buitinėms ir gamybinėms nuotekoms ir tik tuo atveju, kai pagal 11 punkto nuostatas turi būti atliekamas poveikio priimtuvui vertinimas. Kai apskaičiuota leistina nuotekų užterštumo bendruoju fosforu vidutinė metinė koncentracija, kuriai esant nebūtų viršijamas leistinas poveikis paviršiniam vandens telkiniui, yra mažesnė kaip 2 mg/l (jeigu apskaičiuota koncentracija nuo 2 iki 10 mg/l, – LK nustatoma pagal skaičiavimo rezultatus, jeigu apskaičiuota koncentracija didesnė už 10 mg/l, – LK nenustatoma (bendras P nenormuojamas), o jeigu mažesnė arba lygi 2 mg/l, – LK nustatoma lygi 2 mg/l).“

7. Pakeičiu ir išdėstau 2 lentelės 8-ąją pastabą taip:

8 Taikoma komunalinėms/buitinėms ir gamybinėms nuotekoms ir tik tuo atveju, kai pagal 11 punkto nuostatas turi būti atliekamas poveikio priimtuvui vertinimas. Kai apskaičiuota leistina nuotekų užterštumo bendruoju azotu vidutinė metinė koncentracija, kuriai esant nebūtų viršijamas leistinas poveikis paviršiniam vandens telkiniui, yra mažesnė kaip 20 mg/l (jeigu apskaičiuota koncentracija nuo 20 iki 40 mg/l, – LK nustatoma pagal skaičiavimo rezultatus, jeigu apskaičiuota koncentracija didesnė už 40 mg/l, – LK nenustatoma (bendras N nenormuojamas), o jeigu mažesnė arba lygi 20 mg/l, – LK nustatoma lygi 20 mg/l).“

8. Pakeičiu ir išdėstau 2 lentelės 9-ąją pastabą taip:

9 Mažiausia galima LK vertė, t. y. LK buitinių/komunalinių ir gamybinių nuotekų išleidimui negali būti griežtesnė už skliausteliuose nurodytą vertę.“

9. Pakeičiu ir išdėstau 331 punktą taip:

„331. Į kitų asmenų valdomą nuotakyną išleidžiant gamybines nuotekas, kuriose prioritetinių medžiagų koncentracija yra lygi arba didesnė už šio Reglamento 2 priedo A dalyje nurodytą „Ribinė koncentracija į nuotekų surinkimo sistemą“ vertę ir (ar) kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų (nepriklausomai nuo išleidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų kiekio), turi būti planuojamos ir įgyvendinamos priemonės, skirtos mažinti prioritetinių medžiagų ir (ar) palaipsniui nutraukti (iki Reglamento 15 punkte nurodytų terminų) prioritetinių pavojingų medžiagų išleidimą su nuotekomis. Veiklos vykdytojas informaciją apie suplanuotas priemones ir jų įgyvendinimo terminus privalo pateikti nuotakyno valdytojui, atitinkamam RAAD ir Aplinkos apsaugos agentūrai.“

10. Pakeičiu ir išdėstau 35 punktą taip:

„35. Išleidžiamoms į gamtinę aplinką gamybinėms nuotekoms taikomi III skyriuje nustatyti bendrieji reikalavimai. Taip pat išleidžiamos gamybinės nuotekos priklausomai nuo nuotekų šaltinio dydžio pagal GE turi atitikti 2 lentelėje nurodytus reikalavimus (DLK) nuotekų užterštumui.“

11. Papildau Nuotekų tvarkymo reglamentą nauju 5 priedu (pridedama).

12. Papildau Nuotekų tvarkymo reglamentą nauju 6 priedu (pridedama).

 

 

Aplinkos ministras                                                                              Valentinas Mazuronis

 

 

Nuotekų tvarkymo reglamento

5 priedas

 

Su nuotekomis išleidžiamos leistinos taršos Normatyvų nustatymas

 

1. Leidime DLT normatyvai nustatomi toms teršiančioms medžiagoms, kurioms teisės aktuose nustatytos DLK ir/arba aplinkos kokybės normos, bei numatoma, kad iš objekto, kuriam išduodamas Leidimas, tokių medžiagų bus išleidžiama daugiau negu teisės aktuose nustatytas minimalus kiekis. Taip pat Leidime turi būti nustatomi DLT normatyvai toms medžiagoms, kurių kontrolė privaloma pagal tam tikrą ūkinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Nustatant metinius bei paros DLT kiekius turi būti tenkinamos visos šios sąlygos:

1.1. negali būti viršijami teisės aktuose nustatyti minimalūs į aplinką išleidžiamų teršalų (nuotekų užterštumo) normatyvai (DLK). Atitikimas šiai sąlygai įvertinamas pagal formules:

, t/m.                          (1)

Čia:

DLTm. - leidžiamas per metus išleisti teršalų kiekis;

Cvid.n  - teisės aktuose nustatyta atitinkamos teršiančios medžiagos vidutinė metinė didžiausia leidžiama koncentracija (DLK), mg/l;

Qm. - planuojamas išleisti metinis nuotekų kiekis, m3/metus.

 

, t/d.                      (2)

Čia:

DLTd. – leidžiamas per parą išleisti teršalų kiekis;

Cmax.n. – teisės aktuose nustatyta atitinkamos teršiančios medžiagos maksimali momentinė arba vidutinė paros DLK, mg/l;

Qd. vid. – numatomas vidutinis paros nuotekų kiekis, m3/d.

 

1.2. tarša negali daryti neleistino poveikio aplinkai ir negali užkirsti kelio pasiekti gerą priimančių vandenų būklę (pvz., aplinkos kokybės normas). Atitikimas šiai sąlygai vertinamas tų teršiančių medžiagų išleidimui į aplinką ir tiems priimtuvams, kuriems toks reikalavimas nustatytas vandenų apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose;

1.3. DLT negali būti didesnė už taršą kuri gali būti pasiekiama tinkamai naudojant ūkinės veiklos objekte turimas aplinkosaugines priemones (pvz., be objektyvių priežasčių DLT negali viršyti objekto projekte arba įrenginio tiekėjo deklaruotus parametrus).

2. Leidime įrašoma ta LT reikšmė, kuri atitinka visas 1.1, 1.2 ir 1.3 punktuose nurodytas sąlygas.

3. Jei pasiekti DLT normatyvų negalima (nėra nuotekų valymo įrenginių, įrenginiai nepakankamo našumo, pasenusi arba netinkama jų konstrukcija, yra tik mechaninio valymo įrenginiai, neįdiegtas GPGB ir kt.), Leidime gali būti nustatomas laikinai leistinos taršos (LLT) normatyvas. Tuomet turi būti numatomos priemonės DLT normatyvams pasiekti bei Leidime nustatomi jų įgyvendinimo terminai. Pasibaigus Leidime nustatytam LLT normatyvų galiojimo terminui, turi būti pradėtas taikyti DLT normatyvas. Nustatytas LLT normatyvas koreguojamas, sumažėjus išmetamų teršalų kiekiui (sumažėjus gamybos apimtims, pakeitus technologiją, pradėjus eksploatuoti naują valymo įrenginių grandį arba suintensyvinus jų darbą ir pan.). Jei išmetami teršalų kiekiai laikinai sumažėja dėl sumažėjusios trumpalaikės gamybos apimties, žaliavų stokos ar kitų priežasčių, tačiau, susidarius tam tikroms sąlygoms, gali būti pasiektas ankstesnis lygis, LLT normatyvo keisti nereikia. LLT didinti leidžiama tik tada, kai yra objektyvios priežastys (pvz., miestuose, prijungiant prie kanalizacijos sistemos naujus kvartalus ir pan.).

4. Ar faktinis išleistų teršalų per parą kiekis atitinka DLTd. (LLTd.), tikrinama tik viršijus tam tikros teršiančios medžiagos maksimalią momentinę arba vidutinę paros DLK Cmax.n., kuri taip pat turi būti įrašoma į Leidimą.

Nustačius, kad Cf. > Cmax.n., faktiškai per parą išleistas teršalų kiekis apskaičiuojamas pagal formulę:

, t/d.                   (3)

Čia:

Cf - tam tikros teršiančios medžiagos faktinė koncentracija, mg/l (kai naudojamas automatinis nuotekų bandinių semtuvas, imama vidutinė paros koncentracija);

Qdf. - faktinis per parą išleistų nuotekų kiekis, m/d, nustatomas bandinių ėmimo dieną (jeigu nėra apskaitos, imamas Qd.max.).

Jeigu nustatoma faktinė koncentracija didesnė nei maksimali momentinė ir faktiškai per parą išleistas teršalų kiekis, t/d, apskaičiuotas pagal 3 formulę, viršija DLTd. (LLTd.), apskaičiuotą pagal 2 formulę, tai vertinama kaip pažeidimas.

5. Ilgesniam nei 1 para laikotarpiui (ketvirčiui, pusmečiui ir pan.) LT normatyvai apskaičiuojami metinį LT normatyvą, nustatytą pagal 1 formulę, padalijus iš dienų per metus skaičiaus ir padauginus iš tam tikro laikotarpio dienų skaičiaus. Kai kuriais atvejais (gamybos sezoniškumas, azoto biologinio valymo sezoniškumas, nuotekų valymo įrenginių remontas, rekonstrukcija ir kt.) pareiškėjo teikimu atskiriems laikotarpiams nustatomi skirtingi normatyvai.

6. Be DLT (LLT) normatyvų, Leidime turi būti nurodomos ir DLK (LLK), pagal kurias buvo apskaičiuoti LT normatyvai (priklausomai nuo to, kuri iš sąlygų, nurodytų 1 punkte, konkrečiam atvejui buvo griežčiausia).

7. Leidime nuotekų infiltravimui į gruntą (be organizuoto surinkimo ir išleidimo į paviršinius vandens telkinius) turi būti nustatomi dveji normatyvai:

7.1. LT ir LK normatyvai nuotekų išleidimui į gruntą (pagal nuotekų infiltravimą į gruntą reglamentuojančius teisės aktus);

7.2. sąlyginiai LT normatyvai filtruotų nuotekų išleidimui į aplinką.

8. Neviršijant leistinų apkrovų, eksploatuojami nuotekų filtravimo įrenginiai traktuojami kaip biologinio valymo įrenginiai, kurių išvalymo efektyvumas atitinka analogiško dydžio aglomeracijų nuotekų išleidimui nustatytus minimalius DLK reikalavimus. Todėl skaičiuojant sąlyginį iš filtravimo įrenginių į aplinką patenkančios taršos LT normatyvą, filtravimo įrenginiams, į kuriuos išleidžiamoms nuotekoms nustatyti DLK ir DLT normatyvai, priimama, kad į aplinką patenkančių nuotekų užterštumas atitinka DLK išleidimui į aplinką. Jeigu išleidžiamoms į filtravimo įrenginius nuotekoms nustatomi LLT ir LLK normatyvai - proporcingai didinama ir sąlyginė išleidimo į aplinką LT, kuri tampa LLT. Analogiški principai taikomi ir vertinant faktinę aplinkos taršą.

________________

 

 

Nuotekų tvarkymo reglamento

6 priedas

 

 

IŠ ŽUVININKYSTĖS TVENKINIŲ išleidžiamos leistinos taršos Normatyvų nustatymas

 

 

1. Ištekančio ir (ar) išleidžiamo iš žuvininkystės tvenkinių vandens į paviršinio vandens telkinius teršalų DLK neturi viršyti:

BDS7 – 7 mg O2/l;

skendinčiųjų medžiagų – 25 mg/l;

bendrojo azoto – 5 mg/l;

bendrojo fosforo – 0,4 mg/l.

 

2. Leidime nustatomi DLT normatyvai apskaičiuojami:

 

, t / tvenkinių išleidimo laikotarpiui. (1)

 

čia:

q tv – vandens kiekis (m3), apskaičiuotas tvenkiniams pagal projektinius tvenkinių tūrius;

C – DLK, mg/l.

 

Faktinė tarša apskaičiuojama:

 

, t / tvenkinių išleidimo laikotarpiui.               (2)

 

čia:

qi – vandens kiekis (m3), išleidžiamas iš žuvininkystės tvenkinių jų išleidimo laikotarpiu. qi apskaičiuojamas pagal projektinius tvenkinių tūrius arba, kai žuvininkystės ūkiai turi įsirengę automatinius debitmačius, nustatomas pagal matavimo duomenis. 

Cf – foninė teršiančios medžiagos koncentracija vandens telkinyje, iš kurio vanduo imamas žuvininkystės tvenkiniams užpildyti, mg/l, nustatoma imant ne mažiau kaip tris mėginius žuvininkystės tvenkinių užpildymo arba išleidimo metu (pradžioje, viduryje, pabaigoje);

Cvid. – vidutinė teršiančios medžiagos koncentracija, mg/l, nustatoma pagal 7 ir 8 punktuose nurodytų laboratorinių tyrimų duomenis.

 

3. Tvenkiniuose – nusodintuvuose, skirtuose iš tvenkinių sistemos išleidžiamo vandens nešamam dumblui nusodinti ir išleidžiamo vandens kokybei pagerinti, turi būti įrengti nešmenų sėsdintuvai ir makrofitų biofiltrai. Nešmenų sėsdintuvų ir makrofitų biofiltrų parametrai (gylis ir plotas), atsižvelgiant į žuvininkystės tvenkinių plotą, gylį ir vandens išleistuvų skaičių, turėtų būti tokie, kad būtų užtikrintas iš žuvininkystės tvenkinių maksimalaus išleidimo metu išleidžiamo vandens kokybės atitikimas 1 ir 2 punktuose nustatytiems reikalavimams.

4. Tvenkiniams – nusodintuvams taikomi šie eksploatavimo reikalavimai:

4.1. negali būti naudojami žuvų auginimui;

4.2. negali būti išleidžiami rudeninio tvenkinių sistemos išleidimo ir žuvų gaudymo metu;

4.3. turi būti valomi minimalaus prietakos debito metu. Valymo darbai atliekami praėjus ne mažiau kaip 3 savaitėms po žuvininkystės tvenkinių nuleidimo pabaigos ir likus ne mažiau kaip 3 savaitėms iki tvenkinių vandens išleidimo pradžios.

5. Draudžiama tvenkiniuose susikaupusį dumblą išleisti į natūralius vandens telkinius.

6. Apie žuvininkystės tvenkinių užpildymo ir nuleidimo laiką (t. y., kada bus pradėtas, kada planuojamas užbaigti nuleidimas) būtina raštu informuoti RAAD ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki žuvininkystės tvenkinių užpildymo pradžios ar tvenkinių išleidimo darbų pradžios.

7. Žuvininkystės tvenkinių išleidimo metu turi būti imami išleidžiamo vandens mėginiai laboratoriniams tyrimams atlikti. Mėginiai imami tvenkinių išleistuvų ar nuleidimo kanalų įtekėjimo į paviršinius vandens telkinius vietose:

7.1. žuvininkystės tvenkinių sistemose, kuriose tvenkinys – nusodintuvas neįrengtas, turi būti imami ne mažiau kaip šeši mėginiai, mėginių ėmimą tolygiai paskirstant visų tvenkinių išleidimo laikotarpiu;

7.2. žuvininkystės tvenkinių sistemose su pagal 3 punkto reikalavimus įrengtu ir pagal 4 ir 5 punktų reikalavimus eksploatuojamu tvenkiniu – nusodintuvu turi būti imami ne mažiau kaip trys mėginiai, mėginių ėmimą tolygiai paskirstant visų tvenkinių išleidimo laikotarpiu.

8. Žuvininkystės tvenkinių sistemose, kuriose yra daugiau negu vienas išleistuvas, mėginiai laboratoriniams tyrimams atlikti gali būti imami ne mažiau kaip iš trijų būdingiausių tvenkinių, kiekviename jų esant šiems vandens lygiams:

8.1. tvenkinyje vandens lygiui pažemėjus intervale nuo 0,2 m žemiau buvusio užpildyto tvenkinio lygio iki 0,5 m virš sausinamojo tinklo sistemos;

8.2. baigiant išleisti vandenį iš sausinamojo tinklo sistemos.

________________