LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL PAPILDOMO PSICHIKOS SVEIKATOS BŪKLĖS ĮVERTINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2021 m. kovo 3 d. Nr. V-432
Vilnius
2. P a v e d u:
2.1. Valstybiniam psichikos sveikatos centrui vykdyti šiuo įsakymu patvirtinto Papildomo psichikos sveikatos būklės įvertinimo tvarkos aprašo 13 punkte nurodytas funkcijas;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2021 m. kovo 3 d.
įsakymu Nr. V-432
PAPILDOMO PSICHIKOS SVEIKATOS BŪKLĖS ĮVERTINIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Papildomo psichikos sveikatos būklės įvertinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja papildomo priverstinai hospitalizuoto ir (ar) priverstinai gydomo psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento (toliau – pacientas) psichikos sveikatos būklės įvertinimo (toliau – papildomas įvertinimas) organizavimo ir vykdymo tvarką bei papildomą įvertinimą atliekančius subjektus ir jiems keliamus reikalavimus.
2. Papildomas įvertinimas vykdomas stacionarines paslaugas teikiančioje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje pacientas priverstinai hospitalizuotas ir (ar) priverstinai gydomas (toliau – gydančioji įstaiga).
3. Papildomas įvertinimas apima paciento psichikos sveikatos būklės įvertinimą ir motyvuotos išvados dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo tikslingumo pateikimą. Papildomo įvertinimo metu vertinama esamoji paciento psichikos sveikatos būklė.
4. Papildomas įvertinimas nėra prilyginamas teismo psichiatrijos ekspertizei. Papildomo įvertinimo rezultatai nėra lygiaverčiai teismo sprendimui dėl priverstinės hospitalizacijos ir (ar) priverstinio gydymo.
5. Papildomas įvertinimas yra mokama paslauga, kurios kaina nustatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 „Dėl Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“. Į papildomo įvertinimo kainą neįskaičiuojamos vykimo pas pacientą išlaidos (pvz., transporto, darbo užmokesčio vykimo metu), paciento ar jo atstovo apmokamos papildomai. Vykimo pas pacientą kainą nustato papildomo įvertinimo paslaugą teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata.
6. Papildomas įvertinimas gali būti atliekamas paciento ar jo atstovo rašytiniu prašymu visu priverstinės hospitalizacijos ir (ar) priverstinio gydymo gydančiojoje įstaigoje laikotarpiu (šis laikotarpis apima tiek Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį, tiek teismo nustatytą priverstinės hospitalizacijos ir (ar) priverstinio gydymo laikotarpį).
7. Papildomas įvertinimas suaugusiems asmenims atliekamas trijų gydytojų psichiatrų, o nepilnamečiams asmenims – trijų gydytojų vaikų ir paauglių psichiatrų (toliau kartu – gydytojai psichiatrai).
8. Papildomas įvertinimas gali būti atliekamas per vieną ar kelis kartus, bet turi būti baigtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo papildomo įvertinimo pradžios, išskyrus, kai papildomą įvertinimą atliekantys gydytojai psichiatrai, atlikdami papildomą įvertinimą, dėl objektyvių medicininių priežasčių (taikomo gydymo ar vaistų poveikio) ar būtinybės gauti vertinimui reikalingus papildomus medicininius dokumentus, bendrai nusprendžia, kad reikalingas papildomas laikas (ne ilgesnis kaip 10 kalendorinių dienų) papildomam įvertinimui atlikti.
II SKYRIUS
PAPILDOMĄ ĮVERTINIMĄ ATLIEKANTYS SUBJEKTAI
9. Papildomo įvertinimo paslaugą turi teisę teikti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, turinčios įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją, suteikiančią teisę teikti ambulatorines ir (arba) stacionarines psichiatrijos paslaugas (toliau – ASPĮ).
10. Papildomą įvertinimą gali vykdyti ASPĮ pasiūlytas (-i) ir paciento ar jo atstovo pasirinktas (-i) gydytojas (-ai) psichiatras (-ai), turintis (-ys) licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo psichiatro, o vykdant nepilnamečių papildomą įvertinimą – vaikų ir paauglių gydytojo psichiatro profesinę kvalifikaciją ir atitinkantis (-ys) šiuos visus reikalavimus:
10.1. turi ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą pagal gydytojo psichiatro, o vykdant nepilnamečių papildomą įvertinimą – vaikų ir paauglių gydytojo psichiatro profesinę kvalifikaciją;
11. Pacientas ar jo atstovas gali rinktis tris gydytojus psichiatrus iš tos pačios ar iš skirtingų ASPĮ.
III SKYRIUS
PAPILDOMO ĮVERTINIMO ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS
13. Sveikatos apsaugos ministro įpareigota įstaiga (toliau – Įstaiga) savo interneto svetainėje viešina ASPĮ, teikiančių papildomo įvertinimo paslaugas, sąrašą, ir šių ASPĮ kontaktinius duomenis (elektroninis paštas, telefonas, adresas) bei papildomo įvertinimo paslaugos (įskaitant transporto ir kitas papildomas sąnaudas) įkainius bei išankstinio apmokėjimo reikalavimą (jei taikoma). ASPĮ teikia duomenis Įstaigai ir pasikeitus duomenims ne vėliau kaip per 3 darbo dienas atnaujina informaciją, o Įstaiga nedelsiant atnaujina informaciją savo interneto svetainėje.
14. Gydančioji įstaiga ir papildomą įvertinimą atliekanti (-ios) ASPĮ tarpusavyje sudaro sutartį (-is) dėl papildomo įvertinimo paslaugų teikimo gydančiosios įstaigos teritorijoje. Papildomą įvertinimą atliekanti (-ios) ASPĮ sudaro papildomo įvertinimo paslaugų teikimo sutartį su pacientu ar jo atstovu. Jei pacientas ar jo atstovas pasirinko gydytojus psichiatrus iš skirtingų ASPĮ, su pacientu ar jo atstovu sudaromos atskiros papildomo įvertinimo paslaugų teikimo sutartys arba gali būti sudaroma daugiašalė sutartis. ASPĮ sudaromoje papildomo įvertinimo paslaugų teikimo sutartyje, sudaromoje su pacientu ar jo atstovu (arba daugiašalėje sutartyje, jei tokia sudaroma), nurodoma papildomo įvertinimo teikimo tvarka (gydytojų psichiatrų atvykimo, paslaugos suteikimo, atsiskaitymo tvarka ir būdas). Galimas išankstinis apmokėjimas už paslaugas, jei ASPĮ tai numato sutartyje su pacientu ar jo atstovu papildomo įvertinimo paslaugų teikimo sutartyje.
15. Pacientas ar jo atstovas priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžioje nedelsiant informuojamas apie papildomo įvertinimo galimybę ir sąlygas. Jeigu gydančioji įstaiga kreipiasi į teismą dėl priverstinės hospitalizacijos pratęsimo, ši informacija dėl papildomo įvertinimo pacientui ar jo atstovui turi būti pateikiama pakartotinai. Pacientui ar jo atstovui žodžiu ar raštu (nurodant paciento ir (ar) jo atstovo vardą, pavardę, gimimo datą) paprašius, gydančioji įstaiga nedelsiant sudaro galimybes susipažinti su prašymo teikimo dieną Įstaigos paskelbtu ASPĮ sąrašu ir susisiekti su šiomis ASPĮ telefonu ir (ar) el. paštu.
16. Pacientas ar jo atstovas, pageidaujantys, kad būtų atliktas paciento papildomas įvertinimas, savarankiškai susisiekia bei susitaria su viena ar keliomis (jei psichiatrai pasirenkami iš skirtingų ASPĮ) ASPĮ dėl papildomą įvertinimą atliksiančio psichiatro (-ų). Paciento ar jo atstovo atrinkta (-os) ASPĮ siunčia gydančiajai įstaigai gydytojų psichiatrų, galinčių atlikti papildomą įvertinimą, sąrašą (-us), nurodant gydytojų psichiatrų vardus ir pavardes. Gydančioji įstaiga juos perduoda pacientui ar jo atstovui, ir iš šių sąrašų pacientas ar jo atstovas išrenka tris gydytojus psichiatrus, atliksiančius papildomą įvertinimą, ir apie tai raštu (nurodant paciento ir (ar) jo atstovo vardą, pavardę) ar žodžiu informuoja ASPĮ ir gydančiąją įstaigą (nurodo atrinktų gydytojų psichiatrų vardus ir pavardes).
17. Gydančioji įstaiga ir papildomą įvertinimą atliksianti ASPĮ susitaria dėl planuojamo papildomo vertinimo datos ir laiko. Gydančioji įstaiga apie tai raštu ar žodžiu informuoja pacientą ar jo atstovą. Papildomas įvertinimas turi būti atliekamas anksčiausiu įmanomu metu.
18. Papildomas įvertinimas atliekamas pacientui esant gydančiojoje įstaigoje. Gydančioji įstaiga sudaro sąlygas gydytojams psichiatrams, atliekantiems papildomą įvertinimą, paciento ar jo atstovo nurodytu (-ais) laiku (-ais) atskiroje patalpoje gydančiojoje įstaigoje atlikti papildomą įvertinimą. Jei yra būtinybė, paciento ar jo atstovo sutikimu, papildomas įvertinimas gali būti atliekamas patalpoje, kurioje yra pacientas (pvz., palatoje).
19. Gydytojas psichiatras, atliekantis papildomą įvertinimą, turi teisę gauti su šiuo vertinimu susijusią informaciją apie pacientą, įskaitant asmens duomenis, sveikatos duomenis, iš paties paciento, jį gydančios įstaigos ir kitų ASPĮ, jeigu ši informacija yra būtina nepriklausomai išvadai pateikti. Gydytojai psichiatrai privalo saugoti profesinę paslaptį ir visą informaciją apie pacientą laikyti konfidencialia. Kitiems asmenims ši konfidenciali informacija gali būti atskleista tik Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.
20. Papildomą įvertinimą vienu metu gali atlikti daugiau nei vienas gydytojas psichiatras. Kiekvienas gydytojas psichiatras įvertinimo metu paciento psichikos būklę įvertina savarankiškai, vadovaudamasis nešališkumo ir objektyvumo principais. Savo išvadas jis teikia nepriklausomai, remdamasis tik savo kompetencija ir psichikos būklės įvertinimo tikslais surinkta informacija.
21. Visiems gydytojams psichiatrams atlikus papildomą įvertinimą, ne vėliau kaip per 48 valandas nuo paskutinio papildomo įvertinimo atlikimo pabaigos gydytojai psichiatrai savo atstovaujamos ASPĮ vardu parengia išvadas dėl paciento psichikos būklės (toliau – išvada) ir ją raštu pateikia pacientui ar jo atstovui:
21.1. jei vertinimą atlieka tos pačios ASPĮ gydytojai psichiatrai ir išvadoms sutapus, ASPĮ pacientui ar jo atstovui raštu pateikia bendrą išvadą dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo (toliau – bendra išvada). Gydytojai psichiatrai tarpusavyje susitaria, kas parengia bendrą išvadą;
21.2. jei vertinimą atlieka tos pačios ASPĮ gydytojai psichiatrai ir nuomonėms dėl paciento psichikos būklės išsiskyrus, visi trys gydytojai psichiatrai tarpusavyje motyvuotai aptaria nuomonių skirtumus. Jeigu po šio aptarimo nuomonių išsiskyrimas išlieka, ASPĮ pacientui ar jo atstovui pateikia bendrą išvadą ir (ar) gydytojo psichiatro (-ų) atskirąją (-as) nuomonę (-es) dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo (toliau – atskiroji nuomonė);
22. Bendroje išvadoje ar, jei tokia (-ios) yra, atskirojoje (-ose) nuomonėje (-ėse) ar atskirų ASPĮ išvadose gydytojai psichiatrai nurodo motyvuotą išvadą dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nustatyta tvarka tikslingumo. Priverstinės hospitalizacijos ir (ar) priverstinio gydymo tikslingumas nustatomas atsižvelgiant ir vertinant esamą paciento psichikos sveikatos būklę bei poreikį tęsti priverstinę hospitalizaciją.
23. Pacientas ar jo atstovas, gavęs iš ASPĮ bendrąją išvadą ir (ar) atskirąsias nuomones, arba atskirų ASPĮ išvadas ar jų kopijas (toliau – papildomo įvertinimo išvados), jas pateikia ir gydančiajai įstaigai. Papildomo įvertinimo išvados laikomos paciento gydymo stacionare ligos istorijos, nurodytos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakyme Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“, dalimi ir saugomos kartu.
24. Gydančioji įstaiga, sutikusi su pateiktomis papildomo įvertinimo išvadomis, kuriose visi trys gydytojai psichiatrai nustatė, kad priverstinė hospitalizacija ir (ar) priverstinis gydymas netikslingi, Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 12 straipsnio 6 dalies pagrindu kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 1 dieną, nutraukia psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą anksčiau, negu baigiasi terminas, kuriam teismas pratęsė priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą.
25. Gydančiajai įstaigai nesutikus su pateiktomis papildomo įvertinimo išvadomis, kuriose visi trys gydytojai psichiatrai nustatė, kad priverstinė hospitalizacija ir (ar) priverstinis gydymas netikslingi, ji turi teisę per 3 darbo dienas kreiptis į teismą dėl išvados (ar kelių išvadų) apskundimo. Sprendimas nutraukti psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą anksčiau, negu baigiasi terminas, kuriam teismas pratęsė priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą, nepriimamas iki teismo sprendimo gavimo dienos.
26. Gydančioji įstaiga, gavusi papildomo įvertinimo išvadas, kuriose du arba vienas gydytojas psichiatras nustatė, kad priverstinė hospitalizacija ir (ar) priverstinis gydymas netikslingi, įvertina priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo aplinkybes ir sprendžia dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo anksčiau, negu baigiasi terminas, kuriam teismas pratęsė priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą, tikslingumo vadovaujantis Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 12 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Sprendimas tęsti priverstinį hospitalizavimą ir (ar) gydymą iki termino, terminas, kuriam teismas pratęsė priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą, pateikiamas pacientui ar jo atstovui raštu.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS