Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMO
NR. I-857 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2767(2)
2015 m. rugsėjo 10 d. Nr. 943
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. SV-S-1123 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 12 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2767(2) (toliau – Įstatymo projektas) 1 straipsnio 2 dalimi keičiamoje Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje siūlomai teisinio reguliavimo priemonei – alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinės reklamos draudimui, ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projektą pagal toliau pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
Siekiant apsaugoti ūkio subjektų teisėtus lūkesčius, turi būti numatytos pereinamosios nuostatos, susijusios su leidimų įrengti alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinę reklamą galiojimu. Be to, nustatant alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinės reklamos draudimą, turi būti užtikrinta ūkio subjektų teisėtų lūkesčių apsauga, nes išorinės reklamos įrengimas ir naudojimas susijęs su atitinkamų investicijų ir sutartinių įsipareigojimų prisiėmimu. Tačiau Įstatymo projekte numatytas įstatymo įsigaliojimo terminas – per trumpas ūkio subjektams pasirengti įgyvendinti siūlomus pakeitimus ir išvengti nepagrįstai didelių nuostolių ir neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Todėl Įstatymo projekto 2 straipsnyje nurodytą įsigaliojimo datą reikėtų tikslinti – nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2016 m. gegužės 1 d., o iki jo įsigaliojimo išduoti leidimai įrengti alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinę reklamą galioja iki juose nurodyto termino pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki 2017 m. gegužės 1 dienos.
2. Iš esmės pritarti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūlomai teisinio reguliavimo priemonei – alkoholio reklamos draudimui mokslo ir studijų institucijose ir ugdymo įstaigose, ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projektą pagal toliau pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 5 punkte vartojama sąvoka „ugdymo įstaiga“. Sąvoka „ugdymo įstaiga“, skirtingai nei sąvoka „švietimo įstaiga“, neapibrėžta Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, tačiau jame apibrėžtos sąvokos „ugdymas“ analizė leidžia teigti, kad sąvoka „ugdymo įstaiga“ neapimtų švietimo pagalbos įstaigų, o apsiribotų tik mokyklomis. Todėl Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte ir 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj sąvokos „ugdymo įstaiga“ reikėtų įrašyti sąvoką „švietimo įstaiga“, taip pat pripažinti netekusia galios Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 28 dalį, kurioje pateikiamas sąvokos „ugdymo įstaiga“ apibrėžimas.
3. Nepritarti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūlomai teisinio reguliavimo priemonei – alkoholio reklamos draudimui Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose (išskyrus tiesiogiai ir ištisai transliuojamus ar retransliuojamus tarptautinius meno, kultūros ar sporto renginius) – dėl šių priežasčių:
3.1. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme jau nustatyti griežti alkoholio reklamos televizijoje ir radijuje apribojimai. Tai ne tik bendrieji Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai, bet ir specialusis apribojimas – alkoholinių gėrimų reklama gali būti transliuojama tik nuo 23 iki 6 valandos. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio, reglamentuojančio alkoholio reklamos ribojimą, nuostatos suderintos tiek su 1989 m. gegužės 5 d. Europos Tarybos konvencijos dėl televizijos be sienų, tiek su 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL 2010 L 95, p. 1) nuostatomis dėl alkoholinių gėrimų reklamos reikalavimų. 1989 m. gegužės 5 d. Europos Tarybos konvencija dėl televizijos be sienų ir direktyva 2010/13/ES nustato tik per televiziją transliuojamos reklamos reikalavimus, tačiau Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme šie reikalavimai sugriežtinti.
3.2. Pasaulio sveikatos organizacijos 2012 metų duomenimis, alkoholio reklama visuomenės informavimo priemonėse (televizijoje, radijuje) visiškai draudžiama tik vos keliose Europos valstybėse (Islandijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Prancūzijoje). Kitose valstybėse alkoholio reklama radijuje ir televizijoje nedraudžiama arba jai taikomi daliniai ribojimai (laiko, turinio ar reklamoje pateikiamų gėrimų stiprumo), o kai kuriose valstybėse reklamai taikomos savireguliacijos priemonės. Be kita ko, siūloma teisinio reguliavimo priemonė neproporcinga – šiuo metu alkoholio reklama Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose jau draudžiama klausomiausiu ir žiūrimiausiu laiku (nuo 6 iki 23 valandos), todėl ji gali pasiekti tik ribotą – pilnamečių asmenų – auditorijos dalį. Be to, Lietuvos žiūrovus pasiekia ir informacija iš užsienio jurisdikcijai priklausančių transliuotojų, kurių programose gausu Lietuvoje platinamų produktų reklamos lietuvių kalba, todėl tik Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamoms programoms taikomas minėtas alkoholio reklamos draudimas iškreiptų konkurencijos sąlygas. Taip pat minėtas alkoholio reklamos draudimas – diskriminacinis, nes kitose visuomenės informavimo priemonėse (pavyzdžiui, internete) alkoholis ir toliau galėtų būti reklamuojamas be apribojimų.