Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO įstatymo NR. IX-675 30, 43 ir 46¹ STRAIPSNIų pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIp-353
2017 m. gruodžio 18 d. Nr. 1060
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. SV-S-454 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Nepritarti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 30, 43 ir 46¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-353 dėl šių priežasčių:
1. Siekdama skatinti verslo konkurencingumą, didinti apmokestinamųjų vienetų produktyvumą, sudaryti palankesnes sąlygas investuoti į technologinį atsinaujinimą Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos Seimui yra pateikusi Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 5, 12, 17, 22, 30, 33, 46¹, 58 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 30¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-1239, kuriuo, be kita ko, siūloma nustatyti, kad apmokestinamieji vienetai, vykdantys investicinius projektus ir investuojantys į technologinį atsinaujinimą, apmokestinamąjį pelną galėtų sumažinti iki 100 proc. patirtomis nustatytus reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis, skirtomis investiciniams projektams vykdyti, tai yra didesnė pelno mokesčio lengvata, nei siūloma Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 30, 43 ir 46¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-353.
2. Remiantis galiojančiu Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymu, apskaičiuojant pelno mokestį nėra ribojamas mokestinių nuostolių perkėlimo laikas. Tačiau sukaupta mokestinių nuostolių suma leidžiama sumažinti ne daugiau kaip 70 proc. mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno. Šis apribojimas buvo nustatytas atsižvelgiant į tarptautinę praktiką, pagal kurią dauguma valstybių vienokiu ar kitokiu būdu riboja mokestinių nuostolių atskaitymą, bei siekiant užtikrinti, kad, augant ekonomikai ir gaunant daugiau pelno, mokestinių nuostolių sumą sukaupę apmokestinamieji vienetai mokėtų pelno mokestį nuo dalies apmokestinamojo pelno, kai jis apskaičiuojamas. Taip iš dalies yra suvienodintos mokestinių nuostolių sumų nesukaupusių ir pelno mokestį mokančių apmokestinamųjų vienetų veiklos sąlygos su mokestinių nuostolių sumas sukaupusių apmokestinamųjų vienetų veiklos sąlygomis, nes mokestinių nuostolių sumas sukaupę apmokestinamieji vienetai nuo dalies apmokestinamojo pelno moka pelno mokestį. Be to, mokestinių nuostolių sumų sukaupusiems, tačiau pelningai pradėjusiems dirbti apmokestinamiesiems vienetams, investuojantiems į technologinį atsinaujinimą, sudaryta galimybė pasinaudoti investicinio projekto lengvata.