Administracinė byla Nr. eA-1577-1047/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00265-2022-2
Procesinio sprendimo kategorija 35
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – M. B., dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Olympic Casino Group Baltija“ (toliau – ir pareiškėjas arba Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas arba Tarnyba) direktoriaus 2021 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. DIE-817 (teismo posėdyje pareiškėjo atstovas patikslino skundžiamo įsakymo numerį) (toliau – ir Įsakymas) 2 punkto dalį „tačiau 2020 m. spalio 12 d. priėmusi sprendimą nustatyti ribojimus pareiškėjo maksimaliai statymų sumai ir 2021 m. gegužės 20 d. atsakyme į pareiškėjo pretenziją nenurodydama pareiškėjui tokio ribojimo priežasčių bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 1 dalį (lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą)“ ir šią dalį pagrindžiančius motyvus; 2) panaikinti Tarnybos direktoriaus Įsakymo 3 punktą ir jį pagrindžiančius motyvus; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad vadovaudamasis Bendrovės nuotolinio lošimo organizavimo reglamente, patvirtintame Tarnybos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. DIE-523 (toliau – ir Reglamentas), suteikta teise apribojo lošėjo M. B. (toliau – ir Lošėjas), kurio lošimo bruožai signalizavo apie nesąžiningą lošimą ir Įstatymo galimus pažeidimus, maksimalių statymų sumas, t. y. sumažino jas iki 25 proc. (palyginti su maksimaliai galimomis). Po kelių mėnesių Lošėjas pažeidė Įstatymo nuostatas, todėl pareiškėjas, nustatęs pažeidimą, kaip tai imperatyviai nustatyta Įstatyme, nutraukė su juo sutartį. Lošėjas apie susiklosčiusią situaciją pranešė Tarnybai, kuri pradėjo patikrinimą ir 2021 m. gruodžio 16 d. priėmė Įsakymą, kuriuo nusprendė skirti pareiškėjui sankciją už tai, kad Lošėjui buvo pritaikyti maksimalių statymų limitai, nenustačius, kad jis pažeidė Įstatymą.
3. Tarnyba Įsakyme siūlo vadovautis reguliavimu, kuris neegzistuoja, t. y. savo suvokimu apie bendruosius teisės principus siekia paneigti įstatymų leidėjo valią, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimus ir griežtą azartinių lošimų reguliavimą. Reglamentas, kurį taikė pareiškėjas, nėra panaikintas, tačiau skundžiamu Įsakymu pareiškėjo veiksmai, kurie atitinka Reglamentą, pripažinti neteisėtais. Pareiškėjo nuomone, skundžiamo Įsakymo nepanaikinimas gali nulemti nesąžiningo lošimo prevencijos priemonių rato sumažėjimą, kas, atitinkamai, vers lošimų organizatorius mažinti pasiūlą ir (ar) toleruoti nesąžiningą konkrečių lošėjų elgesį sąžiningų rekreacinių lošėjų sąskaita.
4. Nurodė, kad tiek Lošėjui, tiek ir atsakovui paaiškino, jog remiantis Reglamento 6 punkto nuostatomis, lošimų organizatorius savo nuožiūra turi teisę riboti dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose asmenims, kurie, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, kėsinasi pažeisti ir (arba) pažeidinėja Reglamento nuostatas, lošia nesąžiningai arba atlieka kitus veiksmus, nesuderinamus su lošimų organizatoriaus organizuojamų nuotolinių lošimų organizavimo tvarka. Tokiems lošėjams lošimų organizatorius vienašališkai be papildomo perspėjimo turi teisę riboti maksimalaus statymo sumą arba atsisakyti priimti atskirą statymą. Šią Reglamento nuostatą, kurią pareiškėjas suderino su Tarnyba ir kurią jis patvirtino, Tarnyba laiko negaliojančia, nors ji nėra atšaukta, panaikinta ar pripažinta neteisėta. Įsakymas atitinkamoje dalyje turi būti panaikintas, nes: 1) Tarnyba pažeidė Įstatymo 201 straipsnį, 18 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 4 punktą, teigdama, kad pareiškėjas negali organizuoti lošimų vadovaudamasis Reglamentu; 2) Tarnyba pažeidė VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą atsakomybės už priimtus sprendimus principą; 3) Tarnyba pažeidė VAĮ 3 straipsnio 3 ir 8 punktuose nustatytus efektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus, VAĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą minimalios ir proporcingos ūkio subjektų veiklos priežiūros naštos principą, savo tikslams naudodama pažeidimo procedūrą; 4) Įsakymas priimtas šališkos ir neobjektyvios procedūros pagrindu – Tarnyba netyrė, ar pareiškėjas pagrįstai nustatė Lošėjo nesąžiningumą; 5) Įsakymu pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai ir paskirta neatitinkanti VAĮ 37 straipsnio poveikio priemonė.
5. Reglamentas atitinka azartinių lošimų reguliavimą. Tai išplaukia iš Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies, 201 straipsnio ir pačios Tarnybos pozicijos. Tiek faktiškai susiklostę santykiai tarp lošimo organizatorių ir Tarnybos, tiek galiojantis reguliavimas pagrindžia, kad lošimų organizatorių reglamentai nebūna patvirtinami Tarnybos, jei jie prieštarauja azartinių lošimų reglamentavimui. Taigi, Tarnyba pagal Įstatyme nustatytą tvarką patvirtinusi Reglamentą ir pripažinusi pareiškėjo elgesį neteisėtu, nes jis laikėsi Reglamento, pažeidė įstatymo viršenybės principą.
6. Pareiškėjas veikė būtent pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, nes sprendimas nustatyti maksimalių statymo sumų Lošėjui ribojimą priimtas pagal Reglamento 6 punktą. Reglamentas nustato labai aiškų pareiškėjo elgesio modelį ir pagrindus, šio elgesio modelio pareiškėjas laikėsi Lošėjo atžvilgiu.
7. Tarnyba, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-969/2021, paneigia savo pačios Įsakymo argumentus. Įsakymas priimtas tuo pagrindu, kad konkretus ginčo situacijai tinkantis Reglamento 6 punktas negali būti taikomas, nes Tarnyba iš azartinių lošimų reguliavimo visumos klaidingai išveda, jog maksimalias statymo sumas riboti galima tik kai nustatytas Įstatymo pažeidimas, tačiau tokio reglamentavimo nėra. Be to, LVAT jau yra išaiškinęs Tarnybai, kad Reglamento 6 punktas negali būti aiškinamas, kaip reikalaujantis nustatyti Įstatymo pažeidimą. Įstatyme nustatyta tvarka pareiškėjo parengtas ir Tarnybos patvirtintas Reglamentas, su kuriuo supažindinami visi lošėjai, yra aiškus pagrindas riboti maksimalias statymų sumas, nes tai yra tiesiogiai, vienareikšmiškai ir aiškiai pareiškėjo teisę nustatantis dokumentas.
8. Tarnyba kritikuoja savo pačios patvirtintą Reglamentą, teigdama, kad jame nėra apibrėžimo kas yra „nesąžiningas“, tačiau iš Įstatymo išplaukia, jog nėra reikalavimo apibrėžti šios sąvokos, o pačios sąvokos turinys lengvai išaiškinamas lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant Reglamentą. Pavyzdžiui Reglamento 5 punktas gali būti naudojamas sisteminio aiškinimo būdu aiškinant Reglamento 6 punkto sąvoką „nesąžiningai“: jei lošėjui draudžiama naudoti bet kokias priemones, kurios padidina jo galimybę laimėti, naudojimasis duomenimis apie galimai sutartas lažybas patenka į „nesąžiningo“ lošėjo sąvoką, kadangi nukreiptos į lošėjo galimybės laimėti padidinimą.
9. Įsakyme suklysta teigiant, kad Reglamento 6 punktas negali būti taikomas, esant tariamai specialiosioms teisės normoms. Reglamento 21.2 papunktis nėra specialioji norma Reglamento 6 punkto normos atžvilgiu, o vien skyrių pavadinimai, kuriuose yra šios nuostatos, rodo, kad nuostatos nėra specialios ir bendros viena kitos atžvilgiu. Reglamento priedo Nr. 1 56 punktas negali būti laikomas specialiąja norma Reglamento 6 punkto atžvilgiu, kadangi abi normos nustato pareiškėjo teisę, o ne pareigą arba elgesio modelio vienintelį variantą. Reglamento 6 punktas nustato platų aplinkybių, lemiančių teisę nustatyti limitus, spektrą: „kėsinasi pažeisti ir (arba) pažeidinėja Reglamento nuostatas, lošia nesąžiningai arba atlieka kitus veiksmus, nesuderinamus su lošimų organizatoriaus organizuojamų nuotolinių lošimų organizavimo tvarka“, todėl, pareiškėjas galėjo rinktis, kurią sąžiningo lošimo užtikrinimo priemonę – prevencinę, griežtą ar ultima ratio (paskutinė priemonė) taikyti Lošėjo atveju, kol neįvyko vėliau nustatytas Įstatymo pažeidimas. Vien tai, kad Reglamento 6 punktas gali būti taikomas platesniam atvejų spektrui, nei Reglamento 21.1 papunktis ir Reglamento priedo Nr. 1 56 punktas, nereiškia, kad jis negali būti taikomas situacijose, kurios galimai panašios į Reglamento 21.2 papunkčio bei Reglamento priedo Nr. 1 56 punkto hipotezes, todėl pareiškėjas galėjo naudotis Reglamento 6 punktu.
10. Įsakyme kaip papildomas pateikiamas motyvas, kad pareiškėjas privalo pranešti Lošėjui jo statymų apribojimo priežastis, tačiau tokio reikalavimo nei Įstatymas, nei Reglamentas nenumato. Aplinkybė, kad kitos Reglamento normos gali numatyti galimybę informuoti lošėją nereiškia, kad tai savaime taikoma Reglamento 6 punkto normos hipotezės atveju. Azartinių lošimų sektorius yra griežtai reglamentuojamas, todėl Tarnyba negali tiesiog sugalvoti papildomų pareigų lošimų organizatoriams ir už jų nesilaikymą bausti. Lošimo sumų ribojimo priežasčių nurodymas nesuteiktų jokių papildomų teisių Lošėjui, o Tarnyba nagrinėtų jo pranešimą nepaisant to, ar pareiškėjas nurodytų, ar nenurodytų priežastis. Nei Reglamente, nei Įstatyme nenumatytos pareigos nevykdymo baudimas prieštarauja Įstatymo 18 straipsniui ir įstatymų viršenybės principui.
11. Tarnyba pažeidė VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą atsakomybės už priimtus sprendimus principą, nes sukūrusi teisėtus lūkesčius pareiškėjui ir Lošėjui, kad lošimas vyks pagal Reglamentą, praėjus 2 metams po Reglamento patvirtinimo Tarnyba nurodo, jog organizuoti lošimus vadovaujantis Reglamentu negalima. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba bando išvengti atsakomybės už priimtą sprendimą patvirtinti Reglamentą ir permeta atsakomybę pareiškėjui.
12. Reglamento 6 punktas, be kita ko, skirtas užkirsti kelią nesąžiningam lošimui, taigi pareiškėjas neprivalėjo instruktuoti Lošėjo, kaip reikia nesąžiningai lošti. Lošėjas pradėjo lošti naudodamasis pareiškėjo paslaugomis nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2020 m. spalio mėn. pradžios, lošimai buvo epizodiški, nenuoseklūs, statymai buvo mažomis sumomis. Šio laikotarpio bendras laimėjimų/pralaimėjimų rezultatas - 574,27 Eur pralaimėjimas, o visa statymų suma, įskaitant 411,65 Eur grąžintus anuliuotuose įvykiuose, - 4 611,25 Eur. Tačiau laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. ir 2020 m. spalio 26 d. Lošėjas pastatė net 1 305,61 Eur, t. y. 12 kartų daugiau, nei anksčiau per mėnesį, ir per 2020 m. spalio mėnesį išlošė 620,02 Eur. Atkreipė dėmesį, kad kaip pabrėžia Tarnyba, lošimai yra sritis, kurios veikimo principas yra pagrįstas rizika bei atsitiktinumu. Pateikti skaičiai nepatenka į „atsitiktinumo“ sąvoką, o įvertinus tai, kad: Lošėjas pradėjo statymus atlikti tik dėl tų sporto įvykių, kurie galimai yra iš anksto sutarti; niekada neatlieka statymų aukštesnės lygos varžybose; stato sumomis, kurios yra 20–30 kartų didesnės, nei įprasta tokiose varžybose; statymus atlieka už tuos įvykius, kuriuose koeficientai keičiasi drastiškai, nustačius Lošėjui limitus jis nustojo lošti. Šios aplinkybės patvirtina, kad Lošėjas atliko nesąžiningus veiksmus. Tai, kaip konkrečiai pareiškėjas nustato nesąžiningumą ir prevenciškai kovoja su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu, yra konfidenciali informacija, o būtent – užkirsti kelią nesąžiningam lošimui, buvo parengtas ir prašytas patvirtinti Reglamento 6 punktas. Sukčiavimas lošimuose yra sofistikuotas ir tam nuolat randami nauji būdai, todėl neracionalu reikalauti iš pareiškėjo tiksliai aprašyti tai, kas yra „nesąžiningas“ lošimas. Atsižvelgdamas į tai mano, kad Įsakyme nepagrįstai teigiama, jog pareiškėjas neturėjo įrodymų, kad Lošėjas lošė nesąžiningai.
13. Tarnyba negali atsakomybę už Reglamente pasiekto saugotinų gėrybių balansą perkelti pareiškėjui. Būtent Tarnyba, ką patvirtina Lošėjo pranešimas, po Reglamento patvirtinimo pradėjo skleisti su Reglamentu nesuderinamas žinias, kad lošimai organizuojami ne pagal Reglamentą. Taigi Tarnyba, reikalaudama iš pareiškėjo kitokio elgesio, nei yra numatytas Reglamente, pažeidžia atsakomybės už priimtus sprendimus principą.
14. Pareiškėjas taip pat laikėsi pozicijos, kad Tarnyba pažeidė VAĮ 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintą efektyvumo, 8 punkte įtvirtintą nepiktnaudžiavimo valdžia bei VAĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą minimalios ir proporcingos ūkio subjektų veiklos priežiūros naštos principus, savo tikslams naudodama pažeidimo procedūrą. Faktinės aplinkybės atskleidžia, kad maksimalių statymo sumų ribojimas yra teisėti veiksmai, kuriems anksčiau Tarnyba priekaištų neturėjo. Tarnyba nepaneigė Reglamento teisėtumo, todėl norėdama pakeisti pareiškėjo elgesį tam tikrose konkrečius lošėjus liečiančiose situacijose pirmiausiai turėjo ją konsultuoti, tuomet siūlyti susidariusios problemos sprendimo būdus ir tik nerandant bendro sprendimo pradėti pažeidimo procedūras.
15. Pareiškėjas 2021 m. liepos 9 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu pateikti konsultaciją, ar pareiškėjui dera keisti Reglamentą, ir jei taip – kokiu būdu, tačiau Tarnyba nebendradarbiavo, o vietoje to vykdė pareiškėjo neplaninį patikrinimą bei viešą konsultaciją paskelbė tik po pusmečio, t. y. kai pareiškėją nubaudė – 2021 m. gruodžio 30 d. Taigi, nesant aiškios komunikacijos ir konsultacijų Tarnyba siuntė eilę užklausimų, vertė rinkti papildomus įrodymus ir rengti atsakymus, į kuriuos neatsižvelgė. Pareiškėjas įsitikinęs, kad siekiant įgyvendinti azartinių lošimų sektoriaus priežiūrą būtinas aiškumas ir bendradarbiavimas, o ne baudimas bei Įstatymo nuostatoms prieštaraujančių konsultacijų skelbimas. Tarnybos veiksmai, kuomet baudžiama už anksčiau teisėtais laikytus ir įstatymo reikalavimus vis dar atitinkančius veiksmus, nepasinaudojus galimybe konsultuoti ir bendradarbiauti, yra nesuderinami su minėtomis VAĮ nuostatomis.
16. Įsakymas, be kita ko, buvo priimtas šališkos ir neobjektyvios procedūros pagrindu, nes Tarnyba netyrė, ar pareiškėjas pagrįstai nustatė Lošėjo nesąžiningumą, taigi buvo pažeista pareiškėjui garantuota nekaltumo prezumpcija. Nors pareiškėjas surinko Lošėjo nesąžiningumo, t. y. Reglamento pažeidimo įrodymus, Tarnyba šių aplinkybių objektyviai neištyrė, o suskubo pažeidimą konstatuoti pareiškėjo veiksmuose. Šie Tarnybos veiksmai atlikti po to, kai LVAT išaiškino, kad būtent Tarnyba turi aiškintis ir tirti, ar Lošėjas buvo nesąžiningas, ar atliko kitus veiksmus, numatytus Reglamento 6 punkte. Tarnyba tyrimą atliko tendencingai, neatlikusi objektyvaus vertinimo, kokie argumentai patvirtintų pareiškėjo nekaltumą, o skundžiamu Įsakymu ieškotas tik vienas atsakymas - kaip nubausti pareiškėją.
17. Pareiškėjas akcentavo, kad skundžiamu Įsakymu taip pat buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai ir paskirta VAĮ 37 straipsnio nuostatų neatitinkanti poveikio priemonė. Įsakymu nukrypta nuo Tarnybos administracinės praktikos ir LVAT išaiškinimų, todėl jokia poveikio priemonė negalėjo būti skirta. Europos Sąjungos praktika ir viešojo administravimo principai lemia, kad nagrinėjamoje situacijoje net ir pripažinus, jog pareiškėjo veiksmai galimai neatitinka naujos Tarnybos viešojo administravimo politikos, jam negalėjo būti taikoma jokia poveikio priemonė ar nustatyta, kad jis neva atliko kokį nors Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies pažeidimą.
18. Tarnyba priėmė prieštaringą sprendimą savo ankstesniems sprendimams, nes 2017 m. priėmė įsakymą, kuriuo konstatavo, kad UAB „Orakulas“ gali naudotis analogiška Reglamento 6 punkte nustatyta teise nustatyti maksimalius limitus. Taigi, Įsakymu (juo labiau taikydama poveikio priemonę) Tarnyba nukrypo nuo savo praktikos, taip pažeisdama pareiškėjo teisėtus lūkesčius. LVAT panašioje situacijoje pateikė išaiškinimą, jog Reglamento 6 punktas gali būti taikomas, t. y. priešingai, nei nurodoma Įsakyme. Nagrinėdamas skundą dėl 2017 m. Tarnybos įsakymo, 2019 m. pabaigoje LVAT išaiškino, kad lošimų organizatoriaus teisė riboti asmens (lošėjo) dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose neturėtų būti siejama išimtinai tik su asmens (lošėjo) padarytu teisės normų pažeidimu ar jo nesąžiningais veiksmais. Kitaip tariant, LVAT jau išaiškino, kad negalima Reglamento 6 punkto aiškinti siaurinamai, kaip tai padaryta Įsakyme. Pareiškėjas 2020 m., pasinaudodamas Reglamento 6 punkte nustatyta teise, turėjo teisėtą lūkestį, kad tai nebus ginčijama ar už tai nebus baudžiama. Teisėtų lūkesčių principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo funkcijas vykdytų taip, kad pagal galiojančius teisės aktus subjektų įgytos teisės nebūtų panaikintos tokiu būdu, jog protingas ir atidus asmuo tokių aplinkybių nebūtų galėjęs numatyti. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba neatsižvelgė į šį teisinės valstybės principą, pakeitė savo nuomonę ir nutarė, kad Reglamento 6 punktas tampa nepageidautina ir baustina norma.
19. Pareiškėjo manymu, Tarnybos skirta poveikio priemonė yra nemotyvuota ir nepagrįsta, o į jo teisėtus lūkesčius neatsižvelgta, taigi Tarnyba neužtikrino pareiškėjo teisėtų lūkesčių ir priėmė neteisėtą Įsakymą, priešingą tiek LVAT išaiškinimams, tiek savo pačios pozicijai, taip pat skirdama sankciją neatsižvelgė į tariamo pažeidimo pobūdį, padarytos žalos nebuvimą, dėl ko Įsakymas atitinkamoje dalyje turi būti panaikintas kaip neteisėtas.
21. Atsakovas rėmėsi Ūkio subjektų, organizuojančių azartinius lošimus, didžiąsias, mažąsias loterijas ir žaidimus žaidimo automatais patikrinimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2020 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. DIE-803 (toliau – ir Patikrinimo taisyklės), 46 ir 47 punktų nuostatomis ir pažymėjo, kad, kaip nurodyta Tarnybos 2021 m. birželio 22 d. rašte Nr. 2E-773 „Dėl pradėto UAB „Olympic Casino Group Baltija“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2021 m. birželio 22 d. pavedimą patikrinti PT-18“, įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes, Bendrovės teiktus paaiškinimus, nuotolinio lošimo sutarties nuostatas, Bendrovės Reglamento taisykles, kitus teisės aktus ir užfiksuotą informaciją, taip pat atrankos neplaniniam patikrinimui kriterijus, Tarnyba priėmė sprendimą pradėti neplaninį specialųjį Bendrovės patikrinimą, kurio metu siekiama patikrinti, kaip Bendrovė laikosi Įstatymo ir kituose teisės aktuose azartinių lošimų organizavimui keliamų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai mano, kad argumentų ir jų pakankamumo įvertinimas yra priskirtas tikrintojo ir Tarnybos direktoriaus kompetencijai. Tarnybos vertinimu, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad neplaninis patikrinimas Bendrovės atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai ar kad atlikus patikrinimą bei nustačius pažeidimą nepagrįstai buvo taikomos poveikio priemonės.
22. Bendrovė, vadovaudamasi Reglamento 6 punktu, sprendimą apriboti lošėjo maksimalias statymų sumas gali priimti remdamasi ne tokio pažeidimo prielaidomis, o tik gavusi pakankamą informaciją, sudarančią pagrindą stabdyti laimėjimų išmokėjimus visiems lažybose dalyvavusiems ir laimėjusiems lošėjams, o nagrinėjamu atveju Bendrovė rėmėsi tik prielaidomis. Iš pažeidimo medžiagos matyti, kad Bendrovė limitą Lošėjo statymams pradėjo taikyti įtarusi, kad jis lošia nesąžiningai – atlieka statymus dėl tų sporto įvykių, kurie galimai yra iš anksto sutarti. Atlikto patikrinimo metu teiktuose raštuose Tarnybai Bendrovė ne kartą nurodė, kad Lošėjo nesąžiningumą grindžia šiais kriterijais: 1) statyta žemesnės lygos varžybose; 2) drastiškas koeficientų pokytis (skirtumas tarp statymo koeficientų ir galutinių koeficientų 35 proc. ir 125 proc.); 3) statytos sumos 20-30 kartų didesnės nei įprasta tokiose varžybose. Visi šie požymiai, pasak Bendrovės, rodo, kad Lošėjas išimtinai atliko statymus tik už tas varžybas, kurios galimai buvo sutartos, todėl elgėsi nesąžiningai. Atkreipė dėmesį, kad, jei Bendrovė, įtarusi lošėjo nesąžiningumą pasinaudojant įtartomis sutartomis varžybomis, privalo imtis veiksmų, nustatytų Reglamento 21.2 papunktyje.
23. Pareiškėjo Reglamente nėra nustatyta, kad jis turi teisę apriboti lošėjo statymus tik įtaręs, kad lošėjas atlieka statymus dėl galimai sutartų varžybų, stato už žemesnės lygos varžybas ar už įvykius, kurių koeficientai kinta drastiškai, tačiau nesiimdamas jokių veiksmų tokiems įtarimams pagrįsti (nesikreipiant į kompetentingas institucijas, kaip numatyta Reglamento 21 punkte). Reglamentas yra tik vienas iš teisės aktų, kuriame nustatyta lošimų organizavimo tvarka, jo nuostatos negali prieštarauti kitiems teisės aktams ar paneigti sąžiningumo ir kitus principus. Taigi, Bendrovės teikti paaiškinimai, kad pagrindo stabdyti laimėjimų išmokėjimą Reglamento 21.2 papunktyje nustatyta tvarka nebuvo, nes, nors Bendrovei ir buvo kilusios abejonės, kad konkrečios sporto varžybos gali būti sutartos, nebuvo gauta pakankamai informacijos, sudarančios pagrindą stabdyti laimėjimų išmokėjimus visiems lažybose dalyvavusiems ir laimėjusiems lošėjams, akivaizdžiai rodo, kad Bendrovė, 2020 m. spalio 12 d. priėmusi sprendimą nustatyti ribojimus Lošėjo maksimaliai statymų sumai, tik įtardama sutartas varžybas bei 2021 m. gegužės 20 d. atsakyme į jo pretenziją nenurodydama jokių tokio ribojimo priežasčių, pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį.
24. Įsakyme pagrįstai nurodyta, jog pareiškėjo teikti argumentai, kuriais grindžiamas Lošėjo nesąžiningas elgesys, yra prieštaringi: Bendrovė nurodė, kad jis elgėsi nesąžiningai, nes statė išimtinai už sporto įvykius, kurie galimai sutarti, tačiau pripažino, kad nagrinėjamu atveju pakankamai duomenų apie galimai sutartas varžybas neturėjo, todėl netaikė Reglamento 21.2 papunktyje nustatytos procedūros.
25. Atsakovas nesutiko su Bendrovės pozicija, kad statymo limito taikymas reglamentuotas tik Bendrovės Reglamente, nes ir kiti teisės aktai reguliuoja statymo sumos ribojimus (pvz., dėl keliamos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmės, dėl galimo manipuliavimo sporto varžybomis, dėl įtarimų, kad lošėjui suteiktu kodu ir (ar) slaptažodžiu naudojasi tretieji asmenys). Neginčijo fakto, kad lošimų organizatoriai statymo sumos ribojimus įtvirtinta lošimų organizatorių veiklos reglamentuose, tačiau atkreipė dėmesį, kad Reglamentas negali būti aiškinamas vien pažodžiui – jis aiškintinas sistemiškai kartu su įstatymais, kitais teisės aktais, vertinant bendrą azartinių lošimų teisinio reguliavimo kontekstą, o vien pažodinis lošimų organizavimo reglamentų aiškinimas prieštarautų ne tik Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatoms, pažeistų teisingumo ir protingumo principus, bet ir paneigtų ir bendro pobūdžio lošimų organizatoriui nustatytą pareigą elgtis atidžiai ir sąžiningai.
26. Atsakovas rėmėsi Įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi ir 18 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad lošimų organizatoriui, o ne jo klientams, yra nustatoma pareiga užtikrinti lošimų organizavimo proceso teisėtumą. Įstatymo 103 straipsnyje nustatytos lošimų organizatoriaus pareigos rengiant lažybų pasiūlą. Reglamento 6 punkto nuostata, kuria rėmėsi Bendrovė, pritaikydama apribojimus Lošėjo statymų sumai, yra bendroji norma, tuo tarpu Reglamento 21.2 papunktyje ir Reglamento priedo Nr. 1 56 punkte yra įtvirtintos specialiosios nuostatos Reglamento 6 punkto atžvilgiu. Bendrosios ir specialiosios teisės normos konkurencija turi būti sprendžiama pagal principą Lex specialis derogat legi generali (specialioji norma nugali bendrąją). Tai yra specialiosios normos viršenybės prieš bendrąją normą principas, todėl Bendrovė, įtarusi sutartas varžybas, turėtų vadovautis Reglamento 21.2 papunkčiu, o nustačiusi kelių asmenų susitarimus atliekant statymus, prioritetiškai turėtų taikyti Reglamento priedo Nr. 1 56 punktą, tačiau Bendrovė abiem atvejais rėmėsi tik bendrąja Reglamento 6 punkto nuostata.
27. Pareiškėjas, be kita ko, Lošėjui pritaikė statymų apribojimą, vadovaudamasis kriterijais, kurie nėra nustatyti Reglamente, t. y. Bendrovė neturi nusistačiusi kriterijų (sąlygų), kuriais vadovaudamasi sprendžia, ar lošėjo veiksmai yra nesąžiningi. Bendrovė kiekvienu atveju sprendžia individualiai, t. y. ar konkretaus kliento atliekami statymai yra įtartini (nesąžiningi) ir pagal tai priima sprendimą, ar taikyti limitą jo statymo sumai. Nei lošimus reglamentuojančiuose įstatymuose, nei Reglamente ar kituose teisės aktuose nėra nustatyta kriterijų (laimėjimų dažnis, laimimos sumos ar pan.), pagal kuriuos būtų galima daryti išvadą, kad dalyvavimas lošimuose tampa lošėjo darbu, pagrindiniu pajamų šaltiniu, o ne pramoga, prognozuojant lažybų įvykių baigtis.
28. Tarnybos nuomone, Lošėjo laimintys statymai negali būti laikomi jo nesąžiningumą ar neteisėtus veiksmus pagrindžiančiais įrodymais, dėl ko būtų pagrindas Bendrovei nustatyti ribojimus statymų sumai. Bendrovė, teigdama, kad lošėjas laikytinas sąžiningu lošėju, kuomet jis pralošia daugiau nei išlošia, paneigia azartinio lošimo, kaip žaidimo pagrįsto atsitiktinumu, esmę. Tokia lošimus organizuojančios bendrovės pozicija nesuderinama su sąžiningumo principu. Vadovaujantis Įstatymo nustatyta azartinio lošimo sąvoka, azartiniai lošimai, būdami paremti rizika ir atsitiktinumu, gali nešti pelną ar nuostolius ne tik lošėjui, bet ir lošimų organizatoriui. Įsakymu pagrįstai konstatuota, jog Bendrovė, 2020 m. spalio 12 d. priėmusi sprendimą nustatyti ribojimus Lošėjui maksimaliai statymų sumai ir 2021 m. gegužės 20 d. atsakyme į jo pretenziją nenurodydama tokio ribojimo priežasčių, pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį.
29. Atsakovas cituodamas LVAT praktiką, susijusią su Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatų turiniu nurodė, kad lošimų organizatorius privalo kreiptis su prašymu į Tarnybą dėl lošimų reglamento papildymo, o ne organizuoti lošimus pagal jam vienam žinomas ir Reglamente nenurodytas taisykles (neturint nustatytų kriterijų (sąlygų), kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar lošėjo veiksmai yra nesąžiningi). Skunde nurodyti argumentai, jog patvirtindama Reglamentą Tarnyba turi prisiimti atsakomybę prieš lošėjus, yra nepagristi, nes Reglamento patvirtinimas nereiškia, kad neprivaloma vadovautis ir teisės aktais, jei Reglamentas jiems prieštarauja arba jame yra nenumatyta tai, kas yra numatyta teisės aktuose.
30. Lošimas ir lažybos grindžiami atsitiktinumu, todėl siekiant apsaugoti asmenų turtinius interesus šiai sričiai negalioja bendrasis civilinės teisės principas „leidžiama viskas, kas nedraudžiama“, o galioja priešingas principas – „leidžiama tik tai, kas aiškiai numatyta įstatyme“. Taigi, jei konkretūs rizikos faktoriai ir jų nustatymo mechanizmas nėra įtvirtinti Bendrovės Reglamente ar vidiniuose teisės aktuose ir apie tokius taikomus kriterijus žino tik pati Bendrovė, toks aiškinimas prieštarauja principui „leidžiama tik tai, kas aiškiai numatyta įstatyme“. Šiuo atveju, jei konkretūs lošėjų ribojimų kriterijai nenustatyti Reglamente ar vidiniuose teisės aktuose, tokie ribojimai nėra teisėti, nes teisėta yra tik tai, kas yra aiškiai numatyta įstatyme ar kituose teisės aktuose.
31. Nepagrįsti yra ir pareiškėjo argumentai, jog jis nepažeidė Reglamento, todėl jam negalėjo būti skirta poveikio priemonė. Įsakymu konstatavus, kad Bendrovė, priėmusi sprendimą nustatyti ribojimus Lošėjo maksimaliai statymų sumai ir nenurodydama jam tokio ribojimo priežasčių, neturėdama pagrindo pritaikė Reglamento 6 punktą ir tuo pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, Tarnyba pagrįstai Bendrovei paskyrė 15 000 Eur baudą. Baudos dydis buvo nustatytas laikantis Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme nustatytų baudų apskaičiavimo aprašo, patvirtinto Priežiūros tarnybos direktoriaus 2020 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. DIE-257 (toliau – ir Aprašas), 5 punktu, nuosekliai trimis etapais, įtvirtintais Aprašo II skirsnyje nustatyta tvarka. Įvertinus tai, kad Įstatymo 292 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Tarnyba Bendrovei skiria baudą nuo 0,1 iki 0,5 proc. praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų (nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą), bet ne mažiau kaip 6 000 Eur ir ne daugiau kaip 15 000 Eur, o vadovaujantis Aprašo nuostatomis apskaičiuotas baudos dydis yra 42 258 Eur, Bendrovei pagrįstai paskirta 15 000 Eur bauda, kuri neviršija maksimalaus Įstatymo 292 straipsnio 3 dalyje nustatyto baudos dydžio.
32. Įsakymas yra priimtas atsižvelgiant į VAĮ bei LVAT jurisprudencijoje nurodomus administraciniam teisės aktui keliamus reikalavimams, t. y. Įsakyme nurodyti pagrindiniai faktai ir argumentai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo Tarnyba rėmėsi, priimdama tokį įsakymą, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
33. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. B. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį buvo pranešta tinkamai, nedalyvavo.
34. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas P. P. (liudytojo apklausa teisėjų kolegijos protokoline nutartimi pripažinta nevieša) paaiškino, kad (duomenys neskelbtini).
II.
35. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Olympic Casino Group Baltija“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
36. Teismas nustatė šias aplinkybes:
36.1 Lošėjas su 2021 m. gegužės 20 d. pranešimu (toliau – ir Pranešimas) kreipėsi Tarnybą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad kreipiasi dėl Bendrovės galimai neteisėtų sprendimų jo atžvilgiu, t. y. apribotų maksimalių statymo sumų bei Nuotolinio lošimo sutarties nutraukimo. Lošėjas Pranešime prašė: atnaujinti nutrauktą sutartį; pateikti paaiškinimą ir įrodymus, kokį įstatymą jis pažeidė ir dėl ko jo paskyrai yra taikomi apribojimai maksimaliai statymo sumai, o tokių įrodymų neturint – panaikinti paskyrai taikomus apribojimus; išsiaiškinti, ar Bendrovės taikomi apribojimai jo paskyrai atitinka Įstatymo ir Tarnybos keliamus reikalavimus lošimų organizatoriams. Pranešime taip pat nurodė, kad kreipėsi į Bendrovę su paklausimu, į kurį jam pateiktame atsakyme buvo nurodyta, jog teisę vienašališkai riboti maksimalaus statymo sumą Bendrovei suteikia Reglamento 6 punktas, pažymėta, kad Bendrovė, atlikusi taikomų ribojimų pagrįstumo vertinimą, vadovaudamasi Nuotolinio lošimo sutarties 18.3 punktu, priėmė sprendimą nutraukti nuotolinio lošimo sutartį, todėl teikiamas atsakymas yra laikomas ir pranešimu apie sutarties nutraukimą su Lošėju.
36.2 Apie Tarnyboje gautą Lošėjo Pranešimą 2021 m. gegužės 27 d. tarnybiniu pranešimu Nr. IVL-684 „Dėl M. B. pranešimo“ buvo informuotas Tarnybos direktorius, nurodant Pranešime išdėstytas aplinkybes bei siūlant kreiptis į Bendrovę su prašymu pateikti su skunde įvardintais aspektais susijusią informaciją.
36.3 Tarnyba 2021 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 2E-634 „Dėl paaiškinimo pateikimo“ kreipėsi į Bendrovę, prašydama pateikti išsamius atsakingų asmenų paaiškinimus dėl Lošėjo pranešime nurodytų aplinkybių, t. y. detalizuoti kada, kokiomis aplinkybėmis, dėl kokių priežasčių ir kuo vadovaujantis buvo priimtas sprendimas apriboti Lošėjo statymų sumas bei nutraukti su juo sudarytą nuotolinio lošimo sutartį, taip pat pateikti visus su minėtomis aplinkybėmis susijusius įrodymus, kitus duomenis bei informaciją, kurie galėtų būti naudingi Tarnybai vertinant Lošėjo skunde nurodytą situaciją.
36.4 Pareiškėjas 2021 m. birželio 4 d. Tarnybai pateikė raštą Nr. REGNR-38 „Dėl paaiškinimo pateikimo“, kuriame nurodė, jog Lošėjo pateiktas Pranešimas yra nepagrįstas, kadangi taikydama ribojimus maksimaliai statymo sumai ir priimdama sprendimą dėl dalykinių santykių su Lošėju nutraukimo Bendrovė vadovavosi teisės aktų ir Reglamento nuostatomis, Priežiūros tarnybos išaiškinimu dėl statomų sumų ribojimo, taigi elgėsi teisėtai. Paaiškino, kad sutartis su Lošėju buvo nutraukta atlikus vidinį tyrimą ir nustačius, kad: 1) pareiškėjo paskyra (duomenys neskelbtini) yra susijusi su kito asmens vardu sukurta paskyra (UID 945093) Bendrovės nuotolinio lošimo platformoje – sutampa IP adresai ir naudojami prietaisai prisijungti prie paskyrų. Iš to paties IP adreso prie paskyros (duomenys neskelbtini) buvo prisijungta 277 kartus, o prie paskyros (duomenys neskelbtini) prisijungta 40 kartų. Taigi, Lošėjas naudojo ne tik savo, bet ir kito asmens paskyrą lošimo veiksmams atlikti; 2) naudodamas kitam asmeniui suteiktus prisijungimo duomenis Lošėjas sėkmingai prisijungė prie kito asmens paskyros (duomenys neskelbtini) ir atliko 200 Eur statymą lažybose. Pažymėjo, kad minėti Lošėjo veiksmai pažeidė Įstatymo 202 straipsnio 1-3 dalyse nustatytus reikalavimus, pagal kuriuos asmuo, dalyvaujantis nuotoliniuose lošimuose, gali sudaryti tik vieną sutartį su konkrečiu nuotolinių lošimų organizatoriumi ir lošti prisijungęs per tam sukurtą paskyrą, tad su Lošėju sudaryta sutartis buvo nutraukta, nes pareigą nutraukti sutartį dėl nurodytų pažeidimų nustato Įstatymo 202 straipsnio 3 dalis ir Nuotolinio lošimo sutarties 18 punktas. Įspėjimas apie sutarties nutraukimą tokiu atveju nėra siunčiamas, kaip tai numato Nuotolinio lošimo sutarties 18 punktas, todėl Lošėjui buvo nusiųstas pranešimas apie sutarties nutraukimą. Bendrovė taip pat paaiškino, kad Reglamento 6 punktas nustato jos teisę savo nuožiūra riboti dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose asmenims, kurie, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, kėsinasi pažeisti ir/arba pažeidinėja Reglamento nuostatas, lošia nesąžiningai arba atlieka kitus veiksmus, nesuderinamus su lošimų organizatoriaus organizuojamų nuotolinių lošimų organizavimo tvarka. Tokiems lošėjams lošimų organizatorius vienašališkai be papildomo perspėjimo turi teisę riboti maksimalaus statymo sumą arba atsisakyti priimti atskirą statymą. Atkreipė dėmesį, kad Lošėjo statymams limitas pradėtas taikyti nuo 2020 m. spalio 12 d. po to, kai buvo nustatyta, kad jis lošia nesąžiningai – atlieka statymus būtent dėl tų sporto įvykių, kurie galimai yra iš anksto sutarti. Nurodė, kad tam tikrus statymus Bendrovės rizikos vertinimo specialistai vertina kaip įtartinus, nes statyta žemesnės lygos varžybose; statyta už varžybas, kurios galimai buvo sutartos; skirtumas tarp statymo koeficientų ir galutinių koeficientų yra net 35 proc. ir 125 proc. Atsižvelgdama į tai Bendrovė nustatė limitą, leidžiantį Lošėjui statyti sumomis, ne didesnėmis nei 25 proc. galimos statymo sumos, tačiau jis ir toliau turėjo galimybę laimėti iki 500 Eur atlikdamas statymus top lygos varžybose. Pažymėjo, kad Lošėjas visuomet galėjo, tačiau nė karto nepasinaudojo galimybe pateikti prašymą „super betui“. Tokią galimybę turi visi lošėjai, norintys statyti didesnes nei leistina suma. Pateikę prašymą lošėjai yra vertinami Bendrovės rizikos specialistų, kurie priima sprendimą leisti arba neleisti atlikti „super betą“ konkrečių lažybų atveju. Pažymėjo, kad ribojimas statymo sumai taikytas iki buvo gauti įrodymai dėl Lošėjo padaryto Įstatymo pažeidimo ir priimtas sprendimas su juo nutraukti dalykinius santykius.
36.5 Atsakovas, įvertinęs tai, Bendrovės rašte buvo atsakyta ne į visus užduotus klausimus, 2021 m. birželio 11 d. raštu Nr. 2E-727 „Dėl paaiškinimo pateikimo“, pakartotinai kreipėsi į pareiškėją prašydamas: pateikti detalius paaiškinimus, susijusius su Bendrovės rašte Nr. LPTSR-38 nurodyta priežastimi, dėl kurios Bendrovė Lošėjo atžvilgiu taikė ribojimus statymų sumai, t. y. kad Lošėjas lošė nesąžiningai, nes atliko statymus dėl tų sporto įvykių, kurie galimai iš anksto buvo sutarti; nurodyti, kuo vadovaujantis lošėjai, atliekantys statymus varžybose, kurias Bendrovė laiko įtartinas ir (ar) įtaria esant galimai sutartas, laikomi nesąžiningais; pateikti visus Lošėjo atliktus statymus dėl, Bendrovės manymu, įtartinų varžybų bei nurodyti, kur yra įtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis Bendrovės darbuotojai priskiria tam tikras varžybas įtartinomis; nurodyti, kuo remiantis nustatyta, kad būtent Lošėjas naudojasi paskyra (duomenys neskelbtini), o ne kitas asmuo, kuriam priklauso paskyra (duomenys neskelbtini) ir kokių Bendrovė ėmėsi veiksmų, siekdama patikrinti, ar paskyra (duomenys neskelbtini) naudojasi asmuo, kuriam ji priklauso; pateikti kitus duomenis bei informaciją, susijusią su minėtomis aplinkybėmis.
36.6 Pareiškėjas 2021 m. birželio 17 d. Tarnybai pateikė atsakymą (reg. Tarnyboje Nr. 1-1014) „Dėl papildomų paaiškinimų pateikimo”, kuriame nurodė, jog Reglamento 6 punkto nuostata suteikia teisę Bendrovei ribojimus maksimaliai statymo sumai taikyti savo nuožiūra, esant Reglamente nurodytoms aplinkybėms, pvz., kai lošėjas lošia nesąžiningai. Pastebėjo, kad nei Įstatymas, nei Reglamentas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia nesąžiningo lošimo sąvokos, todėl kiekvienu atveju, ar konkretūs lošėjo veiksmai yra sąžiningi, Bendrovė vertina individualiai. Paaiškino, kuo remiantis ir kaip yra suprantama sąžiningumo sąvoka, pateikia jos apibrėžimą ir pažymi, kad nesąžiningumas yra priešinga sąvoka sąžiningumui. Pažymėjo, kad būdama tarptautinės grupės Olympic Entertainment Group AS dalimi, yra sukaupusi didžiulę patirtį stebėdama ir vertindama lošėjų veiksmus. Tai, kad lošėjas atlieka statymus tik už tokius varžybų įvykius, kurie galimai yra sutarti, atlieka ne vieną atsitiktinį statymą už galimai sutartas varžybas, atlieka statymus tik žemesnės lygos varžybose, kuriose manipuliacija sporte nustatoma dažniausiai, ir niekada neatlieka statymų aukščiausių lygų varžybose, statymai atliekami už tuos įvykius, kuriuose koeficientai keičiasi drastiškai, Bendrovės vertinimu, reiškia, kad lošėjas ieško būdų pasipelnyti iš veiklos, kuri nėra laikoma tinkamu pajamų šaltiniu, o pramoga, todėl toks lošėjas lošia nesąžiningai. Staigūs statymo koeficientų dydžių kitimai lažybas organizuojančių bendrovių praktikoje laikomi pagrindiniu indikatoriumi, rodančiu, kad varžybos galimai sutartos. Bukmekeriai visame pasaulyje pastebi, jog statymai atliekami ant vieno konkretaus įvykio ir jo baigties tokia apimtimi, kuri yra nebūdinga tokioms varžyboms („virš normos“), statymo koeficientai drastiškai krenta. Tokia situacija buvo ir dėl Bendrovės rašte Nr. LPTSR-38 nurodytų varžybų, dėl kurių baigties lažinosi Lošėjas. Nurodė, jog aplinkybę, kad Lošėjas naudodamas kitam asmeniui suteiktus prisijungimo duomenis sėkmingai prisijungė prie kito asmens paskyros (duomenys neskelbtini) patvirtina patikra, atlikta naudojant sukčiavimo aptikimo programinę įrangą: iš to paties mobilaus telefono aparato (sutampa Device ID ir Device Type) buvo prisijungta prie dviejų skirtingų paskyrų – Lošėjo (duomenys neskelbtini) ir kito asmens (duomenys neskelbtini). Be to, iš minėtos paskyros buvo atliktas statymas, analogiškas Lošėjo atliekamiems statymams (statymo koeficientas krito nuo 2,13 iki 1,67), taip pat iš šios paskyros buvo atliktas tik vienas statymas. Lošėjas yra siejamas su dalyvavimu „syndicate betting“ (angl. k. lažybų sindikatas) schemoje, kurios esmė tokia, kad keli lošėjai veikia kartu kaip organizuota grupė, kurios siekis yra stebėti rinką, atlikti suderintus statymus (faktiškai vienas asmuo atlieka vienodus statymus iš kelių paskyrų), pasidalinti laimėtus pinigus ir užsidirbti pragyvenimui iš sporto lažybų. Kadangi statymai negali būti atliekami kito asmens vardu, tokia schema visame pasaulyje laikoma nelegalia.
36.7 Tarnybos Kontrolės skyrius 2021 m. birželio 21 d. tarnybiniu pranešimu Nr. IVL-809 „Dėl M. B. pranešimo įvertinimo” įvertinęs, kokius atrankos neplaniniam patikrinimui kriterijus atitinka gauta informacija, pasiūlė pradėti Bendrovės neplaninį specialųjį patikrinimą dėl Lošėjo Pranešime išdėstytų aplinkybių. Pažymėjo, kad įvertinus Pranešime nurodytas aplinkybes, Bendrovės pateiktus paaiškinimus, teisės aktus ir Reglamento nuostatas, Nuotolinio lošimo sutarties nuostatas manytina, kad būtina apklausti Lošėją ir asmenį, kurio paskyrą Bendrovė įtarė naudojant Lošėją, siekiant įvertinti Bendrovės sprendimą iš pradžių apriboti maksimalias statymų sumas, o vėliau nutraukti su Lošėju sudarytą Nuotolinio lošimo sutartį. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė nė vieno atvejo, kuriame buvo nurodytas sutartų varžybų faktas. Bendrovės minimi staigūs koeficientų pokyčiai, dėl kurių Bendrovė dalį Lošėjo statymų laiko įtartinais, kelia klausimų. Bendrovė nepateikė įrodymų, kad Lošėjo spėtuose lažybų įvykiuose koeficientai statymo atlikimo metu buvo nelogiški, taigi nenustatytos aplinkybės, leidžiančios iš anksto nustatyti pažeidimo nepadarymo faktą. Nurodė, kad įvertinus, kokius atrankos neplaniniam patikrinimui kriterijus atitinka gauta informacija (gauta informacija tiksli, konkreti; tikėtina didelė žala (dėl padaryto pažeidimo ūkio subjektui gali būti taikomos poveikio priemonės, dėl galimai padaryto pažeidimo pažeisti lošėjų bei žaidėjų teisės ir teisėti interesai); įvykęs praeityje, tačiau kyla žala lošėjui ar žaidėjui; pranešimas pirminis; visuomenės nepasitenkinimo lygmuo nežymus), susumavus gautus balus (viso 32 balai), gauta informacija priskiriama raudonai zonai. Informaciją priskyrus raudonai zonai, pradedamas neplaninis specialusis patikrinimas.
36.8 Atsakovas 2021 m. birželio 22 d. raštu Nr. 2E-773 „Dėl pradėto UAB „Olympic Casino Group Baltija” neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2021 m. birželio 22 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-18” informavo pareiškėją, jog Tarnyboje buvo priimtas sprendimas pradėti neplaninį specialųjį Bendrovės patikrinimą, kurio metu siekiama patikrinti, kaip Bendrovė laikosi Įstatymo ir kituose teisės aktuose azartinių lošimų organizavimui keliamų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai prašė pateikti: atsakingo Bendrovės darbuotojo paaiškinimą, ar Bendrovė vykdė Lošėjo apklausą, pateikė Lošėjui Bendrovę dominančius klausimus, siekdama gauti paaiškinimus dėl kilusių abejonių Lošėjo sąžiningumu; atsakingo Bendrovės darbuotojo paaiškinimą, ar Bendrovė susisiekė su klientu (duomenys neskelbtini), siekiant išsiaiškinti aplinkybes, galimai susijusias su prisijungimo prie paskyros duomenų atskleidimu Lošėjui, atliktu statymu paskyroje, sukėlusiu Bendrovei įtarimų; kitus duomenis bei informaciją, kurie gali būti naudingi.
36.9 Pareiškėjas į Tarnybos raštą atsakė 2021 m. birželio 29 d. raštu „Dėl paaiškinimo pateikimo patikrinimui Nr. PT-18” (reg. Nr. 1-1111), kuriame pažymėjo, kad nei Įstatymas, nei Reglamentas, nei kiti teisės aktai, reglamentuojantys azartinių lošimų organizavimo tvarką, nenustato Bendrovei pareigos atlikti savo klientų apklausas prieš ar po sprendimo taikyti limitus maksimaliai statymo sumai priėmimo, taigi Bendrovė nei Lošėjo, nei kliento, kurio paskyra (duomenys neskelbtini), apklausų neatliko, nes taikytos priemonės, aprašytos anksčiau Tarnybai siųstuose raštuose, buvo pakankamos, siekiant nustatyti ir įrodyti nesąžiningus minėtų asmenų veiksmus. Limitų maksimaliai statymo sumai taikymo tvarka yra nustatyta Bendrovės Reglamento 6 punkte. Atkreipė dėmesį, kad Bendrovė limitą Lošėjo statomai maksimaliai sumai taikė vadovaudamasi teisėtumo ir pagrįstumo principais. Bendrovės veiksmų teisėtumą patvirtina tai, kad limitas buvo taikomas vadovaujantis galiojančiomis Reglamento nuostatomis, kurios būtent ir suteikia teisę Bendrovei savo nuožiūra vienašališkai ir be papildomo perspėjimo riboti maksimalią statymo sumą asmenims, kurie, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, kėsinasi pažeisti ir (arba) pažeidžia Reglamento nuostatas, lošia nesąžiningai arba atlieka kitus veiksmus, nesuderinamus su lošimų organizatoriaus organizuojamų nuotolinių lošimų organizavimo tvarka. Akcentavo, kad visi ankstesniuose Bendrovės Tarnybai teiktuose raštuose nurodyti Lošėjo veiksmai suponuoja išvadą, kad jis ieško būdų nesąžiningai pasipelnyti iš veiklos, kuri nėra laikoma tinkamu pajamų šaltiniu, o pramoga.
36.10 Tarnyba 2021 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 2E-1135 „Dėl pradėto UAB „Olympic Casino Group Baltija“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2021 m. birželio 22 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-18“ dar kartą kreipėsi į Bendrovę, prašydama nurodyti papildomus duomenis apie Lošėjo atliktus statymus bei detalizuoti, dėl kokių priežasčių ir kuo remiantis jie Bendrovės yra vertinami kaip nesąžiningi, taip pat pateikti paaiškinimus ir visus turimus duomenis, susijusius su sutartomis varžybomis bei atliktais statymais: išvardinti visus Lošėjo atliktus statymus, kuriuose koeficientai drastiškai keitėsi ir pateikti tai pagrindžiančiu įrodymus; nurodyti dėl kokių priežasčių Bendrovė neanuliavo lažybų, jei manė, kad siūlyti koeficientai buvo klaidingi; paaiškinti, ar visi lošėjai, kurie kaip ir Lošėjas atliko statymus dėl varžybų, kurios, Bendrovės vertinimu, laikytinos įtartinomis, laikomi nesąžiningais, jiems taikomi ribojimai; nurodyti, kur yra įtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis Bendrovės darbuotojai priskiria tam tikras varžybas įtartinomis; pateikti turimus įrodymus, kad Lošėjas dalyvauja „syndicate betting“ schemoje.
36.11 Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 22 d. raštu „Dėl paaiškinimų pateikimo patikrinimui Nr. PT-18” Tarnybai paaiškino, kad Lošėjas Bendrovės klientu tapo 2017 m. vasario 10 d. sudaręs Nuotolinio lošimo sutartį Nr. 116776. Lošėjo statymams limitas (teisė statyti ne didesnėmis nei 25 proc. galimos statymo sumos sumomis) pradėtas taikyti nuo 2020 m. spalio 12 d. po to, kai buvo nustatyta, kad jis atlieka įtartinus statymus, kurių požymiai yra: 1) staigus koeficientų dydžio pokytis; 2) statymai atlikti žemesnės lygos varžybose; 3) statymo sumos yra 20-30 kartų didesnės, nei įprasta tokiose varžybose. Pažymėjo, kad prieš priimdama sprendimą taikyti limitą Bendrovė vertino visų, o ne kažkurio vieno iš nurodytų požymių egzistavimą, papildomai nurodė, kur galima rasti informaciją apie sporto lygas, paaiškino, kokios aplinkybės suponuoja apie tai, jog varžybos galimai sutartos. Atkreipė dėmesį, kad neturi žmogiškųjų išteklių ir kitų resursų kiekvienu tokiu atveju esant įtarimams kreiptis į atitinkamas institucijas pranešant apie galimai sutartas varžybas, ypač įvertinus tai, kad varžybos vyksta įvairiausiose pasaulio šalyse. Pasak Bendrovės, į priežiūrą atliekančias institucijas ji kreipiasi tuomet, kai sustabdo laimėjimo išmokėjimą, laikydamasi reglamento 21.2 papunktyje nustatytos tvarkos. Atkreipė dėmesį, kad Bendrovės teisė anuliuoti lažybas esant klaidingam koeficientui nustatyta Reglamento 1 priedo 88 punkte. Nagrinėjamu atveju koeficientai nebuvo klaidingi iš esmės, kaip pvz., atvirkštinių koeficientų atveju, todėl lažybos nebuvo anuliuotos, tačiau po to, kai Lošėjas atliko statymus, koeficientai drastiškai visame pasaulyje pakito. Pažymėjo, kad limitas pradėtas taikyti ne kaip sankcija už neva padarytą lošimų organizavimo tvarkos pažeidimą, o kaip prevencinė priemonė, siekiant išvengti klaidų, didelių statymų rizikos ir kt. Bendrovė yra pelno siekiantis privatus juridinis asmuo savo veikloje įdiegęs įvairius rizikos valdymo kriterijus, padedančius išvengti nepagrįstų nuostolių. Bendrovė yra įdiegusi „super beto“ funkciją, reiškiančią, kad visi klientai turi teisę atlikti statymą bet kokia suma, prieš tai pateikę prašymą Bendrovei, kurios rizikos specialistai priima sprendimą leisti arba neleisti atlikti „super betą“ konkrečių lažybų atveju. Tai reiškia, kad kiekvienas klientas turi galimybę statyti bet kokia norima suma, tačiau Lošėjas šia funkcija nesinaudojo (Lošėjas nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2020 m. spalio 26 d. iš savo paskyros atliko 161 statymą, statymų bendra suma 5 916,86 Eur, laimėjimų bendra suma – 6 297,76 Eur).
36.12 Tarnybos Kontrolės skyriaus 2021 m. rugsėjo 23 d. tarnybiniame pranešime Nr. IVL-1257 „Dėl su UAB „Olympic Casino Group Baltija“ neplaniniu specialiuoju patikrinimu susijusios informacijos užfiksavimo“ užfiksuota, kad 2021 m. rugpjūčio 13 d. Kontrolės skyriaus specialistė prisijungė prie Bendrovės nuotolinių lošimų įrenginio ir užfiksavo matomą informaciją, susijusią su Lošėjo bei bendrovės klientų A. K. (duomenys neskelbtini) ir A. N. (duomenys neskelbtini) dalyvavimu nuotoliniuose lošimuose. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad įvertinus kliento, kurio paskyra (duomenys neskelbtini), statymus, kurie sutapo su Lošėjo atliktais statymais, nustatyta, jog nors abu klientai atliko keletą statymų už tuos pačius sporto įvykius, tačiau nėra objektyvių aplinkybių, įrodančių, kad abu klientai už tuos pačius įvykius atliko statymus ne atsitiktinai. Statymų datos ir laikai nesutapo, statytos sumos nesutapo, klientų statymų istorijos pakankamai skirtingos, Lošėjas 2021 m. rugsėjo 21 d. teikdamas paaiškinimą Tarnybai teigė nepažįstantis A. N., vieno sutapusio lažybų įvykio koeficientas labai nežymiai skyrėsi. Atsižvelgiant į tai, tarnybiniame pranešime padaryta išvada, kad nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados apie Lošėjo dalyvavimą „syndicate betting“ schemoje. Taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 29 d. iki 2020 m. spalio 27 d. Bendrovė anuliavo 4 Lošėjo spėtas lažybų įvykių baigtis. Nors kitų tuo pačiu laikotarpiu Lošėjo spėtų lažybų įvykio baigčių rezultatų teisingumą Bendrovė pripažino nesąžininga veikla, kuri galėjo lemti lažybų įvykio baigtį statymuose, kuriuos atliko Lošėjas, tačiau tai nebuvo įrodyta.
36.13 Tarnyboje parengtas ir 2021 m. spalio 1 d. užregistruotas patikrinimo aktas Nr. PT1-20 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nurodyta, jog, įvertinus galiojančius teisės aktus ir neplaninio specialaus patikrinimo metu surinktus faktinius duomenis, padaryta išvada, kad Bendrovei 2020 m. spalio 12 d. priėmus sprendimą apriboti Lošėjo maksimalias statymų sumas remiantis prielaidomis ir nepateikiant informacijos apie pritaikyto ribojimo priežastis, o 2021 m. gegužės 20 d. neturint teisinio pagrindo priėmus sprendimą nutraukti su Lošėju sudarytą Nuotolinio lošimo sutartį, Bendrovė pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas „Lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą“, netinkamai pritaikiusi Reglamento nuostatas.
36.14 Pareiškėjas 2021 m. spalio 15 d. Tarnybai pateikė atsiliepimą į Patikrinimo aktą, kuriame pažymėjo, kad Reglamentas nustato Bendrovės teisę savo nuožiūra nustatyti ribojimus – limito taikymo laikotarpį, limito dydį ir pan., taip pat, kad Reglamentas nenustato baigtinių atvejų, kada taikomas limitas, sąrašo, priešingai, Reglamente aiškiai nurodoma „įskaitant, bet tuo neapsiribojant“. Taigi, limitas gali būti taikomas ne tik kuomet lošėjas kėsinasi pažeisti ir (arba) pažeidinėja Reglamento nuostatas, lošia nesąžiningai arba atlieka kitus veiksmus, nesuderinamus su lošimų organizatoriaus organizuojamų nuotolinių lošimų organizavimo tvarka, bet ir kitais Reglamente nenurodytais atvejais. Reglamentas nustato, kad limitas taikomas vienašališkai be papildomo perspėjimo, vadinasi, Bendrovei nėra pareigos aiškinti limito taikymo priežastis. Patikrinimo akto teiginys, kad limitas gali būti taikomas tik esant įstatymų pažeidimams ir tik Patikrinimo akte nurodytais trimis atvejais, laikytinas Tarnybos nuomone, nesukeliančia šios nuomonės nesilaikančiam subjektui teisinių pasekmių. Paaiškino, kad limitą Lošėjui Bendrovė taikė vadovaudamasi Reglamento 6 punktu. Atkreipė dėmesį, kad Patikrinimo akte šio punkto nuostatos ir jo taikymas Priežiūros tarnybos neanalizuotas ir Bendrovės veiksmų atitiktis Reglamento 6 punkto nuostatoms nevertinta, nors, kaip minėta, būtent šis punktas ir nustato Bendrovės teisę taikyti limitą, jo taikymo sąlygas ir tvarką. Reglamento 6 punktas suteikia teisę Bendrovei taikyti limitą, jei lošėjas lošia nesąžiningai. Kadangi Lošėjas lošė nesąžiningai – statymus atlikdavo dėl varžybų, kurios, labiausiai tikėtina, galėjo būti sutartos; rinkdavosi statymus, kuriuose koeficientų dydis drastiškai kisdavo; atlikdavo sutartus organizuotus statymus, t. y. identiškus kito asmens statymams; lošimą laikė ne tik pramoga, bet ir pajamų šaltiniu (ką patvirtinto ir Tarnybai apklausos metu), o tai vertintina kaip ydingas požiūris į lošimus, nes lošimai savo esme yra žaidimas, ne darbas. Pažymėjo, kad Patikrinimo akto išvadoje nenurodoma, kurios konkrečiai Reglamento nuostatos, Tarnybos vertinimu, pritaikytos netinkamai ir kaip jos turėjo būti taikytos, kad būtų laikomos pritaikytomis tinkamai. Nurodė, kad nesutinka su Tarnybos išvada, jog Lošėjo ir Andriaus Nareikos statymai buvo atsitiktiniai.
36.15 Tarnyba 2021 m. spalio 28 d. priėmė įsakymą Nr. DIE-720 „Dėl atlikto UAB „Olympic Casino Group Baltija“ neplaninio patikrinimo pagal 2021 m. birželio 22 d. pavedimą tikrinti Nr. PT-18“, kuriuo konstatavo, kad sistemiškai įvertinus Bendrovės patikrinimo metu surinktus duomenis, paaiškinimus, galiojančius teisės aktus, Bendrovės pateiktą atsiliepimą, patikrinimo metu nustatyta, jog Bendrovė (atsakingas bendrovės asmuo Sporto rizikos valdymo vadovas A. H.), 2020 m. spalio 12 d. priėmusi sprendimą apriboti Lošėjo maksimalias statymų sumas, vadovaudamasi Bendrovės Reglamento 6 punktu ir remdamasi prielaidomis bei 2021 m. gegužės 20 d. nepateikdama informacijos apie pritaikyto ribojimo priežastis, o 2021 m. gegužės 20 d. neturėdama teisinio pagrindo priėmusi sprendimą nutraukti su Lošėju sudarytą Nuotolinio lošimo sutartį, galimai pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį (lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą). Atsižvelgdama į tai, nutarė Bendrovės neplaninio specialiojo patikrinimo medžiagą dėl šio įsakymo 2 punkte nurodyto galimo Įstatymo pažeidimo perduoti Komisijai, sudarytai vadovaujantis 2020 m. balandžio 28 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. DIE-256 „Dėl Patariamosios komisijos sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo priimti darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“, sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo priimti.
36.16 Komisija, įvertinusi Bendrovės pateiktus dokumentus ir informaciją, taip pat kitus Bendrovės neplaninio specialiojo patikrinimo metu surinktus faktinius duomenis, 2021 m. gruodžio 9 d. pateikė išvadą Nr. IVL-1769 „Dėl UAB „Olympic Casino Group Baltija“ galimo Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir Išvada), kuria nustatė, kad Bendrovė yra atsakinga už tai, jog organizavo lošimus ne pagal Reglamentą ir tokiu būdu pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgdama į tai Komisija, vadovaudamasi Aprašo 5 punktu, apskaičiavo baudos dydį nuosekliai trimis etapais Aprašo II skirsnyje nustatyta tvarka ir pasiūlė skirti Bendrovei 15 000 Eur baudą.
36.17 Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 29 straipsnio 7 punktu, 291 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi, 292 straipsnio 3 dalimi, ir susipažinusi su Komisijos Išvada, 2021 m. gruodžio 16 d. priėmė skundžiamą įsakymą Nr. DIE-817 „Dėl atlikto UAB „Olympic Casino Group Baltija“ neplaninio patikrinimo pagal 2021 m. birželio 22 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-18“, kurio 2 punktu konstatavo, kad 2021 m. gegužės 20 d. nutraukdama su Lošėju sudarytą nuotolinio lošimo sutartį Bendrovė nepažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies reikalavimo, tačiau 2020 m. spalio 12 d. priėmusi sprendimą nustatyti ribojimus Lošėjo maksimaliai statymų sumai ir 2021 m. gegužės 20 d. atsakyme į Lošėjo pretenziją nenurodydama jam tokio ribojimo priežasčių Bendrovė pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį (lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą), o Įsakymo 3 punktu nutarė pritarti Komisijos Išvadai ir už Įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą Bendrovei skirti 15 000 Eur baudą.
36.18 Pareiškėjas skunde iš esmės remiasi penkiomis argumentų grupėmis, kurios, jo teigimu, pagrindžia, jog atitinkamos Tarnybos priimto Įsakymo dalys turi būti panaikintos: 1) Tarnyba pažeidė Įstatymo 201 straipsnį, 18 straipsnio 1 dalį ir VAĮ 3 straipsnio 4 punktą, teigdamas, kad pareiškėjas negali organizuoti lošimų vadovaudamasis Reglamentu; 2) Tarnyba pažeidė VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą atsakomybės už priimtus sprendimus principą; 3) Tarnyba pažeidė VAĮ 3 straipsnio 3 ir 8 punktuose nustatytus efektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus, VAĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą minimalios ir proporcingos ūkio subjektų veiklos priežiūros naštos principą, savo tikslams naudodama pažeidimo procedūrą; 4) Įsakymas priimtas šališkos ir neobjektyvios procedūros pagrindu – Tarnyba netyrė, ar pareiškėjas pagrįstai nustatė Lošėjo nesąžiningumą; 5) Įsakymu pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai ir paskirta neatitinkanti VAĮ 37 straipsnio poveikio priemonė.
37. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lošimai organizuojami pagal lošimų reglamentą, kuriame turi būti nurodyta: 1) lošimo pavadinimas; 2) lošimo organizavimo vieta; 3) lošimo taisyklės; 4) įmokos, imamos už dalyvavimą lošime, dydis; 5) didžiausia laimėjimo suma; 6) laimėjimų grupės; 7) „kaupiamojo fondo“ sudarymo ir laimėjimo tvarka (jeigu sudaromas toks fondas); 8) lošimo kortelių rūšys, jų numeravimo, įsigijimo bei grąžinimo tvarka (jeigu organizuojamas bingas), išskyrus atvejį, kai bingo kortelės platinamos per tiesioginio ryšio sistemą; 9) laimėjimų išmokėjimo tvarka; 10) pretenzijų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka. Lošimo reglamentą, jo pakeitimus ir papildymus tvirtina Tarnyba.
38. Įstatymo 201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuotolinius lošimus galima organizuoti pagal šį įstatymą ir nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą, kai šiame įstatyme nustatyta tvarka yra gauta Priežiūros tarnybos išduodama licencija ir leidimas organizuoti nuotolinius lošimus ir kai Tarnyba patvirtina lošimų organizatoriaus parengtą nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą.
39. Kaip matyti iš skundžiamo Įsakymo turinio, jame nėra akcentuojama, kad pareiškėjui draudžiama vadovautis Reglamento nuostatomis, o pabrėžiama, jog pareiškėjas pritaikė netinkamą Reglamento punktą.
40. Reglamento I skyriaus „Bendrosios nuostatos“ 6 punkte nustatyta, kad lošimų organizatorius savo nuožiūra turi teisę riboti dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose asmenims, kurie, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, kėsinasi pažeisti ir (arba) pažeidinėja Reglamento nuostatas, lošia nesąžiningai arba atlieka kitus veiksmus, nesuderinamus su lošimų organizatoriaus organizuojamų nuotolinių lošimų organizavimo tvarka. Tokiems lošėjams lošimų organizatorius vienašališkai be papildomo perspėjimo turi teisę riboti maksimalaus statymo sumą arba atsisakyti priimti atskirą statymą.
41. Reglamento II skyriaus „Bendrosios nuotolinio lošimo organizavimo nuostatos“ 21 punkte nustatyta, kad laimėjimo / lošimo sąskaitos likučio išmokėjimas gali būti sustabdomas šiais atvejais: kai įtariama, kad nesąžininga veikla lėmė lažybų įvykio baigtį (pvz., įtariama, kad lažybų įvykio eigą / baigtį lėmė neleidžiami susitarimai ar manipuliavimas sporto varžybų eiga ir rezultatu, įtariama, kad statymą dėl lažybų įvykių atlieka asmenys (asmuo), kurie patys dalyvauja kaip lažybų įvykio dalyviai, žaidėjai, treneriai, teisėjai, vienodus statymus ar jų kombinacijas atlieka tarpusavyje susiję asmenys ir pan.). Sustabdžius išmokėjimą, lošimų organizatorius nedelsiant kreipiasi į ikiteisminio tyrimo institucijas, kitus lošimų organizatorius, jų susivienijimus, tarptautines lažybų organizacijas, sporto federacijas, Tarnybą ir kt. Dėl lažybų įvykio sporto federacijai, ikiteisminio tyrimo ar kitai kompetentingai institucijai pradėjus ar atsisakius pradėti tyrimą, lošimų organizatorius sprendimą dėl išmokėjimo at lažybų anuliavimo priima per 5 darbo dienas nuo minėtų institucijų galutinio sprendimo priėmimo. Apie sprendimą lošimų organizatorius per 5 darbo dienas informuoja lošėją šio asmens pasirinktu būdu (Reglamento 21.2 papunktis).
42. Reglamento priedo Nr. 1 II skyriaus „Lažybų taisyklės“ 5 skirsnio 56 punkte nustatyta, kad draudžiama keliems lošėjams kooperuotis darant statymus siekiant išvengti priede bei Reglamente nustatytų apribojimų. Lošimų organizatorius turi teisę atsisakyti priimti statymus ir (arba) juos anuliuoti, jei tokie statymai yra daromi lošėjų grupės siekiant išvengti nustatytų apribojimų, įskaitant, bet neapsiribojant maksimalaus laimėjimo, maksimalios statymo sumos, maksimalaus lažybų koeficiento reikalavimais.
43. Teismas įvertinęs minėtas Reglamento normas lingvistiniu ir sisteminiu teisės aiškinimo metodais pritarė tiek skundžiamame Įsakyme, tiek ir atsakovo atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, nustatęs, kad Lošėjas daro statymus už galimai sutartas varžybas, turėjo remtis Reglamento 21.2 papunkčio arba nustačiusi kelių asmenų susitarimus atliekant statymus (Lošėjo ir Andriaus Nareikos) remtis priedo Nr. 1 56 punkto nuostatomis, o ne Reglamento 6 punktu. Kaip matyti Reglamento 6 punktas yra abstraktaus turinio bendroji norma, nustatanti pareiškėjo teisę vienašališkai, be papildomo perspėjimo riboti maksimalaus statymo sumą arba atsisakyti priimti atskirą statymą, kuomet lošėjai, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, kėsinasi pažeisti ir (arba) pažeidinėja Reglamento nuostatas, lošia nesąžiningai arba atlieka kitus veiksmus, nesuderinamus su lošimų organizatoriaus organizuojamų nuotolinių lošimų organizavimo tvarka. Skirtingai nei Reglamento 6 punktas, Reglamento 21.2 papunktis ir priedo Nr. 1 56 punktas yra specialiosios nuostatos, kuriose detalizuojama, kokios poveikio priemonės taikomos ar kokia procedūra pradedama, kuomet įtariama, kad būtent nesąžininga veikla lėmė lažybų įvykio baigtį ar nustatoma, kad asmenys atlieka statymus susitarę. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas ne viename savo Tarnybai teiktame paaiškinime akcentavo, kad limitą Lošėjo statymams pradėjo taikyti įtaręs, kad jis lošia nesąžiningai – atlieka statymus dėl tų sporto įvykių, kurie galimai yra iš anksto sutarti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas Reglamento 6 punktas, o ne 21.2 papunktis, kuriame yra išsamiai nurodyta, kokių priemonių lošimų organizatorius turi imtis, kai įtaria, kad lošėjas atlieka statymus dėl sporto įvykių, kurie galimai yra iš anksto sutarti. Nors pareiškėjas teigė, jog netaikė Reglamento 21.2 papunktyje nustatytos procedūros, nes neturėjo pakankamai duomenų apie galimai sutartas varžybas, tačiau minėtame papunktyje nėra nustatyta, jog pranešti apie galimai sutartas varžybas galima tik turint tam pakankamai duomenų. Reglamento 21.2 papunktyje nustatyta, kad atitinkamai procedūrai taikyti pakanka vien įtarimo apie galimai sutartas varžybas. Įsakyme atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjas nurodė, jog vadovavosi Reglamento priedo Nr. 1 56 punkto nuostatomis, tačiau šis punktas pareiškėjui nesuteikia teisės riboti statymų sumas, o tik atsisakyti priimti statymus ir (arba) juos anuliuoti. Taigi pareiškėjo argumentai, jog Tarnyba pažeidė Įstatymo 201 straipsnį, 18 straipsnio 1 dalį ir VAĮ 3 straipsnio 4 punktą, teigdama, kad pareiškėjas negali organizuoti lošimų vadovaudamasis Reglamentu, laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.
44. Dėl antrojo pareiškėjo argumento, kad Tarnyba pažeidė VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą atsakomybės už priimtus sprendimus principą, t. y. sukūrusi teisėtus lūkesčius pareiškėjui ir Lošėjui, kad lošimas vyks pagal Reglamentą, praėjus 2 metams po Reglamento patvirtinimo, Tarnyba nurodo, jog organizuoti lošimus, vadovaujantis Reglamentu negalima, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad pareiškėjas negalėjo remtis ar taikyti Reglamento nuostatų, nėra. Įsakyme nėra teiginių, kuriuose kvestionuojamas Reglamento nuostatų teisėtumas ar pareiškėjo teisė remtis šiomis nuostatomis. Teismo posėdžio metu tai dar kartą pabrėžė ir atsakovo atstovas, nurodydamas, kad ginčas yra dėl netinkamo Reglamento taikymo, t. y. dėl to, jog pareiškėjas pasirinko netinkamą procedūrą.
45. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Tarnyba pažeidė VAĮ 3 straipsnio 3 ir 8 punktuose nustatytus efektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus, VAĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą minimalios ir proporcingos ūkio subjektų veiklos priežiūros naštos principą, savo tikslams naudodama pažeidimo procedūrą.
46. Pažymėtina, kad lošimų organizavimas yra valstybės griežtai reglamentuojama sritis, taigi bet kokie veiksmai turi būti atliekami laikantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Iš Įsakymo bei byloje pateiktų rašytinių dokumentų turinio galima daryti išvadą, jog Tarnyba, skirtingai nei nurodo pareiškėjas, veikė savo kompetencijos ribose ir atliko veiksmus, kurie reglamentuoti teisės aktuose, t. y. vadovaudamasi teisės aktuose nustatytais kriterijais įvertino Lošėjo Pranešime nurodytas aplinkybes, Bendrovės pateiktus paaiškinimus, Nuotolinio lošimo sutarties nuostatas, Bendrovės Reglamento taisykles, kitus teisės aktus ir surinktą informaciją. Taigi, nors, pareiškėjo nuomone, vykdydama jos priežiūrą Tarnyba galėjo pasirinkti minimalios jai taikytinos administracinės naštos principą, o ne taikyti tariamam pažeidimui neproporcingą procedūrą, versti rinkti papildomus įrodymus ir teikti atsakymus, su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi informacijos, pateiktų dokumentų, išsakytų argumentų pakankamumo įvertinimas yra priskirtas tikrintojo ir Tarnybos kompetencijai.
47. Kaip matyti iš Įsakymo turinio, priešingai nei nurodo pareiškėjas, Tarnyba vertino ir tyrė visas su nagrinėjamu atveju susijusias aplinkybes ir pateiktus argumentus, t. y. ne vieną kartą raštu kreipėsi į Bendrovę, prašydama pateikti detalius paaiškinimus, atliko tiek Lošėjo, tiek ir kitų su Lošėju siejamų asmenų apklausas, analizavo Bendrovės Reglamento nuostatas, tikrino surinktą informaciją. Visa surinkta informacija ir šalių pateikti argumentai yra susisteminti skundžiamame Įsakyme, iš kurio matyti, jog be visų reikšmingų aplinkybių buvo vertinamas ir Lošėjo elgesys. Taigi, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, kad Tarnyba Įsakymą priėmė šališkos procedūros pagrindu, kadangi jame yra nurodoma tiek pareiškėjo, tiek ir Lošėjo pozicija, jų išsakyti argumentai ir atliekamas jų vertinimas nurodytų aplinkybių kontekste.
48. Tiek Įsakyme, tiek ir atsiliepime teismui Tarnyba detaliai išdėstė, kaip buvo apskaičiuota sankcija. Iš Įsakymo turinio matyti, kad Tarnyba taikė Aprašo 5 punktą ir apskaičiavo baudos dydį nuosekliai trimis etapais Aprašo II skirsnyje nustatyta tvarka (trimis etapais): 1) pirmuoju etapu, vadovaujantis Įplaukų ir išmokėtų laimėjimų ataskaitos duomenimis už praėjusius finansinius metus, nustatytos bendrosios metinės bendrovės pajamos – 20 122 965 Eur; 0,1 ir 0,5 proc. šios sumos atitinkamai sudaro 20 123 Eur ir 100 615 Eur, o baudos vidurkis yra 60 369 Eur; 2) antruoju etapu nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – Bendrovė patikrinimo metu bendradarbiavo su Tarnyba, laiku teikė prašomą informaciją, Bendrovė ir jos darbuotojai anksčiau nėra bausti už analogiškus pažeidimus, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta; 3) trečiuoju baudos apskaičiavimo etapu buvo vertintos Įstatymo 292 straipsnio 5 dalies 1–4 ir 6 punktuose nurodytos subjekto padėtį gerinančios arba subjekto padėtį bloginančios aplinkybės. Nustatyto Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies pažeidimo pobūdis ir trukmė – pažeidimas susijęs su lošimų organizavimu ne pagal lošimo reglamentą, pažeidimas pradėtas 2020 m. spalio 12 d. (Bendrovė priėmė sprendimą apriboti Lošėjo statymus, 2021 m. gegužės 20 d. nepateikė Lošėjui paaiškinimo apie taikomo ribojimo priemones) ir buvo tęsiamas iki 2021 m. gegužės 20 d., kai Bendrovė, turėdama teisinį pagrindą, priėmė sprendimą nutraukti Nuotolinio lošimo sutartį su Lošėju. Nustatyta, kad konstatuoto pažeidimo pobūdis lemia, kad jis negali būti pašalintas – Bendrovei nustačius Lošėjo padarytą Įstatymo 202 straipsnio 1-3 dalių pažeidimą ir šiuo pagrindu nutraukus su Lošėju sudarytą Nuotolinio lošimo sutartį, šios sutarties galiojimo laikotarpiu (2020 m. spalio 12 d.) neteisėtai nustatyti ribojimai Lošėjo statymų sumai negali būti pašalinti. Iš pažeidimo gautų Bendrovės pajamų, kitokios turtinės naudos ar išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis nenustatytas, taip pat nenustatyta, kad Bendrovės pažeidimas būtų padarytas tyčia. Bendrovė ar jos darbuotojai nėra anksčiau bausti už analogiškus pažeidimus ir nėra taikytos poveikio priemonės. Įvertinus pažeidimo pobūdį, trukmę ir kitas minėtas aplinkybes, antruoju baudos skyrimo etapu nustatytas baudos dydis 42 258 Eur nebuvo keičiamas. Įvertinus tai, kad Įstatymo 292 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Tarnyba Bendrovei skiria baudą ne didesnę kaip 15 000 Eur, o vadovaujantis Aprašu apskaičiuotas baudos dydis 42 258 Eur, Bendrovei skirta 15 000 Eur bauda.
49. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Tarnyba individualizuodama sankciją rėmėsi Įstatymo nustatytais kriterijais, taip pat Aprašu, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo paskirta neproporcinga sankcija. Teismas pasisakė dėl šalių argumentų, susijusių su Bendrovės netinkamu Reglamento nuostatų taikymu ir pareiškėjo argumentus atmetė, taigi nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad sankcija jai apskritai neturėjo būti taikoma.
50. Papildomai pažymėtina, jog LVAT praktika, kuria rėmėsi pareiškėjo atstovas teikdamas paaiškinimus teismo posėdyje, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės, kadangi kiekvienos Bendrovės reglamentas yra individualus. Sutiktina, jog tam tikros nuostatos gali sutapti, tačiau jų išdėstymas ir formuluotės skiriasi. Šioje byloje ginčas kilo dėl netinkamo Bendrovės Reglamento nuostatų taikymo. Siekiant išsiaiškinti, ar nagrinėjamu atveju teismas gali remtis pareiškėjo nurodoma LVAT praktika, reiktų palyginti pareiškėjo ir kitos lošimų bendrovės patvirtintų reglamentų nuostatas, kas reikštų, jog teismas peržengia šios bylos nagrinėjimo ribas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo atstovo teismo posėdžio metu išsakyti argumentai, kad Tarnyba neturi duomenų, kokiais įrodymais remiantis priimtas Įsakymas, t. y. neturi patikrinimo bylos, todėl Įsakymo priėmimo procedūra yra neteisėta, negali būti pagrindas panaikinti skundžiamą Įsakymą, kadangi byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų minėtus teiginius.
51. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad naikinti skundžiamas Įsakymo dalis nėra teisinio ir faktinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
III.
53. Pareiškėjas UAB „Olympic Casino Group Baltija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimą, tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Tarnybos direktoriaus 2021 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. DIE-817 2 punkto dalį „tačiau 2020 m. spalio 12 d. priėmusi sprendimą nustatyti ribojimus Apelianto maksimaliai statymų sumai ir 2021 m. gegužės 20 d. atsakyme į Apelianto pretenziją nenurodydama Apeliantui tokio ribojimo priežasčių bendrovė pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį (lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą)“ ir šią dalį pagrindžiančius motyvus, panaikinti Tarnybos direktoriaus 2021 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. DIE-817 3 punktą ir jį pagrindžiančius motyvus, priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus antrojo reikalavimo – grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
54. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, nukrypdamas nuo Reglamento atžvilgiu suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, išaiškino, kad lošimų organizatorius savo nuožiūra neturi teisės riboti dalyvavimo nuotoliniuose lošimuose asmenims, kurie, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, kėsinasi pažeisti ir / arba pažeidinėja Reglamento nuostatas. Toks išaiškinimas pagrįstas argumentu, kad Reglamento 21.2 punkto nuostata yra neva specialioji Reglamento 6 punkto nuostatos atžvilgiu. Nei Tarnyba, nei teismas nepaaiškino, kodėl tuo pačiu metu negalėjo būti taikomas ir Reglamento 6 punktas, ir 21.2 punktas, nors tokio draudimo nenumatyta.
55. Tarnyba pakeitė ligšiolinę Reglamento taikymo ir aiškinimo praktiką, ir teismas tai patvirtino, t. y. iš esmės buvo įteisinta Reglamento ex post kontrolė, į kurią teisės, bent jau kol kas, Tarnyba neturi.
56. Teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos pareiškėjo Reglamento atžvilgiu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau suformulavo pareiškėjo Reglamento 6 punkto aiškinimą, kaip leidžiantį savo nuožiūra nustatyti limitus panašiose situacijose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-996-525/2019). Pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad derėtų lyginti skirtingų lošimo bendrovių reglamentus yra nepagrįstas, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas rėmėsi būtent pareiškėjo Reglamentu.
57. Vienas iš pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų buvo, kad pareiškėjas, nustatydamas limitus, neprivalo Lošėjui pateikti motyvų. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo pareigos nurodyti motyvus. Tai yra absoliutus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindas.
58. Teismo išvados, kad nėra įrodymų dėl patikrinimo bylos neegzistavimo yra nepagrįstos. Skundžiamas įsakymas yra neteisėtas, kadangi buvo priimtas neturint patikrinimo medžiagos.
59. Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą ir UAB „Olympic Casino Group Baltija“ apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo atmesti prašymą Bendrovei iš Tarnybos priteisti bylinėjimosi išlaidas.
k o n s t a t u o j a :
IV.
61. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos direktoriaus 2021 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. DIE-817 „Dėl atlikto UAB „Olympic Casino Group Baltija“ neplaninio patikrinimo pagal 2021 m. birželio 22 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-18“ 2 punkto dalies „tačiau 2020 m. spalio 12 d. priėmusi sprendimą nustatyti ribojimus pareiškėjo maksimaliai statymų sumai ir 2021 m. gegužės 20 d. atsakyme į pareiškėjo pretenziją nenurodydama pareiškėjui tokio ribojimo priežasčių bendrovė pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį (lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą)“ ir šią dalį pagrindžiančių motyvų bei 3 punkto ir jį pagrindžiančių motyvų teisėtumo ir pagrįstumo.
62. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus ir atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas atliko išsamų tyrimą, skundžiamos Įsakymo dalys yra pagrįstos ir teisėtos, atitinka Įstatymo ir VAĮ reikalavimus, sankcija yra individualizuota, paskirta remiantis Įstatymo nustatytais kriterijais, taip pat Aprašu, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti Įsakymo punktus ir jų motyvus atmestini.
63. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir tenkinti skundą, netenkinus šio reikalavimo, grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės aktus, tarp jų ir Reglamentą, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, netinkamai motyvavo savo sprendimą, skundžiami Įsakymo punktai neatitinka valstybinės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos politikos tikslų, Įsakymas priimtas pažeidžiant esmines procedūras, nes nesiremta visa patikrinimo medžiaga, ji nepateikta teismui.
64. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
65. Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės, dėl kurių tarp šalių nėra ginčo: pareiškėjas yra lošimų bendrovė, kuri, be kita ko, veikia pagal Tarnybos patvirtintą Bendrovės nuotolinio lošimo organizavimo reglamentą. Bendrovė nurodo, kad 2020 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą pareiškėjo statymams taikyti limitą. 2021 m. gegužės 20 d. Bendrovė nuotolinio lošimo sutartį su trečiuoju suinteresuotu asmeniu nutraukė, vadovaujantis Įstatymo 20² straipsnio 3 dalimi. Trečiasis suinteresuotas asmuo su skundu kreipėsi į atsakovą, kuris atliko tyrimą ir Įsakymu pripažino, jog: i) Bendrovė, nutraukdama su M. B. sudarytą nuotolinio lošimo sutartį, nepažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies reikalavimo lošimus organizuoti pagal lošimo reglamentą, ii) Bendrovė, 2020 m. spalio 12 d. priėmusi sprendimą nustatyti ribojimus pareiškėjo maksimaliai statymų sumai ir 2021 m. gegužės 20 d. atsakyme į pareiškėjo pretenziją nenurodydama pareiškėjui tokio ribojimo priežasčių, pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį (lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą), iii) skyrė Bendrovei piniginę sankciją.
66. Dėl bylos ribų pažymėtina, kad ginčas kilo tik dėl Tarnybos Įsakymo dalių (Įstatymo pažeidimų konstatavimas ir motyvavimas bei baudos skyrimas), todėl teisėjų kolegija pasisako tik šiais aspektais.
67. Įstatymo 18 straipsnis nustato, kad lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą, kuriame turi būti nurodyta: 1) lošimo pavadinimas; 2) lošimo organizavimo vieta; 3) lošimo taisyklės; 4) įmokos, imamos už dalyvavimą lošime, dydis; 5) didžiausia laimėjimo suma; 6) laimėjimų grupės; 7) „kaupiamojo fondo“ sudarymo ir laimėjimo tvarka (jeigu sudaromas toks fondas); 8) lošimo kortelių rūšys, jų numeravimo, įsigijimo bei grąžinimo tvarka (jeigu organizuojamas bingas), išskyrus atvejį, kai bingo kortelės platinamos per tiesioginio ryšio sistemą; 9) laimėjimų išmokėjimo tvarka; 10) pretenzijų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka (Įstatymo 18 str. 1 d.). Lošimo reglamentą, jo pakeitimus ir papildymus tvirtina Priežiūros tarnyba (Įstatymo 18 str. 2 d.).
68. Reglamento I skyriaus „Bendrosios nuostatos“ 6 punkte nustatyta, kad lošimų organizatorius savo nuožiūra turi teisę riboti dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose asmenims, kurie, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, kėsinasi pažeisti ir (arba) pažeidinėja Reglamento nuostatas, lošia nesąžiningai arba atlieka kitus veiksmus, nesuderinamus su lošimų organizatoriaus organizuojamų nuotolinių lošimų organizavimo tvarka. Tokiems lošėjams lošimų organizatorius vienašališkai be papildomo perspėjimo turi teisę riboti maksimalaus statymo sumą arba atsisakyti priimti atskirą statymą.
69. Dėl pažeidimo, kad Bendrovė, kaip teigia, 2020 m. spalio 12 d. priėmusi sprendimą nustatyti ribojimus pareiškėjo maksimaliai statymų sumai, pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo pozicija, kodėl nustatyti ribojimai trečiajam suinteresuotam asmeniui, nėra nuosekli: i) pareiškėjas nurodė, kad trečiojo suinteresuoto asmens statymams limitas pradėtas taikyti po to, kai buvo nustatyta, kad jis lošia nesąžiningai (atlieka statymus būtent dėl tų sporto įvykių, kurie galimai yra iš anksto sutarti, atlieka statymus žemesnės lygos varžybose, skirtumas tarp statymo koeficientų ir galutinių yra 35 proc. ir 125 proc.) (2021 m. birželio 4 d. Bendrovės atsakymas Tarnybai, 2021 m. birželio 29 d. Bendrovės raštas Tarnybai); ii) pareiškėjas nurodė, kad limitas trečiajam suinteresuotam asmeniui pradėtas taikyti ne kaip sankcija už neva padarytą lošimų organizavimo tvarkos pažeidimą, o kaip prevencinė priemonė siekiant išvengti klaidų, didelių statymų rizikos ir kt. (2021 m. rugsėjo 22 d. Bendrovės raštas tarnybai); iii) pareiškėjas nurodė, kad trečiojo suinteresuoto asmens statymams limitas pradėtas taikyti, nes kilo įtarimų apie galimą nesąžiningą lošimą ir Įstatymo galimus pažeidimus (pareiškėjo skundo teismui argumentai). Pažymėtina, kad skunde teismui remiamasi keliomis Reglamento nuostatomis iš karto – „kėsinosi pažeisti ir / arba pažeidė reglamento nuostatas, lošė nesąžiningai arba atliko kitus veiksmus, nesuderinamus su lošimų organizatoriaus organizuojamų nuotolinių lošimų organizavimo tvarka“, taip pat skunde teismui akcentuojama Bendrovės teisė vienašališkai be papildomo perspėjimo riboti maksimalaus statymo sumą. Pareiškėjui užėmus tokią kintančią poziciją lieka neaišku, kokie tikrieji 2020 m. spalio 12 d. sprendimo nustatyti ribojimus pareiškėjo maksimaliai statymų sumai motyvai (M. B. nesąžiningas elgesys, įtarimai apie galimą nesąžiningą M. B. elgesį, sprendimas riboti statymus be motyvų). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką lošimų organizatoriaus teisė riboti asmens (lošėjo) dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose neturėtų būti siejama išimtinai tik su asmens (lošėjo) padarytu teisės normų pažeidimu ar jo nesąžiningais veiksmais. Tačiau būtina aiškintis, dėl kokių priežasčių lošimų organizatorius trečiojo suinteresuoto asmens atliekamus statymus vertino kaip didesnės rizikos statymus ir ar tokios priežastys yra pagrįstos objektyviomis aplinkybėmis, suderinamos su teisės aktų reikalavimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje eA-996-525/2019). Kadangi Tarnybai pareiškėjas teikė paaiškinimus ir įrodymus apie M. B. elgesį, darytina išvada, kad 2020 m. spalio 12 d. sprendimo motyvai kildintini iš M. B. elgesio vertinimo kaip neatitinkančio Reglamento 6 punkto. Aplinkybė, ar M. B. elgesys sudarė pagrindą taikyti Reglamento 6 punktą, sudaro įrodinėjimo dalyką nagrinėjamoje byloje.
70. Pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
71. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti Įsakymo 2 ir 3 punktus bei juos pagrindžiančius motyvus, įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad teismas laikėsi ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai surinko ir įvertino byloje esančius įrodymus bei skundo argumentus. Šią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą (įskaitant rašytinius įrodymus ir liudytojo parodymus), o ne pavienius įrodymus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas neįrodė, jog M. B. 2020 m. spalio 12 d. sprendimo priėmimo metu buvo elgęsis nesąžiningai ar kėsinęsis pažeisti įstatymus. Pareiškėjo nurodytos M. B. elgesio charakteristikos (atlieka statymus tik dėl tų sporto įvykių, kurie galimai yra iš anksto sutarti, niekada neatlieka statymų aukštesnės lygos varžybose, stato sumomis, kurios yra 20–30 kartų didesnės nei įprasta tokiose varžybose, statymus atlieka už tuos įvykius, kuriuose koeficientai keičiasi drastiškai), vertinant jį atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos įrodymų visumą, neįrodo, kad M. B. elgėsi nesąžiningai ar kėsinosi pažeisti Įstatymus. Taip pat svarbu, kad nesutampa pareiškėjo įtarta M. B. elgesio priežastis (statymai dėl tų sporto įvykių, kurie galimai yra iš anksto sutarti) ir vėliau M. B. atliktas pažeidimas (dalyvavimas nuotoliniuose lošimuose prisijungus ne prie savo vardu sukurtos paskyros) bei tai, kad pareiškėjas, įtaręs M. B. nesąžiningą elgesį, nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl tyrimų M. B. atžvilgiu. Teikdamas paaiškinimus Tarnybai, pareiškėjas pripažino, kad nors Bendrovei ir buvo kilusios abejonės, kad konkrečios sporto varžybos gali būti sutartos, nebuvo gauta pakankamai informacijos, sudarančios pagrindą stabdyti laimėjimų išmokėjimus visiems lažybose dalyvavusiems ir laimėjusiems lošėjams. Taip pat byloje nėra pagrindo spręsti, kad skundžiamais Įsakymo punktais nesiekiama / pažeidžiami valstybinės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos politikos tikslai. Taigi teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl įrodinėjimo dalyko byloje, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, o tai, kad nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo prieiti prie išvados, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.
72. Taigi Pareiškėjas neįrodė, kad 2020 m. spalio 12 d. sprendimo priėmimo metu M. B. elgesys sudarė pagrindą taikyti Reglamento 6 punkto nuostatas „kėsinosi pažeisti ir / arba pažeidė Reglamento nuostatas, lošė nesąžiningai arba atliko kitus veiksmus, nesuderinamus su lošimų organizatoriaus organizuojamų nuotolinių lošimų organizavimo tvarka“. Kiti pareiškėjo, Tarnybos ir pirmosios instancijos teismo motyvai (dėl Reglamento normų turinio, bendrosios ir specialiosios normos santykio ir kt.) nėra reikšmingi ir niekaip nekeičia teisėjų kolegijos nuomonės nagrinėjamoje byloje, todėl jie yra pertekliniai ir šalinami. Darytina išvada, kad Tarnyba pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, kaip teigia, 2020 m. spalio 12 d. priėmęs sprendimą nustatyti ribojimus pareiškėjo maksimaliai statymų sumai pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį (lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą).
73. Dėl pažeidimo, kad Bendrovė 2021 m. gegužės 20 d. atsakyme į pareiškėjo pretenziją nenurodydama pareiškėjui tokio ribojimo priežasčių pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį (lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą), aktualūs Reglamento 31 ir 32 punktai. Visos lošėjų pretenzijos lošimų organizatoriui yra pateikiamos elektroniniu paštu lithuania@oc.eu arba raštu lošimų organizatoriaus buveinėje, pretenzijoje nurodant savo asmens ir kontaktinius duomenis, pretenzijos esmę, lažybų kortelės numerį ir / arbą pridedant jos kopiją arba elektroninį atvaizdą (Reglamento 31 p.). Lošimų organizatorius įsipareigoja peržiūrėti pretenziją ne vėliau, kaip per 30 (trisdešimt) dienų nuo jos gavimo dienos ir per šį terminą išmokėti laimėjimą arba pranešti raštu apie pretenzijos atmetimo priežastis. Lošimų organizatoriaus sprendimai dėl pretenzijų patenkinimo yra galutiniai. Nesutikus su lošimų organizatoriaus sprendimu dėl pateiktos pretenzijos lošėjas gali jį skųsti Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kita įstatymų numatyta tvarka (Reglamento 32 p.).
74. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo 2021 m. gegužės 3 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Bendrovę: „Prieš mažesnį nei vienerių metų laikotarpį apribojote mano paskyrai maksimalią statymo sumą 5–10 kartų mažesnę, nei būna paprastiems klientams. Seniau, tai galėdavote argumentuoti kaip „vidaus taisyklėmis“ ir „reglamentu“. Dabar Tarnyba prašo aiškiai įvardinti priežastį, kodėl mano paskyrai buvo pritaikyti apribojimai ir taip drastiškai sumažinta maksimali statymo suma. Jei jos nepateiksite, prašau atstatyti maksimalią statymo sumą į tokią, kokia buvo iki sumažinimo. Jei to nepadarysite, šis skundas keliaus LPT adresu ir už tai gresia teisiniai nemalonumai“ (kalba netaisyta). Bendrovė 2021 m. gegužės 20 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodyta, kad teisę vienašališkai riboti maksimalaus statymo sumą Bendrovei suteikia Reglamento 6 punktas, pagal kurį Bendrovė savo nuožiūra turi teisę riboti dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose asmenims, kurie, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, kėsinasi pažeisti ir / arba pažeidinėja Reglamento nuostatas, lošia nesąžiningai arba atlieka kitus veiksmus, nesuderinamus su lošimų organizatoriaus organizuojamų nuotolinių lošimų organizavimo tvarka. Tokiems lošėjams lošimų organizatorius vienašališkai be papildomo perspėjimo turi teisę riboti maksimalaus statymo sumą arba atsisakyti priimti atskirą statymą. Teisėjų kolegija pritaria Tarnybos išvadai, kad nors buvo nurodyta Reglamento nuostata, tačiau konkrečiai M. B. taikytų ribojimų priežastis nebuvo nurodyta. Byloje nėra duomenų, kad Bendrovė buvo perdavusi informaciją atitinkamoms institucijoms ir tokių duomenų atskleidimas galėjo pakenkti atitinkamų institucijų atliekamiems tyrimams ar draudžiamas įstatymu. Taigi Tarnyba pagrįstai konstatavo Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį (lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą) pažeidimą.
75. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, neatsakyta į pareiškėjo skundo argumentus.
76. Pažymėtina, kad ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). ABTĮ 86 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.).
77. Pirmosios instancijos teismo turinys patvirtina, kad sprendime pasisakyta dėl visų pareiškėjo reikalavimų, jis yra motyvuotas, jame nurodyti įstatymai ir nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjo skundas atmestas, sprendimas yra aiškus ir suprantamas, jame nėra jokių dviprasmybių. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštais skundo reikalavimais (pareiškėjo skundą atmetė), įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindas), dėl kurių buvo prašoma panaikinti skundžiamus Įsakymo punktus ir jų motyvus, įvertino atskiras pareiškėjo skundo argumentų grupes, konkrečiai nurodė, kad neesminius argumentus taip pat įvertino, kaip neturinčius įtakos teisėjų kolegijos galutinei nuomonei, t. y. sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kad Tarnybos išvada dėl 2021 m. gegužės 20 d. Bendrovės atsakymo M. B. nemotyvuotumo, yra nepagrįsta ar neteisėta. Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.
78. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį byloje Nr. A261-355/2011 ir kt.).
79. Įstatymo 291 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Įstatymo pažeidimus Tarnyba bendrovėms taiko poveikio priemones, tarp jų ir skiria baudą, jeigu sprendimo taikyti poveikio priemonę priėmimo dieną bendrovės padarytas pažeidimas nutrauktas. Įstatymo 292 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už Įstatymo 15–20 straipsnių pažeidimus Tarnyba bendrovei skiria baudą nuo 0,1 iki 0,5 procento praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų (nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą), bet ne mažiau kaip 6 000 eurų ir ne daugiau kaip 15 000 eurų.
80. Nagrinėjamoje teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Tarnyba, individualizuodama sankciją, rėmėsi Įstatymo nustatytais kriterijais, taip pat Aprašu, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo paskirta neproporcinga sankcija. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, paneigiančių šią išvadą.
81. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad nesivadovauta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-826-552/2022, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje eA-996-525/2019), nes minėta ir kita Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-830-821/2023) vadovaujamasi tiek, kiek aktualu nagrinėjamai bylai. Pažymėtina, kad byloje vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje eA-996-525/2019 pateiktais išaiškinimais, kad lošimų organizatoriaus teisė riboti asmens (lošėjo) dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose neturėtų būti siejama išimtinai tik su asmens (lošėjo) padarytu teisės normų pažeidimu ar jo nesąžiningais veiksmais. Tačiau būtina aiškintis, dėl kokių priežasčių lošimų organizatorius taip įvertino trečiojo suinteresuoto asmens elgesį ir ar tokios priežastys yra pagrįstos objektyviomis aplinkybėmis, suderinamos su teisės aktų reikalavimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutarties administracinėje byloje eA-996-525/2019 37 p.). Tačiau tais aspektais, kai nesutampa apeliaciniame skunde nurodytų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas), minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika vadovautis nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamoje byloje, analizuojama kitokia faktinė situacija (kokiais motyvais, kokiomis aplinkybėmis, kokie veiksmai atlikti, kiek ir kokiose srityse ribojami statymai ir t.t.), kitokios Reglamento nuostatos tiek tekstine išraiška, tiek turinio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-826-552/2022 atžvilgiu).
82. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais (ABTĮ 91 str. 2 d.).
83. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad skundžiamos Įsakymo dalys turėtų būti panaikintos dėl pagrindinių procedūrų pažeidimų, visos tyrimo medžiagos nebuvimo. Į bylą teismas išreikalavo visą tyrimo medžiagą, kuria remiantis buvo priimtas Įsakymas: trečiojo suinteresuoto asmens skundą Tarnybai, Tarnybos tarnybinius pranešimus, raštus, patikrinimo aktus, Tarnybos direktoriaus įsakymus, Bendrovės atsakymus, atsiliepimą į patikrinimo aktą, Komisijos išvadą, garso įrašus ir kt. Tarnyba pirmosios instancijos teismui patvirtino, kad pateikė visą medžiagą, o pareiškėjas, tvirtindamas, kad byloje nėra visos tyrimo medžiagos, jos galimai nebuvo ir procedūros eigoje, be subjektyvių samprotavimų, nepateikia jokių šio teiginio įrodymų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos argumentus atmetė kaip hipotetinius ir neįrodytus. Teisėjų kolegija šiam vertinimui pritaria.
84. Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai niekaip nekeičia teisėjų kolegijos nuomonės dėl bylos baigties, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.
85. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, priėmė teisingą sprendimą atmesti pareiškėjo skundą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
86. Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi galutinis procesinis sprendimas iš esmės priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Skirgailė Žalimienė