Administracinė byla Nr. A-220-520/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01818-2020-5
Procesinio sprendimo kategorija 52.1.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. kovo 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio, Veslavos Ruskan, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo O. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. P. skundą atsakovui Lietuvos transporto saugos administracijai dėl sprendimo panaikinimo,
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas O. P. (toliau – ir pareiškėjas) skunde Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija) prašė įpareigoti atsakovą Lietuvos transporto saugos administraciją (toliau – ir atsakovas, Administracija) panaikinti Administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. 2BE-104 „Dėl Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. 2BE-14 „Dėl teisės atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę atnaujinimo“ panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir palikti galioti Administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 10 d. įsakymą Nr. 2BE-14 „Dėl teisės atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę atnaujinimo“ (toliau – ir Įsakymas dėl teisės atnaujinimo).
2. Pareiškėjas skundą Komisijai grindė argumentais, kad Įsakymas dėl teisės atnaujinimo buvo panaikintas be jokios priežasties. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 21 d. įsakymas Nr. 3-13 „Dėl saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 3-13) yra skirtas įgyvendinti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (toliau – ir SEAKĮ). Įsakymu Nr. 3-13 institucijoms yra suteikti įgaliojimai tvirtinti ir (ar) nustatyti reikalavimus pagal savo veiklos sritis, tačiau pats Įsakymas Nr. 3-13 nenumato konkrečių veiksmų suteikiant, sustabdant, atnaujinant ar panaikinant kitais teisės aktais suteiktas teises subjektams. Administracijos Teisės ir rizikų valdymo skyriaus 2020 m. kovo 19 d. išvada dėl teisės vykdyti transporto priemonių techninę ekspertizę atnaujinimo Nr. 11B-902 (toliau – ir Išvada) yra šališka, parengta, remiantis spėjimais, o ne galiojančiais teisės aktais.
3. Pareiškėjo teigimu, vadovaujantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2B-515 „Dėl motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas) jam buvo teisėtai atnaujinta teisė vykdyti transporto priemonių technines ekspertizes.
4. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2020 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 21R-311 (AG-228/04-2020) (toliau – ir Sprendimas) pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti palikti galioti Administracijos Įsakymą dėl teisės atnaujinimo nutraukė kaip nepriskirtiną Komisijos nagrinėtinų ginčų kategorijai, o kitą skundo dalį tenkino ir panaikino Administracijos Įsakymą, padariusi išvadą, kad Administracija neturėjo diskrecijos teisės pati pasinaikinti savo priimtą Įsakymą dėl teisės atnaujinimo, vertindama iš esmės antrą kartą pareiškėjo prašymą bei tuos pačius duomenis.
5. Atsakovas Lietuvos transporto saugos administracija skunde prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 21R-311 (AG-228/04-2020).
6. Atsakovas skundą grindė šiais argumentais:
6.2. Komisija nagrinėjo ginčą dėl Įsakymo, kuriuo buvo panaikintas Administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 10 d. įsakymas Nr. 2BE-14 „Dėl teisės atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę atnaujinimo“, kuriuo pareiškėjui buvo suteikta teisė atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę, teisėtumo. Ginčas kilo dėl Administracijos ir pareiškėjo skirtingo teisės aktų aiškinimo. Komisija, spręsdama ginčą, netinkamai atskleidė Aprašo nuostatų analizę. Todėl Komisija padarė nepagrįstą išvadą, kad Administracija veikė, viršydama savo įgaliojimus, nes neturėjo teisės pati panaikinti savo priimto administracinio akto – Įsakymo dėl teisės atnaujinimo.
6.3. Pareiškėjas siekė, kad jam būtų atnaujinta teisė atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę. Pasak Administracijos, tokie prašymai yra ir turi būti vertinami pagal prašymo pateikimo metu galiojantį teisinį reguliavimą, t. y. 2019 m. gruodžio 15 d. Tuo metu galiojusio Aprašo 122 punktas numatė (ir šiuo metu numato) atvejus, kada yra atnaujinama teisė atlikti techninę ekspertizę. Visi šio paminėto punkto papunkčiai apibrėžia atnaujinimo atvejus, kai atnaujinimo pagrindas yra pasibaigęs (išnykęs) sustabdymo pagrindas. Šiuo atveju pats pareiškėjas nurodo, kad dėl jam išduoto eksperto pažymėjimo nebuvo priimtas joks sprendimas dėl pažymėjimo sustabdymo, taigi pareiškėjas pateikė prašymą dėl teisės atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę atnaujinimo be pagrindo.
6.4. Įsakymas dėl teisės atnaujinimo buvo priimtas, vadovaujantis Aprašo 122.3 punktu, tačiau šis priėmimo pagrindas yra netinkamas, nes pareiškėjas nė karto nuo jam išduoto eksperto pažymėjimo išdavimo dienos nėra Administracijai pateikęs dokumentų, patvirtinančių apie jo išklausytus kvalifikacijos tobulinimo kursus. Dėl to Administracija padarė išvadą, kad pareiškėjas nėra įvykdęs reikalavimo tobulinti savo kvalifikaciją kas 3 metus. Be to, norint atnaujinti tokią teisę, pirmiausia ją reikia turėti. Įsakymas dėl teisės atnaujinimo negalėjo būti priimtas dar ir dėl to, jog, suėjus eksperto pažymėjimo galiojimo terminui, teisinio pagrindo atnaujinti išnykusios teisės nėra. Nors teisės aktai numato galimybę suteikti teisę atlikti techninę ekspertizę neterminuotai, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjui išduotas eksperto pažymėjimas turėjo galiojimo terminą (3 metai). Suėjus šiam terminui, pareiškėjas privalo grąžinti jam išduotą pažymėjimą, o tai reiškia ir turėtos teisės atlikti techninę ekspertizę pasibaigimą. Eksperto pažymėjimas, kuriame nustatytas galiojimo terminas, tačiau jis dar nėra pasibaigęs, keičiamas į neterminuotą eksperto pažymėjimą. Tuo metu, kai pasibaigė pareiškėjo eksperto pažymėjimo galiojimo terminas, t. y. 2011 m. rugsėjo 10 d., galiojanti Aprašo redakcija nenumatė galimybės pratęsti ir (ar) atnaujinti eksperto pažymėjimo galiojimo termino. Be to, pareiškėjo eksperto pažymėjime nurodytas galiojimo terminas yra naikinamojo pobūdžio, t. y. jam suėjus pareiškėjo galbūt turėta teisė atlikti techninę ekspertizę išnyko. Šiuo atveju pareiškėjas turėjo tik teisę siekti iš naujo įgyti teisę atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę. Esant tokiai situacijai, Administracija buvo suklaidinta, o pareiškėjas iš esmės elgėsi nesąžiningai, t. y. neteisėtai išsaugojęs eksperto pažymėjimą jį pateikė kartu su prašymu atnaujinti teisę vykdyti transporto priemonių techninę ekspertizę.
6.5. Atsakovas nesutinka su Komisijos išvada, kad Administracija neturėjo teisės panaikinti savo priimto administracinio akto. Įsakymas dėl teisės atnaujinimo buvo priimtas, nesuderinus su Administracijos Teisės ir rizikų valdymo skyriaus vedėja, nors visi Administracijos darbuotojai buvo su juo supažindinti, naudojantis dokumentų ir valdymo sistema „Avilys“. Pastebėjus šią klaidą, Teisės ir rizikų valdymo skyriaus vedėja ėmėsi veiksmų, siekdama išsiaiškinti situaciją. Administracijos Teisės ir rizikų valdymo skyriaus 2020 m. kovo 19 d. išvada dėl teisės vykdyti transporto priemonių techninę ekspertizę atnaujinimo Nr. 11B-902, kuri yra nurodyta skundžiamame Įsakyme, yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl Administracijos direktorius galėjo vadovautis ja arba ne (savo nuožiūra). Administracijos direktoriaus, priimdamas galutinį sprendimą (Įsakymą), turėjo diskrecijos teisę pasirinkti, ar vadovautis Išvadoje pateiktais išaiškinimais, rekomendacijomis bei kokia apimtimi. Tai, kad Administracijos direktorius vadovavosi Išvada ir jo priimtas Įsakymas savo prasme sutapo su Išvadoje pateikta rekomendacija, savaime nereiškia, kad tik Išvada buvo Įsakymo pagrindas. Įsakymas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 3-13 „Dėl saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo“ 2.14 punktu, numatančiu, kad Administracija yra įgaliota suteikti įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę ekspertizę, darbuotojams teisę atlikti motorinių transporto priemonių ir priekabų technines ekspertizes, šią teisę sustabdyti, atnaujinti, panaikinti. Toks įgaliojimas kyla iš SEAKĮ 10 straipsnio 1 dalies nuostatų. Tiksli tvarka ir įgyvendinimo sąlygos yra nustatytos Aprašo 123 punkte.
6.6. Pagal Aprašo nuostatas ekspertams teisė atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę panaikinama, kai nustatoma, kad asmuo, siekdamas įgyti teisę atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę, pateikė klaidingus duomenis, kuriais remiantis ši teisė buvo suteikta. Šiuo atveju taip ir atsitiko – pareiškėjas pateikė negaliojantį eksperto pažymėjimą kaip galiojantį. Taigi Administracija privalėjo panaikinti Įsakymą dėl teisės atnaujinimo, tačiau nėra pagrindo teigti, kad Administracija veikė, viršydama savo įgaliojimus. Administracijos teisė panaikinti asmeniui suteiktą teisę atlikti transporto priemonių techninę apžiūrą aiškiai nurodyta tiek SEAKĮ, tiek Apraše.
8. Pareiškėjas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
8.1. Jis neturėjo jokio tikslo suklaidinti Administraciją, tik, įgyvendindamas jam teisės aktų suteiktas teisės, pateikė Administracijai aiškiai suformuotą prašymą ir visus reikiamus dokumentus, dėl ko pareiškėjui buvo atnaujinta teisė atlikti transporto priemonių technines ekspertizes. Tačiau vėliau – dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių buvo priimtas visiškai priešingas sprendimas. Su tuo pareiškėjas nesutinka, tvirtindamas, kad pareiškėjas yra Administracijos valstybės tarnautojas, nuolat kelia kvalifikaciją, dalyvauja įstaigos vadovo priskirtuose mokymuose, stažuotėse, tarptautiniuose projektuose, yra asmenų, siekiančių tapti transporto priemonių techninės apžiūros kontrolieriais, ir asmenų, siekiančių įgyti teisę atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę, egzaminavimo komisijos pirmininkas, pateikęs teisės aktų nustatyta tvarką prašymą, todėl Administracijos argumentai vertintini kaip gynybinė pozicija ir niekaip nesuderinami su Komisijos Sprendime nurodytais viešojo administravimo subjektui taikytinais teisėtumo, sprendimo privalomumo, gero administravimo, atsakingo valdymo principais.
8.2. Pareiškėjo skunde Komisijai yra išdėstyti argumentai, paneigiantys Išvados teisingumą. Išvadoje nebuvo tinkamai įvertintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1998 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 348 „Dėl kelių transporto priemonių gamybos ir perdirbimo tvarkos ir jų techninės ekspertizės atlikimo norminių dokumentų tvirtinimo“ patvirtintų Reikalavimų kelių transporto priemonių ekspertams (toliau – ir Ekspertizės tvarka) nuostatos, pagal kurias eksperto pažymėjimas buvo išduodamas nereikalaujant, kad būtų sudaroma darbo sutartis su techninės ekspertizės įmone. Administracijos direktoriaus Įsakymas priimtas klaidingos Išvados pagrindu, todėl Komisija Sprendimu teisingai ir pagrįstai jį panaikino.
8.3. Pareiškėjo eksperto pažymėjimo galiojimas yra 3 metai, ir kad, praėjus šiam terminui, šis pažymėjimas negalėjo būti atnaujintas, nurodydamas, kad Ekspertizės tvarkos 5, 6.3 ir 6.4 punktų nuostatos nepakito ir Apraše, galiojusiame nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 11 d. (83–84 p.). Iš šių nuostatų matyti, kad eksperto pažymėjimas, pasibaigus jo galiojimo laikui, nėra naikinamas. Pažymėjimas pratęsiamas galioti ir išduodamas naujas eksperto pažymėjimas po to, kai asmuo išklauso kvalifikacijos tobulinimo kursą. Ši nuostata teisės akte buvo numatyta tam, kad ekspertai, dirbantys ekspertizių įmonėse ir vykdantys technines ekspertizes, kas 3 metus išklausytų kvalifikacijos tobulinimo kursus. Ekspertui pateikus kvalifikacijos tobulinimo kursų pažymėjimą, išduodamas naujas eksperto pažymėjimas. Apraše kvalifikacijos tobulinimo kursų neišklausymas nėra priskiriamas prie šiurkščių pažeidimų, už kuriuos būtų naikinamas eksperto pažymėjimas, t. y. nėra numatyta panaikinti eksperto pažymėjimą, kai kvalifikacijos tobulinimo kursai nėra išklausomi per 3 metų laikotarpį.
8.4. Apraše (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) buvo nustatytas neterminuotas eksperto pažymėjimas. Aprašo 83 punkto pakeitimas, lyginant su ankstesne redakcija, atsirado todėl, kad nebuvo tikslinga kas 3 metus keisti ekspertams pažymėjimus tik tam, kad būtų įvertinta, ar ekspertai yra išklausę kvalifikacijos tobulinimo kursus. Juolab, kad dėl šios priežasties nebuvo naikinamas eksperto pažymėjimas. Nuosekliai įvertinus Ekspertizės tvarkos ir Aprašo (galiojusias ir galiojančias) redakcijas, yra akivaizdu, kad kvalifikacijos kurso neatnaujinimas po 3 metų negali būti traktuojamas kaip techninės ekspertizės pažymėjimo ar suteiktos teisės vykdyti technines ekspertizes naikinimo pagrindas. Ekspertizės tvarkoje ir Apraše nustatyti atvejai, kada suteikta teisė vykdyti technines ekspertizes yra naikinama. Pagal Ekspertizės tvarkos ir Aprašo visas galiojusias ir šiuo metu galiojančias redakcijas kvalifikacijos kurso neatnaujinimas po 3 metų nėra numatytas suteiktos teisės vykdyti technines ekspertizes naikinimo pagrindas. Keičiant ekspertų pažymėjimus, jie buvo keičiami pateikus kvalifikacijos tobulinimo kurso pažymėjimą, tačiau eksperto egzamino perlaikyti nereikėjo. Ant eksperto pažymėjimo nurodyta data buvo nurodoma tam, kad norint vykdyti technines ekspertizes, kas 3 metus būtų išklausomi kvalifikacijos tobulinimo kursai. Visi Administracijos argumentai yra pagrįsti tik prielaidomis ir visiškai nepagrįsti.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos skundą tenkino – panaikino Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 21R-311 (AG-228/04-2020).
10. Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad pareiškėjas Administracijai 2019 m. gruodžio 5 d. pateikė prašymą atnaujinti teisę atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę (toliau – ir Prašymas). Kartu su Prašymu pareiškėjas pateikė Inspekcijos jam išduotą transporto priemonių eksperto pažymėjimą Nr. 1K-4 (toliau – ir Eksperto pažymėjimas) ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Transporto studijos“ išduotą transporto priemonių ekspertų kvalifikacijos tobulinimo kursų pažymėjimą Nr. 4426. Pareiškėjas prašė Administracijos jam išduotą transporto priemonių techninės ekspertizės pažymėjimą pakeisti į administracinį sprendimą, suteikiantį teisę atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę, t. y. atnaujinti teisę vykdyti techninę ekspertizę. Administracijos direktorius Įsakymu dėl teisės atnaujinimo pareiškėjui atnaujino teisę atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę ir panaikino eksperto pažymėjimo galiojimą. Administracijos Teisės ir rizikų valdymo skyrius Administracijos direktoriui pateikė Išvadą, kurioje pasiūlė panaikinti Įsakymą bei rekomendavo pareiškėjui susilaikyti nuo prašymo suteikti teisę atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę teikimo tol, kol jis yra Administracijos darbuotojas (valstybės tarnautojas). Administracijos direktorius, vadovaudamasis Įsakymo Nr. 3-13 2.14 punktu, ir, atsižvelgdamas į Išvadą, priėmė Įsakymą, kuriuo panaikino Įsakymą dėl teisės atnaujinimo. Komisija, išnagrinėjusi ginčą pagal pareiškėjo skundą Administracijai dėl Įsakymo panaikinimo, priėmė Sprendimą, kuriuo skundo dalį nutraukė, o kitą skundo dalį patenkino ir panaikino Administracijos Įsakymą. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo dalies, kuria buvo panaikintas ginčijamas Įsakymas, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Teismas nurodė, kad iki 2009 m. sausio 1 d. (pažymėjimo išdavimo pareiškėjui metu) reikalavimus kelių transporto priemonių ekspertams nustatė 1998 metais patvirtinta Ekspertizės tvarka. Nuo 2009 m. sausio 1 d. Ekspertizės tvarkoje nustatytą reguliavimą pakeitė Aprašas. Teismas aptarė Ekspertizės tvarkos 5 ir 6.4 punktų, Aprašo 1, 80 ir 83 punktų nuostatas. Teismas nurodė, kad Aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. birželio 5 d. iki 2011 m. spalio 14 d., t. y. tada, kai pareiškėjui buvo išduotas Eksperto pažymėjimas, kuris galiojo iki 2011 m. rugsėjo 10 d.) iš esmės nustatė tuos pačius reikalavimus ekspertams, eksperto pažymėjimo išdavimo, jo galiojimo laiko bei kvalifikacinių reikalavimų ekspertams tvarką (80–84 p.). Nuo 2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Aprašo redakcija, kurios 83 punkte buvo nustatyta, kad eksperto pažymėjimo galiojimo laikas neterminuotas. Tame pačiame punkte buvo nustatyta, kad eksperto pažymėjimas, kuriame nustatytas galiojimo terminas, tačiau jis dar nėra pasibaigęs, keičiamas į neterminuotą eksperto pažymėjimą.
12. Teismas nustatė, kad pareiškėjo Eksperto pažymėjimas (atitinkama teisių apimtis) baigė galioti 2011 m. rugsėjo 10 d. (dar iki 2011 m. lapkričio 1 d.), t. y. iki tol, kai teisės aktai numatė, kad eksperto pažymėjimo galiojimo laikas yra neterminuotas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo pažymėjimo galiojimas būtų pratęstas pagal iki 2009 m. sausio 1 d. galiojusią Ekspertizės tvarką. Todėl teismas darė išvadą, kad įgyti eksperto pažymėjimą (atitinkamas teises) pareiškėjas galėjo tik iš naujo jį gaudamas. Teismas sutiko su Administracija, kad, sprendžiant klausimą dėl teisės įgijimo iš naujo, yra privaloma vadovautis Aprašo redakcija, kuri galiojo pareiškėjo prašymo pateikimo dieną – 2019 m. gruodžio 5 d. (Administracija nurodo, kad prašymas pateiktas 2019 m. gruodžio 15 d.).
13. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo Eksperto pažymėjimas galiojo iki 2011 m. rugsėjo 10 d., tačiau su prašymu dėl teisės atlikti transporto priemonių technines ekspertizes pareiškėjas kreipėsi tik 2019 m. gruodžio 5 d. Teismo vertinimu, tai įrodo, kad pareiškėjas tik daugiau kaip po 8 metų išklausė transporto priemonių eksperto žinių patikrinimo kursą, turėdamas tikslą atnaujinti teisę atlikti transporto priemonių technines ekspertizes. Aplinkybė, kad Eksperto pažymėjime buvo nurodytas galiojimo terminas, patvirtina, kad šis pažymėjimas buvo išduotas tam tikram laikui (terminuotai), todėl teismas sutiko su Administracija, kad po šios datos jis turėjo būti grąžintas, nes neteko galios.
14. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl Eksperto pažymėjimo galiojimo ir dėl to, kad eksperto pažymėjimas, pasibaigus jo galiojimo laikui, negalėjo būti panaikintas, nes panaikinimui buvo nustatyti skirtingi pagrindai (pvz., pažeidimai). Teismas pažymėjo, kad tuo metu, kai pareiškėjo Eksperto pažymėjimo galiojimas baigėsi, Aprašo nuostatos nenumatė jokių sąlygų, kada būtų galima pratęsti ar atnaujinti turimo pažymėjimo galiojimo terminą. Vienintelė pareiga, kurią numatė Aprašo nuostatos, buvo privalomas eksperto pažymėjimo grąžinimas tuo atveju, kai jo galiojimo terminas pasibaigia. Teismo vertinimu, pareiškėjo Eksperto pažymėjime nurodytas galiojimas buvo terminuotas, jam suėjus, pareiškėjo teisė atlikti techninę ekspertizę baigėsi, todėl negalima aiškinti, kad jo galiojimas buvo panaikintas 2011 metais.
15. Dėl Administracijos teisės panaikinti savo priimtus sprendimus (šiuo atveju Įsakymą) teismas vertino SEAKĮ 10 straipsnio 1 dalies nuostatas bei pažymėjo, kad įstatymu suteiktas teises įgyvendindama Administracija turi teisę priimti sprendimus suteikti įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę ekspertizę, darbuotojams teisę atlikti motorinių transporto priemonių ir priekabų technines ekspertizes, šią teisę sustabdyti, atnaujinti, panaikinti. Teismas sprendė, kad įstatymas numato teisę Administracijai panaikinti teisę atlikti motorinių transporto priemonių ir priekabų technines ekspertizes. Teismas pažymėjo, kad konkretūs pagrindai teisei panaikinti yra įtvirtinti Aprašo 123 punkte.
