Administracinė byla Nr. eA-2024-520/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04994-2021-4
Procesinio sprendimo kategorija 19.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų O. B., K. B. (K. B.), O. T. (buvusi pavardė R.), A. T. (A. T.), O. S. ir A. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų O. B., K. B. (K. B.), O. R., A. T. (A. T.), O. S. ir A. A. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Visagino savivaldybė, atstovaujama Visagino savivaldybės administracijos, individuali įmonė N. vairavimo mokykla, uždaroji akcinė bendrovė „Melgava“, L. S. ir V. S.) dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjai O. B., K. B., O. T. (buvusi pavardė R.), A. T., O. S. ir A. A. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta pastatų kompleksą, esantį (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Pastatų kompleksas) įrašyti į Kultūros vertybių registrą (toliau – ir Registras), (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjai skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Visagino miesto bendruomenė 2019 m. rugsėjo 25 d. pateikė prašymą Departamentui dėl Pastatų komplekso įrašymo į Registrą. Departamento direktoriaus 2019 m. spalio 9 d. įsakymu
Nr. Į-271 buvo pradėta Pastatų komplekso įrašymo į Registrą procedūra. Kultūros paveldo centro 2020 m. sausio 13 d. parengtas Pastatų komplekso Registro aplikacijos generuotas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektas buvo pristatytas svarstyti Tarybai posėdyje tik po vienų metų nuo įrašymo į Registrą procedūros pradžios, t. y. 2020 m. rugsėjo 29 d. Šiame akto projekte Pastatų kompleksui buvo siūloma taikyti teisinę apsaugą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150 patvirtinto Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Aprašas) 8.6 punktu. Taryba 2020 m. rugsėjo 29 d. nusprendė Pastatų kompleksui apsaugos netaikyti ir jo neįrašyti į Registrą. Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2021 m. liepos 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1134-821/2021 nusprendė panaikinti Tarybos 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. VT-34 dalį, kuria nutarta Pastatų kompleksui netaikyti apsaugos ir neįrašyti jo į Registrą, Taryba buvo įpareigota priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą suteikti / nesuteikti teisinę apsaugą Pastatų kompleksui. 2021 m. gruodžio 14 d. atsakovas priėmė Sprendimą neįrašyti Pastatų komplekso į Registrą, „nes jiems nepakanka verčių“.
2.2. Visagino miesto bendruomenė 2019 m. rugsėjo 21 d. pateikė prašymą Departamentui dėl Pastatų komplekso įrašymo į Registrą, kurį pasirašė 109 Visagino miesto gyventojai. Visagino miesto bendruomenė 2020 m. liepos 16 d. pateikė prašymą dėl Pastatų komplekso įrašymo į Registrą nagrinėjimo, kurį pasirašė 600 visaginiečių. Abiejuose prašymuose yra nurodoma, kad Pastatų kompleksas yra itin reikšmingas Visagino miesto bendruomenės narių istorinei sąmonei ir tapatumui, nes tai yra šio miesto širdis bei lopšys perkeltine ir tiesiogine šio žodžio prasme. Tai buvo pirmasis ir specialiai šiam miestui suprojektuotas originalus, gyventojų labai lauktas vaikų darželis-lopšelis. Pirmieji mažieji visaginiečiai, būdami darželinukais, buvo auklėjami ir lavinami būtent Pastatų komplekse. Pastatų kompleksas organiškai įsilieja į esantį natūralų miesto gamtos landšaftą, jis taip pat puikiai dera su šalia esančiu autoriniu kitų lietuvių architekčių – D. G. ir L. G. – originaliu raudonų plytų pastatu, kurį Visagino miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) taip pat ketino griauti, tačiau Visagino miesto gyventojai spėjo užkirsti tam kelią.
2.3. Pastatų kompleksas atitinka Aprašo 8.5 punkte numatytą išimtį. Dviejų pastatų ansamblis yra vienas pirmųjų miesto autorinių pastatų, kuriuos būtent Visaginui sukūrė Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialo architektai. Kitų visuomeninių objektų, sukurtų ir pastatytų pagal šį projektą, daugiau niekur Lietuvoje nėra, todėl šio Pastatų komplekso negalima vertinti kaip tipinio. Pastatų kompleksas yra išskirtinis savo originaliu pastatų eksterjero architektūriniu sprendimu – kiekvieno atskiro aukšto fasadas turi savitą reljefo dinamiką ir plastiką, į stogo plokštumą yra įmontuoti ypač patvarūs sferos formos langai („zenitiniai šviestuvai“) ir kita (kas atitinka Aprašo 8.5 p.). Pastatų kompleksas yra lietuvių architektės D. M. suprojektuotas originalus kūrinys, kuris buvo įtrauktas į žymaus lietuvių architekto Architektūros ordino kavalieriaus profesoriaus J. M. sudarytą naujosios Lietuvos architektūros pavyzdžių rinktinį leidinį „Naujoji Lietuvos architektūra“ kartu su tokiais architektūros objektais, kaip Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Vilniaus miesto (centriniai) santuokų rūmai. Aprašo 8 punkte yra nurodomos išimtys, kurios numato atvejus, kuomet objektas, neturintis amžiaus cenzo, gali būti įrašytas į Registrą.
2.4. Pastatų kompleksas, kuris buvo sukurtas kaip dviejų vaikų darželių ansamblis ir kurį pareiškėjai siekia įtraukti į Registrą, išsiskiria savo darnia kompozicine visuma, organiškai įsiliejančia į natūralų gamtos landšaftą. Kiekviename Pastatų komplekso pastate buvo suprojektuoti ir įrengti baseinai, vaikams skirtos rekreacinės patalpos ir kitos unikalios tam laikmečiui zonos.
2.5. Tarybos 2021 m. gruodžio 14 d. posėdyje buvo ribojamas pareiškėjų pasisakymo laikas. Sprendimas buvo priimtas neviešai, t. y. išjungus kameras bei garsą, nors visi kiti šiame Tarybos posėdyje nagrinėti sprendimai buvo priimti girdint visiems posėdžio dalyviams. Tai rodo, kad Tarybos nariai turėjo išankstinę subjektyvią nuomonę, nagrinėjo Pastatų komplekso įtraukimo į Registrą klausimą atmestinai.
4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Atsižvelgiant į tai, kad Pastatų kompleksas neatitinka Apraše įtvirtinto amžiaus cenzo (pastatai pastatyti 1978 ir 1981 metais), Tarybai spręsti dėl apsaugos pastatams reikalingumo buvo siūlyta vadovaujantis Aprašo 8.5 ir 8.6 punktais. Aprašo 8 punkte įtvirtinti kriterijai nėra absoliutūs, reiškiantys, jog kiekvienam objektui, dėl kurio yra gautas organizacijos, atstovaujančios vietos bendruomenei, prašymas, kuriame nurodyta, kad jie reikšmingi tos bendruomenės narių istorinei sąmonei ir tapatumui, ar kuris yra akivaizdus konkretaus istorinio laikmečio, pripažintų meninio stiliaus ar srovės, pažangiausių ir (ar) meniškiausių laikmečio architektūrinių sprendimų atstovas, bus automatiškai suteikta apsauga ir jie bus įrašyti į Registrą.
4.2. Taryba 2021 m. gruodžio 14 d. posėdyje įvertino siūlomas nustatyti Pastatų komplekso vertingąsias savybes ir pasisakė dėl pastatų verčių – vertingųjų savybių, jų reikšmingumo. Taryba taip pat pateikė Sprendimo motyvus, kurie yra fiksuoti Tarybos 2021 m. gruodžio 14 d. posėdžio protokolo Nr. VT-38 išraše (toliau – ir Protokolas) bei posėdžio garso įraše, kuris yra Protokolo sudėtinė dalis.
4.3. Protokole yra nurodyti Sprendimo motyvai – nesuteikti apsaugos Pastatų kompleksui, nes jam nepakanka verčių (neatitinka amžiaus cenzo, tik iš dalies atitinka reikšmingumo, autentiškumo kriterijus). Atsižvelgus į siūlomų nustatyti vertingųjų savybių visumą, buvo konstatuota, kad želdynų vertingosios savybės nėra svarbios ir pakankamos lemti objekto reikšmingumą. Protokole taip pat nurodyta, kad architektūriniam vertingųjų savybių pobūdžiui priskiriamos vertingosios savybės nėra išskirtinės, jos tipiškos sovietinio laikotarpio pastatams, nėra pakankamai svarbios ar lemiančios objekto reikšmingumą. Pirminės ar istoriškai susiklosčiusios (autentiškos) pastatų paskirties – vaikų lopšelių-darželių funkcijos išsaugoti nėra galimybės dėl mažėjančio gimstamumo Visagine, kas lemia šiai funkcijai skirtų pastatų poreikio nebuvimą. Protokole akcentuota, kad Akto projekte įvardytų vertingųjų savybių būklė prastėjanti, pastatas (duomenys neskelbtini) yra apleistas (nėra tinkamas naudoti pagal pirminę paskirtį), neatitinka integralumo kriterijaus. Pastatai (kaip tapatumo liudytojai) svarbūs tik daliai Visagino miesto bendruomenės.
4.4. Protokole nurodytas Sprendimo teisinis pagrindas – Sprendimas priimtas vadovaujantis Aprašo reikalavimais (amžiaus cenzo, reikšmingumo, autentiškumo kriterijais). Sprendimo priėmimo motyvai yra nurodyti posėdžio garso įraše, kuris yra Protokolo sudėtinė dalis. Tarybos nariai 2021 m. spalio 18 d. buvo nuvykę apžiūrėti Pastatų kompleksą, atliko Pastatų komplekso išorės ir vidaus fotofiksacijas. Pareiškėjai nepateikė Sprendimą paneigiančių įrodymų, specialistų arba ekspertų išvadų.
6. Departamentas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Taryba, išklausiusi Akto projekto pristatymą, pasisakė dėl siūlomų nustatyti Pastatų komplekso vertingųjų savybių bei pateikė jų vertinimą. Tarybos narys A. S. (biomedicinos mokslų daktaras; specializacija Taryboje – želdynų nekilnojamasis kultūros paveldas) pateikė Tarybos Akto projektu siūlomam želdynų vertingųjų savybių pobūdžiui priskirtinų vertingųjų savybių vertinimą, kurio motyvai yra fiksuoti Protokole. Tarybos narė I. A.-K. (humanitarinių mokslų daktarė; specializacija Taryboje – architektūrinis, urbanistinis nekilnojamasis kultūros paveldas) ir Tarybos narys A. B. (atestuotas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas; specializacija Taryboje – architektūrinis, urbanistinis nekilnojamasis kultūros paveldas) pateikė Tarybos akto projektu siūlomam architektūrinio vertingųjų savybių pobūdžiui priskirtinų vertingųjų savybių vertinimą, kurio motyvai yra fiksuoti Protokole.
6.2. Protokole yra nurodyti Sprendimo motyvai. Protokole nurodytas Sprendimo teisinis pagrindas – Sprendimas priimtas vadovaujantis Aprašo reikalavimais (amžiaus cenzo, reikšmingumo, autentiškumo kriterijais). Sprendimo priėmimo motyvai yra nurodyti posėdžio garso įraše, kuris yra Protokolo sudėtinė dalis. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Visagino savivaldybė, atstovaujama Administracijos, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
8. Administracija nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pastato vidaus erdvės yra pertvarkytos ir pritaikytos kiekvieno savininko reikmėms, todėl realiai jas atkurti į sovietinio vaikų darželio pirminę būklę šiuo metu neįmanoma, kai kurie savininkai, gavę leidimus, iš dalies pakeitė ir išorę (pastatė priestatus), todėl pastato įrašymas į Registrą faktiškai neįmanomas ir neatitinka reikalavimų, o jeigu būtų įrašytas, sukeltų neigiamas pasekmes daug didesnei, be to, socialiai pažeidžiamai, Visagino visuomenės daliai, nei grupė pareiškėjų.
9. Administracija paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) pastatas–mokykla, nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: registro Nr.: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), (bendras plotas – 2 832,04 kv. m) nuosavybės teise priklauso Visagino savivaldybei (buvo perduotas 1996 m. sausio 1 d. priėmimo–perdavimo aktu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 1251), pastatas daug metų nenaudojamas, labai blogos būklės, langai išdaužyti, vidus išplėštas, Administracija kas keletą metų konservuodavo pastatą, užkaldama langus, izoliuodama patekimą į vidų, tačiau vandalai nuolat išplėšdavo užkalimus, išplėšė, išvogė ir likusią vidaus įrangą. Pastato teritorija buvo aptverta plytų tvora, iš kurios liko tik keletas fragmentų ir pamatas. (duomenys neskelbtini)esantis pastatas ir nesaugi jo teritorija kelia pavojų miestiečiams ir ypač aplinkinių namų gyventojams bei vaikams, kadangi ten renkasi asocialūs asmenys, paaugliai, todėl Visagino savivaldybė priėmė sprendimą pastatą ir tvoros likučius nugriauti, yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas (kadastro žyma) – Informacinės sistemos „Infostatyba“ 2019 m. rugsėjo 20 d. pranešimas Nr. LGS 91-190920-00002.
10. Administracija pažymėjo, kad Visagine gyvena virš 20 000 gyventojų, dalis jų 2019 metais sužinoję apie pareiškėjų siekius įtraukti Pastatų kompleksą į Registrą, taip pat rinko parašus dėl Pastatų komplekso neįtraukimo į Registrą ir pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nugriovimą bei projekto „Transformacija iš apleistų erdvių į išpuoselėtas“ įgyvendinimą.
11. Tretieji suinteresuoti asmenys L. S. ir V. S. atsiliepime į skundą nurodė, kad jie yra grožio salono, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, į savo verslą investavo nemažai lėšų. Tretieji suinteresuoti asmenys pabrėžė, kad parengė atskiro įėjimo įrengimo techninį dokumentą, tačiau dėl pareiškėjų sumanymo įtraukti Pastatų kompleksą į saugomų pastatų sąrašą negalėjo jo patvirtinti. Jie gavo leidimą įrengti įėjimą ir tam tikslui paėmė paskolą iš banko, tačiau, jei nebus įmanoma artimiausiu metu pradėti statybos, sumažės jų verslo galimybės gauti planuojamą pelną ir laiku atsiskaityti su banku. Tretieji suinteresuoti asmenys pažymėjo, kad netikslinga objektą, esantį (duomenys neskelbtini), įtraukti į šalies saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo individuali įmonė (toliau – ir IĮ) N. vairavimo mokykla atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
13. IĮ N. vairavimo mokykla nurodė, kad Pastatų kompleksui neturi būti suteiktas kultūros paveldo statusas, nes tai sukeltų problemų Pastatų komplekso dalių savininkams, vykdantiems veiklą šiuose pastatuose. Pastatas yra apleistas, Pastatų kompleksas nėra reikšmingas visai Visagino miesto bendruomenei.
II.
15. Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:
15.1. Tarybos 2020 m. rugsėjo 29 d. posėdyje buvo nutarta Pastatų kompleksui apsaugos netaikyti ir neįrašyti į Registrą (Tarybos 2020 m. rugsėjo 29 d. posėdžio protokolas Nr. VT-34). Nesutikdami su šiuo Tarybos sprendimu, pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami: 1) panaikinti Tarybos 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. VT-34 dalį, kuria atsisakyta Pastatų kompleksą įrašyti į Registrą; 2) įpareigoti Tarybą įrašyti Pastatų kompleksą į Registrą.
15.2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1134-821/2021 pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Tarybos 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. VT-34 dalį, kuria atsisakyta Pastatų kompleksą įrašyti į Registrą, o kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė. Vilniaus apygardos administracinis teismas, be kita ko, nurodė, kad Taryba įpareigotina priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą suteikti / nesuteikti teisinę apsaugą Pastatų kompleksui.
15.3. Kultūros paveldo centras 2021 m. lapkričio 16 d. raštu Tarybai pateikė akto projektą su priedais. Remiantis 2021 m. spalio 18 d. fotofiksacija ir vizualiniais tyrimais, buvo patikslinta 2020 m. sausio 15 d. akto projektu nustatytų Pastatų komplekso vertingųjų savybių būklė, Akto projektas papildytas naujomis nuotraukomis, ištaisyti akto projekte pasitaikę netikslumai. Pastatų kompleksui pasiūlyta suteikti teisinę apsaugą, nustatant vietinį reikšmingumo lygmenį.
16. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatas (2 str. 40 d., 8 str. 3 d., 5 d., 8 d.), Aprašo nuostatas (3.13 p., 3.19 p., 6 p., 7.4 p., 8 p., 8.5 p., 8.6 p.), Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-149 patvirtintus Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinius nuostatus (toliau – ir Pavyzdiniai nuostatai) (5 p., 5.1 p., 5.3 p., 33 p., 35 p.), Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos sudaromų nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų nuostatus, patvirtintus Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. Į-279 (5.1 p., 13 p.).
17. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo abejoti Tarybos narių kompetencija, Tarybos nariai pasisakė dėl Pastatų komplekso vertingųjų savybių, pateikė jų vertinimą, Tarybos nariai lankėsi Visagine ir apžiūrėjo pastatus, vizualiai juos įvertino. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai O. T. ir O. B., taip pat jų atstovė advokatė S. K. dalyvavo Tarybos posėdyje, joms buvo suteikta galimybė pasisakyti, todėl pareiškėjų argumentus, kad buvo ribojama jų galimybė pasisakyti, atmetė.
18. Atsakydamas į pareiškėjų argumentus, kad Pastatų kompleksas turėtų būti įrašytas į Registrą, kadangi statiniai yra itin reikšmingi Visagino bendruomenės narių istorinei sąmonei ir tapatumui, teismas vadovavosi Aprašo nuostatomis (8 p., 8.6 p.) ir nurodė, kad vietos bendruomenei kreipiantis su prašymu objektui ar vietovei nustatyti reikšmingumo lygmenį atsiranda teisinis pagrindas vertinimo procesui atlikti, t. y. parengus Akto projektą, jis teikiamas Tarybai sprendimui priimti dėl apsaugos objektui reikalingumo arba nereikalingumo, jai įvertinus siūlomų nustatyti vertingųjų savybių visumą, jo reikšmingumą.
19. Teismas nustatė, kad Taryba konstatavo, jog Pastatų kompleksas neatitinka Aprašo 7 punkto nuostatų, todėl Taryba vertino Pastatų komplekso vertingąsias savybes ir pasisakė dėl Pastatų komplekso verčių – vertingųjų savybių, jų reikšmingumo. Įvertinęs Tarybos posėdyje Tarybos narių nurodytus argumentus, teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų skundo argumentais, jog Pastatų kompleksas yra tik Visaginui specialiai suprojektuotas statinys, kadangi tokio pobūdžio pastatai sovietiniu laikotarpiu buvo statomi masine statyba visoje Lietuvoje. Teismas konstatavo, kad Taryba pagrįstai sprendė, jog Pastatų kompleksas neatitinka Apraše nurodyto vertingųjų savybių kriterijaus.
20. Pasisakydamas dėl pareiškėjų argumentų, kad Pastatų kompleksas atitinka Aprašo 8.5 punkte nurodytus kriterijus, teismas įvertino Tarybos posėdyje Tarybos nario A. B. nurodytus argumentus ir konstatavo, kad Pastatų kompleksas neatitinka Aprašo 8.5 punkte nurodytų kriterijų. Teismas pabrėžė, kad statinys yra senas, jo sienos nuniokotos, pastato elementai išlūžę, Pastatų kompleksas yra apleistas (nėra tinkamas naudoti pagal pirminę paskirtį), neatitinka integralumo kriterijaus.
21. Teismas akcentavo, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjai, siekdami paneigti Tarybos, į kurios sudėtį įeina atitinkami specialistai, padarytas išvadas, turi pateikti atitinkamas specialistų ar ekspertų išvadas.
22. Teismas nurodė, kad pareiškėjai, teigdami, jog Pastatų kompleksas atitinka Aprašo 8.5 ir 8.6 punktus, remiasi profesoriaus architekto J. M. 2019 m. gruodžio 20 d. raštu „Dėl Visagino miesto pastatų architektūrinės kultūrinės vertės kriterijų ir griovimo“, tarptautinės organizacijos „DoCoMoMo International“ 2021 m. birželio 21 d. raštu, Tarybos 2020 m. sausio 13 d. aktu Nr. FENVE93L15, Tarybos 2021 m. lapkričio 16 d. aktu Nr. 8JC67QB4U bei arboristo S. A. D. 2022 m. kovo 21 d. dendrologinių vertybių išvada apie augalus.
23. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis (56 str. 7 d.) ir įvertinęs pareiškėjų pateiktus įrodymus, kuriais jie grindžia teiginį, kad Pastatų kompleksas atitinka Aprašo 8.5 ir 8.6 punktus, nurodė, jog J. M. 2019 m. gruodžio 20 d. raštas „Dėl Visagino miesto pastatų architektūrinės kultūrinės vertės kriterijų ir griovimo“ ir tarptautinės organizacijos „DoCoMoMo International“ 2021 m. birželio 21 d. raštas nepaneigia Tarybos Sprendime nurodytų išvadų apie Pastatų komplekso vertingumą, o Tarybos 2020 m. sausio 13 d. aktas ir 2021 m. lapkričio 16 d. aktas yra tik tarpiniai vertinimo procedūros dokumentai, todėl jie negali paneigti Tarybos Sprendime nurodytų išvadų apie Pastatų kompleksą. Teismas akcentavo, kad arboristo S. A. D. 2022 m. kovo 21 d. dendrologinių vertybių išvada apie augalus ne patvirtina, o paneigia tiek pareiškėjų skunde, tiek akto projekte nurodomą sidabrinių eglių, kaip vyraujančių medžių ginčo teritorijoje, buvimą, nes nėra nustatyta, jog minėtoje teritorijoje augtų kalninės pušys ar sibirinės eglės. Teismas pabrėžė, kad šios aplinkybės paneigia pareiškėjų argumentą, jog Pastatų komplekso žemės sklype yra vertingų želdynų rūšių.
24. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo K. B. (K. B.) 2024 m. sausio 21 d. pateiktų papildomų paaiškinimų, nurodė, kad į bylą nėra pateikta duomenų, jog šis pareiškėjas turėtų specialųjį išsilavinimą ir galėtų pagal savo kompetenciją konstatuoti, jog Pastatų kompleksas ir jo aplinka yra išskirtinė modernios architektūros prasme, turi istorinės, kultūrinės išliekamosios vertės. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, kad šie rašytiniai paaiškinimai neturi teisinės reikšmės ir niekaip nepaneigia Tarybos Sprendime nurodytų išvadų apie Pastatų kompleksą.
III.
26. Pareiškėjai O. B., K. B., O. T. (buvusi pavardė R.), A. T., O. S. ir A. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas.
27. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
27.1. Aprašas, reglamentuojantis nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimą, atranką, reikšmingumo lygmens nustatymą, jų kriterijus bei šių kriterijų taikymą, nustatant kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes ir jų reikšmingumą, atrenkant nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurioms reikalinga apsauga, apibrėžiant kultūros paveldo objektų teritorijų bei apsaugos zonų ar vietovių ribas ir teikiant juos įregistruoti į Registrą, nenustato, kiek konkrečiai yra reikalinga vertingųjų savybių tam, kad būtų nustatytas vienas arba kitas reikšmingumo lygis. Atsižvelgiant į tai, Taryba, vertindama akto projekto atitiktį Aprašo 8.5 punktui, nepagrįstai nustatė, kad kultūrinės vertės, vertingųjų savybių pastatams nepakanka, kad jie būtų įrašyti į Registrą, nes, vertinimo akte nustačius vertingąsias savybes, pastatui turi būti suteikiama teisinė apsauga, įrašant jį į Registrą.
27.2. Teismas, nustatydamas, kad Pastatų kompleksas neatitinka kriterijų, numatytų Aprašo 8.5 punkte, nepagrįstai pritarė I. A.-K. nuomonei, kad Pastatų komplekso sprendiniai yra standartizuoti, niekuo nesiskiriantys nuo laisvo planavimo pastatų, kurių neva yra apstu visoje Lietuvoje, nes I. A.-K. nepateikė nei vieno konkretaus tokio pat projekto pavyzdžio, esančio kitur Lietuvoje, t. y. jos teiginiai neparemti jokiais įrodymais.
27.3. Net serijiniai daugiabučių gyvenamųjų namų projektai Visagino mieste įgavo unikalių modifikacijų, apie tai jau seniai yra viešai kalbama įvairių architektūros ir urbanistikos ekspertų, Visagino miestas taip pat yra plačiai nagrinėjamas kaip neatsiejama unikali atominio paveldo dalis.
27.4. I. A.-K. V. miesto architektūros studijų neatliko ir lankėsi jame pirmą ir vienintelį kartą – 2022 m. rudenį. Teismo posėdyje I. A.-K. pripažino, kad ji taip pat nesilankė jokiuose kituose branduolinių jėgainių miestuose palydovuose, todėl jos teiginiai dėl neva „tipinio miesto“ nėra pagrįsti ir neatitinka Visagino statybų eigos faktinių aplinkybių.
27.5. Pastatų kompleksas yra ne tik vienintelis toks įgyvendintas R. K. ir D. M. autorinis projektas, bet ir vienintelis visuomeninių pastatų kompleksas, iki šių dienų išsaugojęs savyje autentišką medžiagiškumą (ypač (duomenys neskelbtini)), autentišką fasadų plastiką ir dinamiką, kadangi visi kiti Visagino miesto visuomeniniai pastatai jau yra arba visiškai / iš dalies nugriauti, arba iš esmės pakeisti.
27.6. Pastatų kompleksas atitinka Aprašo 8.5 punkte numatytą išimtį. Pastatų kompleksas yra vienas pirmųjų miesto autorinių pastatų, kuriuos būtent Visaginui sukūrė Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialo architektai. Kitų visuomeninių objektų, sukurtų ir pastatytų pagal šį projektą, daugiau niekur Lietuvoje nėra. Dėl šios priežasties Pastatų komplekso negalima vertinti kaip tipinio. Pastatų kompleksas yra išskirtinis savo originaliu pastatų eksterjero architektūriniu sprendimu – kiekvieno atskiro aukšto fasadas turi savitą reljefo dinamiką ir plastiką, į stogo plokštumą yra įmontuoti ypač patvarūs sferos formos stoglangiai („zenitiniai šviestuvai“) ir kt. (kas atitinka Aprašo 8.5 p.).
27.7. Didelė dalis pastatų, kuriems buvo ir yra suteikiama teisinė apsauga, įrašant juos į Registrą, buvo / yra prastos būklės, jiems būna taikoma apsauga nuo tolesnio niokojimo, todėl tai, kad dalis Pastatų komplekso interjero detalių yra prastos būklės, negali būti priežastis atsisakyti suteikti Pastatų kompleksui apsaugą.
27.8. Teismas nepagrįstai vertino profesoriaus J. M. 2019 m. gruodžio 20 d. rašto „Dėl Visagino miesto pastatų architektūrinės kultūrinės vertės kriterijų ir griovimo“ išvadas, kaip nepaneigiančias Sprendime nurodytų išvadų apie Pastatų komplekso vertingumą.
27.9. S. A. D. 2022 m. kovo 21 d. dendrologinių vertybių išvada paneigia specialistų I. A.-K. ir A. S. teiginius, kad aplink Pastatų kompleksą esantys medžiai neva tėra „jaunuolynas“, nes Tarybos 2021 m. gruodžio 14 d. posėdyje šiai prielaidai buvo skirta didžiausia Tarybos narių dėmesio ir aptarimo laiko dalis. Taip pat S. A. D. 2022 m. kovo 21 d. dendrologinių vertybių išvada patvirtina, kad aplink Pastatų kompleksą yra senojo pušų miško masyvo reliktas, kuris buvo kruopščiai išsaugotas, įgyvendinant autorinį Pastatų komplekso projektą, ir kuris, pagal A. S. 2024 m. sausio 12 d. teismo posėdyje išsakytą nuomonę, jau gali būti atskirai saugomas kaip nacionalinis gamtosaugos paveldas.
29. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
29.1. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad vertinimo akte nustačius vertingąsias savybes, Pastatų kompleksui turi būti suteikiama teisinė apsauga, įrašant jį į Registrą, nes Tarybos aktu yra nustatomos vertingosios savybės, o Tarybos akto projektu – tik teikiami siūlymai Tarybai dėl galimų vertingųjų savybių. Laikantis pareiškėjų vertinimo, bet kuriam statiniui galėtų būti suteikiama apsauga, nes Tarybos akto formoje bet kuriam statiniui galėtų būti įrašytos bent kelios vertingosios savybės, kurios yra universalios.
29.2. Aprašo 8 punkte nustatyti kriterijai nėra absoliutūs, reiškiantys, kad kiekvienam objektui, dėl kurio gautas prašymas, kuriame nurodyta, kad objektas atitinka Aprašo 8.5 ir 8.6 punktus, bus automatiškai suteikta apsauga ir jis bus įrašytas į Registrą.
29.3. Siekdami paneigti Tarybos, į kurios sudėtį įeina atitinkami specialistai, padarytas išvadas, pareiškėjai iš esmės turėjo pateikti atitinkamas specialistų ar ekspertų išvadas. Pareiškėjai į bylą nepateikė Sprendimą paneigiančių įrodymų, specialistų arba ekspertų išvadų, J. M. nėra atlikęs išsamios Pastatų komplekso analizės pagal Aprašo reikalavimus bei surašęs išvados.
29.4. Pareiškėjai klaidingai teigia, kad visas aplink Pastatų kompleksą esantis pušynas gali būti atskirai saugomas kaip nacionalinis gamtosaugos paveldas, nors Tarybos 2021 m. gruodžio 14 d. posėdyje buvo kalbama tik apie vieną medį (140 metų amžiaus), kuris gali būti paskelbtas gamtos paminklu (ši procedūra nėra Tarybos kompetencija), taip pat buvo nurodyta, kad daugumos medžių amžius yra perpus mažesnis, nei seniausio medžio.
29.5. Teismas teisingai ir tinkamai ištyrė visas bylai reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, atsižvelgė į nagrinėjamoje byloje taikytiną Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą
30. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
31. Departamentas nurodo, kad teismas teisingai ir tinkamai ištyrė visas bylai reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, atsižvelgė į suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
32. Bylos dalykas – atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalies, kuria nesuteikta apsauga Visagino vaikų lopšelių-darželių pastatų kompleksui, esančiam (duomenys neskelbtini), pagrįstumas ir teisėtumas.
33. Pagal bylos duomenis, Kultūros paveldo centras 2021 m. lapkričio 16 d. raštu Tarybai pateikė Pastatų komplekso kultūros vertybių registro aplikacijos generuotą nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą Nr.8JC67QB4U (toliau – ir Akto projektas), kuriuo buvo siūloma Pastatų kompleksui suteikti apsaugą, nustatant vietinį reikšmingumo lygmenį. Taryba 2021 m. gruodžio 14 d. posėdyje nutarė nepritarti Akto projektui, nesuteikti apsaugos Pastatų kompleksui, nes pastatams nepakanka verčių.
34. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Taryba Sprendimą grindė tuo, jog pirmas vaikų lopšelio-darželio pastatas, pastatytas 1981 metais, antras vaikų lopšelio-darželio pastatas – 1978 metais, neatitinka architektūrinio, želdynų, vertingųjų savybių pobūdžio, objektams keliamo daugiau nei 50 metų amžiaus cenzo kriterijaus (Aprašo (byloje taikoma redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 20 d. iki 2022 m. balandžio 20 d.) 7 p.); kai buvo statomi šie pastatai, veikė Miestų statybos ir projektavimo institutai, kuriuose buvo intensyviai projektuojami kartotiniai, masinei statybai pritaikyti standartizuoti elementai ir iš jų surenkami pastatai, komponuojama gyvenamoji aplinka, o Visaginas nėra išimtis; miesto plėtros koncepciją parengė miestų planavimo „Teploelektroprojekt“ skyrius Leningrade, kuris ruošė tipinių užstatymo elementų panaudojimą miesto plano struktūroje, tokio užstatymo tipo pavyzdžių Lietuvoje apstu. Vertinant architektūriniu požiūriu – tai yra labai standartizuoti sprendimai, daugiau ar mažiau pritaikyti esamam gamtiniam kontekstui, mažai kuo skiriasi nuo visų kitų laisvo planavimo gyvenamųjų rajonų, sumanytų standartizuotais, industriniais metodais visoje Lietuvoje. Taryba, vertindama Akto projekto atitiktį Aprašo 8.5 punktui, nurodė, jog įvardytos pastatų vertingosios savybės nenustatytos: tinkas įprastas, marmuro plytelės vietomis sutrūkinėjusios, keramikos plytelių sienos nuniokotos, piešiniai ant langų, durų – suniokoti, durys išlūžę, išdaužti stiklai; ypatingos apdailos elementų nėra; Pastatų komplekso išplanavimas neracionalus, pastatai energetiškai neefektyvūs. Kultūrinės vertės, vertingųjų savybių pastatams nepakanka, kad jie būtų įrašyti į Registrą, o tai, jog vaikų lopšelis-darželis sovietmečiu turėjo atskirą plaukimo baseiną, fojė su žaliuoju kampeliu, padidintus ir neracionalius patalpų plotus, sanitarinius mazgus, nėra tie kriterijai, dėl kurių reiktų taikyti apsaugą pastatams.
35. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundo argumentus, atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad Tarybos nariai pagal jiems priskirtą kompetenciją vertino Pastatų komplekso vertingąsias savybes ir jų reikšmingumą, sprendė, ar yra faktinis ir teisinis pagrindai Pastatų kompleksui, kaip nekilnojamajai kultūros vertybei, suteikti apsaugą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Tarybos Sprendimu, kuris įformintas Protokole, Pastatų kompleksas pagrįstai ir teisėtai nebuvo pripažintas akivaizdžiu konkretaus istorinio laikmečio, pripažintų meninio stiliaus ar srovės, pažangiausių ir (ar) meniškiausių laikmečio architektūrinių sprendimų atstovu (Aprašo 8.5 p.).
36. Pareiškėjai apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad Taryba, priimdama Sprendimą, netinkamai taikė Aprašo 8.5 punktą, nes Pastatų kompleksas atitinka kriterijus, nustatytus šiame Aprašo punkte, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jų pateiktus įrodymus. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepimuose į apeliacinį skundą pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ginčo esmės.
37. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo paskirtis – išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis (1 str. 1 d.). Šio įstatymo 2 straipsnio 21 dalis nekilnojamąją kultūros vertybę apibrėžia kaip kultūros paveldo objekto ar vietovės reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių, visuomenei svarbių kaip jos kultūrinis turtas, visumą, neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise objektas ar vietovė priklauso. Nepriklausomai nuo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą pobūdžio turi būti užtikrinta nekilnojamojo kultūros paveldo objekto apsauga, jo reikšmingumą lemiančių savybių išsaugojimas ateities kartoms, tuo pačiu ir jo prieinamumas visuomenei tam, kad būtų pasiekti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo tikslai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-655-492/2020; kt.).
38. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 40 dalį, vertingoji savybė apibrėžiama kaip kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožas, vertingas etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu. Įstatymo 8 straipsnio 5 dalis nustato, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir jų teritorijų bei kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribas apibrėžia vertinimo tarybos. <...>Departamento vertinimo tarybos sprendžia dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių nustatymo, teritorijos ribų apibrėžimo ir nacionalinio, regioninio ar vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamosioms kultūros vertybėms nustatymo, apsaugos reikalingumo, apsaugos nekilnojamosioms kultūros vertybėms netaikymo ar tokių vertybių apskaitos duomenų tikslinimo. Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijus, šių vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimtį ir vertinimo tarybų pavyzdinius nuostatus tvirtina kultūros ministras (Įstatymo 8 str. 6 d.).
39. Nekilnojamųjų vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimtį reglamentuoja Tyrimų duomenų apimties aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. ĮV-259, (toliau – ir Tyrimų apimties aprašas). Pagal šio aprašo 7.2 punktą, istorinės-meninės raidos tyrimai – tai tyrimai, kuriais patikslinami, detalizuojami ir papildomi nekilnojamųjų kultūros vertybių kultūrinės vertės požymiai bei atrandamos sunaikintos ar sunykusios, lokalizuojami autentiškumo ir kiekybės požymiai, atskleidžiama tokių vertybių istorinė raida, autentiškos medžiagos formavimo būdas ir nustatomi saugotini elementai bei kultūrinės vertės neturintys intarpai. Istorinės-meninės raidos tyrimai yra: archeologijos, istorijos ir ikonografijos, ikonologijos, menotyros, architektūros, polichromijos, istorinės statybos ir dekoro technologijos, urbanistikos, kraštovaizdžio, stilistikos, užstatymo evoliucijos, želdynų vertinimo, chronologijos, tipologijos.
40. Pagal Aprašo 3.13 punktą, reikšmingumo nustatymas – nekilnojamųjų kultūros vertybių autentiškumo atskleidimas, nustatant objekto, jo teritorijos, vietovės, jų dalių ir elementų vertingųjų savybių gausą bei kompleksiškumą etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriais. Aprašo 3.19 punkte nurodyta, kad vertinimas – remiantis istorinių, fizinių ir kitų tyrimų duomenimis, amžiaus cenzo ir autentiškumo patikra, atliekamas reikšmingumo ir jo lygmenų nustatymas, objekto teritorijos bei apsaugos zonos ar vietovės ribų apibrėžimas, siekiant objektui ar vietovei suteikti apsaugą, juos registruojant Registre. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad vertinimo procesas susideda iš: amžiaus cenzo ir autentiškumo požymių patikros; reikšmingumo nustatymo; teritorijos bei apsaugos zonos apibrėžimo; reikšmingumo lygmens nustatymo.
41. Pagal Aprašo 8 punktą, objektai ir vietovės, kurie neatitinka Aprašo 7 punkte nustatyto amžiaus cenzo, vertinami, jeigu: tai akivaizdūs konkretaus istorinio laikmečio, pripažintų meninio stiliaus ar srovės, pažangiausių ir (ar) meniškiausių laikmečio architektūrinių sprendimų atstovai (8.5 p.); yra gautas organizacijos, atstovaujančios vietos bendruomenei, prašymas, kuriame nurodyta, kad jie reikšmingi tos bendruomenės narių istorinei sąmonei ir tapatumui (8.6 p.).
42. Pavyzdinių nuostatų 5 punkte nustatyta, kad vertinimo tarybos sprendžia „dėl apsaugos reikalingumo nekilnojamosioms kultūros vertybėms, vertingųjų savybių patikslinimo arba nustačius, kad kultūros paveldo objektas ar vietovė yra sunykę, sunaikinti ar kitaip prarastos jų vertingosios savybės, dėl apsaugos ne reikalingumo“ (5.1 p.); pagal tyrimų duomenis, nustatytus Tyrimų apimties apraše, nustato nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes (5.3 p.).
43. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad specialiųjų žinių turinčių ekspertų sudarytas kompetentingas subjektas (Taryba) turi įvertinti visas reikšmingas faktines aplinkybes, turinčias įtakos tam tikro objekto įtraukimui į Registrą, ir priimti sprendimą tam, jog Lietuvos nekilnojamasis kultūros paveldas būtų išsaugomas ir perduodamas ateities kartoms, sudarant sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-237-525/2024; kt.).
44. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-655-492/2020 pateiktu išaiškinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017, sprendė, kad pareiškėjams, siekiant paneigti Tarybos, į kurios sudėtį įeina atitinkami specialistai, padarytas išvadas, jie iš esmės turėjo pateikti atitinkamas specialistų ar ekspertų išvadas, nurodė, kad pareiškėjai nepageidavo, jog byloje būtų skirta ekspertizė, ir paaiškino, kad teiginius, jog Pastatų kompleksas atitinka Aprašo 8.5 ir 8.6 punktuose nurodytus kriterijus, grindžia profesoriaus architekto J. M. 2019 m. gruodžio 20 d. raštu „Dėl Visagino miesto pastatų architektūrinės kultūrinės vertės kriterijų ir griovimo“, tarptautinės organizacijos „DoCoMoMo International“ 2021 m. birželio 21 d. raštu, Tarybos 2020 m. sausio 13 d. aktu Nr. FENVE93L15, Tarybos 2021 m. lapkričio 16 d. aktu Nr.8JC67QB4U (Akto projektas) bei arboristo S. A. D. 2022 m. kovo 21 d. dendrologinių vertybių išvada apie augalus.
45. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos pareiškėjų pateiktus įrodymus, nurodė, kad pareiškėjų paaiškinimai ir jų pateikti įrodymai nepaneigia Tarybos narių pateiktų vertinimų ir Sprendimo išvadų dėl Pastatų komplekso vertingųjų savybių nepakankamumo.
46. Teisėjų kolegija, spręsdama, ar Taryba, priimdama Sprendimą, tinkamai išnagrinėjo ir įvertino pareiškėjų pateiktus prašymus ir įrodymus, kitus pateiktus duomenis ir priėmė Sprendimą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus, kuriais siekiama išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis, pirmiausia pažymi, kad pareiškėjai, teikdami prašymus dėl Pastatų komplekso vertingųjų savybių nustatymo ir jo įtraukimo į Registrą, taip pat teikdami skundą pirmosios instancijos teismui, siekė įrodyti, jog Pastatų kompleksas, kuris, jų teigimu, yra reikšmingas Visagino bendruomenės narių istorinei sąmonei ir tapatumui, dėl savo vertingųjų savybių reikšmingumo yra akivaizdus konkretaus istorinio laikmečio, pripažintų meninio stiliaus ar srovės, pažangiausių ir (ar) meniškiausių laikmečio architektūrinių sprendimų atstovas. Pareiškėjai, remdamiesi Akto projektu, teigė, kad kultūros paveldo specialistai, sudarę vertinimo aktus (tiek 2020 m. sausio 13 d. aktą, tiek Akto projektą), nustatė, jog esant vertingosioms savybėms: pastatų tūris – sudėtingos, laužytos konfigūracijos planas, fasado architektūrinio sprendimo visuma, stogo elementai – zenitiniai stoglangiai, fasadų architektūrinės detalės bei kt., galima nustatyti vietinį reikšmingumo lygį. Pažymėtina, kad Akto projekte nurodyta, jog Pastatų kompleksas yra sovietinis vėlyvasis modernizmas (statytas 1978–1981 metais, architektai – R. K. ir D. M. (taip nurodyta šiame akte (pagal bylos duomenis turėtų būti nurodyta D. M.)), vertingųjų savybių pobūdis, lemiantis reikšmingumą, yra architektūrinis ir želdynų. Akto projekto prieduose, aprašant į Pastatų kompleksą įeinančių objektų duomenis, nurodyta, kad kiekvieno statinio vertingųjų savybių, lemiančių reikšmingumą, pobūdis yra architektūrinis.
47. Iš Tarybai pateikto Akto projekto, jame nurodytų šaltinių, Akto projektą Tarybos posėdyje pristačiusios V. B. pasisakymo matyti, kad iš esmės Pastatų komplekso pastatai yra vertingi dėl architektūros, nes tai yra vėlyvojo modernizmo pastatai, kuriems priskirtini Vilniuje esantys Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmai, Operos ir baleto teatras, Lietuvos Respublikos Seimo rūmai. Pažymėtina, kad ir pareiškėjai, atsakovui teikdami prašymus, taip pat buvo nurodę išsamius duomenis apie Pastatų komplekso statybą, Pastatų komplekso išskirtinumą architektūrine prasme (kad tai yra vienas pažangiausių ir meniškiausių 1970 metų architektūrinių vėlyvojo modernizmo sprendinių bei darnios autorinės architektūros pavyzdžių)) (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 8 d. prašymą). Iš Protokolo matyti, kad J. M. dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Tarybos posėdyje nurodė, jog šis pastatas turi istorinę reikšmę, reikšmingas miesto tapatybei, miesto autentiškumui paliudyti, atspindi sovietinį pseudofunkcionalizmą.
48. Šiuo atveju Taryba, vertindama Pastatų kompleksą architektūriniu požiūriu, sprendė, kad tai yra labai standartizuoti sprendimai, daugiau ar mažiau pritaikyti esamam gamtiniam kontekstui, mažai kuo skiriasi nuo visų kitų laisvo planavimo gyvenamųjų rajonų, sumanytų standartizuotais, industriniais metodais visoje Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismas pritarė šiai išvadai, remdamasis Tarybos narės I. A.-K., kurios specializacija Taryboje – architektūrinis, urbanistinis nekilnojamasis kultūros paveldas, pasisakymu Tarybos posėdyje, bei teismo posėdyje pateiktais paaiškinimais, jog Pastatų komplekso sprendiniai yra standartizuoti, niekuo nesiskiriantys nuo laisvo planavimo pastatų, kurių yra apstu visoje Lietuvoje. Taip pat pirmosios instancijos teismas rėmėsi A. K.-J., kurios specializacija Taryboje – dailės nekilnojamasis kultūros paveldas, Tarybos posėdyje išsakytu pritarimu I. A.-K. bei pareikšta nuomone, kad vertinti atskirus Visagino urbanistinius elementus (darželio pastatus) nėra tikslinga; A. B., kuris yra atestuotas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas (specializacija Taryboje – architektūrinis, urbanistinis nekilnojamasis kultūros paveldas), pasisakymu, kad nuvykus į vietą, nenustatytos įvardytos pastatų vertingosios savybės (tinkas įprastas, marmuro plytelės vietomis sutrūkinėjusios, keramikos plytelių sienos nuniokotos, piešiniai ant langų, durų – suniokoti, durys išlūžę, išdaužti stiklai), nėra ypatingos apdailos elementų, Pastatų komplekso išplanavimas neracionalus, pastatai energetiškai neefektyvūs. A. B. teismo posėdyje nurodė, kad Pastatų komplekso kokybė neatitinka vertinamųjų kriterijų, t. y. būtent Pastatų komplekso statybai buvo naudotos tokios medžiagos, kurios nesukuria jokios kultūrinės ar išliekamosios vertės.
49. Iš Sprendimo motyvų (išdėstyti Protokole) konkrečiai nėra aišku, kaip buvo vertinamas Pastatų kompleksas dėl savo architektūros, t. y. ar tai yra sovietinis vėlyvasis modernizmas, jei architektūros požiūriu šis Pastatų kompleksas yra vertingas, tai kodėl neturėtų būti saugomas. Protokole nurodyta Tarybos argumentacija leidžia daryti išvadą, kad buvo sprendžiama, jog tai yra tipiniai pastatai, kurių yra apstu Lietuvoje. Protokole nurodyta, kad apsilankius vietoje pastebėta, jog įėjimas yra ne paradinis, o ūkinis; holo išplanavimas, zenitiniai stoglangiai, antrame aukšte pastato perimetru apeinamas koridorius – elementai, kurie panaudoti ir kituose pastatuose, pavyzdžiui, Vilniaus dailės akademijos pastate.
50. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Taryba Sprendime, nustatydama, jog Pastatų kompleksas vertinamas kaip tipinis, iš tiesų nenurodė, kokiais įrodymais remiantis nustatyta, kad Pastatų kompleksas architektūriniu požiūriu nėra išskirtinis (Pastatų komplekso sprendiniai yra standartizuoti, niekuo nesiskiriantys nuo laisvo planavimo pastatų, kurių yra apstu visoje Lietuvoje).
51. Teisėjų kolegija nepritaria apeliacinio skundo argumentams, kad architekto, profesoriaus humanitarinių mokslų daktaro J. M. 2019 m. gruodžio 20 d. raštas „Dėl Visagino miesto pastatų architektūrinės kultūrinės vertės kriterijų ir griovimo“, tarptautinės organizacijos „DoCoMoMo International“ 2021 m. birželio 21 d. raštas patvirtina jų byloje nurodytas aplinkybes, nes šiuose raštuose nėra nurodyta jokių konkrečių duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad Pastatų kompleksas dėl savo vertingųjų savybių reikšmingumo yra akivaizdus konkretaus istorinio laikmečio, pripažintų meninio stiliaus ar srovės, pažangiausių ir (ar) meniškiausių laikmečio architektūrinių sprendimų atstovas, kuris turi būti išsaugotas kaip Lietuvos nekilnojamasis kultūros paveldas ir perduotas ateities kartoms.
52. Architekto, profesoriaus, humanitarinių mokslų daktaro J. M. 2019 m. gruodžio 20 d. rašte, kuriame yra pateikta išvada, kad vaikų darželio, esančio (duomenys neskelbtini), pastatas (projektavo architektė D. M.) visapusiškai atitinka vertingumo kriterijus ir nėra jokio objektyvaus pagrindo jį nugriauti. Ši išvada yra grindžiama tuo, kad vaikų darželio auklėjimo švietėjiško pobūdžio funkcijos vertė yra teigiama – atitinka esminius humanistinius ir nacionalinius tikslus ir poreikius, tinkamas panaudoti pragmatiniams materialiniams žmonių interesams, atitinka funkcinius ir dvasinius poreikius, taip pat atitinka istorinį informacinį potencialą, pažintinį švietėjiškos vertės potencialą, kompozicinės estetinės vertės potencialą bei techninį ekspozicinį potencialą. Šiame rašte nėra nurodyti jokie konkretūs duomenys ir išvados bei jas patvirtinantys įrodymai, kad Pastatų kompleksas turėtų būti pripažintas kultūros vertybe taip, kaip tai nustato teisės aktai, t. y. kad Pastatų kompleksas yra akivaizdus konkretaus istorinio laikmečio, pripažintų meninio stiliaus ar srovės, pažangiausių ir (ar) meniškiausių laikmečio architektūrinių sprendimų atstovas.
53. Pareiškėjų pateiktame „DoCoMoMo International“ pirmininkės 2021 m. birželio 21 d. rašte taip pat nėra nurodyti jokie konkretūs duomenys ir atlikti tyrimai, dėl kurių Pastatų kompleksas turėtų būti pripažintas Lietuvos nekilnojamąja kultūros vertybe. Abstraktaus pobūdžio nuoroda, kad Pastatų kompleksas turi būti išsaugotas, atsižvelgiant į jo istorinę vertę ir norą išlaikyti jo vientisumą ateitiems kartoms, jog Pastatų kompleksas yra svarbus palikimas tarptautinėje meno ir architektūros erdvėje, nepatvirtina, kad Pastatų kompleksas turėjo būti pripažintas Lietuvos nekilnojamąja kultūros vertybe. Nepateikti „DoCoMoMo International“ pirmininkės kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, t. y. kad tai yra asmuo, turintis specialiųjų žinių, nustatant, ar objektai atitinka kriterijus, kuriems esant jie pripažįstami kultūros vertybe ir įrašomi į Registrą. To nepatvirtina ir apeliacinės instancijos teismui pateiktas „DoCoMoMo International“ 2024 m. rugpjūčio 21 d. raštas.
54. Pareiškėjams apeliacinės instancijos teisme buvo sudarytos galimybės teikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius jų argumentus, iš jų ir įrodymus, kuriuose būtų nurodytos išvados dėl Pastatų komplekso pripažinimo kultūros vertybe pagal nurodytas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir Aprašo nuostatas, padarytos specialistų ir / ar ekspertų, turinčių specialiųjų žinių šioje srityje (pateikiant šių asmenų kvalifikaciją patvirtinančius konkrečius dokumentus), ir nurodyti išsamūs duomenys, pagrindžiantys šias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartis).
55. Pareiškėja O. B. pateikė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos vadovo B. B., kuris kalbėjo kartu su Visagino miesto statybų vadovu V. D. per 2019 m. spalio 5 d. interviu, Odesos inžinerinio statybų instituto diplomo, išduoto 1964 m. gruodžio 28 d. ir patvirtinančio jo inžinieriaus-statybininko kvalifikaciją, kopiją, 1973 m. birželio 6 d. jam išduoto Leningrado filialo pažymėjimo, patvirtinančio jo kvalifikaciją statybų vadovo srityje, kopiją, tačiau pareiškėjos nurodomas asmuo šioje byloje nėra davęs išvados, kad Pastatų kompleksas yra akivaizdus konkretaus istorinio laikmečio, pripažintų meninio stiliaus ar srovės, pažangiausių ir (ar) meniškiausių laikmečio architektūrinių sprendimų atstovas, taip pat dėl kriterijų, kuriems esant Pastatų kompleksas turėtų būti pripažintas kultūros vertybe.
56. Pareiškėjos O. B. pateiktuose J. L. (miesto antropologės) 2024 m. lapkričio 5 d. rašte „Dėl bendruomenės aktualaus paveldo apsaugos ir įveiklinimo“ rašte, Tarptautinio naujų miestų instituto 2024 m. lapkričio 6 d. rašte nėra jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, patvirtinančių, kad Pastatų kompleksas turėtų būti pripažinti kultūros vertybe.
57. Pareiškėjos O. T. pateikti rašytiniai paaiškinimai bei papildomi įrodymai, kuriais siekiama pagrįsti, kad pareiškėjai turi specialiųjų žinių meno, statybų, architektūros, menotyros, medžiagiškumo srityse ir kad kai kurie Visagino miesto gyventojai, pasirašę prašymą dėl Pastatų komplekso įrašymo į Registrą, yra specialistai meno, inžinerijos, statybų, pedagogikos, medicinos, atominės energetikos, kultūros, sporto ir kt. srityse, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad remiantis šių asmenų kompetencija, turimomis žiniomis ir patirtimi turi būti padaryta išvada dėl Pastatų komplekso pripažinimo kultūros vertybe.
58. Pareiškėja O. B. pateikė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto docento, humanitarinių mokslų daktaro L. N., kuris minėtame fakultete vadovauja ir vykdo vieną iš architektūros tyrimų krypčių, skirtų XX amžiaus mokyklų architektūros istorijai, kultūrai ir pritaikymui šiuolaikiniams poreikiams, raštą, kuriame nurodyta, jog Pastatų komplekso pastatai yra išskirtinis įvykis Lietuvos architektūros istorijoje, XX amžiaus antroje pusėje absoliuti dauguma ugdymui skirtų pastatų buvo įgyvendinta pagal tipinius projektus, lopšeliams-darželiams originalūs pastatai kurti itin retai, dviejų darželių ansamblis Visagine yra išskirtinis Lietuvos mastu, darželiai yra ne pasikartojantys tipiniai projektai, o autoriniai architektų kūriniai, ir tai labai retas atvejis, taikytas tik išskirtinėms vietovėms, ieškant originalių tūrio, fasadų architektūrinių sprendinių, išplanavimo, išskirtinės apdailos ir medžiagų pritaikymo abiejuose pastatuose. Rašte nurodoma, kad vis dar per menkai vertinamas vėlyvojo modernizmo paveldas, kuriam nesuteikiama tinkama apsauga (neįrašomas į Registrą).
59. Šis aptartas raštas negali būti prilyginamas ekspertizės išvadai, bet atsižvelgiant į rašte nurodytą autoriaus kvalifikaciją ir patirtį architektūros srityje, taip pat į argumentaciją dėl Pastatų komplekso vertingumo architektūriniu požiūriu, spręstina, kad šiame rašte nurodyta informacija leidžia daryti išvadą, jog Tarybos Sprendime be jokio faktinio pagrindimo konstatuota, kad Pastatų kompleksas yra tipinis, nepasisakyta dėl esminės pareiškėjų nurodytos aplinkybės, jog Pastatų kompleksas yra vienas pažangiausių ir meniškiausių 1970 metų architektūrinių vėlyvojo modernizmo sprendinių, o jei tai yra vėlyvojo modernizmo paveldas, tai ar yra faktinis ir teisinis pagrindai jį saugoti.
60. Nagrinėjamu atveju įvertinus Tarybos Sprendimo motyvus, taip pat pirmosios instancijos teismo išsiaiškintas aplinkybes, dėl kurių būtent buvo priimtas Sprendimas, kuriuo nesutikta su pareiškėjų argumentais, jog Pastatų kompleksui turėtų būti taikoma vietinio reikšmingumo apsauga dėl to, kad yra akivaizdus konkretaus istorinio laikmečio, pripažintų stiliaus ar srovės, pažangiausių ir (ar) meniškiausių laikmečio architektūrinių sprendimų atstovas (yra tik Visaginui specialiai lietuvių architektų suprojektuotas statinys (vienas pažangiausių ir meniškiausių 1970 metų architektūrinių vėlyvojo modernizmo sprendinių bei darnios autorinės architektūros pavyzdžių)), Akto projekto išvadą, kad Pastatų kompleksas yra sovietinis vėlyvasis modernizmas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto docento, humanitarinių mokslų daktaro L. N. rašte nurodytas aplinkybes apie tai, kad dviejų darželių ansamblis Visagine (vėlyvojo modernizmo paveldas) yra išskirtinis Lietuvos mastu, darytina išvada, jog priimant Sprendimą nebuvo išsiaiškintos ir nustatytos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su Pastatų komplekso architektūrinio pobūdžio vertingąja savybe. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad iš pareiškėjų nurodomų argumentų, Protokole fiksuotų Tarybos posėdyje dalyvavusių asmenų pasisakymų matyti, jog Lietuvoje vyksta sovietinių metų modernizmo architektūros paveldo objektų apsaugos procesas. Tai nurodoma ir mokslinėse publikacijose (žr., pvz., Drėmaitė M., „Moderniosios architektūros paveldas Lietuvoje: teorinis aspektas“, Journal of arCHITECTurE anD urBanISM. 2012 Volume 36(3): 149–160).
61. Tarybos priimtas Sprendimas yra individualus administracinis aktas, o Taryba šiuo atveju veikė kaip viešojo administravimo subjektas. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad Tarybos priimami sprendimai turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies (iki 2020 m. lapkričio 1 d. buvusi 8 straipsnio 1 dalis) reikalavimus, t. y. priimtas sprendimas (individualus administracinis aktas) turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Motyvų išdėstymas individualiame administraciniame akte (sprendime) turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijų sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1166-662/2020; kt.).
62. Taip pat pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi (iki 2020 m. lapkričio 1 d. buvusi 8 straipsnio 1 dalis) iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; kt.).
63. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga yra viešasis interesas (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-655-492/2020), įvertinusi Tarybos Sprendimo turinį Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo imperatyvų kontekste, vadovaudamasi protingumo principu, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai Sprendimo pagrindai dėl esminės aplinkybės (Pastatų komplekso vertingumo dėl architektūros) neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų.
64. Kadangi pagal teisės aktus tik atsakovas Taryba turi diskreciją (yra kompetentingas) išnagrinėti ir įvertinti Pastatų komplekso vertingąsias savybes ir nustatyti, ar reikalinga šio objekto apsauga, todėl dėl aptartų priežasčių Sprendimas panaikinamas ir atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti klausimą dėl apsaugos Pastatų kompleksui suteikimo.
65. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais ir įrodytais pareiškėjų argumentų, kuriais teigiama, kad Pastatų kompleksas yra vertingas dėl želdynų. Protokole nurodyta, kad želdiniai šioje teritorijoje nekuria vieningos erdvinės kompozicijos, Akto projekte išvardyti (faktiškai esantys medžiai) vertingi ekologine prasme, bet nėra vertingi kaip kultūros vertybė, jie neformuoja meniniu požiūriu vertingos kompozicijos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjų pateikta arboristo S. A. D. 2022 m. kovo 21 d. dendrologinių vertybių išvada apie augalus nepaneigia Tarybos Sprendime nurodytų išvadų apie Pastatų komplekso žemės sklype esančių želdynų vertingumą. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai dėl želdynų vertingumo nepaneigia atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadų šiuo aspektu.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
66. Apibendrindama šiame sprendime aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo Sprendimą pripažino pagrįstu ir teisėtu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjų apeliacinis skundas tenkinamas, t. y. panaikinamas Sprendimas ir atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti klausimą dėl apsaugos Pastatų kompleksui suteikimo.
67. Pareiškėjai apeliaciniame skunde suformulavo reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Akcentuotina, kad pareiškėjai apeliaciniame skunde nėra nurodę, kokias konkrečias bylinėjimosi išlaidas kiekvienas iš jų patyrė, kad išlaidos turi būti priteistos tik pareiškėjai, kuri tas išlaidas realiai apmokėjo, todėl darytina išvada, kad visos išlaidos patirtos visų pareiškėjų lygiomis dalimis.
68. Nagrinėjant šį procesinį prašymą, pirmiausia pažymėtina, kad vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjų apeliacinis skundas tenkintas, todėl jie įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Primintina, kad šioje byloje pareiškėjai teikė apeliacinį skundą ir dėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo, kuris buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-530-502/2023.
69. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; kt.). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015; kt.).
70. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015; kt.).
71. ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
72. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad už pareiškėjų teikiamus skundą ir du apeliacinius skundus žyminius mokesčius (49,25 (23+11,25+15) Eur) sumokėjo pareiškėja O. B..
73. Pagal ABTĮ 35 straipsnio 3 dalį, šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos. ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.).
74. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesiniai dokumentai paduoti elektroninių ryšių priemonėmis, už procesinius dokumentus turėjo būti sumokėta 45 Eur, todėl vadovaujantis minėtomis ABTĮ nuostatomis, sumokėta žyminio mokesčio permoka – 4,25 Eur grąžintina O. B., o kita sumokėta suma priteistina pareiškėjams lygiomis dalimis iš atsakovo.
75. Pareiškėjai byloje pateikė įrodymus, kad O. B. už S. A. D. 2022 m. kovo 21 d. dendrologinių vertybių išvadą apie augalus sumokėjo 130 Eur, O. T. (buvusi R.) sumokėjo vertėjui už B. B. išduotų dokumentų vertimą 18 Eur, taip pat pateikė įrodymus, kad O. T. yra išrašytos sąskaitos apmokėti už Tarptautinio naujųjų miestų instituto 2024 m. lapkričio 6 d. rašto vertimą (17,48 Eur), „DoCoMoMo International“ 2024 m. rugpjūčio 21 d. rašto vertimą (15,15 Eur).
76. Teisėjų kolegija pareiškėjams nepriteisia šių jų nurodytų išlaidų, nes jų teikti įrodymai, dėl kurių patirtos išlaidos, nepatvirtino skunde ir apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, todėl šios išlaidos laikytinos perteklinėmis ir nepagrįstomis.
77. Iš byloje pateiktų advokatės, atstovavusios visiems pareiškėjams, pateiktų sąskaitų visiems pareiškėjams, ir O. B. pateiktų apmokėjimo dokumentų matyti, kad advokatei buvo sumokėta: už skundo surašymą – 200 Eur, už pirmojo apeliacinio skundo surašymą – 500 Eur, už antrojo apeliacinio skundo surašymą – 500 Eur, už advokatės pasiruošimą teismo posėdžiui ir atstovavimą byloje – 300 Eur.
78. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
79. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų atstovės suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, jos procesinę baigtį, atsižvelgusi į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjams lygiomis dalimis iš atsakovo priteistina 1 500 Eur suma už advokatės suteiktas teisines paslaugas šioje byloje.
80. Apibendrinant darytina išvada, kad iš dalies tenkintinas apeliacinio skundo prašymas priteisti pareiškėjams bylinėjimosi išlaidas, t. y. pareiškėjams priteistina lygiomis dalimis (po 257,50 Eur) iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų O. B., K. B. (K. B.), O. T. (buvusi pavardė R.), A. T. (A. T.), O. S. ir A. A. apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjų O. B., K. B. (K. B.), O. T. (buvusi pavardė R.), A. T. (A. T.), O. S. ir A. A. skundą tenkinti.
Panaikinti atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta suteikti apsaugą pastatų kompleksui, esančiam (duomenys neskelbtini). Įpareigoti atsakovą Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Pirmąją nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą iš naujo išnagrinėti klausimą dėl apsaugos Visagino vaikų lopšelių-darželių pastatų kompleksui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteikimo.
Priteisti iš atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pareiškėjams O. B., K. B. (K. B.), O. T. (buvusi pavardė R.), A. T. (A. T.), O. S. ir A. A. po 257,50 Eur (du šimtus penkiasdešimt septynis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.
Grąžinti pareiškėjai O. B. žyminio mokesčio permoką – 4,25 Eur (keturis eurus ir 25 ct).
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjos Rasa Ragulskytė-Markovienė
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė