LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2002 M. BALANDŽIO 8 D. ĮSAKYMO NR. 160 „DĖL VALSTYBINIO APLINKOS MONITORINGO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2018 m. kovo 15 d. Nr. D1-199

Vilnius

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. 160 „Dėl Valstybinio aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“:

1. Pakeičiu preambulę ir ją išdėstau taip:

„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl įgaliojimų suteikimo Aplinkos ministerijai“, ir perkeldamas 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL 2016 L 344, p. 1), 1979 metų Konvenciją „Dėl tolimų atmosferos teršalų pernašų“ ir jos protokolus.“.

2. Papildau nauju 3 punktu:

„3. P a v e d u Aplinkos apsaugos agentūrai rengti šio įsakymo 1 punktu patvirtintų Valstybinio aplinkos monitoringo nuostatų (toliau – Nuostatai) 21¹ punkte nurodytą informaciją ir ją teikti Europos Komisijai ir Europos aplinkos agentūrai jų nustatyta forma ir laikantis Nuostatų 21¹ punkte nustatytų teikimo datų.“.

3. Pakeičiu nurodytuoju įsakymu patvirtintus Valstybinio aplinkos monitoringo nuostatus:

3.1. papildau nauju 6.2¹ papunkčiu:

„6.2¹. užtikrinti neigiamo oro taršos poveikio ekosistemoms monitoringą (stebėseną), pagrįstą stebėjimo vietų tinklu, kuris apima Lietuvai būdingų tipų gėlo vandens, natūralias, pusiau natūralias ir miško ekosistemas, taikant ekonomiškai efektyvų ir rizikos vertinimu grindžiamą požiūrį;“;

3.2. papildau nauju 13¹ punktu:

„13¹. Nuostatų 6.2¹. papunktyje nurodytu tikslu turi būti koordinuojami veiksmai su kitomis monitoringo (stebėsenos) programomis, parengtomis remiantis Europos Sąjungos teisės aktais, įskaitant 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL 2008 L 152, p. 1), 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL 2000 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 005 tomas, p. 275), 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 1992 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 002 tomas, p. 102), ir atitinkamais atvejais,  1979 metų Konvencija „Dėl tolimų atmosferos teršalų pernašų“ (toliau – TTOTP konvencija) ir jos protokolais, ir, kai tinka pagal neigiamo oro taršos poveikio ekosistemoms monitoringui (stebėsenai) keliamus stebėjimo vietų tinklo ir stebimų rodiklių reikalavimus, naudoti pagal tas programas surinktus duomenis.“;

3.3. papildau nauju 13² punktu:

„13². Siekiant įgyvendinti Nuostatų 6.2¹ papunktyje ir 13¹ punkte nustatytus reikalavimus, galima naudoti Nuostatų priede išvardytus neprivalomus monitoringo (stebėsenos) rodiklius.“;

3.4. papildau nauju 17¹ punktu:

„17¹. Renkant 1 priede nurodytą informaciją ir apie ją teikiant ataskaitas, gali būti naudojamos metodikos, nustatytos TTOTP konvencijoje ir TTOTP konvencijos Vadovuose dėl tarptautinių bendradarbiavimo programų.“;

3.5. papildau nauju 21¹ punktu:

„21¹. Europos Komisijai ir Europos aplinkos agentūrai teikiama ši, Nuostatų 6.2¹ papunktyje nurodyta, informacija:

21¹.1. ne vėliau kaip 2018 m. liepos 1 d., o vėliau kas ketverius metus – kur yra stebėjimo vietos ir kokie stebimi rodikliai, naudojami oro taršos poveikio monitoringo (stebėsenos) tikslais, ir;

21¹.2. ne vėliau kaip 2019 m. liepos 1 d., o vėliau kas ketverius metus – monitoringo (stebėsenos) duomenys.“;

3.6. papildau nauju 1 priedu (pridedama).

Aplinkos ministras                                                                                                     Kęstutis Navickas

Valstybinio aplinkos monitoringo nuostatų

1 priedas

NEPRIVALOMI ORO TARŠOS POVEIKIO MONITORINGO (STEBĖSENOS) RODIKLIAI

1. Gėlo vandens ekosistemų atveju nustatomas biologinės žalos, įskaitant jautriesiems receptoriams (mikrofitams, makrofitams ir titnagdumbliams), mastas ir žuvų išteklių ar bestuburių nykimas:

1.1. pagrindinis rodiklis – rūgščių neutralizavimo geba, o pagalbiniai rodikliai – rūgštingumas (pH), ištirpusi sieros rūgšties druska (SO₄), nitratas (NO₃) ir ištirpusi organinė anglis: mėginių ėmimo dažnumas – nuo karto per metus (per rudeninį ežerų vandens maišymosi ciklą) iki karto per mėnesį (upeliuose).

2. Žemės ekosistemų atveju vertinamas dirvožemio rūgštingumas, dirvožemio maistinių medžiagų netekimas, su azotu susijusi padėtis bei azoto balansas ir biologinės įvairovės nykimas:

2.1. pagrindinis rodiklis – dirvožemio rūgštingumas: bazinių katijonų frakcijų mainai (sotinimas bazėmis) ir aliuminio mainai dirvožemyje: mėginių ėmimo dažnumas – kas dešimt metų. Pagalbiniai rodikliai – pH, sieros rūgšties druska, nitratas, baziniai katijonai, aliuminio koncentracija dirvožemio tirpale: mėginių ėmimo dažnumas – kasmet (jei taikoma);

2.2. pagrindinis rodiklis – nitratų išplovimas iš dirvožemio (NO_3,leach): mėginių ėmimo dažnumas – kasmet;

2.3. pagrindinis rodiklis – anglies ir azoto santykis (C/N), o pagalbinis rodiklis – bendras azoto kiekis dirvožemyje (N_tot): mėginių ėmimo dažnumas – kas dešimt metų;

2.4. pagrindinis rodiklis – maistingųjų medžiagų balansas (N/P, N/K, N/Mg) lapijoje: mėginių ėmimo dažnumas – kas ketveri metai.

3. Žemės ekosistemų atveju vertinama ozono žala augmenijos augimui ir biologinei įvairovei:

3.1. pagrindinis rodiklis – augmenijos augimas ir žala lapijai, pagalbinis rodiklis – anglies srautas (C_flux): mėginių ėmimo dažnumas – kasmet;

3.2. pagrindinis rodiklis – srautu grindžiamų kritinių lygių viršijimas: mėginių ėmimo dažnumas – kasmet per augimo sezoną.

__________________