16. Teismas konstatavo, kad Administracija, vertindama tai, jog negali būti paliktas galioti iš esmės neteisėtas jos priimtas Įsakymas dėl teisės atnaujinimo, elgėsi teisėtai ir nepiktnaudžiavo jai įstatymu suteiktais įgaliojimais. Teismas sutiko su Administracija, kad pareiškėjas šiuo atveju neturėjo teisinio pagrindo kreiptis dėl jo teisės atnaujinimo, nes jis tuo momentu jau neturėjo eksperto pažymėjimo, tai reiškia, kad neturėjo teisės atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę.
III.
18. Pareiškėjas O. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą.
19. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
19.1. Teismas neįvertino Išvados, kurios pagrindu buvo priimtas sprendimas panaikinti Įsakymą dėl teisės atnaujinimo, pagrįstumo, nors pareiškėjas ir pateikė teismui įrodymus, kad parengta Išvada yra nepagrįsta. Pareiškėjas akcentuoja, kad Eksperto pažymėjimas jam buvo išduotas kaip suteikiantis teisę vykdyti kelių transporto priemonių technines ekspertizes. Tuo metu, kai buvo išduotas Eksperto pažymėjimas, pagal Ekspertizės tvarką reikalavimo, kad būtų sudaryta darbo sutartis su techninės ekspertizės įmone, nebuvo. Šis reikalavimas nenumatytas ir Apraše (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d.), t. y. tuo metu, kai pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti teisę vykdyti transporto priemonių techninę ekspertizę.
19.2. Teismas, priimdamas sprendimą, o tuo pačiu ir aiškinimą dėl Eksperto pažymėjimo galiojimo datos, vadovavosi tik šiuo metu galiojusia Aprašo redakcija, bet neįvertino visų pradinių teisės aktų, kurių ištakose suformuotos nuostatos buvo perkeltos į vėlesnes (šiuo metu galiojančių) teisės aktų nuostatas, teismas tik formaliai vertino nurodytas galiojimo datas ant Eksperto pažymėjimo, bet ne pačių teisės aktų nuostatų įgyvendinimą ir taikymą praktikoje (realiame gyvenime). Pareiškėjas apžvelgia Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1993 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 389 „Dėl kelių transporto priemonių valstybinių techninių apžiūrų organizavimo norminių dokumentų tvirtinimo“ patvirtintų Reikalavimų kelių transporto priemonių techninių apžiūrų centrų ekspertams ir kontrolieriams 4.4 punkto, Ekspertizės tvarkos 5 ir 6.4 punktų, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 3-721 „Dėl leidimų, suteikiančių teisę atlikti kelių transporto priemonių valstybinę techninę apžiūrą, išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (galiojo nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2008 m. spalio 15 d.) 59 punkto, Aprašo (2011 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 2B-216 redakcija) 83 punkto, SEAKĮ 291 straipsnio 3 dalies nuostatas.
19.3. Teismas klaidingai aiškina, kad pareiškėjas turėjo grąžinti Eksperto pažymėjimą ir todėl neturėjo teisės šio pažymėjimo pateikti Administracijai kaip galimybės atnaujinti Eksperto pažymėjimo galiojimą. Pagal Aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 1 d.) 83 punktą, asmeniui, išlaikiusiam egzaminą, Inspekcija išduoda eksperto pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę. Eksperto pažymėjimo galiojimo laikas – 3 metai. Pasibaigus pažymėjimo galiojimo laikui, jis turi būti grąžintas Inspekcijai ne vėliau kaip per 10 dienų. Pareiškėjas nurodo, kad pažymėjimas Inspekcijai grąžinamas tam, kad pateikus kvalifikacijos tobulinimo kursą, galima būtų išduoti naują pažymėjimą, nors tiesioginės teisės akto nuostatos nėra. Taip pat nėra tiesioginės teisės akto nuostatos apie naujo pažymėjimo išdavimo (keitimo) procedūrą. Jei vadovautis teismo aiškinimu, kad, jei teisės akte nenumatyta tokia procedūra, tai kitokio sprendimo negalima priimti, suponuotų mintį, kad eksperto pažymėjimai, kurių galiojimas pasibaigė po 3 metų – negalėjo būti pakeisti naujais, nes Apraše (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 1 d.) numatyta tik eksperto pažymėjimo išdavimo ir jo grąžinimo procedūra. Apraše (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 1 d.) nėra nurodyta tokia procedūra, kaip turėtų būti elgiamasi, kai pasibaigia eksperto pažymėjimo galiojimo laikas. Todėl galima būtų daryti išvadą, kad nauji eksperto pažymėjimai nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 1 d. negalėjo būti išduoti. O tai suponuotų klaidingą paties teisės akto paskirtį ir jo taikymą.
19.4. Nepagrįsta teismo pozicija, kad, jeigu teisės atnaujinti pareiškėjui vykdyti techninę ekspertizę Aprašas nenumato, todėl ir tokia teisė negali būti atnaujinama. Pareiškėjo teigimu, tokia pozicija suponuotų klaidingas prielaidas, kad, pavyzdžiui, pagal galiojantį Aprašą technines ekspertizes gali vykdyti tik tie asmenys, kuriems yra suteikta tokia teisė įstaigos vadovo įsakymu, kitokios teisės galiojanti Aprašo redakcija nenumato, o tai reikštų, kad didesnė dalis ekspertų, kurie šiuo metu vykdo techninės ekspertizės veiklą, negalėtų tokios veiklos vykdyti, nes jie iki dabar turi eksperto pažymėjimus, t. y. jiems nėra suteikta teisė vykdyti technines ekspertizes įstaigos vadovo įsakymu, o yra tik iš ankščiau išduotas eksperto pažymėjimas. Aprašas (aktuali redakcija) nenumato atvejo, kaip turėtų elgtis ekspertas, kai jis pameta jam išduotą pažymėjimą ir nori, kad šis pažymėjimas būtų atnaujintas arba atnaujinta teisė vykdyti technines ekspertizes. Pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo poziciją, toks asmuo turėtų pateikti visus dokumentus ir laikyti egzaminą, kaip numato galiojanti Aprašo redakcija. Tačiau tai prieštarautų bendriesiems teisingumo ir protingumo teisės principams.
19.5. Teismas neįsigilino į praktinius atvejus, kurie buvo taikomi tais atvejais, kai teisės akte tokių atvejų nebuvo numatyta, bet tokie atvejai pasitaikydavo praktikoje. Kai ant eksperto pažymėjimo yra nurodytas terminas, jis nurodo tik paties pažymėjimo (kaip dokumento) galiojimo laiką, tačiau ne suteiktos teisės galiojimą. Tiek Ekspertizės tvarkoje, tiek Apraše yra nurodomi atvejai, kada eksperto pažymėjimas arba tokia suteikta teisė yra naikinami. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teisės aktais nustatytos pažymėjimo naikinimo sąlygos jam nebuvo taikytos.
19.6. Pareiškėjas neginčija fakto, kad, sprendžiant klausimą dėl teisės atnaujinimo (suteikimo), turi būti vadovaujamasi galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, šiuo atveju Aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) nuostatomis. Pagal Aprašo reikalavimus yra numatyta procedūra dėl teisės vykdyti transporto priemonių techninę ekspertizę atnaujinimo, kuri gali būti pritaikyta pareiškėjo atveju, kaip tai nurodyta Įsakyme dėl teisės atnaujinimo.
20. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
21. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas palaiko argumentus, nurodytus skunde, papildomai akcentuoja, kad:
21.1. Išvada (kuri yra nurodyta ir Įsakyme kaip vienas iš teisinių pagrindų, kuriuo buvo remiamasi priimant Įsakymą) yra rekomendacinio pobūdžio. Administracijos direktorius, priimdamas galutinį sprendimą (Įsakymą), turėjo diskrecijos teisę pasirinkti, ar vadovautis joje pateiktais išaiškinimais, rekomendacijomis bei kokia apimtimi. Tai, kad Administracijos direktorius nurodė, kad vadovaujasi Išvada ir jo priimtas Įsakymas savo prasme sutapo su Išvadoje pateikta rekomendacija, savaime nereiškia, kad Įsakymu priimtas sprendimas yra pagrįstas tik Išvadoje nurodytais išaiškinimais. Įsakymas priimtas, vadovaujantis Įsakymo Nr. 3-13 2.14 punktu, kuriame numatyti įgaliojimai kyla iš SEAKĮ 10 straipsnio 1 dalies nuostatų.
21.2. Pareiškėjas klaidina teismą, teigdamas, kad Išvadoje pateiktas siūlymas panaikinti Įsakymą dėl teisės atnaujinimo iš esmės buvo grindžiamas vienintele aplinkybe dėl darbo sutarties su techninės ekspertizės įmone nesudarymo, o tai, kad teismas dėl šios aplinkybės atskirai nepasisakė, lemia ir teismo priimto sprendimo neteisėtumą. Kaip matyti iš teismo sprendimo turinio, teismas išsamiai įvertino teisės vykdyti transporto priemonių techninę ekspertizę suteikimo proceso ir šį procesą reglamentuojančių teisės aktų (Aprašo) reikalavimus, nurodydamas, kaip kito / buvo pakeistos Aprašo nuostatos bei kokią įtaką tai galėjo turėti ir turi ginčo atveju sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo teisės atlikti techninę ekspertizę (ne)turėjimo, o kartu ir dėl Įsakymo panaikinimo (ne)pagrįstumo.
21.3. Pareiškėjas apeliaciniame skunde apsiriboja hipotetinėmis išvadomis, nepateikia konkrečių pavyzdžių, kaip iki aktualios Aprašo redakcijos galiojusių teisės aktų nuostatos gali turėti įtaką sprendžiant šį teisinį ginčą. Pareiškėjas pateikia savo subjektyvią nuomonę, kaip turėjo ir turėtų būti aiškinamos skirtingu metu galiojusios Aprašo nuostatos, tokiu būdu išplėsdamas jų taikymo apimtį.
21.4. Subjektų pateikti prašymai yra ir turi būti vertinami pagal prašymo pateikimo metu galiojantį teisinį reguliavimą. Nagrinėjamu atveju yra aktualios Aprašo nuostatos dėl teisės atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę atnaujinimo, galiojusios 2019 m. gruodžio 5 d. (pareiškėjo prašymo atnaujinti teisę vykdyti techninę ekspertizę pateikimo metu). Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 15 d., pateikdamas prašymą atnaujinti teisę vykdyti techninę ekspertizę, neturėjo tam teisinio pagrindo ne tik dėl to, kad nebuvo atnaujinimo pagrindų, nurodytų Aprašo 122 punkte, bet ir dėl to, kad realiai negalėjo turėti nei Eksperto pažymėjimo, nei teisės atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę. Pagal Aprašo nuostatas pareiškėjas turėjo teisę siekti iš naujo įgyti teisę atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę.
Išplėstinė teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
22. Bylos dalykas – atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 2BE-104 dėl 2020 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. 2BE-14, kuriuo pareiškėjui O. P. atnaujinta teisė atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę, panaikinimo pagrįstumas ir teisėtumas.
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą Įsakymą pripažino pagrįstu ir teisėtu, nes nustatė, kad jis priimtas atsakovui neviršijus suteiktų įgaliojimų, pareiškėjas 2019 m. gruodžio 5 d. neturėjo teisinio pagrindo kreiptis dėl jo teisės atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę atnaujinimo dėl to, jog kreipimosi metu jis jau neturėjo Eksperto pažymėjimo, t. y. neturėjo teisės atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę.
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pažymi, jog Eksperto pažymėjime nurodytas terminas nurodo tik pažymėjimo (kaip dokumento) galiojimo laiką, o ne suteiktos teisės galiojimo laiką, tiek Ekspertizės tvarkoje, tiek Apraše yra nurodyti atvejai, kada eksperto pažymėjimas arba tokia teisė naikinami, o pareiškėjui teisės aktais nustatytos naikinimo sąlygos nebuvo taikytos. Pareiškėjas taip pat nurodo praktikos atvejus, kai ant pažymėjimų yra nurodomos datos, tačiau po šių datų galiojimo suteikta teisė nenustoja galioti (pvz., vairuotojo pažymėjimas), akcentuoja, kad tiek Ekspertizės tvarkoje, tiek Apraše (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 1 d.) nėra nurodytos procedūros, kaip turi būti elgiamasi, kai pasibaigia eksperto pažymėjimo galiojimo terminas (numatytos tik pažymėjimo išdavimo ir jo grąžinimo procedūros). Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ginčo esmės.
25. Byloje nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 5 d. pareiškėjas pateikė Administracijai prašymą atnaujinti jam teisę atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę, Inspekcijos jam išduotą eksperto pažymėjimą Nr. 1K-4, kuriame nurodyta, kad šis pažymėjimas suteikia pareiškėjui teisę vykdyti kelių transporto priemonių technines ekspertizes ir galioja iki 2011 m. rugsėjo 10 d., ir UAB „Transporto studijos“ 2019 m. spalio 22 d. išduotą transporto priemonių ekspertų kvalifikacijos tobulinimo kursų pažymėjimą Nr. 4426.
26. Atsakovo 2020 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 2BE-14 pareiškėjui buvo atnaujinta teisė atlikti transporto priemonių ekspertizę, vadovaujantis Aprašo 122.3 punktu, kuris nustato, kad ekspertui teisė atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę atnaujinama Inspekcijos viršininko įsakymu, kai ekspertas, kuriam teisė atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę sustabdyta, remiantis Aprašo 119.4 punktu, išklauso kvalifikacijos tobulinimo kursą ir Inspekcijai pateikia tai įrodančius dokumentus. Pagal Aprašo 119.4 punktą, ekspertui teisė atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę sustabdoma, jeigu ekspertas kartą per kiekvienus 3 kalendorinius metus nuo teisės atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę suteikimo dienos neišklauso kvalifikacijos tobulinimo kurso.
27. Byloje kilęs ginčas, ar dėl to, kad pareiškėjo Eksperto pažymėjimas baigė galioti 2011 m. rugsėjo 10 d., t. y. dar iki 2011 m. lapkričio 1 d. (iki tol, kai teisės aktai numatė, kad eksperto pažymėjimo galiojimo laikas yra neterminuotas), pareiškėjas prarado teisę atlikti transporto priemonių technines ekspertizes, ar buvo faktinis ir teisinis pagrindas atnaujinti pareiškėjo nurodytą įgytą teisę atlikti transporto priemonių technines ekspertizes, galiojant Ekspertizės tvarkai, pagal Aprašo nuostatas.
28. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog tiek Eksperto pažymėjimo išdavimo pareiškėjui metu, tiek pareiškėjo kreipimosi į Administraciją dėl teisės atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę atnaujinimo metu, eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu susijusius reikalavimus reguliavo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, įsigaliojęs nuo 2001 m. sausio 1 d. (originali 2000 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. VIII-2043 redakcija).
28.1. Eksperto pažymėjimo išdavimo metu SEAKĮ (2007 m. lapkričio 22 d. įstatymo Nr. X-1337 redakcija) buvo nustatyta, kad privalomoji techninė apžiūra – Lietuvos Respublikoje įregistruotų transporto priemonių ir priekabų privalomas techninės būklės tikrinimas, apimantis transporto priemonės ir priekabos tapatumo nustatymą ir jų techninės būklės atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą (2 str. 41 d.). Techninės apžiūros kontrolierius – asmuo, atliekantis viešojo administravimo funkcijas ir atitinkantis nustatytus reikalavimus, dirbantis techninės apžiūros įmonėje ir turintis nustatyta tvarka išduotą pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė atlikti privalomąją techninę apžiūrą ir priimti sprendimus dėl dokumentų, kuriais patvirtinamas privalomosios techninės apžiūros atlikimas, išdavimo (2 str. 50 d.). Užtikrindama eismo saugumą, Susisiekimo ministerija ar jos įgaliotos institucijos, be kita ko: nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomos techninės apžiūros atlikimo tvarką (10 str. 1 d. 4 p.); nustato reikalavimus įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomą techninę apžiūrą (10 str. 1 d. 5 p.); nustato kvalifikacijos reikalavimus įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomą techninę apžiūrą, darbuotojams (10 str. 1 d. 6 p.); išduoda leidimus atlikti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomą techninę apžiūrą teisės aktų reikalavimus atitinkančioms įmonėms (10 str. 1 d. 7 p.); nustato motorinės transporto priemonės, priekabos, kurioms uždrausta dalyvauti viešajame eisme, remonto ir techninės ekspertizės reikalavimus ir atlikimo tvarką (10 str. 1 d. 18 p.). Po atstatomojo motorinės transporto priemonės, priekabos remonto, kurio metu visiškai atkuriamos kėbulo (rėmo), važiuoklės konstrukcijos ir jų stiprumas bei gamintojo įrengta saugos įranga, jos vėl gali dalyvauti viešajame eisme tik nustatyta tvarka atlikus techninę ekspertizę ekspertizių įmonėse ir panaikinus tokį draudimą (25 str. 6 d.). Privalomas technines apžiūras atlieka įmonės, atitinkančios nustatytus reikalavimus ir gavusios leidimus verstis šia veikla (29 str. 5 d.).
28.2. 2013 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 33 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 61, 271 straipsniais įstatymu Nr. XII-360 SEAKĮ be jau buvusių privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros bei privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros kontrolieriaus sąvokų įvestos transporto priemonių eksperto bei transporto priemonių techninės ekspertizės sąvokos, papildytas su šiomis sąvokomis susijęs reguliavimas. SEAKĮ (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-360 redakcija) nustatyta, kad transporto priemonių ekspertas – transporto priemonių techninės ekspertizės įmonėje dirbantis asmuo, turintis Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteiktą teisę atlikti motorinių transporto priemonių ir priekabų technines ekspertizes (2 str. 75 d.). Transporto priemonių techninė ekspertizė (toliau – techninė ekspertizė) – pagamintų ar perdirbtų motorinių transporto priemonių ar jų priekabų konstrukcijos atitikties nustatytiems reikalavimams įvertinimas, eismo ar kito įvykio metu sugadintų motorinių transporto priemonių ar jų priekabų atkuriamojo remonto įvertinimas (2 str. 77 d.). Užtikrindama eismo saugumą, Susisiekimo ministerija arba jos įgaliotos institucijos, be kita ko: nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros ir techninės ekspertizės atlikimo tvarką, tvirtina Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazės nuostatus (10 str. 1 d. 4 p.); nustato reikalavimus įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, taip pat įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę ekspertizę (10 str. 1 d. 5 p.); suteikia įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, taip pat įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę ekspertizę, darbuotojams teisę atlikti privalomąją techninę apžiūrą, motorinių transporto priemonių ir priekabų technines ekspertizes, šią teisę sustabdo, atnaujina, panaikina (10 str. 1 d. 6 p.); nustato motorinių transporto priemonių, priekabų, kurioms uždrausta dalyvauti viešajame eisme, remonto ir techninės ekspertizės reikalavimus ir atlikimo tvarką (10 str. 1 d. 18 p.). Privalomąsias technines apžiūras ir technines ekspertizes atlieka įmonės, kurioms suteikta teisė verstis šia veikla (29 str. 4 d.). Motorinių transporto priemonių ir priekabų techninė ekspertizė atliekama Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (29 str. 5 d.). Iš esmės analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir pareiškėjo kreipimosi į Administraciją dėl teisės atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę atnaujinimo metu (2019 m. gruodžio 5 d.) galiojusios SEAKĮ redakcijos 2 straipsnio 84 ir 86 dalyse, 10 straipsnio 1 dalies 4–6 ir 18 punktuose, 29 straipsnio 4 ir 5 dalyse.
29. Pirmiau išdėstytą ginčo laikotarpiu SEAKĮ įtvirtintą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, jog privalomoji techninė apžiūra ir transporto priemonių techninė ekspertizė savo turiniu nėra tapačios sąvokos ir reguliuoja skirtingus teisinius santykius. Pirmoji yra susijusi su bendru periodiniu viešajame eisme dalyvaujančių transporto priemonių techninės būklės atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimu, antroji gi – su atkurtų transporto priemonių, kurioms buvo uždrausta dalyvauti viešajame eisme, galimybės grįžti dalyvauti viešajame eisme vertinimu. Pažymėtina, jog iki 2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-360 redakcijos įsigaliojimo (2014 m. liepos 1 d.) SEAKĮ buvo įtvirtinta tik privalomosios techninės apžiūros, kurią atlieka techninės apžiūros kontrolierius, veikiantis išimtinai privalomosios techninės apžiūros srityje, sąvoka. Nepaisant to, kad aptariamos redakcijos SEAKĮ 10 straipsnio 1 dalies 18 punkte buvo įtvirtinta, kad Susisiekimo ministerija ar jos įgaliotos institucijos nustato motorinės transporto priemonės, priekabos, kurioms uždrausta dalyvauti viešajame eisme, remonto ir techninės ekspertizės reikalavimus ir atlikimo tvarką, taip pat kad motorinės transporto priemonės, priekabos po atstatomojo remonto vėl gali dalyvauti viešajame eisme tik nustatyta tvarka atlikus techninę ekspertizę ekspertizių įmonėse, patys transporto priemonių techninės ekspertizės teisiniai santykiai, taigi ir asmenų teisė teikti tokios ekspertizės paslaugas, šios teisės įgijimo / pasibaigimo pagrindai ir t. t., SEAKĮ nebuvo reguliuojami.
30. Kita vertus, netgi SEAKĮ (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-360 redakcija) papildžius transporto priemonių eksperto bei transporto priemonių techninės ekspertizės sąvokomis ir tam tikru su jomis susijusiu reguliavimu, kuriuo Susisiekimo ministerijai arba jos įgaliotoms institucijoms suteikti įgalinimai nustatyti reikalavimus įmonėms, atliekančioms transporto priemonių techninę ekspertizę, taip pat suteikti įmonių, atliekančių transporto priemonių techninę ekspertizę, darbuotojams teisę atlikti tokias ekspertizes (šią teisę sustabdyti, atnaujinti, panaikinti), pats asmenų teisės atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę reguliavimas (šios teisės įgijimo / praradimo pagrindai, su tuo susiję reikalavimai) SEAKĮ (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-360 redakcijoje, taip pat pareiškėjo kreipimosi į Administraciją dėl teisės atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę atnaujinimo metu) nebuvo nustatytas.
31. Eksperto pažymėjimo, kuriame nurodyta, kad šis pažymėjimas suteikia pareiškėjui teisę vykdyti kelių transporto priemonių technines ekspertizes ir galioja iki 2011 m. rugsėjo 10 d., išdavimo pareiškėjui metu galiojo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 21 d. įsakymas Nr. 3-13 „Dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo“, kurio 2.2.7 punktu, vadovaujantis SEAKĮ 10 straipsnio 1 dalimi, Inspekcija įgaliota nustatyti motorinių transporto priemonių, priekabų, kurioms uždrausta dalyvauti viešajame eisme, remonto ir techninės ekspertizės reikalavimus ir atlikimo tvarką.
32. Eksperto pažymėjimo išdavimo pareiškėjui metu taip pat galiojo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1998 m. rugsėjo 11 d. įsakymas Nr. 348 „Dėl kelių transporto priemonių gamybos ir perdirbimo tvarkos ir jų techninės ekspertizės atlikimo norminių dokumentų tvirtinimo“. Pažymėtina, jog šiame teisės akte nėra nurodytas įstatyme įtvirtintas ar kitoks jo priėmimo pagrindas. Būtent Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1998 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 348 patvirtintuose Reikalavimuose kelių transporto priemonių ekspertams aptariamu laikotarpiu buvo nustatyti tiek reikalavimai asmenims, norintiems įgyti eksperto kvalifikaciją, tiek teisės atlikti transporto priemonių technines ekspertizes įgijimo, išlaikymo ir pasibaigimo pagrindai, įskaitant nuostatą, kad išlaikiusiam baigiamuosius egzaminus mokymo įstaiga išduoda kursų baigimo pažymėjimą, kurio pagrindu Inspekcija išduoda eksperto pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti transporto priemonių technines ekspertizes. Eksperto pažymėjimo galiojimo laikas – treji metai (aptariamų reikalavimų 1999 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 98 redakcijos 5 punktas); taip pat kad ekspertams, išklausiusiems kvalifikacijos tobulinimo kursą, mokymo įstaiga išduoda pažymėjimą, kurio pagrindu Inspekcija pratęsia kelių transporto priemonių eksperto pažymėjimo galiojimą ir išduoda naują pažymėjimą (aptariamų reikalavimų 2006 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 3-267 redakcijos 6.4 punktas).
33. Taigi Eksperto pažymėjimo pareiškėjui išdavimo metu SEAKĮ Susisiekimo ministerijai arba jos įgaliotoms institucijoms expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) buvo suteikti įgalinimai tik nustatyti transporto priemonių techninės ekspertizės reikalavimus ir atlikimo tvarką. Tačiau Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1998 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 348 patvirtintuose Reikalavimuose kelių transporto priemonių ekspertams (1999 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 98 redakcija ir 2006 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 3-267 redakcija) (įstatymą įgyvendinančiajame teisės akte) buvo įtvirtinti ir asmenų teisės atlikti transporto priemonių technines ekspertizes įgijimo, išlaikymo bei pasibaigimo pagrindai, t. y. sureguliuoti teisiniai santykiai, kurių nereguliavo SEAKĮ ir kuriems reguliuoti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija neturėjo įgalinimų.
34. Pareiškėjui išduoto Eksperto pažymėjimo galiojimo laikotarpiu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 3-13 „Dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo“ (2009 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 3-283 redakcija) 1.2.7 punkte buvo nustatyta, kad Inspekcija įgaliota nustatyti motorinių transporto priemonių, priekabų, kurioms uždrausta dalyvauti viešajame eisme, remonto ir techninės ekspertizės reikalavimus ir atlikimo tvarką. Nepaisant to, aptariamu laikotarpiu galiojusiame Inspekcijos viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2B-515 patvirtintame Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos apraše buvo nustatyti reikalavimai transporto priemonių ekspertams, teisės atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę suteikimas, sustabdymas ir panaikinimas. Apraše (originali 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 2B-515 redakcija) buvo nustatyta, kad asmeniui, išlaikiusiam egzaminą, Inspekcija išduoda eksperto pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę. Eksperto pažymėjimo galiojimo laikas – treji metai. Pasibaigus pažymėjimo galiojimo laikui jis turi būti gražintas Inspekcijai ne vėliau kaip per 10 dienų (83 p.). Vienas iš kvalifikacinių reikalavimų ekspertams – kas treji metai išklausyti kvalifikacijos tobulinimo kursą (84.1 p.). Nuo 2011 m. lapkričio 1 d. galiojusio Aprašo 83 punkte (2011 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 2B-216 redakcija) buvo nustatyta, kad asmeniui, išlaikiusiam egzaminą, Inspekcija išduoda eksperto pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę. Eksperto pažymėjimo galiojimo laikas neterminuotas. Eksperto pažymėjimas, kuriame nustatytas galiojimo terminas, tačiau jis dar nėra pasibaigęs, keičiamas į neterminuotą eksperto pažymėjimą. Norint pakeisti eksperto pažymėjimą, būtina pateikti kvalifikacijos kursų baigimo pažymėjimą, išduotą ne anksčiau negu išduotas terminuotas eksperto pažymėjimas, kurį išdavė mokymo įstaiga, įtraukta į valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų registrą. Su techninės ekspertizės įmone nutraukus darbo sutartį, pažymėjimas Inspekcijai turi būti grąžintas ne vėliau kaip per 10 dienų.
35. Pareiškėjo kreipimosi į Administraciją dėl teisės atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę atnaujinimo metu galiojo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 21 d. įsakymas Nr. 3-13 „Dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo“, kuriame (2013 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 3-606 redakcija) Inspekcija įgaliota: nustatyti motorinių transporto priemonių, priekabų, kurioms uždrausta dalyvauti viešajame eisme, remonto ir techninės ekspertizės reikalavimus ir atlikimo tvarką (2.7 p.); nustatyti reikalavimus įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę ekspertizę (2.9 p.); nustatyti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės ekspertizės atlikimo tvarką (2.10 p.); suteikti teisės aktų reikalavimus atitinkančioms įmonėms teisę atlikti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę ekspertizę, šią teisę sustabdyti, atnaujinti, panaikinti (2.12 p.); suteikti įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę ekspertizę, darbuotojams teisę atlikti motorinių transporto priemonių ir priekabų technines ekspertizes, šią teisę sustabdyti, atnaujinti, panaikinti (2.14 p.).
36. Pareiškėjo kreipimosi į Administraciją dėl teisės atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę atnaujinimo galiojusiame Apraše buvo nustatyti reikalavimai transporto priemonių ekspertams, teisės atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę suteikimas, sustabdymas, atnaujinimas ir panaikinimas. Apraše (2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 2B-195 redakcija) buvo nustatyta, kad ekspertas privalo ne rečiau nei kartą per kiekvienus 3 kalendorinius metus nuo teisės atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę suteikimo dienos išklausyti su Inspekcija suderintą transporto priemonių ekspertų mokymo kursą mokymo įstaigoje, įtrauktoje į valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų registrą, ir atlikti žinių patikrinimą, Inspekcijos nustatyta tvarka (110.1 p.). Ekspertui teisė atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę sustabdoma, jeigu ekspertas kartą per kiekvienus 3 kalendorinius metus nuo teisės atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę suteikimo dienos neišklauso kvalifikacijos tobulinimo kurso (119.4 p.). Ekspertui teisė atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę atnaujinama Inspekcijos viršininko įsakymu, kai ekspertas, kuriam teisė atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę sustabdyta remiantis Aprašo 119.4 punktu, išklauso kvalifikacijos tobulinimo kursą ir Inspekcijai pateikia tai įrodančius dokumentus (122.3 p.).
37. Vadinasi, nuo 2008 m. liepos 1 d. galiojusioje SEAKĮ redakcijoje Susisiekimo ministerijai arba jos įgaliotoms institucijoms expressis verbis buvo suteikti įgalinimai tik nustatyti transporto priemonių techninės ekspertizės reikalavimus ir atlikimo tvarką, o nuo 2014 m. liepos 1 d. galiojusiose SEAKĮ redakcijose – nustatyti transporto priemonių techninės ekspertizės atlikimo tvarką, reikalavimus įmonėms, atliekančioms transporto priemonių techninę ekspertizę, suteikti įmonių, atliekančių transporto priemonių techninę ekspertizę, darbuotojams teisę atlikti technines ekspertizes, šią teisę sustabdyti, atnaujinti, panaikinti, taip pat nustatyti transporto priemonių, priekabų, kurioms uždrausta dalyvauti viešajame eisme, remonto ir techninės ekspertizės reikalavimus ir atlikimo tvarką. Nepaisant to, Inspekcijos viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2B-515 patvirtintame Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės asmenų ekspertizės atlikimo tvarkos apraše (2008 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 2B-515, 2011 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 2B-216 ir 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 2B-195 redakcijos) buvo įtvirtinti ir teisės atlikti transporto priemonių technines ekspertizes įgijimo, išlaikymo bei pasibaigimo pagrindai, t. y. sureguliuoti teisiniai santykiai, kurių nereguliavo SEAKĮ ir kuriems reguliuoti Inspekcija neturėjo įstatyme nustatyto pagrindo.
38. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra išaiškinęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylančios teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose. Poįstatyminiu (įstatymą įgyvendinančiu) teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl juo negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių (įstatymą įgyvendinančių) teisės aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas). Pažymėtina ir tai, kad poįstatyminiai (įstatymą įgyvendinantys) teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, jie turi būti priimami remiantis įstatymais, nes poįstatyminis (įstatymą įgyvendinantis) teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas).
39. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad jeigu Vyriausybės nutarimuose nustatytas teisinis reguliavimas konkuruotų su nustatytuoju įstatymuose arba nebūtų grindžiamas įstatymais, būtų pažeisti ne tik konstitucinis teisinės valstybės principas ir Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktas, bet ir Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija; taip pat galėtų būti pažeistas konstitucinis valdžių padalijimo principas (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2009 m. spalio 8 d. nutarimai).
40. Oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje laikomasi nuostatos, jog nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, taip pat įvairias sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus pagal Konstituciją galima tik įstatymu; taigi tik įstatymu galima nustatyti ir esminį poveikį ūkinei veiklai galinčias daryti ekonominio poveikio priemones, kurios turi būti taikomos, kai nustatyti įpareigojimai yra nevykdomi arba netinkamai vykdomi (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai).
41. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra pabrėžęs, jog pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves galima laikantis šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2011 m. birželio 21 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai), pagal kurį asmens teisių ir laisvių įstatymu negalima riboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti (2011 m. liepos 7 d., 2014 m. balandžio 14 d., 2016 m. vasario 17 d. nutarimai); bendrų interesų apsauga demokratinėje teisinėje valstybėje negali paneigti konkrečios žmogaus teisės ar laisvės apskritai (1998 m. gruodžio 9 d., 2003 m. kovo 24 d., 2015 m. vasario 26 d. nutarimai).
42. Dėl aptartų aplinkybių išplėstinei teisėjų kolegijai kyla abejonių, ar Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1998 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 348 patvirtintuose Reikalavimuose kelių transporto priemonių ekspertams (1999 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 98 ir 2006 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 3-267 redakcijos), taip pat Inspekcijos viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2B-515 patvirtintame Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos apraše (2008 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 2B-515, 2011 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 2B-216 ir 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 2B-195 redakcija) nustatytas reguliavimas ta apimtimi, kuria šiuose teisės aktuose yra nustatyti teisės asmenims atlikti transporto priemonių technines ekspertizes įgijimo, išlaikymo ir pasibaigimo pagrindai, šiuos teisinius santykius reguliuojant įsakymais, t. y. įstatymą įgyvendinančiaisiais teisės aktais, nesant tam įstatyme nustatyto pagrindo, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir 5 straipsnio 2 daliai, kurioje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija.
43. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 113 straipsnio 3 dalis nustato, kad kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualiosios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti tyrimą. ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo.
44. Kadangi išplėstinei teisėjų kolegijai kyla abejonių, ar Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1998 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 348 patvirtintuose Reikalavimuose kelių transporto priemonių ekspertams (1999 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 98 redakcijos aptariamų reikalavimų 5 punktas; 2006 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 3-267 redakcijos aptariamų reikalavimų 6.4 punktas), taip pat Inspekcijos viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2B-515 patvirtintame Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos apraše (2008 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 2B-515 redakcijos Aprašo 83 punktas; 2011 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 2B-216 redakcijos Aprašo 83 punktas; 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 2B-195 redakcijos Aprašo 119.4 ir 122.3 punktai) įtvirtintas teisinis reguliavimas ta apimtimi, kuria nustatyti teisės atlikti transporto priemonių technines ekspertizes įgijimo ir išlaikymo pagrindai, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, išplėstinė teisėjų kolegija nusprendžia inicijuoti šių norminių teisės aktų tyrimą nurodyta apimtimi ir sustabdyti nagrinėjamą bylą iki tol, kol bus priimtas sprendimas byloje dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 101 straipsnio 3 punktu ir 137 straipsniu, išplėstinė teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pradėti norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimą, siekiant nustatyti, ar Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1998 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 348 patvirtintų Reikalavimų kelių transporto priemonių ekspertams (1999 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 98 redakcijos) 5 punktas ir šių reikalavimų (2006 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 3-267 redakcijos) 6.4 punktas, taip pat Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2B-515 patvirtinto Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo (2008 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 2B-515 redakcijos) 83 punktas, (2011 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 2B-216 redakcijos) 83 punktas ir (2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 2B-195 redakcijos) 119.4 ir 122.3 punktai ta apimtimi, kuria juose nustatyti asmenų teisės atlikti transporto priemonių technines ekspertizes įgijimo ir išlaikymo pagrindai, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai.
Administracinę bylą sustabdyti iki tol, kol bus priimtas sprendimas byloje dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dainius Raižys
Veslava Ruskan
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė