LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
DEKRETAS
Dėl KREIPIMOSI Į LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINĮ TEISMĄ
2016 m. kovo 17 d. Nr. 1K-599
Vilnius
1 straipsnis.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio antrosios dalies 2 punktu, 106 straipsnio trečiąja dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 64 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 65 straipsnio 3 punktu,
k r e i p i u o s i į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimas Nr. 1025 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktams, 9 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punktui.
2 straipsnis.
1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnyje įtvirtinta Lietuvos Respublikos Prezidento teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas atitinka Konstituciją ir įstatymus inter alia pagal Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytą priėmimo tvarką.Respublikos Prezidento teikimas Konstituciniam Teismui ištirti, ar aktas sutinka su Konstitucija, sustabdo šio akto galiojimą (Konstitucijos 106 str. 4 d.).
2. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 29 d. nutarime konstatavo, kad konstitucinio teisinės valstybės principo esmė – teisės viešpatavimas; konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai, neišskiriant nė teisėkūros subjektų; visų teisėkūros subjektų diskreciją riboja aukščiausioji teisė – Konstitucija; visi teisės aktai, visų valstybės ir savivaldybių institucijų bei pareigūnų sprendimai turi atitikti Konstituciją, jai neprieštarauti.
3. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijoje įtvirtintą konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus teisėkūros subjektams inter alia, kad leidžiant teisės aktus turi būti paisoma teisėkūros procedūrinių reikalavimų, taip pat ir tų, kuriuos yra nustatęs pats teisėkūros subjektas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Vyriausybė pagal Konstituciją yra saistoma savo pačios priimtų nutarimų (Konstitucinio Teismo 2001 m. birželio 28 d., 2005 m. liepos 8 d., 2010 m. vasario 26 d. nutarimai).
4. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas, kuris suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados, 2014 m. gegužės 27 d. nutarimas).
5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. rugsėjo 23 d. priėmė nutarimą Nr. 1025 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau ir – Nutarimas Nr. 1025). Nutarimas Nr. 1025 yra norminis teisės aktas, kuriame nėra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos. Vadovaujantis minėtąja Konstitucinio Teismo suformuota oficialiąja konstitucine doktrina, Nutarimas Nr. 1025 turėjo būti priimtas laikantis įstatymų leidėjo Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme nustatytų teisėkūros principų ir procedūrinių reikalavimų, taip pat paties teisėkūros subjekto – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamente (toliau – Vyriausybės darbo reglamentas) nustatytų teisėkūros procedūrinių reikalavimų.
6. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti teisėkūros principai, tam tikri imperatyvūs reikalavimai, kurių privalomai, o ne savo nuožiūra, priimdami teisės aktus turi laikytis visi teisėkūros subjektai, įskaitant Vyriausybę. To paties įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisės akto projektą rengiantis subjektas teisės akto projektą rengia vadovaudamasis šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytais teisėkūros principais.
7. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas atvirumo ir skaidrumo principas, reiškiantis, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose, taip pat turi būti žinomi teisės aktų projektų rengimą inicijavę, teisės aktų projektus parengę, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikę ir teisinio reguliavimo stebėseną atliekantys subjektai. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas efektyvumo principas, reiškiantis, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus.
8. Teisėkūros pagrindų įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad teisėkūros atvirumui, skaidrumui užtikrinti naudojama Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinė sistema (toliau – TAIS), kurioje turi būti skelbiami teisės aktų projektai, teisės aktų projektų lydimieji dokumentai, kiti su teisės aktų projektais susiję dokumentai (įskaitant įstaigų ar kitų subjektų dokumentai, kuriais teisės akto projektas teikiamas išvadoms gauti, teikiamos išvados dėl teisės akto projekto). Teisėkūros pagrindų įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, kad teisės aktų projektai, taigi ir norminių Vyriausybės nutarimų projektai, rengiami elektroniniu būdu TAIS. Taigi norminių Vyriausybės nutarimo projektų rengimas elektroniniu būdu TAIS sistemoje turi būti toks, kad būtų sudarytos ne menamos, fiktyvios, o realios galimybės dalyvauti suinteresuotoms kompetentingoms institucijoms, teikti savo išvadas, sąlygos dalyvauti visuomenei ir teikti siūlymus. Tai visų pirma gali būti užtikrinta tik tuomet, jeigu norminis Vyriausybės nutarimo projektas paskelbiamas TAIS ne likus kelioms valandoms iki jo priėmimo, bet protingam terminui, per kurį suinteresuotos kompetentingos valstybės institucijos ir įstaigos, visuomenė turėtų realią galimybę susipažinti su parengtu teisės akto projektu, jį įvertinti ir pateikti savo išvadas, pasiūlymus.
9. Vyriausybės įstatyme taip pat įtvirtintos nuostatos, susijusios su Vyriausybės nutarimų projektų rengimu ir priėmimu. Šiame įstatyme nustatyta, kad Vyriausybė savo veiklą grindžia inter alia teisėtumo ir viešumo principais (4 str.), Vyriausybės darbo tvarką nustato Vyriausybės patvirtintas darbo reglamentas (36 str.), Vyriausybei teikiamas teisės akto projektas, susijęs ne tik su jį parengusios (teikiančios) institucijos, bet ir su kitų institucijų kompetencija, turi būti suderintas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka (38 str. 2 d.), Vyriausybės nutarimų projektai rengiami, derinami, svarstomi ir priimami Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka (40 str. 1 d.).
10. Kaip minėta, pagal Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalį Vyriausybei teikiamas teisės akto projektas, susijęs ne tik su jį parengusios (teikiančios) institucijos, bet ir su kitų institucijų kompetencija, turi būti suderintas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota ministerija dalyvauja formuojant valstybės politiką turizmo, kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros srityse, koordinuoja šios politikos įgyvendinimą (2 p.), rengia ir teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl valstybinės reikšmės turizmo, rekreacijos ir kurortų infrastruktūros įgyvendinimo (3 p.). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 1342 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą“ 2 punktu įgaliojo Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją atlikti Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo inter alia 15 straipsnio 3 dalyje nustatytas funkcijas. Taigi remiantis Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalimi, Nutarimo Nr. 1025 projektas turėjo būti derinamas su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.
11. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punktą, teisės akto projekto rengėjas turi pareigą atlikti teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su žemėtvarka, teritorijų planavimu, statyba. Nutarimo Nr. 1025 projektu buvo pasiūlyta pakeisti Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ ir pripažinti netekusiu galios XVI skyrių „Kurortų apsaugos zonos“, kuriame įtvirtintos nuostatos, susijusios su teritorijų planavimu, statyba kurortų teritorijose, nustatyti ūkinės veiklos šiose teritorijose ribojimai. Todėl vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punktu, turėjo būti atliktas Nutarimo Nr. 1025 projekto antikorupcinis vertinimas.
12. Faktinės Nutarimo Nr. 1025 rengimo bei priėmimo aplinkybės yra tokios:
1) Lietuvos Respublikos aplinkos ministras K. Trečiokas 2015 m. rugsėjo 23 d. pasirašė teikimą (toliau – 2015 m. rugsėjo 23 d. teikimas), kuriuo pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą (toliau – Nutarimo Nr. 1025 projektas), kuriuo pasiūlyta pakeisti Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ ir pripažinti netekusiu galios XVI skyrių „Kurortų apsaugos zonos“;
2) 2015 m. rugsėjo 23 d. teikimas, Nutarimo Nr. 1025 projektas ir Nutarimo Nr. 1025 projekto lyginamasis variantas buvo paskelbti TAIS 2015 m. rugsėjo 23 d. Iš TAIS sistemos matyti, kad Vyriausybei pateiktas Nutarimo Nr. 1025 projektas ir Nutarimo Nr. 1025 projekto lyginamasis variantas pavizuoti 2015 m. rugsėjo 22 d. data tik vieno asmens – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro Kęstučio Trečioko;
3) 2015 m. rugsėjo 23 d. teikimu Vyriausybei pateiktas Nutarimo Nr. 1025 projektas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro K. Trečioko siūlymu į Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. posėdžio darbotvarkę buvo įtrauktas papildomu klausimu, remiantis Vyriausybės darbo reglamento 96 punktu ir tame pačiame 2015 m. rugsėjo 23 d. Vyriausybės posėdyje priimtas. Taigi Nutarimo Nr. 1025 projektas Vyriausybei buvo pateiktas, Vyriausybės posėdyje apsvarstytas ir priimtas 2015 m. rugsėjo 23 d., t. y. per kelias valandas nuo jo paskelbimo TAIS;
4) 2015 m. rugsėjo 23 d. teikime nebuvo nurodyta, kad Nutarimo Nr. 1025 projektas turėtų būti svarstomas ir priimtas nedelsiant, skubos tvarka, nebuvo nurodyta nė vienos aplinkybės, nė vieno motyvo, kuriuo remiantis Nutarimo Nr. 1025 projektas galėjo ir (arba) turėjo būti svarstomas nedelsiant, skubos tvarka;
5) Nutarimo Nr. 1025 projektas nebuvo derintas su jokiomis suinteresuotomis kompetentingomis valstybės institucijomis ir įstaigomis (tai matyti iš TAIS sistemos); 2015 m. rugsėjo 23 d. teikime nurodyta, kad „Lietuvos Respublikos ūkio ministerija pasiūlymui pripažinti netekusiu galios Nutarimo XVI skyrių pritarė“, tačiau remiantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi šis faktas turėjo atsispindėti TAIS sistemoje; TAIS sistemoje nėra jokių duomenų apie Nutarimo Nr. 1025 projekto derinimą su kokiomis nors valstybės institucijomis ir įstaigomis, įskaitant Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją;
6) kaip minėta, Nutarimo Nr. 1025 projektu buvo pasiūlyta pakeisti Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ ir pripažinti netekusiu galios XVI skyrių „Kurortų apsaugos zonos“, kuriame buvo įtvirtintos nuostatos, susijusios su teritorijų planavimu, statyba kurortų teritorijose, nustatyti ūkinės veiklos šiose teritorijose ribojimai, tačiau Nutarimo Nr. 1025 projekto antikorupcinis vertinimas remiantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punktu nebuvo atliktas.
13. Kaip minėta, Nutarimu Nr. 1025 buvo panaikintos kurortų apsaugo zonos. Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime konstatavo, kad pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. Kaip minėta, Nutarimu Nr. 1025 buvo pripažintos netekusiomis galios nuostatos, susijusios su kurortų apsauga. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nustatyta, kad kurortas – įstatymu suteiktas statusas gyvenamajai vietovei, kurioje yra moksliškai ištirtų ir pripažintų gydomaisiais gamtinių gydomųjų veiksnių (mineralinių vandenų, gydomojo purvo, sveikatai palankus mikroklimatas, rekreacinių želdinių, vandens telkinių) ir išplėtota speciali infrastruktūra naudoti šiuos veiksnius gydymo, sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms. Matyti, kad kurortai yra tam tikros Lietuvos teritorijos dalys (vietovės), kurios dėl savo ypatingų moksliškai ištirtų ir pripažintų gydomaisiais gamtinių gydomųjų veiksnių skiriasi nuo kitų Lietuvos teritorijos dalių (vietovių), tinkamos kurortų apsaugos užtikrinimas yra viešasis interesas.
14. Kaip minėta, Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja, kad Vyriausybė, priimdama norminius Vyriausybės nutarimus, turi paisyti inter alia ir tų teisėkūros procedūrinių reikalavimų, kuriuos yra nustačiusi pati. Tokie reikalavimai yra nustatyti Vyriausybės darbo reglamente. Vyriausybės darbo reglamento 20 punkte nurodyta, kad teisės aktų (išskyrus teisės taikymo aktus ir teisės aktus, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos) projektai rengiami vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo, Vyriausybės darbo reglamento nuostatomis. Kaip minėta, Nutarimas Nr. 1025 yra norminis Vyriausybės nutarimas, kuriame nėra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos.
15. Vyriausybės darbo reglamento nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad norminių Vyriausybės nutarimų teisėkūra susideda iš kelių privalomų etapų: 1) teisės akto projekto parengimo, 2) parengto teisės akto projekto derinimo su suinteresuotomis institucijomis, 3) teisės akto projekto teikimo Vyriausybei, 4) Vyriausybei pateikto teisės akto projekto įvertinimo Vyriausybės kanceliarijoje (bendra arba skubos tvarka), 5) teisės akto svarstymo ir priėmimo Vyriausybės posėdyje, 6) priimto teisės akto įforminimo, pasirašymo, skelbimo.
16. Kaip minėta, parengtas Nutarimo Nr. 1025 projektas nebuvo derintas su jokiomis suinteresuotomis kompetentingomis institucijomis ir įstaigomis, priimant Nutarimą Nr. 1025 jo derinimo su kitomis institucijomis etapas buvo apskritai praleistas, nes parengus Nutarimo Nr. 1025 projektą jis iš karto buvo pateiktas Vyriausybei. Taigi buvo pažeisti Vyriausybės darbo reglamento 23, 32 punktai, kuriais remiantis Nutarimo Nr. 1025 projektas turėjo būti suderintas bent su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, prašant šių ministerijų pateikti savo išvadas. Vyriausybės darbo reglamente nėra nuostatų, kuriomis remiantis Nutarimo Nr. 1025 projektas galėjo būti nepateiktas derinti minėtoms ministerijoms. Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės darbo reglamente nustatytos aplinkybės, kurioms esant parengtų teisės aktų projektų derinimo su kitomis institucijomis ir įstaigomis terminai gali būti sutrumpinti, bet nėra nuostatų, kurios leistų apskritai eliminuoti parengto teisės akto projekto derinimo su suinteresuotomis institucijomis ir įstaigomis etapą. Vyriausybės darbo reglamento 35, 36 punktuose nustatyta, kad dėl mobilizacijos, karo ar nepaprastosios padėties metu teikiamų teisės aktų projektų, būtinų valstybės karinės gynybos ir kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms užtikrinti, derinimo su kitomis institucijomis ir įstaigomis terminai sutrumpinami iki 3 darbo dienų („išvadas teikiantys subjektai savo išvadas privalo pateikti nedelsdami, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas“) arba jeigu dėl nenumatytų aplinkybių (kurios turi būti objektyviai pateisinamos konkrečiu atveju) Vyriausybės nutarimas turi būti priimtas nedelsiant, terminai išvadoms pateikti sutrumpinami iki 5 darbo dienų („išvadas teikiantys subjektai pateikti išvadas dėl teisės akto projekto skubos tvarka privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas“), bet pastaruoju atveju turi būti motyvuotai prašoma pateikti išvadas dėl teisės akto projekto skubos tvarka. Pažymėtina, kad suinteresuotų kompetentingų institucijų ir įstaigų dėl parengto teisė akto parengtos išvados turi būti skelbiamos viešai TAIS sistemoje. Šiame kontekste pažymėtina, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. teikime apskritai neužsimenama apie poreikį Nutarimą Nr. 1025 priimti nedelsiant, skubos tvarka.
17. 2015 m. rugsėjo 23 d. teikimu Vyriausybei pateiktas Nutarimo Nr. 1025 projektas ir Nutarimo Nr. 1025 projekto lyginamasis variantas vizuoti vienintelio asmens – paties Lietuvos Respublikos aplinkos ministro K. Trečioko. Taip buvo pažeistas Vyriausybės darbo reglamento 55 punktas, kurio antrojoje pastraipoje nurodyta, kad Vyriausybei teikiamą teisės akto projektą ir jo priedus taip pat turi pavizuoti projektą teikiančios institucijos teisės padalinio vadovas ar jo pavedimu – kitas teisės padalinio teisininkas ir nenumatyta jokių situacijų, kurioms esant projektą teikiančios institucijos teisės padalinio vadovas ar jo pavedimu – kitas teisės padalinio teisininkas parengto teisės akto projekto neturėtų vizuoti.
18. Vyriausybės darbo reglamento 63 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta, kad Vyriausybei pateiktas teisės akto projektas, išskyrus Vyriausybės sprendimo ir Vyriausybės rezoliucijos projektą, yra vertinami Vyriausybės kanceliarijoje. Vyriausybės darbo reglamento 64 punkte nustatyta, kad Vyriausybei pateiktą teisės akto projektą vertina Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamentas, pateikdamas išvadą dėl teisės akto projekto atitikties įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir teisinės technikos reikalavimams (64.1 p.); už atitinkamą sritį atsakingas Vyriausybės kanceliarijos padalinys, pateikdamas teisės akto projekto dalykinio vertinimo išvadą (64.2 p.). Pagal Vyriausybės darbo reglamento 65 punktą, minėtų Vyriausybės kanceliarijos padalinių išvados pateikiamos jas skelbiant TAIS. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Vyriausybės darbo reglamento 65 punktą terminas Vyriausybės kanceliarijos padaliniams įvertinti Vyriausybei pateiktą teisės akto projektą ir pateikti išvadas pradedamas skaičiuoti nuo kitos darbo dienos, kai teisės akto projektas pateikiamas Vyriausybei. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybei pateikto Nutarimo Nr. 1025 projektas nebuvo įvertintas Vyriausybės kanceliarijoje, nes nebuvo pateikta Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamento išvada dėl Nutarimo Nr. 1025 projekto atitikties įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir teisės technikos reikalavimams, taip pat nebuvo pateikta Nutarimo Nr. 1025 projekto dalykinio vertinimo išvada, buvo pažeistas Vyriausybės darbo reglamento 63 punktas, taip pat 64.1 ir 64.2 punktai.
19. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro K. Trečioko siūlymu 2015 m. rugsėjo 23 d. Vyriausybei pateiktas Nutarimo Nr. 1025 projektas į Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. posėdžio darbotvarkę buvo įtrauktas papildomu klausimu, Vyriausybės darbo reglamento 96 punkto pagrindu. Vyriausybės darbo reglamento V skyriuje, įtvirtinančiame nuostatas, susijusias su Vyriausybės posėdžių šaukimu, posėdžio darbotvarkės sudarymu, klausimų svarstymu Vyriausybės posėdyje, esančiame 96 punkte nustatyta, kad ministras turi teisę, prieš pradedant svarstyti darbotvarkės klausimus, kreiptis į Ministrą Pirmininką su pasiūlymu įtraukti į darbotvarkę naują klausimą, „nurodydamas motyvus, kodėl klausimas turi būti svarstomas nedelsiant“. Kaip matyti iš Vyriausybės darbo reglamento 96 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo, bendra taisyklė yra tokia, kad Vyriausybės posėdžio metu kaip papildomi ministrų pasiūlyti klausimai į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę neįtraukiami teisės aktų projektai, kurie Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka nederinti su suinteresuotomis institucijomis; ministras, Vyriausybės posėdžio metu siūlydamas įtraukti į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę papildomą klausimą, turi nurodyti motyvus, kodėl klausimas turi būti svarstomas nedelsiant. Kitoks Vyriausybės darbo reglamento 96 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimas išimtį paverstų taisykle ir sudarytų prielaidas bet kokius Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų projektus Vyriausybės posėdyje nesant jokių svarbių objektyviai pateisinamų aplinkybių svarstyti ir priimti ypatingos skubos tvarka (per kelias valandas). Toks aiškinimas neatitiktų Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo, kuris inter alia suponuoja teisėkūros atvirumą, skaidrumą, aiškumą, Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose įtvirtintų teisėkūros atvirumo, skaidrumo, efektyvumo principų.
20. Sprendžiant, ar Nutarimas Nr. 1025 pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams, yra svarbios viešai paskelbtos su šio teisės akto parengimu susijusios aplinkybės, konkrečiai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Druskininkų savivaldybės mero pokalbiai, patvirtinantys, kad Druskininkų savivaldybės meras primygtinai prašė Lietuvos Respublikos aplinkos ministrą skubiai pateikti Vyriausybei Nutarimo Nr. 1025 projektą, kad jis būtų kuo greičiau priimtas, nes yra reikalingas teisme nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad tokia teisės aktų rengimo, svarstymo ir priėmimo praktika, kai ypač skubų teisės akto priėmimą nulemia ne objektyviai būtinos aplinkybės, o pavienių suinteresuotų asmenų prašymai, negali būti pateisinama, nes valdžios institucijos, inter alia Vyriausybė, atskiri ministrai savo įgaliojimus turi įgyvendinti vadovaudamiesi Konstitucija, teise, valstybės ir visos visuomenės, bendros tautos gerovės, o ne atskirų asmenų ar asmenų grupių interesais.
21. Sprendžiant Nutarimo Nr. 1025 konstitucingumo klausimą būtina įvertinti ir tai, kad šis teisės aktas buvo pateiktas civilinę bylą Nr. 2-6775-807/2015 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ginant viešąjį interesą pareikštą ieškinį nagrinėjusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2015 m. spalio 19 d. priimtame sprendime rėmėsi Nutarimu Nr. 1025: „pažymėtina, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1025 minėtas 1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu priimtas 343 XVI skyrius, reglamentavęs kurortų apsaugos zonų juostas, buvo pripažintas netekusiu galios ir tai traktuotina kaip papildomas motyvas nagrinėjamam ieškovo reikalavimui atmesti.“ Procesas šioje byloje nėra baigtas. Konstitucinio Teismo doktrinoje laikomasi nuostatos, kad nepašalinus abejonių dėl teismo nagrinėjamoje byloje pritaikyto teisės akto konstitucingumo galėtų būti pažeistos asmens konstitucinės teisės bei laisvės ir viešasis interesas.
22. Visi nurodyti Vyriausybės darbo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“, nustatytų ir leidžiant norminius Vyriausybės nutarimų projektus taikomų procedūrinių reikalavimų pažeidimai, padaryti priimant Nutarimą Nr. 1025 vertintini kaip esminiai, šiurkštūs ir sudaro pagrindą daryti išvadą, kad priimant šį Vyriausybės nutarimą buvo pažeisti Konstitucijoje įtvirtinti teisinės valstybės principas (suponuojantis, kad Vyriausybė, priimdama nutarimus, turi būti paisyti teisėkūros procedūrinių reikalavimų, taip pat ir tų, kuriuos ji pati yra nustačiusi) ir atsakingo valdymo principas (suponuojantis, kad priimant Vyriausybės nutarimus turi būti vadovaujamasi Konstitucija, veikiama valstybės interesais, Konstitucijos ir įstatymų suteikti įgaliojimai priimti nutarimus būtų įgyvendinami tinkamai, o ne tokiu būdu, kad valstybėje, visuomenėje kiltų didelės abejonės, kad veikiama ne valstybės interesais).
23. Priimant Nutarimą Nr. 1025, kai Nutarimo Nr. 1025 projektas TAIS buvo paskelbtas 2015 m. rugsėjo 23 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, jos posėdyje apsvarstytas ir priimtas per kelias valandas, nesant jokių objektyviai pateisinamų aplinkybių, motyvų, dėl kurių minėtą nutarimą būtų reikėję priimti nedelsiant, skubos tvarka, buvo pažeistas ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas, kuriame yra įtvirtintas teisėkūros atvirumo ir skaidrumo principas, reiškiantis, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję norminiai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai negali būti priimami visuomenei neturint galimybių dalyvauti, visuomenei turi būti sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose; taip pat buvo pažeistas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punktas, kuriame įtvirtintas teisėkūros efektyvumo principas inter alia reiškiantis, kad teisėkūros veiksmai turi būti atliekami per protingą terminą. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų faktinių Nutarimo Nr. 1025 priėmimo aplinkybių, visuomenė iš esmės neturėjo galimybių dalyvauti priimant Nutarimą Nr. 1025, teikti savo siūlymus, nes tai įmanoma padaryti tik per protingą terminą, per kurį būtų galima realiai susipažinti su teisės akto projektu, jį įvertinti, pateikti pasiūlymus. Kelios valandos, praėjusios nuo Nutarimo Nr. 1025 projekto paskelbimo TAIS jį pateikiant Vyriausybei iki jo priėmimo Vyriausybės posėdyje, negali būti traktuojamos kaip protingas terminas. Visi aukščiau nurodyti Vyriausybės darbo reglamente nustatytų ir leidžiant norminius Vyriausybės nutarimų projektus taikomų procedūrinių reikalavimų esminiai pažeidimai, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad priimant Nutarimą Nr. 1025 buvo pažeisti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktai, 9 straipsnio 1 dalis. Nutarimo Nr. 1025 projektas nebuvo derintas su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, todėl buvo pažeista Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalis. Taip pat įstatymų nustatyta tvarka nebuvo atliktas šio Vyriausybės nutarimo projekto antikorupcinis vertinimas, todėl buvo pažeistas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punktas.